Byla 1A-591-497/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, nuteistiesiems I. J., J. T., gynėjoms advokatėms Loretai Guižauskienei, Silvai Mardosaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. J. (I. J.) ir J. T. ( J. T.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) už kiekvieną paskiriant 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ( dvi nusikalstamos veikos), už kiekvieną iš jų paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmes.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis I. J. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmę įskaitas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

5J. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos),už kiekvieną iš jų paskiriant 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. T. paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

7Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus mieto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 6 MGL (225,96 Eur) bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos Vilniaus mieto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bei 6 MGL (225,96 Eur) baudą, ir J. T. paskirta 3 metų 4 mėnesių galutinė laisvės atėmimo bausmę bei 6 MGL (225,96 Eur) bauda.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, J. T. į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 4 d., 12.00 val., iki 2018 m. balandžio 5 d., 16.38 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

9Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam M. S. iš I. J. priteisiant 300 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti;

10Nukentėjusiajam V. M. solidariai iš I. J. ir J. T. priteisiant 46 eurus turtinei žalai atlyginti.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

Nustatė

12I.

13Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

14I. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: jis nuo 2017 m. balandžio 25 d., 09.00 val., iki 2017 m. balandžio 27 d., 12.00 val., būdamas metalinių garažų masyve, esančiame Justiniškių g. 140A, Vilniuje, nulaužė metalinio garažo Nr. ( - ), esančio ( - ) bloke, priklausančio G. S., pakabinamą spyną, įsibrovė į minėtą garažą, iš kurio pagrobė D40mm gofruotą žarną, 55 eurų vertės; karutį, 35 eurų vertės; 2 vnt. kastuvų „Romanica“, kurio 1 vnt. vertė 15 eurų, bendrai 30 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą G. S. priklausantį 120 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. 2.

15Taip pat I. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: jis nuo 2017 m. balandžio 26 d., 19.30 val., iki 2017 m. balandžio 27 d., 10.30 val., būdamas metalinių garažų masyve, esančiame Justiniškių g. 140A, Vilniuje, sugadino metalinio garažo Nr. ( - ), esančio ( - ) bloke, priklausančio M. S. vartus, garažo pakabinamą spyną ir vidinę garažo spyną, įsibrovė į minėtą garažą, iš kurio pagrobė kompresorių „Eurotu“, 150 eurų vertės; elektros generatorių „Hervin tools“, 249 eurų vertės; elektrinį pjūklą „Festool“, 700 eurų vertės; akumuliatorinį suktuvą „Metabo“, 120 eurų vertės; akumuliatorinį suktuvą „Hitachi“, 80 eurų vertės; 2 vnt. elektrinius perforatorius „Skill“, kurio 1 vnt. vertė 80 eurų, bendrai 160 eurų vertės; rankinę frezą „Makita“, 90 eurų vertės; rankinę frezą „Skill“, 50 eurų vertės; rankinę frezą „Kinpow“, 20 eurų vertės; elektrinį siaurapjūklį „Skill“, 40 eurų vertės; elektrinį siaurapjūklį „Hitachi“, 60 eurų vertės; kampinį šlifuoklį „Skill“, 35 eurų vertės; automobilio „Opel“ 4 vnt. lietų ratlankių su padangomis, kurių 1 vnt. vertė 50 eurų, bendros 200 eurų vertės; statybinį dulkių siurblį, 200 eurų vertės; statybinį dulkių siurblį „Samsung“, 40 eurų vertės; vibracinį šlifuoklį „Skill“, 15 eurų vertės; rankinę frezą „Tooltei“, 30 eurų vertės; įvairių gyslų laidus, 150 eurų vertės; užvedimo laidus, 10 eurų vertės; 50 vnt. vamzdelių, kurių 1 vnt. vertė 0,60 euro, bendros 30 eurų vertės; 11 vnt. rankenų, kurios 1 vnt. vertė 0,90 euro, bendros 9,9 eurų vertės; stiklo rėžtuką, 5 eurų vertės; 2 vnt. baldų kojų, kurių 1 vnt. kaina yra 3 eurai, bendra vertė 6 eurai; 2 vnt. pakėlimo mechanizmų, kurio 1 vnt. vertė 2,50 euro, bendrai 5 eurų vertės; 34 vnt. stumdomų durų sistemų, kurių 1 vnt. vertė 1 euras, bendrai 34 eurų vertės; USB adapterį, 5 eurų vertės, po ko iš prie minėto garažo vartų stovėjusio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ) priklausančio M. S., salono pagrobė automagnetolą „LG“, kurios vertė 15 eurų, ir iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu I. J. pagrobė svetimą M. S. priklausantį 2 508,90 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. 3.

16Taip pat I. J. ir J. T., nuteisti už tai, kad veikdami kartu, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, o būtent: I. J. ir J. T., veikdami bendrai, nenustatytu laiku sugadinę metalinių garažų masyve, esančiame Justiniškių g. 140A, metalinio garažo Nr. ( - ), priklausančio V. M., pakabinamą spyną ir vidinę spyną, 2018 m. balandžio 4 d., apie 11.52 val., atvažiavo prie nurodyto garažo Nr. 01-75, žinodami, kad garažo spynos yra sugadintos, įsibrovė į minėtą garažą, iš kurio pagrobė automobilio laidus, 100 eurų vertės, 4 vnt. „Goodyear“ automobilio vasarinių padangų, 1 padangos vertė yra 70 eurų, bendros 280 eurų vertės; 1 vnt. „Saab“ automobilio perjungimo svirtį, 100 eurų vertės; 3 vnt. automobilio generatorius, kurių 1 vnt. kaina yra 70 eurų, bendros 210 eurų vertės; 1 vnt. vairo stiprintuvą, 80 eurų vertės; 2 vnt. sailenblokus, kurių 1 vnt. vertė yra 30 eurų, bendrai 60 eurų vertės; 1 vnt. trosalinę sklendį, 150 eurų vertės; 4 komplektus radiatorių, kurių 1 komplekto kaina yra 100 eurų, bendros 400 eurų vertės; 1 vnt. automobilio langų apiplovimo skysčio varikliuką, 50 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi I. J. ir J. T. su nurodytais pagrobtais daiktai, sukrautais į J. T. vairuojamą automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. ( - ) mėginant išvažiuoti iš garažų masyvo, prie išvažiavimo vartų buvo sulaikyti, t. y. I. J. ir J. T. pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V. M. priklausantį 1 430 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais I. J. ir J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje,178 straipsnio 2 dalyje. 4.

17Taip pat I. J. ir J. T. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudami į patalpą, o būtent: I. J. ir J. T., veikdami bendrai, nenustatytu laiku sugadinę metalinių garažų masyve, esančiame Justiniškių g. 140A, metalinio garažo Nr. ( - ), priklausančio L. G., pakabinamą spyną, 2018 m. balandžio 4 d., apie 11.52 val., atvažiavo prie nurodyto garažo Nr. ( - ), žinodami, kad garažo spyna yra sugadinta, įsibrovė į minėtą garažą, iš kurio pagrobė žalios spalvos 20 litrų talpos degalų bakelį, 30 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi I. J. ir J. T. su nurodytu pagrobtu degalų baku, pakrautu į J. T. vairuojamą automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. ( - ) mėginant išvažiuoti iš garažų masyvo, prie išvažiavimo vartų abu buvo sulaikyti, t. y. I. J. ir J. T. pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai L. G. priklausantį 30 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais I. J. ir J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

18II.

19Apeliacinių skundų argumentai 5.

20Nuteistasis I. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taikyti BK 75 straipsnį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodoma:

215.1 teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, M. S. turto pagrobimo epizode, kadangi jis teismo posėdžio metu, nelaukdamas kol liudytojai duos parodymus ir bus ištirti kiti įrodymai, duodamas parodymus nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi. Teismas nepagrįstai vertino, kad jis prisipažino tik remiamas įrodymų. Jis prisipažino visų jam inkriminuotų daiktų vagystę iš garažo, išskyrus automagnetolos vagystę iš automobilio, į automobilį jis įlindęs nebuvo. Teismas pats nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad I. J. buvo patekęs į automobilio vidų, todėl prašoma šią aplinkybę pašalinti.

225.2 Teismas netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad I. J. praeityje ne kartą teistas, teistumai neišnykę, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo, nustačius šias aplinkybes, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliantas pažymi, kad iš keturių jo padarytų veikų dvi nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pagrobtas nedidelės vertės turtas, pagrobti daiktai nukentėjusiesiems buvo grąžinti, tik nukentėjusiajam M. S. padaryti didesni nuostoliai. Apeliantas teigia, kad savo poelgį vertina blogai, nuo 2017 m. balandžio naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, kas rodo jo siekį integruotis visuomenėje.

235.3 Skunde taip pat pažymima, kad pirmos instancijos teismas konstatuodamas, kad kaltinamieji dar iš anksto nenustatytu laiku sugadino nukentėjusiųjų L. G. ir V. M. garažų spynas, tikslu vėliau atvykus automobiliu, nepagrįstai išplėtė kaltinimą taip pažeisdamas BPK 255, 256 straipsnių nuostatas ir tokiu būdu suvaržė apelianto teisę į gynybą. 6.

24Nuteistasis J. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę bei rasti galimybę paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodoma:

256.1 teismas nepagrįstai priimdamas nuosprendį išplėtė jam pareikšto kaltinimo ribas nurodydamas, kad jis kartu su I. J. nenustatytu laiku sugadino J. G. ir V. M. priklausančių garažų spynas ir žinodami, kad spynos sugadintos, kaltinime nurodytą dieną įsibrovė į garažus tikslu pagrobti turtą. Nei prokuroras, nei nukentėjusieji neprašė pakeisti kaltinimo naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Apie tai, kad nuosprendyje bus pakeistos kaltinimo faktinės aplinkybės jis nebuvo informuotas, taip pat jis nebuvo apklaustas apie pasiruošimą vagystėms. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė žinoti kuo jis yra kaltinimas ir duoti apie tai paaiškinimus, bei apribota galimybė gintis.

266.2 Teismo nuosprendžio išvados, kad jis veikdamas kartu su I. J. nenustatytu laiku sugadino garažų spynas, tai yra nusikaltimui pasiruošė iš anksto, niekuo neparemtos. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nuosprendis negali kelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, padarytos išvados turi būti paremtos teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Nuosprendyje privaloma nurodyti veikos padarymo vietą, laiką būdą, padarinius, o taip pat ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teismas šių reikalavimų nepaisė, tokiu būdu padarydamas proceso pažeidimus, kurie įtakojo nepagrįstas nuosprendyje padarytas išvadas.

276.3 Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu jis vagystes pripažino, tik neigė visų nurodytų daiktų pagrobimą. Teismas nuosprendyje nustatė, kad pavogti buvo tik tie daiktai, kurie buvo rasti automobilyje, tai yra tie, kuriuos jis ir nurodė apklausų metu todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad jo pozicija neatitinka BK 59 straipsnio1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

286.4 Apelianto manymu teismas skirdamas bausmę pernelyg formaliai įvertino jo asmenybę, neatsižvelgė į šeimyninius ir kitus socialinius santykius. Neįvertino to, kad įsibrauta buvo į negyvenamas patalpas, kur paprastai laikomi menkaverčiai daiktai, veika buvo įvertinta kaip pasikėsinimas, daiktai nukentėjusiesiems grąžinti. Taip pat apeliantas teigia, kad veika buvo padaryta dėl sunkios materialinės padėties, kadangi jo gaunamos pajamos yra mažos ir nestabilios, pašalpos negauna, turi išlaikyti vaiką. Apelianto manymu, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta ir turėtų būti švelninama, taip pat prašo svarstyti galimybę jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

29Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

30III

31Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

32Nuteistųjų I. J. ir J. T. apeliaciniai skundai dalinai tenkinami. 7.

33Tiek I. J., tiek J. T. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas priimdamas nuosprendį nepagrįstai išplėtė jiems pareikšto kaltinimas ribas nuosprendyje konstatuodamas, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, nenustatytu laiku sugadinę metalinių garažų masyve, esančiame Justiniškių g. 140A, metalinio garažo Nr. ( - ), priklausančio V. M. ir garažo Nr. ( - ), priklausančio L. G., spynas, 2018 m. balandžio 4 d., apie 11.52 val., atvažiavo prie nurodytų garažų, žinodami, kad garažų spynos yra sugadintos, įsibrovė į juos, iš kur pagrobė nuosprendyje nurodytus daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikyti. Išties, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinimas dėl šių veikų padarymo kaltinamiesiems buvo pareikštas toks, kad I. J. ir J. T. būdami metalinių garažų masyve, esančiame Justiniškių g. 140A, 2018 m. balandžio 4 d., apie 11.52 val. bendrais veiksmais sugadino garažo Nr. ( - ), priklausančio V. M. ir garažo Nr. ( - ), priklausančio L. G., spynas ir įsibrovę į garažus atitinkamai iš kiekvieno pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. 8.

34Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistųjų skundų argumentais dėl nepagrįsto kaltinimo išplėtimo. Kaltinamo asmens teisės numato, kad asmuo turi teisę žinoti kuo yra kaltinamas ( BPK 22 straipsnio 3 dalis), ši teisė siejama su asmens teisėmis į gynybą ir teisės pasirengti gynybai įgyvendinimu . Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje įtvirtintas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo procesas teisme. 9.

35Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo naujas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, kadangi šios aplinkybės kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nebuvo nurodytos, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos ir ištirtos. Susipažinus su pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolu, matyti, kad apklausiant kaltinamuosius buvo apsiribota jų paaiškinimu, kad garažai buvo atrakinti, teismas nesiaiškino ar garažų spynos nebuvo išlaužtos kaltinamųjų iš anksto, todėl neištyrus šių aplinkybių ir neatlikus tokiais atvejais BPK 256 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme, padarė nepagrįstas išvadas. 10.

36Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tuomet, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014). 11.

37Pirmos instancijos teismo pažeidimams pašalinti kolegija ėmėsi priemonių ir byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausė nuteistuosius bei įvykdė BPK 256 straipsnyje numatytus reikalavimus. Teismo posėdžio metu apklausti nuteistieji I. J. J. T. kategoriškai tvirtino, kad nukentėjusiesiems J. G. ir V. M. priklausantys garažai buvo neužrakinti, jie spynų nelaužė. Tokios pozicijos jie laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b.l. 97, 156) bei apklausiami pirmos instancijos teisme (3 t., b.l.89–95). Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos vagystės iš nukentėjusiųjų J. G. ir V. M. garažų bei kaltinamųjų sulaikymas jame nematyti akivaizdūs spynų laužimo veiksmai. Šių išdėstytų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistiesiems kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jie bendrais veiksmais sugadino garažo Nr. ( - ), priklausančio V. M. ir garažo Nr. ( - ), priklausančio L. G., spynas 2018 m. balandžio 4 d., apie 11.52 val. Tačiau byloje taip pat nėra neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad nuteistieji I. J. ir J. T. šiems nukentėjusiesiems priklausančių garažų spynas sulaužė nenustatytu laiku, prieš įvykdant 2018 m. balandžio 4 d. vagystes. Prielaida, kad garažo spyna buvo išlaužta pačių kaltinamųjų, grindžiama tuo, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jie sustojo būtent prie to garažo durų, kurių spyna buvo išlaužta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šio fakto nepakanka kaltinimui pagrįsti, nes kitų tokio išankstinio pasiruošimo vagystei įrodymų nėra. Todėl, esant abejonėms ir nesant galimybių jas pašalinti, kolegija jas traktuoja nuteistųjų naudai ir tiek iš nuteistiesiems pareikšto kaltinimo, tiek iš nuosprendžio pašalina aplinkybę, kad I. T. ir J. T. sugadino ir sulaužė nukentėjusiesiems L. G. ir V. M. priklausančių garažų spynas. Pašalinus šią aplinkybę nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys dėl žalos padarytos sugadinus spynas, paliekamas nenagrinėtu. Pašalinus šią aplinkybę nuteistųjų veiksmų kvalifikacija nesikeičia, kadangi teismų praktikoje nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai, neįveikdamas kliūčių (šiuo atveju spynų užraktų) (2K-617/2005,2K-639/2010). 12.

38Apeliantai, tiek I. J., tiek J. T. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jie prisipažino ir gailėjosi. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad tiek I. J., tiek J. T. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino dalinai. 13.

39Nuteistasis I. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę prašė pripažinti jo prisipažinimą teisme dėl vagystės iš nukentėjusiojo M. S. garažo. Kaip matyti iš I. J. parodymų, savo kaltę dėl vagystės iš M. S. garažo jis nuosekliai neigė. Pripažino tik pradėjus nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaip jau minėta I. J. savo kaltę dėl vagystės iš M. S. garažo pripažino tik teisiamojo posėdžio metu. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad jo prisipažinimas sąlygotas suvokimo, susipažinus su bylos medžiaga, kad byloje surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.) Šių nustatytų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. 14.

40J. T. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino, tačiau teigė, kad pavogė tik tuos daiktus, kurie buvo rasti automobilyje jų sulaikymo metu. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad ne visi kaltinime inkriminuoti daiktai buvo pagrobti ir pripažino tik automobilyje rastų daiktų vagystę, kitus daiktus iš kaltinimo pašalindamas. Esant tokioms aplinkybėms kolegija laiko, kad J. T. savo kaltę pripažino visiškai. Teismo posėdyje jis nurodė, kad savo veiksmus vertina labai blogai ir gailisi. Kolegija tiki J. T. parodymų nuoširdumu ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. 15.

41Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose taip pat prašo taikyti jų atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pirmos instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmę vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais ir pažeidimų nepadarė. Teismas atsižvelgė į kiekvieno jų padarytų nusikalstamų veikų kiekį pobūdį ir aplinkybes, vertino asmenybes, teistumų skaičių, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiesiems padarytos žalos dydį. Kolegija, vertindama nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems skyrė pakankamai švelnias bausmes, kadangi paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė parinkta mažesnė nei numatytasis BK straipsnių sankcijos vidurkis. Teismo išvada, kad tiek I. J. tiek J. T. taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo yra pagrįsta ir skundžiamame nuosprendyje pakankamai argumentuota. 16.

42Kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimą teismas taiko savo nuožiūra nustačius jo taikymui būtinas sąlygas, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo pobūdį, aplinkybes bei teisiamo asmens požiūrį į padarytą veiką ir esant įsitikinimui, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant asmeniui realaus laisvės atėmimo, tai yra asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad tiek I. J., tiek J. T. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. I. J. teistas 7 kartus, teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikas jis padarė būdamas recidyvistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jam skiriamos net ir realios laisvės atėmimo bausmės, tikslo, kad jis daugiau nenusikalstų, nepasiekė ir nors nuteistais teigia, kad jo elgesio pokyčius rodo tai, kad nuo 2017 m. jis nėra įvykdęs naujų nusikalstamų veikų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje vien šios aplinkybės, kitų nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pakankamos teigti, kad I. J. daugiau nenusikals. 17.

43J. T. teistas 11 kartų, nusikalstamas veikas, už kurias pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir nors įstatymas nedraudžia asmeniui pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau kolegija sprendžia, kad teismas J. T. taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą suteikė galimybę įrodyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ir pasekmes ir daugiau nenusikals, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kai asmuo nusikaltimą padaro bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai yra pagrindas konstatuoti, kad prielaidų, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nelieka (LAT nutartis 2K-482/2006). Kolegija sprendžia, kad pakartotinai taikyti J. T. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo. 18.

44Apeliantas J. T. skunde taip pat teigia, kad teismas pernelyg formaliai įvertino jo asmenybę, neatsižvelgė į jo šeimyninius santykius, nusikalstamų veikų pobūdį ir padarytą žalą, bei tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl sunkios materialinės padėties. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą, kad nusikaltimai nebuvo baigti, kad padaryta nukentėjusiesiems žala yra nedidelė, jo šeiminius santykius, tai, kad augina vaiką vertino pasisakydamas apie bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nuteistasis skunde nurodo ir prašo įvertinti tai, kad nusikaltimus jis padarė dėl sunkios materialinės padėties. 19.

45Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui: darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir panašiai. Nuteistasis nepateikė duomenų patvirtinančių tokias aplinkybes. Jo nurodytos aplinkybės, kad jo gaunamos pajamos yra mažos, nestabilios, jis privalo išlaikyti vaiką, pašalpų negauna nėra niekuo išskirtinės. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra duomenų apie priežastis, mažinančias jo darbingumo lygį, be to nuteistojo teistumo duomenys rodo, kad tokio pobūdžio nusikaltimus jis daro nuolat, o tai neleidžia daryti išvados kad J. T. nusikalto neturėdamas kitos išeities. 20.

46Nuteistasis I. J. taip pat prašo šalinti iš nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu dėl automagnetolos vagystės iš automobilio, nurodo, kad į automobilį įsibrovęs nebuvo ir magnetolos nepavogė. Teismas savo išvadą, kad I. J. pagrobė iš automobilio magnetolą grindė nukentėjusiojo parodymais, kad jis automobiliu buvo užstatęs garažą, kad apsunkinti patekimą į jį. Automobilis buvo užrakintas. Ryte atvykęs jis aptiko išlaužtą garažą automobilis buvo atrakintas ir patrauktas nuo garažo durų. Automobilyje nebuvo magnetolos. Kolegija sutinka, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Magnetolą jis įvertino 15 Eur, be to iš nukentėjusiojo pareikšto ieškinio (1 t., b.l. 108) matyti, kad jis žalą prašo atlyginti tik dėl sukarpytų laidų ir garažo vartų bei spynų remonto, teigia, kad kiti daiktai jam buvo grąžinti, todėl daryti prielaidą, kad nukentėjusysis gali sakyti netiesą nėra pagrindo.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti:

49iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, nenustatytu laiku sugadino metalinių garažų masyve, esančiame Justiniškių g. 140A, metalinio garažo Nr. ( - ), priklausančio V. M. ir garažo Nr. ( - ), priklausančio L. G., spynas, 2018 m. balandžio 4 d., apie 11.52 val., atvažiavo prie nurodytų garažų, žinodami, kad garažų spynos yra sugadintos.

50Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš I. J. ir J. T. solidariai priteista 46 Eur turtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dalyje dėl 46 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

51J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

52Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

53Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis I. J. paskirta subendrinta 4... 4. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmę įskaitas laikinajame... 5. J. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. T. paskirta subendrinta 2... 7. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi,... 9. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai... 10. Nukentėjusiajam V. M. solidariai iš I. J. ir J. T. priteisiant 46 eurus... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą... 12. I.... 13. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.... 14. I. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į... 15. Taip pat I. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas... 16. Taip pat I. J. ir J. T., nuteisti už tai, kad veikdami kartu, pasikėsino... 17. Taip pat I. J. ir J. T. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, pasikėsino... 18. II.... 19. Apeliacinių skundų argumentai 5.... 20. Nuteistasis I. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 21. 5.1 teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios... 22. 5.2 Teismas netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų nepagrįstai rėmėsi... 23. 5.3 Skunde taip pat pažymima, kad pirmos instancijos teismas konstatuodamas,... 24. Nuteistasis J. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 25. 6.1 teismas nepagrįstai priimdamas nuosprendį išplėtė jam pareikšto... 26. 6.2 Teismo nuosprendžio išvados, kad jis veikdamas kartu su I. J. nenustatytu... 27. 6.3 Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę... 28. 6.4 Apelianto manymu teismas skirdamas bausmę pernelyg formaliai įvertino jo... 29. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 30. III... 31. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 32. Nuteistųjų I. J. ir J. T. apeliaciniai skundai dalinai tenkinami. 7.... 33. Tiek I. J., tiek J. T. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas... 34. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistųjų skundų argumentais dėl... 35. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo naujas... 36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinės aplinkybės iš esmės... 37. Pirmos instancijos teismo pažeidimams pašalinti kolegija ėmėsi priemonių... 38. Apeliantai, tiek I. J., tiek J. T. teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Nuteistasis I. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę prašė pripažinti jo... 40. J. T. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę... 41. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose taip pat prašo taikyti jų atžvilgiu... 42. Kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimą teismas taiko savo... 43. J. T. teistas 11 kartų, nusikalstamas veikas, už kurias pripažintas kaltu... 44. Apeliantas J. T. skunde taip pat teigia, kad teismas pernelyg formaliai... 45. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl... 46. Nuteistasis I. J. taip pat prašo šalinti iš nuosprendžio dalį, kurioje jis... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti:... 49. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad kaltinamieji, veikdami bendrai,... 50. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys... 51. J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino... 52. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį... 53. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....