Byla 2A-1503-661/2015
Dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V., UAB „Multitrans Logistics“ ir O. S. AG&Co.KG

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Renus Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Renus Transport“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V., UAB „Multitrans Logistics“ ir O. S. AG&Co.KG,

2teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 47 894 Lt draudimo išmoką, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-05-09 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Vežėjų automašinomis ir ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios galiojimo laikotarpis nuo 2011-05-15 iki 2012-05-14. 2011-07-26 Priedu Nr. 3 papildomai į Vežėjų automašinomis ir ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo polisą buvo įrašyta transporto priemonė MAN TGA 26.430, valst. Nr. ( - ) su priekaba KRONE ZZW18, valst. Nr. ( - ). 2012-03-13 tarp ieškovo ir UAB „Multitrans Logistics“ buvo sudaryta Transporto užsakymo sutartis, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo užsakovo nurodymu pervežti krovinį iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Krovinio pervežimui buvo numatyta naudoti transporto priemonę. 2012-03-19 Didžiojoje Britanijoje, vykdant vežimą pagal Transporto užsakymo sutartį, įvyko įvykis, kurio metu vairuotojo S. V. metu iš transporto priemonės buvo pavogta dalis batų krovinio. Viso įvykio metu buvo pavogta 203 batų dėžių, kurių bendra vertė 52 799,35 EUR. Ieškovas yra gavęs iš trečiojo asmens UAB „Multitrans Logistics“ pretenziją dėl patirtos žalos atlyginimo.

5Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas dėl 2012-03-19 įvykio nepatyrė žalos, kadangi dingęs krovinys nuosavybės teise priklausė kitiems asmenims, todėl neturi teisės į draudimo išmoką. Prie ieškinio nėra pridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas dingusio krovinio savininkui atlygino žalą. Draudimo sutartį ieškovas su atsakovu sudarė laisva valia. Krovinio saugumui numatyti griežti reikalavimai, t.y. dėti maksimalias protingas pastangas siekiant vežamą krovinį išsaugoti. Ieškovas žinojo, kad veža batus, kurie vagystės atveju rinkoje lengvai realizuojami. Transporto priemonės MAN TGA 26.430, valst. Nr. ( - ) sukabintos su priekaba KRONE ZZW18, valst. Nr. ( - ) nebuvo kietašonės, būtent dėl to atsakovas privalėjo būti labai atidus ir rūpestingas, kadangi tentas lengvai įveikiamas vagims. Transporto priemonė ir priekaba nakties metu, kai buvo įvykdyta vagystė, buvo pastatyta nesaugomoje aikštelėje, kas atsižvelgiant į krovinio vertę – 130 959,15 EUR (452 175,75 LT) yra akivaizdžiai neatidu ir nerūpestinga. Pagal bendrovių gautas išvadas, kurios vertino įvykio vietą, darytina išvada, kad transporto priemonė su priekaba vagystės atveju buvo palikta neaptvertoje, nesaugomoje, blogai apšviestoje aikštelėje. Šioje teritorijoje nėra kontroliuojamas transporto priemonių įvažiavimas ir išvažiavimas, fizinių asmenų įėjimas ar išėjimas. Draudimo sutarties pažeidimas tiesiogiai įtakojo įvykio kilimą bei didelę žalą, o ieškovo veiksmai laikytini neatsargumu prilygintai tyčiai. Dėl ieškovo tyčinio neveikimo ir buvo pavogta dalis krovinio. Atsakovui ieškinys pareikštas 2013-09-26, t.y. parengiamojo teismo posėdžio metu. Ieškovas pripažino, kad 2012-05-30 pranešimu yra informuotas apie įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju ir atsisakymą išmokėti išmoką. Ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas (b.l. 46-49 153).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad draudėjui tenka pareiga įrodyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovui kilo civilinė atsakomybė CMR konvencijos pagrindu, dėl šio fakto byloje ginčo nėra, o draudikui, atsisakančiam mokėti draudimo išmoką – kad šis įvykis yra nedraudžiamasis (nagrinėjamos bylos atveju – kad ieškovas savo veiksmais pažeidė krovinių pervežimo, saugojimo teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir kad vieta, kurioje vairuotojas sustojo privalomam poilsiui pagal darbo režimą apsaugos lygis neatitiko keliamų reikalavimų saugiai stovėjimo aikštelei bei, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl ieškovo tyčios). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), šiuo atveju laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į draudimo išmoką draudikui įvykį pripažinus nedraudiminiu. Be to, ieškovas į bylą nepateikė raštinių įrodymų, jog ieškovas būtų atlyginęs žalą trečiajam asmeniui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Ieškovas UAB „Renus Transport“ pateikė apeliacinį skundą kuriame prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodė:

101) Apelianto nuomone, Atsakovo pozicija yra nenuosekli, kadangi įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir tuo pačiu draudimo išmoką atsisakoma mokėti dėl draudimo sutarties pažeidimo.

112) Apeliantas teigia, kad Atsakovas nustatė tokias standartines draudimo sutarties sąlygas, jog Apeliantui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu Atsakovo prisiimtos draudimo rizikos laipsnis tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas pats draudimas. Pasak Apelianto, taisyklių II d. 4.1.1. p. nustatytas nedraudžiamasis įvykis ir jo aiškinimas paneigia draudimo esmę ir tikslą.

123) Apeliantas kelia klausimą, kodėl draudimo išmoką dėl draudimo sutarties pažeidimo atsisakytina mokėti, o ji nemažintina. Jo manymu, draudimo sutarties pažeidimo atveju negalima taikyti nedraudžiamojo įvykio pasekmių - atsisakymo mokėti išmoką. Taip pat, jo nuomone, transporto priemonė buvo palikta saugioje vietoje, o Taisyklių II d. 10.4.5. p. ginčo santykiui netaikytinas, nes transporto priemonė nebuvo palikta be priežiūros.

134) Apelianto teigimu, jis negalėjo sustoti saugomoje aikštelėje, nes taip būtų pažeistas darbo ir poilsio režimas, kas draudimo sutartyje laikytina nedraudžiamuoju įvykiu.

145) Apelianto teigimu faktas, kad jis nėra atlyginęs nukentėjusiajam, t. y. pagrobto turto savininkui, žalos neturi reikšmės, nes pretenzijų jam pareiškimas iš trečiųjų asmenų yra akivaizdus ir įrodytas. Be to, žalos neatlyginimas neeliminuoja Apelianto teisės prisiteisti draudimo išmoką.

15Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsakovas nurodė:

161) Atsakovas 2012-03-19 įvykį laiko nedraudžiamuoju pagal draudimo taisyklių (toliau - Taisyklės) II d. 4.1.1. p.

172) Nedraudžiamuoju įvykiu pagal visus draudimo apsaugos variantus laikoma draudėjo atsakomybės atsiradimas pažeidus krovinio saugojimo reikalavimus (Taisyklių II d. 4.1.1. p.). Patyręs savo srities profesionalas, veikdamas kaip vežėjas už atlygį, privalo imtis visų įmanomų protingų priemonių tam, kad būtų eliminuota krovinio praradimo rizika. Tai reiškia, kad vežėjas turi įvertinti vežamo krovinio specifiką (realizavimo vagystės atveju galimybes, vertę, pakuotes ir pan.). Tik tas vežėjas, kuris savo maksimaliomis pastangomis užtikrina minimalų krovinio praradimo ar jam padaromos žalos laipsni, laikomas sąžiningai ir rūpestingai atlikęs savo pareigą rūpintis krovinio saugumu.

183) Apeliantas draudimo apsaugos apimties nesieja su jo pareigomis, kurios nustatytos draudimo sutartyje. Būtent nuo Apelianto veiksmų (neveikimo) ir priklauso draudimo apsaugos apimtis. Kadangi Apeliantas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto nenumatė ir įvertinto galimų grėsmių, galinčių kilti vežant krovinį, bei nesiėmė visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, taip pat brangų bei vagystėms patrauklų krovinį paliko sustodamas nesaugomoje ir neapšviestoje aikštelėje, įvykis pagrįstai buvo pripažintas nedraudžiamuoju.

194) Apeliantas šiurkščiai pažeidė draudimo sutarties sąlygas (praktiškai nesilaikė nei vieno reikalavimo: teritorija neaptverta, nesaugoma, nekontroliuojamas įvažiavimas/išvažiavimas ir kt.) nustatytas Taisyklių 10.4.5. p., ir tai tiesiogiai įtakojo vežamo krovinio dingimą (vežamas krovinys tikrai nebūtų buvęs prarastas, jei transporto priemonė su priekaba būtų palikta saugomoje stovėjimo aikštelėje, kurioje visą parą kontroliuojamas transporto priemonių ir asmenų patekimas ir išvykimas), ko pasėkoje krovinio savininkui buvo padaryta didelė apytiksliai 180.000,00 Lt žala, todėl Atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką dėl draudimo sutarties pažeidimo laikytina pagrįstu ir įrodytu (Draudimo įstatymo 98 str. 8 d.).

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu dėl Taisyklių pažeidimo.

22Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Šioje byloje ieškovą su atsakovu sieja draudimo teisiniai santykiai. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal įstatymą, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

23Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi, paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi (Draudimo įstatymo2 straipsnio 27 dalis). Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Dėl to kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Inkorus“ v. If P&C Insurance AS, bylos Nr. 3K-3-172/2013; kt.).

24Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pirmiau nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, yra nurodęs, kad, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Palanga“ v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

25Taisyklių II dalies 12.6 punkte apibrėžti draudimo išmokos mažinimo arba nemokėjimo atvejai. Vieni iš jų susiję su draudėjo neįvykdymu tam tikrų Taisyklių reikalavimų. Vienas iš reikalavimų apibrėžtų Taisyklių II dalies 10.4.5. punkte- reikalavimas saugoti priimtą krovinį, nepalikti transporto priemonės su kroviniu be priežiūros. Transporto priemonė su kroviniu bus laikoma nepalikta be priežiūros, jeigu stovėjimo aikštelė, kurioje sustojo transporto priemonė atitiks visus šiuos reikalavimus: aptverta teritorija, tamsiu paros metu apšviesta teritorija, kontroliuojamas transporto priemonių įvažiavimas ir išvažiavimas, kontroliuojamas fizinių asmenų įėjimas ir išėjimas, aikštelėje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai) aikštelės personalo saugomi visą parą. Transporto priemonė nebus laikoma palikta be priežiūros ir tuo atveju, jei ji sustos aikštelėje, kurios saugos lygis atitinka tos valstybės teisės aktais keliamus reikalavimus saugiai stovėjimo aikštelei. Šis punktas nebus taikomas, jei vairuotojas priverstas sustoti poilsiui degalinėje, jei nuo neišvengiamos sustojimo poilsiui vietos (pagal nustatytą darbo režimą) iki artimiausios saugomos aikštelės yra daugiau kaip 50 km. Taisyklių II dalies 12.7. punktas apibrėžia draudimo išmokų nemokėjimo atvejus, vienas iš jų – draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo tyčios (12.7.3. punktas). Taigi, kolegija sprendžia, jog draudimo apsaugos apimtis ginčo draudimo sutartyje nustatyta aiškiai ir nedviprasmiškai.

26Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes.

27Taisyklių II d. 10.4.5. p. nustatė, kad „Draudėjas privalo saugoti priimtą krovinį, nepalikti transporto priemonės be priežiūros“. To paties punkto antrasis sakinys konkretizuoja (apibrėžia), kuomet transporto priemonė nebus laikoma nepalikta be priežiūros. „Transporto priemonė su kroviniu bus laikoma nepalikta be priežiūros, jeigu stovėjimo aikštelė, kurioje sustojo transporto priemonė atitiks visus šiuos reikalavimus: aptverta teritorija, tamsiu paros metu apšviesta teritorija, kontroliuojamas transporto priemonių įvažiavimas ir išvažiavimas, kontroliuojamas fizinių asmenų įėjimas ir išėjimas, aikštelėje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai) aikštelės personalo saugomi visą parą“ (Taisyklių II d. 10.4.5. p. antras sakinys). Nagrinėjamu atveju, kolegija, remdamasi bylos medžiaga sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vieta, kurioje buvo pastatyta apvogta apelianto transporto priemonė nebuvo saugoma, aptverta ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apvogtoji transporto priemonė buvo pastatyta ne saugomoje aikštelėje, bet kelkraštyje. Pažymėtina, jog esančioje byloje ataskaitoje nurodoma, jog už 17,5 km nuo M25 greitkelio yra apšviesta, saugi paslaugų/ poilsio zona. Šios aplinkybės, jog minėtu atstumu – 17,5 km yra saugoma aikštelė, kuri atitiktų draudiko Taisyklių II dalies 10.4.5 punkto reikalavimus, ieškovas nepaneigė (CPK 185). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vežant brangų bei vagystėms patrauklų krovinį, sustojimas nesaugomoje, mažai apšviestoje vietoje vertinamas kaip labai neatsargus vežėjo elgesys. Nesaugomoje ir mažai apšviestoje vietoje būtina imtis papildomų apsaugos priemonių dėl to, kad vagysčių skaičius tokiose vietose yra didesnis, ir net vairuotojo likimas nakvoti vilkike, nesant papildomų apsaugos priemonių, negali užtikrinti krovinio saugumo. Todėl darytina išvada, kad vežėjas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, nes neatsižvelgė į tai, kokias realias kliūtis jis sudaro asmeniui, siekiančiam užvaldyti krovinį neteisėtai, ar jos veiksmingos ir užtikrins krovinio išsaugojimą. Atsižvelgiant į tai, kad vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), šiuo atveju laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į draudimo išmoką draudikui įvykį pripažinus nedraudiminiu.

28Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 47 894 Lt draudimo išmoką, 6... 5. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Ieškovas UAB „Renus Transport“ pateikė apeliacinį skundą kuriame prašo... 10. 1) Apelianto nuomone, Atsakovo pozicija yra nenuosekli, kadangi įvykis... 11. 2) Apeliantas teigia, kad Atsakovas nustatė tokias standartines draudimo... 12. 3) Apeliantas kelia klausimą, kodėl draudimo išmoką dėl draudimo sutarties... 13. 4) Apelianto teigimu, jis negalėjo sustoti saugomoje aikštelėje, nes taip... 14. 5) Apelianto teigimu faktas, kad jis nėra atlyginęs nukentėjusiajam, t. y.... 15. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ veikiantis per AAS „Gjensidige... 16. 1) Atsakovas 2012-03-19 įvykį laiko nedraudžiamuoju pagal draudimo... 17. 2) Nedraudžiamuoju įvykiu pagal visus draudimo apsaugos variantus laikoma... 18. 3) Apeliantas draudimo apsaugos apimties nesieja su jo pareigomis, kurios... 19. 4) Apeliantas šiurkščiai pažeidė draudimo sutarties sąlygas (praktiškai... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo... 23. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo... 24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pirmiau nurodytų sutarčių aiškinimo... 25. Taisyklių II dalies 12.6 punkte apibrėžti draudimo išmokos mažinimo arba... 26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad vagystė kasacinio teismo... 27. Taisyklių II d. 10.4.5. p. nustatė, kad „Draudėjas privalo saugoti... 28. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti...