Byla 2A-107-157/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys bei atmestas priešieškinis, priimto civilinėje byloje Nr. 2-326-253/2014 pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alvetos karjerai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ priešieškinį ieškovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė DBB „Socialinės garantijos“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2012-05-25 pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Alvetos karjerai“, kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, o administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (civilinė byla Nr. B2-195-265/2015). Patikslinęs ieškininius reikalavimus ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 200 000 Lt šiam sumokėtą avansą pagal 2012-04-05 rangos sutartį Nr. 34-2012-146, 100 000 Lt baudą nutraukus sutartį dėl pastarojo kaltės, 5 000 Lt delspinigių, 33 186,34 Lt nuostolių atlyginimą už žvejams išmokėtą kompensaciją, 350 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 500 Lt išlaidas dėl publikacijos apie Šventosios uosto regatą, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, sumokėtą žyminį mokestį.

5Ieškovas nurodė, kad supaprastinto atviro konkurso būdu parinko objekto „Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“ rangovą – atsakovą UAB „Alvetos karjerai“, su kuriuo 2012-04-05 pasirašė rangos sutartį Nr. 34-2012-146 (toliau – Rangos sutartis). Pagal Sutarties 4.4 punktą užsakovas – ieškovas, įsipareigojo sumokėti rangovui – atsakovui, 200 000 Lt avansą, šiam pateikus avanso grąžinimo garantiją. Atsakovas 2012-05-04 pateikė ieškovui trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje išduotą draudimo liudijimo (poliso) SĮLD 061551 kopiją 200 000 Lt sumai, kuriame nurodyta sąlyga, kad avansas grąžinamas, jei rangovas šias lėšas panaudoja ne pagal Sutartį. Atsakovas 2012-05-10 raštu Nr. 12-77 pranešė ieškovui, kad objekte stabdo darbus dėl artėjančių nepalankių oro sąlygų, o ieškovas 2012-05-23 raštu Nr. UD-9.3.164-2520 ir 2012-05-29 raštu Nr. UD-11.52-2604 informavo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2012-05-30 ne teismo tvarka dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

6Ieškovas, išvardinęs 8 priežastis, nurodė, kad atsakovas vykdo 2012-05-18 kalendorinį grafiką, tačiau nevykdo įsipareigojimų dėl paros darbų našumo; negavo leidimo iš Lietuvos saugios laivybos administracijos, leidžiantį mobilizuotai baržai gramzdinti gruntą sąvartoje jūroje pasinaudojant vilkiku; atliekamiems rangos darbams neturėjo tam reikalingos įrangos, nebuvo mobilizuota reikalinga akvatorijos valymo technika, nebuvo pateikta sutartis su bendrove, turinčia tinkamą laivą gruntui sąvartoje jūroje gramzdinti; nepateikė „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje išduotos avanso grąžinimo garantijos SĮLD Nr. 061751 originalo; nepateikė tinkamai parengto darbų organizavimo technologijos projekto su pataisytu kalendoriniu grafiku bei patvirtinimo, kad iki 2012-06-01 bus atlikti valymo darbai po žiemos sezono Šventosios valstybiniame jūrų uoste; nepaisė užsakovo nurodymų iki nustatytų terminų pašalinti trūkumus – pažeistos grunto kasimo darbų sąlygos (gruntas sandėliuojamas ne vietose, kurios nurodyto Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-04-05 išduotuose leidimuose Nr. LJ57-11 ir Nr. LJ57-12; nepaisė draudimo maišyti švarų smėlį su gruntu; sutartyje numatytomis sąlygomis neperdavė nė vieno užbaigto ruožo.

7Ieškovas teigė, kad 2012-05-30 iš UAB „Alvetos karjerai“ gavo raštą Nr. 12-119, kuriame šis pareiškė nesutinkąs su vienašališku sutarties nutraukimu, nes yra pasirengęs tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Realiai vertinęs situaciją ir sutarties šalių siekį bei pastangas įvykdyti pagrindinį uždavinį – per sutartą laiką išgilinti Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatoriją iki projektinių gylių, ieškovas 2012-05-30 raštu Nr. UD-9.3.164-2624 pranešė atsakovui, kad atideda vienašališko sutarties nutraukimo įsigaliojimo terminą iki 2012-06-06, o 2012-06-04 raštu Nr. UD-9.3.164-2704 šiam pranešė apie sutarties nutraukimą, nurodęs, kad 2012-06-04 pasitarime, kuriame dalyvavo ieškovo, atsakovo Uosto kapitono tarnybos, Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovai, buvo konstatuota, jog 2012-05-30 pratęsus minėtą terminą iki 2012-06-06, rangovas nesiėmė veiksmų, įrodančių, jog yra pajėgus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

8Ieškovas tvirtino, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir praleistas prievolės įvykdymo terminas yra esminiai sutarties pažeidimai, nes Šventosios valstybinio jūrų uosto gilinimas iki projektinių gylių buvo svarbus sutartyje nurodytu terminu, nes 2012 m. birželio 9-10 dienomis turėjo įvykti Šventosios uosto regata, suplanuota dar 2012-02-09. Darbų įvykdymas vėliau dėl trumpo pramoginių laivų laivybos sezono, tunkančio nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., neteko prasmės, todėl turėjo pagrindą nuo 2012-06-06 nutraukti Rangos sutartį su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis (Sutarties 9.1.1, 9.1.2, 9.1.5, 9.1.10, 9.1.13 p.).

9Teigė, kad avansas galėjo būti įskaitytas tik užbaigus visus darbus ir juos perdavus užsakovui (batimetriniais matavimais nustačius pasiektus projektinius gylius), atsakovas nė viename ruože nepasiekė projektinio gylio techninėje užduotyje nurodytomis sąlygomis, darbų neperdavė, todėl privalo grąžinti šias lėšas, kaip naudotas ne pagal sutartį.

10Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kurį patikslinęs prašė pripažinti neteisėtu vienašališką rangos sutarties nutraukimą dėl jo kaltės, pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta dėl paties ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo 564 906,98 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 373 704,48 Lt tiesioginės išlaidos, 191 202,50 Lt negautos pajamos, o taip pat visas bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad nuo sutarties vykdymo pradžios neturėjo objektyvių galimybių vykdyti sutartį nustatytais terminais, nes leidimą dirbti ieškovas suteikė tik praėjus kelioms savaitėms po sutarties pasirašymo; darbai ne kartą buvo stabdomi dėl netinkamų oro sąlygų; Šventosios valstybinio jūrų uosto kapitonas neleido jam vykdyti darbų su turima technika, nors Lietuvos saugios laivybos administracija suteikė tokį leidimą – gramzdinti gruntą sąvartoje jūroje su turima barža B-168; ieškovas, trukdydamas darbui, nuolat reikalavo pateikti vienokius ir kitokius atsakymus, paaiškinimus. Todėl pripažintina, kad Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės ir atsakovui priteistinas atlyginamas nuostolių, patirtų vykdant Sutartį, nes tam buvo naudojamas ne tik ieškovo suteiktas avansas, bet ir paties rangovo lėšos – 373 704,48 Lt.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškin5 patenkino iš dalies – iš atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ ieškovui priteisė 200 000 Lt jo sumokėtą avansą, 100 000 Lt baudą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas bei 4 910 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Likusi ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinio dalis bei atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ priešieškinis atmesti.

14Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo konkurso rezultatų pagrindu šalys 2012-04-05 sudarė Rangos sutartį Nr. 34-2012-146 dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacinių valymo darbų, pagal kurią rangovas – UAB „Alvetos karjerai“, įsipareigojo savo rizika ir lėšomis atlikti Šventosios uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos valymo darbus pagal užsakovo – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos techninę užduotį, o šis įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Pagal Sutarties 3.2 punktą rangovas įsipareigojo pradėti darbus ir juos organizuoti taip, kad iki 2012-06-01 po žiemos sezono būtų atkurtas ir užsakovo batimetriniais matavimais patvirtintas Šventosios uosto projektinis gylis. Ieškovas 2012-05-04 atsakovui pervedė 200 000 Lt avansą; 2012-05-23 informavo atsakovą, kad nuo 2012-05-30 vienašališkai nutraukia sutartį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo; 2012-05-30 informavo atsakovą, kad atideda šį terminą iki 2012-06-06; 2012-06-04 informavo atsakovą, kad Sutartis nutraukiama, nes pratęsus nutraukimo įsigaliojimo terminą, atsakovas nesiėmė veiksmų, įrodančių, jog yra pajėgus įvykdyti Sutartį.

15Spręsdamas dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad techninė užduotis Nr. 9.3.164-18/12 atsakovui buvo perduota 2012-04-06, t. y. kitą dieną po Rangos sutarties pasirašymo; kad atsakovas neturėjo pakankamos technikos ir įrangos darbams nustatytu laiku atlikti, nes savo baržą 2012-05-10 perdavė remontuoti, o dėl kitos reikalingos technikos nuomos tik 2012-05-17 pradėjo derybas su UAB „Orca Marine Ltd.“ ir 2012-05-31 tokia technika nebuvo pasamdyta; kad Lietuvos saugios laivybos administracija atsakovo išsinuomotą baržą B-168 leido naudoti gilinimo darbams, bet uždraudė ją naudoti grunto ir kitokio krovinio pervežimui ar plukdymui jūra. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, jog esminę įtaką sutarties neįvykdymui turėjo blogos oro sąlygos, nes dalyvaudamas viešojo pirkimo konkurse, jis turėjo įvertinti savo galimybes ir perkančiosios organizacijos suformuluotas pirkimo sąlygas (pirkimo objektą, darbų įvykdymo terminus etc.), o pagal sutarties 14.8 punktą – rangovui pateikus dokumentus apie nepalankias meteorologines sąlygas darbams akvatorijos jūrinėje dalyje, darbų trukmė pratęsiama tiek laiko, kiek truko tokios sąlygos. Tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad tuo pagrindu atsakovas inicijavo sutarties termino pratęsimą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, duomenimis, esančiais posėdžių, kuriuose dalyvavo ir atsakovo atstovai, protokoluose, vadovaudamasis įstatymu (CK 6.256 str. 1 d., 6.205 str.), Rangos sutarties sąlygomis (Sutarties 9.1.1, 9.1.2, 9.1.5, 9.1.10, 9.1.13 p.) teismas sprendė, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, todėl atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad Rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės.

16Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo grąžinti 200 000 Lt avansą, teismas sprendė, kad pripažinus, jog atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, neperdavė ieškovui atliktų darbų (po žiemos sezono nebuvo atkurtas projektinis gylis visame įplaukos kanale ir darbai neperduoti, kaip tai numatyta Sutarties 4.4 punkte – batimetriniais matavimais nustatyti pasiekti projektiniai gyliai) – ieškovui turi būti sugrąžinta tai, ką atsakovas yra gavęs pagal Sutartį (Sutarties 11.6 p.).

17Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo netesybas – 100 000 Lt baudą (Sutarties 11.6 p.), 5 000 Lt delspinigių, nuostolius (33 186,34 Lt kompensaciją žvejams, 350 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 500 Lt išlaidas dėl publikacijos apie Šventosios uosto regatą), nurodė, kad pagal teisminę praktiką tuo atveju, kai kreditorius reikalauja netesybų ir nuostolių ir kai jis pagrindžia savo reikalavimą, priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją, o sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas ir suteikia teisę į jas konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Teismas sprendė, kad šie sutartinių netesybų ypatumai, įstatymo nuostatos, draudžiančios reikalauti iš skolininko baudinių netesybų, t. y. visos nuostolių ir netesybų sumos tuo pat metu, formuojama teismų praktika, neleidžianti jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas – suteikia pagrindą iš atsakovo priteisti 100 000 Lt baudą, į kurią įskaitomi ieškovo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

18Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti 564 906,98 Lt nuostolių (373 704,48 Lt tiesioginės išlaidos, į kurias įskaičiuotas 200 000 Lt ieškovo avansas bei 191 202,50 Lt negautos pajamos) atlyginimą, teismas nurodė, kad rangovas atliktų darbų neperdavė ir reikalauja nuostolių, kuriuos iš esmės sudaro patirtos sąnaudos ir negautas pelnas, atlyginimo. Pagal 2012-06-12 surašytą defektinį aktą nė viename bare nebuvo pasiektas projektinis gylis; gruntas, kuris turėjo būti gramzdinamas sąvartoje jūroje, sandėliuojamas laikinoje grunto kaupimo vietoje; nesutvarkyti atitinkamo nuolydžio povandeniniai šlaitai ir pan., šie darbai ieškovui neperduoti; teismui pateiktos įvairios lentelės, pirkimo–pardavimo sąskaitų, žurnalo išrašai. Tačiau, teismo nuomone, šie dokumentai nelaikytini pakankamais priešieškinį pagrindžiančiais įrodymais, kurie leistų konstatuoti patirtus nuostolius. Be to, teismas nurodė, kad pagal CK 6.671 straipsnį tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovui teismas siūlė tikslinti priešieškinį, tačiau pastarasis teigė, jog pasirinktas kitas teisių gynimo būdas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių (negauto pelno) atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti įrodyti realiomis, tai yra įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).

19II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Atsakovas RUAB „Alvetos karjerai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą, priimti naują ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais, nes bylą sprendė formaliai, neobjektyviai, neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes, išimtinai rėmėsi tik ieškovo byloje pateiktais dokumentais bei paaiškinimais, todėl padarė neteisingas išvadas dėl rangos sutarties nutraukimo, ieškovo veiksmų teisėtumo ir atsakovo kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Sutartis negalėjo būti įvykdyta dėl netinkamo darbų techninio projekto ir sprendinių, taip pat gamtinių sąlygų, todėl ieškovas siekė visais įmanomais būdais išvengti prievolės atsiskaityti su atsakovu. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo darbuotojai viešai paskelbė informaciją, jog pagal mokslininkų studijas, atliktas dar 2003 m., tokio uosto atstatymas turi prasidėti nuo molų statybos, kad UAB ,,Alvetos karjerai“ iš dalies įvykdė darbus, o visiškai atlikti darbų nebūtų galėjęs net ir kitas rangovas, nes atliktus krantinės gilinimo darbus jūra vėl užnešdavo smėliu.
  2. Teismas be pagrindo nesivadovavo CK 6.217 straipsniu, pagal kurį šalis gali nutraukti sutartį tik tokiu atveju, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo sutartį ir tai yra esminis jos pažeidimas.
  3. Priešingai nei sprendė teismas, statybos aikštelė, techninė užduotis bei visi reikalingi dokumentai darbui buvo pateikti tik 2012-04-19. Todėl rangovas neturėjo teisės ir galimybės pradėti vykdyti rangos sutartyje numatytų darbų visu pajėgumu.
  4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pats ieškovas viešojo konkurso būdu, laikydamasis nustatytos tvarkos laimėtoju pripažino UAB ,,Alvetos karjerai“ kaip tinkamą ir pajėgų rangovą. Tačiau po rangos sutarties pasirašymo, ieškovas jį įpareigojo įvykdyti papildomus reikalavimus ir darbus, kurie įrodytų atsakovo galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Dėl šios priežasties UAB „Alvetos karjerai“ negalėjo darbų pradėti nedelsiant po sutarties pasirašymo. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas visą sutarties vykdymo laikotarpį elgėsi nesąžiningai, reikalavo pateikti įvairius atsakymus, paaiškinimus, įvykdyti papildomus biurokratinius reikalavimus, taip iš esmės trukdydamas darbų vykdymui, o ne bendradarbiaudamas ir siekdamas kuo operatyvesnio jų vykdymo.
  5. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino ieškovo veiksmus, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo reikiamos technikos ir įrangos darbams atlikti. Prieš sudarant rangos sutartį, ieškovas buvo informuotas apie turimą bei kitą papildomai išsinuomotą techniką, kurios pakanka sutartinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė, pasirašė sutartį. Ieškovas, siekdamas sužlugdyti sutarties vykdymą, neturėdamas reikalavimo teisės 2012-05-17 pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kurį teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi patenkino ir areštavo atsakovo lėšas. Tokiu būdu dėl ieškovo kaltės atsakovo veikla buvo visiškai suvaržyta, nutrūko derybos dėl papildomos technikos išsinuomojimo. Be to, atsakovas siekė pasamdyti subrangovus, kurių pagalba darbai būtų atlikti kaip įmanoma greičiau. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių tam prieštaravo ieškovas.
  6. Teismas be pagrindo atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamų orų sąlygų įtakos darbų atlikimui. Byloje esantys duomenys (pažyma iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos jūrinių prognozių skyriaus) patvirtina, kad atsakovas faktiškai turėjo galimybę dirbti tik 28 dienas iš 44. Atsakovas ne kartą informavo ieškovą apie netinkamus orus, tai yra per didelį bangavimą, vėjo greitį, tačiau atsakovas reikalavo vykdyti darbus pažeidžiant saugumo ir techninius reikalavimus.
  7. Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, yra visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius.

21Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ apeliacinį skundą prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį, nes nebuvo esminio sutarties pažeidimo. Ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, sutarties neįvykdymas davė pagrindą nesitikėti, kad ji bus įvykdyta ateityje, rangovas praleido jos įvykdymo terminus, todėl pasinaudojo sutartyje numatyta teise ją nutraukti vienašališkai.
  2. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, reikalavimų, o skundžiamą sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs aktualius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, liudytojų parodymus.
  3. Tiek teismų praktika, tiek CK 6.652 straipsnio 2 dalis nustato, kad rangovas atsako už darbų pradžios ir pabaigos, taip pat tarpinių terminų pažeidimą. Byloje nėra ginčo, kad rangos darbų įvykdymo terminas buvo pažeistas, darbai buvo vykdomi nesilaikant 2012-02-17 techninės užduoties eksploataciniams valymo darbams Šventosios valstybiniame jūrų uoste reikalavimų, todėl teismas pagrįstai pripažino sutarties sąlygų esminį pažeidimą ir rangovo kaltę.
  4. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su meteorologinėmis sąlygomis, nes 2012-05-30 raštu Nr. UD-9.3.164-2624 atsakovui iki 2012-06-06 buvo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, tačiau darbai nebuvo atliekami ir šiuo laikotarpiu. Kaip teisingai sprendė teismas, atsakovas, remdamasis netinkamomis oro sąlygomis, nesikreipė dėl termino pratęsimo.
  5. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamo techninio projekto, nes patikslinta, papildoma techninė užduotis atsakovui buvo pateikta 2012-04-06.
  6. Apeliantas, teigdamas, kad ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, privalėjo atsisakyti sutarties CK 6.661 straipsnyje nustatyta tvarka.
  7. Apeliantas pažeidė rangos sutarties vykdymo sąlygas, terminus, neatliko joje numatytų darbų, sutartis buvo nutraukta dėl rangovo kaltės, todėl nesant neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo tenkinto jo reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

24Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

25Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį teiginius, bylos medžiagą, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, taip pat tinkamai aiškino, taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas bei sutarties nuostatas, reglamentuojančias jos nutraukimą ir, iš dalies patenkindamas ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį dėl avanso priteisimo, o taip pat atmesdamas atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ priešieškinį dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuostolių atlyginimo, priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

26Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Rangos sutarties vykdymo / nevykdymo, šalių kaltės ir dėl to atsiradusių pasekmių paskirstymo. Teismas, kaip minėta, konstatavo, kad apeliantas RUAB „Alvetos karjerai“ (rangovas) nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl sprendė, kad ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (užsakovas) pagrįstai nutraukė Rangos sutartį dėl rangovo kaltės. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, teigia, kad Rangos sutartis nebuvo įvykdyta dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, nebendradarbiavimo, be to, apelianto teigimu, sutartis negalėjo būti įvykdyta apskritai dėl pasirinktų netinkamų sprendimų, paties projekto neįgyvendinamumo, techninio projekto, per mažo finansavimo, gamtinių sąlygų, todėl, jo nuomone, pačiam ieškovui tenka su sutarties neįvykdymu susijusi rizika ir pasekmės. Teisėjų kolegija iš esmės atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus toliau nurodytais motyvais.

27Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir projekto įgyvendinimo

28Apeliantas, kaip minėta, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais, nes bylą sprendė formaliai, neobjektyviai, neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes, išimtinai rėmėsi tik ieškovo byloje pateiktais dokumentais bei paaiškinimais.

29Apelianto teigimu, ieškovas, jo vadovai tiek iki Rangos sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo metu suvokė, jog ji faktiškai negali būti įgyvendinta ne dėl rangovo kompetencijos, sugebėjimų, turimos technikos ir kt., o dėl gamtinių sąlygų ir netinkamo techninio projekto, tai yra: dar 2003 m. mokslininkai nustatė, kad Šventosios uosto atstatymui yra būtina pastatyti molus, kurie apsaugotų uostą nuo jūros sunešamo smėlio, todėl šiuo atveju pasirinktas paprasčiausias uosto pagilinimas neturės jokios naudos ir yra tik laikinas, itin trumpalaikis ir iš esmės neracionalus sprendimo variantas. Šiems savo teiginiams pagrįsti apeliantas pateikė internetiniuose portaluose publikuotus straipsnius: ,,Išleidus milijonus litų šiltajam sezonui artėjant į Šventosios uostą ir toliau gali įplaukti tik žvejų valtys“ (www.15min.lt, paskelbta 2013-01-15); ,,Klaipėdos uosto direkcija Šventosios uosto nebegilins“ (www.bns.lt, paskelbta 2013-01-23); ,,Darbą pradėjo naujasis Klaipėdos uosto direktorius“ (www.zvejugidas.lt, paskelbta 2013-02-07); ,,Šventosios uostas sulauks jau trečiojo bandymo jį atgaivinti“ (www.lrytas.lt, paskelbta 2013-02-14); ,,Šventosios uoste smėlio pilių nebebus“ (www.15min.lt, paskelbta 2013-04-10); ,,Klaipėdos ir Šventosios uostams ieškoma ES lėšų“ (www.lzinios.lt, paskelbta 2013-07-04) ir kt. Be to, apelianto teigimu, analogiškus darbus pagal tokią pačią Rangos sutartį, netinkamus projektinius sprendinius prieš metus laiko iki ginčo Rangos sutarties sudarymo jau buvo atlikusi Latvijos bendrovė BGS, tačiau dėl netinkamų gamtinių sąlygų, tai yra jūros užnešamo smėlio, Šventosios uostas funkcionavo tik 10 dienų.

30Iš tiesų, teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai faktinei situacijai, kai ginčo Rangos sutarties tikslas yra itin specifinio pobūdžio, tai yra „Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“; kai Šventosios uostas iki šiol nėra atstatytas netgi iš dalies nežiūrint to, kad ne kartą, tačiau nesėkmingai, buvo bandyta pasitelkus ne tik šioje byloje dalyvaujantį rangovą, bet ir Latvijos įmonę; kai pagal viešai skelbiamą informaciją Šventosios uosto atstatymą ir jo funkcionavimą gali užtikrinti tik uostą apsaugantys molai, o tokiam projektui įgyvendinti reikalingos itin didelės apie 20 000 000 Lt investicijos (ginčo rangos sutarties kaina – 2 000 000 Lt), – apelianto nurodyti duomenys galėtų sukelti abejonių dėl ieškovo vykdyto projekto realumo, jo įgyvendinimo galimybių ir atitinkamai šalių kaltės dėl Rangos sutarties neįvykdymo.

31Tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Kaip žinia, dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą yra nurodyta, kad šių principų užtikrinimas nagrinėjant bylą lemia tinkamą šalių konstitucinės teisės į teisingą teismą įgyvendinimą.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą ir jų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

33Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą, kad faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais ir kitomis priemonėmis (CPK 177 str. 1 ir 2 d.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.). Čia būtina pažymėti ir tai, kad viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada, kuri pasitelkiama tada, kai yra siekiama išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius konkrečius fakto klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212-219 str.).

34Šioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog jo įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų ir kitų aplinkybių įvykdymu – turi būti grindžiami leistinais, patikimais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas – nuo 2007 m. veikiantis pelno siekiantis juridinis asmuo, taigi kvalifikuotas, turintis specialios patirties, kuriam žinoma / turi būti žinoma ne tik su verslo rizika susijusios pasekmės, bet ir pažeistų teisių, interesų gynimas teisme (CPK 185 str.).

35Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto instancija, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamo techninio projekto ar Rangos sutarties įgyvendinimo nerealumo ir atitinkamai paties ieškovo kaltės dėl neįvykdytos sutarties (CPK 178 str.). Tuo tarpu vien jo pateiktos internetiniuose portaluose esančios viešos publikacijos šiais klausimais ar aplinkybė, kad tokiems darbams atlikti jau buvo pasitelkta Latvijos įmonė etc., – nėra pakankami įrodymai šiems teiginiams pagrįsti (CPK 185 str.). Pažymėtina tai, kad ieškovo ir Latvijos įmonės Rangos sutarties pagrindu atlikti uosto gilinimo darbai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, byloje nėra duomenų, kokius tiksliai darbus ir kokia apimtimi paminėtas rangovas buvo atlikęs, kokia jų kokybė ir t. t. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismų taip pat neparašė skirti teismo ekspertizės, kuri galėtų atsakyti į jo keliamus klausimus, susijusius su paties ieškovo netinkamai pasirinktu uosto gilinimo būdu, techninio projekto tinkamumu ir kt. (CPK 212 str., 178 str.).

36Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas, kuris, kaip minėta, yra verslą plėtojantis ir pelno siekiantis asmuo, profesionaliai teikiantis minėtas paslaugas, juridinis asmuo, kuriam taikytini didesni protingumo, apdairumo, rūpestingumo, sąžiningumo reikalavimai, teigdamas, jog Rangos sutartis apskritai negalėjo būti įgyvendinta, pats pateikė pasiūlymą dalyvauti ieškovo organizuojamame konkurse, byloje nėra duomenų, kad būtų kėlęs klausimų dėl konkurso sąlygų tinkamumo, pats siekė sudaryti Rangos sutartį ir nepaisydamas jo nurodomų aplinkybių, 2012-04-05 ją sudarė, įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus pagal užsakovo techninę užduotį, vykdyti darbus ir juos organizuoti taip, kad iki birželio 1 d. po žiemos sezono būtų atstatytas ir užsakovo batimetriniais matavimais patvirtintas Šventosios uosto projektinis gylis (Rangos sutarties 1 p., 2.2 p.).

37Taigi pats apeliantas, siekdamas gauti pelno, sudarė šią Rangos sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir prisiėmė su tuo susijusią tokio projekto įgyvendinimo galimą riziką (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, to neteigia ir pats apeliantas, jog jis būtų pasinaudojęs CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise sustabdyti darbus ir informuoti užsakovą apie tai, kad jo nurodymų pagal pateiktą techninį projektą, techninę užduotį laikymasis kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, patikimumui ar yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių (CK 6.659 str. 1 d. 2 p., 3 p., CK 6.659 str. 2 d.). Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų siekęs pasinaudoti / pasinaudojęs CK 6.661 straipsnyje nustatyta teise atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

38Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog apelianto teiginiai, susiję su galimybe realiai gyvendinti Rangos sutartį, techninio projekto netinkamu etc., atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str., 185 str.).

39Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

40Dėl užsakovo teisės nutraukti sutartį

41Nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas taip pat teigia, kad ieškovas neturėjo pagrindo nutraukti Rangos sutarties, nes jis pats nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku pateikti techninį projektą, nesuteikė leidimo rangovui pasitelkti subrangovų, nebendradarbiavo, nesiekė operatyviai vykdyti sutarties, nuolat reikalavo paaiškinimų ir atsakymų į įvairius klausimus, todėl teismas privalėjo vadovautis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir konstatuoti, kad ieškovas pažeidė prievolę ir yra atsakingas dėl sutarties neįvykdymo. Be to, apeliantas nurodo, kad darbai negalėjo būti atliekami dėl netinkamų oro sąlygų.

42Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip minėta, šalys Rangos sutartyje susitarė, jog apeliantas savo rizika ir savo lėšomis atliks uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus pagal užsakovo techninę užduotį, vykdys darbus ir juos organizuos taip, kad iki birželio 1 d. po žiemos sezono būtų atstatytas ir užsakovo batimetriniais matavimais patvirtintas Šventosios uosto projektinis gylis (Rangos sutarties 1 p., 2.2 p.). Šalys byloje iš esmės neginčija aplinkybės, kad reikiamas uosto projektinis gylis nebuvo pasiektas ir šis faktas nebuvo patvirtintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau apeliantas nesutinka su ieškovo ir teismo išvada, kad jis yra atsakingas dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo.

43Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Rangos sutarties nevykdymą lėmė ir netinkamos oro sąlygos, dėl kurių darbai negalėjo būti atliekami, nes anot apelianto, iš 48 dienų jis turėjo galimybę dirbti tik 28 dienas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į specifinį Rangos sutarties objektą, taip pat sutartyje įtvirtintą darbų atlikimo terminą, kuris, kaip nustatyta byloje, buvo esminė darbų atlikimo sąlyga, apeliantas, būdamas savo srities profesionalu, jau spręsdamas dėl dalyvavimo konkurse, pasirašydamas sutartį, žinojo / privalėjo žinoti ir įvertinti savo galimybes atlikti sutartus darbus ir orų kaitos įtaką jų terminui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Rangos sutarties nuostatų, netinkamos meteorologinės sąlygos iš esmės buvo įvertintos – darbų po žiemos sezono valymo techninė užduotis pateikiama per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo esant palankioms oro sąlygoms (Rangos sutarties 8.5 p.); rangovo akvatorijos dugno valymo darbų našumas, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, turi būti ne mažesnis kaip 900 m³ (sutarties 14.2 p.). Be to, kaip teisingai nurodė teismas, pagal Rangos sutarties 14.8 punktą paties rangovo prašymu darbų trukmė gali būti pratęsiama, jei sutarties galiojimo laikotarpiu vykdant darbus akvatorijos jūrinėje dalyje buvo nepalankios meteorologinės sąlygos, dėl kurių nebuvo galima atlikti sutartyje numatytų darbų. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančių apelianto raštų ieškovui, šis buvo informuotas apie netinkamas oro sąlygas darbams atlikti. Apeliantas, vadovaudamasis paminėtu Rangos sutarties 14.8 punktu, taip pat 2012-06-01 raštu prašė ieškovo pratęsti valymo darbų atlikimo terminą iki 2012-06-15. Tačiau skunde teigdamas, kad Rangos sutartyje nustatytu terminu dėl nepalankių orų darbus galėjo vykdyti tik 28 dienas iš 48, jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, nors, kaip minėta, turėjo tokią procesinę pareigą (CPK 178 str.). Tuo tarpu iš byloje esančių Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriaus 2012-05-10, 2012-05-24 pažymų matyti, kad pagal sutarties nuostatas darbams vykdyti nepalankios meteorologinės sąlygos, kai vėjo greitis didesnis nei 10 m / s, o bangavimas didesnis kaip 0,5 m, buvo tik 2012-05-10 – 2012-05-13 ir 2012-05-24 – 2012-05-27 dienomis, tai yra iš viso 8 dienas. Kaip minėta, ieškovas buvo atidėjęs Rangos sutarties nutraukimo terminą, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, apeliantas šiuo laikotarpiu jokių darbų neatliko. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrindė savo argumentų, kad nebuvo galimybės atlikti sutartų darbų dėl netinkamų meteorologinių sąlygų (CPK 178 str.).

44Kaip minėta, apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nustatytu terminu nepateikė techninės užduoties, neperdavė statybos aikštelės, todėl nesudarė sąlygų laiku pradėti darbų.

45Pagal Rangos sutarties 8.5 punktą užsakovas įsipareigojo iki darbų po žiemos sezono valymo techninę užduotį pateikti per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo esant palankioms oro sąlygoms. Kaip teisingai nurodė teismas, remdamasis bylos duomenimis, apelianto darbų vadovas Z. T. savo parašu ant ieškovo 2012-04-06 rašto Nr. UD-9.3.164-1690 patvirtino, kad 2012-04-06, t. y. kitą dieną po Rangos sutarties pasirašymo, gavo techninę užduotį Nr. 9.3.164-18/12 ir kitus reikalingus dokumentus. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, Šventosios uosto eksploatacinio valymo po žiemos sezono valymo baro dalių A1 ir A2 techninė užduotis Nr. 9.3164-19/12 apeliantui buvo pateikta 2012-04-16, o valymo baro dalių B1 ir B2 techninė užduotis Nr. 9.3164-20/12 – 2012-04-18. Tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, siekdamas itin operatyviai pradėti ir vykdyti darbus, būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl šių ieškovo įsipareigojimų nevykdymo ar reikalavęs jų laikytis (CPK 178 str.).

46Apeliantas taip pat teigia, kad siekdamas įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir kaip įmanoma operatyviau atlikti darbus, ketino pasitelkti subrangovus, tačiau ieškovas tam nesuteikė leidimo. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, nagrinėjamu atveju tiek savo pasiūlyme, tiek viešojo konkurso būdu sudarytoje Rangos sutartyje apeliantas įsipareigojo visus darbus atlikti pats, be subrangovų pagalbos (CK 6.650 str.).

47Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis pats neturėjo reikiamos technikos ir įrenginių darbams atlikti.

48Iš tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad prieš sudarant Rangos sutartį ieškovas pagal viešojo konkurso sąlygas buvo informuotas apie turimą techniką, kuri būtina darbams atlikti, o dėl papildomos įrangos nuomos buvo deramasi sutarties vykdymo metu. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien ši aplinkybė nepatvirtina apelianto teiginių, kad ji buvo pakankama, nes būtent apeliantui kaip rangovui tenka pareiga rūpintis visa būtina technika – garantuoti jos kokybę, kiekį ir t. t., nes kaip minėta, Rangos sutartyje būtent jis įsipareigojo atlikti darbus savo rizika ir lėšomis.

49Byloje nustatyta, kad apeliantui priklausanti barža, kuri turėjo būti naudojama darbų metu, 2012-05-10 buvo išgabenta remontui. Be to, kaip matyti iš byloje esančio ieškovo ir apelianto 2012-05-12 vykusio pasitarimo protokolo duomenų, paties apelianto atstovai pripažino, kad numatyta technika buvo skirta tik darbui vidinėje akvatorijoje, o turima technika nėra pakankama (3 t., 5 b. l.). Tuo tarpu, kaip minėta, darbai turėjo būti atliekami ne tik vidinėje, bet ir išorinėje akvatorijos dalyje.

50Apeliantas teigia, kad jis dėl papildomos technikos derėjosi su UAB „Orca Marine Ltd.“. Anot jo, teismui patenkinus ieškovo prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotas įmonės turtas – lėšos, todėl derybos nutrūko, nes jis neturėjo galimybės iš anksto sumokėti už įrangos nuomą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovui dar 2012-05-17 kreipusis į teismą su prašymu iki ieškinio padavimo apelianto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus turtą, tai iš esmės galėjo turėti įtakos tiek įprastinei įmonės veiklai, tiek ir ginčo sutarties vykdymui. Tuo labiau, kad įmonė nuo 2012-09-15 turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Tačiau kaip minėta, rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka atitinkamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad minimos įrangos nuomos sutartis su UAB „Orca Marine Ltd.“ nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo prašymu taikyto jo lėšų arešto. Be to, pagal bylos medžiagą, nepaisant šių apsaugos priemonių, apeliantas su UAB ,,Tramera“ 2012-05-29 buvo sudaręs laivo žemkasės ,,Tramera-8“ nuomos sutartį, kurioje taip pat buvo susitarta dėl išankstinio apmokėjimo.

51Apibendrindama tai, kad išdėstyta bei vadovaudamasi pirmiau paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepaneigė teismo išvadų, kad ieškovas iš esmės turėjo pagrindą nutraukti Rangos sutartį pagal jos 9.1.1, 9.1.2, 9.1.5, 9.1.10 ir 9.1.13 punktų nuostatas dėl apelianto kaltės (CK 6.200 str., 6.217 str. 5 d., CPK 185 str.).

52Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto teiginių, kad ieškovas privalo atlyginti jo patirtus nuostolius. Kiti apelianto argumentai (ieškovas nebendradarbiavo sprendžiant problemą dėl dumblo užterštumo, jo matavimų, nesuderintų leidimų su uosto kapitonu ir kt.) taip pat nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisako. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, nustačius, kad bylos esmė yra atskleista, o ginčas išspręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl skundo argumentų, susijusių su ieškininiais reikalavimais dėl baudos už Rangos sutarties neįvykdymą priteisimo.

53Dėl baudos už Rangos sutarties neįvykdymą

54Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės, jam priteisė apeliantui sumokėtą 200 000 Lt avansą ir 100 000 Lt baudą, dėl kurios šalys buvo susitarusios Rangos sutartyje.

55Iš tiesų, Rangos sutarties 11.6 punkte nustatyta, kad sutartį nutraukus dėl vienos iš šalių kaltės, kaltoji šalis kitai šaliai sumoka 5 procentų sutarties vertės dydžio baudą, o sutartį nutraukus dėl rangovo kaltės, šis įsipareigoja sugrąžinti avansu gautas lėšas. Pagal Rangos sutarties 4.4 punktą avansu sumokėtos lėšos bus užskaitytos rangovui po žiemos sezono atstačius projektinį gylį visame įplaukos kanale, kurį patvirtina užsakovas batimetriniais matavimais. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad projektinis gylis pasiektas ir patvirtintas sutartyje nustatyta tvarka nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, kai Rangos sutartyje šalys buvo vienareikšmiai susitarusios dėl avanso panaudojimo bei jo grąžinimo, atmestini apelianto teiginiai, jog avansas ieškovui priteistas neteisėtai, nes jis darbams panaudojo ne tik šias, bet ir papildomas nuosavas 173 704,48 Lt lėšas. Taigi teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias lėšas priteisė iš apelianto.

56Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai) siejamos su sutarties laisvės principu, tačiau šalių susitarimas nustatant baudos dydį vis dėlto turėtų atitikti bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei potencialių nuostolių dydį. Vadinasi, sutarties laisvė nustatant baudos dydį nėra absoliuti, nes egzistuoja tam tikros ribos, kurias nustato imperatyvios teisės normos, t. y. šalys negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurias draudžia imperatyvios teisės normos, taip pat kurios prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Kalbant apie baudos dydį labai svarbu ir tai, kad nukentėjusioji šalis nepiktnaudžiautų savo teise ir nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005).

57Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.).

58Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, tai sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.

59Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys Rangos sutartyje buvo susitarusios dėl sankcijų už sutarties neįvykdymą, tai yra dėl delspinigių bei baudos. Ieškovas ieškinyje be 200 000 Lt avanso grąžinimo prašė iš apelianto priteisti 100 000 Lt baudą pagal sutarties 11.6 punktą, 5 000 Lt delspinigių, ir nuostolius: 33 186,34 Lt kompensaciją žvejams; 350 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 2 500 Lt išlaidų dėl publikacijos apie Šventosios uosto regatą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies – priteisiant 100 000 Lt baudą, kuri apima taip pat ir prašomus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas šių ieškovo nuostolių dydžio iš esmės neginčijo.

60Kaip minėta, teismui įstatymas suteikia teisę mažinti sutartą netesybų dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl sutartinės sankcijos – baudos, taikymo sutartį pažeidusiam apeliantui yra pakeistinas (CPK 185 str.). Atsižvelgdama į itin specifinį Rangos sutarties objektą – tai yra Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai, į tai, kad apeliantas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, vadovaudamasi šioje byloje esančiu viešuoju interesu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5), siekdama įgyvendinti civilinio proceso pagrindinį tikslą – tai yra atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinas baudos dydis mažintinas iki 50 000 Lt. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad jos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo RUAB „Alvetos karjerai“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas pakeičiamas, sumažinant priteisiamos baudos dydį iki 50 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str.).

61Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės bei civilinio proceso normas, teismų praktikos nuostatas ir, iš dalies patenkindamas ieškovo ieškinį, dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti 469,18 Eur (1 620 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

64Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų rekomenduojamų maksimalių užmokesčio dydžių, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo priteistinas 206 Eur (897,73 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CK 1.5 str., CPK 98 str.).

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

66Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti ir ieškovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ priteistą baudą sumažinti iki 14 481 Eur (keturiolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas Eur, 50 000 Lt).

67Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

68Ieškovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (kodas 240329870) iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ (kodas 300925536) priteisti 206 Eur (du šimtai šeši Eur, tai yra 897,73 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2012-05-25 pateikė... 5. Ieškovas nurodė, kad supaprastinto atviro konkurso būdu parinko objekto... 6. Ieškovas, išvardinęs 8 priežastis, nurodė, kad atsakovas vykdo 2012-05-18... 7. Ieškovas teigė, kad 2012-05-30 iš UAB „Alvetos karjerai“ gavo raštą... 8. Ieškovas tvirtino, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir praleistas... 9. Teigė, kad avansas galėjo būti įskaitytas tik užbaigus visus darbus ir... 10. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų... 11. Nurodė, kad nuo sutarties vykdymo pradžios neturėjo objektyvių galimybių... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo VĮ... 14. Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo konkurso rezultatų pagrindu šalys... 15. Spręsdamas dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas... 16. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo grąžinti 200 000 Lt avansą, teismas... 17. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo netesybas... 18. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti 564 906,98 Lt... 19. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Atsakovas RUAB „Alvetos karjerai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 21. Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 24. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau... 25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 26. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Rangos sutarties vykdymo /... 27. Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir projekto... 28. Apeliantas, kaip minėta, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 29. Apelianto teigimu, ieškovas, jo vadovai tiek iki Rangos sutarties sudarymo,... 30. Iš tiesų, teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai faktinei situacijai, kai... 31. Tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad civilinis procesas grindžiamas... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad spręsdamas... 33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie... 34. Šioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir... 35. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau paminėtomis įrodymų... 36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas, kuris, kaip minėta, yra... 37. Taigi pats apeliantas, siekdamas gauti pelno, sudarė šią Rangos sutartį... 38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 39. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.... 40. Dėl užsakovo teisės nutraukti sutartį... 41. Nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas... 42. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip minėta, šalys Rangos... 43. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Rangos sutarties nevykdymą... 44. Kaip minėta, apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovas nevykdė savo... 45. Pagal Rangos sutarties 8.5 punktą užsakovas įsipareigojo iki darbų po... 46. Apeliantas taip pat teigia, kad siekdamas įvykdyti savo sutartinius... 47. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis pats... 48. Iš tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad prieš sudarant Rangos sutartį... 49. Byloje nustatyta, kad apeliantui priklausanti barža, kuri turėjo būti... 50. Apeliantas teigia, kad jis dėl papildomos technikos derėjosi su UAB „Orca... 51. Apibendrindama tai, kad išdėstyta bei vadovaudamasi pirmiau paminėtomis... 52. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto... 53. Dėl baudos už Rangos sutarties neįvykdymą... 54. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas... 55. Iš tiesų, Rangos sutarties 11.6 punkte nustatyta, kad sutartį nutraukus dėl... 56. Pažymėtina, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties... 57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra... 58. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai... 59. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys Rangos sutartyje buvo susitarusios... 60. Kaip minėta, teismui įstatymas suteikia teisę mažinti sutartą netesybų... 61. Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą,... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 64. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti ir... 67. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį... 68. Ieškovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai...