Byla 2-1339-241/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BMT Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės ,,KRK Wood“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Draudimo projektai“, pareiškėjos akcinės bendrovės „DNB banko“ atskiruosius skundus, atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“ prisidėjimą prie trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“, uždarosios akcinės bendrovės „BMT Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės ,,KRK Wood“ atskirųjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „DNB banko“ skundą dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Draudimo projektai“ reikalavimą dėl jo pripažinimo laimėtoju, įgyjant teisę įsigyti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ priklausantį ir akcinės bendrovės „DNB banko“ naudai įkeistą turtą, bei restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ prašymą dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo, suinteresuoti asmenys I. M., uždaroji akcinė bendrovė „BMT Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Sigma Ventus“, uždaroji akcinė bendrovė „KRK Wood“, uždaroji akcinė bendrovė „Inžinera“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja AB „DNB bankas“ (toliau – ir bankas) kreipėsi į teismą prašydama:
    1. panaikinti 2017 m. vasario 7 d. įvykusiame RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais „Dėl RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo patvirtinimo pirkėjai UAB „KRK Wood“ ir „RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo“;
    2. nutraukti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą.
  2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. vasario 7 d. vykusio RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 126 500 Eur, o trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus. Pareiškėja balsavo „prieš“ šiuos nutarimus ir siūlė savo nutarimų projektus (dėl UAB „Draudimo projektai“ pripažinimo laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 445 000 Eur, bei įpareigojimo administratorei kreiptis į teismą su prašymu dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo), tačiau šiems nutarimams nebuvo pritarta.
  3. Kreditorių komitetas neturėjo teisės tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimų, nes RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas buvo svarstomas ir patvirtintas RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkime, todėl spręsti dėl minėto plano pakeitimų tvirtinimo galėjo taip pat tik RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimas, o ne kreditorių komitetas. RUAB „Molesta“ kreditorių komitetas be teisėto pagrindo priėmė nutarimą patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimus, todėl nutarimas naikintinas, kaip priimtas tokios teisės neturinčio subjekto. Negali būti apribota Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) išimtinai kreditorių susirinkimui suteikta teisė spręsti dėl restruktūrizavimo plano bei jo pakeitimų tvirtinimo, ji negali būti perleista RUAB „Molesta“ kreditorių komitetui. ĮRĮ nenumato, kad kreditorių komitetui gali būti perleista teisė tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas.
  4. Kreditorių komitete patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai yra nepagrįsti ir prieštarauja ĮRĮ. Plano pakeitimais siekiama iš naujo perskirstyti nevykdomo restruktūrizavimo plano ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, pakeitimuose nepagrįsta galimybė atsiskaityti su kreditoriais, o nurodyti finansiniai rodikliai pagrindžia didėjantį, o ne mažėjantį RUAB „Molesta“ kreditorinių įsipareigojimų mastą.
  5. RUAB „Molesta“ nepagrindė, kokiais finansiniais rodikliais/duomenimis yra apskaičiuota pajamų iš realizuoto turto vertė. Be to, nepateiktos įmonės finansinės ataskaitos, finansiniai rodikliai bei veiklos rezultatų prognozės restruktūrizavimo laikotarpiui, kurie pagrįstų atsakovės finansines galimybes patenkinti likusius kreditorinius reikalavimus, kurie liktų po turto realizavimo. RUAB „Molesta“ nevykdo kreditorių susirinkime patvirtinto restruktūrizavimo plano, skolos kreditoriams auga, o pakeitimais, kurie nėra pagrįsti finansiniais jų įgyvendinimo rodikliais, iš esmės siekiama įteisinti neįvykdyto plano kreditoriams kilusius neigiamus finansinius padarinius ir pakartotinai perskirstyti skolų dengimo sumas bei terminus.
  6. 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas parduoti pareiškėjai AB „DNB bankui“ įkeistą RUAB „Molesta“ priklausantį turtą pirkėjai UAB „KRK Wood“, kuri pasiūlė mažesnę kainą negu kita pirkėja UAB „Draudimo projektai“, pažeidžia tiek RUAB „Molesta“, tiek jos kreditorių interesus, neatitinka bendrųjų teisės principų reikalavimų, finansinės logikos ir restruktūrizavimo procedūrų tikslo. Bankui įkeistas turtas turi būti parduotas didžiausią pirkimo kainą pasiūliusiam pirkėjui, nes tai užtikrins pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patenkinimą bei atsakovės skolų kreditoriams sumažinimą didžiausiu mastu. UAB „Draudimo projektai“ pasiūlymas nebuvo priimtas iš esmės vien dėl to, jog ji neįmokėjo 5 proc. dydžio avanso, tačiau RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane nėra numatyta ir pareiškėja nėra pritarusi, kad potencialus pirkėjas turėtų sumokėti 5 proc. kainos dydžio avansą. Dėl tokių turto pardavimo tvarkos pakeitimų nebuvo svarstyta kreditorių susirinkime ir nėra priimtų atitinkamų kreditorių susirinkimo nutarimų dėl atsakovės restruktūrizavimo plano bei jame numatytos bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos pakeitimų.
  7. Pareiškėja, įvertinusi tai, jog nėra vykdomas restruktūrizavimo planas, nemokamos restruktūrizavimo plane numatytos einamosios įmokos, siūlė 2017 m. vasario 7 d. RUAB „Molesta“ kreditorių komitetui priimti nutarimą dėl įpareigojimo restruktūrizavimo administratorei kreiptis į teismą dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tačiau kreditorių komitete šiam nutarimo projektui nebuvo pritarta.
  8. Suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“ atsiliepime į pareiškėjos skundą sutiko su skundo dalimi dėl RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo (dėl RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo patvirtinimo pirkėjai UAB „KRK Wood“) panaikinimo bei prašė pripažinti didžiausią kainą pasiūliusią pirkėją UAB „Draudimo projektai“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą; patvirtinti RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimą už 1 445 000 Eur sumą (plius PVM), skaičiuojamą tiems turto objektams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi būti parduodami su PVM, pirkėjai UAB „Draudimo projektai“ ir įpareigoti RUAB „Molesta“ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
  9. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Restrus“, teikdama į bylą 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, prašė patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriems pritarė RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komitetas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi:
    1. panaikino RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą;
    2. nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjos AB „DNB banko“ skundo reikalavimo panaikinti 2017 m. vasario 7 d. RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo;
    3. paliko nenagrinėtą pareiškėjos AB „DNB banko“ prašymą dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo;
    4. netenkino suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ prašymo pripažinti jį laimėtoju, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 445 000 Eur sumą bei įpareigoti RUAB „Molesta“ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį;
    5. netenkino RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Restrus“ prašymo patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriems 2017 m. vasario 7 d. pritarė kreditorių komitetas;
    6. priteisė pareiškėjai AB „DNB bankui“ 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės RUAB „Molesta“.
  2. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai RUAB „Molesta“ kreditorių komitete buvo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą bei patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimai.
  3. Teismas nurodė, kad ĮRĮ nėra įtvirtinta draudimo kreditorių susirinkimui perduoti kreditorių komitetui teisę spręsti dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams. Teismas pažymėjo, kad ĮRĮ įtvirtinta teisė kiekvienam restruktūrizuojamos įmonės kreditoriui skųsti kreditorių komiteto sprendimus bei teismo prerogatyva nutartimi patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą suponuoja išvadą, jog pritarimas restruktūrizavimo plano pakeitimui nėra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kuri negali būti įstatymo nustatyta tvarka deleguota kreditorių komitetui. Teismas, įvertinęs kreditorių komiteto darbo reglamento nuostatą, kad kreditorių komitetas turi ĮRĮ numatytas ir kreditorių susirinkimo perduotas visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę rinkti ir keisti kreditorių komitetą bei kreditorių komiteto pirmininką, konstatavo, jog kreditorių komitetas turėjo teisę (kompetenciją) spręsti dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nepriklausomai nuo to, restruktūrizavimo plano pakeitimui pritarė kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, plano pakeitimą tvirtina teismas, kuris nėra susaistytas kreditorių valios, t. y. teismas gali nuspręsti tiek patvirtinti planą (ar jo pakeitimus), tiek jo netvirtinti. Teismas sprendė, kad skundžiami nutarimai priimti nepažeidžiant kreditorių komiteto nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių komiteto narių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, taip pat priimti kreditorių komiteto kompetencijos ribose.
  4. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad po restruktūrizavimo plano patvirtinimo dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos patikslinimo/pakeitimo turėtų būti sprendžiama kreditorių susirinkime (ar komitete, jeigu toks yra išrinktas). Teismas, atsižvelgęs į restruktūrizavimo plano nuostatas, konstatavo, kad kompetencija spręsti dėl AB „DNB bankui“ įkeisto turto realizavimo patikėta kreditorių susirinkimui/komitetui. Teismas nustatė, kad RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimas ar komitetas nesprendė turto pardavimo tvarkos nustatymo, o pati atsakovė RUAB „Molesta“ paruošė RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarką, kurioje numatė detalią minėto turto pardavimo tvarkos įgyvendinimo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo laikytasi ĮRĮ bei restruktūrizavimo plane nustatytos restruktūrizuojamos bendrovės turto pardavimo tvarkos tvirtinimo (jos patikslinimo), nes dėl jos nebuvo spręsta kreditorių susirinkime (ar komitete), tokiu būdu nesuteikiant kreditoriams (kreditorių komiteto nariams) reikšti savo prieštaravimus dėl pačios atsakovės sudarytos turto pardavimo tvarkos. Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundžiamas 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta UAB „KRK Wood“ pripažinti laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 126 500 Eur, naikintinas, nes buvo priimtas remiantis netinkamai patvirtinta turto pardavimo tvarka. Teismas nevertino pareiškėjos argumentų, susijusių su ekonominio pobūdžio klausimais, priimant skundžiamą nutarimą, nes teismas restruktūrizavimo bylose nesprendžia klausimų dėl kreditorių priimtų nutarimų ekonominio naudingumo. Teismas išaiškino, kad RUAB „Molesta“ turto pardavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins įmonės turto pardavimo tvarką.
  5. Teismas, įvertinęs ginčo teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad kreditorė AB „DNB bankas“ neturėjo teisės skųsti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo patvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimai, nes visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimu turi būti sprendžiami šių klausimų teisminio nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, kad pareiškėjos AB „DNB banko“ pateiktame skunde nurodyti argumentai nagrinėtini restruktūrizavimo plano pakeitimų projekto nagrinėjimo ir tvirtinimo teisme tvarka, t. y. nagrinėjant administratorės prašymą dėl plano pakeitimų patvirtinimo, kuri negalėjo būti paneigta pareiškėjai pareiškus savarankišką reikalavimą, iškeliant atskirą civilinę bylą dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo buvo patvirtintas restruktūrizavimo plano pakeitimų projektas, panaikinimo. Todėl teismas sprendė, kad bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti 2017 m. vasario 7 d. RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo nutrauktina.
  6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai AB „DNB bankui“, kaip pavienei kreditorei, nesuteiktos teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, todėl sprendė, kad pareiškėjos prašymas nutraukti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą dėl nevykdomo/netinkamai vykdomo restruktūrizavimo plano paliktinas nenagrinėtas.
  7. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimas pripažinti jį laimėtoju, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 445 000 Eur sumą bei įpareigoti RUAB „Molesta“ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo bylose teismas nesprendžia klausimų dėl kreditorių susirinkime (komitete) priimtų nutarimų ekonominio naudingumo. Taip pat teismas nurodė, kad teisė spręsti dėl restruktūrizuojamos įmonės turto pardavimo yra suteikta įmonės kreditorių susirinkimui ar komitetui (jeigu jis išrinktas), o teismas iš esmės tik prižiūri jų priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo vertinimu, RUAB „Molesta“ turto pardavimo klausimas (atitinkamai dėl vieno ar kito potencialaus pirkėjo pripažinimo laimėtoju) turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins įmonės turto pardavimo tvarką.
  8. Teismas, įvertinęs RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, padarė išvadą, kad pakeitimai susiję su RUAB „Molesta“ priklausančio bei AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimu (jo pardavimo laiku, kaina, atitinkamai ir su kreditorinių reikalavimų tenkinimo mastu tam tikru laikotarpiu ir pan.), todėl, teismo vertinimu, nutartimi panaikinus 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta UAB „KRK Wood“ pripažinti laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 126 500 Eur, bei išaiškinus, jog RUAB „Molesta“ turto pardavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins įmonės turto pardavimo tvarką, tikslinga šioje restruktūrizavimo bylos stadijoje netvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimų, kuriems 2017 m. vasario 7 d. pritarė kreditorių komitetas. Teismas pažymėjo, kad po įmonės turto pardavimo tvarkos patvirtinimo (tinkamo) bei nurodyto turto pardavimo (ar šio turto pardavimo stadijoje) restruktūrizavimo procese neabejotinai iškils būtinybė dar kartą tikslinti bendrovės restruktūrizavimo planą.
  9. Teismas konstatavo, kad pagrindinis pareiškėjos reikalavimas dėl nutarimo, kuriuo patvirtintas atsakovei priklausančio turto pardavimas, panaikinimo buvo tenkintas, kuris, teismo vertinimu, lemia poreikį iš naujo spręsti tiek dėl atsakovės turto pardavimo tvarkos nustatymo/patvirtinimo, tiek dėl restruktūrizavimo plano patikslinimo (iš esmės tuo pagrindu buvo netenkintas ir administratorės prašymas dėl plano pakeitimų patvirtinimo). Teismas pažymėjo, kad kiti pareikšti reikalavimai yra susiję arba išvesti iš nurodyto pareiškėjos reikalavimo. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei RUAB „Molesta“ ir suinteresuotiems asmenims UAB „BMT Baltic“, UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „KRK Wood“ iš pareiškėjos AB „DNB banko“ nepriteistinos, o pareiškėjos patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos – 2 420 Eur, priteistinos iš atsakovės RUAB „Molesta“.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9

  1. Atsakovė RUAB ,,Molesta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti iš dalies ir toje dalyje priimti naują sprendimą (nutartį) – atmesti pareiškėjos AB „DNB banko“ skundą, patenkinti restruktūrizavimo administratorės UAB „Restrus“ prašymą patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriems 2017 m. vasario 7 d. pritarė įmonės kreditorių komitetas, priteisti RUAB ,,Molesta“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai panaikino RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. posėdyje priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį AB „DNB bankui“ įkeistą turtą (toliau – ir Nutarimas Nr. 2). Turto pardavimo tvarka buvo priimta tinkamai, o teismo konstatuotas procedūrinis pažeidimas, t. y. kreditorių komiteto posėdžio nesušaukimas, laikytinas mažareikšmiu, nesudarančiu pagrindo konstatuoti ĮRĮ arba restruktūrizavimo plano nuostatų pažeidimų.
    2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad kreditorių komitetas nesprendė turto pardavimo tvarkos nustatymo, o pati RUAB „Molesta“ paruošė turto pardavimo tvarką. RUAB „Molesta“ parengė tik galimą tvarkos projektą, kuriam pritarė RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto narių dauguma.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad turto pardavimo tvarkos reikalavimas sumokėti 5 proc. dydžio avansą apriboja potencialių pirkėjų galimybes teikti pasiūlymus dėl turto įsigijimo. Turto pardavimo tvarkoje numatyto avanso mokėjimas yra garantas, kad turto pardavimo procesui nebus trukdoma.
    4. Vien kreditorių komiteto posėdžio nesušaukimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turto pardavimo tvarka nebuvo priimta kreditorių komiteto narių balsų dauguma. Todėl Nutarimo Nr. 2 panaikinimas tik šiuo pagrindu laikytinas prieštaraujančiu ĮRĮ nuostatoms, paties restruktūrizavimo proceso esmei, taip pat bendriesiems teisės principams. Teismas, vien formaliu pagrindu naikindamas Nutarimą Nr. 2, sudarė prielaidą restruktūrizavimo proceso bei turto pardavimo proceso vilkinimui.
    5. Teismas nutartyje nekonstatavo, kad turto pardavimo tvarka prieštarauja įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai ar bendriesiems teisės principams, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo naikinti 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto Nutarimą Nr. 2. Nusprendus, kad turto pardavimo tvarka, kurios pagrindu buvo vykdomas RUAB „Molesta“ priklausančio AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimas, buvo priimta nepažeidžiant ĮRĮ nuostatų, restruktūrizavimo plano patikslinimai turi būti teismo tvirtinami.
    6. Teismas nepagrįstai priteisė iš RUAB „Molesta“ pareiškėjai AB „DNB bankui“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas neišnagrinėjo RUAB „Molesta“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagrindinis AB „DNB banko“ reikalavimas panaikinti Nutarimą Nr. 2 buvo patenkintas. Teismo išvados yra prieštaringos ir vertintinos kritiškai, todėl teismas negalėjo priteisti iš RUAB „Molesta“ pareiškėjai AB „DNB bankui“ visos bylinėjimosi išlaidų sumos. Net laikant, kad AB „DNB banko“ skundas buvo patenkintas iš dalies, teismas turėjo nustatyti, kokia dalimi buvo patenkintas AB „DNB banko“ skundas ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismui atmetus trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą pripažinti ją laimėtoja, RUAB „Molesta“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą pripažinti ją laimėtoja parengimą, turėjo būti priteistos iš trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“. Trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ piktnaudžiauja teise, įstodamas į restruktūrizavimo procesą trečiuoju asmeniu, nors yra visiškai nesusijęs su restruktūrizavimo byla.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ prašo atmesti RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. RUAB „Molesta“ nepagrįstai nurodė, kad buvo būtina detalizuoti turto pardavimo tvarką, nes restruktūrizavimo plane buvo nustatyti tik esminiai pardavimo principai. Papildomai patvirtinta turto pardavimo tvarka nesiskiria nuo restruktūrizavimo plane nustatytos pardavimo tvarkos, papildomai įrašytas vienintelis punktas dėl 5 proc. avanso sumokėjimo.
    2. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjai AB „DNB bankui“ tvarkos projektas buvo pateiktas susipažinti dar iki jos parengimo ir patvirtinimo. Pareiškėja AB „DNB bankas“ reiškė savo poziciją ir pastabas dėl tokios tvarkos, jai nepritarė.
    3. RUAB „Molesta“ turėjo pakankamai laiko inicijuoti kreditorių komiteto narių susirinkimo sušaukimą. Per penkis mėnesius buvo galima parengti šią tvarką, sušaukti kreditorių komiteto posėdį ir ją patvirtinti kreditorių komitete. Posėdžio nesušaukimas panaikino galimybę AB „DNB bankui“ ginčyti tokią tvarką.
    4. Pareiškėja AB „DNB bankas“, kaip kreditorė, kuriai yra įkeistas turtas, yra suinteresuota, kad turtas būtų parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą. Gavus kuo daugiau pinigų už turtą, didesne apimtimi būtų patenkinti RUAB „Molesta“ kreditorių reikalavimai.
    5. Trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ pateikė didesnės kainos pasiūlymą įsigyti RUAB „Molesta“ parduodamą turtą. Padedamas UAB „Praslas“, trečiasis asmuo yra pajėgus sumokėti pasiūlyme įvardintą kainą. Didesnės sumos pasiūlymo pateikimas ir galimybių sumokėti pasiūlytą kainą pagrindimas negali kenkti restruktūrizavimo procesui arba būti laikomas ekonomiškai nenaudingu.
  3. Pareiškėja AB „DNB bankas“ atskiruoju skundu prašo pripažinti nepagrįstais ir pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus ir išaiškinimus, kad RUAB „Molesta“ kreditorių komitetas turi teisę priimti nutarimus patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, taip pat argumentus ir išaiškinimus, jog RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimas (komitetas) turi patvirtinti RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarką, ir tik po tokios tvarkos patvirtinimo spręsti dėl turto pirkėjo nustatymo (konkurso turtui įsigyti laimėtojo pripažinimo). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismo išvada dėl kreditorių komiteto turimos kompetencijos tvirtinti restruktūrizavimo plano, kuriam pritarė bendrovės kreditorių susirinkimas, pakeitimus, prieštarauja ĮRĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimams. Restruktūrizavimo plano pakeitimai tvirtinami tokia pačia tvarka, kaip ir pats restruktūrizavimo planas, todėl dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimų spręsti išimtinę kompetenciją turi RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimas, o ne kreditorių komitetas. Faktinė aplinkybė, kad buvo išrinktas RUAB „Molesta“ kreditorių komitetas, savaime nesuteikia jam kompetencijos spręsti dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo, ir negali apriboti ĮRĮ įtvirtintos kreditorių surinkimo kompetencijos spręsti dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo/netvirtinimo. ĮRĮ nenumato, kad kreditorių komitetui gali būti perleista teisė tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. Net ir darant prielaidą, kad restruktūrizavimo plano pakeitimus galėjo tvirtinti kreditorių komitetas, AB „DNB banko“ skundžiamas nutarimas negalėjo būti priimtas dar ir todėl, kad už jį nebalsavo ĮRĮ numatyta ir būtina kreditorių dauguma.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane numatyta įmonei priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarka nebuvo detalizuota. Teismas nenurodė, kokių esminių nuostatų dar trūksta kreditorių susirinkime patvirtintame RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane, jog būtų pagrindas pripažinti, kad jame numatyta turto pardavimo tvarka yra pakankamai detali. Restruktūrizavimo plane numatyta RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarka yra pakankamai išsami, todėl papildoma turto pardavimo tvarka, kurią tvirtintų kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, nėra reikalinga. Tai, kad tokia tvarka iš viso nebūtų priimta, nėra teisiniu pagrindu šioje proceso stadijoje atsisakyti pripažinti turto pirkėju (konkurso laimėtoju) suinteresuotą asmenį UAB „Draudimo projektai“, kuris pasiūlė didžiausią turto įsigijimo kainą. Restruktūrizavimo plane yra aiškiai apibrėžta, kad AB „DNB bankui“ įkeistas turtas realizuojamas kreditorių susirinkimo/komiteto nustatyta tvarka, kas yra padaryta restruktūrizavimo plane. Visa AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo procedūra ir buvo atlikta/įvykdyta laikantis restruktūrizavimo plane numatytos RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarkos.
    3. Konkursas yra įvykęs, suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“ pasiūlė didžiausią turto įsigijimo kainą, pašalinus nurodytus teismo argumentus ir išnagrinėjus iš esmės suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ byloje pareikštą savarankišką reikalavimą, būtų pagrindas patenkinti suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą – pripažinti jį konkurso laimėtoju ir įpareigoti RUAB „Molesta“ sudaryti su juo AB „DNB bankui“ įkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartį.
  4. Atsakovė RUAB „Molesta“ prašo atmesti pareiškėjos AB „DNB banko“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kreditorių susirinkimo išrinktam kreditorių komitetui, kuriam kreditorių susirinkimas perleidžia tam tikras teises, tarp jų ir teisę tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, ĮRĮ nuostatos nedraudžia tvirtinti restruktūrizavimo plano patikslinimų. Atsakovės kreditorių susirinkimas delegavo kreditorių komitetui teisę tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. ĮRĮ neįtvirtintas draudimas perduoti kreditorių komitetui kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus.
    2. Apeliantė AB „DNB bankas“ nepagrįstai teigia, kad kvalifikuotos balsų daugumos kriterijus, numatytas ĮRĮ, kai restruktūrizavimo plano pakeitimui turi pritarti 2/3 visų kreditorių balsų dauguma, negali būti pakeistas kreditorių komiteto valia. 2/3 kreditorių susirinkimo narių išrinko kreditorių komitetą ir suteikė kreditorių komitetui visas kreditorių susirinkimo teises tam, kad kreditorių komitetas galėtų tinkamai atstovauti kreditorių interesams ir ginti kreditorių teises restruktūrizavimo procese. Kreditorių komitetą sudaro 5 nariai, tačiau jie atstovauja tik 4 kreditorius – apeliantės interesams atstovauja 2 kreditorių komiteto nariai. Todėl „už“ balsuojant 3 iš 4 kreditorių, laikytina, kad už nutarimą nubalsuota kvalifikuota balsų dauguma.
    3. Apeliantė AB „DNB bankas“ pripažino, kad restruktūrizavimo plane numatyta turto pardavimo tvarka nėra detali ir turi būti papildyta. Atsakovė ėmėsi iniciatyvos ir parengė atskirą dokumentą, detalizuojantį apeliantei įkeisto turto pardavimo tvarką. Apeliantė niekada neginčijo šios tvarkos, nors žinojo apie šio dokumento egzistavimą ir net reikalavo keisti jo turinį. Apeliantė neįrodė, kad atsakovės parengtos tvarkos sąlygos kokiu nors būdu pažeidžia apeliantės arba kitų kreditorių teises.
    4. Atskirajame skunde paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bei jose pateikti išaiškinimai skiriasi nuo ginčo situacijos.
  5. Trečiasis asmuo UAB ,,Draudimo projektai“ prašo patenkinti AB „DNB banko“ atskirojo skundo reikalavimą ir teismo argumentus/išaiškinimus, jog RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimas (komitetas) turi patvirtinti RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarką, ir tik po tokios tvarkos patvirtinimo spręsti dėl turto pirkėjo nustatymo (konkurso turtui įsigyti laimėtojo pripažinimo), pašalinti iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane nustatyta RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo tvarka yra pakankamai išsami ir visi svarbiausi pardavimo tvarkos klausimai joje yra detaliai aptarti.
    2. RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo konkursas įvyko vadovaujantis restruktūrizavimo planu ir jame nustatytomis tokio turto pardavimo tvarkos nuostatomis, todėl pakartotinės tvarkos nustatymas ir turto pardavimo konkurso organizavimas prieštarautų restruktūrizavimo plano nuostatoms, teisingumo ir protingumo principams.
  6. Tretieji asmenys UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalis, kuriomis: (1) panaikintas RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoju, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą; (2) netenkintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorės prašymas patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriems pritarė 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komitetas; (3) paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, bankui priteisiant 2 420 Eur iš RUAB „Molesta“, ir šiose dalyse priimti naują nutartį: (1) atmesti AB „DNB banko“ reikalavimą panaikinti RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą; (2) patenkinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorės prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriems pritarė 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komitetas; (3) panaikinti nutarties dalį, kuria iš RUAB „Molesta“ AB „DNB banko“ naudai priteistos 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti iš pareiškėjos AB „DNB banko“ atsakovei RUAB „Molesta“, tretiesiems asmenims UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu kreditorių komiteto nutarimą, kuris buvo priimtas nepadarius jokių procedūrinių pažeidimų, nepažeidus nei ĮRĮ, nei restruktūrizavimo plano nuostatų. RUAB „Molesta“ kreditorių komitetas sprendė dėl RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos ir ją patvirtino, tvarka iki šiol yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama, todėl turto pardavimo, vykdyto pagal galiojančią turto pardavimo tvarką, rezultatai yra teisėti ir nėra pagrindo naikinti kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo patvirtinti turto pardavimo rezultatai. Nėra pagrindo konstatuoti esminių pažeidimų, dėl kurių kreditorių komiteto nutarimas dėl turto pardavimo rezultatų tvirtinimo turėtų būti pripažintas negaliojančiu.
    2. RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo tvarką pasirašė kreditorių komiteto nariai – I. M., UAB „BMT Baltic“ įstatyminis atstovas direktorius G. L. ir UAB „Semeta“ atstovė pagal įgaliojimą R. S.. Turto pardavimo tvarka buvo suderinta ir ją patvirtino dauguma (3/5) kreditorių komiteto narių.
    3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nesprendus kreditorių komitete turto pardavimo tvarkos, buvo apribotos kreditorių teisės reikšti savo prieštaravimus dėl turto pardavimo tvarkos. Banko, taip pat ir kitų kreditorių, teisės reikšti prieštaravimus dėl turto pardavimo tvarkos nebuvo apribotos. Turto pardavimo tvarka buvo derinta su banku, kaip ir su kitais kreditorių komiteto nariais. Bankas galėjo reikšti prieštaravimus dėl tvarkos, tačiau nereiškė, leido vykdyti turto pardavimą pagal turto pardavimo tvarką.
    4. Teismas nepagrįstai teigia, kad 5 proc. dydžio avanso numatymas tam tikra prasme apriboja potencialių pirkėjų galimybes teikiant pasiūlymus dėl turto įsigijimo. Šis saugiklis buvo sukurtas siekiant užtikrinti tik rimtus ketinimus turinčių potencialių pirkėjų dalyvavimą turto pardavime ir išvengti galimų piktnaudžiavimų, turto pardavimo vilkinimų, taip siekiant kuo efektyviau ir saugiau parduoti bankui įkeistą turtą.
    5. Kadangi skundžiamos nutarties dalis dėl turto pardavimo yra neteisėta, tai neteisėta ir skundžiamos nutarties dalis dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo, nes teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti siūlomus plano pakeitimus.
    6. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš AB „DNB banko“ tretiesiems asmenims UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias šie asmenys patyrė dėl nepagrįsto banko skundo. AB „DNB bankas“ skunde pateikė 3 reikalavimus, kurių 2 teismas skundžiama nutartimi atmetė, todėl teismas turėjo priteisti iš banko tretiesiems asmenims bent 2/3 jų patirtų ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.
    7. Teismas iš RUAB „Molesta“ banko naudai nepagrįstai priteisė visas banko patirtas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas. Toks teismo sprendimas nepagrįstas ir pažeidžia kitų restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių interesus. Bankas nepateikė jokių dokumentų, detalizuojančių tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, nes į bylą nepateikta nei sąskaita faktūra, nei paslaugų detalizavimas, tik mokėjimo pavedimas. Tokio dydžio išlaidos už banko skundą ir papildomus paaiškinimus neatitinka rekomendacijų, ženkliai viršija maksimalų dydį. Teismas atmetė 2/3 banko reikalavimų, todėl nepagrįstai priteisė visas banko patirtas išlaidas.
  7. Trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ prašo atmesti trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas parduoti turtą ne didžiausią kainą pasiūliusiai UAB „Draudimo projektai“, o UAB „KRK Wood“, buvo priimtas ne pagal daugumos kreditorių patvirtintą ir RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane nustatytą įkeisto turto pardavimo tvarką, bet atsižvelgiant į tai, kad UAB „Draudimo projektai“ nesumokėjo avanso pagal vienasmeniškai RUAB „Molesta“ parengtą tvarką, kuri nebuvo patvirtinta ĮRĮ nustatyta tvarka, priimant kreditorių komiteto nutarimą.
    2. Kreditorių komiteto posėdžio sušaukimas dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo galėjo pakeisti priimtą sprendimą. Kreditorių komiteto nariai iki posėdžio būtų galėję reikšti savo nuomonę dėl papildomos pardavimo tvarkos reikalingumo. Be to, tinkamai kreditorių komiteto nutarimu patvirtintą papildomą įkeisto turto pardavimo tvarką kreditorių komiteto nariai, kartu ir AB „DNB bankas“, būtų galėję skųsti.
    3. Trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ pateikiami įrodymai (paaiškinimai) dėl atitinkamų asmenų parašų autentiškumo, patvirtinant papildomą įkeisto turto pardavimo tvarką turėtų būti vertinami kritiškai, nes įrodymai sukurti ir pateikti po skundžiamos nutarties priėmimo. Parašų autentiškumo abejones trečiasis asmuo UAB ,, Draudimo projektai“ iškėlė dar 2017 m. balandžio 18 d. atsiliepime į skundą, tačiau iki pat skundžiamos nutarties priėmimo apeliantai nesirūpino šių įrodymų (paaiškinimų) pateikimu. Be to, vizualiai palyginus naujai pateiktuose paaiškinimuose ir įkeisto turto pardavimo tvarkoje esančius parašus, kyla abejonių, ar tikrai šie asmenys yra pasirašę RUAB „Molesta“ parengtoje tvarkoje.
    4. 5 proc. avanso nustatymas, atsižvelgiant į parduodamo turto kainą, apriboja potencialių pirkėjų dalyvavimą turto pardavimo konkurse. Pirkėjas, norėdamas dalyvauti konkurse, privalo turėti galimybę įmokėti didelę pinigų sumą iš karto, nebūdamas užtikrintas, kad jis bus paskelbtas laimėtoju. Įkeisto turto pardavimo tvarkoje, kurioje reikalaujama sumokėti 5 proc. avansinę įmoką, nėra aptarta avanso grąžinimo klausimo tuo atveju, jeigu dalyvis nelaimi konkurso.
  8. Trečiasis asmuo UAB ,,KRK Wood“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalis, kuriomis panaikintas RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą, ir atmestas UAB „KRK Wood“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą (nutartį) – atmesti AB „DNB banko“ reikalavimą panaikinti RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą, ir priteisti UAB „KRK Wood“ naudai iš AB „DNB banko“ ir UAB „Draudimo projektai“ bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nutartimi nepagrįstai panaikino RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nutarimą pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, nes šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o teismas, panaikindamas teisėtą ir pagrįstą nutarimą, pažeidė UAB „KRK Wood“, kaip sąžiningo laisvo turto pardavimo dalyvio ir laimėtojo, teises.
    2. Netoleruotina situacija, kai naikinami kreditorių nutarimai, priimti vadovaujantis galiojančia kreditorių patvirtinta turto pardavimo tvarka, nenustačius jokių esminių pažeidimų, kurie sąlygotų ginčijamo nutarimo akivaizdų neteisėtumą, nes tokia teismo nutartis yra nepagrįsta. Tokiu procesiniu sprendimu pažeidžiami UAB „KRK Wood“ interesai, pažeidimas pasireiškia finansinių nuostolių patyrimu, nes UAB „KRK Wood“ yra pervedusi atsakovei RUAB „Molesta“ 5 proc. avansą.
    3. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš AB „DNB banko“ ir UAB „Draudimo projektai“ trečiajam asmeniui UAB „KRK Wood“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „KRK Wood“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir turėjo pareikšti atsiliepimą į reikalavimą laimėtoja pripažinti UAB „Draudimo projektai“, kurį pareiškė tiek AB „DNB bankas“, tiek ir UAB „Draudimo projektai“. Kadangi teismas atmetė AB „DNB banko“ ir UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą pripažinti UAB „Draudimo projektai“ laimėtoja, teismas nepagrįstai nepriteisė UAB „KRK Wood“ patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė reikšdama atsiliepimą į tokį banko ir UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą.
  9. Trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ prašo atmesti trečiojo asmens UAB ,,KRK Wood“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. RUAB „Molesta“ parengta įkeisto turto pardavimo tvarka negali būti pripažinta teisėta. Šios tvarkos patvirtinimui nebuvo šauktas RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto posėdis, nebuvo parengtas posėdžio protokolas, kuriame atsispindėtų priimtas nutarimas patvirtinti detalizuotą įkeisto turto pardavimo tvarką. Dėl tokio protokolo su atitinkamu nutarimu nebuvimo komiteto nariai, kurie nesutinka su priimtu nutarimu, prarado teisę skųsti nutarimą teismui.
    2. UAB ,,KRK Wood“ 5 proc. avanso nepervedė į RUAB „Molesta“ sąskaitą. Įrodymus, kad UAB „KRK Wood“ grynaisiais pinigais sumokėjo 5 proc. avansą, reikia vertinti kritiškai, o UAB „KRK Wood“ veiksmus laikyti nesąžiningais.
    3. Nors UAB „KRK Wood“ teigia, kad negali susigrąžinti avanso, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Neaišku, kodėl RUAB „Molesta“ sąžiningam pirkėjui negrąžina įmokėto avanso, kol vyksta šios bylos nagrinėjimas.
  10. Trečiasis asmuo UAB ,,Draudimo projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties motyvus dėl pakartotinės turto pardavimo tvarkos patvirtinimo, t. y.: „Išaiškintina, kad RUAB „Molesta“ turto pardavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins įmonės turto pardavimo tvarką“ ir „Be to, šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad RUAB „Molesta“ turto pardavimo klausimas (atitinkamai dėl vieno ar kito potencialaus pirkėjo pripažinimo laimėtoju) turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins įmonės turto pardavimo tvarką“; taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalį dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Draudimo projektai“ reikalavimo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti reikalavimą pripažinti UAB „Draudimo projektai“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 445 000 Eur sumą bei įpareigoti RUAB „Molesta“ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį; netenkinus pastarojo reikalavimo, klausimą dėl laimėtojo pripažinimo grąžinti nagrinėti RUAB „Molesta“ kreditorių komitetui nustatant, kad klausimas dėl turto pardavimo ir atitinkamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti sprendžiamas RUAB „Molesta“ kreditorių komitetui netvirtinant naujos turto pardavimo tvarkos ir neskelbiant bei nevykdant naujo turto pardavimo konkurso. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė motyvus, kuriuose išaiškinama, kad RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimas (komitetas) turės priimti naują RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarką, tai reiškia, jog reikės vykdyti naują turto aukcioną (konkursą) ir tik tada spręsti dėl turto pardavimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane yra patvirtinta detali RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarka. Naujos (papildomos) turto pardavimo tvarkos nustatinėti nereikia, nes ir taip visi etapai yra detaliai aprašyti pačiame restruktūrizavimo plane, kuris buvo patvirtintas RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkime. RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo procesas jau yra faktiškai įvykęs ir pasibaigęs. Teismas nepaaiškino, kodėl reikia iš naujo patvirtinti turto pardavimo tvarką, kuo ji turėtų skirtis nuo restruktūrizavimo plane numatytos detalios turto pardavimo tvarkos.
    2. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti UAB ,,Draudimo projektai“ reikalavimą pripažinti ją laimėtoja. Tenkinus UAB ,, Draudimo projektai“ reikalavimą pripažinti ją konkurso laimėtoja ir suteikus jai teisę įsigyti turtą, teismas nespręstų kreditorių susirinkime (komitete) priimtų nutarimų ekonominio naudingumo klausimo, o tiesiog patvirtintų, kad susiklosčiusioje situacijoje vienintelė galima konkurso baigtis yra tokia, kad laimėtoja būtų pripažinta UAB „Draudimo projektai“, nes nutarimas pripažinti laimėtoja kitą potencialią pirkėją UAB „KRK Wood“ yra panaikintas.
    3. Jeigu teismas atsisakytų tenkinti UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą pripažinti ją konkurso laimėtoja, RUAB „Molesta“ kreditorių komitetas įpareigotinas nagrinėti turto pardavimo klausimą nuo to momento, kai komitetas priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti laimėtoja UAB „KRK Wood“. Priešingu atveju naujas pardavimo procedūros vykdymas pažeis UAB ,,Draudimo projektai“ teisėtus interesus ir užvilkins restruktūrizavimo procesą.
  11. Atsakovė RUAB „Molesta“ prašo atmesti trečiojo asmens UAB ,,Draudimo projektai“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane yra numatyti tik pamatiniai RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo aspektai. Restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad RUAB „Molesta“ priklausantis ir bankui įkeistas turtas bus realizuojamas kreditorių susirinkimo/komiteto nustatyta tvarka. Detalizuoti įkeisto turto pardavimo tvarką buvo būtina tam, kad nekiltų ginčų dėl realizavimo eigos. Turto pardavimo tvarka šiuo metu yra galiojanti ir nenuginčyta, o apeliantė UAB ,,Draudimo projektai“ neturi teisės pasisakyti dėl tokios tvarkos priėmimo pagrįstumo, nes ji nėra RUAB „Molesta“ kreditorė.
    2. Tenkinus RUAB „Molesta“ reikalavimą ir teismui pripažinus RUAB „Molesta“ laimėtoja, būtų pažeistos ĮRĮ nuostatos. Formuojant tokią praktiką, kai teismas už kreditorius sprendžia ĮRĮ numatytus kreditorių susirinkimo ar komiteto kompetencijai priskirtus klausimus ir priima nutarimus, būtų pažeisti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesai, nes būtų nepagrįstai apribota kreditorių teisė dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese ir spręsti įmonės restruktūrizavimo procese kylančius klausimus.
  12. Suinteresuotas asmuo UAB „Inžinera“ prašo tenkinti pareiškėjos AB „DNB banko“ ir trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ atskiruosius skundus ir atmesti atsakovės RUAB „Molesta“ bei trečiųjų asmenų UAB „KRK Wood“, UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“ atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. AB „DNB banko“ bei UAB „Draudimo projektai“ skundžiami nutarties motyvai dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių komiteto kompetencijos tvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtinto restruktūrizavimo plano pakeitimus bei būtinybės priimti AB „DNB bankui“ įkeisto RUAB „Molesta“ turto pardavimo tvarką prieštarauja teisės normoms bei teismų praktikai, dėl res judicata teisinės galios ateityje gali nulemti neteisėtas situacijas, kuomet teismui bus teikiami tvirtinti ne kreditorių susirinkimo, o atitinkamos kompetencijos neturinčio kreditorių komiteto patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimai. Be to, teismo nutarties motyvai, kuriais daroma išvada, jog siekiant išspręsti RUAB „Molesta“ turto pardavimo klausimą yra būtina patvirtinti detalią turto pardavimo tvarką, sudaro kliūtis vykti turto pardavimo procesui pagal galiojančią kreditorių susirinkime patvirtintą jo pardavimo tvarką.
    2. Restruktūrizavimo plano, kuris buvo patvirtintas kreditorių susirinkime, pakeitimai privalo būti taip pat tvirtinami kreditorių susirinkime, o kreditorių komitetas neturi kompetencijos keisti tokio restruktūrizavimo plano ir tvirtinti atitinkamų plano pakeitimų. Skundžiamas kreditorių nutarimas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų negalėjo būti priimtas ir dėl to, kad nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytos kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos taisyklės tokio pobūdžio sprendimo priėmimui.
    3. Restruktūrizavimo plane yra išdėstyta turto pardavimo tvarka, kuri yra aiški, išsami ir detali. Teismas išvadų, jog detalios turto pardavimo tvarkos nėra nustatyta, niekaip neargumentavo ir nepagrindė.
    4. Kilus ginčui dėl to, kas turėtų įsigyti RUAB „Molesta“ turtą, teismas privalo šį ginčą išspręsti, o ne atsisakyti jį nagrinėti, nurodydamas, jog teismas nesprendžia kreditorių komiteto nutarimų ekonominio naudingumo. Klausimas, kuris juridinis asmuo turi teisę įsigyti RUAB „Molesta“ turtą – UAB „KRK Wood“ ar UAB „Draudimo projektai“, yra teisinis (teisės pripažinimo) klausimas.
    5. Teismas, atsižvelgdamas į restruktūrizavimo bylose vyraujantį viešąjį interesą, galėjo pripažinti UAB „Draudimo projektai“ teisę įsigyti RUAB „Molesta“ turtą, įkeistą AB „DNB bankui“. Restruktūrizuojamai įmonei (ir jos kreditoriams) yra naudingiau gauti didesnę pinigų sumą, nei tenkintis mažesne už tą patį turtą kito pirkėjo pasiūlyta suma.
  13. Trečiasis asmuo UAB ,,KRK Wood“ prašo netenkinti AB „DNB banko“ ir UAB „Draudimo projektai“ atskirųjų skundų, tenkinti UAB „BMT Baltic“, UAB „Sigma Ventus“ ir RUAB „Molesta“ atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB „KRK Wood“, kaip sąžininga potenciali pirkėja, dalyvavo RUAB „Molesta“ viešame turto pardavime, kuris buvo vykdomas vadovaujantis kreditorių ir restruktūrizavimo administratoriaus patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama. Nėra jokio teisinio pagrindo skelbti naują turto pardavimą, o tuo labiau pripažinti UAB „Draudimo projektai“, kurios pasiūlymas neatitiko reikalavimų, laimėtoja.
    2. UAB „KRK Wood“ yra pervedusi atsakovei RUAB „Molesta“ 5 proc. avansą, kuris dėl nepagrįstų ginčų yra užšaldytas ir UAB „KRK Wood“ kasdien patiria nuostolius, nes negali nei įgyti turto, bei naudoti jo savo veikloje, nei susigrąžinti avanso ir jį panaudoti kitiems įmonės poreikiams.
    3. UAB „Draudimo projektai“ yra bendrovė, susijusi su vienu iš RUAB „Molesta“ akcininkų T. R., kuris dalyvauja ne viename ginče su RUAB „Molesta“, todėl yra suinteresuotas trukdyti restruktūrizavimo procesą.
    4. UAB „Draudimo projektai“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes savo atskirajame skunde iškėlė naujus reikalavimus, kurie nebuvo keliami sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme, todėl ginčo šalys ir pirmosios instancijos teismas negalėjo dėl jų pasisakyti.
  14. Tretieji asmenys UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ prašo atmesti AB „DNB banko“ ir UAB „Draudimo projektai“ atskiruosius skundus bei tenkinti UAB „KRK Wood“ ir RUAB „Molesta“ atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bankas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamos nutarties argumentai prieštarauja ĮRĮ nuostatoms, iškreipia kasacinio bei apeliacinio teismų formuojamą praktiką. Teismas pagrįstai nusprendė, kad RUAB „Molesta“ kreditorių komitetas turi kompetenciją priimti nutarimus dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimui.
    2. Bankas savo poziciją motyvuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kurių ratio decidendi skiriasi nuo ginčo situacijos, be to, bankas klaidingai cituoja teismų praktiką. Banko nurodomose bylose net nebuvo sprendžiamas kreditorių komiteto dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo nutarimo teisėtumo klausimas, be to, teismai nutartyse nurodė, kad pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui yra išimtinai kreditorių prerogatyva, o ne kaip nurodo bankas – kreditorių susirinkimo prerogatyva.
    3. Tai, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane yra numatyta, jog bendrovei priklausantis ir bankui įkeistas turtas yra parduodamas kreditorių susirinkimo/komiteto nustatyta tvarka, leidžia teigti, kad patys kreditoriai suteikė kreditorių komitetui teisę detalizuoti turto pardavimo tvarką, nekeičiant plane įtvirtintų pagrindinių turto pardavimo tvarkos principų. Todėl kreditorių komitetas turėjo teisę detalizuoti restruktūrizavimo plane įtvirtintą turto pardavimo tvarką atskirame dokumente, nurodant skelbimo apie turto pardavimą šaltinį bei įtvirtinant 5 proc. avansą, kuris buvo numatytas kaip saugiklis, siekiant užtikrinti tik rimtus ketinimus turinčių potencialių pirkėjų dalyvavimą turto pardavime ir išvengti galimų piktnaudžiavimų, turto pardavimo vilkinimų, taip siekiant kuo efektyviau ir saugiau parduoti bankui įkeistą turtą.
    4. Turto pardavimo procedūros vykdytos, UAB „KRK Wood“ pripažinta laimėtoja vadovaujantis RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planu ir bankui įkeisto turto pardavimo tvarka, kuri buvo patvirtinta RUAB „Molesta“ direktoriaus ir pateikta RUAB „Molesta“ administratorei bei RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nariams pritarimui gauti.
    5. UAB „Draudimo projektai“ atskirajame skunde iškėlė naujus reikalavimus – prašo teismą įpareigoti RUAB „Molesta“ pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Draudimo projektai“, o netenkinus tokio reikalavimo, prašo teismo klausimą dėl laimėtojo pripažinimo grąžinti nagrinėti kreditorių komitetui, nustatant, kad klausimas dėl turto pardavimo ir sutarties sudarymo turi būti sprendžiamas komitetui netvirtinant naujos turto pardavimo tvarkos ir neskelbiant bei nevykdant naujo pardavimo konkurso. Kadangi UAB „Draudimo projektai“ pažeidė imperatyvų draudimą atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus, teismas neturėtų šių naujų reikalavimų nagrinėti.
    6. Kadangi UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą argumentuoja išskirtinai turto pardavimo kainos dydžiu, akivaizdu, kad tai ekonominis klausimas, o teismas komiteto sprendimą gali vertinti išskirtinai procedūrinių pažeidimų aspektu. Teismas restruktūrizavimo bylose neturi teisės priimti nutarimų, kurių priėmimas yra kreditorių komiteto ar susirinkimo kompetencija.
  15. Atsakovė RUAB „Molesta“ prisidėjimu prie trečiųjų asmenų UAB „BMT Baltic“, UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „KRK Wood“ atskirųjų skundų prašo tenkinti trečiųjų asmenų UAB „BMT Baltic“, UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „KRK Wood“ atskiruosius skundus.
  16. Pareiškėja AB „DNB bankas“ prašo atmesti atsakovės RUAB „Molesta“, trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“ ir UAB „KRK Wood“ atskiruosius skundus bei tenkinti trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kreditorių susirinkimas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane yra pritaręs detaliai RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkai, todėl kreditorių komitetas neturi kompetencijos/teisinio pagrindo priimti kitos turto realizavimo tvarkos. Atskiruosiuose skunduose nepagrįstai sutapatinamos RUAB „Molesta“ priklausančio, bankui įkeisto ir neįkeisto turto realizavimo tvarkos. Bankui įkeisto turto pardavimo tvarka patvirtina pačiame restruktūrizavimo plane ir papildomai RUAB „Molesta“ ir/ar kreditorių komiteto nedetalizuotina.
    2. Kreditoriai ĮRĮ nustatyta tvarka nėra patvirtinę vienašališkai RUAB „Molesta“ direktoriaus priimtos RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarkos. Tokia tvarka turi būti priimama ĮRĮ nustatyta tvarka, šaukiant kreditorių komiteto posėdį, kreditorių komiteto nariams balsuojant ir priimant atitinkamą kreditorių komiteto nutarimą darbotvarkėje numatytu klausimu. Vienašališkai RUAB „Molesta“ direktoriaus R. J. su restruktūrizavimo administratore suderinta RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarka buvo pateikta bankui susipažinti jau po šių asmenų vienašalio tvarkos suderinimo. Bankas nei žodžiu, nei raštu nėra pritaręs šiai tvarkai, o gavęs ją raštu pareikalavo RUAB „Molesta“ ir administratorę paaiškinti, kodėl ši tvarka nebuvo suderinta su banku.
    3. Atskiruosiuose skunduose nurodomi argumentai, kad trys komiteto nariai/jų įgalioti atstovai savo parašais yra patvirtinę pritarimą tvarkai, vertintini kritiškai. Net jei būtų pripažinta, kad tvarką pasirašė trys kreditorių komiteto nariai, tai nedaro per se tvarkos galiojančia.
    4. Vienašališkai RUAB „Molesta“ direktoriaus priimta RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarka yra niekinė ir negaliojanti ab initio. RUAB „Molesta“ nustatyta sąlyga potencialiems pirkėjams sumokėti 5 proc. turto kainos dydžio avansą yra niekinė, nepagristai ribojanti bankui įkeisto turto pardavimo galimybes.
    5. Kreditorių komiteto nutarimas parduoti turtą mažesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui UAB „KRK Wood“ prieštarauja ĮRĮ, bendriesiems teisės principams, ekonominei logikai ir pažeidžia banko kaip hipotekos kreditoriaus teises. Trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ pasiūlė 318 500 Eur didesnę turto įsigijimo kainą, negu UAB „KRK Wood“. Turtas turi būti parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Teismo įpareigojimu trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ pateikė teismui „Danske banko“ raštą, patvirtinantį, kad UAB „Draudimo projektai“ banko sąskaitoje turi reikalingą 1 445 004,13 Eur pinigų sumą sumokėti jos pasiūlytą ginčo turto įsigijimo kainą.
    6. 5 proc. kainos avansas turėjo būti pervestas bankiniu pavedimu į RUAB „Molesta“ banko sąskaitą, tačiau teismui pareikalavus pateikti avanso sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, atsakovė teismui pateikė kasos pajamų orderį, apie iš UAB KRK Wood“ priimtą 56 325 Eur sumą grynaisiais pinigais. Avanso sumokėjimas grynaisiais pinigais kelia abejonių dėl šios ūkinės operacijos tikrumo.
    7. Panaikinus RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nutarimą pripažinti UAB „KRK Wood“ konkurso laimėtoja, jokių turtinių nuostolių UAB „KRK Wood“ nepatirs, nes iš jos gautą avansą RUAB „Molesta“ privalės grąžinti UAB „KRK Wood“, nes pirkimo‑pardavimo sandoris su UAB „KRK Wood“ nebūtų sudaromas.
    8. Bankas byloje pareiškė skundą, pateikė rašytinius paaiškinimus. Banko skundas iš esmės buvo patenkintas, todėl bankas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindinis banko skundo reikalavimas – panaikinti RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimą pripažinti UAB „KRK Wood“ turto pirkėja (laimėtoja) buvo patenkintas, o kiti du banko reikalavimai nebuvo atmesti (dalyje – byla nutraukta, kitoje dalyje – banko skundo reikalavimas paliktas nenagrinėtas), kas reiškia, kad iš esmės byloje yra priimtas bankui palankus teismo sprendimas.
  17. RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Restrus“ prašo RUAB „Molesta“, AB „DNB banko“, UAB „BMT Baltic“, UAB „Sigma Ventus“, UAB „Draudimo projektai“ ir UAB „KRK Wood“ atskiruosius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą, nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjos AB „DNB banko“ skundo reikalavimo panaikinti 2017 m. vasario 7 d. RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo, paliktas nenagrinėtas pareiškėjos AB „DNB banko“ prašymas dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, netenkintas suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ prašymas pripažinti jį laimėtoju, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 445 000 Eur sumą bei įpareigoti RUAB „Molesta“ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, netenkintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Restrus“ prašymas patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriems 2017 m. vasario 7 d. pritarė kreditorių komitetas, taip pat pareiškėjai AB „DNB bankui“ priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės RUAB „Molesta“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tretieji asmenys UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus – buvusio UAB „BMT Baltic“ direktoriaus G. L. rašytinį paaiškinimą, UAB „BMT Baltic“ Juridinių asmenų registro išrašą, advokatės R. S., kaip UAB „Semeta“ įgaliotos atstovės, rašytinį paaiškinimą, UAB „Semeta“ direktoriaus įgaliojimą advokatei R. S. (2 t., b. l. 21a). Trečiųjų asmenų nuomone, šie dokumentai paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus, kad turto pardavimo tvarka pasirašyta asmenų, kurių parašų neįmanoma identifikuoti.
  2. Pareiškėja AB „DNB bankas“ su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė UAB „Molesta“ 2016 m. liepos 26 d. raštą dėl restruktūrizavimo plano vykdymo, taip pat šio rašto priedą – RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarką (2 t., b. l. 102-105).
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byloje sprendžiamais klausimais dėl papildomos RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarkos patvirtinimo, sprendžia, kad nurodyti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

13Dėl kreditorių komiteto teisės tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus

  1. ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka, kaip ir restruktūrizavimo planas. ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams. Taigi restruktūrizavimo plano pakeitimai laikomi gavusiais kreditorių pritarimą, jeigu kreditorių susirinkime už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.
  2. ĮRĮ 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 14 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytus atvejus.
  3. Pagal ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių komitetą ir perduoti jam dalį kreditorių susirinkimo teisių. ĮRĮ 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių komitetas atlieka kreditorių susirinkimo jam pavestas funkcijas, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. ĮRĮ 27 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komiteto priimti nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė viso komiteto narių. Pažymėtina, kad galiojanti ĮRĮ redakcija nenumato jokios kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimo kreditorių susirinkimui renkant kreditorių komiteto narius, t. y. kreditorių komitetui išrinkti pakanka paprastos kreditorių susirinkimo balsų daugumos.
  4. Sisteminė ĮRĮ teisės normų, aktualių nagrinėjamam ginčui, analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad svarbiausi kreditorių sprendimai restruktūrizavimo procese, kuriems reikalinga ne paprasta, o kvalifikuota balsų dauguma, turi būti priimami kreditorių susirinkimo pagal ĮRĮ numatytas procedūras ir taisykles. Restruktūrizavimo plano, jo pakeitimų parengimas ir patvirtinimas – viena esminių restruktūrizavimo proceso procedūrų, nuo kurios didele dalimi priklauso viso įmonės restruktūrizavimo proceso sėkmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių susirinkimas negali perduoti savo kompetencijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams paprasta balsų dauguma renkamam kreditorių komitetui, kurio nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė viso komiteto narių.
  5. Nagrinėjamu atveju restruktūrizuojamos atsakovės kreditorių susirinkimas perdavė kreditorių komitetui iš esmės visas ĮRĮ kreditorių susirinkimui įstatymo suteiktas teises. RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto darbo reglamento, patvirtinto 2015 m. rugsėjo 4-9 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1, 1.5 punkte nurodyta, kad kreditorių komitetas turi ĮRĮ numatytas ir kreditorių susirinkimo perduotas visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę rinkti ir keisti kreditorių komitetą bei kreditorių komiteto pirmininką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia komitetui perduodamų teisių apimties formuluotė, įvertinus aktualaus teisinio reguliavimo nuostatą, kad komitetui gali būti perduodama tik dalis susirinkimo teisių, laikytina teisiškai ydinga, nes joje nėra išsamiai išvardinamos konkrečios kreditorių susirinkimo kreditorių komitetui perduodamos teisės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano VII.2 punkte nurodyta, jog kreditoriams siūloma sudaryti kreditorių komitetą, kuris restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu ir tarp kreditorių susirinkimų turėtų teisę priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo plano eigos bei vykdymo, t. y. viename pagrindinių restruktūrizavimo proceso dokumentų nebuvo numatyta kreditorių komiteto kompetencija spręsti klausimus, susijusius su restruktūrizavimo plano pakeitimu.
  6. Pažymėtina ir tai, kad įmonių restruktūrizavimo procesas yra viešosios teisės reguliavimo sritis, kurioje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. ĮRĮ nesant aiškiai įtvirtintos kreditorių komiteto kompetencijos spręsti dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo, RUAB „Molesta“ kreditorių komitetas, įgyvendindamas tokią jam nepriklausančią teisę, veikė neteisėtai, viršydamas įgaliojimus, nes tokia galimybė ginčo santykius reglamentuojančiose viešosios teisės normose nėra numatyta. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimams būtinas RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimo pritarimas, be kita ko, taikant įstatyme numatytos kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą.
  7. Pareiškėja AB „DNB bankas“ skundu prašė panaikinti 2017 m. vasario 7 d. RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nutarimą patvirtinti RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus. Šį savo reikalavimą pareiškėja grindė dviem argumentų grupėm – tuo, kad kreditorių komitetas neturėjo teisės tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimų ir tuo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimų turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų.
  8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių komiteto kompetencijos tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-273/2013, taip pat 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606/2013, ir vertino, kad kreditorių komitetas turėjo teisę (kompetenciją) spręsti dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
  9. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. k. iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. k. sprendimo pagrindas, motyvacija) ( pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-273/2013. Nurodytoje civilinėje byloje, Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2013 m. sausio 17 d. nutartį, buvo vadovaujamasi ĮRĮ redakcija, galiojusia iki 2010 m. spalio 1 d. Ši ĮRĮ redakcija nagrinėjamai bylai nėra aktuali. Pagal tos redakcijos ĮRĮ 20 straipsnį pirmasis kreditorių susirinkimas turėjo teisę rinkti kreditorių komitetą ir komiteto pirmininką, jei susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė ne mažiau kaip 2/3 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos (2 dalies 1 punktas); kiti kreditorių susirinkimai turėjo teisę rinkti kreditorių komitetą, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių; sprendimui visas kreditorių susirinkimo teises perduoti kreditorių komitetui turėjo pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė ne mažiau kaip 3/4 teismo patvirtintų restruktūrizavimo plane visų kreditorių bendros reikalavimų sumos (3 dalies 1 punktas). Taigi pagal to laikotarpio teisinį restruktūrizavimo proceso reglamentavimą kreditorių komitetui galėjo būti perduodamos visos kreditorių susirinkimo teisės, jis turėjo būti renkamas kvalifikuota balsų dauguma. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606/2013 kaip teismo precedentas taikytas taip pat nepagrįstai, nes joje iš esmės buvo remtasi jau aptartoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-273/2013, pateiktais išaiškinimais.
  11. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo klausimą sprendė kompetentingas subjektas – kreditorių komitetas, pareiškėjos AB „DNB banko“ atskirasis skundas dalyje dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kad komitetas turi teisę priimti nutarimus patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, pašalinimo iš skundžiamos nutarties tenkintinas.
  12. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl subjekto, kuris yra kompetentingas pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai vadovavosi aktualia teismų praktika ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjos AB „DNB banko“ skundo reikalavimo panaikinti 2017 m. vasario 7 d. RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nutarimą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus.
  13. Atsakovė RUAB „Molesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos AB „DNB banko“ skundą atmesti. Konstatavus, kad kreditorių komitetas neturi kompetencijos spręsti dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams, darytina išvada, jog atsakovės RUAB „Molesta“ atskirojo skundo reikalavimas atmesti pareiškėjos AB „DNB banko“ skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo netenkintinas. Analogiškais motyvais atmestini ir atsakovės RUAB „Molesta“ bei trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ atskirųjų skundų reikalavimai panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – patenkinti restruktūrizavimo administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo.

14Dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, laimėtojo pripažinimo

  1. Iš byloje esančio kreditorių susirinkimo pritarto ir teismo patvirtinto RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano matyti, kad jame yra nustatyta įmonei priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarka. Taip pat buvo priimta (RUAB „Molesta“ direktoriaus patvirtinta, suderinta su restruktūrizavimo administratore ir dalimi kreditorių komiteto narių) ir papildoma RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarka, kuri nuo restruktūrizavimo plane išdėstytos tvarkos skiriasi iš esmės vienintele nuostata, t. y. kad potencialus pirkėjas, pateikęs pasiūlymą įsigyti įkeistą turtą, privalo įmokėti į RUAB „Molesta“ sąskaitą 5 proc. avansą, skaičiuojamą nuo įkeisto turto pardavimo kainos, kuris įskaičiuojamas į įkeisto turto pardavimo kainą.
  2. Pareiškėja AB „DNB bankas“ skundu prašė panaikinti 2017 m. vasario 7 d. RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą. Šis pareiškėjos skundo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ pasiūlė didesnę turto įsigijimo kainą, o reikalavimas potencialiam pirkėjui įmokėti 5 proc. avansą nebuvo numatytas restruktūrizavimo plane išdėstytai turto pardavimo tvarkai.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turto pardavimo tvarkos pakeitimas laikytinas restruktūrizavimo plano pakeitimu ir dėl to turėtų būti sprendžiama kreditorių susirinkime (komitete). Teismas vertino, kad RUAB „Molesta“ kreditorių susirinkimas (komitetas) turto pardavimo tvarkos pakeitimo klausimo tinkamai nesprendė, todėl nėra pagrindo vadovautis papildoma turto pardavimo tvarka ir potencialiems turto pirkėjams taikyti 5 proc. avanso įmokėjimo reikalavimą. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas tenkino šioje dalyje pareiškėjos AB „DNB banko“ skundą.
  4. Atsakovė RUAB „Molesta“, tretieji asmenys UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“ ir UAB „KRK Wood“ atskiraisiais skundais prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos AB „DNB banko“ skundą šioje dalyje atmesti. Šių apeliančių nuomone, papildoma turto pardavimo tvarka buvo patvirtinta tinkamai, todėl turto pardavimo rezultatai pripažįstant laimėtoja UAB „KRK Wood“ yra teisėti ir pagrįstai patvirtinti kreditorių komiteto. Tokiems apeliančių argumentams teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti.
  5. ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad restruktūrizavimo plane turi būti įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui. Įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui turi būti nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, tarp jų – turto pardavimo tvarka (ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi turto pardavimo tvarka yra privaloma restruktūrizavimo plano dalis. Kadangi restruktūrizavimo plano pakeitimai turi būti tvirtinami kreditorių susirinkimo, tai ir turto pardavimo tvarkos pakeitimus turi tvirtinti ne kreditorių komitetas, o kreditorių susirinkimas. Įvertinus tai, atsakovės RUAB „Molesta“, trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“ ir UAB „KRK Wood“ atskirieji skundai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
  6. Pažymėtina, kad net ir laikant, jog kreditorių komitetas turėjo kompetenciją spręsti dėl turto pardavimo tvarkos pakeitimų tvirtinimo, papildoma turto pardavimo tvarka vis tiek negali būti traktuojama kaip patvirtinta tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad nebuvo laikomasi esminių kreditorių komiteto nutarimų priėmimo procedūrų, numatytų tiek ĮRĮ, tiek ir RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto darbo reglamente, t. y. nesušauktas kreditorių komiteto posėdis, neparuošta posėdžio darbotvarkė bei medžiaga svarstymui, nesudaryta galimybė kompetentingiems subjektams iki posėdžio teikti siūlymus dėl darbotvarkės papildymo, nepriimti kreditorių komiteto posėdžio nutarimai, neparengtas posėdžio protokolas ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių išvadų nepaneigia ir trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai dėl dalies kreditorių komiteto narių atstovų parašų ant papildomos turto pardavimo tvarkos tikrumo.
  7. Apeliantės AB „DNB bankas“ ir UAB „Draudimo projektai“ atskiraisiais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad RUAB „Molesta“ turto pardavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins įmonės turto pardavimo tvarką, ir prašo šį teismo motyvą pašalinti iš skundžiamos nutarties. Jų teigimu, RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane numatyta turto pardavimo tvarka yra išsami, jos papildomai detalizuoti nereikia. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliančių AB „DNB bankas“ ir UAB „Draudimo projektai“ argumentais.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, restruktūrizavimo plane numatytoje turto pardavimo tvarkoje yra numatytos visos esminės RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarkos sąlygos, pagal jas ir buvo vykdomas nurodyto turto pardavimas. Minėta, kad papildoma turto pardavimo tvarka nuo restruktūrizavimo plane išdėstytos tvarkos skiriasi iš esmės vienintele sąlyga dėl 5 proc. avanso įmokėjimo. Ši sąlyga nors ir galima bei tinkamai įtvirtinta turto pardavimo tvarkoje galėtų būti taikoma parduodant nurodytą turtą, tačiau nelaikytina būtina turto pardavimo tvarkos dalimi, be kurios negalėtų būti vykdomas turto pardavimo procesas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog RUAB „Molesta“ turto pardavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins įmonės turto pardavimo tvarką, todėl šis motyvas šalintinas iš skundžiamos nutarties, atitinkamai šioje dalyje tenkinant apeliančių AB „DNB bankas“ ir UAB „Draudimo projektai“ atskiruosius skundus.
  9. Trečiasis asmuo UAB „Draudimo projektai“ atsiliepime į pareiškėjos AB „DNB banko“ skundą dėl RUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo prašė pripažinti didžiausią kainą pasiūliusią pirkėją UAB „Draudimo projektai“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „Molesta“ priklausantį ir AB „DNB bankui“ įkeistą turtą; taip pat prašė patvirtinti RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimą už 1 445 000 Eur sumą (plius PVM), skaičiuojamą tiems turto objektams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi būti parduodami su PVM, pirkėjai UAB „Draudimo projektai“ ir įpareigoti RUAB „Molesta“ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą konstatuodamas, kad teisė spręsti dėl restruktūrizuojamos įmonės turto pardavimo yra suteikta įmonės kreditorių susirinkimui (komitetui), o teismas iš esmės tik prižiūri jų priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo įsiterpti į kreditorių komiteto kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Todėl klausimas dėl RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pirkėjo patvirtinimo grąžintinas RUAB „Molesta“ kreditorių komitetui spręsti iš naujo, kurį svarstydamas kreditorių komitetas turėtų vadovautis RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane išdėstyta RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarka bei motyvuotai įvertinti pasiūlymus pateikusių potencialių pirkėjų pasiūlytų kainų dydį, realias galimybes įsigyti nurodytą turtą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

15Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

  1. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinis pareiškėjos reikalavimas dėl nutarimo, kuriuo patvirtintas atsakovei priklausančio turto pardavimas, panaikinimo buvo tenkintas, kuris, teismo vertinimu, lemia poreikį iš naujo spręsti tiek dėl atsakovės turto pardavimo tvarkos nustatymo/patvirtinimo, tiek dėl restruktūrizavimo plano patikslinimo (iš esmės tuo pagrindu buvo netenkintas ir administratorės prašymas dėl plano pakeitimų patvirtinimo). Teismas pažymėjo, kad kiti pareikšti reikalavimai yra susiję arba išvesti iš nurodyto pareiškėjos reikalavimo. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei RUAB „Molesta“ ir suinteresuotiems asmenims UAB „BMT Baltic“, UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „KRK Wood“ iš pareiškėjos AB „DNB banko“ nepriteistinos, o pareiškėjos patirtos 2 420 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos, priteistinos iš atsakovės RUAB „Molesta“.
  2. RUAB „Molesta“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš RUAB „Molesta“ pareiškėjai AB „DNB bankui“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas neišnagrinėjo RUAB „Molesta“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“. UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė iš AB „DNB banko“ tretiesiems asmenims UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes dalis banko reikalavimų buvo atmesta. Be to, bankas nepateikė jokių dokumentų, detalizuojančių bylinėjimosi išlaidų dydį. Taip pat tokio dydžio išlaidos neatitinka rekomendacijų, ženkliai viršija maksimalų dydį. UAB „KRK Wood“ nurodė, kad kadangi teismas atmetė AB „DNB banko“ ir UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą pripažinti UAB „Draudimo projektai“ laimėtoja, teismas nepagrįstai nepriteisė UAB „KRK Wood“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  3. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos AB „DNB banko“ skundas buvo iš esmės patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos atsakovei RUAB „Molesta“ ir suinteresuotiems asmenims UAB „BMT Baltic“, UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „KRK Wood“ iš pareiškėjos AB „DNB banko“ nepriteistinos, o pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės RUAB „Molesta“. Tretieji asmenys UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“ kvestionuoja pareiškėjos AB „DNB banko“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą. Teisėjų kolegija atmeta argumentus, kad pareiškėja AB „DNB bankas“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantis 2017 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimas, pareiškėjos AB „DNB banko“ 2017 m. gegužės 12 d. rašytiniai paaiškinimai pagrindžia, kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytą maksimalų už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą dydį, sprendžia, kad priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio – 646,44 Eur ((793,30 Eur x 0,4) + (822,80 Eur x 0,4)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai AB „DNB bankui“ iš atsakovės RUAB „Molesta“ priteistina 646,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. RUAB „Molesta“ ir UAB „KRK Wood“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ bylinėjimosi išlaidų, jų patirtų už atsiliepimų į trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą pripažinti ją laimėtoja parengimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliančių RUAB „Molesta“ ir UAB „KRK Wood“ argumentais. UAB „Draudimo projektai“ byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankišką reikalavimą. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis), tame tarpe ir pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. RUAB „Molesta“ už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą parengimą patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. UAB „KRK Wood“ už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą parengimą, taip pat už atsiliepimo į pareiškėjos AB „DNB banko“ skundą parengimą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ši išlaidų suma buvo skirta dviejų iš esmės lygiaverčių procesinių dokumentų (atsiliepimų) parengimui, tai UAB „KRK Wood“ išlaidos už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą parengimą vertintinos 150 Eur suma (300 Eur / 2). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ savarankiškas reikalavimas atmestas, iš trečiojo asmens UAB „Draudimo projektai“ atsakovei RUAB „Molesta“ priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, trečiajam asmeniui UAB „KRK Wood“ – 150 Eur bylinėjimosi išlaidos.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovės RUAB ,,Molesta“, trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“, UAB ,,KRK Wood“ atskiruosius skundus iš esmės atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Pareiškėja AB „DNB bankas“ patyrė 700 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą, 1 400 Eur – už atsiliepimo į atsakovės RUAB ,,Molesta“, trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“, UAB ,,KRK Wood“, UAB ,,Draudimo projektai“ atskiruosius skundus parengimą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.15, 8.16 punktuose nustatytą maksimalų už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą dydį. Todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio: už atskirojo skundo parengimą – 329,12 Eur (822,80 Eur x 0,4), už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą – 329,12 Eur (822,80 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė RUAB ,,Molesta“, tretieji asmenys UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ bei UAB ,,KRK Wood“ nesutiko su pareiškėjos AB „DNB banko“ atskiruoju skundu, išlaidos šio skundo parengimui (329,12 Eur) priteistinos iš atsakovės RUAB ,,Molesta“, trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“, UAB ,,KRK Wood“ lygiomis dalimis, t. y. po 109,71 Eur iš kiekvienos (329,12 Eur / 3) (iš trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ priteistina po 54,85 Eur, nes jie teikė vieną bendrą atsiliepimą). Įvertinus tai, kad pareiškėjos AB „DNB banko“ atsiliepimas buvo pateiktas į keturis atskiruosius skundus, laikytina, kad iš atsakovės RUAB „Molesta“ ir trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“, UAB ,,KRK Wood“, su kurių atskiraisiais skundais pareiškėja AB „DNB bankas“ nesutiko, pareiškėjai priteistina po 82,28 Eur iš kiekvienos (329,12 Eur / 4) (iš trečiųjų asmenų UAB „Sigma Ventus“ ir UAB „BMT Baltic“ priteistina po 41,14 Eur, nes jie teikė vieną bendrą atskirąjį skundą; iš trečiojo asmens UAB ,,Draudimo projektai“ šios išlaidos nepriteistinos, nes pareiškėja AB „DNB bankas“ sutiko su šio trečiojo asmens atskiruoju skundu).
  3. Trečiasis asmuo UAB ,,Draudimo projektai“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepareiškė ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalis dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį šiose dalyse išdėstyti taip:

20„Panaikinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ priklausantį ir akcinei bendrovei „DNB bankui“ įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą, ir grąžinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kreditorių komitetui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ priklausančio ir akcinei bendrovei „DNB bankui“ įkeisto turto pirkėjo patvirtinimo klausimą spręsti iš naujo.

21Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“, juridinio asmens kodas 167553831, pareiškėjai akcinei bendrovei „DNB bankui“, juridinio asmens kodas 112029270, 646,44 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Draudimo projektai“, juridinio asmens kodas 300599880, atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“, juridinio asmens kodas 167553831, 300 Eur (tris šimtus Eur), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „KRK Wood“, juridinio asmens kodas 302613859, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimties Eur) bylinėjimosi išlaidų.“

23Kitas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

24Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties motyvuojamąją dalį ir iš jos pašalinti motyvus, kad restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kreditorių komitetas turi teisę priimti nutarimus patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, taip pat kad restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kreditorių susirinkimas (komitetas) turi patvirtinti papildomą restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ priklausančio ir akcinei bendrovei „DNB bankui“ įkeisto turto pardavimo tvarką.

25Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „DNB bankas“, juridinio asmens kodas 112029270, iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“, juridinio asmens kodas 167553831, 191,99 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną Eur 99 ct), iš trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Sigma Ventus“, juridinio asmens kodas 302869748, 95,99 Eur (devyniasdešimt penkis Eur 99 ct), uždarosios akcinės bendrovės „BMT Baltic“, juridinio asmens kodas 302706594, 95,99 Eur (devyniasdešimt penkis Eur 99 ct), uždarosios akcinės bendrovės ,,KRK Wood“, juridinio asmens kodas 302613859, 191,99 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną Eur 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Pareiškėja AB „DNB bankas“ (toliau – ir bankas)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d.... 8. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 9.
      1. Atsakovė RUAB ,,Molesta“ atskiruoju skundu... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 11. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
        1. Apeliacijos... 12. Dėl naujų įrodymų priėmimo
          1. Pagal CPK 314... 13. Dėl kreditorių komiteto teisės tvirtinti restruktūrizavimo plano... 14. Dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, laimėtojo pripažinimo
              15. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų
              1. Kiti... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
                  17. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                    18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalis dėl... 20. „Panaikinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės... 21. Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės... 22. Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Draudimo... 23. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalis palikti... 24. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties... 25. Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „DNB bankas“, juridinio asmens...