Byla 2A-466-196/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2154-343/2015, pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ ieškinį atsakovui Compagne Francause D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atstatyti vienerių metų terminą, taikomą iš draudiminių teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikšti; 2008 m. rugsėjo 22 d. prekinio draudimo liudijimo GAC Nr. 0265/08 11 punktą („naudos gavėjas – AB SEB bankas“) pripažinti negaliojančiu nuo 2014 m. sausio 28 d. įsiteisėjus Kauno apygardos nutarčiai 2014 m. sausio 20 d. BUAB „Žydra“ bankroto byloje; priteisti iš atsakovo Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialo neišmokėtą 129 016,32 EUR sumą bei 38 704,89 EUR palūkanų; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2008-06-02 UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 26, pagal kurią ieškovė įsipareigojo gaminti pirkėjui UAB „Nomera“ užsakomą produkciją numatytomis kainomis. 2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais UAB „Žydra“ pirkėjai UAB „Nomera“ patiekė prekių už 143 351,43 EUR. 2007-08-30 ieškovė ir AB SEB bankas sudarė faktoringo sutartį Nr. 0370751365104-l1; prie sutarties 2008-07-10 pasirašė susitarimą Nr. 4. Šiuo susitarimu UAB „Žydra“ susitarė su Banku dėl parduotų prekių V. G. įmonei „Nomera“ (dabartinė BUAB „Nomera“) finansavimo pagal 2008-06-17 sprendimą „Dėl pirkėjo kredito limito poliso Nr. 840600265“, nustatant specialų kredito limitą 144 810,00 EUR (500 000,00 Lt.) sumai. Pardavusi prekes ir negavusi apmokėjimo ieškovė Bankui perdavė dokumentus ir reikalavimo teisę į skolininką V. G. įmonę „Nomera“, bendrai 143 351,43 EUR (494 963,83 Lt.) sumai. Pagal faktoringo sutartį už parduotas prekes Bankas ieškovei apmokėjo iš dalies - 129 016,32 EUR (445 467,54 Lt.). Už likusią parduotos pirkėjui produkcijos dalį -14 335,12 EUR (49 496,30 Lt), AB SEB bankas skolos nepadengė. 2009-04-02 SEB bankas pateikė ieškovei ir Kauno apygardos teismui raštą, kuriame nurodė, jog pirkėja UAB „Nomera“ iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Žydra“ nepadengė skolos neapmokėdama nei vienos sąskaitos. Pagal faktoringo sutartį bankas pareiškė finansinį reikalavimą, susijusį su UAB „Nomera“ UAB „Žydra“ bankroto byloje 473 079,63 Lt, nurodydamas, kad reikalavimą sudaro pagrindinė skola 445 467,54 Lt, palūkanos 23 203,43 Lt, ir 4 408,366 Lt dydžio PVM mokestis. Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „Žydra“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas B. D.. Kauno apygardos teismo 2009-04-28 nutartimi AB SEB bankas buvo įtrauktas į BUAB „Žydra“ kreditorių sąrašą su šiuo finansiniu reikalavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-27 nutartimi UAB „Nomera“ iškelta bankroto byla, AB SEB bankas joje įtrauktas kreditoriumi. 2009-03-10 raštais bankas atsisakė savo reikalavimo teisės į UAB „Nomera“, todėl visa skolų našta buvo perleista ieškovei. 2007-09-19 ieškovė UAB „Žydra“ sudarė prekinio kredito draudimo sutartį su draudimo kompanija Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialu (tuometinis atsakovo pavadinimas). Draudimo sutartį sudarė ir Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklės. Pagal prekinio draudimo liudijimo GAC Nr. 0265/08 11 punktą naudos gavėju nurodytas bankas. 2008 m. lapkričio 12 d. ieškovė ir bankas pateikė draudikui dokumentus ir informaciją, jog debitorius UAB „Nomera“ neįvykdė savo įsipareigojimų ir prašė įvykį pripažinti draudiminiu. 2010-04-22 įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, t. y. draudimo kompanija padarė išvadą, jog 494 963,83 Lt nuostolis yra nedraudiminis, tačiau 2014-07-08 sprendimu tas pats įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Draudiko mokėtina suma pagal šį sprendimą yra BUAB „Žydra“ debitorinis įsiskolinimas, kuris ieškovės įmonėje skirstytinas pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas. 2014 m. liepos 10 d. atsakovas išmokėjo bankui 114 739,13 Eur draudimo išmoką, nors bankas nebuvo BUAB „Žydra“ kreditorius ir jam negaliojo draudimo limitas, susijęs su UAB „Nomera“. 2015-03-23 ieškovė pateikė atsakovui prašymą išmokėti perskaičiuotą draudimo išmoką 127 487,93 Eur, pripažinus drausta 143 351,43 Eur skolą. Atsakovas 2015-05-06 raštu atsisakė išmokėti prašomą išmoką. 2014-08-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovas įtrauktas į BUAB „Nomera“ kreditorių sąrašą vietoje AB SEB bankas su 396 171,28 Lt finansiniu reikalavimu. Taigi, atsakovas perėmė išieškotojo teises subrogacijos pagrindais. Kadangi apmokėjimo terminai praleisti daugiau kaip 5 metus, tai ieškovė prašė priteisti ne tik skolą, bet ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už 5 metus (už laikotarpį nuo 2010-07-06 iki 2015-07-07) (445 467,54 x 6% x 5 = 133 640,26 Lt arba 38 704,89 Eur). Atsakovas jau nuo BUAB „Žydra“ bankroto bylos pradžios žinojo apie pirkėjo nemokumą, tačiau savo pareigos sumokėti draudimo išmoką draudėjai tyčia vengė, todėl ieškovė prašė atstatyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudiminių teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikšti.

6Atsakovas Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialas (buvęs Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas) atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

7Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. tarp B UAB „Žydra“ ir AB SEB bankas buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 0370751365104-11, kuria ieškovė įsipareigojo perleisti bankui reikalavimo teises ir mokėti bankui sutartyje nustatytus mokesčius, o bankas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka perimti reikalavimo teises ir pervesti į ieškovės sąskaitą faktoringo avansą bei faktoringo likutį. 2007-09-19 ieškovė UAB „Žydra“ ir atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą laikotarpiui nuo 2007-09-18 iki 2008-09-17 sudarė prekinio kredito draudimo sutartį (prekinio kredito draudimo liudijimas (polisas) GAC Nr. 0265/07). Draudimo sutartimi buvo draudžiami UAB „Žydra“ pirkėjai, kuriems Draudikas suteikė kredito limitus ir apie tai informavo UAB „Žydra“. Pagal sutarties sąlygas draudžiama rizika įvardytas pirkėjo įsiskolinimo nevisiškas apmokėjimas pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas (draudimo liudijimo 11 punktas). Draudimo sutartį sudarė ir Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklės. 2007-09-21 tarp šalių buvo sudarytas priedas prie sutarties, 2007-10-05 draudimo liudijimas buvo papildytas. 2010-04-22 sprendimu įvykis, susijęs su UAB „Nomera“, buvo pripažintas nedraudiminiu. 2014-03-04 Klaipėdos apygardos teismas banką įtraukė kreditoriumi į BUAB „Nomera“ bankroto bylą, patvirtino 445 467,58 Lt kreditorinį reikalavimą. 2014-07-08 atsakovas pakeitė savo 2010-04-22 sprendimą, įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo AB SEB bankui 396 171,28 Lt draudiminę išmoką ir vietoje AB SEB banko įstojo į BUAB „Nomera“ kreditorių sąrašą (Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-14 nutartis).

8Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Žydra“ ieškinį dėl tos pačios sumos priteisimo iš UAB „Nomera“, 2012-12-17 priimtame sprendime konstatavo, kad tą pačią sumą ieškovei už UAB „Nomera“ yra sumokėjęs bankas pagal faktoringo sutartį, todėl ieškovė neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo prašyti šią sumą priteisti iš UAB „Nomera“ (civilinė byla Nr. 2-2631-259/2012). Ieškovė sprendimo šioje dalyje neskundė, todėl atsakovo nuomone, ieškovė neturi reikalavimo teisių į atsakovą, nes ši suma jai yra sumokėta. Minėtoje byloje ieškovė tą pačią sumą ir palūkanas prašė priteisti iš UAB „Nomera“, o šioje nagrinėjamoje byloje iš atsakovo. Nors atsakovai minimose bylose yra skirtingi, tačiau atsakovo nuomone, abiejų bylų ieškinio faktinis pagrindas yra tapatus ir pagrįstas tais pačiais įrodymais. Be to, ieškovė ieškinyje pripažino, jog prašomą priteisti pinigų sumą ji yra gavusi (ieškinio antras lapas pirma pastraipa: „už parduotas prekes bankas ieškovui pagal faktoringo sutartį dalinai apmokėjo (445467,54 Lt) 129 016,32 Eur“).

9Atsakovas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog bankas savo reikalavimo teisių į BUAB „Nomera“ neatsisakė. Kauno apygardos teismas 2012-12-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012 konstatavo, kad yra nepagrįstas manymas, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į UAB „Nomera“ pagal banko 2009-03-10 raštą, nes iš rašto turinio ir jo esmės nėra pagrindo daryti išvadą, kad bankas perleidžia ieškovei kažkokią turimą reikalavimo teisę į BUAB „Nomera“. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl minėto Kauno apygardos teismo 2012-12-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1641/2013 ir Lietuvos Aukščiausias teismas išnagrinėjęs kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2014 atitinkamai nustatė, kad AB SEB bankas jokių reikalavimo teisių į BUAB „Nomera“ neatsisakė ir nurodė, kad BUAB „Žydra“ reikalavimo teisės į BUAB „Nomera“ yra perėjusios bankui.

10Atsakovas nurodė, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta išimtinai trečiojo asmens AB SEB bankas naudai, todėl nėra jokio teisinio/faktinio pagrindo šią nuostatą pripažinti negaliojančia. Ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Draudimo sutarties 11 p. dėl naudos gavėjo banko pripažinti negaliojančia. Savo reikalavimo teisių pagal draudimo sutartį bankas nėra atsisakęs. Minėta, draudimo sutartis sudaryta išimtinai banko naudai, jos pagrindu sukuriant naują prievolę, įvykus draudiminiam įvykiui (Bankui Faktoringo sutarties pagrindu sumokėjus pardavėjai UAB „Žydra“ už pirkėją UAB „Nomera“, UAB „Nomera“ tapus nemokiai ir neatsiskaičius su banku), išmokėti draudimo išmoką ne tiesiogiai draudėjui, t. y. UAB Žydra“, o naudos gavėjui AB SEB bankas, kuris faktorizavo (apmokėjo) BUAB „Nomera“ skolą BUAB „Žydra“. Dėl tokio susitarimo, kuriame buvo aiškiai įvardyta, kad naudos gavėjas yra bankas, pats draudėjas neturi teisės reikalauti, kad draudimo sutartis būtų vykdoma draudėjo naudai. Ši nuostata nepažeidžia ir ĮBĮ 35 straipsnio, nes AB SEB bankas ieškovei skolą sumokėjo dar iki bankroto bylos iškėlimo.

11Atsakovas nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti ieškovei 1 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių. Reikalavimas priteisti palūkanas nepagrįstas, nes ieškovės teisės nėra pažeistos, kadangi apmokėjimą ji gavo iš banko dar 2008 metais.

12Kadangi ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsakovas prašė skirti BUAB „Žydra“ administratoriui B. D. baudą CPK 95 str. pagrindu.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui iš ieškovės bankrutavusios UAB „Žydra“ 1 682,20 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, mokėtinų iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Paskyrė BUAB „Žydra“ administratoriui B. D. 2 000 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialas.

15Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė pardavė BUAB „Nomera“ prekes 2008 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, bet negavo apmokėjimo bendrai 143 351,43 EUR (494 963,83 Lt) sumai, todėl kreipėsi į AB SEB bankas dėl skolos apmokėjimo Faktoringo sutarties pagrindu (2007-08-30 AB SEB bankas ir ieškovė BUAB „Žydra“ buvo sudariusios Faktoringo sutartį Nr. 0370751365104-11). Pagal ieškovės ir atsakovo 2007-09-19 sudarytos draudimo sutarties sąlygas, draudžiama rizika įvardytas pirkėjo įsiskolinimo nevisiškas apmokėjimas pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas. Draudimo sutartis buvo sudaryta išimtinai trečiojo asmens AB SEB bankas naudai, sutarties pagrindu sukuriant naują prievolę (įvykus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką ne tiesiogiai draudėjui (ieškovei), o trečiajam asmeniui - AB SEB bankas). 2014-07-08 draudimo kompanijos sprendimu Nr. 108.08764/1 (13222) pirkėjo BUAB „Nomera“ 440 190,31 Lt skola ieškovei pripažinta draustu nuostoliu. Atsakovas Draudimo sutarties Specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 2 papunkčio pagrindu, naudos gavėjui AB SEB bankas 2014-07-10 išmokėjo 90% jo dalį sudarančią draudimo išmoką – 114 739,13 EUR (396171,28Lt), skaičiuojant nuo 440 190,31 Lt nuostolio. Atsakovas, išmokėjęs draudimo išmoką bankui, Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-14 nutartimi BUAB „Nomera“ bankroto byloje buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą išmokėtai draudimo sumai – 396 171,28 Lt.

16Teismas nustatė, kad ieškovė Kauno apygardos teisme buvo pareiškusi ieškinį UAB „Nomera“, trečiajam asmeniui (nagrinėjamoje byloje atsakovui) Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui dėl 494 963,83 Lt skolos. Toje byloje buvo kilęs ginčas dėl prekių apmokėjimo pagal 2008-07-11 ? 2008-08-07 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kurį grindė tais pačiais finansiniais dokumentais, kaip ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012, 129 016,32 Eur sumai (šioje byloje ieškinys pareikštas mažesnei sumai, nes draudimo kompanija kompensavo ne visą sumą), rėmėsi tomis pačiomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012 ieškinį atmetė. Minėtą sprendimą BUAB „Nomera“ apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nurodė, kad nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. spalio 29 d. atsakovės BUAB „Nomera“ atlikti mokėjimai ieškovei (BUAB „Žydra“) apėmė finansuotojo AB SEB bankas nepadengtą ginčo sąskaitų likutį (10 proc. sąskaitų sumos - 49 496,44 Lt), todėl apeliacinis teismas šioje dalyje Kauno apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė kitą sprendimą – ieškinį dėl 49 496,44 Lt skolos priteisimo atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam teismui, kuris 2014 m. liepos 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-379/2014) Lietuvos apeliacinio teismo skundžiamą nutartį paliko nepakeistą.

17Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį atsakovei prašydama priteisti 129 016,32 EUR, remdamasi tomis pačiomis PVM sąskaitomis - faktūromis, kurias ieškovei apmokėjo AB SEB bankas, t. y., ieškovė antrą kartą siekia prisiteisti apmokėjimą už parduotas prekes. Ieškovė neturi reikalavimo teisių į atsakovą, nes ši suma jai yra sumokėta. Tai yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, ieškovė šį faktą yra pati pripažinusi. Abiejų bylų ieškinio faktinis pagrindas yra tapatus ir pagrįstas tais pačiais įrodymais. Teismas nurodė, kad ieškovė pareikštame ieškinyje pripažino, jog ji gavo prašomą priteisti pinigų sumą. Teismas nepagrįstais laikė ir ieškovės argumentus, kad bankas atsisakė reikalavimo teisių į UAB „Nomera“. Teismas konstatavo, kad neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas atnaujinti ieškovei 1 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių. Ieškovei apskritai neturint jokių reikalavimo teisių į atsakovą, objektyviai negali būti atnaujinamas ir terminas, nes neegzistuoja joks ieškovės teisių pažeidimas.

18Teismas nepagrįstu laikė ir reikalavimą priteisti palūkanas, kadangi ieškovės teisės nėra pažeistos, apmokėjimą ji gavo iš banko dar 2008 metais.

19Teismas nurodė, kad administratorius dar 2009 metais tą pačią sumą bandė prisiteisti iš UAB „Nomera“, tačiau, atmetus ieškinį tuo pagrindu, jog 129 016,32 Eur sumą ieškovė gavo iš banko Faktoringo sutarties pagrindu, ieškinį 2015 metais pareiškė draudikui, reikalaudamas, kad ta pati suma būtų išmokėta antrą kartą, tik jau kaip draudimo išmoka. Be to, pats administratorius B. D. 2014-07-02 pranešė draudikui (atsakovui), kad sutinka ir neprieštarauja, jog naudos gavėjui AB SEB bankas būtų išmokėta draudimo išmokos dalis, dėl kurios pareiškė šį ieškinį. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad AB SEB bankas BUAB „Žydra“ sumokėjo prašomą priteisti sumą administratorius pripažino ne tik 2009 metais reikšdamas ieškinį, bet ir šiame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad administratorius pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo procesu, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį bei privertė atsakovą gintis nuo nepagrįstai jo atžvilgiu atliktų veiksmų, t. y. samdyti antrą kartą advokatą, patirti išlaidas. Todėl teismas tenkino atsakovo prašymą skirti baudą ir paskyrė ieškovės administratoriui B. D. 2 000 Eur baudą (CPK 95 str. 2 d.), pusę šios sumos sumokant atsakovui.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės naudai priteisti 34 421,74 Eur palūkanų; atstatyti terminą reiškiamiems nuostoliams, kuriuos prašoma priteisti palūkanų forma; pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl baudos skyrimo administratoriui B. D., t. y. neskirti baudos; taip pat sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 650 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

221. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, kaip ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-2631-259/2012. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas yra BUAB „Žydra“, o atsakovas yra COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Lietuvos filialas, ieškinio pagrindas draudimo sutartis, tuo tarpu Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012, BUAB „Žydra“ buvo pareiškusi ieškinį pagal pirkimo - pardavimo sutartį atsakovei UAB „Nomera“. Teismas skundžiamame sprendime nenustatinėjo įsiskolinimo tarp ieškovės ir atsakovo susidarymo pagrindų, atsiskaitymo eigos ir draudimo sutarties sąlygų.

232. Atsakovas nepagrįstai 2010-04-22 sprendimu atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką ieškovei, tačiau 2014 m. liepos 8 d. sprendimu, iš esmės tais pačiais motyvais, pakeisdamas tik rezoliucinę dalį, įvykį pripažino draudiminiu. Apeliantės nuomone, tokie atsakovo veiksmai yra vertintini kaip nesąžiningas elgesys, vengimas išmokėti draudimo išmoką. Apeliantė nurodė, kad jos teisė reikalauti, kad atsakovas įvykdytų prievolę, atsirado tuo pačiu metu kaip ir banko, t. y. nuo prievolės mokėti draudimo išmoką momento. Todėl apeliantės nuomone, AB SEB bankas turėjo reikalavimo teisę tik į draudimo išmokos dalį, o į likusią draudimo išmokos dalį reikalavimo teisė priklauso ieškovei.

243. Apeliantės nuomone, ieškovės kreditorių naudai turi būti skaičiuojamos 6 procentų dydžio palūkanos per penkių metų laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 7 d. Kadangi atsakovas 2015 m. liepos 10 d. pats pervedė AB SEB bankui 114 739,13 Eur, todėl 6 procentų palūkanos skaičiuotinos nuo šios sumos ir sudaro 34 421,74 Eur. 2010 m. balandžio 22 d. atsakovas turėjo visą Draudimo taisyklių 12.7 punkte nurodytą informaciją dėl draudiminio įvykio susijusio su UAB „Nomera“ nemokumu, todėl nuo 2010 m. balandžio 22 d. jam atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką, o praleidus šį terminą ir palūkanas. Kadangi atsakovas neišmokėjo draudimo išmokos per 30 dienų, jam skaičiuotinos palūkanos.

254. Apeliantės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais, patirtais dėl laiku nesumokėtos skolos.

265. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą paskirti ieškovės administratoriui baudą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kokius nuostolius jis patyrė dėl šio pareikšto ieškinio. Bankroto administratorius ieškinį reiškė gindamas BUAB „Žydra“ kreditorių interesus.

276. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš jos 1 682,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, nes pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo parengimą taikytinas koeficientas 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 650 Eur.

28Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodant, jog jos yra atlyginamos iš administravimo išlaidų ieškovo BUAB „Žydra“ bankroto byloje. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

291. Ieškovė visą reikalaujamą priteisti 129 016,32 EUR (445 467,55 Lt) sumą už BUAB „Nomera“ parduotas prekes yra gavusi iš Banko Faktoringo sutarties pagrindu dar 2008 m. ir tas faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 str.), tiek pripažintas paties ieškovės (CPK187 str.), todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo išmokėti 129 016,32 EUR (445 467,55 Lt) draudimo išmoką, taip pat neturi teisės reikalauti iš šios išmokos tiesiogiai kildinamo reikalavimo - palūkanų sumokėjimo.

302. BUAB „Nomera“ taip pat yra atsiskaičiusi su ieškove ir sumokėjusi jai 49 496,44 Lt sumą.

313. Draudimo sutartis buvo sudaryta naudos gavėjo AB SEB bankas naudai, todėl vien dėl šios priežasties apeliantė neturi teisės reikalauti nei draudimo išmokos, nei palūkanų sumokėjimo. AB SEB bankas savo reikalavimo teisių nėra atsisakęs.

324. Atsakovas tinkamai įvykdė savo prievolę ir 2014 m. liepos 10 d. išmokėjo 114 739,13 Eur draudimo išmoką. Apeliantės teiginiai, kad atsakovas netinkamai vykdė draudimo sutartį yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu atsisakė atlyginti nuostolius dėl UAB „Nomera“ nemokumo, nes tuo metu UAB „Nomera“ bankroto byla dar nebuvo iškelta. Be to, minėto atsakovo sprendimo ieškovė neskundė.

336. Atsakovo nuomone, apeliantės prašymas priteisti jai palūkanas yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė realiai nepatyrė jokių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepagrįstai prašo priteisti jai palūkanas, nėra pagrindo ir spręsti klausimą dėl termino, reiškiamiems nuostoliams, palūkanų forma, atnaujinimo.

347. Teismas pagrįstai paskyrė baudą BUAB „Žydra“ bankroto administratoriui B. D., nes jis akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pareikšdamas visiškai nepagrįstą ieškinį.

358. Nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, nes apeliantė savo prašymą grindžia jau negaliojančiomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi pirmosios instancijos teismas taikė galiojančių Rekomendacijų redakciją, nėra pagrindo keisti atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

37Dėl bylos nagrinėjimo ribų

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

39Apeliantė apeliaciniame skunde skundžia Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta ieškovės bankroto administratoriui B. D. paskirti 2000 Eur dydžio baudą, iš ieškovės priteisti 1682,20 Eur bylinėjimosi išlaidų bei netenkinti ieškovės reikalavimai atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą bei priteisti palūkanas. Su kita Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo dalimi, t. y. dėl draudiminės išmokos sumokėjimo AB SEB bankui, apeliantė sutinka ir šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliantės apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

40Dėl pareikšto ieškinio tapatumo

41Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta prekinio kredito draudimo sutartis, pagal kurią buvo draudžiamas ieškovės klientų, tame tarpe ir UAB „Žydra“ pirkėjo UAB „Nomera“ nemokumas. Pagal minėtą draudimo sutartį naudos gavėju buvo numatytas AB SEB bankas. Naudos gavėjas AB SEB bankas išsiuntė atsakovui pranešimą apie UAB „Nomera“ uždelstą skolą, kurios dydis yra 494 963,93 Lt. Atsakovas 2010 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos, kuriuo nusprendė pripažinti nuostolį nedraudiminiu įvykiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino AB SEB banko finansinį reikalavimą BUAB „Nomera“ bankroto byloje 445 467,958 Lt sumai. 2014 m. liepos 8 d. atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo išmokėjo naudos gavėjui AB SEB bankas 396 171,28 Lt draudimo išmoką, atitinkamai su šia suma atsakovas buvo įtrauktas į BUAB „Nomera“ kreditorių sąrašą.

42Remiantis byloje esančiais įrodymais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį UAB „Nomera“ dėl 494 963,83 Lt skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovės reikalavimą dėl 445 467,958 Lt priteisimo atmetė, bet priteisė 49 296,30 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2013 m. lapkričio 26 d. dėl 49 496,44 Lt konstatavo, kad nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. spalio 29 d. UAB „Nomera“ atlikti mokėjimai ieškovei, t. y. BUAB „Žydra“ apėmė finansuotojo AB SEB banko nepadengtą ginčo sąskaitų likutį (10 proc. sąskaitų sumos – 49 496,44 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2014 nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl 49 496,44 Lt draudimo išmokos priteisimo kreipėsi ir į Kauno apylinkės teismą, kuris 2015 m. birželio 2 d. sprendimu jos ieškinį taip pat atmetė (civilinė byla Nr. 2-3808-713/2015), o Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, 2015 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-2041-343/2015).

43Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

44Minėtoje Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2631-259/2012, ieškovė iš esmės pareiškė tapatų ieškinį, kaip ir nagrinėjamoje byloje, tik šioje byloje reikalavimas pareikštas atsakovui, t. y. draudimo kompanijai, o 2012 metais nagrinėtoje byloje atsakovė buvo BUAB „Nomera“, tačiau abiejuose bylose nurodyti tie patys faktiniai pagrindai, ieškovė savo reikalavimus grindė tais pačiais įrodymais. Kadangi aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriuose dalyvavo tie patys asmenys, iš naujo įrodinėti nereikia, teisėjų kolegijos nuomone, nustatęs prejudicinį faktą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad ieškovė neturi reikalavimo teisių į atsakovą, kadangi ši suma jai jau buvo sumokėta, todėl ieškinį dėl 129 016,32 Eur dydžio neišmokėtos draudimo sumos pagrįstai atmetė. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad teismas skundžiamame sprendime nenustatinėjo įsiskolinimo tarp ieškovės ir atsakovo susidarymo pagrindų, atsiskaitymo eigos ir draudimo sutarties sąlygų. Su tokia apeliantės nuomone teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad teismų nustatytos aplinkybės negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Pažymėtina, kad priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl iš jų atsiradusių materialinių teisių gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad 129 016,32 Eur sumą yra gavusi iš AB SEB banko pagal faktoringo sutartį. Todėl akivaizdu, kad antrą kartą ta pati suma ieškovei negali būti išmokėta, nes tai reikštų nepagrįstą jos praturtėjimą (CK 6.242 str. 1 d.).

45Taip pat nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad atsakovas nepagrįstai 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką ieškovei, tačiau 2014 m. liepos 8 d. sprendimu, iš esmės tais pačiais motyvais, pakeisdamas tik rezoliucinę dalį, įvykį pripažino draudiminiu. Pažymėtina, kad draudimo išmoka nebuvo mokama, nes tuo metu tarp šalių vyko teisminiai ginčai (Kauno apygardos teismo byla Nr. 2-2631-259/2012). Pasibaigus teisminiams ginčams, atsakovas sumokėjo AB SEB bankui piniginę išmoką, dėl to bankas atsakovui neturi jokių pretenzijų, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai bei sąmoningai vilkino draudimo išmokos sumokėjimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai, pačios ieškovės elgesys yra nesąžiningas, nes už tas pačias prekes, remdamasi tais pačiais įrodymais, ji siekė antrą kartą gauti piniginį apmokėjimą.

46Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliantės reikalavimą priteisti jai 34 421,74 Eur dydžio palūkanas. Apeliantės nuomone, atsakovui nuo 2010 m. balandžio 22 d. atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką, o kadangi atsakovas šį terminą praleido, todėl jis turėtų mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių draudimo sutartis buvo sudaryta naudos gavėjo AB SEB bankas naudai (Draudimo sutarties 11 p.), bankas ieškovei yra sumokėjęs 129 016,32 Eur, o 49 496,44 Lt sumą ieškovei sumokėjo pati BUAB „Nomera“ ir su ieškove dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo visiškai atsiskaityta, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti ne tik draudimo išmokos, bet ir palūkanų sumokėjimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės reikalavimą priteisti jai neišmokėtą 129 016,32 Eur draudimo išmoką, bei šios dalies neginčijant apeliacinės instancijos teisme, negali būti tenkinamas ir apeliantės reikalavimas dėl 34 421,74 Eur dydžio palūkanų priteisimo.

47Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliantė neturi jokių reikalavimo teisių nei į atsakovą, nei į AB SEB banką, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti ir apeliantei vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudiminių teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams pareikšti. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas senaties terminas atnaujintas. Kadangi nagrinėjamuoju atveju buvo nustatyta, jog apeliantės teisės nėra pažeistos ir ji iš vis neturi reikalavimo teisės į atsakovą, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

48Dėl baudos ieškovės administratoriui skyrimo

49Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

50Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str., gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.).

51CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

52Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė ieškovės administratoriui B. D. 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau apeliantė nesutinka su paskirta bauda nurodydama, jog bankroto administratorius, teikdamas ieškinį, tik gynė BUAB „Žydra“ kreditorių interesus, o ne piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Su tokia apeliantės nuomone teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Kaip jau buvo minėta, teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi su ja buvo visiškai atsiskaityta dar 2008 metais, pagal AB SEB bankas faktoringo sutartį, kai buvo padengtas BUAB „Nomera“ įsiskolinimas. Šios aplinkybės buvo nustatytos teismų, kuriems ieškinius buvo pareiškęs B. D., o tai reiškia, kad jis žinojo, jog neturi reikalavimo teisės, tačiau vėl su tapačiu reikalavimu kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus ir teismo paskirtą baudą palieka galioti (CPK 95 str.).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

54Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 682,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovė šią sumą ginčijo, nurodydama, jog teismas, turėjo remtis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.14 punktu, kur nustatyta, jog už atsiliepimo parengimą taikytinas koeficientas 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 650 Eur.

55Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir nurodo, kad 2015 kovo 19 d. buvo priimtas įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos), pagal kurias rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, apeliantė nepagrįstai prašė teismo skaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, remiantis minimalia mėnesine alga, pagal jau negaliojančią Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintą Rekomendacijų redakciją.

56Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė naujos redakcijos Rekomendacijas ir pagal jas apskaičiavo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijose teisme. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį ar atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas 2015 metų ketvirtąjį ketvirtį (2015 m. spalio 26 d.), bylinėjimosi išlaidos turi būti skaičiuojamos pagal 2015 metų antrojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris 2015 metų antrąjį ketvirtį siekė 713,90 Eur. Kadangi atsakovas pateikė teismui įrodymus dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovės (CPK 93 str.).

57Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu iš ieškovės atsakovui priteistos 1 682,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Jų atsiradimą iš esmės lėmė atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už jam suteiktas teisines paslaugas dėl to, jog gynėsi nuo jam ieškovės pareikšto turtinio reikalavimo, laikydamas jį neteisėtu ir nepagrįstu. Jei ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, patiria išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl tuo atveju, jei išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovės pareikšti reikalavimai yra netenkinami, jai atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, kurios taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju, atsakovas turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovės prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nurodydamas, jog išlaidos yra atlyginamos iš administravimui skirtų lėšų.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

59CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

60Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jam 762,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 19-21). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 748 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegija tenkina atsakovo prašymą ir priteisia jam iš ieškovės 762,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nurodant, jog bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str., 98 str.).

61Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

62Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

64Priteisti atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui (juridinio asmens kodas 300156205) iš ieškovės bankrutavusios UAB „Žydra“ (juridinio asmens kodas 132738279) 762,24 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, mokėtinų iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atstatyti vienerių... 5. Nurodė, kad 2008-06-02 UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ pasirašė pirkimo... 6. Atsakovas Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos... 7. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. tarp B UAB „Žydra“ ir AB SEB bankas... 8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB... 9. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra... 10. Atsakovas nurodė, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta išimtinai trečiojo... 11. Atsakovas nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti... 12. Kadangi ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsakovas prašė skirti... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 15. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Žydra“ ir UAB „Nomera“ buvo... 16. Teismas nustatė, kad ieškovė Kauno apygardos teisme buvo pareiškusi... 17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį... 18. Teismas nepagrįstu laikė ir reikalavimą priteisti palūkanas, kadangi... 19. Teismas nurodė, kad administratorius dar 2009 metais tą pačią sumą bandė... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos... 22. 1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė... 23. 2. Atsakovas nepagrįstai 2010-04-22 sprendimu atsisakė įvykį pripažinti... 24. 3. Apeliantės nuomone, ieškovės kreditorių naudai turi būti skaičiuojamos... 25. 4. Apeliantės reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, t. y.... 26. 5. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą paskirti ieškovės... 27. 6. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš jos 1 682,20 Eur... 28. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės... 29. 1. Ieškovė visą reikalaujamą priteisti 129 016,32 EUR (445 467,55 Lt) sumą... 30. 2. BUAB „Nomera“ taip pat yra atsiskaičiusi su ieškove ir sumokėjusi jai... 31. 3. Draudimo sutartis buvo sudaryta naudos gavėjo AB SEB bankas naudai, todėl... 32. 4. Atsakovas tinkamai įvykdė savo prievolę ir 2014 m. liepos 10 d.... 33. 6. Atsakovo nuomone, apeliantės prašymas priteisti jai palūkanas yra... 34. 7. Teismas pagrįstai paskyrė baudą BUAB „Žydra“ bankroto... 35. 8. Nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl priteistų bylinėjimosi... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 37. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. Apeliantė apeliaciniame skunde skundžia Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio... 40. Dėl pareikšto ieškinio tapatumo... 41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovės ir... 42. Remiantis byloje esančiais įrodymais bei teismų informacinės sistemos... 43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje... 44. Minėtoje Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 45. Taip pat nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad atsakovas nepagrįstai... 46. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliantės reikalavimą priteisti jai... 47. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliantė neturi jokių reikalavimo... 48. Dėl baudos ieškovės administratoriui skyrimo ... 49. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės... 50. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str.,... 51. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė ieškovės... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme... 54. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 1 682,20... 55. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir nurodo, kad 2015... 56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d.... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 60. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jam... 61. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 62. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 64. Priteisti atsakovui Compagne Francaise D`Assurance Pour Le Commerce Exterieur...