Byla 2K-55/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios D. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams; 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo S. S. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. M. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. L. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu dvejiems metams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo D. K. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu trejiems metams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo D. S. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu dvejiems metams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo M. Z. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu dvejiems metams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo S. F. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 182 straipsnio 2 dalį (UAB „Trinas“ turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo T. K. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo A. S. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu dvejiems metams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo R. L. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu dvejiems metams; 182 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo D. R. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

3Iš R. V. nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams priteista: A. M. – 74 620 Lt, R. L. – 630 500 Lt, A. L. – 224 432 Lt, D. K. – 1 070 250,60 Lt, D. S. – 27 500 Lt, D. S. – 425 247 Lt, M. Z. – 188 000 Lt, S. F. – 76 860 Lt, UAB „T“ – 52 000 Lt, T. K. – 55 200 Lt, A. S. – 244 200 Lt, S. S. – 23 000 Lt, D. R. – 270 000 Lt.

4Taip pat skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestas, nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. apeliacinis skundas ir nukentėjusiųjų D. K., A. M., D. R., D. S., M. Z. ir A. S. atstovės advokatės I. B. apeliacinis skundas patenkinti iš dalies.

5Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendis pakeistas. R. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiųjų D. S. ir S. S. turto įgijimas apgaule) ir 182 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiųjų A. M., A. L., D. K., D. S., M. Z., S. F., UAB „T“, T. K., A. S., R. L. ir D. R. turto įgijimas apgaule) padarymą paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

6Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8R. V. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas nukentėjusiųjų patiklumu bei apgaule įgijęs pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo–pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo A. M. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš A. M. gavęs pinigus, 2010 m. sausio 31 d. pasirašė 74 620 Lt paprastąjį vekselį, tačiau, atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui, pinigų A. M. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. M. priklausantį, turtą – 74 620 Lt;

9- įkalbėjo R. L. paskolinti jam pinigų, ir jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Kaune, pagal 2010 m. kovo 1 d. paprastąjį vekselį iš R. L. gavo 442 000 Lt, pagal 2010 m. gegužės 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį gavo 188 500 Lt, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų R. L. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, R. L. priklausantį, turtą – 630 500 Lt;

10- įkalbėjo A. L. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš A. L. gavęs pinigus, 2010 m. birželio 23 d. pasirašė tris 65 000 eurų (224 432 Lt) paprastus neprotestuotinus vekselius, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų A. L. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. L. priklausantį, turtą – 224 432 Lt;

11- įkalbėjo D. K. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš D. K. gavęs pinigus, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė 309 966 eurų (1 070 250,60 Lt) paskolos sutartį, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų D. K. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, D. K. priklausantį, turtą – 1 070 250,60 Lt;

12- įkalbėjo D. R. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš D. R. gavęs pinigus, 2010 m. rugsėjo 21 d. pasirašė 270 000 Lt paprastąjį vekselį, tačiau, atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui, pinigų D. R. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, D. R. priklausantį, turtą – 270 000 Lt;

13- įkalbėjo D. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš D. S. gavęs pinigus, 2010 m. spalio 8 d. pasirašė 27 500 Lt paskolos sutartį, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų D. S. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. S. priklausantį, turtą – 27 500 Lt;

14- įkalbėjo D. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš D. S. gavęs pinigus, 2010 m. spalio 29 d. pasirašė tris 123 260 eurų (425 247 Lt) paprastus neprotestuotinus vekselius, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų D. S. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, D. S. priklausantį, turtą – 425 247 Lt;

15- įkalbėjo M. Z. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš M. Z. gavęs pinigus, 2010 m. gruodžio 7 d. pasirašė 40 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 2010 m. gruodžio 9 d. – 48 000 Lt paprastą neprotestuotiną vekselį, 2011 m. vasario 2 d. – 100 000 Lt paprastą neprotestuotiną vekselį, tačiau atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui pinigų M. Z. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, M. Z. priklausantį, turtą – 188 000 Lt;

16- įkalbėjo S. F. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš S. F. gavęs pinigų, 2010 m. gruodžio 23 d. pasirašė 76 860 Lt paprastąjį vekselį, tačiau, atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui, pinigų S. F. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, S. F. priklausantį, turtą – 76 860 Lt;

17- įkalbėjo T. K. paskolinti jam pinigų, ir jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, Kaune, 2011 m. sausio 25 d. pasirašė paprastąjį vekselį ir iš T. K. gavo 16 000 eurų (55 200 Lt), tačiau, atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui, pinigų T. K. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, T. K. priklausantį, turtą – 55 200 Lt;

18- įkalbėjo A. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš A. S. gavęs pinigus, 2011 m. sausio 28 d. pasirašė 244 200 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau, atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui, pinigų A. S. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, A. S. priklausantį, turtą – 244 200 Lt;

19- įkalbėjo S. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose, Kaune, iš S. S. gavęs pinigus, 2011 m. vasario 1 d. pasirašė 23 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau, atėjus sutartam pinigų grąžinimo terminui, pinigų S. S. negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, S. S. priklausantį, turtą – 23 000 Lt;

20- pasinaudodamas UAB „T“ atstovo D. S. patiklumu bei apgaule įgijęs šio asmens pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie kmynų įsigijimo galimybę žemesne nei rinkos kaina, jis su UAB „T“ atstovu D. S. 2011 m. sausio 14 d. pasirašė Tarpininkavimo sutartį Nr. TAR-002, pagal kurią iš UAB „T“ gavo 52 000 Lt, tačiau atėjus sutartam prekių pristatymo terminui UAB „T“ prekių negavo, pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, UAB „T“ priklausantį, turtą – 52 000 Lt.

21Kasaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Gintaras Petukauskas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir R. V. išteisinti dėl 74 620 Lt skolinimosi iš A. M.; 630 500 Lt skolinimosi iš R. L.; 224 432 Lt skolinimosi iš A. L.; 1 070 250,60 Lt skolinimosi iš D. K.; 425 247 Lt skolinimosi iš D. S.; 76 860 Lt skolinimosi iš S. F. ir skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

22Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio l dalies l punktas). Teismai, pasak kasatoriaus, nuosprendžių motyvuojamosiose dalyse tinkamai išaiškino BK bendrosios dalies normas, tačiau rezoliucinėse dalyse šiomis teisės normomis nesirėmė, todėl priėmė neteisingus nuosprendžius.

23Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo fakto, būtina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sąlygų ir užvaldyti turtą asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėją dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties šaliai save kaip kitą asmenį ar panaudodamas kitokius būdus, nulemiančius kitos šalies apsisprendimą suteikti paskolą ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimą, ir visa tai suvokia. Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių padarinių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Teismų praktika 36).

24Kasaciniame skunde teigiama, kad R. V. iš daugelio nukentėjusiųjų pinigus skolindavosi labai ilgą laiką – nuo 2007 m. iki 2010 m. rugpjūčio mėn.; bendras pinigų skolinimosi ir palūkanų nukentėjusiesiems grąžinimo sandorių skaičius siekia kelis šimtus. Dalies nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad juos iš esmės suklaidino kaltininko pasakojimai, jog paskolintus pinigus kaltininkas investuoja į pelningą „Samsung“ buitinės technikos prekybą, pasak kasatoriaus, akivaizdžiai neatitinka realių bylos aplinkybių: nė vienas nukentėjusiųjų realiai nesidomėjo R. V. veikla, jos netikrino, o kartu su R. V. siekė vieningo tikslo – gauti kuo didesnį pelną (palūkanas) iš skolinamų pinigų. R. V. neslėpė savo asmenybės, nedarė kliūčių įvykdyti sandorius, pinigus skolinančių asmenų prašymu sudarydavo paskolos sutartis ar pasirašydavo vekselius. Kasatoriaus teigimu, nepaneigta, kad kartais R. V. neprašydavo pinigų paskolinti, o patys nukentėjusieji siūlydavo imti paskolas tikslu gauti palūkanas. Pinigų skolinimo sandoriai buvo sudaromi ir baigiami šalių susitarimu, įvykdžius prievoles. Pasak kasatoriaus, nepaneigti R. V. teiginiai, kad per visą pinigų skolinimo laiką daugeliui nukentėjusiųjų jis yra grąžinęs pasiskolintus pinigus palūkanomis: D. K. – apie 102 proc. nuo visos paskolintos pinigų sumos; R. L. – apie 140 proc.; A. M. – apie 20 proc.; A. L. – apie 108 proc.; D. R. – apie 36 proc.; D. S. – apie 144 proc.; S. F. – apie 120 proc., t. y. realiai kai kurie pinigus skolinę asmenys nepatyrė jokios turtinės žalos, gavo pelną, o kiti – tik dalinę turtinę žalą. Kasatorius teigia, kad R. V. negrąžino pinigų ir palūkanų tik D. S., M. Z. ir UAB „T“. Pasislėpus A. K., kuris, kasatoriaus teigimu, apgavo R. V., šis suvokė, kad paskolintų pinigų nukentėjusiesiems nebegrąžins, ir nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pinigus skolinosi suvokdamas, kad nei paskolos, nei palūkanų nukentėjusieji neatgaus.

25Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų, kurių faktinės aplinkybės panašios ar tapačios, analizė leidžia išskirti tipinio sukčiavimo požymius – formalus veikimas įmonės vardu; fiktyvių sutarčių su gyventojais sudarymas; trumpalaikės patalpų nuomos sutarties sudarymas įmonės laikinai buveinei; trumpalaikių įgaliojimų vykdyti pirkimus išdavimas; fiktyvių tarpininkavimo sutarčių su neegzistuojančiu tarpininku sudarymas; įgaliojimų gauti pinigus išdavimas nurodant netikrus rekvizitus; suklaidinimas dėl sutarties pasirašyme dalyvavusių asmenų tapatybių; nerealių sutarties sąlygų nurodymas ir pan., iš kurių matyti, kad kaltininkai, veikdami organizuota grupe, buvo pasiruošę ne sąžiningam verslui, o neteisėtam pasipelnymui iš nukentėjusiųjų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008; 2K-211/2009; Nr. 2K-512/2010). Nagrinėjamoje byloje, anot kasatoriaus, panašios faktinės aplinkybės nėra nustatytos, R. V. ginčijamose veikose nėra nurodytų sukčiavimo požymių, todėl teismų išdėstytos išvados dėl šios dalies neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

26Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

27Atsiliepimu į nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą Lietuvos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti.

28Prokuroras nurodo, kad šioje byloje teismai nustatė visus būtinus BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės požymį, laikydamiesi BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių, kurios įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pasak prokuroro, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

29Prokuroras teigia, kad teismai tinkamai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir teismų sprendimuose aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo R. V. kaltę sukčiavus. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, gautais teisminio nagrinėjimo metu, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Prokuroro nuomone, bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

30Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje pateiktus apeliacinius skundus, iš esmės atsakė į visus juose keltus klausimus ir todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.

31Pasak prokuroro, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami ar keičiami abiejų instancijų teismų sprendimai taip, kaip to prašoma kasaciniame skunde, byloje nėra. Įstatymas taikytas tinkamai. Teismo nuosprendžiu R. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

32Atsiliepimu į nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą nukentėjusieji R. L. ir A. L. prašo kasacinį skundą atmesti.

33Nukentėjusieji mano, kad teismai visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo R. V. veiksmus ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

34Pasak nukentėjusiųjų, kasacinio skundo argumentai esą nukentėjusieji realiai nesidomėjo R. V. veikla, jos netikrino, patys jį vertė skolintis pinigus, todėl R. V. padaryta veika nelaikytina sukčiavimu, yra nepagrįsti ir paneigti R. V., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. visiems nukentėjusiesiems savo veiksmais ir kalbomis sudarė įspūdį, jog iš nukentėjusiųjų pasiskolintos lėšos yra naudojamos jo versle su „Samsung“ buitine technika, atvykdamas savo automobilyje atsiveždavo buitinę techniką, siekdamas sudaryti sėkmingo verslo įspūdį. Kai kuriems nukentėjusiesiems yra padėjęs įsigyti „Samsung“ buitinės technikos mažesne nei parduotuvėje kaina. Prašydamas paskolinti pinigų jis aiškindavo, jog turi nupirkti didelį kiekį buitinės technikos ir pinigai reikalingi skubiai. R. V., siekdamas įgyti pasitikėjimą, pasistengė, kad nukentėjusieji vienas apie kitą nežinotų, nes bijojo prarasti jų pasitikėjimą. Atsiliepime nukentėjusieji pažymi, kad R. V. pradėjo skolintis mažomis pinigų sumomis, kurias laiku grąžindavo, o įgijęs pasitikėjimą prašydavo paskolinti jau didesnes pinigų sumas. Tai, kad R. V. buvo nesąžiningas su nukentėjusiaisiais patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis visiems rodė to paties žemės sklypo nuosavybės dokumentus aiškindamas, kad jeigu verslas nepasiseks, tai pardavęs žemės sklypą jis tikrai atsikaitys, ir nuslėpė aplinkybę, kad žemės sklypas buvo įkeistas bankui. Tik po to, kai R. V. pradėjo vengti bendrauti su nukentėjusiaisiais, jie sužinojo vieni apie kitus ir apie paskolintas dideles pinigų sumas. Pasak nukentėjusiųjų, nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad R. V. jau yra grąžinęs nukentėjusiesiems pasiskolintus pinigus palūkanomis, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų.

35Atsiliepimu į nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą nukentėjusiųjų D. K., A. M., D. R., D. S., M. Z. ir A. S. atstovė advokatė I. B. prašo kasacinį skundą atmesti.

36Atsiliepime teigiama, kad teismai tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad nuteistasis vykdė „Samsung“ technikos verslą, tai jis suvokė, kad įtikinėdamas nukentėjusiuosius, jog verčiasi pelningu buitinės technikos verslu, nors realiai tokio verslo nevykdė, naudojo apgaulę, pateikė nukentėjusiesiems faktus neatitinkančius tikrovės ir būtent dėl šios apgaulės panaudojimo pastarieji jam perleido savo pinigus, tikėdamiesi atgauti ne tik juos, bet ir gauti palūkanas, nors R. V. suvokė, kad to padaryti negalės. Teismai vienareikšmiškai pripažįsta melagingų pažadų naudojimą kaip vieną iš apgaulės būdų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2005). Nuteistasis nukentėjusiesiems grąžindavo pirmąsias paskolas ir dalį palūkanų, siekdamas įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą. Nukentėjusiajam D. K. R. V. buvo atsiuntęs užsienio banko pavedimą ir aiškino, kad pinigai yra, tačiau jų negalintis pasiimti, o vėliau R. V. pripažino, kad šis pavedimas yra netikras. Šios aplinkybės pagrindžia, kad R. V. pinigus iš nukentėjusiųjų skolinosi panaudodamas apgaulę. Nuteistojo versija, kad pasiskolintus pinigus jis perskolindavo Ukrainos Respublikos piliečiui A. K., kuris nuteistajam pasiūlius sudaryti notarinę paskolos sutartį dingo, nepasitvirtino.

37Kasacinio skundo teiginys, kad R. V. daugeliui nukentėjusiųjų yra grąžinęs pasiskolintus pinigus palūkanomis (vieni apskritai nepatyrė jokios turtinės žalos, gavo pelną, o kiti tik dalinę turtinę žalą), nepagrįstas, nes byloje nėra tokių duomenų. Pirmosios instancijos teisme R. V. pripažino ir sutiko su visais pareikštais nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais.

38Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinis skundas atmestinas.

39Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

40R. V. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiųjų turtą, nes, pasinaudodamas nukentėjusiųjų patiklumu, apgaule įgijęs jų pasitikėjimą, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie galimą pelningą „Samsung“ buitinės technikos pirkimo–pardavimo verslą, iš kurio bus gautos didelės pajamos, įkalbėjo nukentėjusiuosius paskolinti jam pinigų, pasirašydavo paskolos sutartis ar vekselius, tačiau, atėjus sutartam pinigų gražinimo terminui, pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, į žadėtą verslą neinvestavo. Teismai nustatė, kad R. V. apgaule iš A. M. įgijo 74 620 Lt, iš R. L. – 630 500 Lt, iš A. L. – 224 432 Lt, iš D. K. – 1 070 250,60 Lt, iš D. S. – 27 500 Lt, iš D. S. – 425 247 Lt, iš M. Z. – 188 000 Lt, iš S. F. – 76 860 Lt, iš UAB „T“ – 52 000 Lt, iš T. K. – 55 200 Lt, iš A. S. – 244 200 Lt, iš S. S. – 23 000 Lt, iš D. R. – 270 000 Lt.

41Kasaciniame skunde ginčijamas R. V. veikų kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl šešių nusikalstamų veikų (nukentėjusiųjų A. M., R. L., A. L., D. K. D. S. ir S. F. turto įgijimo apgaule). Kasatorius teigia, kad apgaule nukentėjusiųjų neįtraukė į jiems nenaudingus sandorius, paskoliniai įsipareigojimai buvo vykdomi, jie buvo ilgalaikiai, dalies paskolų negalėjo grąžinti dėl to, kad jį patį apgavo A. K.. Be to, nukentėjusieji nebuvo atidūs, realiai nesidomėjo R. V. veikla, jos netikrino, patys siūlydavo imti paskolas, kad gautų palūkanas.

42Dėl tokių kasatoriaus argumentų pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, nukreiptas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba ją panaikinti. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).

43Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

44Teismai, išnagrinėję ir įvertinę įrodymų visumą, teismų praktikoje nustatytų apgaulės įvertinimo kriterijų laikėsi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V., pasinaudodamas nukentėjusiųjų (daugiausia jo pažįstamų, fizinių asmenų) patiklumu, apgaule įgijęs jų pasitikėjimą, išviliojo ir įgijo jų turtą. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl kaltininko galimybių ir ketinimų. Nuteistasis, siekdamas, kad nukentėjusieji perduotų jam didelės vertės turtą – pinigus, prieš tai įtikino nukentėjusiuosius, kad investuos jų pinigus į sėkmingą pirkimo–pardavimo verslą ir grąžins ne tik verslui skolinamus pinigus, bet ir palūkanas. Tai, kad R. V. sudarė regimybę, jog verčiasi pardavimais, iš paskolų turės pelno, žadėjo nukentėjusiesiems grąžinti didesnes pinigų sumas, nei šie jam paskolins, melagingai teigė, jog turi pinigų grąžinimo garantą – žemės sklypą, turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui perduoti jam pinigus. Įgydamas nukentėjusiųjų turtą R. V. suvokė, kad visų paskolinių įsipareigojimų įvykdyti neturės galimybės, nes realiu ir pelningu verslu neužsiėmė. Teismai kruopščiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė R. V. versiją, kad pinigus jis neva perskolino Ukrainos Respublikos piliečiui A. K..

45Byloje nustatyta ir tai, kad R. V. užvaldė nukentėjusiųjų pinigus ne tik iš esmės juos suklaidindamas, bet ir dėl savo nemokumo apsunkindamas jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusieji skolindami pinigus veikė neapdairiai, nerūpestingai, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis iš tiesų dirbo verslo įmonėje, nukentėjusiesiems išmokėdavo palūkanas, kitais veiksmais (buitinės technikos vežiojimas, banko pavedimo demonstravimas, dovana už delsimą ir kt.) nuolat palaikydavo iliuziją, kad paskolinti pinigai versle, kurį sėkmingai plėtoti reikalingos papildomos paskolos.

46Pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų pasiskolinant, kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, pažadant suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, teismų praktikoje gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-651/2006, 2K-118/2003, 2K-74/2006, 2K-377/2005).

47Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo ir nukentėjusiųjų skundus, pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl R. V. kaltumo šiam padarius nukentėjusiųjų A. M., R. L., A. L., D. K. D. S. ir S. F. pinigų įgijimą apgaule ir nustatytų R. V. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

48Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad jis grąžino pasiskolintus pinigus išmokėdamas palūkanas ir tuo paremtas nepritarimas nuosprendyje išdėstytoms teismo išvadoms dėl jo kaltumo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šie teiginiai susiję su nuosprendžių pagrįstumo kritika, o nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Teisinių argumentų, kad teismų sprendimų išvados dėl nukentėjusiųjų patirtos žalos dydžio nustatymo padarytos pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias BPK normas, kasaciniame skunde nėra. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu.

49Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

50Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir R. V. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

51Atsakant į tokį kasatoriaus prašymą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, paskyrė jam už kiekvieną iš padarytų trylikos nusikalstamų veikų laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai žemesni nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bausmės skyrimo teisingumą, nurodė, kad R. V. bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, paskirtos teisingai ir nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

52Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nagrinėjamu atveju kolegija nenustato, kad skiriant R. V. bausmę netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. R. V. byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių (tokių nenurodo ir pats kasatorius), kurios mažintų padarytų nusikaltimų ar nuteistojo asmenybės pavojingumą.

53Taigi, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl ko šiuos teismų sprendimus reikėtų keisti ar bylą R. V. nutraukti.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

55Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš R. V. nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams priteista: A. M. – 74... 4. Taip pat skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nuosprendis pakeistas. R. V.... 6. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 7. Teisėjų kolegija... 8. R. V. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti... 9. - įkalbėjo R. L. paskolinti jam pinigų, ir jis tiksliai ikiteisminio tyrimo... 10. - įkalbėjo A. L. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 11. - įkalbėjo D. K. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 12. - įkalbėjo D. R. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 13. - įkalbėjo D. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 14. - įkalbėjo D. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 15. - įkalbėjo M. Z. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 16. - įkalbėjo S. F. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 17. - įkalbėjo T. K. paskolinti jam pinigų, ir jis ikiteisminio tyrimo metu... 18. - įkalbėjo A. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 19. - įkalbėjo S. S. paskolinti jam pinigų, ir jis per kelis kartus tiksliai... 20. - pasinaudodamas UAB „T“ atstovo D. S. patiklumu bei apgaule įgijęs šio... 21. Kasaciniu skundu nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Gintaras Petukauskas... 22. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 24. Kasaciniame skunde teigiama, kad R. V. iš daugelio nukentėjusiųjų pinigus... 25. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų,... 26. Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal susiformavusią teismų praktiką... 27. Atsiliepimu į nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį... 28. Prokuroras nurodo, kad šioje byloje teismai nustatė visus būtinus BK 182... 29. Prokuroras teigia, kad teismai tinkamai įvertino šioje byloje surinktus... 30. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 31. Pasak prokuroro, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami... 32. Atsiliepimu į nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį... 33. Nukentėjusieji mano, kad teismai visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes... 34. Pasak nukentėjusiųjų, kasacinio skundo argumentai esą nukentėjusieji... 35. Atsiliepimu į nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį... 36. Atsiliepime teigiama, kad teismai tinkamai ištyrė bylos aplinkybes,... 37. Kasacinio skundo teiginys, kad R. V. daugeliui nukentėjusiųjų yra... 38. Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinis skundas... 39. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 40. R. V. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą... 41. Kasaciniame skunde ginčijamas R. V. veikų kvalifikavimas pagal BK 182... 42. Dėl tokių kasatoriaus argumentų pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnį... 43. Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties... 44. Teismai, išnagrinėję ir įvertinę įrodymų visumą, teismų praktikoje... 45. Byloje nustatyta ir tai, kad R. V. užvaldė nukentėjusiųjų pinigus ne tik... 46. Pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų pasiskolinant, kaltininkui... 47. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo ir... 48. Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad jis grąžino pasiskolintus pinigus... 49. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 50. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies... 51. Atsakant į tokį kasatoriaus prašymą, pažymėtina, kad pirmosios... 52. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali... 53. Taigi, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas,... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 55. Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą atmesti....