Byla 2K-197/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį paskirta bausme (15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda), bausmes apimant bei iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

2Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį D. R. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3Priteista iš D. R. turtinės žalos atlyginimo: V. K. – 3600 Lt, V. V. – 1200 Lt, D. Z. – 34 000 Lt, G. P. – 29 800 Lt ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo G. P. pareiškimo padavimo (2007 m. spalio 7 d.) iki nuosprendžio įvykdymo. G. P. priteista ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

4Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. (15 000 Lt), V. M. (32 192,09 Lt), D. L. (20 000 Lt), V. S. (12 050 Lt), I. S. (12 100 Lt), D. Š. (48 000 Lt), R. A. (46 800 Lt), V. R. (70 000 Lt), R. R. (65 000 Lt), V. G. (8000 Lt), G. S. (10 000 Lt), G. P. (8000 Lt) ir V. V. (5800 Lt) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

5Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. R. apeliacinis skundas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,

Nustatė

7D. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „K.“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, o nuo 2003 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija) 28 straipsnio 2 punktą už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 6 d. apgaulingai tvarkė UAB „K.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 m.:

8nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2003 m. gruodžio 30 d.) nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų pagal kuriuos ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, – neįformino ir neįrašė į 2006 m. veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už atliktus darbus pagal sudarytas statybos rangos sutartis, pristatytas statybines medžiagas bei parduotus mobiliuosius namelius: A. B. už 6000 Lt, R. N. už 20 000 Lt, A. J. už 7200 Lt, D. L. už 36 000 Lt, V. V. už 12 400 Lt, G. M. už 4300 Lt, V. S. už 14 350 Lt, I. S. už 6000 Lt, L. V. ir V. V. už 9000 Lt, UAB „S.“ už 45 767 Lt, A. G. už 30 000 Lt, D. Š. (Ž.) už 63 000 Lt, UAB „G.“ už 210 000 Lt, V. R. už 30 000 Lt, D. S. už 10 000 Lt, A. Z. už 5852,88 Lt, iš viso už 509 869,88 Lt;

9nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų (pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį), 16 punkto reikalavimų (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), 2006–2007 m. neišrašydamas pinigų paėmimą patvirtinančių dokumentų paėmė iš įmonės užsakovų avansines įmokas už 2006 m.: iš S. G. – 10 000 Lt, K. K. – 47 600 Lt, V. K. – 10 600 Lt, R. N. – 20 000 Lt, A. J. – 7200 Lt, K. B. P. – 3000 Lt, D. L. – 2000 Lt, V. V. – 1200 Lt, D. Z. – 34 000 Lt, A. G. – 65 500 Lt, S. V. – 497 Lt, D. S. – 10 000 Lt, A. Z. – 5852,88 Lt, iš viso 2006 m. 217 449,88 Lt, už 2007 m.: iš S. V. – 2500 Lt, R. V. – 700 Lt, V. P. – 2800 Lt, G. P. – 27 000 Lt, iš viso 2007 m. 33 000 Lt;

10nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį), 16 punkto reikalavimų (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), neįformino ir neįrašė į 2006–2007 m. veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų, kai grąžino įmokas klientams: L. D. – 30 000 Lt, V. K. – 2000 Lt, K. B. P. – 3000 Lt, S. M. – 4000 Lt, V. K. – 5000 Lt, iš viso grąžino 44 000 Lt.

11D. R. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „Kristalo grupė“ direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, o nuo 2003 m. gruodžio 30 d. pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 2 punktą (2003 m. gruodžio 18 d. redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, aplaidžiai tvarkė UAB „K.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m.:

12nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, kad ūkinės operacijos turinys yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas, 2 straipsnio reikalavimų, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, t. y. 2006–2007 m. į UAB „K.“ apskaitos registrus įtraukė tris PVM sąskaitas faktūras (2006 m. rugpjūčio 18 d. išrašytą J. K. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000010 už 10 030 Lt, 2006 m. rugpjūčio 1 d. išrašytą A. P. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000008 už 10 030 Lt, 2006 m. rugpjūčio 9 d. išrašytą R. B. sąskaitą faktūrą Nr. KRI 000009 už 10 030 Lt), kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo.

13D. R. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB „K.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), direktorius, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2007 m. kovo 6 d. kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gavo piniginių lėšų ir iš klientų pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas ir apmokėjimus už atliktus darbus neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų:

142005 m. rugpjūčio 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 3800 Lt, 2005 m. rugpjūčio 4 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 02 – 4400 Lt, 2005 m. rugpjūčio 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 03 – 1000 Lt, 2005 m. rugpjūčio 23 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 05 – 1500 Lt, 2005 m. rugpjūčio 24 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 06 – 1500 Lt, 2005 m. rugsėjo 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 09 – 2230 Lt, 2005 m. lapkričio 10 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10 – 2801,02 Lt, 2005 m. lapkričio 24 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 750 Lt, 2005 m. gruodžio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 19 – 12 015,49 Lt, iš viso 2005 m. gavo 29 996,51 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais pateisino 18 770,64 Lt išlaidas, o nepateisino – 11 225,87 Lt;

152006 m. sausio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 8000 Lt, 2006 m. vasario 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 – 1100 Lt, 2006 m. vasario 23 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 – 2385,29 Lt, 2006 m. kovo 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 – 9000 Lt, 2006 m. kovo 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10 – 3000 Lt, 2006 m. kovo 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 8415,22 Lt, 2006 m. kovo 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 – 9500 Lt, 2006 m. kovo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13 – 9800 Lt, 2006 m. kovo 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 – 9800 Lt, 2006 m. balandžio 4 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 – 10 000 Lt, 2006 m. gegužės 12 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18 – 9500 Lt, 2006 m. liepos 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 31 – 27 035,30 Lt, 2006 m. rugpjūčio 11 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 32 – 41 800 Lt, 2006 m. rugpjūčio 28 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 36 – 11 500 Lt, 2006 m. rugpjūčio 31d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 38 – 24 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 18 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 43 – 63 500 Lt, 2006 m. rugsėjo 22 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 45 – 25 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 25 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 46 – 20 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 28 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 47 – 38 000 Lt, 2006 m. spalio 13 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 – 22 980 Lt, 2006 m. spalio 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 53 – 20 000 Lt, 2006 m. spalio 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 58 – 10 053,66 Lt, 2006 m. lapkričio 2 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 – 51 769,35 Lt, 2006 m. gruodžio 4 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 71 – 15 663,04 Lt, 2006 m. gruodžio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 77 – 47 556,35 Lt; iš viso 2006 m. gavo 499 358,21 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais pateisino 241 225,12 Lt išlaidas, o nepateisino – 258 133,09 Lt;

162007 m. sausio 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 26 000 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais pateisino 15 682,45 Lt išlaidas, o nepateisino – 10 317,55 Lt;

17pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas: 2006 m. iš S. G. – 10 000 Lt, K. K. – 47 600 Lt, V. K. – 10 600 Lt, R. N. – 20 000 Lt, A. J. – 7200 Lt, K. B. P. – 3000 Lt, V. V. – 1200 Lt, D. Z. – 34 000 Lt, A. G. – 65 500 Lt, S. V. – 497 Lt, D. S. – 10 000 Lt, A. Z. – 5852,88 Lt, iš viso per 2006 m. – 215 449,88 Lt; 2007 m. iš S. V. priėmė 2500 Lt, R. V. – 700 Lt, V. P. – 2800 Lt, G. P. – 27 000 Lt, iš viso 2007 m. – 33 000 Lt, o 2006–2007 m. – 248 449,88 Lt, iš jų 116 240 Lt grąžino: 2006 m. L. D. – 30 000 Lt, 2007 m. V. K. – 7000 Lt, K. B. P. – 3000 Lt, S. M. – 4000 Lt, R. V. – 36 240 Lt, R. V. – 36 000 Lt. Taip D. R. 2005–2007 m. pasisavino iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gautų 279 676,51 Lt ir 132 209,88 Lt iš klientų paimtų avansinių įmokų ir apmokėjimų už atliktus darbus, iš viso pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą – 411 886,39 Lt.

18Nuteistasis D. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nuteistasis teigia, kad skundžiami teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes pripažįstant veikas nusikalstamomis ir jas kvalifikuojant netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus, surašant nuosprendį ir nagrinėjant apeliacinį skundą (BPK 20 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis).

19Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „K.“ apskaitos tvarkymo pagrindė tuo, kad: liudytoja T. S. (bendrovės buhalterė) parodė, jog jis neduodavo jai ūkines operacijas fiksuojančių dokumentų; didelis buhalterinės apskaitos pažeidimų skaičius ir jų turinys rodo, kad jie neatsitiktiniai, todėl vertinami kaip padaryti tiesiogine tyčia. Kasatorius laiko tokias teismo išvadas nepagrįstomis. Bylos nagrinėjimo metu jis aiškino, kad: neturėjo tikslo neįtraukti ūkinių operacijų į bendrovės apskaitą, o tai atsitiko dėl darbų specifikos: sąskaitos faktūros būdavo išrašomos padarius visus darbus, o ne etapais; iš klientų paimtas avansines įmokas įrašydavo sutartyse, o kasos pajamų orderius išrašydavau vėliau; dėl tiekimo sutrikimų bendrovė nespėjo atlikti darbų sutartais terminais; dėl laiko stokos nespėjo buhalterei laiku pateikti visų turimų dokumentų (visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai bendrovėje buvo). Kasatoriaus manymu, nors nebuvo laikomasi buhalterinės apskaitos ir kasos tvarkymo reikalavimų, tačiau jo veiksmuose nebuvo siekio nuslėpti sudarytų sutarčių ir gautų avansinių įmokų (tai padaryti būtų neįmanoma, nes klientai taip pat turėjo dokumentus). Iškėlus bendrovei bankroto bylą jos veikla nutrūko, o jam neleista tinkamai sutvarkyti dokumentų.

20Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo D. S. parodymų, kad jis niekada neliepė jai neįtraukti dokumentų, kad ji atostogavo nuo 2007 m. kovo 1 d. iki kovo 29 d., o po atostogų biure rado jo paliktus kasos išlaidų orderius, tačiau jų neįtraukė į registrus, nes likutis kasoje buvo mažesnis nei išlaidos, dokumentai buvo jai pateikiami, bet kartais pavėluotai. Nors šiuos D. S. parodymus jis akcentavo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas į juos atsižvelgė“. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo argumentų, pateisino pirmosios instancijos teismo praktiką vertinti ne visus teisiamojo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus.

21Kasatorius pažymi, kad nebuvo faktinio pagrindo apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog jis sąmoningai netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės pelno bei įsipareigojimų dydžio (įmonei ir valstybės biudžetui), ir šių padarinių norėjo, nes bendrovėje nebuvo dvigubos buhalterijos, ūkinės operacijos buvo fiksuojamos pirminiuose dokumentuose, tik jie nebuvo įtraukti į sąvadus, o susisteminus visus pirminius dokumentus bendrovės veiklos rezultatai būtų aiškūs. Jis (nuteistasis) tyčia buhalterinės apskaitos pažeidimų nedarė, tai įvyko dėl nepakankamo apskaitos reikalavimų žinojimo, laiko stokos, darbų gausos.

22Kasatorius nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokios UAB „K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dalies negalima nustatyti (jei dokumentai nedingę, pirminiai visų ūkinių operacijų dokumentai yra, veiklos pajamos, išlaidos ir nuostoliai suskaičiuoti). Tokią išvadą teismas padarė remdamasis bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimu ir specialistės paaiškinimais teisme, nors, kasatoriaus nuomone, šie duomenys nepatikimi ir nepakankami tokiai išvadai padaryti (atlikti bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimai netikslūs, specialistė išsamiai nepaaiškino, kodėl padaryta tokia išvada). 2007 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 5-4/63 netiksli, nes pateikti tyrimui ne visi dokumentai, 2009 m. birželio 22 d. specialisto išvada Nr. 5-4/60 bei specialistės A. Čikienės paaiškinimai teisme negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes aiškiai viršytos specialisto kompetencijos ribos (išvadoje ir paaiškinimuose vertinami kaltinamojo, liudytojų parodymai, o tai neįeina į specialisto kompetenciją, kasacinė nutartis Nr. 2K-265/2006). Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė, todėl neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos.

23Kasaciniame skunde pažymima, kad, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsąjumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kitos aplinkybės: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Nuteistasis nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė rašytinį prašymą paskirti bendrovės veiklos buhalterinę ekspertizę, tačiau teismas prašymą atmetė protokoline nutartimi, motyvuodamas tuo, kad teismui pateiktos dvi specialisto išvados, specialistė apklausta teisme, nepaisant to, kad išvados viso proceso metu buvo keičiamos, tikslinamos ir vis tiek netapo aiškiomis, todėl buvo būtinas ekspertizės atlikimas.

24Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo, kuris nebuvo jam inkriminuotas ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinimas BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka nepakeistas, todėl teismas padarė esminį BPK pažeidimą, dėl to suvaržė jo teisę žinoti, kuo kaltinamas, ir gintis nuo kaltinimo. Jis buvo pripažintas kaltu, nes 2006–2007 m. į apskaitos registrus įtraukė tris PVM sąskaitas faktūras, išrašytas J. K., A. P. ir R. B., kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. Kasatorius pažymi, kad tokia nusikalstamos veikos formuluotė yra netiksli. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti asmenys, įsigiję mobiliuosius namelius – J. K., A. P. ir R. B. (neva asmenys su tokiais anketiniais duomenimis Lietuvoje negyvena). Perduodant bylą teismui jis buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastojo paminėtas PVM sąskaitas faktūras, nes įrašė tikrovės neatitinkančius asmenų, kurių nepavyko nustatyti, duomenis. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jis buvo išteisintas nenustačius nusikaltimo požymių, be to, kiti asmenys, kurie buvo nurodyti kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (R. M., C. S. B., A. G.) yra realūs, sandoriai su jais įvyko. Kasatorius pažymi, kad asmenims, prisistačiusiems J. K., A. P. ir R. B., taip pat buvo parduoti nameliai, tačiau jis negali paaiškinti, kodėl nepavyko nustatyti jų asmenybių. Be to, apeliaciniame skunde jis kėlė klausimą, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trijose PVM sąskaitose–faktūrose įrašyti neteisingi prekes įsigijusių asmenų duomenys trukdo nustatyti UAB „K.“ veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2006 m., nes nebuvo atliktas ūkinės veiklos tyrimas ir specialisto išvada dėl tokių padarinių atsiradimo negauta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakė, kodėl konstatuoti tokie padariniai, apsiribodamas bendromis frazėmis apie aplaidų apskaitos tvarkymą, todėl ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo neišnagrinėjo.

25Kasatorius dar nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už patikėto svetimo turto pasisavinimą, neaiškiai nurodydamas, dėl kokio turto pasisavinimo jis pripažintas kaltu: ar dėl UAB „K.“, ar dėl UAB „K.“ ir privačių asmenų. Veika aprašyta taip, kad jis iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius gavo lėšų ir ne visų panaudojimą pateisino dokumentais ir kad pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas, kurių dalį grąžino klientams, o dalies negrąžino, reziumuojant, kad jis 2005-2007 m. pasisavino iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gautų 279 676,51 Lt ir 132 209,88 Lt iš klientų paimtų avansinių įmokų ir apmokėjimų už atliktus darbus (iš viso pasisavino 411 886,39 Lt). Kasatorius pažymi, kad iš tokio veikos aprašymo neaišku, ar pagal klientų su UAB „K.“ sudarytas sutartis jo paimtos avansinės įmokos pripažįstamos bendrovės gautomis lėšomis, ar vertinama, kad jas paėmė kaip fizinis asmuo. Teismas daugumą ieškinių paliko nenagrinėtus ir pripažino, kad ieškiniai turi būti reiškiami bendrovei, o V. K., V. V., D. Z., G. P. priteisė atlyginti žalą iš jo, nors nuosprendžiu pripažinta, kad jis iš šių asmenų avansines įmokas paėmė pagal su bendrove sudarytas statybos rangos sutartis. Taigi vienu atveju pripažįstama, kad V. K., V. V., D. Z. ir G. P. buvo sutartiniais santykiais susieti su UAB „K.“, kitu – jie pripažįstami nuteistojo asmeniniais kreditoriais. Kasatoriaus manymu, atlikus nurodytus tyrimo veiksmus, buhalterinę ekspertizę, įvertinus pradėtus ir nebaigtus objektus, būtų visiškai paneigtas inkriminuotas kaltinimas dėl bendrovės lėšų pasisavinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų: kad bankroto bylos UAB „K.“ iškėlimo dieną liko nemažai pradėtų ir neužbaigtų statybos objektų, tačiau padaryti darbai nebuvo įforminti darbų atlikimo, priėmimo aktais, jų sąnaudos nebuvo suskaičiuotos ir įtrauktos į bendrovės išlaidas; bendrovėje buvo dar du akcininkai – G. C. ir R. H. (Didžiosios Britanijos piliečiai, nuo 2006 m. liepos 3 d. – D. R. ir R. H.), kurie kontroliavo bendrovės veiklą.

26Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi teisę dalyvauti ir nuteistasis, tačiau jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Kasatorius pažymi, kad jis tinkamai išreiškė pageidavimą dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašė skundo nenagrinėti be jo, nurodė, kad nori pasikviesti gynėją, kuris buvo susipažinęs su jo byla, bet dėl jo atostogų negalėjo sudaryti susitarimo dėl atstovavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjant apeliacinį skundą dalyvavo gynėjas, kurio jis nepažįsta, kuris nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl turi pagrindą manyti, kad šis nebuvo įsigilinęs į bylos esmę ir jo interesams atstovavo formaliai, o Apeliacinis teismas nesistengė išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti jo apeliacinį skundą.

27Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė atsiliepimu į nuteistojo D. R. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinama apeliacinės instancijos teismo nutartis, nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus ir juos išsamiai išanalizavęs, laikė, kad D. R. veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teismas išsamiai išnagrinėjo kiekvieną D. R. inkriminuotą finansinę operaciją ir mažiausią abejonę dėl jos neteisėtumo traktavo teisiamojo naudai, pašalindamas ją iš kaltinimo. Skirti buhalterinę ekspertizę nebuvo jokio pagrindo, nes byloje atliktas išsamus specialisto tyrimas, specialistas davė parodymus teisme, jokių priežasčių netikėti specialisto išvadomis ir paaiškinimu teismas nerado. Teismas įdėmiai įvertino specialistės paaiškinimus dėl konkrečių finansinių operacijų ir iš kaltinimo pašalino epizodus, kurie neturėjo įtakos UAB „K.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai įvertino ir atsižvelgė į liudytojos T. S. parodymus. Teismas pasisakė ir dėl subjektyviojo veikos požymio, nurodydamas, kad D. R., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

28Atsiliepime nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas vieną iš D. R. inkriminuotų epizodų, pagrįstai jį perkvalifikavo iš BK 222 straipsnio į 223 straipsnį, nes jis, nepatikrindamas, ar į buhalterinę apskaitą įtraukiamuose dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose J. K., A. P. ir R. B.) įrašyti tikri duomenys, aplaidžiai ją tvarkė, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais. Pagal įstatymą teismas, įvertindamas veikos aplinkybes, gali perkvalifikuoti padarytą veiką pagal lengvesnį Baudžiamojo kodekso straipsnį ir dėl to teisiamojo sutikimo nereikalaujama.

29Atsiliepime nurodyta ir tai, kad nepagrįstas kasatoriaus tvirtinimas, jog jo nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnį. Teismai konstatavo, kad D. R., iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gavęs piniginių lėšų, jų nepateisino dokumentais ir iš klientų pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas ir apmokėjimus už atliktus darbus, neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų, bendrovei pinigų negrąžino, taip pasisavino 411 886,39 Lt. Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad D. R. turėjo realią galimybę šiuo turtu naudotis ir disponuoti savo reikmėms, jie nebuvo naudojami UAB „K.“ investicijoms ar veiklai vystyti. D. R. suprato, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savo turtu, numatė, kad dėl to UAB „K.“ ir nukentėjusieji šio turto neteko, ir to norėjo, todėl jo nusikalstami veiksmai vertinami kaip turto pasisavinimas. Prokurorė pažymi, kad nuteistojo manymas, jog neaišku, kieno turtą jis pasisavinęs – bendrovės ar klientų, yra nepagrįstas, nes aprašant šią veiką aiškiai atribotos lėšos, kurias jis pasisavino iš bendrovės, ir lėšos, kurias gavo iš klientų. Teismas detaliai išaiškino, kokia žala padaryta kiekvienam nukentėjusiajam, ir daliai jų priteisė civilinius ieškinius, likusius palikdamas nenagrinėtus. Nepagrįsti D. R. argumentai, kad bankroto UAB „K.“ iškėlimo dieną liko pradėtų ir neužbaigtų darbų, kurie nebuvo įtraukti į bendrovės išlaidas, didelė dalis lėšų liko nepateisintų, teismas neapklausė bendrovės akcininko iš Anglijos. Specialistas bendrovės finansinį tyrimą atliko už nustatytą laikotarpį, įvertindamas visus pateiktus finansinius dokumentus, nesiedamas savo išvadų su bankroto bylos iškėlimo diena. Byloje nėra jokių duomenų, kad akcininkai iš Anglijos dalyvavo bendrovės veikloje sudarant sutartis su nukentėjusiaisiais ar organizuojant konkrečius darbus pagal sutartis.

30Atsiliepime nurodyta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. R. bylą jam nedalyvaujant, įstatymų nepažeidė, nes jam 2011 m. liepos 25 d. raštu pranešta apie bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo vietą, o pagal BPK 322 straipsnį nuteistojo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką.

31Nuteistojo D. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

33Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-171/2010, 2K-208/2008, 2K-7-198/2008, 2K–733/2007, 2K-123/2007). Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.

34Teismas nustatė, kad D. R. nuo 2005 m. iš UAB „K.“ kasos ūkio išlaidoms avansu gavo 29 996,51 Lt, iš kurių juridinę galią turinčiais dokumentais nepateisino 11 225,87 Lt; 2006 m. iš kasos gavo 499 358,21 Lt, iš kurių juridinę galią turinčiais dokumentais nepateisino 258 133,09 Lt; 2007 m. iš kasos gavo 26 000 Lt, iš kurių juridinę galią turinčiais dokumentais nepateisino 10 317,55 Lt; iš viso juridinę galią turinčiais dokumentais nepateisino 279 676,51 Lt, bendrovei šių pinigų negrąžino. Teismas nustatė ir tai, kad 2006–2007 m. pagal sudarytas statybos rangos sutartis, neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų, jis priėmė iš konkrečiai nurodytų asmenų avansines įmokas iš viso 248 449,88 Lt, iš kurių 116 240 Lt grąžino nurodytiems asmenims, likusių 132 209,88 Lt negrąžino. Taip iš viso D. R. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 411 886,39 Lt.

35D. R. pripažino, kad nepateisino visų avansu ūkio išlaidoms gautų pinigų, kad iš klientų ėmė avansines įmokas neišrašydamas tai patvirtinančių dokumentų, tačiau teigė, jog gautos piniginės lėšos buvo naudojamos bendrovės ūkio reikmėms, perkant prekes (duodami akcininkams be dokumentų (T. 9, b. l. 141), taip pat kad neteisėtai panaudojo pinigus (T. 9, b. l. 146). Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiųjų ir liudytojų duotais parodymais, specialisto išvadomis nustatė, kad pagal sudarytas sutartis darbai nebuvo atliekami, statybinės medžiagos nepristatomos, nėra duomenų, kad piniginės lėšos buvo naudojamos bendrovės investicijoms, veiklos vystymui. Teismas sprendė, kad iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gauti pinigai ir iš klientų paimtos avansinės įmokos, neišrašius pinigų priėmimo dokumentų, „D. R. buvo jo tiesioginės tyčios paversti bendrovės pinigus savo turtu išraiška“.

36Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad kaltinimas paremtas nevisiškai ištirtomis aplinkybėmis, jis neturėjo jokio tikslo nuslėpti pinigų gavimo, dalį pinigų duodavo ir kitiems bendrovės akcininkams, nenustatyta, kad už šiuos pinigus jis įsigijo turto, jokių savo poreikių nepatenkino, sutikdamas, kad gali būti lėšų trūkumas, tačiau ne tokia suma – 411 886,39 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėdamas, kad D. R. turėjo realią galimybę naudotis pasisavintu turtu, juo disponuoti savo reikmėms, pritarė ir pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl žalos atlyginimo priteisimo.

37Teismai pagrįstai pripažino kaltu pasisavinus D. R. patikėtą UAB „K.“ turtą – iš kasos ūkio išlaidoms avansu gautas pingines lėšas, kurių panaudojimo nepateisino jokiais dokumentais, bei iš bendrovės užsakovų paimtas avansines įmokas, kurioms pinigų priėmimo kvitai nebuvo išrašyti, jos bendrovei neperduotos, darbai pagal sutartis su užsakovais neatlikti. Tais atvejais, kai pats bendrovės vadovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus ne įmonės interesams, bet saviems tikslams, jo veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-10/2010, 2K-208/2008, 2K-396/2006). Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-208/2008). Nuteistojo kasacinio argumento teiginys, kad piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie įrodymai, kaltinimo nepaneigia.

38Pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veiksmuose yra visi svetimo turto pasisavinimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, pasisavinto turto vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

39Nėra pagrindo keisti sprendimo priteisti žalą iš nuteistojo nukentėjusiesiems V. K., V. V., D. Z., G. P., nes nors tarp šių nukentėjusiųjų ir UAB „K.“ (atstovaujamos direktoriaus D. R.) ir buvo sudarytos statybos rangos sutartys, tačiau šie asmenys avansines įmokas įmokėjo į asmeninę D. R. sąskaitą, o ne į bendrovės kasą ar sąskaitą.

40Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

41Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad neturėjo tikslo neįtraukti ūkinių operacijų į bendrovės buhalterinę apskaitą, o tai atsitiko dėl darbų specifikos, laiko stokos, sąskaitos faktūros būdavo išrašomos pagal sutartis padarius visus darbus ir pan.

42Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia.

43Šioje byloje yra aktuali viena iš šių alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

44D. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris reiškėsi: 1) neįrašymu į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už atliktus darbus pagal sudarytas statybos rangos sutartis, pristatytas statybines medžiagas ir parduotus mobiliuosius namelius; 2) paėmimu iš bendrovės užsakovų avansinių įmokų ir neišrašymu tai patvirtinančių dokumentų; 3) neįrašymu į buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų, kai klientams grąžintos įmokos.

45Pirmosios instancijos teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė, remdamasis nukentėjusiųjų A. B., K. K., V. K., D. L. ir kt., liudytojų T. S., A. J., G. P., S. M. ir kt. parodymais, iš dalies paties D. R. duotais parodymais, 2007 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 5-4/63, ją papildžiusia 2009 m. birželio 22 d. specialisto išvada Nr. 5-4/60, specialistės A. Čikienės teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Nuosprendyje konstatuoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – dėl D. R. padarytų nusikalstamų veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas taip pat konstatavo subjektyvųjį veikos požymį – kaltę, kuri reiškėsi tiesiogine tyčia: D. R. sąmoningai netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų (kurie įvardyti nuosprendyje) normas, numatydamas, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo.

46Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad kaltinamasis aktas, kuriuo D. R. inkriminuotas apgaulingas apskaitos vedimas, surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, apgaulingo apskaitos vedimo padariniai nustatyti, atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialisto išvadomis ir specialistės paaiškinimais, kurie yra nepatikimi, nes nebuvo pateikti visi dokumentai, viršytos specialisto kompetencijos ribos, nes išvadoje vertinami jo ir liudytojų parodymai, o jo prašymas dėl buhalterinės ekspertizės paskyrimo nepagrįstai atmestas. Nuteistasis taip pat ginčijo subjektyviojo BK 222 straipsnio 1 dalies požymio konstatavimą, teigdamas, kad teismo išvados dėl šio požymio buvimo yra nepagrįstos, jis tyčia buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nedarė, tai galėjo įvykti nebent dėl aplaidumo, teismas nesirėmė liudytojos T. S. parodymų dalimi, kuri naudinga gynybai (kad jis niekada nėra liepęs T. S. neįtraukti dokumentų į apskaitą).

47Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, liečiančius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad apelianto teiginys dėl BPK 219 straipsnio pažeidimo deklaratyvus, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, pagrįstai remdamasis ir specialisto išvadomis bei specialistės paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kurie patvirtino, kad D. R., kaip bendrovės direktorius ir kasininkas, tinkamai nefiksavo atliktų ūkinių operacijų duomenų, veikdamas tiesiogine tyčia realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

48Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistojo veikoje. Kasaciniame skunde nuteistasis, pripažindamas, kad nurodytos ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, akcentuoja, kad jis neturėjo tikslo neįtraukti ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, o tai atsitiko dėl darbų specifikos, laiko stokos (sąskaitos–faktūros būdavo išrašomos padarius pagal sutartis visus darbus). Į šį argumentą atsakytina, kad tikslas nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis, jis nėra nurodytas BK 222 straipsnio dispozicijoje, todėl jo nenustatymas neturi reikšmės nusikalstamos veikos konstatavimui. Teismai pagrįstai faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo kaltę pagrindė liudytojos T. S. (bendrovės buhalterės) duotais parodymais, patvirtinančiais, kad nors bendrovėje buvo patvirtintos taisyklės dėl dokumentų įtraukimo į apskaitą, tačiau jų direktorius nevykdė; ji įtraukdavo į apskaitą tik tuos dokumentus, kuriuos gaudavo iš direktoriaus; sąskaitos nebuvo įtrauktos, balansas neatitiko realios padėties, nes jei ne visi dokumentai pateikti, reali padėtis neatsispindi (T. 9, b. l. 132). Nors T. S. teisiamajame posėdyje ir patvirtino, kad D. R. neliepė neįtraukti dokumentų į buhalterinę apskaitą, tačiau tai faktinių veikos padarymo aplinkybių nekeičia ir nuteistojo kaltės nešalina. Teisiamajame posėdyje D. R. aiškino, kad: suprato, jog buvo atsakingas už įmonės dokumentų tvarkymą, saugojimą; dokumentus turėdavo pristatyti buhalterei, kuri jam sakydavo, kad atneštų, bet jis neatnešdavo, pripažino, kad neįtraukė visų ūkinių operacijų dokumentų į buhalterinę apskaitą dėl aplaidumo; paėmė pinigus iš užsakovų grynaisiais (2006 m. – 217 448,88 Lt, 2007 m. – 33 000 Lt), todėl turėjo būti išrašyti kasos pajamų orderiai (T. 9, b. l. 133, 137). Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė aplinkybes, nes nepaskyrė buhalterinės ekspertizės. Dėl šio argumento pažymėtina, kad D. R., tyrimo metu susipažinęs su bylos medžiaga, jokių prašymų neturėjo; tik 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdyje prašė paskirti buhalterinę ekspertizę, nes, jo nuomone, nepakankamai aiškios specialisto išvados (T. 9, b. l. 103). Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės, nusprendė prašymą atmesti, nes byloje yra dvi specialisto išvados, specialistė buvo apklausta posėdyje, o naujų klausimų prašyme nepateikta (T. 9, b. l. 167). Pagal teismų praktiką apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. BPK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Šiuo atveju byloje buvo pateiktos dvi specialisto išvados, o specialistė teisiamajame posėdyje davė paaiškinimus, todėl D. R. pasinaudojo teise aiškintis visas su specialisto išvadomis susijusias aplinkybes. Byloje nebuvo objektyvių įrodymų, kad specialistui nepateikti visi duomenys, kad specialistas nevisapusiškai juos ištyrė ir dėl to jo išvados kelia abejonių savo pagrįstumu. Specialistė A. Čikienė teisiamajame posėdyje detaliai paaiškino savo surašytas specialisto išvadas, nurodydama, kad: pagal 2005 m. rugpjūčio mėn. įsakymą D. R. buvo atsakingas už kasos operacijas (ir už kasos pajamų orderių išrašymą); jeigu liudytojai teigia, kad jiems atlikti įvairūs statybos darbai, pristatytos medžiagos, tai tiems asmenims neįforminti apskaitos dokumentais; buhalterinėje apskaitoje nebuvo duomenų apie atliktus darbus. Teismas specialisto išvadas įvertino, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, vertindamas jas kartu su kitais ištirtais įrodymais. Tai, kad pakartotinėje specialisto išvadoje buvo remiamasi liudytojų duotais parodymais, neduoda pagrindo jos vertinti kritiškai, nes šie liudytojai savo parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (kasacinė nutartis Nr. 2K-265/2006).

49Dėl kaltinamojo teisių į gynybą pažeidimo perkvalifikuojant veiką, BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

50Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą. Be kitų pagal šį straipsnį inkriminuotų veiksmų, D. R. buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio (ūkinės operacijos turinys yra privalomas apskaitos dokumento rekvizitas) ir 2 straipsnio (apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą) reikalavimų, t. y. 2006–2007 m. į UAB „K.“ apskaitos registrus įtraukė šešias PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. lapkričio 30 d. išrašytą R. M. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000015 už 60 000 Lt, 2006 m. birželio 2 d. išrašytą Ch. S. B. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000006 už 16 800,01 Lt, 2007 m. sausio 10 d. išrašytą A. G. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000019 už 10 030 Lt, 2006 m. rugpjūčio 18 d. išrašytą J. K. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000010 už 10 030 Lt, 2006 m. rugpjūčio 1 d. išrašytą A. P. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000008 už 10 030 Lt, 2006 m. rugpjūčio 9 d. išrašytą R. B. sąskaitą faktūrą Nr. KRI 000009 už 10 030 Lt, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2007 metus.

51Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta tai, kad dėl trijų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų R. M., Ch. S. B. ir A. G., įtraukimo į apskaitos registrus negalima iš dalies nustatyti UAB ,,K.” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006–2007 metais, ir šias aplinkybes iš kaltinimo pašalino, nustatydamas, kad sąskaitose faktūrose buvo užfiksuotos faktiškai vykusios ūkinės operacijos, tik kitų asmenų vardu.

52Kaltinimo dalį dėl kitų trijų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų J. K., A. P. ir R. B., teismas kvalifikavo atskirai pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, t. y. 223 straipsnio 1 dalį. Teismas, remdamasis D. R. paaiškinimu, kad jis netikrindavo, ar PVM sąskaitos faktūros išrašytos pagal tikrus klientų asmens duomenis, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad D. R. tyčia į UAB „K.“ apskaitos registrus įtraukė minėtas PVM sąskaitas faktūras, žinodamas, kad jose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, tačiau jis nepatikrino, ar į buhalterinę apskaitą įtraukiamuose dokumentuose įrašyti tikri duomenys, taip aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.

53Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutiko su nuteisimu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, prašė bylą perduoti prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, argumentuodamas tuo, kad šis nusikaltimas jam nebuvo inkriminuotas ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinimo formuluotė neatspindi nustatytų faktinių aplinkybių, jis netikrindavo asmenų (šiuo atveju J. K., A. P. ir R. B.), kuriems parduoti mobilieji nameliai, dokumentų ir negali atsakyti už tai, kad asmenys nurodė ne savo duomenis.

54Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip aplaidžius, nes D. R. prieš nurodydamas išrašyti PVM sąskaitas faktūras turėjo patikrinti asmenų tapatybes; į apskaitos registrą įtraukus šias sąskaitas faktūras, kurios išrašytos neegzistuojantiems asmenims, negalima nustatyti ir patikrinti, ar buvo atlikta tokia ūkinė operacija, spręsti apie jos turinį ir realumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nuteistojo argumentas dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams yra deklaratyvus.

55Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, kuris jam nebuvo inkriminuotas ikiteisminio tyrimo metu, padarymą, nepakeitus kaltinimo BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, taip padarė esminį BPK pažeidimą, suvaržė jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir gintis nuo kaltinimo.

56Asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu.

57Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nepranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis).

58Pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Minėto prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui, kurie turi teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal 256 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) šio straipsnio 2, 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Veiką kvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, jokia speciali procedūra BPK nenustatyta.

59Tačiau pagal EŽTT suformuotą jurisprudenciją kaltinamojo teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį, teisę į gynybą ir teisingą teismą pažeidžiama ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį (sudėties požymį, įtvirtintą BK specialiojoje dalyje), būtiną šią veiką pripažinti nusikalstama, bet neįspėjus kaltinamojo apie tokią galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis (Sipavičius v. Lithuania, no. 49093/99, judgement of 21 February 2002).

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje išaiškino, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo gindamasis nuo jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Jei kaltinimas yra keičiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-228/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta galimybė gintis ir nuo inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2008).

61Pagal teismų praktiką kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas keičiamas pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, kai papildomai pritaikomas dar bent vienas BK specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-744/2007).

62Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2008).

63Šioje byloje pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo dalį nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pagal kitą baudžiamąjį įstatymą – BK 223 straipsnio 1 dalį, nustatęs dėl šios dalies kitokį subjektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – kaltę, pasireiškusią neatsargumu, inkriminavo naują faktinę aplinkybę, nenurodytą kaltinamajame akte. Taigi D. R. buvo nuteistas ne tik už nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bet ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tokia situacija reiškia, kad D. R. teisinė padėtis buvo pasunkinta, apie kaltinimo keitimą jis nebuvo iš anksto informuotas, neturėjo galimybės prašyti pertraukos pasirengti gynybai, todėl laikytina, kad D. R. teisė į gynybą buvo suvaržyta.

64Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-305/2009).

65D. R. pripažintas kaltu už vieną iš BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų – aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuris reiškėsi įtraukimu į apskaitos registrus trijų PVM sąskaitų faktūrų (išrašytų J. K., A. P., R. B.), kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, o jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2007 metus. Pažymėtina, kad teismas nustatė analogiškas faktines aplinkybes, kurios buvo inkriminuotos D. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. kad trijose PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose J. K., A. P. ir R. B. (pagal 2007 m. spalio 22 d. specialisto išvadą šiose sąskaitose faktūrose užfiksuota, kad šie asmenys už mobiliuosius namelius liko skolingi UAB „K.“ kiekvienas po 10 030 Lt) (T. 2, b. l. 65), įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. Teismas rėmėsi ir 2008 m. spalio 13 d. tarnybiniu pranešimu, jog pagal centrinę Lietuvos Respublikos gyventojų duomenų bazę asmenų, turinčių anketinius duomenis – J. K., A. P. ir R. B., nėra. Taigi toks teismo nustatytų faktinių aplinkybių išdėstymas reikštų, kad ūkinės operacijos – mobiliųjų namelių pirkimo – turinys neatitinka tikrovės, t. y. kad jos tikrovėje nevyko. Toks aplinkybių išdėstymas lemtų ir apgaulingos kaltės konstatavimą, tai ir buvo inkriminuojama D. R. Nepaisydamas tokio faktinių aplinkybių išdėstymo pirmosios instancijos teismas, remdamasis D. R. paaiškinimu, jog jis netikrindavo klientų asmens dokumentų, PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos pagal klientų nurodytus asmens duomenis, faktiškai nustatė ir tai, kad ūkinės operacijos vyko, tik jas sudarė kiti asmenys (ne J. K., A. P. ir R. B.), pateikę netikrus asmens duomenis, ir sprendė, kad D. R., nepatikrindamas, ar į buhalterinę apskaitą įtraukiamuose dokumentuose įrašyti tikri duomenys, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektyviųjų požymių buvimo D. R. veikoje yra prieštaringos.

66Apeliacinės instancijos teismas dėl D. R. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėdamas, kad jis teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl aplaidžiai vedamos buhalterinės apskaitos, nurodęs išrašyti sąskaitas faktūras J. K., A. P., R. B., kurie pirko mobiliuosius namus, nepatikrinęs jų duomenų. Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip aplaidžius, nes į UAB „K.“ apskaitos registrą įtraukus PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos neegzistuojantiems asmenims, negalima nustatyti ir patikrinti, ar buvo atlikta tokia ūkinė operacija, spręsti apie jos turinį ir realumą.

67Taigi ir Apeliacinis teismas, remdamasis D. R. parodymais, pripažinęs, kad mobilieji nameliai buvo parduoti (t. y. ūkinės operacijos vyko), kartu nustatė, jog PVM sąskaitos faktūros išrašytos neegzistuojantiems asmenims ir negalima nustatyti bei patikrinti, ar buvo atlikta tokia ūkinė operacija, padarė prieštaringas išvadas.

68Be to, pirmosios instancijos teismas išteisino D. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už minėtų PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą (nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį), motyvuodamas tuo, kad nenustatytas subjektyvusis veikos požymis – kaltė.

69Nustačius, kad perkvalifikuojant D. R. veiksmus (kvalifikuotus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį) pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, taip pat tai, kad teismų sprendimai dėl subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – buvimo yra prieštaringos, D. R. baudžiamoji byla pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

70Dėl BPK 322 straipsnio 2 dalies taikymo

71Kasatorius teigia, kad tinkamai išreiškė pageidavimą dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašė skundo nenagrinėti, nurodydamas, kad nori pasikviesti gynėją, kuris buvo susipažinęs su jo byla, tačiau šis atostogavo, todėl negalėjo sudaryti susitarimo dėl atstovavimo; taip apeliacinės instancijos teismas skundą išnagrinėjo be jo, dalyvaujant gynėjui, kurio jis nepažįsta, todėl mano, kad gynyba buvo atliekama formaliai.

72Šis nuteistojo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. R. gynėjo neturėjo. Pažymėtina, kad apygardos teismas D. R. išaiškino, jog nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje jam gynėjas nebus skiriamas, nes nėra BPK 51 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų aplinkybių, jis turi teisę gintis pats ar pasirinkti gynėją, o jei neturi tam lėšų, kreiptis dėl gynėjo paskyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (T. 8, b. l. 40). Bylos medžiaga patvirtina, kad, 2011 m. birželio 30 d. išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, Šiaulių apygardos teismas dar 2011 m. liepos 25 d. išsiuntė jam pranešimą apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką 2011 m. spalio 5 d. 10.30 val. ir informavo, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas, o nuteistojo (ir kitų nurodytų asmenų) neatvykimas, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nekliudo nagrinėti bylą (T. 10, b. l. 62). Pažymėtina, kad D. R. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu BPK 51 straipsnio 2 dalyje, 322 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu nuteistajam D. R. parinkti gynėją, dalyvausiantį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (T. 10, b. l. 71). Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nuteistajam paskirtas gynėjas advokatas G. Skaistys (T. 10, b. l. 72). Apeliacinis teismas spalio 5 d. gavo (laiškas išsiųstas spalio 3 d. iš Naujosios Akmenės pašto) nuteistojo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes posėdyje negali dalyvauti jo pasirinkta gynėja D. Balčiūnienė (T. 10, b. l. 74). Atsakydamas į šį prašymą raštu apeliacinės instancijos teismas nuteistajam nurodė, kad jo prašymas teisme spalio 5 d. buvo gautas po 13 val., t. y. jau išnagrinėjus apeliacinį skundą, o iki posėdžio teismas nebuvo informuotas, jog nuteistasis sudarė susitarimą su gynėja D. Balčiūniene, nebuvo pateiktas ir dokumentas, patvirtinantis tokį susitarimą (T. 10, b. l. 77).

73Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 322 straipsnio nuostatų: pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį nuteistasis buvo tinkamai ir laiku informuotas apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka (nuteistasis šios aplinkybės ir neginčija); apeliacinės instancijos teismas iki posėdžio spalio 5 d. 10.30 val. nebuvo gavęs nuteistojo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (šią aplinkybę patvirtina Lietuvos pašto lakštas apie pašto siuntas, siunčiamas į Apeliacinį teismą (T. 10, b. l. 76), todėl nesvarstė galimybės posėdį atidėti; apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo gynėjas, paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies, 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, iki posėdžio dienos nuteistasis turėjo pakankamai laiko sudaryti sutartį su pasirinktu advokatu dėl jo gynybos Apeliaciniame teisme arba bent laiku iki posėdžio pradžios pateikti teismui argumentuotą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pažymėtina, kad kasatorius klaidingai teigia, jog jis prašė apeliacinės instancijos teismo nenagrinėti bylos, nes nori pasikviesti gynėją, kuris buvo susipažinęs su jo byla. Nuteistojo prašyme nurodyta gynėja D. Balčiūnienė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme D. R. negynė: ikiteisminio tyrimo metu D. R. gynė advokatai L. Riškutė, K. Rupšys, o teisiamajame posėdyje nuteistasis gynėjo neturėjo.

74Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

75Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria D. R. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti; pakeisti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl bausmių subendrinimo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinti tarpusavyje ir su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį paskirta bausme, jas apimant bei iš dalies sudedant, paliekant tą pačią galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

76Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį D. R. išteisintas jam nepadarius veikos,... 3. Priteista iš D. R. turtinės žalos atlyginimo: V. K. – 3600 Lt, V. V. –... 4. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. (15 000 Lt), V. M. (32 192,09... 5. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,... 7. D. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB... 8. nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų,... 9. nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų,... 10. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų,... 11. D. R. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB... 12. nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, kad... 13. D. R. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas UAB... 14. 2005 m. rugpjūčio 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio... 15. 2006 m. sausio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio... 16. 2007 m. sausio 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio... 17. pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas: 2006 m.... 18. Nuteistasis D. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 19. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę pagal BK 222... 20. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas... 21. Kasatorius pažymi, kad nebuvo faktinio pagrindo apeliacinės instancijos... 22. Kasatorius nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokios UAB... 23. Kasaciniame skunde pažymima, kad, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto... 24. Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažino... 25. Kasatorius dar nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už... 26. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį... 27. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 28. Atsiliepime nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas vieną iš D. R. inkriminuotų... 29. Atsiliepime nurodyta ir tai, kad nepagrįstas kasatoriaus tvirtinimas, jog jo... 30. Atsiliepime nurodyta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas,... 31. Nuteistojo D. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo... 33. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 34. Teismas nustatė, kad D. R. nuo 2005 m. iš UAB „K.“ kasos ūkio išlaidoms... 35. D. R. pripažino, kad nepateisino visų avansu ūkio išlaidoms gautų pinigų,... 36. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad kaltinimas paremtas... 37. Teismai pagrįstai pripažino kaltu pasisavinus D. R. patikėtą UAB „K.“... 38. Pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veiksmuose yra visi svetimo... 39. Nėra pagrindo keisti sprendimo priteisti žalą iš nuteistojo... 40. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 41. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo kaltės... 42. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių... 43. Šioje byloje yra aktuali viena iš šių alternatyvių nusikalstamų veikų... 44. D. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės... 45. Pirmosios instancijos teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė,... 46. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad kaltinamasis aktas, kuriuo D.... 47. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus,... 48. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl BK... 49. Dėl kaltinamojo teisių į gynybą pažeidimo perkvalifikuojant veiką, BK 223... 50. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 51. Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta tai, kad dėl trijų PVM... 52. Kaltinimo dalį dėl kitų trijų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų J. K.,... 53. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutiko su nuteisimu pagal BK 223 straipsnio... 54. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 55. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už... 56. Asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai... 57. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą,... 58. Pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį prokuroras, privatus kaltintojas ir... 59. Tačiau pagal EŽTT suformuotą jurisprudenciją kaltinamojo teisė būti... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 61. Pagal teismų praktiką kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas keičiamas... 62. Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos... 63. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo dalį nusikalstamos... 64. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos... 65. D. R. pripažintas kaltu už vieną iš BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų... 66. Apeliacinės instancijos teismas dėl D. R. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1... 67. Taigi ir Apeliacinis teismas, remdamasis D. R. parodymais, pripažinęs, kad... 68. Be to, pirmosios instancijos teismas išteisino D. R. pagal BK 300 straipsnio 1... 69. Nustačius, kad perkvalifikuojant D. R. veiksmus (kvalifikuotus pagal BK 222... 70. Dėl BPK 322 straipsnio 2 dalies taikymo... 71. Kasatorius teigia, kad tinkamai išreiškė pageidavimą dalyvauti apeliacinės... 72. Šis nuteistojo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys... 73. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas bylą... 74. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 75. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendį ir... 76. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....