Byla 2A-1273/2013
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1775-823/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ 1 939 944,87 Lt skolos už patiektą vandenį, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad su atsakovu yra sudaręs tokias sutartis dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo: 2004 m. sutartį dėl šalto vandens, tiekiamo į renovuotas boilerines, pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 24 (toliau – Sutartis Nr. 24), 2004 m. sutartį dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti gyvenamųjų namų šilumos punktuose Nr. 26 (toliau – Sutartis Nr. 26), 2003 m. sutartį dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo karštam vandeniui ruošti naujuose namuose ir nuotekų šalinimo bei valymo Nr. 4533/886 (toliau – Sutartis Nr. 4533) ir 2000 m. sutartį Nr. 0843/12 (toliau – Sutartis Nr. 0843). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendimu byloje Nr. 2A-708-467/2009 pakeitė tam tikras aukščiau minėtų sutarčių nuostatas, todėl jis laikytinas sudėtine sutarčių dalimi. Remdamasis šiomis sutartimis ieškovas yra išrašęs ir pateikęs atsakovui apmokėti sąskaitas už patiektą šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti Vilniaus miesto daugiabučiams namams pagal pateiktą sąrašą už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-09-30 (t. 3, b. l. 139-180), tačiau atsakovas, pažeisdamas tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas, nepagrįstai atsisako šias sąskaitas apmokėti.

6Teigė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-09-30 nurodytos sutartys turi būti taikomos tiekiant šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti į daugiabučius namus, kurių gyventojai pranešė apie savo pasirinkimą apsirūpinti karštu vandeniu be tarpininko – karšto vandens tiekėjo (2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas). Pažymėjo, kad negali sutikti pakeisti ar nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių toje dalyje, kiek jos susijusios su geriamojo vandens tiekimu karšto vandens ruošimui 2-ojo tipo daugiabučiuose, tol, kol jų gyventojai nesiėmė reikiamų priemonių savo sprendimo dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimui (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d., naujos redakcijos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.1-255 pakeistų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 145, 185 p., bei tam tikru aspektu 233 p.), t y. kol gyventojai nepaskyrė atstovo, kuris sudarytų sutartį su ieškovu dėl geriamo vandens tiekimo karšto vandens ruošimui, nepaskyrė asmens, kuris rūpintųsi ruošiamo karšto vandens atitikimu nustatytiems kokybės reikalavimams (pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo, nurodyto Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje), kol gyventojų įgalioti atstovai nesudarė sutarties su ieškovu dėl geriamo vandens tiekimo karšto vandens ruošimui. Ieškovo teigimu, vien gyventojų informavimas apie 2-ojo būdo pasirinkimą automatiškai nereiškia šio pasirinkimo įgyvendinimo. Neatlikus visų tokiam įgyvendinimui būtinų procedūrinių veiksmų laikytina, kad tebėra apsirūpinama karštu vandeniu 1-uoju būdu (su tarpininku – karšto vandens tiekėju). Tai, ieškovo nuomone akivaizdžiai patvirtina naujos redakcijos Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimą, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 argumentai.

7Daugiabučių namų gyventojams nesiimant būtinų procedūrinių/organizacinių priemonių (nepaskyrus įgaliotų atstovų, neturint sutarčių su tiekėjais), patiems gyventojams faktiškai apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu neįmanoma. Todėl iki visų veiksmų, būtinų gyventojų pasirinkimui realizuoti atlikimo, atsakovas yra įpareigotas atsiskaityti su ieškovu pagal šalių sudarytas sutartis už karšto vandens ruošimui naudojamą geriamąjį vandenį, apskaitomą pagal įvadinio geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Nesant sudarytų sutarčių su 2-ojo tipo daugiabučių gyventojais ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš šių daugiabučių gyventojų atsiskaityti su ieškovu už karšto vandens ruošimui patiektą geriamąjį vandenį. Priešingai, teisinį pagrindą tam turi atsakovas kaip karšto vandens tiekėjas pagal 1-ąjį būdą (tiek atsakovo ir gyventojų sudarytų sutarčių, tiek naujos redakcijos Taisyklių 234 bei 235 punktų pagrindu). Remdamasis paminėtu teigė, kad ieškovo tiekiamas geriamasis vanduo karšto vandens ruošimui negali būti apskaitomas pagal karšto vandens skaitiklius butuose, kas atsakovui sudarytų pagrindą teigti, kad ieškovo ir gyventojų sutartys buvo sudarytos konkliudentiniais veiksmais – pradėjus tiekti ir vartoti karštą vandenį.

8Nurodė, kad didelės dalies daugiabučių, kuriuos atsakovas priskyrė prie 2-ojo tipo daugiabučių ir klaidindamas informavo apie tai ieškovą, gyventojai iš tiesų nebuvo ir iki šiol nėra priėmę sprendimo arba nėra priėmę tinkamo turinio sprendimo dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo (CK 4.85 str.). Tuo tarpu didžiosios dalies daugiabučių gyventojai apskritai nėra priėmę jokio sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu pakeitimo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ieškovo naudai 1 939 944,87 Lt skolos, 290 132,30 Lt procesinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai ir 5 352 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovo naudai procesines palūkanas nuo 1 939 944,87 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-09-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kurių dydis apskaičiuotinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusią vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais. Priteisė iš atsakovo 55,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

11Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, patiektą į daugiabučius namus, kurių gyventojai informavo apie savo sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu (be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo), pažymėjo, kad iki naujos redakcijos Taisyklių įsigaliojimo norminiai aktai nenumatė tvarkos, kaip turėtų būti realizuojamas gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendra nuostata, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.

12Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 atkreipė dėmesį į tai, kad naujos redakcijos Taisyklių 185.2.1 ir 185.2.2 punktuose numatyta pareiga vartotojams (juos teisėtai atstovaujančiam asmeniui) su šilumos tiekėju bei geriamojo vandens tiekėju sudaryti sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo išplaukia iš Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme įtvirtintos bendros nuostatos, jog energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energetikos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Vadovaujantis CK 6.383 straipsniu, energija tiekiama vadovaujantis energijos pirkimo-pardavimo sutartimi. Taigi pagrindas energijos pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti yra atitinkama sutartis tarp vartotojo (jų grupės) ir energijos tiekėjo.

13Teismas šiame kontekste sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 pateiktais išaiškinimais, paminėtos naujos redakcijos Taisyklių nuostatos nelaikytinos papildomais reikalavimais, o tik procedūrinėmis normomis, detalizuojančiomis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintos gyventojų teisės įgyvendinimą, t. y. šios nuostatos neįtvirtina papildomų reikalavimų gyventojams, kurie išplėstų sprendimo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą įgyvendinimo reikalavimus lyginant su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio nuostata. Šiuo sprendimu pripažinta, kad atitinkamų procedūrinių reikalavimų nustatymas per se yra teisėtas ir gali būti taikomas sprendžiant dėl gyventojų sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu įgyvendinimo.

14Nors taikyti naujos redakcijos Taisyklių nuostatų nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo teisinio pagrindo, tačiau pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios pereinamojo laikotarpio procedūras, susijusias su apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimu, gyventojų priimto sprendimo pasirinkti konkretų apsirūpinimo karštu vandeniu būdą įgyvendinimą taip pat aiškiai susiejo ne tik su atitinkamų sprendimų priėmimu, bet ir su sutarčių su šilumos, karšto ir šalto vandens tiekėjais sudarymu ar pakeitimu (2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 364 punktas). Teismo įsitikinimu, aiškinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnį atsakovo nurodytu būdu, t. y. kad gyventojų priimtas sprendimas yra pakankamas sutartiniams santykiams su ieškovu sukurti, tai prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime pateiktiems motyvams, kad naujos redakcijos Taisyklės (inter alia vartotojų sprendimo pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą siejančios su sutarčių su atitinkamais tiekėjais pasirašymu, o ne su vartotojų sprendimo priėmimo faktu) nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad perėjimas prie antrojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo yra susijęs su atitinkamais atsiskaitymo už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti pasikeitimais – už jį gyventojai privalės atsiskaityti ne pagal butuose esančius apskaitos prietaisus, atitinkamus skaitiklius, įrengtus prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, o tai reikalauja atitinkamų susitarimų tarp ieškovo kaip geriamojo vandens tiekėjo ir atitinkamo daugiabučio gyventojų, t. y. ne tik ieškovo kaip šalto vandens tiekėjo, bet ir pačių gyventojų aktyvių veiksmų, taigi, kaip pagrįstai teigia ieškovas, nėra pagrindo teigti, kad sutartys su juo gyventojų buvo sudarytos konkliudentiniais veiksmais nuo atitinkamo sprendimo priėmimo ar gyventojų informavimo apie jų pasirinkimą datos. Be to, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas nepagrįstai delsia sudaryti sutartis su 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiais gyventojais, pažymėdamas, kad šie motyvai nėra susiję su ieškovo ir atsakovo sutartiniais teisiniais santykiais, iš kurių kildinamas reikalavimas nagrinėjamoje byloje ir nepaneigia ieškovo reikalavimo atsakovo atžvilgiu pagrįstumo.

15Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas nurodė, jog kadangi ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai aiškiai įtvirtino ieškovo ir atsakovo sutartinių santykių tęstinumą iki bus tinkamai realizuotas gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu, taip pat nesant byloje ginčo dėl to, kad su ieškinyje nurodytų daugiabučių namų gyventojais ginčo laikotarpiu naujos sutartys nebuvo sudarytos, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra pagrįstas ir tenkintinas.

16Spręsdamas dėl informavimo apie sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra nagrinėjami atitinkamų daugiabučių namų gyventojų priimtų sprendimų teisėtumo ar jų egzistavimo klausimai. Teismas ieškovo argumentus, susijusius su atitinkamų daugiabučių namų priskyrimu vienai ar kitai grupei, analizavo tik tuo aspektu, ar atsakovas, atsisakydamas vykdyti tarp šalių sudarytas sutartis dėl to, kad atitinkamų daugiabučių gyventojai informavo apie savo valią apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, atsižvelgiant į jam taikytinus profesinės veiklos standartus, turėjo pakankamą pagrindą manyti egzistuojant atitinkamus daugiabučių namų gyventojų sprendimus. Todėl remdamasis bylos duomenimis sprendė, kad ieškovo reikalavimas iš dalies pagrįstas ir dėl to, kad atsakovas nepagrįstai dalį ieškinyje nurodomų namų priskyrė antrojo tipo daugiabučiams.

17Spręsdamas dėl palūkanų priteisimo, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komerciniai sandoriai – tai sandoriai tarp ūkio subjektų arba tarp ūkio subjektų ir valstybės institucijų, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Ūkio subjektais pagal šio įstatymo nuostatas pripažįstami asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, o valstybės institucijomis – valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Įstatymo 2 str. 6 d, 7 d.), todėl sprendė, kad neturi teisinio pagrindo atsakovo teiginiai, jog sandoriai, iš kurių kilęs nagrinėjamas ginčas, nėra komerciniai.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Atsakovas UAB „Vilniaus energija“, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

201. Teismas, nepagrįstai sutapatindamas gyventojų sutarčių su ieškovu buvimą būtent su rašytinės formos sutartimis, visiškai neįvertino, kad blanketinę Civilinio kodekso 6.383 straipsnio normą detalizuoja CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nurodyta, jog pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Todėl ginčo laikotarpiu negaliojant naujos redakcijos Taisyklėms, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad su ieškinyje nurodytais daugiabučių namų gyventojais tarp pastarųjų ir geriamojo vandens tiekėjo geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos.

212. Teismas, konstatavęs, kad gyventojams įstatymų nustatyta tvarka priėmus sprendimą pasirinkti konkretų apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir apie tai informavus tiekėjus, pastariesiems, kaip viešosios paslaugos tiekėjams, atsiranda pareiga inicijuoti atitinkamų sutarčių sudarymą, o gyventojai įgyja teise reikalauti, kad su jais atitinkamos sutartys būtų sudarytos, neįvertino fakto, kad būtent ieškovas yra teismo nurodytas viešosios paslaugos tiekėjas, kuriam po informacijos apie atitinkamo namo vartotojų priimtą sprendimą, atsirado pareiga inicijuoti atitinkamos sutarties pateikimą pasirašyti vartotojams. Taip pat neįvertinta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog namų, pasirinkusių 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą vartotojams tiek ginčo laikotarpiu, tiek ir bet kada vėliau, jis būtų teikęs pasirašyti teisės aktų reikalavimus atitinkančias sutartis. Minėtas aplinkybes pripažino pats teismas, nurodydamas, kad ieškovas nepagrįstai delsia sudaryti sutartis su 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiais gyventojais.

223. Ieškovo reikalavimai pareikšti už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-09-30, t. y. iki 2010-11-01 redakcijos Taisyklių įsigaliojimo. Teismas pripažino, kad Taisyklių 233 punktas negali būti taikomas kaip ieškovo reikalavimų pagrindas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, kad Taisyklių 233 punktas negali reguliuoti iki jo įsigaliojimo priimtų sprendimų bei jų sukeltų teisinių pasekmių, teismui nagrinėjant klausimą, ar karšto vandens vartotojai tinkamai įgyvendino savo sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, analogiškai netaikytinas ir Taisyklių 185.4 punktas, kuriame nurodyta, jog kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 185.1 punkte nurodytų dokumentų ir nesudaro Taisyklių 185.2 ir 185.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 185.3.3 punkto nuostatas.

234. Teismas nesivadovavo įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-427-273/2012, kuria buvo konstatuota, kad nuo gyventojų sprendimo dėl 2-ojo karšto vandens paruošimo būdo pasirinkimo priėmimo (atitinkamo turinio pastato valdytojo informacinio rašto gavimo), sąskaitos už geriamąjį vandenį turi būti teikiamos ne karšto vandens tiekėjui (tokio „karšto vandens tiekėjo“ pagal pradedamą taikyti Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje aprašytą 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą nebelieka), o būtent gyventojams.

245. Skundžiamas sprendimas turėtų būti pripažįstamas absoliučiai negaliojančiu, nes teismas nusprendė dėl byloje neįtrauktų asmenų, t. y. 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusių valdytojų bei jų atstovaujamų vandens vartotojų, priimtų sprendimų pasekmių, šių asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nusprendus, kad visą ginčo laikotarpį (atitinkamai ir po jo, iki pat šiol) sprendimus dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo priėmusiuose namuose turėtų būti taikomas 1-asis apsirūpinimo kartu vandeniu būdas, tai reikštų ypač reikšmingą mokėtinų sumų padidėjimą dešimtims tūkstančių Vilniaus miesto vartotojų. Todėl akivaizdu, kad ieškinys buvo pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal jį atsakyti, nes atsiskaityti su ieškovu už geriamą vandenį karšto vandens ruošimui 2-ojo tipo daugiabučiuose turi būtent paminėtų namų vartotojai, o ne atsakovas.

256. Priešingai nei nurodė teismas, apelianto nurodyti paaiškinimai patvirtina, kad 13 namų, dėl kurių pateiktos informacijos apie pasirinktą aprūpinimo karštu vandenių būdą teismui kilo abejonių, aiškiai išreiškė savo valią. Be to, teismas pasisakė dėl namų (adresų), dėl kurių ieškovas ieškinio nereiškė.

267. Priešingai nei sprendė teismas, šalių teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos netaikomos, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas yra valstybės institucijos, jų santykiams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Be to, abiejų šalių veiklą ir kainodarą reglamentuoja teisės aktai, valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimai. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 290 132,30 Lt palūkanų ir procesines palūkanas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

27Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

281. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas turėtų reikalauti atsiskaityti už ginčo laikotarpiu tiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ne iš atsakovo, o iš daugiabučių namų gyventojų, kurie informavę atsakovą apie priimtus sprendimus pakeisti esamą 1-ąjį aprūpinimo karštu vandeniu būdą (su tarpininku) į centralizuotą apsirūpinimą karštu vandeniu be tarpininko (2-asis būdas), kadangi sprendimas dėl 1-ojo būdo pakeitimo 2-uoju nei pagal ginčo laikotarpiu galiojusį, nei pagal esamą teisinį reguliavimą nelaikytinas tinkamai įgyvendintu tol, kol su ieškovu ir atsakovu nėra sudarytos sutartys dėl atitinkamai geriamojo (šalto) vandens tiekimo ir šilumos energijos tiekimo į tokius daugiabučius.

292. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sutartys su daugiabučių namų gyventojais buvo sudarytos konkliudentiniais veiksmais nuo to momento, kai daugiabučių namų gyventojai pranešė apie sprendimą dėl 1-ojo būdo pakeitimo 2-uoju ir tęsė faktinį geriamojo vandens naudojimą karštam vandeniui ruošti, kadangi karšto vandens ruošimui reikalingas geriamas (šaltas) vanduo, nepriklausomai nuo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo ieškovo gali būti ir yra tiekiamas tik iki įvadinio skaitiklio, esančio prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, o ne kiekvieno daugiabučio namo bute (kaip yra 1-ojo būdo atveju, kuomet karštas vanduo tiekiamas iki kiekviename bute esančio karšto vandens skaitiklio). Tiekimas iki įvadinio skaitiklio gali būti vykdomas tik pagal sutartis su atsakovu kaip karšto vandens tiekėju 1-ojo būdo atveju arba sutartis, sudarytas su kiekvieno daugiabučio namo gyventojais (visais kartu, o ne pavieniais) 2-ojo būdo atveju.

303. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad viešasis interesas būtų pažeistas, jei gyventojai už suvartotą karštą vandenį turėtų atsiskaitinėti su atsakovu tol, kol būtų tinkamai realizuotas tokių gyventojų sprendimas pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, be kita ko, sudarant tiesiogines sutartis su ieškovu. Priešingai, viešasis interesas turėtų būti laikomas pažeistu, jei teisiniai ieškovo ir atsakovo ginčai būtų sprendžiami vadovaujantis ne teisės aktų reikalavimais, bet gyventojų trumpojo laikotarpio finansiniais interesais.

314. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai delsia sudaryti sutartis su 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiais gyventojais. Pats atsakovas ginčo laikotarpiu ir dar kurį laiką po jo aktyviai klaidino gyventojus ir jų atstovus tiek viešai skelbdamas, tiek raštu asmeniškai informuodamas, kad, gyventojams pasirinkus 2-ąjį būdą nėra reikalinga sudaryti tiesioginių sutarčių su Ieškovu dėl geriamojo vandens pirkimo. Be to, teismas teisingai sprendė, kad gyventojai, priėmę atitinkamą sprendimą keisti esamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę reikalauti, kad tokios sutartys su jais būtų sudarytos, o ieškovui be pateisinamų priežasčių vilkinant sutarčių sudarymą, įgyja teisę reikalauti iš ieškovo dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo, tačiau šis argumentas nėra susijęs su ieškovo ir atsakovo sutartiniais teisiniais santykiais, iš kurių kildinamas reikalavimas nagrinėjamoje byloje ir nepaneigia ieškovo reikalavimo atsakovo atžvilgiu pagrįstumo. Kita vertus, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo metu ieškovas yra sudaręs sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo karšto vandens ruošimui su 369-ių daugiabučių namų gyventojais.

325. Teismui pagrįstai ir teisėtai nurodžius, kad būtent sutarčių su nauju tiekėju sudarymas pripažintinas juridiniu faktu, keičiančiu anksčiau galiojusią apsirūpinimo karštu vandeniu tvarką ir kartu ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių vykdymo apimtį ir nesant šių juridinių faktų ginčo laikotarpiu, visi argumentai, susiję su gyventojų sprendimų dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimo priėmimu ar nepriėmimu, tinkamu ar netinkamu pranešimu apie tokio tipo sprendimus ir kt. sprendžiant tarp šalių kilusį teisinį ginčą dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui yra visiškai neaktualūs.

336. Priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybė, kad privačiais ribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis esančios ginčo šalys yra perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, taip pat aplinkybė, jog ginčo šalių vykdoma ūkinė komercinė veikla susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas ar atsakovas nėra ūkio subjektai ar kad jų sudarytoms komercinėms sutartims negali būti taikomos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos.

34Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose palaiko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, taip pat pateikia po sprendimo priėmimo gautus dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovas iki šiol ignoruoja gyventojų priimtus sprendimus pateikti sudaryti rašytines geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti sutartis.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

37Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir sprendime išdėstė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl apeliantui nekvestionuojant nurodyto reglamentavimo, o tik jį skirtingai, nei tai darė teismas interpretuojant, šioje nutartyje analizuotinos tik esminės teisės normos, kuriomis remiantis patikrinama, ar teismas turėjo pagrindą patenkinti ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį.

38Dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už ginčo laikotarpiu patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti

39Kaip teisingai nustatė teismas, nuo 2008-01-01 įsigaliojo nauja Šilumos ūkio įstatymo redakcija Nr. X-1329, kurio 2 straipsnio 2 dalyje numatyti tokie alternatyvūs apsirūpinimo karštu vandeniu būdai – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (toliau – pirmasis būdas) arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo (toliau – antrasis būdas), arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros. Nagrinėjamam ginčui (laikotarpis nuo 2010-05-01 iki 2010-09-30) aktuali minėto įstatymo 15 straipsnio redakcija Nr. XI-250 numatė, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.

40Minėtos nuostatos iš esmės detalizuotos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 redakcija) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 363 punkte, kuriame nurodyta, kad šilumos tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo buitiniams šilumos vartotojams daugiabučiuose namuose teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priimti juose nurodytus sprendimus dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimo. Iki buitiniai šilumos vartotojai teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus ir su šilumos tiekėjais sudaro, jeigu tokios sutartys nesudarytos, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, buitiniams šilumos vartotojams ir šilumos tiekėjams taikomos teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 15 punktas ir Taisyklių 8 priedas) nuostatos. Taisyklių 364 punktas, reglamentuojantis teises ir pareigas, susijusias su vandens tiekimu, nustatė, kad karšto vandens tiekėjai ir geriamojo vandens tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo buitiniams karšto vandens vartotojams daugiabučiuose namuose teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priimti juose nurodytus sprendimus dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimo arba sudarymo. Iki buitiniai karšto vandens vartotojai teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus ir su karšto vandens tiekėjais – karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, su geriamojo vandens tiekėjais – geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartis, buitiniams karšto vandens vartotojams ir karšto vandens tiekėjams taikomos teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 15 punktas ir Taisyklių 9–11 priedai) nuostatos.

41Taigi, kaip teisingai konstatavo teismas, jau vien aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tam, jog gyventojų sprendimas pasirinkti apsirūpinimo karštu vandenių būdą, yra reikalinga sudaryti/pakeisti sutartis su šilumos ir vandens tiekėjais (CK 6.383 str.).

42Apeliantas, nesutikdamas su minėta išvada, teigia, kad teismas neįvertino, jog CK 6.383 straipsnio normą detalizuoja CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nurodyta, jog pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, todėl, jo įsitikinimu, ginčo laikotarpiu, t. y. dar neįsigaliojus naujos redakcijos Taisyklėms, turėtų būti laikoma, kad sutartys su vartotojais, pasirinkusiais antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, yra laikomos sudarytomis nuo pranešimo apie tai tiekėjui. Teisėjų kolegija, nekvestionuodama CK 6.384 straipsnio 1 dalies normos, kad prijungus įrenginius prie energijos tiekimo tinklų, sutartis tarp energijos tiekėjo ir buitinio vartotojo laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nesutinka su apelianto argumentais, kad ši nuostata turėtų būti taikoma ir ginčo teisiniams santykiams.

43Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta teismo nustatytą faktą, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtinus naują Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakciją (įsigaliojo 2010-11-01), buvo detalizuota apsirūpinimo karštu vandeniu antrojo būdo pasirinkimo įgyvendinimo tvarka, Taisyklių 185 punkte aiškiai nustatant, kokius dokumentus šilumos ir geriamo vandens tiekėjams privalo pateikti vartotojai, priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu (185.1 p.). Nustatyta, kad vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.) su šilumos tiekėju patalpų savininkų–vartotojų vardu pasirašo šilumos pirkimo–pardavimo sutartį šilumos, skirtos karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkti (185.2.1 p.), o su geriamojo vandens tiekėju – geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo sutartis (185.2.2 p.). Taisyklių 185.4 punktas aiškiai nustatė, kad kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 185.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 185.2 ir 185.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai. Ir nors, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 pripažino, kad Taisyklių 233 punktas ta apimtimi, kiek juo yra reguliuojami teisiniai santykiai, susiklostę iki Taisyklių įsigaliojimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims (jose įtvirtintam lex retro non agit principui), teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu, kai poįstatyminiais teisės aktais dar iš viso nebuvo detalizuota apsirūpinimo karštu vandeniu antrojo būdo pasirinkimo įgyvendinimo tvarka, aukščiau paminėtos Taisyklių nuostatos vis tik turėtinos omenyje, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, kurio esmė, kaip minėta – ar vien vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu bei pranešimas apie tai tiekėjui, gali būti traktuojamas, kaip sutarties su tiekėju sudarymas.

44Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas). Tuo tarpu jau minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, jog Taisyklės yra skirtos aiškiai apibrėžti ir detalizuoti, kokius veiksmus privalo atlikti vartotojai, teisės aktų nustatyta tvarka priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo ginčijamą teisinį reguliavimą vertinti kaip konkuruojantį su įtvirtintuoju Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje bei 15 straipsnyje, kadangi minėtos įstatymo nuostatos įtvirtina pagrindinius apsirūpinimo karštu vandeniu nurodytu būdu principus (apibrėžia šį būdą), tačiau šio būdo įgyvendinimo nedetalizuoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011). Kolegija minėtoje administracinėje byloje, be kita ko, konstatavo, o pirmosios instancijos teismas į tai teisingai atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 185.2.1 ir 185.2.2 punktuose numatyta pareiga vartotojams (juos teisėtai atstovaujančiam asmeniui) su šilumos tiekėju bei geriamojo vandens tiekėju sudaryti sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo išplaukia iš Energetikos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendros nuostatos, jog energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energetikos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nuostata dėl sutarties sudarymo yra numatyta ir Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnyje, todėl sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, galiojusį ginčo santykių metu, taip pat turint omenyje Taisyklių redakciją, įsigaliojusią po ginčo laikotarpio, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog gyventojų sprendimo priėmimo faktas savaime nėra pakankamas esamo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimui, o anksčiau galiojusi apsirūpinimo karštu vandeniu tvarka galėjo būti laikoma pakeista tik atitinkamų daugiabučių namų gyventojams sudarius sutartis su šilumos ir geriamojo vandens tiekėjais. Priešingas aiškinimas, kuomet iki naujos redakcijos Taisyklių įsigaliojimo būtų laikoma, kad sutartys yra sudarytos, kaip minėta, po vartotojų pranešimo apie apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimą, o įsigaliojus šioms taisyklėms jau būtų reikalaujama sutarčių sudarymo, kolegijos įsitikinimu, prieštarautų netgi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principams (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

45Šiame kontekste teisėjų kolegija turi pakankamą pagrindą sutikti su ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog karšto vandens ruošimui reikalingas geriamas (šaltas) vanduo, nepriklausomai nuo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo ieškovo gali būti ir yra tiekiamas tik iki įvadinio skaitiklio, esančio prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, o ne kiekvieno daugiabučio namo bute, kaip yra 1-ojo būdo atveju, kuomet karštas vanduo tiekiamas iki kiekviename bute esančio karšto vandens skaitiklio. Todėl spręstina, kad teismas pagrįstai nurodė, jog vandens tiekimas iki įvadinio skaitiklio gali būti vykdomas tik pagal sutartis su atsakovu UAB „Vilniaus energija“, kaip karšto vandens tiekėju 1-ojo būdo atveju, arba sutartis, sudarytas su vartotojais, pasirinkusiais 2-ąjį būdą (CK 6.383 str.).

46Esant paminėtoms aplinkybėms, šiame ginče apelianto nurodytoje Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-427-273/2012 išdėstyti motyvai, kolegijos įsitikinimu, netaikytini dėl nesutampančio ratio decidendi, kadangi minėtoje byloje nustatyta, jog tarp geriamojo vandens vartotojų ir vandens tiekėjo UAB „Jurbarko vandenys“ buvo sudarytos/modifikuotos geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartys, be to, tiek šilumos tiekėjas, tiek geriamojo vandens tiekėjas tarpusavio sutartyse buvo numatę momentą, nuo kurio išnyksta tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas – vandens tiekėjas, kurio reikalavimai buvo visiškai patenkinti, savo laisva valia pareiškė reikalavimą priteisti iš šilumos tiekėjo skolą už patiektą vandenį tik iki to momento, kuomet buvo gautas vartotojų pranešimas apie aprūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimą, todėl ir teismai bylą sprendė tik pareikšto ieškinio ribose (CPK 263 str. 2 d., 185 str.).

47Be to, nors atsakovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, kad sutarčių su vartotojais, pasirinkusiais 2-ąjį aprūpinimo karštu vandeniu būdą, sudaryti nereikia, tačiau kaip matyti iš atsakovo internetinės svetainės (http://www.vilniaus-energija.lt/content/del-butinu-priimti-sprendimu-buitiniams-silumos-ir-karsto-vandens-vartotojams), dar 2009-06-05 pranešimu „Dėl būtinų priimti sprendimų (buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams)“ UAB „Vilniaus energija“ vardu vartotojams viešai paskelbtas tokio turinio pranešimas: „Jūs, kaip buitinis karšto vandens vartotojas, daugiabučiuose namuose LR Civilinio kodekso 4.85 straipsnio ir Taisyklių nustatyta tvarka (t. y. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime arba balsuojant raštu) turite priimti sprendimus dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, ir dėl atitinkamo [pasirinktam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui] šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo, karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, geriamojo vandens pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo arba sudarymo.“ (CPK 179 str. 3 d.). Taigi minėta aplinkybė tik patvirtina teismo išvadą ir ieškovo teiginius, jog įvykdyti savo sutartinę prievolę ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovas UAB „Vilniaus energija“ vengia, neturėdamas tam teisėto pagrindo.

48Šią išvadą sustiprina ir tai, kad atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių, dar 2010-11-09 ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl 10 877 135,32 Lt skolos priteisimo (t. 1, b. l. 1-7). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi išskyrė į atskirą civilinę bylą ieškovo reikalavimus, susijusius su geriamojo vandens tiekimu karšto vandens ruošimui į 1-ojo tipo daugiabučius (t. 2, b. l. 51-52). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės, nors įsiskolinimo apeliantas UAB „Vilniaus energija“ iš esmės neginčijo, tik praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo ieškinio pateikimo, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4690-823/2011 buvo patenkintas ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ prašymas dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinys atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl skolos priteisimo paliktas nenagrinėtas, šalims sudarius tarpusavio atsiskaitymų sutartį, kuria sutarta įskaityti atsakovo skolą, kurią prašoma priteisti šioje civilinėje byloje (CPK 179 str. 3 d.).

49Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat bando civilinę atsakomybę perkelti tretiesiems asmenis, nurodydamas, kad ne jis, o būtent buitiniai vartotojai turi atsiskaityti su ieškovu, todėl teismas, neįtraukęs šių vartotojų į bylą, nusprendė dėl šių asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Minėti argumentai, kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje neturi teisinės reikšmės, kadangi konstatavus, jog teismas pagrįstai sprendė, kad tinkamas sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu įgyvendinimas 2-uoju būdu yra pripažintinas tik sudarius sutartis su tiekėjais, taikytinos Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio nuostatos, numatančios, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas, t. y. atsakovas UAB „Vilniaus energija“, kuris ir turi pareigą atsiskaityti su ieškovu UAB „Vilniaus vandenys“ pagal šalių pasirašytas sutartis ginčo laikotarpiu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovas vengia su vartotojais, pasirinkusiais 2-ąjį aprūpinimo karštu vandeniu būdą, sudaryti sutartis, taip pat neturi įtakos šioje byloje nagrinėjamam ginčui, kadangi į bylą pateikti raštai patvirtina, jog tokios sutartys gali būti nesudarytos dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kaip žinia, sandorių sudarymas priklauso tiek nuo vartotojų, tiek nuo tiekėjo valios, todėl, kolegijos vertinimu, teismas iš esmės teisingai sprendė, kad kilę ginčai tarp šių asmenų yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 185 str.).

50Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovu, kad teismui, kaip minėta, konstatavus, kad būtent sutarčių su nauju tiekėju sudarymas pripažintinas juridiniu faktu, keičiančiu anksčiau galiojusią apsirūpinimo karštu vandeniu tvarką, visi teismo argumentai, susiję su gyventojų sprendimų dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimo priėmimu ar nepriėmimu, tinkamu ar netinkamu pranešimu apie tokio tipo sprendimus ir kt., – sprendžiant tarp šalių kilusį teisinį ginčą dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui, yra laikytini pertekliniais, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo.

51Dėl nurodytų priežasčių, konstatavus, kad būtent atsakovas turi prievolę atsiskaityti su ieškovu už ginčo laikotarpiu vartotojams patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su atskirų daugiabučių vartotojų sprendimų apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu priėmimo tinkamumu/netinkamumu (CPK 185 str.).

52Dėl atsakovo pareigos mokėti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą

53Atsakovas UAB „Vilniaus energija“, nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje, kuria iš jo priteistos palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, teigia, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas yra valstybės institucijos, todėl jų santykiams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. Be to, abiejų šalių veiklą ir kainodarą reglamentuoja teisės aktai, valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimai. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad net ir valstybės institucijos, sudarydamos, vykdydamos ir nutraukdamos sutartis, veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucijos, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008, etc.). Be to, kaip žinia, nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, atliekamus pagal komercinius sandorius, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 1 d.). Taigi kolegija pritaria teismo išvadai, kad atsakovas teisiniuose santykiuose veikė kaip lygiavertis ieškovui ūkio subjektas, todėl tarp šalių susiklostė komercinės teisės santykiai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 7 d.). Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įvardintų taikymo išimčių teisėjų kolegija nenustatė, teismas teisingai apskaičiavo mokėtinų palūkanų dydį (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d.), todėl darytina išvada, kad pagrįstai iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ priteisė palūkanas pagal nurodytą įstatymą.

54Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas aplinkybes, svarbias šiai bylai nagrinėti, teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame, o taip pat ieškovo atsiliepime nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

55Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

56Apeliantas UAB „Vilniaus energija“ prašė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad byla turi ypatingą reikšmę viešajam interesui (mokėtinų sumų vartotojams padidėjimas), taip pat dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Kaip žinia, CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, o pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kaip taisyklė, apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

57Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliama tokių fakto klausimų, kurie nulemtų žodinio proceso būtinumą, nėra pateikta duomenų, reikalaujančių papildomų žodinių šalių paaiškinimų, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos (CPK 321 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teisėjų kolegija jau pasisakė dėl sprendimo įtakos vartotojų interesams, todėl netenkindama šio prašymo, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į skundą teisingai nurodo, jog apeliantas nepagrindė savo argumentų, jog apeliacinės instancijos teismas tik žodinio proceso tvarka nagrinėdamas skundą galėtų įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė teisės normas (CPK 185 str., 322 str.).

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 5. Nurodė, kad su atsakovu yra sudaręs tokias sutartis dėl šalto vandens... 6. Teigė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-09-30 nurodytos sutartys... 7. Daugiabučių namų gyventojams nesiimant būtinų... 8. Nurodė, kad didelės dalies daugiabučių, kuriuos atsakovas priskyrė prie... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovo UAB... 11. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už... 12. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 13. Teismas šiame kontekste sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo... 14. Nors taikyti naujos redakcijos Taisyklių nuostatų nagrinėjamoje byloje... 15. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas nurodė, jog kadangi ginčo... 16. Spręsdamas dėl informavimo apie sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu... 17. Spręsdamas dėl palūkanų priteisimo, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Atsakovas UAB „Vilniaus energija“, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu,... 20. 1. Teismas, nepagrįstai sutapatindamas gyventojų sutarčių su ieškovu... 21. 2. Teismas, konstatavęs, kad gyventojams įstatymų nustatyta tvarka priėmus... 22. 3. Ieškovo reikalavimai pareikšti už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki... 23. 4. Teismas nesivadovavo įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26... 24. 5. Skundžiamas sprendimas turėtų būti pripažįstamas absoliučiai... 25. 6. Priešingai nei nurodė teismas, apelianto nurodyti paaiškinimai... 26. 7. Priešingai nei sprendė teismas, šalių teisiniams santykiams Lietuvos... 27. Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir... 28. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas turėtų reikalauti... 29. 2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sutartys su daugiabučių namų... 30. 3. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad... 31. 4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai... 32. 5. Teismui pagrįstai ir teisėtai nurodžius, kad būtent sutarčių su nauju... 33. 6. Priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybė, kad privačiais ribotos... 34. Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ apeliacinės instancijos teismui... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 37. Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti apeliacinio skundo argumentus,... 38. Dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už ginčo laikotarpiu... 39. Kaip teisingai nustatė teismas, nuo 2008-01-01 įsigaliojo nauja Šilumos... 40. Minėtos nuostatos iš esmės detalizuotos Lietuvos Respublikos ūkio ministro... 41. Taigi, kaip teisingai konstatavo teismas, jau vien aukščiau nurodytas... 42. Apeliantas, nesutikdamas su minėta išvada, teigia, kad teismas neįvertino,... 43. Pažymėtina, kad atsakovas pripažįsta teismo nustatytą faktą, jog Lietuvos... 44. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad... 45. Šiame kontekste teisėjų kolegija turi pakankamą pagrindą sutikti su... 46. Esant paminėtoms aplinkybėms, šiame ginče apelianto nurodytoje Kauno... 47. Be to, nors atsakovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme... 48. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad atsakovui nevykdant savo sutartinių... 49. Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat bando civilinę atsakomybę perkelti... 50. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovu, kad teismui,... 51. Dėl nurodytų priežasčių, konstatavus, kad būtent atsakovas turi prievolę... 52. Dėl atsakovo pareigos mokėti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal... 53. Atsakovas UAB „Vilniaus energija“, nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje,... 54. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų... 55. Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka... 56. Apeliantas UAB „Vilniaus energija“ prašė civilinę bylą nagrinėti... 57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti...