Byla e2A-778-227/2018
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB “Kanona” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-44617-861/2017 pagal ieškovės BUAB „Kanona“ ieškinį atsakovei B. T. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I.Ginčo esmė

41.

5Ieškovė BUAB „Kanona“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. T. ieškovei 1540 Eur administravimo išlaidoms atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62.

7Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta M. B.. 2016-10-24 nutartimi teismas patvirtino ieškovės visam supaprastintam bankroto procesui 2040 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 900 Eur bankroto administravimo išlaidos, 1140 Eur atlyginimas bankroto administravimui. UAB „Kanona“ vadove nuo 2014-04-04 buvo B. T., ji taip pat buvo ir įmonės akcininkė, valdanti 100 proc. bendrovės akcijų. Dėl įmonės nemokumo ir jokio turto neturėjimo nėra apmokėta dalis bankroto administravimo išlaidų, t.y. 1540 Eur, kadangi iš teismo 2016 m. spalio 24 d patvirtintos 2040 Eur sąmatos, 500 Eur buvo skirta pagal laikinąją samątą, patvirtintą 2016 m. birželio 1 d ir kurią, buvusios įmonės vadovės teigimu, ji yra apmokėjusi bankroto administratoriui S. K.. UAB „Kanona“ vadovė savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pablogino įmonės finansinę padėtį, dėl to UAB „Kanona“ negali įvykdyti esamų įsipareigojimų - sumokėti bankroto administravimo išlaidas pagal teismo patvirtintą sąmatą. Bankroto administravimo išlaidų dalis, t.y.1540 Eur, kurią sudaro 1140 Eur administratoriaus atlyginimas ir 400 Eur kitos administravimo išlaidos, iki šiol nepadengta, nes įmonė yra nemoki ir jokio turto neturi. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties matyti, kad jau 2015 metais įmonė tapo nemoki, nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir jos įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, todėl įmonės vadovė ne vėliau kaip 2016 metų sausio mėnesį privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys atmestas.

114.

12Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2602-794/2017 iškėlė UAB „Kanona“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė M. B.. 2016-10-24 nutartimi teismas patvirtino ieškovės visam supaprastintam bankroto procesui 2040 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 900 Eur bankroto administravimo išlaidos, 1140 Eur atlyginimas bankroto administravimui. UAB „Kanona“ vadove nuo 2014-04-04 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė.

135.

14Teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pažymėjo, kad kreiptis į teismą, prašant priteisti iš šioje teisės normoje nurodytų asmenų atitinkamas pinigines sumas, turi prisiėmęs riziką bankroto administratorius. Pripažino, kad reikalavimą priteisti administravimo išlaidas pareiškė ne pati bankroto administratorė, bet BUAB „Kanona“, kuri neturi reikalavimo teisės į išlaidas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies prasme, todėl ieškinį atmetė.

15III.Apeliacinio skundo motyvai

166.

17Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB “Kanona” prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių panaikinti ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

187.

19Nurodo, kad bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui sumokėti bankroto teismo nutartimi patvirtintas bankroto administravimo išlaidas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 36 straipsnis), iš jos turto, visų rūšių lėšų turi būti dengiamos teismo nutartimi patvirtintos pagal administravimo išlaidų sąmatą išlaidos. Tačiau bankrutuojanti įmonė tam neturi jokio turto. Dėl atsakovės veiksmų žalą patyrė ne bankroto administratorius, o įmonė. Kadangi ieškovė neturi jokio turto - bankroto administratorius yra jos kreditorius, nes vykdydamas bankroto procedūras patiria nuostolius, kurių bankrutuojanti įmonė jam negali atlyginti. Administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka. Bankroto administratorius šiuo atveju yra kreditorius, tai nesuprantama, kodėl teismas jį išskiria iš kitų kreditorių ir nurodo, kad jis privalo reikšti ieškinius individualiai, kai tuo tarpu dėl kitų kreditorių patirtos žalos, dėl to, kad laiku nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškiniai yra reiškiami bankrutuojančios įmonės vardu. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, kilus ginčui kas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra išdėstęs nuostatas, pagal kurias žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams. Prie žalos taip priskiriamos ir bankroto administravimo išlaidos. Kitose bylose aukštesnės instancijos teismai analogiškose situacijose nekvestionuoja bankrutuojančios įmonės teisės reikšti ieškinius dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

208.

21Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

22IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

239.

24Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2510.

26Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

2711.

28Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, 2016-09-14 nutartimi bankroto administratore paskirta M. B.. 2016-10-24 nutartimi teismas patvirtino ieškovės visam bankroto procesui 2040 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią sudaro 900 Eur kitos bankroto administravimo išlaidos, 1140 Eur atlyginimas bankroto administravimui, pripažino UAB „Kanona“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino supaprastinto bankroto proceso trukmę. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad priėmęs nutartį taikyti supaprastintą bankroto procesą, turi patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus, bei administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalis). ĮBĮ 131 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad taikant supaprastintą bankroto procesą administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas. Todėl teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nustatytus rekomendacinius dydžius, įmonės dydį, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį, sprendė, kad visam bankroto procesui tvirtintina 2040 EUR administravimo išlaidų sąmata, iš jų 1 140 EUR administratoriaus atlyginimas ir 900 EUR kitos administravimo išlaidos. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nėra duomenų, jog įmonė turėtų turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

2912.

30Ieškovė BUAB „Kanona“, atstovaujama administratorės M. B., esant nutarčiai taikyti bankrutuojančiai įmonei supaprastintą bankroto procesą, kreipėsi su ieškiniu dėl 1540 Eur administravimo išlaidų atlyginimo, nurodė, kad UAB „Kanona“ vadovė savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pablogino įmonės finansinę padėtį, dėl to UAB „Kanona“ negali įvykdyti esamų įsipareigojimų - sumokėti bankroto administravimo išlaidas pagal teismo patvirtintą sąmatą. Nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius); priežastinis ryšys dėl neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pripažinęs, kad reikalavimą priteisti administravimo išlaidas pareiškė ne pati bankroto administratorė, bet BUAB „Kanona“, kuri neturi reikalavimo teisės į išlaidas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies prasme.

3113.

32Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad dėl atsakovės veiksmų žalą patyrė ne bankroto administratorius, o įmonė. Kadangi ieškovė neturi jokio turto - bankroto administratorius yra jos kreditorius, nes vykdydamas bankroto procedūras patiria nuostolius, kurių bankrutuojanti įmonė jam negali atlyginti. Administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka (36 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais sutinka.

3314.

34Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsniu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 – 3 punktų nuostatos reglamentuoja teisinius pagrindus, kuriems esant bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Ši norma numato teisę riziką prisiėmusiam bankroto administratoriui kreiptis į teismą prašant priteisti administravimo išlaidas iš asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų jos susidarė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017 yra išaiškinęs, jog įmonė (ieškovė) negali reikšti tokių reikalavimų vadovui (atsakovui), tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė). Pagal IBĮ 10 straipsnio 11 dalį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

3515.

36Tačiau nagrinėjamu atveju ieškiniu yra įrodinėjama, kad administravimo išlaidos neapmokėtos, kadangi administruojama įmonė neturi turto, teigiama, kad vadovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl tokio jos neveikimo įmonei buvo padaryta žala (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Ieškinyje nurodomos aplinkybės, reikšmingos įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės taikymui, ieškovė įrodinėja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 -6.249 straipsniai). Pagal ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog ji neturėjo reikalavimo teisės į prašomą priteisti sumą. Jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ĮBĮ bankroto administratoriui nustatytas teises ir pareigas, inter alia (be kita ko), ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl administratorius, bankrutuojančios įmonės vardu reikšdamas ieškinius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

3716.

38Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įvertinus tai, jog kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Kasacinis teismas konstatavo, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, tiek, šiam nesikreipus į teismą – bankrutuojančios įmonės kreditorius (kreditoriai) – ieškinį dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, reiškia bankrutuojančios įmonės vardu, taigi, visais atvejais subjektas, kuriam priteisiamas žalos atlyginimas, yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

3917.

40Pripažintina, kad tiek pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, tiek ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš įstatyme nurodytus asmenis, pirmu atveju prieš visus kreditorius, kurių interesus gina įmonės administratorius, kitu atveju prieš konkretų kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ar prieš prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t.y. pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė). Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas ne bankroto administratorės vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, o bankrutavusios įmonės pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį prašant priteisti bankroto administravimo išlaidas kaip atsiradusią žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kas yra ieškovės pasirinkimas.

4118.

42Sutiktina, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį reikalavimo teisę dėl bankroto administratoriaus turėtų administravimo išlaidų atlyginimo, teikiant bankroto administravimo paslaugas, turėtų ne bankrutuojanti įmonė, o bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo (prisiėmęs prisėmęs atitinkamą riziką) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė įmonė vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi.

4319.

44Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013 pažymėta, kad administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Pardavus įmonės turtą ir reikalavimų teises, gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms, kai neužtenka lėšų teismo patvirtintoms administravimo išlaidoms apmokėti bendra ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme gali būti pripažįstami įmonės nuostoliais. Kreditoriams, šiuo atveju -administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos.

4520.

46Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).

4721.

48Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Byloje nebuvo tiriamos reikšmingos aplinkybės, nebuvo sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti įmonės vadovei civilinę atsakomybę, todėl teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, tirtinų šioje byloje aplinkybių apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, konstatuoja, jog bylos negalima tinkamai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

50Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita... 2. Teismas... 3. I.Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė BUAB „Kanona“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. T.... 6. 2.... 7. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi ieškovui iškelta... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių... 11. 4.... 12. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi... 13. 5.... 14. Teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio... 15. III.Apeliacinio skundo motyvai... 16. 6.... 17. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB “Kanona” prašo Vilniaus miesto... 18. 7.... 19. Nurodo, kad bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą... 20. 8.... 21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.... 22. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. 9.... 24. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto... 25. 10.... 26. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos... 27. 11.... 28. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-12 nutartimi ieškovui... 29. 12.... 30. Ieškovė BUAB „Kanona“, atstovaujama administratorės M. B., esant... 31. 13.... 32. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad... 33. 14.... 34. Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsniu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto... 35. 15.... 36. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškiniu yra įrodinėjama, kad administravimo... 37. 16.... 38. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad įvertinus tai, jog... 39. 17.... 40. Pripažintina, kad tiek pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, tiek ĮBĮ 10... 41. 18.... 42. Sutiktina, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį reikalavimo teisę dėl... 43. 19.... 44. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje... 45. 20.... 46. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti... 47. 21.... 48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad... 49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 50. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių...