Byla 1A-84-348/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 182 str. 1 d. (veika UAB „B. M.“ atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

3pagal BK 300 str. 1 d. (veika UAB „B. M.“ atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4pagal BK 182 str. 1 d. (veika R. Š. atžvilgiu) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

5pagal BK 300 str. 1 d. (veika R. Š. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6pagal BK 182 str. 2 d. (veika G. G. atžvilgiu) – 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme;

7pagal BK 300 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8pagal BK 222 str. 1 d. - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

9Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (veika UAB „B. M.“ atžvilgiu) subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

10Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (veika R. Š. atžvilgiu) subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

11Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 6 d. d. šios subendrintos bausmės subendrintos su bausmėmis paskirtomis pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

12Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-04-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei Kauno apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2014-10-06 nuosprendžiu) paskirta ir neatlikta 10 MGL (1300 Lt / 376 EUR) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 10 MGL (1300 Lt / 376 Eur) dydžio baudą.

13Iš V. B. priteista: 290,16 eurų (1001,88 Lt) UAB „B. M.“ naudai, 2172,15 eurų (7500 Lt) nukentėjusiosios R. Š. naudai, 23980,54 eurų (82 800 Lt) nukentėjusiojo G. G. naudai.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

15V. B. nuteistas už tai, kad dėl ankstesnių sandorių su UAB „B. M.“ įgijęs šios įmonės direktoriaus A. A. pasitikėjimą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „L.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), ( - ) pr. ( - ), nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas, įmonė jokios veiklos nevykdo bei nesiruošia jos vykdyti, todėl mobilaus ryšio telefonai šiai įmonei nėra reikalingi, kaip įmonės direktorius 2013-08-28 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2013-08-27 pranešimą Nr. 2 apie savo kaip įmonės darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2013-07-01, t.y. faktiškai nuo 2013-07-01 nebedirbamas įmonėje ir negalėdamas veikti UAB „L.“ vardu (neturėdamas įgaliojimų), 2013 m. rugsėjo 7 d. UAB „B. M.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), ( - ) g. ( - ), parduotuvėje, esančioje ( - ) r. ( - ), ( - ) g. ( - ), UAB „B. M.“ direktoriui A. A. melagingai prisistatė UAB „L.“ direktoriumi ir pagal 2013-09-07 PVM sąskaitą faktūrą serija BM Nr. 000299, melagingai žadėdamas ją apmokėti pavedimu iki 2013-09-09, UAB „L.“ vardu iš UAB „B. M.“ įgijo mobilaus ryšio telefonus LG E440 Optimus L4 2, IMEI ( - ), 296,69 Lt vertės su PVM ir LG P710 Optimus L7 2, IMEI ( - ), 610,74 Lt vertės su PVM, tęsdamas iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą apgaule savo įgytus mobilaus ryšio telefonus UAB „L.“ pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip apgaule savo naudai įgijo 1098,00 Lt (318 eurų) vertės svetimą turtą ir UAB „B. M.“ padarė 1098,00 litų (318 eurų) turtinę žalą.

16Be to, jis nuteistas už tai, kad dėl ankstesnių sandorių su UAB „B. M.“ įgijęs šios įmonės direktoriaus A. A. pasitikėjimą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „L.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), ( - ) pr. ( - ), nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas, įmonė jokios veiklos nevykdo bei nesiruošia jos vykdyti, todėl mobilaus ryšio telefonai šiai įmonei nėra reikalingi, kaip įmonės direktorius 2013-08-28 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2013-08-27 pranešimą Nr. 2 apie savo kaip įmonės darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2013-07-01, t. y. faktiškai nuo 2013-07-01 nebedirbamas įmonėje ir negalėdamas veikti UAB „L.“ vardu (neturėdamas įgaliojimų), 2013 m. rugsėjo 7 d. UAB „B. M.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), ( - ) g. ( - ), parduotuvėje, esančioje ( - ) r. ( - ), ( - ) g. ( - ), UAB „B. M.“ direktoriui A. A. melagingai prisistatė UAB „L.“ direktoriumi, UAB „L.“ vardu iš UAB „B. M.“ įgijo mobilaus ryšio telefonus LG E440 Optimus L4 2, IMEI ( - ), 296,69 Lt vertės su PVM ir LG P710 Optimus L7 2, IMEI ( - ), 610,74 Lt vertės su PVM, ir UAB „B. M.“ 2013-09-07 išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija BM Nr. 000299 dalyje „Sąskaitą gavo:, pareigos, vardas, pavardė, parašas“ užrašė „Direktorius V. B.“ ir pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą - 2013-09-07 PVM sąskaitą faktūrą serija BM Nr. 000299.

17Be to, V. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. 15 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą G. G. turtą, apgaule savo naudai įgijo didelės – 82 800 Lt vertės svetimą turtą, o būtent:

18siekdamas įgauti G. G. pasitikėjimą, 2010 m. (iki rugsėjo mėn.), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku tris kartus skolinosi iš G. G. pinigus – 1 000 Lt, po to 500 Lt bei 2000 Lt, kuriuos po savaitės laiko grąžindavo, tokiu būdu įgavęs jo pasitikėjimą bei pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bei žinodamas, kad gautų piniginių lėšų negrąžins, įkalbėjo G. G. paskolinti jam pinigų, bei pagal 2010 m. rugsėjo 5 d. sudarytą paskolos sutartį, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš G. G. gavęs 38 000 Lt, įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2011-02-05, tačiau, suėjus sutartam paskolos grąžinimo terminui, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. G. priklausantį turtą – 38 000 Lt grynųjų pinigų,

19tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2010-09-05 sudarytą paskolos sutartį gautus 38 000 Lt panaudojęs savo asmeniniams poreikiams tenkinti bei neturėdamas jokių galimybių grąžinti pinigų nukentėjusiajam G. G., apgaule pažadėjęs jam galimybę dalyvauti UAB „R.“ veikloje, įtikino jį už dalį negrąžintos paskolos įgyti UAB „R.“ akcijų, pagal 2011-12-29 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį G. G. už negrąžintus 2 000 Lt įgijus 20 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „R.“ įmonės kodas ( - ), akcijų, V. B., veikdamas kaip UAB „R.“ direktorius, paprašė G. G. kaip akcininko paskolinti 30 000 Lt, melagingai nurodydamas, kad jo vadovaujamos įmonės veiklai trūksta apyvartinių lėšų, žinodamas, kad iš nukentėjusiojo gautų piniginių lėšų į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą neįneš bei UAB „R.“ veikloje nepanaudos ir gautų piniginių lėšų G. G. negrąžins, 2011-12-29 prekybos centro „( - )“ kavinėje, esančioje adresu ( - ) pr. ( - ), ( - ), pagal 2011-12-29 paskolos sutartį iš G. G. gavęs 30 000 Lt, įsipareigojo pinigus G. G. grąžinti iki 2013-01-15, pervedant pinigus lygiomis dalimis po 2 500 litų iki kiekvieno mėnesio 15 d. į kreditoriaus asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), tačiau, suėjus sutartam paskolos grąžinimo terminui, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. G. priklausantį turtą – 30 000 Lt grynųjų pinigų;

20tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2011-12-29 sudarytą paskolos sutartį gautus 30 000 Lt panaudojęs savo asmeniniams poreikiams tenkinti bei neturėdamas jokių galimybių grąžinti pinigų nukentėjusiajam G. G., apgaule pažadėjęs jam galimybę dalyvauti UAB „R.“ veikloje, įtikino jį už dalį negrąžintos paskolos įgyti iš jo (V. B.) likusias UAB „R.“ akcijas, pagal 2012-03-03 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį G. G. už negrąžintus 8 000 Lt įgijus 80 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „R.“ įmonės kodas ( - ), akcijų, V. B., veikdamas kaip UAB „R.“ direktorius, paprašė G. G. kaip akcininko paskolinti 14 800 Lt, melagingai nurodydamas, kad jo vadovaujamos įmonės veiklai trūksta apyvartinių lėšų, žinodamas, kad iš nukentėjusiojo gautų piniginių lėšų į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą neįneš bei UAB „R.“ veikloje nepanaudos ir gautų piniginių lėšų G. G. negrąžins, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 liepos mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagal pakeistus 2011-12-29 paskolos sutarties punktus Nr. 1 ir Nr. 2 iš G. G. gavęs 14 800 Lt, įsipareigojo pinigus G. G. grąžinti iki 2013-01-15, pervedant pinigus lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį po 3 900 litų į kreditoriaus asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), tačiau, suėjus sutartam paskolos grąžinimo terminui, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. G. priklausantį turtą – 14 800 Lt grynųjų pinigų, G. G. reikalaujant grąžinti skolą, V. B., siekdamas nuslėpti ir pridengti savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio nukentėjusiajam sistemingai teikė žinomai melagingus duomenis apie UAB „R.“ tariamai vykdomą pelningą veiklą, bankinėse sąskaitose tariamai turimas pinigines lėšas bei tariamus įvairių valstybinių įstaigų – VMI, STT, VSD atliekamus UAB „R.“ kontrolės veiksmus, dėl kurių jis negali grąžinti pinigų, tokiu būdu V. B. apgaule savo naudai įgijo didelės - iš viso 82 800 Lt (23980,54 eurų) vertės svetimą nukentėjusiajam G. G. priklausantį turtą (grynuosius pinigus), tuo nukentėjusiajam G. G. padarė 82 800 Lt (23980,54 eurų) turtinę žalą.

21Be to, V. B. nuteistas už tai, kad ji turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą nukentėjusiosios R. Š. turtą, 2013 m. balandžio mėnesį, R. Š. nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „R.“ veikia daug metų, yra išvysčiusi pelningą siuntų išvežiojimo verslą, ir, kad jis gali nupirkti pelningą maršrutą, ko pasėkoje R. Š. uždirbtų per mėnesį iki 5 000 Lt, tokiu būdu įgavęs jos pasitikėjimą bei pasinaudodamas nukentėjusiosios patiklumu, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, žinodamas, kad UAB „R.“ kaip „Vežėjas“ ir R. Š. kaip „Vežėjos atstovė“ jokių paslaugų neteiks, o „L. S. G.“ kaip „Užsakovas“ jokių apmokėjimų R. Š. nevykdys, taip pat žinodamas, kad gautų piniginių lėšų negrąžins, nukentėjusiajai melagingai žadėdamas už gautus pinigus nupirkti maršrutą, ko pasėkoje ji vykdytų veiklą bei gautų atlygį ir taip ją suklaidinęs, iš nukentėjusiosios sugyventinio K. G. 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), ( - ) gavo 5500 Lt bei 2 000 Lt kaip užskaitą už jo (V. B.) 2013 m. pradžioje iš K. G. pasiskolintus bei negrąžintus 2 000 Lt, kurie V. B. buvo perduoti ( - ) alėjoje, ( - ) prie parduotuvės „( - )“, 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ( - ), ( - ) gatvėje, netoli ( - ) pastato, nukentėjusiajai R. Š. pateikė žinomai suklastotus dokumentus – 2013-07-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/18/01, kurioje už A. S. buvo pasirašęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, taip pat jau buvo pasirašęs V. B. bei uždėjęs UAB „R.“ antspaudą ir taip savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtinęs žinomai melagingus duomenis apie tariamą „L. S. G.“, UAB „R.“ ir R. Š. susitarimą ir sutarties sudarymą, nes žinojo, kad tikrovėje pagal šią sutartį UAB „R.“ kaip „Vežėjas“ ir R. Š. kaip „Vežėjos atstovė“ jokių paslaugų neteiks, o „L. S. G.“ kaip „Užsakovas“ jokių apmokėjimų nevykdys bei - priedą Nr. 1, prie bendradarbiavimo sutarties Nr. 2013/07/18/01, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie „L. S. G.“ tariamai mokėtiną 7 850 Lt atlygį R. Š., nes V. B. žinojo, kad „L. S. G.“ jokio atlygio nemokės, o R. Š. jokio atlygio negaus, R. Š. pasirašius V. B. pateiktuose žinomai suklastotuose dokumentuose, V. B. pinigų nukentėjusiajai negrąžino, o siekdamas nuslėpti ir pridengti savo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiajai teikė žinomai melagingus duomenis apie tariamą „L. S. G.“ pinigų pervedimą R. Š., tokiu būdu V. B. apgaule savo naudai įgijo 7 500 Lt (2172,15 eurų) vertės svetimą nukentėjusiajai R. Š. priklausantį turtą (grynuosius pinigus), tuo nukentėjusiajai R. Š. padarė 7 500 Lt (2172,15 eurų) turtinę žalą.

22Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą nukentėjusiosios R. Š. turtą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gavęs dokumentą – 2013-07-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/18/01, kurioje už A. S. jau buvo pasirašęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, V. B. šioje sutartyje pasirašė kaip „Vežėjo“ - UAB „R.“ direktorius bei uždėjo UAB „R.“ antspaudą ir taip savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tariamą „L. S. G.“, UAB „R.“ ir R. Š. susitarimą ir sutarties sudarymą, nes žinojo, kad tikrovėje pagal šią sutartį UAB „R.“ kaip „Vežėjas“ ir R. Š. kaip „Vežėjos atstovė“ jokių paslaugų neteiks, o „L. S. G.“ kaip „Užsakovas“ jokių apmokėjimų nevykdys, taip V. B. suklastojo tikrą dokumentą.

23Be to, V. B. nuteistas už tai, kad nuo 2010-11-30 būdamas UAB „R.“, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ) g. ( - ), ( - ) mieste, direktoriumi, žinodamas, kad jau nuo 2010-11-30 savo (V. B.) kaip vienintelio akcininko sprendimu iš UAB „R.“ direktoriaus pareigų atleido buvusią direktorę V. C. ir nuo 2010-11-30 tuo pačiu sprendimu direktoriumi paskirtas jis pats (V. B.), žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė nuo 2011-11-02 vykdo veiklą, taip pat žinodamas, kad V. S. UAB „R.“ dirba jau nuo 2011 m. pabaigos, užpildė UAB „R.“ 2012-02-01 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1, šio pranešimo A9 eilutėse nurodydamas tikrovės neatitinkančią V. B. ir V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2012-02-01 bei savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-02-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. 4.A-526), esančiam ( - ) g. ( - ), Kaune,

24tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad įmonė nuo 2011-11-02 vykdo veiklą, V. S. dirbo įmonėje nuo 2011 m. pabaigos, o Z. Ž. nuo 2012-02-01 įmonėje dirbo apie mėnesį laiko ir darbo sutartys su jais tą pačią dieną, t. y. 2012-02-01 nebuvo nutrauktos, surašė UAB „R.“ 2012-07-17 prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įmonė nepradėjo veiklos ir dėl to su darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos, bei savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtino žinomai melagingus duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-07-23 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (registracijos Nr. G-30376), esančiam ( - ) g. ( - ), Kaune,

25tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad ir po 2012-02-01 UAB „R.“ toliau vykdė veiklą, o jis (V. B.) toliau dirbo šios įmonės direktoriumi, žinodamas, kad Z. Ž. nuo 2012-02-01 UAB „R.“ dirbo apie mėnesį laiko, užpildė UAB „R.“ 2012-07-20 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 3, šio pranešimo A10 eilutėse nurodydamas tikrovės neatitinkančią V. B. ir Z. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2012-02-01 bei savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-07-23 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, esančiam ( - ) g. ( - ), Kaune, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

26be to, jis nuo 2010-11-30 būdamas UAB „R.“, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ) g. ( - ), ( - ) mieste, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 apgaulingai organizavo bei pats tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, t.y. įmonei laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 vykdant veiklą:

27nepaskyrė vyriausiojo buhalterio bei nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 10 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus „ 1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. 2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus;

28neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pats netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 str. reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, 6 str. 2 d. reikalavimą „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

29neorganizavo bei pats nesudarė apskaitos registrų bei juose neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 12 str. 4 d. reikalavimus „4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. „, 16 str. 1 d., 2 d., 3 d. reikalavimus „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“;

30neorganizavo bei pats neatliko UAB „R.“ turto inventorizacijų, tuo pažeidė 1999-06-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, nebaigtą statybą... pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama - turtas), mokėtinas sumas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą...“, 9 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „9.Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) - teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“;

31neorganizavo bei pats nesudarė finansinių ataskaitų, neteikė jų valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinio socialinio fondo valdybai bei nemokėjo jokių mokesčių bei įmokų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 17 str. reikalavimus „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Nr. IX-575) 2 str. reikalavimus „Šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims (toliau – įmonės), įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Lietuvos Respublikoje.“, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 86 punkto 2 dalies reikalavimus „Metinę finansinę atskaitomybę, taip pat konsoliduotą, jeigu tokia atskaitomybė būtina pagal įstatymus, taikomus juridiniam asmeniui, užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų filialui ar atstovybei, Registro tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą): uždarosios akcinės bendrovės.“, 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d. reikalavimus „1. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 73 str. reikalavimus „1.Priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. 2. Jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip, dėl kiekvieno mokesčių mokėtojui priklausančio mokėti mokesčio pateikiama atskira mokesčio deklaracija. 3. Mokesčio deklaracija gali turėti priedų. Jie laikomi neatsiejama mokesčio deklaracijos dalimi.“, 75 str. reikalavimus „1. Mokesčio deklaracija pateikiama raštu. 2. Šio Įstatymo nurodytais atvejais, taip pat centrinio mokesčių administratoriaus nustatytais kitais atvejais ir tvarka mokesčio deklaracija gali būti pateikta elektroniniu būdu. 3. Mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti mokesčio deklaracijos pateikimo būdą.“, 76 str. 1 d. reikalavimus 1. Mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.“, 81 str. 1 d. reikalavimus „1. Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.“, 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 str. reikalavimus „1. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas. 2 Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.“, LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004-11-04 Nr. IX-25 9 str. reikalavimus „1 dalis Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo Įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą „ 14 str. 2 d., 3 d. reikalavimus „2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. 2 Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.“,

32taip V. B. apgaulingai organizavo bei pats apgaulingai tvarkė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19 UAB „R.“ veiklos, asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

33Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015-10-21 nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu padaręs visas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 2 d., 300 str. panaikinti ir priimti naują, V. B. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo išteisinamąjį nuosprendį. V. B. veiką iš BK 222 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 223 str. 1 d., paskiriant už šią nusikalstamą veiką su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. O apeliacinės instancijos teismui nusprendus V. B. esant kaltu dėl visų ar dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nei už vieną iš jų neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, klausimą dėl jų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

34Skunde nurodo, kad dėl kaltinimų apgaulės būdu įgijus UAB „B. M.“ turtą ir tuo tikslu suklastojus tikrą dokumentą, V. B. nuosekliai teigė, kad minėtų telefonų įsigijimo momentu buvo įsitikinęs tebesantis UAB „L.“ direktoriumi, kadangi šias pareigas tuo metu jis ir toliau ėjo sutinkamai su VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo juridinių asmenų registravimo skyriaus (Gedimino g. 39A, Kaunas) duomenimis ir turėjo tai patvirtinantį, šios įstaigos išduotą dokumentą. Būtent dėl to socialinio draudimo nutraukimo jis nesutapatino su įgaliojimų einant minėtas pareigas pasibaigimu. Būtent dėl to A. A. jis ir prisistatė UAB „L.“ direktoriumi, darydamas tai ne tikslu ką nors apgauti, o būdamas tikras, kad tuo metu oficialiai ir teisėtai ėjo šias pareigas.

35Gynėjo nuomone, net ir manydamas, kad V. B. elgėsi nesąžiningai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo objektyvaus pagrindo šiuos aiškiai civilinius santykius laikyti patenkančiais į baudžiamojo persekiojimo sferą. Sutinkamai su teismų praktika, pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtu baudžiamąja teisine prasme yra apgaulės naudojimas prieš asmenis, kurių žinioje yra turtas. Nagrinėjamu atveju A. A., asmeniškai pažinojo V. B., bendravo su juo ne pirmus metus. V. B. sąskaitoje faktūroje taip pat nurodė tikrus savo duomenis, taip pat ir kiti šiame sandorį patvirtinančiame dokumente esantys duomenys neduoda jokio pagrindo teigti, kad sandoris sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio. Galimai padarytos žalos dydžio taip pat nėra jokio pagrindo vertinti, kaip sudarančios situaciją, kurioje nukentėjusysis civilinėmis teisinėmis priemonėmis negalėtų atkurti savo pažeistos teisės - 290 eurų 16 centų, tikrai nelaikytini ta suma, kurios neįmanoma ir ateityje nebus įmanoma išieškoti dėl skolininko nemokumo, turto neturėjimo ir pan.

36Taip pat 2013-09-07 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje BM Nr. 000299 nurodydamas save, kaip UAB „L.“ direktorių ir pasirašydamas, V. B. šio tikro dokumento nesuklastojo. Tokius duomenis jis nurodė būdamas įsitikinęs, kad jie tikri ir teisingi. Apeliantas pažymi, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje t. y. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-80-942/2015, dar kartą pabrėžiama in dubio pro reo principo laikymosi būtinumas ir privalomumas.

37Skunde, dėl kaltinimo apgaule savo naudai įgijus didelės vertės G. G. turtą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas galimai buvusį V. B. pinigų skolinimąsi iš G. G. 2010 m. - 2013 m. laikotarpiu įvertino, kaip veikimą vieninga tyčia turint vieningą nusikalstamą tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą ir šio turto minėtais būdu ir tikslu įgijimą, tačiau tokia išvada nepagrįsta.

38Apeliantas pažymi, kad G. G. niekuomet kategoriškai neteigė manantis, kad galimai buvęs nedidelių sumų skolinimasis buvo ne dėl pinigų poreikio, kaip savo parodymuose aiškina V. B., o vien siekiant įgyti pasitikėjimą ir juo pasinaudojant apgaulės būdu užvaldyti žymiai didesnę pinigų sumą. Tačiau G. G. šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik per paskutinę savo apklausą, todėl šios aplinkybės pateikimas nuosprendyje, kaip kategoriškai ir neginčijamai nustatytos, iš anksto sumanyto ilgalaikio sukčiavimo mechanizmo dalies, yra visiškai nepagrįstas ir aiškiai prieštaraujantis jau minėtam in dubio pro reo principui.

39Nors teismas padarė išvadą, kad aplinkybę, kad G. G. paskolino pinigus dėl esminės apgaulės, rodo tai, kad kaltinamasis jam teigė klaidingą informaciją apie Įmonės vykdomą veiklą, tačiau tokia išvada aiškiai prieštarauja paties G. G. parodymams. V. B. neigia pasiskolinęs būtent 38 000 litų, nurodydamas mažesnę pinigų sumą, šios paskolos negrąžinimą sutartu laiku, t. y. iki 2011 m. lapkričio 5 d. aiškindamas finansinėmis problemomis įmonėje. Gynėjo teigimu, kad vengimas grąžinti skolą dėl priežasčių, atsiradusių vėliau, t. y. po paskolos gavimo, negali būti vertinamas kaip rodymas to, kad ketinimas negrąžinti paskolos buvo išankstinis, o sukčiauti sumanyta dar prieš gaunant pinigus iš jų skolintojo - tokia išvada laikytina vien prielaida, kuria negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

40Kad tarp V. B. ir G. G. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, aiškiai patvirtina tolimesnio jų bendravimo po aukščiau minėtos 38 000 litų paskolos negrąžinimo aplinkybės, t. y., tai, kad už dalį negrąžintos paskolos G. G., 2011 m. gruodžio 29 d., V. B. pasiūlius, įsigijo dvidešimt UAB „R.“ akcijų bendros 2000 litų vertės, bei tą pačią dieną, V. B. prašymu, kaip akcininkas paskolino 30 000 litų įmonės veiklai. Neatgavęs šios paskolos iki sutarto termino, t.y iki 2013 m. sausio 15 d., G. G. iš V. B., kaip dalį negrąžintos paskolos įgijo likusias aštuoniasdešimt UAB „R.“ akcijų bendros 8000 litų vertės, tapdamas vieninteliu minėtos bendrovės akcininku ir savininku, po ko dar keletą kartų skolino V. B. pinigus, iš viso 14 800 litų.

