Byla 1A-380-202/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistajam P. J., nuteistojo gynėjui advokatui Raimondui Kiviliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant P. J. neišvykti už gyvenamojo rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3P. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokant ją per dvylika mėnesių lygiomis dalimis po nuosprendžio įsiteisėjimo.

4Priteista iš P. J. AB Swdbank naudai 652500,58 Eur.

5P. J. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį išteisintas ir V. J., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

81.P. J. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ( - ) valdybos pirmininku ir faktiškai valdydamas visą šios įmonės veiklą, iššvaistė UAB ( - ), UAB ( - ) bei UAB ( - ) patikėtą didelės – 4504685,12 Lt vertės svetimo – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtą, esančio UAB ( - ) statyba teisėtame valdyme, o būtent, jis, žinodamas, kad 2007 m. spalio 22 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties tarp jungtinės veiklos partnerių UAB ( - ), UAB ( - ) ir UAB ( - ) bei partnerių įgaliojimo pagrindu UAB ( - ) laimėjo „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbų pirkimo konkursą ir sudarė 2008 m. gegužės 13 d. Rangos sutartį Nr. 03S-167, kuria įsipareigojo pilnai atlikti projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/002 „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus, kad Rangos sutarties Nr. 03S-167 ir jos sudedamųjų dalių – Pasiūlymo rašto su Pasiūlymo priedu, Konkrečių sutarties sąlygų 14.2 punkto bei Bendrųjų sutarties sąlygų 14.2 punkto pagrindu UAB ( - ) statyba ir jungtinės veiklos partneriai kaip projekto rangovas įgijo teisę reikalauti išankstinio, iki 30% dydžio nuo sutarties sumos apmokėjimo, gautas lėšas privalėdami panaudoti išimtinai tik išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti, kad pagal UAB ( - ) generalinio direktoriaus V. J. 2008 m. gegužės 28 d. pasirašytą Sąskaitą Nr. 1 išankstiniam mokėjimui projekto vykdymui į UAB ( - ) a/s Nr. ( - ) banke „Swedbank“ 2008 m. birželio 18 d. buvo pervesta iš viso 5727846,77 Lt, iš kurių 4582277,42 Lt Europos Sąjungos Sanglaudos fondo dalis ir 1145569,35 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto dalis, neteisėtai nurodė nenustatytiems asmenims pervesti dalį svetimo ir jo žinioje esančio turto kitai savo valdomai bendrovei bei panaikinti UAB ( - ) statyba turtines prievoles, o ne projekto darbų atlikimui ir įrengimams apmokėti, ką nenustatyti asmenys - UAB ( - ) darbuotojai ir padarė 2008 m. birželio 26 d. Elektrėnuose, generalinio direktoriaus V. J. darbo kabinete esančiame darbiniame kompiuteryje įdiegta AB „Swedbank“ Telehansos programa prisijungiant prie ( - ) sąskaitos banke „Swedbank“ V. J. vardu ir iš jos pervedant 2,4 mln. Lt kitam asmeniui – UAB ( - ), o 2008 m. birželio 27 d. analogišku būdu pervedant 2,55 mln. Lt į UAB ( - ) a/s Nr. ( - ) banke „DnB NORD“, o iš jos 2,5 mln. Lt pervesdamas UAB ( - ) gautai banke „DnB NORD“ paskolai grąžinti, dėl ko projekto „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ vykdymui buvo panaudoti tik 1223161,65 Lt išankstinio apmokėjimo lėšų. Kaip faktinis UAB ( - ) veiklos vadovas, nurodydamas išankstinio apmokėjimo lėšas – 4504685,12 Lt panaudoti ne pagal jų tikslinę paskirtįRangos sutartimi nustatytų įsipareigojimų vykdymui, ir šio turto negrąžindamas, P. J. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, patikėtą Jungtinės veiklos partneriams UAB ( - ), UAB ( - ) ir UAB ( - ). Šiais veiksmais P. J. padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

92. P. J. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas įteisinti kito asmens pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su dalimi tų pinigų finansines operacijas ir naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, o būtent: P. J., laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2008 m. birželio 30 d., Klaipėdoje, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ( - ) (toliau – UAB ( - ), vienintelės UAB ( - ) akcininkės, prezidentu ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę veikti UAB ( - ) vardu, veikdamas UAB ( - ) vardu ir naudai, siekdamas įteisinti kitos savo vadovaujamos įmonės UAB ( - ), nusikalstamu būdu įgytą turtą, žinodamas, kad jam organizavus nusikalstamą veiką UAB ( - ) pasisavino Jungtinės veiklos sutarties ir Rangos sutarties pagrindu patikėtą svetimą turtą - Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto išankstinio apmokėjimo lėšas, 2008 m. birželio 26 d. UAB ( - ) nuosavu turtu neteisėtai pavertus ir kaip dividendus į UAB ( - ) sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke „Swedbank“ AB pervedus 2‘400‘000 litų, duodamas nurodymus veikė per dividendų išmokėjimo aplinkybių nežinančią UAB ( - ) buhalterę J. D., t.y. atliko su dalimi tų pinigų finansines operacijas ir naudojo pinigus UAB ( - ) ūkinėje, komercinėje veikloje: 2008 m. birželio 26 dieną paėmė grynais 49‘000 litų bei už operaciją sumokėjo bankui 294 litus mokesčių, 2008 m. birželio 27 d. paėmė grynais 49‘000 litų, o 1‘000‘000 litų panaudojo patalpų, esančių ( - ) (unikalus numeris ( - )) pirkimui ir pervedė į antstolio R. K. sąskaitą ( - ), esančią banke „Swedbank“ AB, be to už aukščiau nurodytas operacijas sumokėjo bankui 295,8 litus mokesčių, 2008 m. birželio 28 d. panaudojo dar 1‘000‘000 litų aukščiau paminėtų patalpų pirkimui ir pervedė į tą pačią antstolio R. K. sąskaitą banke „Swedbank“ AB bei už operaciją sumokėjo bankui 1,8 lito mokesčių, 2008 m. birželio 30 d. panaudojo dar 300‘000 litų aukščiau paminėtų patalpų pirkimui ir pervedė į tą pačią antstolio R. K. sąskaitą banke „Swedbank“ AB 300‘000 litų bei už operaciją sumokėjo bankui 1,8 lito mokesčių, tokiu būdu, įsigyjant 2‘300‘000 litų vertės patalpas, esančias ( - ) (unikalus numeris ( - )), išgryninant 98’000 litų ir sumokant bankui 593,4 litus mokesčių, UAB ( - ) bei ja pasinaudojęs P. J. legalizavo dalį - 2’398’593,4 litų (2‘300‘000 Lt + 98‘000 Lt + 593,4 Lt), UAB ( - ) iš Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Juridinės veiklos partnerių UAB ( - ) ir UAB ( - ), pasisavintų pinigų. Šiais savo veiksmais P. J. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje.

102.1. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės d. nuosprendžius P. J. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

113. Nuteistasis P. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisinti.

123.1. Apeliantas skunde nurodo, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad UAB ( - ) finansinė padėtis buvo gera, grėsmių, jog negalės pastatyti objekto pagal rangos sutartį nebuvo. Teismui buvo pateikta papildoma FNTT ir STT medžiaga, iš kurios matosi, kad 2007 m. ūkinių metų pabaigoje UAB ( - )nuosavas kapitalas sudarė 42 mln. Lt, o skolos – apie 6 mln. Lt; 2008 m. ūkinių metų pabaigoje nuosavas kapitalas sudarė 45 mln. Lt, o įsipareigojimai – 32 mln. Lt; 2010 m. UAB ( - )balanse fiksuota 43 mln. Lt nuosavas kapitalas, skolos – apie 30 mln. Lt. 2013 m. buvo perleista ( - ) reikalavimo teisė į AB ( - ) sumoje apie 14 mln. Lt. Anot apelianto, akivaizdu, kad iki pat 2013 m. UAB ( - )buvo pajėgi vykdyti ūkinę veiklą, įvykdyti byloje aptariamų objektų statybą ir įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Nuteistojo teigimu, tikroji UAB ( - ) turtinė padėtis, apie kokią jis tvirtino viso proceso metu, pasitvirtino tik 2018 m., gavus FNTT išvadas. Todėl, anot apelianto, teismo išvada, jog jis elgėsi neapdairiai, nebuvo lojalus UAB ( - ), veikė peržengdamas normalios ūkinės rizikos ribas yra paneigta. Nuteistasis nurodo, jog avansas iš Aplinkos projektų valdymo agentūros, vadovaujantis buhalterinės apskaitos įstatymu, buvo apskaitytas kaip UAB ( - ) turtas ir tokiu būdu tapo teisėtu turto savininku, o ne valdytoju, kaip teigiama kaltinime. Bendrovės atlikti tolimesni sandoriai negali būti laikomi svetimo turto iššvaistymu, kadangi lėšos buvo panaudotos tolimesnei bendrovės ūkinei – komercinei veiklai, net ir darant prielaidą, kad avansu gautos lėšos priklausė Europos Sąjungos sanglaudos fondui ir Lietuvos Respublikos biudžetui. 2015 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius K. T. paliudijo, kad Lietuvos valstybei ir Europos Sąjungos biudžetui žala nebuvo padaryta.

133.2. Lietuvos Respublika ar Europos Sąjungos sanglaudos lėšas administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra civilinio ieškinio dėl žalos padarymo nepareiškė, tuo tarpu asmuo pagal BK 184 straipsnį gali būti nuteistas tik tuo atveju, jei yra padaryta žala turto ar turtinės teisės savininkui. Be to, kaip teigia apeliantas, 2007 m. spalio 22 d. jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatytas darbų pasiskirstymas, t. y. proporcijos, apimtys, dėl ko UAB ( - ) negali būti kaltinama, kad visi partneriai įgijo lygias teises į 30 procentų avansą. Jungtinės veiklos sutartyje buvo nurodyta, kad partnerio dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra lygios ir pagal žodinį susitarimą darbų apimtys turėjo būti pasiskirstytos projekto eigoje, kas ir buvo padaryta pasirašant su jungtinės veiklos partneriu UAB ( - ) projektavimo sutartį už 959000 Lt ir sumokant jam beveik 30 procentų siekiantį avansą – 270 000 Lt. Kitas jungtinės veiklos partneris UAB ( - ) teisme liudijo, kad šiame projekte jie net neplanavo dirbti, jokių išankstinių susitarimų dėl konkrečios darbų apimties, grafiko, galimo išankstinio finansavimo neturėjo, dėl ko jungtinės veiklos partneris nepretendavo į avansą ar kitus mokėjimus.

143.3. Apeliantas skunde pažymi, kad pervestos lėšos, t. y. turtas nėra prarastas ar iššvaistytas, kadangi yra galimybė pareikalauti pinigų grąžinimo iš to juridinio asmens, kuriam tos lėšos buvo pervestos ir tokiu būdu turtas nebūtų prarastas. Be to, Generalinė prokuratūra yra pritaikiusi turto areštą UAB ( - ) turtui – administracinėms patalpoms, kurių vertė siekia virš 4 mln. Lt ir tokiu būdu buvo galimybė padengti potencialiai atsiradusią žalą.

153.4. Nuteistojo teigimu, nei jungtinės veiklos sutartis, nei finansavimo iš Europos Sąjungos lėšų taisyklės bei kiti norminiai aktai nenumatė reikalavimų kaip išimtinai turi būti naudojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos sumokėtos išankstinio apmokėjimo lėšos. Šis reikalavimas/rekomendacija dėl avanso naudojimo buvo daugiau bendro pobūdžio ir realiai neįgyvendinamas, kadangi tuo metu avansinės lėšos nebuvo vedamos į atskirą tikslinę sąskaitą, o vedamos į bendrą sąskaitą. UAB ( - ) buvo didelė statybų bendrovė, kuri vykdė dešimtis projektų visoje Lietuvoje ir lėšos į bendrą sąskaitą buvo gaunamos iš įvairių užsakovų, dėl ko atskirti, kurias lėšas buvo galima naudoti tik ,,Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ projekte, buvo neįmanoma.

163.5. Nuteistasis pažymi, jog ne dėl UAB ( - ) kaltės buvo nukelta projekto darbų pradžia, o dėl sugriežtintų apsauginių reikalavimų, be to, reikėjo projekte numatyti tretinį valymą, keisti projektą, taipogi užtruko ir statybos leidimo išdavimo klausimas.

173.6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, tuo pačiu pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, anot apelianto, galima daryti išvadą, kad jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ne tik, kad neįrodytas, bet iš viso nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

184. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

195. Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmetamas.

206. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2007 m. spalio 22 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties tarp jungtinės veiklos partnerių UAB ( - ), UAB ( - ) ir UAB ( - ) bei partnerių įgaliojimo pagrindu UAB ( - ) laimėjo „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbų pirkimo konkursą ir su Aplinkos projektų valdymo agentūra bei Elektrėnų savivaldybės administracija 2008 m. gegužės 13 d. sudarė trišalę Rangos sutartį Nr. 03S-167, kuria įsipareigojo pilnai atlikti projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/002 „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. 2008 m. birželio 18 d. parengiamųjų darbų atlikimui į UAB ( - ) sąskaitą AB Swedbanke Aplinkos projektų valdymo agentūra pervedė 5727846,77 Lt avansą. Gavęs minėtą avansą, P. J., būdamas UAB ( - ) vienintelio akcininko UAB ( - ) atstovu, priėmė sprendimą išmokėti dividendus, kas 2008 m. birželio 26 d. ir buvo padaryta pervedant dalį - 2,4 mln. Lt Aplinkos projektų valdymo agentūros avansinio mokėjimo kitam asmeniui – UAB ( - ), o 2008 m. birželio 27 d. pervedant dalį avansinio mokėjimo - 2,55 mln. Lt į UAB ( - ) sąskaitą banke „DnB NORD“, o iš jos 2,5 mln. Lt pervedant UAB ( - ) gautai banke „DnB NORD“ paskolai grąžinti. Dėl tokios nuteistojo P. J. veikos projekto „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ vykdymui buvo panaudoti tik 1223161,65 Lt išankstinio apmokėjimo lėšų.

217. Nuteistasis P. J. viso bylos proceso metu, taipogi savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jis turėjo teisę atlikti paminėtus veiksmus, t. y. panaudoti dalį Aplinkos projektų valdymo agentūros avansinio mokėjimo savo nuožiūra, ne projekto „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ vykdymui, kadangi pinigai UAB ( - ) sąskaitoje priklauso tai įmonei ir negali būti pinigų vartojimas ribojamas pagal užsakovą. Be to, apeliantas pažymi, jog nei rangos sutartis, nei jungtinės veiklos sutartis, nei finansavimo iš Europos Sąjungos lėšų taisyklės bei kiti norminiai aktai nenumatė reikalavimų, kaip išimtinai turi būti naudojamos sumokėtos išankstinio apmokėjimo lėšos. Tokie nuteistojo P. J. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįstai, juos paneigia byloje surinktų rodymų visetas.

228. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

238.1. Turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-630/2013,2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011 ir kt.).

248.2. Turto iššvaistymo dalyką apibūdina taip pat turto svetimumo požymis, kurį lemia pats turto statusas, t. y. turtas nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, o yra tik patikėtas ar esantis jo žinioje. Taigi svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetima turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų.

258.3. Turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės perleidimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-7-388/2007, 2K-615/2006 ir kt.).

269. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų partnerių bendru sutarimu. Kilus ginčui, bet kurio iš partnerių reikalavimu šią tvarką nustato teismas (CK 6.971 straipsnio 4 dalis). Sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 6.972 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančios 2007 m. spalio 22 d. Jungtinės veiklos sutarties, kurią pasirašė UAB ( - ), atstovaujama V. J., UAB ( - ), atstovaujama S. N., ir UAB ( - ), atstovaujama A. D., matyti, jog šia sutartimi partneriai susitarė, kad, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja užsiimti bendra veikla (bendrai veikti), dalyvaudami darbų pirkimo konkursuose ir vėliau, laimėjus konkursus, bendrai vykdydami statybos remonto darbus dėl „Elektrėnų -Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos“ (vienas iš objektų). Sutartis numatė, kad, atlikus bendrai vykdomus darbus, partneriai pasidalina jungtinės veiklos metu gautas pajamas pagal šios sutarties sąlygas (1.2 punktas); kiekvienu konkrečiu atveju bendrai vykdomų darbų atskiros detalės bus aptartos atskirais partnerių rašytiniais susitarimais, nenukrypstant nuo šios sutarties nuostatų ir prisiimtų įsipareigojimų (1.3 punktas); partnerio įnašu bus pripažįstama viskas, ką jis įneš į bendrą veiklą – pinigai, įnašai natūra, žmogiškieji ištekliai, suteikiamas naudotis turtas, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai ir patirtis, dalykinė reputacija, dalykiniai ryšiai ir pan. (2.1 punktas); partnerių įneštas turtas lieka įnešusio partnerio nuosavybe, tačiau pripažįstamas bendrai partnerių naudojamu turtu; vykdant darbus partneris turi leisti ir netrukdyti kitam partneriui naudotis įneštu turtu, kiek tai susiję su darbų atlikimu (3.1 punktas); jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra partnerių bendroji dalinė nuosavybė, laikant, kad partnerių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra lygios, o nustatomos proporcingai, atsižvelgiant į partnerio padarytą įnašo dydį (3.2. punktas); įnešus ne partneriui nuosavybės teise priklausantį turtą, įneštas turtas yra naudojamas bendrai visų partnerių interesais, kiek tai yra būtina darbams atlikti ir laikomas bendrai visų partnerių naudojamu turtu, jeigu įstatymai nenustato ko kitą (3.3 punktas); už bendrai naudojamo darbams atlikti reikalingo įnešto turto apskaitą atsakingą asmenį partneriai paskiria partnerį – AB ( - ) (3.5 punktas); partneris, kuris naudojasi įneštu turtu, privalo juo naudotis protingai ir atsargiai ir tik užsakymo vykdymo tikslais, nedaryti turtui žalos (3.6. punktas). Sutarties 4.3., 4.6., 4.7. punktai numatė, kad jungtinei veiklai vadovauti ir spręsti organizacinius klausimus pavedama partneriui - UAB ( - ), kuris, tvarkydamas bendrus reikalus ir vadovaudamas bendrai veiklai, taip pat santykiuose su trečiaisiais asmenimis, privalo veikti sąžiningai, rūpestingai ir lojaliai, veikti bendros veiklos ir bendrais partnerių interesais, siekdamas partneriams kuo didesnės naudos. (t. 1, b. l. 95-105). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Aplinks projektų valdymo agentūra 2008 m. birželio 18 d. parengiamųjų darbų atlikimui į UAB ( - ) sąskaitą pervedė 5727846 Lt avansą (t. 4, b. l. 4, 51 – 72). Tiek Jungtinės veiklos sutarties nuostatos, tiek minėtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios Jungtinės veiklos sutarties dalyvių – partnerių tarpusavio santykius, teises ir įsipareigojimus, nustatė, kad jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė. Už bendro turto apskaitą buvo atsakingas vienas iš partnerių - UAB ( - ), o bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų partnerių bendru sutarimu. Priešingai nei nurodoma nuteitojo P. J. apeliaciniame skunde, iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gautas tikslinis avansinis mokėjimas netapo UAB ( - ) turtu, kuriuo P. J. galėjo disponuoti savo nuožiūra ir naudoti jį savo ar įmonės reikmėms, minėtas avansas buvo skirtas projekto „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos“ darbams vykdyti ir disponuoti juo buvo galima tik bendru jungtinės veiklos partnerių sutarimu. Byloje apklaustų asmenų – išteisintojo A. J., liudytojų N. R., S. A., J. D., A. M. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai ištyrė ir įvertino, nustatyta, jog nors UAB ( - ) generaliniu direktoriumi buvo A. J., tačiau faktiškai visą įmonės veiklą valdė P. J., jis buvo faktinis įmonės vadovas, priiminėjęs sprendimus tiek verslo, tiek finansiniais klausimais, nederindamas šių klausimų su kitais įmonės valdymo organais. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pats nuteistasis P. J., kuris taipogi patvirtino, jog įmonėje buvo nurodymas draudžiantis be jo žinios įmonės reikmėms disponuoti sumomis, kurios viršija 10000 Lt. Todėl, P. J., būdamas faktinis UAB ( - ) vadovas, suprato ir žinojo, kad „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos“ projekte dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su partneriais UAB ( - ) ir UAB ( - ), suprato ir žinojo, kad avansinis mokėjimas yra tikslinis ir skirtas tik šio projekto vykdymui kartu su minėtais partneriais. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, P. J. vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl išankstinio apmokėjimo lėšų panaudojimo ne „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos“ projekto darbų vykdymui, be partnerių žinios davė nurodymą pervesti dalį gautų avansinio mokėjimo lėšų – 2,4 mln. litų UAB ( - ), 2,55 mln. Lt į UAB ( - ) sąskaitą „DnB NORD“ banke paskolai grąžinti, dėl ko „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos“ projekto vykdymui liko ir buvo panaudota tik 1223161,65 išankstinio apmokėjimo lėšų. Tokiais veiksmais P. J. pažeidė Jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir iššvaistė UAB ( - ), UAB ( - ) bei UAB ( - ) patikėtą didelės – 4504685,12 Lt vertės svetimą (Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto) turtą, buvusį UAB ( - ) teisėtame valdyme.

2710. Aplinkos projektų valdymo agentūros į UAB ( - ) sąskaitą pervesto avanso svetimumo fakto, o taip pat ir šio svetimo turto iššvaistymo fakto nepaneigia nuteistojo P. J. apeliacinio skundo argumentai apie gerą UAB ( - ) finansinę padėtį 2007 – 2008 metais, o taipogi apie tai, jog kiti projekto partneriai – UAB ( - )bei UAB ( - ) pretenzijų dėl lėšų stygiaus nereiškė. Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad grėsmių, jog UAB ( - ) negalės pastatyti objekto pagal rangos sutartį nebuvo, tuo metu buvo dirbama su keliais objektais, be to, buvo dienų klausimas, kai UAB ( - ) turėjo gauti iš AB ( - ) 3 mln. litų. Anot apelianto, dalis gauto avanso kaip dividendai buvo pervesta UAB ( - ), dalis – bankui AB DnB NORD. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių AB DnB NORD banko pateiktų duomenų, iki 2008 m. birželio 18 d. - avanso pervedimo dienos - AB ( - ) įsiskolinimas buvo 5 mln. litų. 2008 m. gegužės 13 d. – rangos sutarties pasirašymo metu - skolos dydis buvo 4 610 000 litų, nepanaudotų lėšų likutis – 390 000 litų. 2008 m. birželio 28 d. paskolos likutis buvo 5 500 000 litų, nepanaudotų lėšų likutis – 2 500 000 litų.(t. 7 b. l. 30-31). Iš UAB ( - ) bankinių operacijų sąrašo matyti, kad 2008 m. birželio 27 d. bendrovė pervedė į sąskaitą „Swedbanke“ 2 550 000 litų (t. 7 b. l. 54). Taipogi bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 6 d. įvyko AB ( - ) akcininkų susirinkimas. Vienintelis akcininkas - UAB ( - ), atstovaujama P. J., priėmė sprendimą išmokėti dividendus - 5 690 115 litų (t. 13, b. l. 62-63). Susirinkimo protokole nurodoma, jog šiame susirinkime dalyvavo AB ( - ) generalinis direktorius V. J. ir vyr. buhalterė N. R.; protokolą pasirašė vienas P. J.. Apie sprendimo išmokėti dividendus priėmimo aplinkybes apklausti V. J. ir N. R. neigė dalyvavę priimant minėtą sprendimą. Šio sprendimo priėmimo aplinkybių tiksliai paaiškinti nesugebėjo ir pats P. J.. Byloje nustatyta, kad ( - ) įsiskolinimas UAB ( - ) iš tiesų egzistavo. 2005 m. liepos 7 d. AB ( - ) ir AB ( - ) sudarė rangos sutartį dėl Kauno hidroelektrinės rekonstrukcijos. 2006 m. kovo 21 d. UAB ( - ) ir AB ( - ) sudarė subrangos sutartį, pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo per sutarties prieduose nustatytus terminus pagal rangovo užduotį atlikti subrangos prieduose numatytus rekonstrukcijos darbus, o rangovas - AB ( - ) įsipareigojo subrangovui sumokėti už darbą, tačiau rangovas vengė atsiskaityti. Iš byloje esančio UAB ( - ) 2008 m. rugsėjo 18 d. rašto matyti, kad UAB ( - ) kreipėsi į AB ( - ) su prašymu apmokėti už atliktus darbus. Rašte nurodoma, jog nėra gauti apmokėjimai už 2007 m. atliktus darbus - 535664,78 litų, už 2008 m. sausio – vasario mėnesį – 24740.36 litų, bei nurodoma, kad 2008 09 15 suėjo terminas apmokėti už liepos mėnesį atliktus darbus - 708537,01 litų (t. 27, b. l. 56). 2010 m. spalio 29 d. AB ( - ) pateikė raštą rangovui ir siūlė ištaisyti darbo defektus. Vėliau, jau bankrutuojanti UAB ( - ), pareiškė ieškinį atsakovui AB ( - ) ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. priteisė 1110 069,04 litų) (t. 23, b. l. 112-121, 116), (t. 25, b. l. 12-14), (t. 27, b. l. 1-55), (t. 28, b. l. 59, 62-77). Išdėstytų faktinių duomenų visetas leidžia daryti išvadą, kad P. J., priimdamas sprendimą dėl dividendų išmokėjimo už 2007 metus, suprato, kad sprendžiamas klausimas ne dėl realiai turimų pinigų o tik dėl teisės į turtą, kuri gali ir nebūti įgyvendinta. 2010 m. spalio 29 d. UAB ( - ), pateikdama raštą rangovui ir siūlydamas ištaisyti darbo defektus, pripažino AB ( - ) pretenzijas dėl darbų kokybės, todėl P. J. suprato, jog reikalaujama sumokėti suma gali būti žymiai mažesnė nei paskaičiuota. Jau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad suma, dėl kurios UAB ( - ) reiškė pretenzijas AB ( - ) buvo tik 1110 069,04 litų, tuo tarpu avansinio mokėjimo sąskaita P. J. iš esmės vienasmeniškai priimtu sprendimu išmokėti dividendai viršijo 4,5 mln. litų sumą. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad P. J., būdamas faktiniu UAB ( - ) vadovu, žinojo, kad įmonė turi milijoninius įsiskolinimus bankui, taip pat žinojo, jog AB ( - ) vengia atsiskaityti, suprato, kad piniginės lėšos bus reikalingos vykdant įsipareigojimus pagal rangos sutartį dėl Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos, tačiau vis tiek nusprendė išsimokėti dividendus, taipogi Vilniuje įsigyti nekilnojamojo turto tam neteisėtai be jungtinės veiklos partnerių sutikimo panaudodamas avansinio mokėjimo pinigus. Dėl tokių nuteistojo P. J. veiksmų UAB ( - ) atsirado finansinės problemos, dėl kurių bendrovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų ir atlikti darbų pagal rangos sutartį, 2009 m. spalio 8 d. bendrovę Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl darbų neįvykdymo pašalino iš projekto bei įpareigojo kitus du partnerius - UAB ( - ) ir UAB ( - ) vykdyti rangos sutartį natūra. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie gerą UAB ( - ) finansinę padėtį 2007 – 2008 metais. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, P. J. priimtas sprendimas panaudoti avansinio mokėjimo lėšas, pažeidžiant jungtinės veiklos sutarties nuostatas, nesuderinus su partneriais ir ignoruojant šios sutarties partnerių interesus, vertinamas kaip jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymas.

2811. Nepagrįstas yra nuteistojo P. J. apeliacinio skundo argumentas, jog Lietuvos Respublika ir Europos Sąjungos sanglaudos lėšas administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra civilinio ieškinio dėl žalos padarymo nepateikė, todėl šiuo atveju nenustatytas būtinas nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, sudėties požymis – didelės žalos turto ar turtinės teisės savininkui padarymas.

2912. Turto iššvaistymo sudėtis yra materialioji, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, atkreipia dėmesį į žalos nustatymo svarbą, tačiau taipogi pažymi, kad žalos konstatavimui neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys jai atlyginti ( kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2011). Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis P. J., Aplinkos projektų valdymo agentūra civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo byloje nepareiškė. Tačiau apeliantas nutyli, kad viena iš priežasčių, dėl kurių minėta agentūra nepareiškė civilinio ieškinio yra ta, kad pagal AB Swedbank 2008 m. gegužės 22 d. išduotą Atlikimo užtikrinimo garantiją šis bankas UAB ( - ) neįvykdžius įsipareigojimų pagal trišalę rangos sutartį, 2011 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu nurodytai agentūrai pervedė 2252954 Lt (65250,58 Eur). Ši suma pagrįstai ir teisėtai banko naudai priteista iš P. J.. Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius K. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog Rangos sutartis buvo įvykdyta, Lietuvos valstybei ir Europos Sąjungos biudžetui žala nebuvo padaryta. Tačiau tai nereiškia, jog dėl neteisėtų P. J. veiksmų žalos nepatyrė kiti Jungtinės veiklos partneriai, t. y. UAB ( - ) ir UAB ( - ), kurie iš projekto dėl finansinių problemų pasišalinus UAB ( - ), tęsė darbus ir užbaigė projektą. Kaip nurodė liudytoju apklaustas UAB ( - ) direktorius I. L., UAB ( - ) ir UAB ( - ) dėl to, kad UAB ( - ) netinkamai vykdė rangos sutartį patyrė nuostolių. Liudytojo teigimu, šiuo metu visi darbai pagal rangos sutartį yra atlikti, pasirašytas statinio užbaigimo aktas, tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūra vis dar skolinga UAB ( - ) ir UAB ( - ) už atliktus darbus 2251731,12 Lt. Aplinkos projektų valdymo agentūra neatsisako sumokėti už atliktus darbus, tačiau tą padarys tada, kai patirtus nuostolius dėl netinkamai panaudoto avanso atlygins BUAB ( - ) prievoles užtikrinusi UAB DK ( - ). Teisminiai procesai šiuo metu tebevyksta, UAB ( - ) ir UAB ( - ) nėra gavusios avanso lėšų, todėl likusi nepamokėta statybos rangos darbų kaina yra ( - ) ir UAB ( - ) nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų UAB ( - ) veiksmų, susijusių su avanso, skirto Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbams vykdyti, panaudojimu. Kaip nurodė liudytojas I. L., be šių galimų nuostolių ateityje, UAB ( - ) ir UAB ( - ) šiuo metu yra patyrusios nuostolius, atsiradusius dėl išlaidų, susijusių su skolos už darbus išreikalavimu, bei nuostolių dėl laiku neapmokėtų rangos darbų, be to, abi bendrovės patyrė ir bylinėjimosi išlaidas teisminiuose procesuose, kurie vis dar nėra pasibaigę. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, akivaizdu, jog dėl neteisėtų P. J. veiksmų turtinė žala buvo padaryta, ir šio fakto nepaneigia tai, kad žala nebuvo padaryta Lietuvos Respublikai ir Europos Sąjungos biudžetui ir tai, jog Lietuvos Respublika ir Europos Sąjungos sanglaudos lėšas administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra nepareiškė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

3013. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, baudžiamojo proceso įstatyme numatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. P. J. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. iššvaisčius jungtinės veiklos partneriams UAB ( - ), UAB ( - ), UAB ( - ) patikėtą didelės vertės svetimą turtą, įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo P. J. atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

3114. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. J., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (P. J. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formą ir rūšį, į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į P. J. asmenybę charakterizuojančius požymius bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam paskyrė bausmę, lygią straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, P. J. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

3215. Skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį pirmosios instancijos teismas pradėjo sakiniu: ,,P. J. kaltinamas tuo, kad...“. Kitaip tariant, baigiamajame akte formaliai nėra nurodyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Tačiau pats nusikalstamos veikos aprašymas nėra identiškas pirmosios instancijos teisme P. J. pakeistam kaltinimui (nėra konstatuotas veikimas bendrininkų grupe su V. J., pašalinta nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį). Tai reiškia, kad teismas, aptariamoje nuosprendžio dalyje faktiškai išdėstė tokias įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios atitinka nuosprendyje suformuotas išvadas ir šias išvadas pagrindžiančius motyvus. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė rašymo klaidą, kuri nesuvaržė nuteistojo teisės žinoti už ką jis yra nuteistas. Tokią išvadą patvirtina apeliacinio skundo turinys ir apelianto bei jo gynėjo pozicija nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

3315.1. Tačiau, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl nuteistojo procesinių teisių suvaržymo, kolegija dar kartą konstatuoja, kad P. J. yra nuteistas už tai, kad būdamas UAB ( - ) valdybos pirmininku ir faktiškai valdydamas visą šios įmonės veiklą, iššvaistė UAB ( - ), UAB ( - ) bei UAB ( - ) patikėtą didelės – 4504685,12 Lt vertės svetimo – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtą, esančio UAB ( - ) statyba teisėtame valdyme, o būtent, jis, žinodamas, kad 2007 m. spalio 22 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties tarp jungtinės veiklos partnerių UAB ( - ), UAB ( - ) ir UAB ( - ) bei partnerių įgaliojimo pagrindu UAB ( - ) laimėjo „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbų pirkimo konkursą ir sudarė 2008 m. gegužės 13 d. Rangos sutartį Nr. 03S-167, kuria įsipareigojo pilnai atlikti projekto Nr. 2005/LT/16/C/PE/002 „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus, kad Rangos sutarties Nr. 03S-167 ir jos sudedamųjų dalių – Pasiūlymo rašto su Pasiūlymo priedu, Konkrečių sutarties sąlygų 14.2 punkto bei Bendrųjų sutarties sąlygų 14.2 punkto pagrindu UAB ( - ) statyba ir jungtinės veiklos partneriai kaip projekto rangovas įgijo teisę reikalauti išankstinio, iki 30% dydžio nuo sutarties sumos apmokėjimo, gautas lėšas privalėdami panaudoti išimtinai tik išteklių sutelkimo ir projektavimo išlaidoms padengti, kad pagal UAB ( - ) generalinio direktoriaus V. J. 2008 m. gegužės 28 d. pasirašytą Sąskaitą Nr. 1 išankstiniam mokėjimui projekto vykdymui į UAB ( - ) a/s Nr. ( - ) banke „Swedbank“ 2008 m. birželio 18 d. buvo pervesta iš viso 5727846,77 Lt, iš kurių 4582277,42 Lt Europos Sąjungos Sanglaudos fondo dalis ir 1145569,35 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto dalis, neteisėtai nurodė nenustatytiems asmenims pervesti dalį svetimo ir jo žinioje esančio turto kitai savo valdomai bendrovei bei panaikinti UAB ( - ) statyba turtines prievoles, o ne projekto darbų atlikimui ir įrengimams apmokėti, ką nenustatyti asmenys - UAB ( - ) darbuotojai ir padarė 2008 m. birželio 26 d. Elektrėnuose, generalinio direktoriaus V. J. darbo kabinete esančiame darbiniame kompiuteryje įdiegta AB „Swedbank“ Telehansos programa prisijungiant prie ( - ) sąskaitos banke „Swedbank“ V. J. vardu ir iš jos pervedant 2,4 mln. Lt kitam asmeniui – UAB ( - ), o 2008 m. birželio 27 d. analogišku būdu pervedant 2,55 mln. Lt į UAB ( - ) a/s Nr. ( - ) banke „DnB NORD“, o iš jos 2,5 mln. Lt pervesdamas UAB ( - ) gautai banke „DnB NORD“ paskolai grąžinti, dėl ko projekto „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ vykdymui buvo panaudoti tik 1223161,65 Lt išankstinio apmokėjimo lėšų. Kaip faktinis UAB ( - ) veiklos vadovas, nurodydamas išankstinio apmokėjimo lėšas – 4504685,12 Lt panaudoti ne pagal jų tikslinę paskirtį Rangos sutartimi nustatytų įsipareigojimų vykdymui, ir šio turto negrąžindamas, P. J. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, patikėtą Jungtinės veiklos partneriams UAB ( - ), UAB ( - ) ir UAB ( - ). Šiais veiksmais P. J. padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

3416. Nelaikytinas baudžiamojo proceso įstatymo, o juo labiau esminiu pažeidimu baigiamojo akto atskirų dalių pasikartojimas (dubliavimasis).

3517. Pažymėtina ir tai, kad kaltinimo apimties sumažinimas (pašalinant nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį ir veiką kvalifikuojant tik pagal BK 184 straipsnio 2 dalį) ar motyvų, atskleidžiančių tyčios turinį ir kryptingumą, išdėstymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje negali būti laikomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais BPK 255 ir 256 straipsnių prasme.

3618. Kolegija neturi teisės spręsti ne proceso dalyvių šioje baudžiamojoje byloje prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tokį prašymą yra pareiškusi buvusi nuteistojo P. J. sutuoktinė M. J. (t. 30, b. l. 5 - 6). Šis klausimas gali būti sprendžiamas tik nuosprendžio vykdymo eigoje.

3719. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose teisėtas ir pagrįstas.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 3. P. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio... 4. Priteista iš P. J. AB Swdbank naudai 652500,58 Eur.... 5. P. J. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos,... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. 1.P. J. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ( - ) valdybos pirmininku ir... 9. 2. P. J. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas įteisinti kito asmens pinigus,... 10. 2.1. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės d. nuosprendžius... 11. 3. Nuteistasis P. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018... 12. 3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 13. 3.2. Lietuvos Respublika ar Europos Sąjungos sanglaudos lėšas... 14. 3.3. Apeliantas skunde pažymi, kad pervestos lėšos, t. y. turtas nėra... 15. 3.4. Nuteistojo teigimu, nei jungtinės veiklos sutartis, nei finansavimo iš... 16. 3.5. Nuteistasis pažymi, jog ne dėl UAB ( - ) kaltės buvo nukelta projekto... 17. 3.6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 18. 4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 19. 5. Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmetamas.... 20. 6. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2007 m. spalio 22... 21. 7. Nuteistasis P. J. viso bylos proceso metu, taipogi savo apeliaciniame skunde... 22. 8. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto... 23. 8.1. Turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje... 24. 8.2. Turto iššvaistymo dalyką apibūdina taip pat turto svetimumo požymis,... 25. 8.3. Turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui... 26. 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1... 27. 10. Aplinkos projektų valdymo agentūros į UAB ( - ) sąskaitą pervesto... 28. 11. Nepagrįstas yra nuteistojo P. J. apeliacinio skundo argumentas, jog... 29. 12. Turto iššvaistymo sudėtis yra materialioji, todėl, inkriminuojant šią... 30. 13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus,... 31. 14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. J.,... 32. 15. Skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį pirmosios... 33. 15.1. Tačiau, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl nuteistojo... 34. 16. Nelaikytinas baudžiamojo proceso įstatymo, o juo labiau esminiu... 35. 17. Pažymėtina ir tai, kad kaltinimo apimties sumažinimas (pašalinant... 36. 18. Kolegija neturi teisės spręsti ne proceso dalyvių šioje baudžiamojoje... 37. 19. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 39. nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti....