Byla 2A-2041-343/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės

2(pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Žydra“ ir atsakovės Compagne Francaise D‘ Assurance Pour Le Comerce Exterieur apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3808-713/2015 pagal ieškovės B UAB „Žydra“ ieškinį atsakovei Compagne Francaise D‘ Assurance Pour Le Comerce Exterieur dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškinyje (t.1, b. l. 3-6) teismo prašė priteisti iš atsakovo Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialo: 1) neišmokėtą 14 335,14 EUR (49496,38 Lt) sumą; 2) 860,11 EUR (2969,78 Lt) delspinigių; 3) 5 792,40 EUR (20000,00 Lt) baudą, sumokant ją į Valstybės biudžetą; 4) bylinėjimosi išlaidas (3-6 b.l.).

5Ieškinyje nurodė, jog 2009 02 04 nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Žydra“. 2008 06 02 UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 26 dėl prekių užsakomos produkcijos pagaminimo ir pirkimo. 2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais UAB „Žydra" pirkėjai UAB „Nomera" patiekė prekių už 143 351,43EUR (494963,83 Lt) ir šiai sumai išrašė 7 PVM sąskaitas-faktūras: 2008-08-07 PVM sąskaitą faktūrą ZZZ Nr. 10346, suma su PVM 44974,70 Lt, (13025,57 EUR); 2008-07-15 PVM sąskaitą faktūrą ZZZ Nr. 10320, suma su PVM 56073,60 Lt, (16240,04 EUR); 2008-07-14 PVM sąskaitą faktūrą ZZZ Nr.10319, suma su PVM 76120,20 Lt, (22045,93 EUR);4)2008-07-16 PVM sąskaitą faktūrą ZZZ Nr. 10317, suma su PVM 41704,74 Lt, (12078,53 EUR);5) 2008-07-14 PVM sąskaitą faktūrą ZZZ Nr. 10318, suma su PVM 76098,47 Lt, (22039,64 EUR);6)2008-07-14 PVM sąskaitą faktūrą ZZZ Nr. 10316, suma su PVM 109878,98 Lt, (31823,15 EUR);7) 2008-07-11 PVM sąskaitą faktūrą ZZZ Nr. 10315, suma su PVM 90112,29 Lt, (26098,32 EUR).

62007 08 30 ieškovė ir AB SEB bankas sudarė faktoringo sutartį Nr.0370751365I04-l 1; prie sutarties 2008 07 10 pasirašė susitarimą Nr. 4. Šiuo susitarimu UAB "Žydra" susitarė su Banku dėl parduotų prekių V. G. įmonei „Nomera“ (dabar B UAB „Nomera“) finansavimo, pagal 2008 06 17 sprendimą „Dėl pirkėjo kredito limito poliso Nr. 840600265", nustatant specialų kredito limitą 144 810,00 EUR (5 000 000,00 Lt.) sumai. Pardavusi prekes, ieškovė Bankui perdavė dokumentus ir reikalavimo teisę į skolininką V. G. įmonę „Nomera“, bendrai 143 351,43EUR (494 963,83 Lt.) sumai. Pagal faktoringo sutartį už parduotas prekes Bankas ieškovei apmokėjo iš dalies - 129 016,32 EUR (445 467,54 Lt.). Likusios skolos dalies - 14 335,12 EUR (49 496,30 Lt) AB SEB bankas nepadengė. Ieškovė UAB „Žydra“ 2007 09 19 kreipėsi į draudiką (atsakovą) – Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialo (buvęs Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas), prašydama pripažinti V. G. įmonės „Nomera“ įsipareigojimų nevykdymą draudiminiu įvykiu. Draudimo kompanija 2014 07 08 sprendimu Nr. 108.08764/1 (13222) įvykį pripažino draudiminiu ir naudos gavėjui AB SEB bankas išmokėjo draudiminį atlyginimą (396171,28 Lt) 114 739,13 EUR.

7Draudėja B UAB „Žydra“ 2014 08 04 pateikė prašymą draudikui Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui išmokėti jai perskaičiuotos draudimo išmokos Nr. 013222/GAC/0265/07 likusią dalį 12 748,79 EUR (44 019,03 Lt), pripažinti drausta 14 335,16 EUR (49 496,44 Lt) skolos dalį, kurios finansuotojas (Bankas) neišmokėjo ieškovei - draudėjai B UAB "Žydra". Draudikas prašymą tenkinti atsisakė. 2013 05 27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Nomera“ iškelta bankroto byla ir į jos kreditorių sąrašą įrašytas kreditoriumi AB SEB bankas; 2014 08 14 atsakovas įrašytas į pirkėjo bankrutuojančios UAB „Nomera“ kreditorių sąrašą su (369 171,28 Lt) 106 919,39 EUR finansine pretenzija, tuo tarpu AB SEB bankas išstojo iš B UAB „Nomera“ kreditorių sąrašo. Ieškovės nuomone, tokiu būdu atsakovas perėmė išieškotojo teises subrogacijos pagrindais, todėl ieškovė savo reikalavimus nukreipia į atsakovą ir prašo ieškinį tenkinti pilnai.

8Atsakovas Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialas (buvęs Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas) atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (47-54 b.l., 1 t.). Nurodė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta išimtinai trečiojo asmens AB SEB bankas naudai; įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka turėjo būti išmokėta ne tiesiogiai ieškovei (draudėjui), todėl pats draudėjas neturi teisės reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma draudėjo naudai (CK 6.191 straipsnis). Atsakovas, vykdydamas Draudimo sutartį, 2014 07 08 priėmė sprendimą dėl Draudimo išmokos Nr. 108.08764/1 (13222), keičiantį 2010 04 22 sprendimą dėl draudimo išmokos Nr. 013222/GAC/0265/07, kuriuo pripažino draustu nuostolį 440 190,31 Lt; apskaičiuota draudimo išmoka sudarė 396 171,28 Lt. Pripažintą draudimo išmoką 396 171,28 Lt, atsakovas 2014 m. liepos 10 d. pavedimu Nr. 10910 išmokėjo naudos gavėjui AB SEB bankas. Šio sprendimo naudos gavėjas neginčijo, jis yra galiojantis, teisėtas, sukuriantis draudimo sutarties šalims, tame tarpe ir draudėjai B UAB „Žydra“, teises ir pareigas. Atsakovas savo pareigas yra įvykdęs ir neskolingas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikytinas prejudicinis faktas: įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatytas konkretus pirkėjo UAB „Nomera" 396 171,28 Lt skolos dydis pardavėjai B UAB „Žydra“, o ieškovės reikalavimas dėl likusios 49 96,44 Lt sumos išmokėjimo buvo atmestas (CPK 182 str.). Pagal Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 p. 2 papunktį Draudikas draudžia tik 90 % apdraustos procentinės dalies, todėl Draudikui 2014 07 08 sprendimu pripažinus draustu 440 90,31 Lt nuostolį, Draudiko draudimo išmoka sudarė 90 % šios sumos, t.y. 396 171,28 Lt (440 190,31 Lt – 396 171,28 Lt = 44 019,03 Lt), likusius 10% turi susimokėti pats draudėjas. Šiuo atveju atsakovas kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, o ne tapti skolininku. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad draudimo sutartyje nurodyti apmokėjimo terminai yra praleisti daugiau kaip 5 metus. Ieškovė šią aplinkybę pripažįsta, todėl atsakovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Dėl reikalavimo skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesu, nurodė, kad pati ieškovė piktnaudžiavo procesu, kadangi pareiškė nepagrįstą ieškinį. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, papildomų dokumentų ir argumentų nepateikė, manydamas, jog byloje pakankamai pateikta faktų ir teisinių argumentų, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant Banko atstovui (147-148 b.l., 1 t.).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

11Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu (t.2, b. l. 11 - 15) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1 471,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 10,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

12Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 08 30 AB SEB bankas ir ieškovė B UAB „Žydra“ sudarė Faktoringo sutartį Nr. 0370751365104-11 (t.1, b.l. 19-22), ir prie sutarties 2008 07 10 pasirašė susitarimą Nr. 4 (t.1, b.l.23). Šia sutartimi buvo susitarta ne vien tik dėl UAB „Nomera“, bet ir dėl eilės kitų debitorių limitų (t.1, b.l. 23, Papildomų sąlygų 1 punktas). 2007 09 19 ieškovė UAB „Žydra“ ir Draudikas Coface Austria Kreditversicherung AG veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą (tuometinis pavadinimas) laikotarpiui nuo 2007 09 18 iki 2008 09 17 sudarė prekinio kredito draudimo sutartį (prekinio kredito draudimo liudijimas (polisas) GAC Nr. 0265/07 (t.1, b.l. 26), Pagal sutarties sąlygas draudžiama rizika įvardytas pirkėjo įsiskolinimo nevisiškas apmokėjimas pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas (draudimo liudijimo 11 punktas, t.1, b.l. 29). Draudimo sutartis buvo sudaryta išimtinai trečiojo asmens AB SEB bankas naudai, sutarties pagrindu sukuriant naują prievolę (įvykus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką ne tiesiogiai draudėjui (ieškovei), o trečiajam asmeniui - AB SEB bankui). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui ( CK 6.191 straipsnio 1 dalis, Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 11 p., 2007 09 21 įžanga, t.1, b.l. 27-29).

132008 06 02 UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ pasirašė 2008 06 02 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 26 ir šios sutarties pagrindu 2008 m. liepos 11 d. iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. išrašė 7 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 494 963,93 Lt sumai už pateiktas prekes (t.1, b.l. 12-18). 2014 07 08 draudimo kompanijos sprendimu Nr.108.08764/1 (13222) pirkėjo V. G. įmonės Nomera (dabartinė B UAB „Nomera“) 440 190,31 Lt skola pripažinta draustu nuostoliu. Atsakovas Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 2 papunkčio pagrindu, naudos gavėjui AB SEB bankui 2014 07 01 išmokėjo 90% jo dalį sudarančią draudimo išmoką - 11 4739,13 EUR (396171,28 Lt), skaičiuojant nuo 440 190,31 Lt nuostolio (t.1, b.l. 28, 100). Atsakovas, išmokėjęs draudimo išmoką bankui, 2014 08 14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi B UAB „Nomera“ bankroto byloje buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą išmokėtai draudimo sumai – 396171,28 Lt ( 90 % nuo 494 963,94 Lt, t.1, b.l. 77).

14Ieškovė ir atsakovas Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 2 papunkčiu (t.1, b.l. 28), susitarė dėl maksimalios kompensavimo procentinės dalies ir nustatė, kad nepadengtų skolų apdraustoji procentinė dalis yra 90 procentų. Ieškovės administratorius sutiko ir neprieštaravo, kad naudos gavėjui AB SEB bankui būtų išmokėta draudimo išmokos Nr. 013222/GAC/0265/07 dalis 396 171,28 Lt (t.1, b.l. 98).

15Draudėja B UAB Žydra 2014 08 04 pateikė prašymą atsakovui, išmokėti jai perskaičiuotos draudimo išmokos Nr. 013222/GAC/0265/07 likusią dalį 10% 12 748,79 EUR, (44 019,03 Lt), pripažįstant drausta 14 335,16 EUR (49 496,44 Lt) skolos dalį, kuri finansuotojo (banko) nebuvo išmokėta draudėjai UAB „Žydra“. Atsakovo atstovas posėdžių metu teigė, jog ieškovei skolą sumokėjo UAB „Nomera“ ir nėra skolos ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga. Iš Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012 matyti, kad ieškovė Kauno apygardos teisme buvo pareiškusi ieškinį UAB „Nomera“, trečiajam asmeniui (nagrinėjamoje byloje atsakovui) Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui dėl 49296,30 Lt skolos. Šioje byloje buvo kilęs ginčas dėl prekių apmokėjimo pagal 2008 07 11 ? 2008 08 07 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį pagal tuos pačius finansinius dokumentus, tai pačiai 14 335,16 EUR (49 296,30 Lt) sumai, pagal tas pačias PVM sąskaitas-faktūras su PVM: 1) 2008-08-07 ZZZ Nr. 10346, 44974,70 Lt, (13025,57 EUR; 2) 2008-07-15 ZZZ Nr. 10320, 56073,60 Lt., (16240,04 EUR); 3) 2008-07-14 ZZZ Nr.10319, 76120,20 Lt., (22045,93 EUR);

164) 2008-07-16 ZZZ Nr. 10317, 41704,74 Lt., (12078,53 EUR);

175) 2008-07-14 PVM sąskaita faktūra ZZZ Nr. 10318, suma su PVM 76098,47 Lt., (22039,64 EUR); 6)2008-07-14 PVM sąskaita faktūra ZZZ Nr. 10316, suma su PVM 109878,98 Lt., (31823,15 EUR); 7) 2008-07-11 PVM sąskaita faktūra ZZZ Nr. 10315, suma su PVM 90112,29 Lt., (26098,32 EUR) (t.1, b.l. 12-18). Kauno apygardos teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2013 11 26 nutartyje civilinėje byloje 2A-1641/2013 nustatė, jog 2008 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 26 ir šios sutarties pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 10315, Nr. 10316, Nr. 10317, Nr. 10318, Nr. 10319, Nr. 10320 ir Nr. 10346 ieškovė B UAB „Žydra“ pardavė UAB „Nomera“ prekių už 495 963,98 Lt su PVM; AB SEB bankas sumokėjo ieškovei B UAB „Žydra“ 445 467,54 Lt. Ši suma atitinka 90 procentų ieškovės atsakovei išrašytų ginčo sąskaitų bendros sumos (494 963,98 Lt). Likusios 10 procentų sąskaitų sumos (49 496,44 Lt), t. y., faktoringo likučio ieškovas iš finansuotojo AB SEB banko negavo. Apeliacinis teismas, spręsdamas likusios reikalavimo sumos 49 496,44 Lt (494963,98 - 445 467,54) pagrįstumą, konstatavo, kad nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. spalio 29 d. atsakovės UAB „Nomera“ atlikti mokėjimai ieškovei (B UAB „Žydra“) apėmė finansuotojo AB SEB banko nepadengtą ginčo sąskaitų likutį (10 proc. sąskaitų sumos, t.y. 49 496,44 Lt), todėl šioje dalyje Kauno apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė kitą sprendimą – ieškinį dėl 49 496,44 Lt skolos priteisimo atmetė (t.1, b.l. 78-84).

18Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam teismui, kuris 2014 07 24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2014 Lietuvos apeliacinio teismo 2013 11 26 nutartį paliko nepakeistą (t.1, b.l. 85-91). Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje konstatavo, jog B UAB „Nomera“ atsiskaitė su ieškove B UAB „Žydra“; B UAB „Nomera“ 49 496,44 Lt skola neegzistuoja ir todėl ieškovės B UAB „Žydra“ reikalavimas dėl 49 496,44 Lt sumos priteisimo pagrįstai buvo atmestas.

19CPK 182 straipsnio 2 dalis nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (LAT 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2014). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012, dalyvavo tie patys asmenys: B UAB „Žydra“, draudimo kompanija Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialas (buvęs Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį atsakovei prašydama priteisti 10% likutį nuo visos sumos, kuris sudaro 14 335,16 EUR (49 496,44 Lt), pagal tas pačias PVM sąskaitas-faktūras (t.1, b.l. 111), kurias ieškovei apmokėjo B UAB „Nomera“. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė antrą kartą siekia prisiteisti apmokėjimą už parduotas prekes.

20Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog B UAB „Nomera“ atsiskaitė su ieškove B UAB „Žydra“, sumokėdama jai 49 496,44 Lt, ieškinį dėl 49 496,44 Lt ginčo sumos priteisimo atmetė. Konstatatvo, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje iš naujo reiškia reikalavimą dėl neišmokėtos sumos, kitam atsakovui - draudimo kompanijai Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime yra konstatuota, kad mokėjimai iš esmės atitiko pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, atliekant mokėjimus buvo nurodoma mokėjimų paskirtis ir nuo 2008 07 iki 2008 10 29 B UAB „Nomera“ atlikti mokėjimai ieškovei B UAB „Žydra“ apėmė finansuotojo AB SEB banko nepadengtą ginčo sąskaitos likutį 10% sumos – 49 496,44 Lt; AB SEB bankas nebuvo atsisakęs savo reikalavimų ieškovės ar kito asmens naudai (t.1, b.l. 81-82); sprendė, jog bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovės prašoma priteisti 14 335,14 Eur (49 496,44 Lt) suma yra sumokėta, kad nenustatyta, jog ieškovė būtų patyrusi žalą ir jai žala neatlyginta.

21Atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos taikomos tik tuomet, kai nustatomas asmens teisių pažeidimo faktas (CK 1.124 str.). Tokio fakto šioje byloje teismas nenustatė, todėl, ieškinio senaties instituto šioje byloje netaikė.

22.

23Įvertinęs anksčiau nurodytą, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25Apeliaciniame skunde (t.2, b. l. 22-31) ieškovė prašo panaikinti 2015 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo skolą bei palūkanas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pasivadovavo tik vienu apeliacinio teismo sprendimu ir bylos iš esmės reikiamai neišnagrinėjo, tuo pažeidė CPK 270 str. 4 d. nuostatas. Teismas neanalizavo ieškovės pateiktų įrodymų visumos bylos aplinkybių kontekste kaip to reikalauja CPK 185 straipsnis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės skola ieškovei negali būti perduota bankui. Paaiškinimą dėl atsiradusių nuostolių netinkamai draudikui vykdant sutartį bei pareigas teismas apskritai atmetė ir nenagrinėjo. Netinkmai taikytos procesinės teisės normos. Atsakovas nepateikė teismui mokestinių pavedimų, jog bankui ar ieškovei skolininko buvo pervesta 49 296,38 Lt suma. Ieškovė turi reikalavimo teisę tik banko nesumokėtai sumos daliai. Bankui buvo perleista tik 90 procentų sumos. UAB „Nomera“ nepadengė nei bankui, nei B UAB „Žydra“ nei vieno skolos lito.
  2. Pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo veiksmų įtakos žalos atsiradimui bankrutavusiai įmonei, nesvarstė atsakovo kaltės laipsnio ir jam tenkančios atsakomybės nenustatė. Todėl teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai). Tai turėjo įtakos materialiosios teisės normų neteisingam taikymui ir neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas turėtų vertinti įgaliotų asmenų veiksmus padarytos žalos kontekste. Teismas netinkamai taikė CK 6.193 straispnyje įtvirtintus sutarčių aiškinimo principus, neatsižvelgė į draudimo sutarties prigimtį ir šalių įsipareigojimus, rizikos pasiskirstymą. Draudimo sutartyje aiškiai išdėstyta tvarka, kaip turi būti paskirstomos išieškotos iš skolininko sumos po to, kai išmokama draudimo išmoka: „visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo priklauso draudikui, išskyrus delspinigius“.
  3. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nors 2008 11 12 jam buvo pateikti visi duomenys apie uždelstą skolą. Po septynerių metų įvykį atsakovas pripažino draudiminiu.
  4. Teismas sprendime neaiškino subrogacijos taisyklių (CK 6. 1015 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimuose pažymėta, kad, taikant subrogaciją, siekiama užkirsti kelią, jog turto draudimas netaptų nepagrįstu praturtėjimu, kai draudėjas gauna draudimo išmoką ir nuostolių atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Teisių perėjimas užtikrina visų teisinio santykio dalyvių: draudėjo, draudiko ir skolininko interesų apaugą, turtinių interesų pusiausvyrą.
  5. Tik 2013 11 26 fiksuotas apmokėjimas, nors LAT nutartyje data nenurodyta, o tai reiškia, kad iki 2013 11 26 skaičiuotini delspinigiai pagal 2008 06 02 pirkimo-pardavimo sutarties 5.1p. , todėl nuo 2010 04 22 (draudiminio įvykio nagrinėjimo dienos) iki 2013 11 26 (nutarties įsiteisėjimo dienos) susidarė 1 305 dienos, delspinigių suma yra 49 496,38 x 0,2 x 1305 = 129 195 Lt (37 417,46 Eur). Draudikas neįgijo teisės įgyvendinti subrogaciją į sumas, gautinas pagal apskaičiuotus delspinigius. Iš šios sumos minusavus galimai apmokėtą lėšų dalį 49 496,44 Lt, lieka neapmokėta dalis 79 698,62 Lt, kuri ir toliau skaičiuotina didėjančiai, nes išieškomos sumos iš skolininko paskirstomos ta tvarka, kuri nustatyta CK 6.54 straipsnyje. Dėl to B UAB „Žydra“ galimai išieškotos lėšos iš žalą padariusio atsakingo asmens UAB „Nomera“ įskaitytinos pirma į jai priteistinus delspinigius ir tik galiausiai į patirtą žalą pagal pagrindinę prievolę, kol žala bus visiškai padengta.
  6. Svarbi aplinkybė yra ta, kad Įmonių bankroto įstatymo normos yra spaecialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurtencijos atveju. Nuo bankroto bylos iškėlimo yra laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Draudimo sutarties objektas yra ieškovo debitorinis įsiskolinimas, atsiradęs pristačius prekes. Kadangi draudėjai yra iškelta bankroto byla, draudikas negali tenkinti kito kreditoriasus bankroto byloje kreditorinį reikalavimą, draudikas privalo debitorinį reikalavimą perduoti bankrutuojančiai įmonei juo labiau, kad bankas apskritai nėra kreditorius bankroto byloje. Nuo 2014 01 28, įsiteisėjus 2014 01 20 Kauno apygardos nutarčiai bankroto byloje, ieškovė nebeskolinga AB SEB bankas, todėl pagal draudimo sutartį bankas negali būti naudos gavėjas. Bankas atsisakė reikalavimo teisės, tai nusako 2009 03 10 raštai, įrodantys, kad visa skolų našta perleidžiama draudėjui. Bankas neteko naudos gavėjo statuso ir jam taikytinos CK 191 str. 2d. nuostatos, t.y. bankas nuo 2014 01 20 atsisakė savo reikalavimo teisės, todėl nuo šios dienos bankas nėra naudos gavėjas B UAB „Žydra“ bankroto byloje.
  7. Draudikas neteisingai skaičiavo draudimo išmokos sumą. Draudimo sumą sudarė 1 499 995 Lt. Draudimo išmokų suma sudaro 258 852,37 Lt, todėl nepanaudoto draudimo suma sudaro 1 191 646,19 Lt, o įvertinus bankui perduotą 396 171,28 Lt sumą, nepanaudota suma sudaro – 795 474,91 lt (230 385,46 Eur), kuri išmokėtina ieškovei. Ieškovė prašė priteisti tik šios sumos dalį. Todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
  8. Pagrindinis skolos motyvas bei atsakovo veiksmai nemokėti skolos liko nenagrinėti, todėl santykiai tarp šalių liko teisiškai nenustatyti, o teismo išvados aplamai nesusijusios su ieškinio dalyku ir pagrindu. Tuo pažeistos CPK 270 str. 4 d. nuostatos. Teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą ne ieškovo reiškiamais reikalavimais, todėl darytina išvada, jog byla pagal pateiktą ieškinį yra neišnagrinėta. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja ieškinyje nurodytais dokumentais, faktorizuotomis sąskaitomis faktūromis, kurių pagrindu atsirado 49 496,38 Lt skola; jie teismo sprendime nebuvo vertinti kaip įrodymai ir nemotyvuota, kodėl jais nebuvo vadovautasi. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 2015 06 02 Kauno apygardos teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas (suklysta, nes skundžiamas Kauno apylinkės teismo sprendimas). Absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nustatymas kartu reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą (due process), taigi ir viešojo intereso, pažeidimą.
  9. Teismas, priimdamas sprendimą, bei grįsdamas savo išvadas nepatikimu įrodymu, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą pareigą teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą.
  10. Teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad, vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, galima atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

26Atsakovas Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur apeliaciniame skunde (t.2, b.l. 32-34) prašo pakeisti Kauno apyklinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteisti iš bankrutavusios UAB „Žydra“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius argumentus: teismas sprendime nenurodė, jog bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš administravimo išlaidų, nors toks prašymas buvo pateiktas. Pagal Aukščiausiojo teismo praktiką iš bankrutuojančios įmonės priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisnę prigintį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius. Priešingu atveju atsakovas turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas nevykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reiakalavimus.

27Atsakovas Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur atsiliepine į skundą (t.2. b.l. 43-52) prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog:

  1. Teismas tinkamai identifikavo ginčo dalyką, ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Ginčo dalykas – reikalavimas išmokėti ieškovei perskaičiuotos draudimo išmokos dalį, pripažįstant drausta 49 496,44 Lt (14 335,16 Eur) skolos dalį, kuri finansuotojo AB SEB bankas nebuvo išmokėta draudėjai B UAB „Žydra“.
  2. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1641/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-379/2014) nustatyta, kad pirkėjos UAB „Nomera“ nuo 2008 07 21 iki 2008 10 29 atlikti mokėjimai ieškovei apėmė finansuotojo AB SEB bankas nepadengtą ginčo sąskaitų likutį (10 proc. sąskaitų sumos – 49 496,44 Lt). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 49 496,44 Lt sumą yra nepagrįstas, nes su ja, kaip pardavėja, pirkėja UAB „Nomera“ šioje dalyje atsiskaitė. Todėl ieškovė neturi reikalavimo teisių antrą kartą reikalauti visos ar dalies tos pačios sumos padengimo. Be to, pagal Draudimo sutartį naudos gavėjas yra bankas.
  3. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad turi reikalavimo teisę tik į banko nesumokėtą sumos dalį, nes bankas sumokėjo ieškovei 90 proc. sumos.
  4. Pirmosios instancijos teismas aprašė tik su ginčo dalyku susijusius įrodymus, aiškiai nurodydamas, kokie įrodymai paneigia ieškovės deklaratyvius teiginius dėl 49 496,44Lt skolos egzistavimo. CPK 270str. neįpareigoja teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašyti kiekvieno teismui pateikto įrodymo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas aprašė įrodymus, kurie yra neatsiejamai susiję ir reikšmingiausi ginčo dalykui bei kuriais paneigia ieškovės reikalavimo teisių į atsakovą buvimą.
  5. Ieškovė ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nepagrįstai siekia revizuoti teismų nustatytas aplinkybes. Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 11 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1641/2013 buvo nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 str.), kad UAB „Nomera“ yra atsiskaičiusi su ieškove, 49 496,44 Lt skola neegzistuoja. Todėl yra nepagrįstas ieškovės reikalavimas, kad šią sumą išmokėtų ir Draudikas, draudimo išmokos mokėjimui nėra teisinio/faktinio pagrindo.
  6. Teismas pagrįstai netaikė subrogaciją reglamentuojančių teisės aktų, kadangi šioje byloje šių normų taikymas yra visiškai neaktualus, nes reikalavimą reiškia draudėjas draudikui. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. 1 dalyje yra įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žžalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. 2 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Šioje byloje ieškovė kaip draudėja jokių reikalavimo teisių atsakovui neperdavė, nes bankas faktorizavo (apmokėjo) dalį sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „Nomera“, t.y. 445 467,54 Lt ir apmokėtos skolos dalyje perėmė reikalavimo teises į UAB „Nomera“. Kadangi atsakovas draudimo sutartimi draudė banką, B UAB „Nomera“ neatsiskaičius su banku, draudimo sutarties pagrindu atsakovas išmokėjo draudimo išmoką bankui ir perėmė reiakalavimo teises, kurias turėjo bankas. Atsakovas kaip draudikas 2014 08 14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi B UAB „Nomera“ bankroto byloje įtrauktas į kreditorių sąrašą. Dėl to yra visiškai neaktualios Draudimo sutarties nuostatos „visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo priklauso draudikui, išskyrus delspinigius“ aiškinimas ir taikymas.
  7. Bankas savo reikalavimo teisių pagal draudimo sutartį nebuvo atsisakęs. Bankas nebuvo atsisakęs ir savo teisių į B UAB „Nomera“, už kurią sumokėjo ieškovei 445 467,54 Lt. Pati ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad bankas turėjo reikalavimo teisę į B UAB „Nomera“.
  8. Draudimo sutartis sudaryta išimtinai trečiojo asmens AB SEB bankas naudai, jos pagrindu sukuriant naują prievolę įvykus draudiminiam įvykiui (UAB „Nomera“ tapus nemokiai) išmokėti draudimo išmoką ne tiesiogiai draudėjui ieškovei B UAB „Žydra“, o naudos gavėjui AB SEB bankas, kuris faktorizavo (išmokėjo) UAB „Nomera“ skolą B UAB „Žydra“. Dėl tokio draudėjo ir draudiko susitarimo, kuriame aiškiai buvo įvardyta, kad naudos gavėjas yra tik AB SEB bankas, pats draudėjas neturi teisės reikalauti, kad draudimo sutartis būtų vykdoma Draudėjo naudai (CK 6.191 straipsnis). Tokia sutartis sukuria trečiajam asmeniui reikalavimo teisę. Reikalavimo teisės atsisakyti gali tik pats naudos gavėjas.
  9. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad buvo neteisingai apskaičiuota draudimo išmoka. Pagal draudimo sutartį buvo draustos ne apskritai visų B UAB „Žydra“ pirkėjų skolos, o tik konkrečių B UAB „Žydra“ klientų, kurių atžvilgiu buvo priimti draudiko sprendimai, nemokumas. Draudimo išmoka bankui sudarė ne 100 proc. , o 90 proc. apdrausdtos procentinės dalies. Bankas jokių pretenzijų atsakovui dėl draudimo išmokos apskaičiavimo nereiškė. Atsakovo pripažintas draustu 440 190,31 Lt nuostolis ir 396 171,28 Lt draudimo išmokos išmokėjimas atitinka banko interesus.
  10. Jokų pretenzijų reikšti dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovė neturi teisės, nes jai UAB „Nomera“ visa skola yra sumokėta. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes taiko mažesnį pirkėjo kredito limitą ir teikia draudėjui neigiamą atsakymą, nors žino, kad pats 2008 06 17 sprendimu informavo dradėją apie padidintą pirkėjo draudiminį kredito limitą, taip pat, kad neišmoka 10 proc. sąskaitų sumos (49 496,44 Lt) yra nepagrįsti, nes B UAB „Žydra“ administratorius selektyviai taiko tik jam naudingas Draudimo sutarties ir Draudimo taisyklių nuostatas, visiškai nevertindamas sutarties ir taisyklių visumos, neteisingai nurodo, kad draudikas klaidina teismą.
  11. Apeliaciniame skunde atliktas delspinigių skaičavimas yra visiškai nepagrįstas. Nėra aišku, kokiu tikslu delspinigių skaičiavimas pateikiamas. Sakičiavimas nepagrsįstas, nes UAB „Nomera“ skolą sumokėjo laikotarpiu 2008 07 21 – 2008 10 29, o delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį 2010 04 22 – 2013 11 26. Draudikas draudimo sutartimi nedraudžia delspinigių, o draudžiamos tik pardavimų skolos. Prekinio kredito draudimo taisyklės nustato, kad nedraudžiami nuostoliai, patirti delspinigių, palūkanų, kaip sankcijų už piniginių prievolių nevykdymą laiku, o taip pat baudų ir kompensacijų forma (Taisyklių 1.2.3p.).

28Ieškovė B UAB „Žydra“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t.2, b.l. 56-58) prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Nurodo, kad kadangi advokatas atsiliepime į ieškinį pateikė neteisingus, klaidinančius duomenis, todėl advokato poelgis turėjo būti įvertintas neigiamai ir neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Bankroto administratorius veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir administruojamos įmonės interesais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, negali būti nukreiptas išieškojimas į bankrutavusiai įmonei priklausančias administravimo lėšas. ĮBĮ normose nenustatyta išimčių teismui nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, todėl šis klausimas priklauso tik bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai. Dė to teismas, nukreipdamas išmokėtinas sumas į administravimo išlaidas, iš esmės atliktų kreditorių susirinkmo kompetencijai skirtą veiksmą. Teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, nesuteikta teisė spręsti klausimą, susijusį su administravimo išlaidų sąmata. Dėl to teismas be teisinio pagrindo patvirtinti naują nutarimą dėl administravimo išlaidų paskirstymo negali. Tokia pozicija reiškiama ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2010 11 30 nutartis, civ. byla Ntr. 3K-3-486/2010).

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

31Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

32Apeliaciniuose skunduose keliami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškinio dėl draudimo išmokos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutuojančios įmonės teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

33Išnagrinėjusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumentų, kad teismas nepasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl visų jos pateiktų įrodymų, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

34Ieškovė prašė teismo priteisti jai neišmokėtą draudimo išmoką, delspinigius. Pirmosios instancijos teismas ieškinio atmetimą argumentavo tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, atsakovas, išmokėjęs B UAB „Nomera“ skolą, tapo B UAB „Nomera“ kreditoriumi; įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad su ieškove yra atsiskaityta, todėl ji negali reikalauti už tą patį apmokėti antrą kartą.

35Dėl ieškovės B UAB „Žydra“ apeliacinio skundo.

36Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 2008 06 02 UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 26. Šios sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė išrašė UAB „Nomera“ 7 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 494 963,93 Lt sumai (t.1, b.l. 12-18): 1) 2008-08-07 ZZZ Nr. 10346, 44974,70 Lt, (13025,57 EUR; 2) 2008-07-15 ZZZ Nr. 10320, 56073,60Lt., (16240,04 EUR); 3) 2008-07-14 ZZZ Nr.10319, 76120,20 Lt., (22045,93 EUR); 4) 2008-07-16 ZZZ Nr. 10317, 41704,74 Lt., (12078,53 EUR);5) 2008-07-14 PVM sąskaita faktūra ZZZ Nr. 10318, suma su PVM 76098,47 Lt., (22039,64 EUR); 6) 2008-07-14 PVM sąskaita faktūra ZZZ Nr. 10316, suma su PVM 109878,98 Lt., (31823,15 EUR); 7) 2008-07-11 PVM sąskaita faktūra ZZZ Nr. 10315, suma su PVM 90112,29 Lt., (26098,32 EUR). Dar iki šių sąskaitų išrašymo 2007 08 30 AB SEB bankas ir ieškovė B UAB „Žydra“ buvo sudariusi Faktoringo sutartį Nr. 0370751365104-11 (t.1, b.l. 19-22), ir prie sutarties 2008 07 10 pasirašė susitarimą Nr. 4 (t.1, b.l.23). Šia sutartimi buvo susitarta ne vien tik dėl UAB „Nomera“, bet ir dėl eilės kitų debitorių limitų (t.1, b.l. 23, Papildomų sąlygų 1 punktas). Be to, taip pat dar iki sąskaitų išrašymo, bet jau po Faktoringo sutarties sudarymio 2007 09 19 ieškovė UAB „Žydra“ ir Draudikas Coface Austria Kreditversicherung AG veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą (tuometinis pavadinimas) laikotarpiui nuo 2007 09 18 iki 2008 09 17 sudarė prekinio kredito draudimo sutartį (prekinio kredito draudimo liudijimas (polisas) GAC Nr. 0265/07 (t.1, b.l. 26). Pagal draudimo sutarties sąlygas draudžiama rizika įvardytas pirkėjo įsiskolinimo nevisiškas apmokėjimas pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas (draudimo liudijimo 11 punktas, t.1, b.l. 29). Kadangi UAB „Nomera“ pagal minėtas sąskaitas pinigų nemokėjo, dalį jos skolos ieškovei sumokėjo AB SEB bankas pagal faktoringo sutartį, t.y. skolą dalinai faktorizavo. Bankas ieškovei sumokėjo 445 467,54 Lt (129 016,32 Eur). Pabrėžtina, jog pati ieškovė ieškinyje (1 lapas, paskutinė pastraipa) pripažįsta, kad už parduotas UAB „Nomera“ prekes bankas ieškovei dalinai apmokėjo. Šis faktas yra nustatytas ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 26 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1641/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-379/2014. Banko apmokėjimu buvo sumokėta 90 procentų skolos. Likusią 10 procentų skolos sumą ieškovei sumokėjo pati UAB „Nomera“ ir tai patvirtina anksčiau minėti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, jog pirkėjos UAB „Nomera“ nuo 2008 07 21 iki 2008 10 29 atlikti mokėjimai ieškovei apėmė finansuotojo AB SEB bankas nepadengtą ginčo sąskaitų likutį (10 proc. sąskaitų sumos – 49 496,44 Lt). Taigi, su ieškove buvo pilnai aytsiskaityta dar iki bankroto bylos jai iškėlimo (bankroto byla UAB „Žydra“ iškelta Kauno apygardos teismo 2009 02 04 nutartimi (t.1, b.l.7). Todėl yra akivaizdu, jog ieškovė šiuo ieškiniu siekia gauti antrą 10 procentų skolos dalies apmokėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, įsiteisėjusius teismų sprendimus, įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 49496,44Lt sumą yra nepagrįstas, nes su ja, kaip pardavėja, pirkėja UAB „Nomera“ šioje dalyje atsiskaitė ir, kad todėl ieškovė neturi reikalavimo teisių antrą kartą reikalauti visos ar dalies tos pačios sumos padengimo.

372014 07 08 draudimo kompanijos sprendimu Nr.108.08764/1 (13222) pirkėjo V. G. įmonės Nomera (dabartinė B UAB „Nomera“) 440 190,31 Lt skola pripažinta draustu nuostoliu. Atsakovas Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 2 papunkčio pagrindu, naudos gavėjui AB SEB bankui 2014 07 01 išmokėjo 90% jo dalį sudarančią draudimo išmoką - 11 4739,13 EUR (396 171,28 Lt), skaičiuojant nuo 440 190,31 Lt nuostolio (t.1, b.l. 28, 100), nes ieškovė ir atsakovas Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 2 papunkčiu (t.1, b.l. 28) susitarė dėl maksimalios kompensavimo procentinės dalies ir nustatė, kad nepadengtų skolų apdraustoji procentinė dalis yra 90 procentų. Ieškovės administratorius sutiko ir neprieštaravo, kad naudos gavėjui AB SEB bankui būtų išmokėta draudimo išmokos Nr. 013222/GAC/0265/07 dalis 396171,28 Lt (t.1, b.l. 98). Atsakovas, išmokėjęs draudimo išmoką bankui, 2014 08 14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi B UAB „Nomera“ bankroto byloje buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą išmokėtai draudimo sumai – 396 171,28Lt ( 90 % nuo 494 963,94 Lt; t.1, b.l. 77). Taigi, pagal Draudimo sutartį, sudarytą tarp šalių, naudos gavėjas yra bankas. Tokiu būdu sutarties pagrindu buvo sukurta nauja prievolė (įvykus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką ne tiesiogiai draudėjui (ieškovei), o trečiajam asmeniui - AB SEB bankui). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dar ir dėl šios sutarties nuostatos ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui ( CK 6.191 straipsnio 1 dalis, Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 11 p., 2007 09 21 įžanga, t.1, b.l. 27-29). Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada taip pat sutinka.

38Ieškovė, nesutikdama su sprendimu, nurodo, jog nesutinka, kad 10 proc. skolos jai buvo sumokėta. Kolegija šį argumentą atmeta, nes minėta, šis atsiskaitymo su ieškove faktas nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių revizuoti nei ieškovė, nei Kauno apylinkės teismas, nei Kauno apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

39Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ieškovės argumentų, įrodymų, ir iš viso neatskleidė bylos esmės. Su šiais argumentais kolegija nesutinka, nes pirmosios instanscijos teismas teisingai nustatė ieškinio dalyką ir pagrindą, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas aprašė tik su ginčo dalyku susijusius įrodymus, aiškiai nurodydamas, kokie įrodymai paneigia ieškovės deklaratyvius teiginius dėl 49 496,44Lt skolos egzistavimo. CPK 270 str. neįpareigoja teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašyti kiekvieno teismui pateikto įrodymo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas aprašė įrodymus, kurie yra neatsiejamai susiję ir reikšmingiausi ginčo dalykui bei kuriais paneigiamas ieškovės reikalavimo teisių į atsakovą buvimas.

40Ieškovė skunde nurodo, jog teismas sprendime neaiškino subrogacijos taisyklių (CK 6.1015 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimuose pažymėta, kad, taikant subrogaciją, siekiama užkirsti kelią, jog turto draudimas netaptų nepagrįstu praturtėjimu, kai draudėjas gauna ir draudimo išmoką, ir nuostolių atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Teisių perėjimas užtikrina visų teisinio santykio dalyvių: draudėjo, draudiko ir skolininko interesų apaugą, turtinių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, jog šie argumentai niekaip nesusiję su skundžiamu teismo sprendimu, nes kaip tik ieškovė ir siekia gauti draudimo išmoką nežiūrint į tai, kad skola jai buvo sumokėta. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė subrogaciją reglamentuojančių teisės aktų, nes šioje byloje ieškovė siekia gauti apmokėjimą už prekes du kartus. Be to, šių normų taikymas šioje byloje yra visiškai neaktualus dar ir dėl to, kad reikalavimą reiškia draudėjas draudikui. CK 6 1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Šioje byloje ieškovė kaip draudėja jokių reikalavimo teisių atsakovui neperdavė, nes bankas faktorizavo (apmokėjo) dalį sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „Nomera“, t.y. 445 467,54 Lt ir apmokėtos skolos dalyje perėmė reikalavimo teises į UAB „Nomera“. Kadangi atsakovas draudimo sutartimi draudė banką, B UAB „Nomera“ neatsiskaičius su banku, draudimo sutarties pagrindu atsakovas išmokėjo draudimo išmoką bankui ir perėmė reikalavimo teises į B UAB „Nomera“, kurias turėjo bankas. Atsakovas kaip draudikas 2014 08 14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi B UAB „Nomera“ bankroto byloje įtrauktas į kreditorių sąrašą.

41Apeliantės nuomone, Draudimo sutartyje aiškiai išdėstyta tvarka, kaip turi būti paskirstomos išieškotos iš skolininko sumos po to, kai išmokama draudimo išmoka, t.y. „visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo priklauso draudikui, išskyrus delspinigius“. Draudikas yra atsakovas. Dėl to yra visiškai neaktualios ieškovės nurodomos Draudimo sutarties nuostatos „visos išieškotos sumos, gautos po draudimo išmokos išmokėjimo priklauso draudikui, išskyrus delspinigius“ aiškinimas ir taikymas.

42Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo veiksmų įtakos žalos atsiradimui bankrutavusiai įmonei, nesvarstė atsakovo kaltės laipsnio ir jam tenkančios atsakomybės nenustatė. Tai turėjo įtakos materialiosios teisės normų neteisingam taikymui ir neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas turėtų vertinti įgaliotų asmenų veiksmus padarytos žalos kontekste. Kolegija pabrėžia, jog minėtų kalusimų pirmosios instancijos teismas ir neturėjo tirti, kadangi ieškinys yra ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Be to, ieškovei jokia žala nepadaryta. Su ieškove už jos pateiktas prekes yra pilnai atsiskaityta.

43Ieškovė pateikia tokį delspinigių skaičiavimą: tik 2013 11 26 fiksuotas apmokėjimas, o tai reiškia, kad iki 2013 11 26 skaičiuotini delspinigiai pagal 2008 06 02 pirkimo-pardavimo sutarties 5.1p., todėl nuo 2010 04 22 (draudiminio įvykio nagrinėjimo dienos) iki 2013 11 26 (nutarties įsiteisėjimo dienos, kada konstatuota, jog skolos nėra) susidarė 1 305 dienos, delspinigių suma yra 49 496,38 x 0,2 x 1305 = 129 195 Lt (37417,46 Eur). Kolegija sprendžia, kad delspinigių skaičiavimas už 1 305 dienas yra ydingas, nes yra nustatytas 6 mėn. senaties terminas, be to, yra teismų sprendimais konstatuota, jog UAB „Nomera“ 10 proc. skolos ieškovei sumokėjo laikotarpiu nuo 2008 07 21 iki 2008 10 29, t.y. dar gerokai iki 2010 04 22 (nuo šios datos ieškovė pradeda skaičiuoti delspinigius).

44Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad kadangi draudėjai yra iškelta bankroto byla, draudikas negali tenkinti kito kreditoriaus bankroto byloje kreditorinį reikalavimą, draudikas privalo debitorinį reikalavimą perduoti bankrutuojančiai įmonei juo labiau, kad bankas apskritai nėra kreditorius bankroto byloje; kadangi šie argumentai prieštarauja vieni kitiems. Bankas, sumokėjęs 90 procentų UAB „Nomera“ skolos ieškovei, perėmė reikalavimo teises į UAB „Nomera“, t.y. tapo jos kreditoriumi. UAB „Nomera“ sumokėjus ieškovei likusią 10 procentų skolos dalį, ji prarado ieškovės debitorės statusą. Todėl draudikas jokių ieškovės kreditorių kreditorinių reikalavimų, išmokėdamas draudimo išmoką bankui, netenkino. Be to, ieškovė nurodo, jog nuo 2014 01 28, įsiteisėjus 2014 01 20 Kauno apygardos nutarčiai bankroto byloje, kuria iš ieškovės kreditorių sąrašo buvo išbrauktas bankas, ieškovė nebeskolinga AB SEB bankas, todėl pagal draudimo sutartį bankas negali būti naudos gavėjas. Šie ieškovės teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti, nes bankas, sumokėjęs ieškovei UAB „Nomera“ skolą, ieškovės kreditoriumi netapo, nes ieškovė jam nebuvo skolinga, o atvirkščiai ieškovei buvo skolinga UAB „Nomera“, kurios skolą ieškovei sumokėjo bankas ir tuo civiliniai teisiniai santykiai 90 procentų skolos dalyje tarp ieškovės ir UAB „Nomera“ pasibaigė ir nauji tarp banko ir ieškovės neatsirado.

45Neteisingai ieškovė nurodo, kad bankas atsisakė reikalavimo teisės, nes 2009 03 10 raštuose nurodė, kad visa skolų našta perleidžiama draudėjui, kadangi pirma, 2009 03 10 banko rašte Nr. 08.04.08-03830 (t.1, b.l.125) kalbama apie Alva International skolą. Antra, 2009 03 10 banko rašte Nr.08.04.08-03830 (t.1, b.l. 126-127) buvo prašoma pervesti UAB „Nomera“ skolą 494 963,93 Lt į banko sąskaitą. Ieškovė šių pinigų nepervedė. Apie reikalavimo teisių atsisakymą raštuose nekalbama. Šiuo atveju bankas reikalavimo teises realizavo gaudamas draudimo išmoką.

46Apeliantės argumentas, kad bankas neteko naudos gavėjo statuso ir jam taikytinos CK 6. 191 str. 2d. nuostatos, t.y. bankas nuo 2014 01 20 atsisakė savo reikalavimo teisės, todėl nuo šios dienos bankas nėra naudos gavėjas B UAB „Žydra“ bankroto byloje, nesuprantamas, nes bankroto byloje yra kreditoriai ir debitoriai; ir antra, bankas reikalavimo teisės neatsisakė.

47Apeliantės nuomone, Draudikas neteisingai skaičiavo draudimo išmokos sumą. Draudimo sumą sudarė 1 499 995 Lt. Draudimo išmokų suma sudaro 258 852,37 Lt, todėl nepanaudoto draudimo suma sudaro 1 191 646,19 Lt, o įvertinus bankui perduotą 396 171,28Lt sumą, nepanaudota suma sudaro – 795 474,91 Lt (230 385,46 Eur), kuri išmokėtina ieškovei. Akivaizdu, jog šie argumentai nepagrindžia aplinkybės, kad neteisingai buvo apskaičiuota draudimo išmokos suma. Pagal draudimo sutartį buvo draustos ne apskritai visų B UAB „Žydra“ pirkėjų skolos, o tik konkrečių B UAB „Žydra“ klientų, kurių atžvilgiu buvo priimti draudiko sprendimai, nemokumas, draudimo išmoka bankui sudarė ne 100 prococentų, o 90 procentų apdraustos procentinės dalies. Bankas jokių pretenzijų atsakovui dėl draudimo išmokos apskaičiavimo nereiškė. Atsakovo pripažintas draustu 440 190,31 Lt nuostolis ir 396171,28 Lt draudimo išmokos išmokėjimas atitinka banko interesus. Jokių pretenzijų reikšti dėl draudimo išmokos sumos ieškovė neturi teisės, nes jai visa UAB „Nomera“ skola yra sumokėta. Be to, šis argumentas neusijęs su nagrinėjamu ginču, nes ginčas yra dėl draudimo išmokos priteisimo, o ne dėl neteisingai apskaičiuotos draudimo išmokos.

48Apeliaciniame skunde atliktas delspinigių skaičavimas yra visiškai nepagrįstas, nes UAB „Nomera“ skolą sumokėjo laikotarpiu 2008 07 21 – 2008 10 29, o delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį 2010 04 22 – 2013 11 26. Draudikas draudimo sutartimi nedraudė delspinigių, nes jie nedraudžiami, o draudžiamos tik pardavimų skolos. Prekinio kredito draudimo taisyklės nustato, kad nedraudžiami nuostoliai, patirti delspinigių, palūkanų, kaip sankcijų už piniginių prievolių nevykdymą laiku, o taip pat baudų ir kompensacijų forma (Taisyklių 1.2.3p.).

49Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo motyvų kolegija nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, dubliuojasi su anksčiau aptartais.

50Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, įrodymus, konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nenaikintinas.

51Dėl atsakovo Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur apeliacinio skundo.

52Atsakovė Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur apeliaciniame skunde (t.2, b.l. 32-34) prašo pakeisti Kauno apyklinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteisti iš bankrutavusios UAB „Žydra“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

53Kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas tenkintinas, nes apelianto prašymas atitinka teismų suformuotą praktiką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš atsakovo (bankrutuojančios įmonės) ieškovui (kreditoriui) priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. BAB „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, bylos Nr. 3K-3-67/2014). Priešingu atveju atsakovas turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis nurodant, kad atsakovui iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

54Atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentus, kad bankroto administratorius veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir administruojamos įmonės interesais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, kad ĮBĮ normose nenustatyta išimčių teismui nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, kad teismas, nukreipdamas išmokėtinas sumas į administravimo išlaidas, iš esmės atliktų kreditorių susirinkmo kompetencijai skirtą veiksmą teisėjų kolegija atmeta, nes bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų nėra joks veiksmas, koreguojantis administravimo išlaidas ir antra, tokia yra suformuota praktika.

55Ieškovės nurodoma kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010 vadovautis nėra pagrindo, nes toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, o ne dėl bylinėjimosi išlaidų iš bankrutuojančios įmonės atlyginimo.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų.

57Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 946,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (t.2, b.l. 64-68). Šias išlaidas sudaro advokato pagalbai sumokėta suma už apeliacinio skundo, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą.

58Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas yra pagrįstas, todėl patenkintinas, nes ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovės apeliacinis skundas patenkintas. Atsakovui iš ieškovės kolegija priteisia 946,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų (CPK 93 str.).

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

60Ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.

61Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui pakeisti ir ją išdėstyti taip:

62Priteisti atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 300156205, iš ieškovės Bankrutavusios UAB „Žydra“, juridinio asmens kodas 132738279, 1471,91 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, mokėtinų iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

63Likusios sprendimo dalies nekeisti.

64Priteisti atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 300156205, iš ieškovės Bankrutavusios UAB „Žydra“, juridinio asmens kodas 132738279, 946,23 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, mokėtinų iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

65Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškinyje (t.1, b. l. 3-6) teismo prašė priteisti iš atsakovo... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2009 02 04 nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė... 6. 2007 08 30 ieškovė ir AB SEB bankas sudarė faktoringo sutartį... 7. Draudėja B UAB „Žydra“ 2014 08 04 pateikė prašymą draudikui Coface... 8. Atsakovas Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos... 9. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė bylą... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.... 11. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu (t.2, b. l. 11 - 15)... 12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais pirmosios... 13. 2008 06 02 UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ pasirašė 2008 06 02 pirkimo -... 14. Ieškovė ir atsakovas Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 2... 15. Draudėja B UAB Žydra 2014 08 04 pateikė prašymą atsakovui, išmokėti jai... 16. 4) 2008-07-16 ZZZ Nr. 10317, 41704,74 Lt., (12078,53 EUR);... 17. 5) 2008-07-14 PVM sąskaita faktūra ZZZ Nr. 10318, suma su PVM 76098,47 Lt.,... 18. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos... 19. CPK 182 straipsnio 2 dalis nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų... 21. Atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą... 22. .... 23. Įvertinęs anksčiau nurodytą, pirmosios instancijos teismas ieškinį... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 25. Apeliaciniame skunde (t.2, b. l. 22-31) ieškovė prašo panaikinti 2015 m.... 26. Atsakovas Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur... 27. Atsakovas Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur... 28. Ieškovė B UAB „Žydra“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t.2,... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas... 31. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 32. Apeliaciniuose skunduose keliami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 33. Išnagrinėjusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus... 34. Ieškovė prašė teismo priteisti jai neišmokėtą draudimo išmoką,... 35. Dėl ieškovės B UAB „Žydra“ apeliacinio skundo.... 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys grindžiamas tokiomis faktinėmis... 37. 2014 07 08 draudimo kompanijos sprendimu Nr.108.08764/1 (13222) pirkėjo V. G.... 38. Ieškovė, nesutikdama su sprendimu, nurodo, jog nesutinka, kad 10 proc. skolos... 39. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 40. Ieškovė skunde nurodo, jog teismas sprendime neaiškino subrogacijos... 41. Apeliantės nuomone, Draudimo sutartyje aiškiai išdėstyta tvarka, kaip turi... 42. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo veiksmų... 43. Ieškovė pateikia tokį delspinigių skaičiavimą: tik 2013 11 26 fiksuotas... 44. Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad kadangi... 45. Neteisingai ieškovė nurodo, kad bankas atsisakė reikalavimo teisės, nes... 46. Apeliantės argumentas, kad bankas neteko naudos gavėjo statuso ir jam... 47. Apeliantės nuomone, Draudikas neteisingai skaičiavo draudimo išmokos sumą.... 48. Apeliaciniame skunde atliktas delspinigių skaičavimas yra visiškai... 49. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo motyvų kolegija nepasisako, nes jie... 50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau... 51. Dėl atsakovo Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur... 52. Atsakovė Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur... 53. Kolegijos vertinimu, apeliacinis skundas tenkintinas, nes apelianto prašymas... 54. Atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentus, kad bankroto... 55. Ieškovės nurodoma kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 57. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 946,23 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas yra pagrįstas, todėl... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 60. Ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą... 61. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš... 62. Priteisti atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur... 63. Likusios sprendimo dalies nekeisti.... 64. Priteisti atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur... 65. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....