41Apeliantas pažymi, kad susiklostę civiliniai teisiniai santykiai negali peraugti į baudžiamuosius vien dėl to, kad viena šalių nevykdo turtinių prievolių, prisiimtų šių santykių atsiradimo metu. Dėl galimai nesąžiningo sandorio šalies elgesio, kaip turinčio sukčiavimo požymių, objektyvi išvada gali būti padaryta tik įvertinus abiejų sandorio šalių elgesį nagrinėjamu laikotarpiu. V. B. nuoseklų teigimą, kad paskolos sutartyse nurodytos sumos vienu atveju iš viso nebuvo gautos, o kitais atvejais buvo žymiai mažesnės, pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, laikydamas tai vien siekimu išvengti atsakomybės. Atmesdamas šiuos parodymus, pirmosios instancijos teismas niekaip neįvertino aplinkybės, jog G. G. niekada taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl neatgavęs jau pirmos didelės paskolos, jis ir toliau ne tik palaikė asmeninius ir verslo santykius su V. B., bet ir toliau skolino jam dideles sumas pinigų, nei vienos paskolų neatgaudamas, tarsi jo pasitikėjimas skolininku būtų augęs su kiekviena neatgauta paskola.

42Dėl kaltinimų apgaule savo naudai įgijus R. Š. turtą, bei tuo tikslu suklastojus tikrą dokumentą skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti esant kategoriškai ir neginčijamai nustatyta, kad V. B. gauti pinigai priklausė būtent R. Š., o jų suma buvo būtent tokia, kokia nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

43Gynėjas skunde pažymi, kad nukentėjusioji R. Š. savo parodymus dėl galimai apgaule iš jos pasisavintų pinigų sumos dydžio ir jų perdavimo aplinkybių kelis kartus keitė, iš pradžių teigusi, kad ji pati perdavusi V. B. savo 8000 litų grynais pinigais, vėliau patikslino, kad su V. B. ji tokiu tikslu iš viso nebuvo susitikusi, o pinigus, tuos pačius 8000 litų, jam perdavė jos sugyventinis K. G.. Vėliau R. Š. ėmė teigti, kad V. B. buvo perduota 7500 litų, o galiausiai nurodė, kad perduota buvo tik 5500 litų, o dėl 2000 litų buvo tiesiog susitarta, kadangi V. B. tokią sumą (2000 litų) maždaug prieš pusę metų pasiskolino iš K. G. ir dar nebuvo gražinęs.

44Apelianto nuomone, šioje kaltinimo dalyje, pirmosios instancijos teismo išvada turi būti vertinama kaip prielaida, kadangi jokie objektyvūs faktiniai bylos duomenys nepatvirtina nei tariamo išankstinio tikslo sukčiauti, nei išankstinio ketinimo nevykdyti jokių įsipareigojimų, nei kitų spėjamų ir tik tuo pagrindu V. B. priskiriamų nusikalstamų intencijų.

45V. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad dalyvavimu pervežimų versle domėjosi K. G., kuris šiuo klausimu į V. B. kreipėsi tik dėl to, kad žinojo, jog pastarasis turi bendrų verslo reikalų su „L. S. G.“, o ši įmonė vertėsi būtent pervežimais savo transportu, bei samdydama vežėjus. Pasitaikius progai nupirkti iš šios įmonės pervežimų maršrutą, V. B. tai ir pasiūlė K. G., o R. Š. šiuose verslo santykiuose atsirado tik dėl to, kad K. G. dėl vien jam žinomų priežasčių nenorėjo oficialiai figūruoti jokiuose su verslu susijusiuose dokumentuose, tame tarpe ir pasirašyti sutartį. Verslo planas nepavyko ne dėl to, kad V. B. ketino ką nors apgauti, o dėl to, kad savo pažadų, pasiūlymų ir įsipareigojimų nesilaikė maršrutą parduoti pasiūlę asmenys, kuriuos V. B. laikė atstovaujančiais „L. S. G.“. Dalį iš K. G. gautų pinigų, kuriuos perdavė maršrutą pirkti siūliusiam asmeniui, V. B. K. G. grąžino. Tačiau šie V. B. parodymai skundžiamame nuosprendyje neanalizuoti ir niekaip neįvertinti. Jie nepaneigti jokiais faktiniais bylos duomenimis.

46Skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, skirtingai nei kaltinimo dalyje dėl apgaulės G. G. atžvilgiu, kaltinimo dalyje dėl sukčiavimo veiksmų R. Š. atžvilgiu nurodytų piniginių sumų dydžio ir jų perdavimo fakto nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, tačiau skundžiamame nuosprendyje visos pinigų sumos - tiek galimai perduotų „už maršrutą“, tiek V. B. skola K. G. - nurodytos, kaip kategoriškai ir neginčijamai nustatytos, nežiūrint to, kad parodymus dėl šių aplinkybių yra keitę praktiškai visi apie jas apklausti asmenys.

47Tikro dokumento suklastojimas šioje kaltinimo dalyje V. B. inkriminuotas teigiant, jog yra nustatyta, kad V. B. savo parašu ir UAB „R.“ antspaudu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tariamą „L. S. G.“, UAB „R.“ ir R. Š. susitarimą ir sutarties sudarymą, nes žinojo, kad pagal šią sutartį nei viena šalių jokių įsipareigojimų nevykdys. Tačiau šioje kaltinimo dalyje V. B. neinkriminuotas galimas A. S. parašo sutartyje suklastojimas, ar žinojimas, jog sutartyje pasirašė ne A. S.. Tikro dokumento suklastojimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikė V. B. pasirašymą sutartyje ir jos patvirtinimą UAB „R.“ antspaudu, teismo manymu, jau tuo metu V. B. žinant, kad nei viena sutarties šalių nevykdys joje numatytų įsipareigojimų. Apelianto nuomone, tokia aplinkybė, net jei ji kokiu nors būdu būtų objektyviai nustatyta, negali būti įvertinta, kaip dokumento suklastojimas: išankstinis vienos iš sutarties šalių sumanymas elgtis nesąžiningai ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ar manymas žinant, kad taip elgsis ir kitos sutarties šalys, yra tik bandymas numatyti ateities įvykius, kurie gali įvykti, gali ir neįvykti. Sutarties pasirašymas neketinant jos vykdyti, gali būti įvertintas, kaip apgaulės požymius turintis veiksmas, bet vertinti tai, kaip tikro dokumento suklastojimą, nėra jokio teisinio pagrindo.

48Dėl kaltinimo suklastojus tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus panaudojus, skunde nurodoma, kas vieninteliu, bet pakankamu V. B. kaltės įrodymu padarius šią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas laikė liudytojo V. S. parodymus, kad UAB „R.“ jis dirbo nuo 2011 m. spalio 10 d. Tačiau gynėjo nuomone tokios teismo išvados yra nepagrįstos.

49Apeliantas pažymi, kad darbuotojas laikomas apdraustu nurodytu draudimu nuo to momento, kai darbdavys nustatyta tvarka praneša apie tai atitinkamai VSDFV įstaigai. Kadangi V. B. nurodė 2012 m. vasario 1 d., ši data ir yra jo ir V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios data, nepriklausomai nuo to, kokie santykiai juos abu iki šios datos siejo su bendrove. Todėl 2012 m. vasario 01 d. nurodymą, kaip minėto draudimo pradžios datą, laikyti neatitinkančia tikrovės ir vertinti, kaip žinomai melagingus duomenis, nėra jokio teisinio pagrindo.

50Dėl tų pačių aplinkybių nepagrįsta ir neteisėta yra skundžiamo nuosprendžio išvada, kad V. B., 2012 m. liepos 23 d. pateikdamas VSDFV Kauno skyriui savo parašu ir bendrovės antspaudu patvirtintus 2012 m. liepos 17 d. UAB „R.“ prašymą su duomenimis apie nepradėtą veiklą ir nutrauktas su darbuotojais darbo sutartis, bei 2012 m. liepos 20 d. UAB „R.“ pranešimą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie savo ir Z. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2012 m. vasario 01d., suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo. V. B. kaltė ir šiuo atveju nepagrįstai laikoma įrodyta, tokią išvadą grindžiant vien dviejų liudytojų, buvusių UAB „R.“ darbuotojų V. S. ir Z. Ž. parodymais, pirmasis kurių parodė bendrovėje dirbęs iki 2012 m. kovo 01 d., o antrasis apie mėnesį laiko nuo 2012 m. vasario 01 d.

51Taip pat skunde nesutinkama ir su nuosprendžio dalimi, kuria V. B. pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

52Apelianto teigimu, nepaskyrimas vyriausiojo buhalterio, bei nesudarymas sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar asmeniu, paprastai rodo kaltininko aplaidumą, nusikalstamą pasitikėjimą, nepagrįstai tikintis pačiam išspręsti visas dėl buhalterinės apskaitos vedimo kylančias problemas. Nesant objektyvių faktinių duomenų, kad tai elgiamasi buvo sąmoningai siekiant, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų vedama apgaulingai, o tokių duomenų byloje nėra, minėti veiksmai gali būti vertinami vien kaip aplaidžios buhalterinės apskaitos požymiai. Dėl neorganizavimo ir nesudarymo apskaitos registrų, bei finansinių ataskaitų, V. B. nuosekliai teigė prisipažįstantis, kad įmonės buhalterinę apskaitą jis tvarkė aplaidžiai.

53Skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje, analizuojant šioje kaltinimo dalyje surinktus parodymus ir konkretizuojant veiką, konstatuota, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė iš G. G. ir R. Š. gautų lėšų neįtraukimu į UAB „R.“ apskaitą, bei klaidingų duomenų apie UAB „R.“ darbuotojų įdarbinimo laiką teikimu VSDFV . Pirmosios instancijos teismo manymu, būtent tai ir vien tai rodo, kad kaltinamasis tikslingai neapskaitė įmonės veikloje visų vykusių ūkinių operacijų.

54Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs įrodymus, V. B. kaltu pagal BK 222 str. pripažino remdamasis faktiškai vien specialisto išvada, nors aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad joje išdėstyti duomenys, sutinkamai su teismų praktika, vertintini, kaip rodantys aplaidaus, bet ne apgaulingo buhalterijos tvarkymo požymius. Be to, mokesčių nemokėjimas iš viso yra atskira nusikalstama veika, o ne sudėtinė apgaulingos buhalterinės apskaitos dalis. V. B. tokios nusikalstamos veikos padarymu nebuvo kaltinamas.

55Skunde nurodoma ir tai, kad net ir pripažinęs V. B. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas neturėjo tinkamai motyvuoto pagrindo skirti jam itin griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kas leidžia teigti, kad bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta neteisingai. Apeliantas pažymi, kad paskirtosios bausmės, tiek atskiros už kiekvieną veiką, tiek ir subendrinta galutinė, savo griežtumu itin drastiškai skiriasi nuo bausmių, kurias skirti V. B. pirmosios instancijos teismo prašė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

56Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 str. nuostatomis, teismas privalo motyvuoti bausmės paskyrimą ir tai itin aktualu, kai griežtos laisvės atėmimo bausmės skiriamos už nusikalstamas veikas, už kurias įstatymo leidėjas yra numatęs ir visą eilę alternatyvių bausmių, t. y. būtent už tokias veikas, už kurias ir nuteistas V. B.. Tačiau šiuo atveju apsiribota faktiškai vien galutinės subendrintos bausmės abstrakčiu ir formaliu motyvavimu (buvę teistumai už nesunkius nusikaltimus, administracinės nuobaudos, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas), niekaip nemotyvuojant sprendimo už kiekvieną iš septynių inkriminuotų nusikalstamų veikų skirti būtent ir vien tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, praktiškai lygias įstatymo leidėjo numatytam jų vidurkiui, nors, sutinkamai su teismų praktika, motyvuojamas turi būti kiekvienos bausmių už atskiras nusikalstamas veikas paskyrimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-113-303/2015).

57Skunde nurodoma ir tai, kad net ir padaręs išvadą, kad V. B. kaltas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pilnai tenkinti byloje pareikštų civilinių ieškinių. Dėl UAB „B. M.“ civilinio ieškinio skunde nurodoma, nuosprendyje nurodyta esant nustatyta, jog V. B., apgaule užvaldęs du mobilaus ryšio telefonus, vieną 296,69 litų, o kitą 610,74 litų vertės, apgaule savo naudai įgijo 1098,00 litų vertės turtą. Tačiau sudėjus abiejų nurodytų telefonų kainas, suma yra 907,43 litų, todėl lieka neaišku, kodėl teigiama V. B. galimai jo padarytais nusikalstamais veiksmais padarius minėtai bendrovei 1098,00 litų žalą. Tenkinant šį civilinį ieškinį, nurodyta dar kita suma - 1001,88 litai, kuri eurų išraiška ir priteista iš V. B. UAB „B. M.“ naudai.

58Apelianto nuomone teismo sprendimas priteisti iš V. B. 7500 litų eurų išraiška R. Š., yra neteisėtas ir nepagrįstas visų pirma dėl neturinčio jokio teisinio pagrindo V. B. 2013 m. pradžioje galimai pasiskolintų iš K. G. 2000 litų įvertinimo, kaip 2013 m. birželio ar liepos mėnesį apgaulės būdu įgytų iš R. Š.. Gynėjas pažymi, kad visi su šiame kaltinimo epizode nurodytais pinigais kontaktavę asmenys yra ne vieną kartą keitę savo parodymus tiek apie perduotų pinigų sumų dydžius, tiek ir apie pačias perdavimo aplinkybes, kaip ir į tai, kad šioje kaltinimo dalyje nėra jokių rašytinių įrodymų, t. y. dokumentų, kurie vienaip ar kitaip patvirtintų galimai perduotų pinigų ar skolų sumų dydį, tokių perdavimų tikslą, bei perdavimo aplinkybes.

59Dėl G. G. civilinio ieškinio skunde nurodoma, kad pilnai tenkindamas šį ieškinį ir priteisdamas G. G. iš V. B. 82 000 litų eurų išraiška, pirmosios instancijos teismas niekaip neatskleidė, kodėl šio ieškinio bent jau nesumažino 10 000 litų, t. y. suma, kuria įvertintos G. G. iš V. B. už negrąžintą paskolą įgytos akcijos. Jokių duomenų, kad G. G. įgyjant šias akcijas, jų vertė buvo kitokia, byloje nėra, šias akcijas G. G. įgijo savo laisva valia, dėl šio sandorio panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu, niekur nesikreipė, jis ir šiandien, sutinkamai su nurodytais dokumentais yra vienintelis UAB „R.“ akcininkas.

60Apelianto teigimu, visos nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad nei vienas civilinių ieškinių, net ir pripažinus V. B. kaltu, neturėjo būti tenkintas taip, kaip tai padaryta skundžiamame nuosprendyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BPK 115 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

61Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

62Nuteistojo V. B. gynėjos advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

63Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistojo V. B. gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų bei civilinės teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Pažymima, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę Teismai byloje turi nustatyti apgaulės faktą.

65Tiek iš gynėjo apeliacinio skundo argumentų, tiek iš V. B. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad V. B. yra įsitikinę, kad tarp jo ir UAB „B. M.“ buvo susiklostę civiliniai santykiais, todėl nepagrįstai jo veika kriminalizuota. Anot V. B. jis yra UAB „L.“ savininkas, todėl nepagrįstai kalinamas dokumento suklastojimu. Tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti ir paneigti byloje esančių duomenų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia V. B. pozicija vertinama kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors Valstybinės įmonės „Registrų centras“ duomenimis V. B. yra vienintelis akcininkas, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, jog V. B. 2013-09-07 buvo UAB „L.“ direktorius. Tai, jog V. B. jau nebuvo minėtos įmonės direktoriumi patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014-02-17 raštas Nr. (7.2) S-10709, kad UAB „L.“, Fondo valdybos Kauno skyriui pateikė socialinio draudimo pranešimą 2013-08-27 Nr. 2 apie apdraustojo V. B., valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2013-07-01. 2013-08-28 Fondo valdybos Kauno skyriui pateikto pranešimo duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenų bazę buvo rašyti 2013-08-28. Minėtas pranešimas pasirašytas įmonės vadovo (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis) V. B..

66Nuosekliais UAB „B. M.“ atstovo A. A. parodymais nustatyta, kad 2013-09-07 atvykęs į mobiliųjų telefonų saloną V. B. prisistatė UAB „L.“ direktoriumi. Jis išsirinko du mobiliojo ryšio telefonus, jo pateiktų duomenų pagrindu buvo išrašyta sąskaita faktūra, kurią V. B. pasirašė. Be to, sąskaitą nuskenavo ir teigė, jog nusiuntė įmonės buhalteriai. Tačiau sąskaita nebuvo apmokėta. V. B. pradėjo vengti kalbėti. Dar vėliau paaiškėjo, kad jis nėra įmonės direktorius ir įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas. Taip pat atstovo teigimu, V. B. pažinojo nuo 2010 m., nes V. B. jų įmonei yra pardavęs kelis mobiliojo ryšio telefonus.

67Taigi minėti atstovo nuoseklūs parodymai bei rašytiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad dėl V. B. prisistatymo įmonės direktoriumi, bei anksčiau įgyto pasitikėjimo A. A. buvo suklaidintas ir ši V. B. apgaulė buvo esminė. Be to, V. B. tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą patvirtina ir tai, jog UAB „L.“ įmonėje nedirbo nei vienas darbuotojas, įmonė nevykdė jokios veiklos. Teisėjų kolegijos nuomone, V. B. tyčią sukčiauti patvirtina ir kiti V. B. veiksmai, t. y. nors V. B. A. A. nuskenavus sąskaitą faktūrą, teigė jog ją išsiuntė įmonės buhalteriui, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokie V. B. teiginiai yra apgaulingi, nes įmonėje nedirbo jokia buhalterė, o sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB „Finansų sprendimai“ buvo nutraukta dar 2013-01-15.

68Nors nuteistasis V. B. savo parodymuose bei jo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog tarp V. B. ir UAB „B. M.“ yra susiklostę civiliniai santykiai, tačiau su tuo kolegija nesutinka Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismai byloje turi nustatyti apgaulės faktą. Aukščiau aptarti duomenys rodo, jog V. B. veiksmai (anksčiau įgyto pasitikėjimo, prisistatymo įmonės direktoriumi, sąskaitos faktūros išsiuntimas neva įmonės buhalteriui) buvo esminiai ir lemiami, kurių pasekoje A. A. pardavė du mobiliojo ryšio telefonus bei išrašė sąskaitą faktūrą. Dėl to, apylinkės teismas pagrįstai V. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. ir dėl jų pripažino kaltu.

69Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir dėl nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiosios R. Š. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančių duomenų visumą ir pagrįstai V. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

70Nors V. B. neigia sukčiavęs R. Š. atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu jo tokie aiškinimai vertintini kaip gynybos pozicija ir siekis išvengti atsakomybės. Vien ta aplinkybė, kad R. Š. ne pati asmeniškai perdavė pinigus V. B., nešalina pastarojo atsakomybės. Be to, V. B. yra pripažinęs, kad yra gavęs 7500 Lt sumą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apgaulė šiuo atveju pasireiškė nukentėjusiosios R. Š. suklaidinimu dėl V. B. galimybių ir ketinimų (tikslo). Tyčia panaudoti apgaulę ir taip neteisėtai įgyti nukentėjusiosios turtą V. B. kilo dar prieš nukentėjusiajai paskolinant jam pinigus: nukentėjusiajai R. Š. sakydamas kad UAB „R.“ veikia daug metų, yra išvysčiusi pelningą siuntų išvežiojimo verslą (nors iš tiesų jokios veiklos tuo metu nevykdė), ir, kad jis gali nupirkti pelningą maršrutą, kas R. Š. per mėnesį leis uždirbi 5 000 Lt, įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą. Ko pasekoje juo pasinaudojęs ir juo piktnaudžiaudamas, iš nukentėjusiosios sugyventinio K. G. 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje - liepos mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, „( - )“ degalinėje, esančioje ( - ), ( - ) gavo 5500 Lt bei 2 000 Lt kaip užskaitą už jo 2013 m. pradžioje iš K. G. pasiskolintus bei negrąžintus 2 000 Lt, kurie V. B. buvo perduoti ( - ) alėjoje, ( - ) prie parduotuvės „( - )“, 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, tokiu būdu iš nukentėjusiosios R. Š. apgaule įgijo 7500 Lt. Nors V. B. teigia, jog jis pats buvo apgautas dėl maršruto, tačiau teisėjų kolegijos nuomone šie jo argumentai yra nepagrįsti. Taip pat byloje neabejotinai nustatyta, kad pateikta R. Š. pasirašyti sutartis buvo suklastota. Liudytojas A. S. parodė, kad jis 2013-07-18 paslaugų teikimo sutartyje nepasirašė, nes tuo metu jau nebedirbo „L. S. G.“. Pastarojoje įmonėje nedirbo maždaug nuo 2011-10-30. Jam R. Š. pavardė nėra žinoma. Jam dirbant su UAB „R.“ buvo sutaryta viena ar dvi sutartys.

71Liudytojų Z. Ž. ir V. S. parodymais nustatyta, kad tuo metu, kai V. B. pateikė pasirašyti R. Š. sutartį (2013 m. liepos pabaigoje) įmonėje darbuotojų nebuvo, ji nevykdė jokios veiklos. Nukentėjusiosios R. Š. parodymais nustatyta, kad būtent V. B. nurodytos aplinkybės apie verslo planus bei galimybę kas mėnesį gauti V. B. žadėtą pelną, kurios neatitiko faktinės situacijos, buvo esminė aplinkybė perduoti jam pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, toks pinigų išviliojimas iš nukentėjusiojo juos pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šiuos pinigus investuoti į verslą, pažadant suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-651/2006, 2K-55/2014).

72Taip pat atmetami skundo argumentai, jog V. B. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl 2013-07-18 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/07/18/01, suklastojimo. Pagrįstai skunde nurodoma, jog V. B. nebuvo kaltinamas A. S. parašo suklastojimu, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta A. S. nuo 2011-10-30 nebedirbo „L. S. G.“, V. B. 2013-07-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07/18/01, R. Š. pateikė pasirašyti 2013 m. liepos pabaigoje. Byloje nustatyta, kad V. B. minėtoje sutartyje pasirašė kaip „Vežėjo“ - UAB „R.“ direktorius bei uždėjo UAB „R.“ antspaudą ir taip savo parašu bei įmonės antspaudu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie tariamą „L. S. G.“, UAB „R.“ ir R. Š. susitarimą ir sutarties sudarymą, nes žinojo, kad tikrovėje pagal šią sutartį nei viena sutarties šalis jokių paslaugų neteiks, o „L. S. G.“ jokių apmokėjimų nevykdys. Esant šioms aplinkybėms V. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. sudėtį, todėl apylinkės teismas pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

73Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl veikos atliktos G. G. atžvilgiu. Nors V. B. kaltės dėl šios veikos nepripažino ir parodė, kad G. G. yra negražinęs tik 28 000 Lt., nes reikia įvertinti UAB „R.“ akcijų vertę, o iš G. G. nėra gavęs 38 000 Lt. Nors sutartyje jo parašas, tačiau nežino dėl ko pasirašė. Gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nukentėjusiojo G. G. nurodytų aplinkybių dėl smulkių sumų skolinimo V. B. nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. G. parodymai, nes jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo iš esmės nuoseklūs. Duomenų, kurie leistų abejoti jo parodymai byloje nėra, jų nepateikė ir gynėjas apeliaciniame skunde. Nukentėjusysis G. G. nuosekliai parodė aplinkybes nuo pat susipažinimo su V. B. bei apie tolimesnius veiksmus, kurių pasekoje G. G. V. B. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. sausio 15 d. iš viso perdavė 82 000 Lt. Šią sumą perdavė būtent įtikintas V. B., kuris pinigų negrąžino. UAB „R.“ akcijų įsigijimo iš skolos neišskaičiavo, nes tai nebuvo skolos grąžinimo būdas. Nors jis ir buvo akcininku, bet niekur nedalyvavo, viską tvarkė V. B..

74Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai apylinkės teismas vertindamas V. B. parodymus dėl mažesnių sumų gavimo nei nurodyta pasirašytose sutartyje įvertino kaip nelogiškus ir nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis V. B.. iš pradžių įgijo nukentėjusiojo G. G. pasitikėjimą skolindamasis mažas sumas ir jas grąžindamas, o po to šiuo pasitikėjimu ir pasinaudojo. Nukentėjusiojo G. G. parodymais nustatyta, kad jis pinigus perdavė būtent dėl V. B. panaudotos apgaulės, o ne dėl kitokių priežasčių.

75Teisėjų kolegija pažymi, kad sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai–teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Kaip jau buvo minėta BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra tai, kad kaltininkas svetimą turtą ar turtinę teisę įgyja (arba išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina) neteisėtai, apgaule. Apgaulė panaudojama tam, kad turto savininkas (ar kitas asmuo, kurio žinioje yra turtas) būtų suklaidintas. Sukčiavimo atveju apgaulė, kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas, gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Suklaidinimas gali būti dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu, jei tai lemia asmens apsisprendimą perleisti turtą.

76Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje šie sukčiavimą apibūdinantys požymiai yra nustatyti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. veikė tiesiogine tyčia, nes jis sąmoningai siekė suklaidinti nukentėjusįjį G. G. ir, tuo pasinaudojęs, gauti iš jo pinigines lėšas, iš anksto numatydamas, kad šis patirs žalą, nes jam paskolintų pinigų negražins. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., požymiai, leidžiantys pagrįstai vertinti V. B. veiksmus kaip nusikalstamus.

77Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais susijusiais su dokumentų suklastojimu ir jų pateikimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. BK 300 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).

78Nors gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl V. B. veiksmų, tačiau kolegija konstatuoja, kad iš dalies paties nuteistojo V. B. parodymai, kad jis Sodrai pateikė klaidingus duomenis, liudytojų V. S. ir Z. Ž. parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad V. B. būdamas UAB „R.“ direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė nuo 2011-11-02 vykdo veiklą, taip pat žinodamas, kad V. S. įmonėje dirba jau nuo 2011 m. pabaigos, užpildė UAB „R.“ 2012-02-01 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1, šio pranešimo A9 eilutėse nurodydamas tikrovės neatitinkančią V. B. ir V. S. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą - 2012-02-01 bei savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-02-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Be to tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad įmonė nuo 2011-11-02 vykdo veiklą, V. S. dirbo įmonėje nuo 2011 m. pabaigos, o Z. Ž. nuo 2012-02-01 įmonėje dirbo apie mėnesį laiko ir darbo sutartys su jais tą pačią dieną , t. y. 2012-02-01 nebuvo nutrauktos, surašė UAB „R.“ 2012-07-17 prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įmonė nepradėjo veiklos ir dėl to su darbuotojais darbo sutartys buvo nutrauktos, bei savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtino žinomai melagingus duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-07-23 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad ir po 2012-02-01 UAB „R.“ toliau vykdė veiklą, bei, kad Z. Ž. nuo 2012-02-01 UAB „R.“ dirbo apie mėnesį laiko, užpildė UAB „R.“ 2012-07-20 Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 3, šio pranešimo A10 eilutėse nurodydamas tikrovės neatitinkančią V. B. ir Z. Ž. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą - 2012-02-01 bei savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis, taip suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2012-07-23 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

79Kaip jau buvo minėta pirmosios instancijos teisme V. B. iš esmės pripažino aplinkybę, kad V. S. ir Z. Ž. įmonėje dirbo, tačiau Sodrai už juos įmokų nemokėjo bei, kad Sodrai pateikė duomenis, jog nedirbo darbuotojai, nors jie iš tikrųjų dirbo.

80Aptarti duomenys patvirtina, kad V. B. sąmoningai suklastojo nuosprendyje nustatytus dokumentus, įrašydamas tikrovę neatitinkančius duomenis, ir šiuos dokumentus V. B. siekdamas išvengti mokesčių pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Kadangi dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai turi teisinę reikšmę, t. y. gali sukelti valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, toks dokumento suklastojimas yra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, todėl apylinkės teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. padarymo.

81Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, jog jo ginamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. Jo nuomone, V. B. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 223 str. 1 d., tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

82Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. V. B. inkriminuoti apgaulingo apskaitos tvarkymo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, kaip UAB „R.“ direktorius, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. ir 2 d., 4 str., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d., 2 d., 3 d., 17 str. bei kitų norminių aktų nuostatas, reikalaujančias paskirti vyriausiąjį buhalterį ar sudarytu sutartį su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu; neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pats netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos; neorganizavo bei pats nesudarė apskaitos registrų bei juose neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų; neorganizavo bei pats neatliko UAB „R.“ turto inventorizacijų; neorganizavo bei pats nesudarė finansinių ataskaitų, neteikė jų valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinio socialinio fondo valdybai bei nemokėjo jokių mokesčių bei įmokų. Dėl tokių tyčinių V. B. veiksmų tapo negalima iš dalies nustatyti UAB „R.“ turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 2011-11-02 iki 2012-12-19. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ūkio subjekto UAB „R.“ direktorius V. B., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), nurodytais veiksmais sąmoningai pažeidė kaltinime nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus ir dėl to tapo negalima iš dalies nustatyti jo vadovaujamos bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio. Baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla, kai atsiranda BK 222 str. nurodyti padariniai. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 str. prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

83Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsi apeliacinio skundo argumentai ir dėl per griežtos bausmės paskyrimo V. B.. Gynėjas nesutikdamas su V. B. paskirtu bausmės dydžiu, apeliuoja, kad teismas paskyrė aiškiai griežtesnes bausmes nei siūlė prokuroras. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

84BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis šiais tikslais ir skirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė nurodytiems tikslams pasiekti.

85BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

86Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

87Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. B., atsižvelgė į tai, jog jis dirba, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kad padaryti septyni tyčiniai, penki nesunkus, vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai, kad jis analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas daro sistemingai, nėra nei sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių.

88Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui V. B. už nusikaltimų, nustatytų BK 182 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), 300 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos), 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., padarymą skirti šių baudžiamųjų įstatymų sankcijoje nustatytą, su realiu laisvės atėmimu, susijusią bausmę ir nustatyti subendrintą laisvės atėmimo 4 metams ir 10 mėnesiams bausmę. Tokie paskirtų bausmių dydžiai neprieštarauja bausmės paskirčiai.

89Nuteistojo V. B. padarytos veikos nėra smurtinio pobūdžio, jos priskirtinos nusikaltimams nuosavybei bei finansų sistemai. Tačiau, kaip minėta, V. B. padarė ne tik penkis nesunkius nusikaltimus, bet vieną apysunkį ir vieną sunkias nusikalstamas veikas. Dėl V. B. atliktų neteisėtų, nusikalstamų, tyčinių, savanaudiško pobūdžio veiksmų, buvo padaryta žala tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniam asmeniui.

90Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas V. B. bausmę, tinkamai įvertino visas nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, glaustai išdėstė ir pagrindė V. B. skirtinos bausmės rūšį ir dydį. Nuteistajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta.

91Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš V. B. priteisti 2172,15 eurų (7500 Lt) nukentėjusiosios R. Š. naudai bei 23980,54 eurų (82 800 Lt) nukentėjusiojo G. G. naudai, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrįstų įrodymų, jog jo ginamasis padarė būtent tokią žalą. Gynėjo nuomone teismas nustatydamas žalos dydį privalėjo įvertinti ir UAB „R.“ akcijų vertę.

92Pirmosios instancijos teismas pripažindamas asmenį kaltu padarius nusikaltimus privalo išspręsti ir civilinį ieškinį byloje. Vadovaujantis BPK 113 str. civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal šio kodekso normas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Remiantis CK 6.249 str., turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Pažymima, kad pats nuteistasis V. B. duodamas parodymus pripažino kad iš R. Š. yra gavęs 7500 Lt, kuriuos teismas ir nusprendė priteisti iš V. B.. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad UAB „R.“ akcijų vertė turėjo būti atimta iš G. G. prašomos priteisti sumos, nes nukentėjusiojo G. G. parodymais nustatyta, jog minėtos įmonės akcijos jo vardu buvo perrašytos ne kaip dalies skolos gražinimas, o paskolos garantas. Byloje, kaip jau aptarta aukščiau, nuteistasis V. B. pagrįstai pripažintas kaltu pasisavinęs svetimą turtą, t. y. iš R. Š. – 2172,15 eurų (7500 Lt), o iš G. G. 23980,54 eurų (82 800 Lt), todėl civilinių ieškovų pareikšti reikalavimai yra pagrįsti.

93Byloje esanti 2013-09-07 sąskaita faktūras patvirtina, kad V. B. pasisavintų mobiliųjų telefonų vertė įskaitant PVM yra 1 098 Lt, kas atitinka 318 eurų, tačiau UAB „B. M.“ pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti pasisavintų telefonų įsigijimo vertę, kas sudaro 1001,88 Lt, kas atitinka 290,16 eurų, todėl pastaroji suma ir yra pagrįstai priteista iš nuteistojo V. B..

94Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

95nuteistojo V. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 182 str. 1... 3. pagal BK 300 str. 1 d. (veika UAB „B. M.“ atžvilgiu) – 1 (vienerių)... 4. pagal BK 182 str. 1 d. (veika R. Š. atžvilgiu) – 2 (dvejų) metų laisvės... 5. pagal BK 300 str. 1 d. (veika R. Š. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 6... 6. pagal BK 182 str. 2 d. (veika G. G. atžvilgiu) – 4 (keturių) metų laisvės... 7. pagal BK 300 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės... 8. pagal BK 222 str. 1 d. - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės... 9. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal BK 182... 10. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal BK 182... 11. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 6 d. d. šios subendrintos bausmės subendrintos... 12. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta... 13. Iš V. B. priteista: 290,16 eurų (1001,88 Lt) UAB „B. M.“ naudai, 2172,15... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 15. V. B. nuteistas už tai, kad dėl ankstesnių sandorių su UAB „B. M.“... 16. Be to, jis nuteistas už tai, kad dėl ankstesnių sandorių su UAB „B. M.“... 17. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki... 18. siekdamas įgauti G. G. pasitikėjimą, 2010 m. (iki rugsėjo mėn.),... 19. tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2010-09-05 sudarytą paskolos sutartį... 20. tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2011-12-29 sudarytą paskolos sutartį... 21. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad ji turėdamas tikslą apgaule įgyti... 22. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos mėnesį, ikiteisminio... 23. Be to, V. B. nuteistas už tai, kad nuo 2010-11-30 būdamas UAB „R.“,... 24. tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad įmonė nuo 2011-11-02 vykdo... 25. tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad ir po 2012-02-01 UAB „R.“... 26. be to, jis nuo 2010-11-30 būdamas UAB „R.“, įmonės kodas ( - ),... 27. nepaskyrė vyriausiojo buhalterio bei nesudarė sutarties su apskaitos... 28. neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pats netvarkė... 29. neorganizavo bei pats nesudarė apskaitos registrų bei juose neregistravo... 30. neorganizavo bei pats neatliko UAB „R.“ turto inventorizacijų, tuo... 31. neorganizavo bei pats nesudarė finansinių ataskaitų, neteikė jų... 32. taip V. B. apgaulingai organizavo bei pats apgaulingai tvarkė UAB „R.“... 33. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniame skunde... 34. Skunde nurodo, kad dėl kaltinimų apgaulės būdu įgijus UAB „B. M.“... 35. Gynėjo nuomone, net ir manydamas, kad V. B. elgėsi nesąžiningai, pirmosios... 36. Taip pat 2013-09-07 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje BM Nr. 000299... 37. Skunde, dėl kaltinimo apgaule savo naudai įgijus didelės vertės G. G.... 38. Apeliantas pažymi, kad G. G. niekuomet kategoriškai neteigė manantis, kad... 39. Nors teismas padarė išvadą, kad aplinkybę, kad G. G. paskolino pinigus dėl... 40. Kad tarp V. B. ir G. G. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai,... 41. Apeliantas pažymi, kad susiklostę civiliniai teisiniai santykiai negali... 42. Dėl kaltinimų apgaule savo naudai įgijus R. Š. turtą, bei tuo tikslu... 43. Gynėjas skunde pažymi, kad nukentėjusioji R. Š. savo parodymus dėl galimai... 44. Apelianto nuomone, šioje kaltinimo dalyje, pirmosios instancijos teismo... 45. V. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad... 46. Skunde atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, skirtingai nei kaltinimo dalyje... 47. Tikro dokumento suklastojimas šioje kaltinimo dalyje V. B. inkriminuotas... 48. Dėl kaltinimo suklastojus tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus dokumentus... 49. Apeliantas pažymi, kad darbuotojas laikomas apdraustu nurodytu draudimu nuo to... 50. Dėl tų pačių aplinkybių nepagrįsta ir neteisėta yra skundžiamo... 51. Taip pat skunde nesutinkama ir su nuosprendžio dalimi, kuria V. B.... 52. Apelianto teigimu, nepaskyrimas vyriausiojo buhalterio, bei nesudarymas... 53. Skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje, analizuojant šioje kaltinimo... 54. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs įrodymus, V. B. kaltu pagal BK... 55. Skunde nurodoma ir tai, kad net ir pripažinęs V. B. kaltu dėl jam... 56. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK)... 57. Skunde nurodoma ir tai, kad net ir padaręs išvadą, kad V. B. kaltas dėl... 58. Apelianto nuomone teismo sprendimas priteisti iš V. B. 7500 litų eurų... 59. Dėl G. G. civilinio ieškinio skunde nurodoma, kad pilnai tenkindamas šį... 60. Apelianto teigimu, visos nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad nei... 61. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėjas advokatas... 62. Nuteistojo V. B. gynėjos advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas... 63. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra... 65. Tiek iš gynėjo apeliacinio skundo argumentų, tiek iš V. B. parodymų... 66. Nuosekliais UAB „B. M.“ atstovo A. A. parodymais nustatyta, kad 2013-09-07... 67. Taigi minėti atstovo nuoseklūs parodymai bei rašytiniai duomenys... 68. Nors nuteistasis V. B. savo parodymuose bei jo gynėjas apeliaciniame skunde... 69. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su... 70. Nors V. B. neigia sukčiavęs R. Š. atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegijos... 71. Liudytojų Z. Ž. ir V. S. parodymais nustatyta, kad tuo metu, kai V. B.... 72. Taip pat atmetami skundo argumentai, jog V. B. nepagrįstai pripažintas kaltu... 73. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais... 74. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai apylinkės teismas vertindamas V. B.... 75. Teisėjų kolegija pažymi, kad sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria... 76. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju apylinkės teismas... 77. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo... 78. Nors gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje... 79. Kaip jau buvo minėta pirmosios instancijos teisme V. B. iš esmės pripažino... 80. Aptarti duomenys patvirtina, kad V. B. sąmoningai suklastojo nuosprendyje... 81. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, jog jo... 82. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. numatyta tam, kas apgaulingai... 83. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsi apeliacinio skundo argumentai ir dėl... 84. BK 41 str. nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų... 85. BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d.... 86. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios... 87. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę... 88. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 89. Nuteistojo V. B. padarytos veikos nėra smurtinio pobūdžio, jos priskirtinos... 90. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 91. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo... 92. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas asmenį kaltu padarius... 93. Byloje esanti 2013-09-07 sąskaita faktūras patvirtina, kad V. B. pasisavintų... 94. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 95. nuteistojo V. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą...