Byla 2-1221-798/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Luminor Bank akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Luminor Bank akcinės bendrovės (akcinės bendrovės DNB bankas teisių ir pareigų perėmėja) skundą atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „MOLESTA“, atstovaujamai restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“, dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MOLESTA“ kreditorių komiteto nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, suinteresuoti asmenys I. M., uždarosios akcinės bendrovės „BMT Baltic“, „Signum Ventus“ ir „KRK Wood“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir RUAB arba bendrovė) „MOLESTA“; restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Restrus“. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis palikta nepakeista. 2015 m. rugsėjo 4–9 d. RUAB „MOLESTA“ kreditorių susirinkimas pritarė restruktūrizavimo planui, išrinko kreditorių komitetą, patvirtino kreditorių komiteto darbo reglamentą ir perdavė dalį kreditorių susirinkimo teisių kreditorių komitetui. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo planas. 2017 m. rugsėjo 19 d. RUAB „MOLESTA“ kreditorių komitetas, antruoju darbotvarkės klausimu, nutarė pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „MOLESTA“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,1464 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0916-7204, esančio Žirmūnų g. 34A, Vilniuje (toliau – ir ginčo turtas arba žemės sklypas) bei patvirtinti šio turto pardavimą už 87 100,00 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) pirkėjai UAB „KRK Wood“. Pareiškėja Luminor Bank akcinė bendrovė (toliau – ir AB) kreipėsi į atsakovės RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 19 d. RUAB „MOLESTA“ kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, dėl bendrovei priklausančio ginčo turto pardavimo patvirtinimo pirkėjai UAB „KRK Wood“, kadangi ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant bendrovės restruktūrizavimo planą, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) nuostatas dėl restruktūrizuojamos bendrovės turto pardavimo tvarkos, o skundžiamu nutarimu patvirtinta ginčo turto pardavimo kaina (87 100,00 Eur) yra neįprastai maža, neatitinka turto rinkos vertės.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos Luminor Bank AB skundo dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. RUAB „MOLESTA“ kreditorių komiteto posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo; priteisė iš pareiškėjos atsakovei RUAB „MOLESTA“ 329,12 Eur bei suinteresuotiems asmenims UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ po 164,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7Dėl kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo teisėtumo

  1. Teismas nustatė, kad byloje iš esmės nekeliamas klausimas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamą nutarimą; tokių duomenų nenustatė ir teismas, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2017 m. rugsėjo 19 d. kreditorių komiteto posėdį ir (ar) priimant skundžiamą nutarimą, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto nutarimo priėmimą.

8Dėl kreditorių komiteto nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu

  1. Pareiškėja nurodė, kad ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo planą ir ginčo turto pardavimo kaina yra nepagrįsta (neatitinkanti rinkos vertės); papildomai paaiškino, jog dėl tokių pardavimo tvarkos pakeitimų nebuvo svarstyta kreditorių susirinkime ir nėra priimtų atitinkamų kreditorių susirinkimo nutarimų dėl atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimų. Teismas neturėjo pagrindo pritarti tokiai pareiškėjos pozicijai.
  2. Teismas nustatė, kad teismo patvirtintame atsakovės restruktūrizavimo plane (kuriam pritarė ir kreditorių susirinkimas), be kita ko, numatyta pirmaisiais restruktūrizavimo metais parduoti atsakovei priklausantį ginčo turtą; numatyta pradinė pardavimo kaina 962 784 Eur (neįskaitant PVM); plane taip pat nurodyta, jog minėta turto pardavimo kaina yra preliminari, sudaryta remiantis paskutiniais atliktais turto vertinimais ir preliminariais potencialių pirkėjų pasiūlymais; nustatyta, kad bendrovei priklausantis neįkeistas turtas bus realizuojamas bendrovės patvirtinta turto realizavimo tvarka. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad ginčo turtą planuojama panaudoti jungtinėje veikloje pajamoms gauti kartu su partnere UAB „BMT Baltic“ statant pastatą (gyvenamąjį namą) ginčo turte, perleidžiant pastato nuosavybės teises UAB „BMT Baltic“ ir parduodant turtą didesne nei rinkos verte (926 784,06 Eur), taip pat gaunant 579 240,00 Eur pajamų iš statybos rangos ir 41 705,00 Eur pajamų iš generalinės rangos. RUAB „MOLESTA“ direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu buvo patvirtinta atsakovei priklausančio ginčo turto pardavimo tvarka, kurioje numatyta, jog bendrovei priklausantis turtas parduodamas laisvo pardavimo būdu, skelbiant apie turto pardavimą Lietuvos dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainėje www.rinka.lt; taip pat joje nustatyta minėto turto pardavimo eiga (pasiūlymų rinkimo terminai, 10 proc. avanso sumokėjimas, kainos mažinimo kriterijai nesulaukus pasiūlymų ir pan.). Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (ginčo turto pardavimų skelbimų išrašus), sprendė, kad ginčo turtą pradėjus pardavinėti 2017 m. kovo 8 d. buvo laikytasi RUAB „MOLESTA“ direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtintos ginčo turto pardavimo tvarkos, t. y. apie ginčo turto pardavimą buvo skelbiama Lietuvos dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainėje www.rinka.lt; pradinė ginčo turto pardavimo kaina buvo nustatyta 962 784,00 Eur (kuri nurodyta ir restruktūrizavimo plane); laikytasi kainos mažinimo kriterijų. 2017 m. rugpjūčio 30 d. gautas vienintelis pasiūlymas įsigyti ginčo turtą – UAB „KRK Wood“ pasiūlė jį įsigyti už 87 100,00 Eur su PVM ir sumokėjo 10 540,00 Eur dydžio avansą (kaip tai numatyta nurodytoje pardavimo tvarkoje). Byloje nekilo ginčo, kad nurodyta RUAB „MOLESTA“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka yra galiojanti; byloje nėra įrodymų, jog ji būtų nuginčyta / ginčijama. Jungtinė veiklos sutartis, sudaryta su UAB „BMT Baltic“, buvo nutraukta; byloje nenustatyta, jog minėta sutartis būtų nutraukta dėl RUAB „MOLESTA“ kaltės, todėl, teismo vertinimu, ginčo turto pardavimas, kuris šiuo atveju vyko, neprieštarauja patvirtinto atsakovės restruktūrizavimo plano sąlygoms, nes jame buvo nustatytos iš esmės dvi minėto turto pardavimo eigos, t. y. vykdant minėtą jungtinę veiklos sutartį arba ginčo turtą parduodant bendrovės patvirtinta turto realizavimo tvarka (kas šiuo atveju ir buvo padaryta).
  3. Teismo vertinimu, viena vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo turtas buvo realizuojamas / realizuotas antraisiais, o ne pirmaisiais bendrovės restruktūrizavimo metais, tačiau, kita vertus, ši aplinkybė nelaikytina esminiu restruktūrizavimo plano pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas ginčo turto pardavimą pripažinti neteisėtu; priešingai, toks situacijos vertinimas pažeistų ne tik restruktūrizuojamos bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus, dar labiau užvilkintų restruktūrizavimo plano vykdymą ir pan. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad ginčo turtas turėjo būti parduotas ne mažesne kaip 962 784,00 Eur kaina, t. y. tokia kaina, kuri nustatyta plane, nes, kaip minėta, plane nustatyta tik pradinė ginčo turto pardavimo kaina; tuo labiau plane nurodyta, jog minėta kaina yra preliminari. Pažymėjo, kad galutinė ginčo turto pardavimo kaina (rinkos kaina) buvo nustatyta vykdant nurodytą pardavimą.
  4. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo parduotas nepažeidžiant RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo plane nustatytos ginčo turto pardavimo tvarkos, kuri, pagal plano sąlygas, buvo detalizuota bendrovės patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje. Todėl kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus dėl ginčo turto pardavimo tvarkos ir atitinkamai restruktūrizavimo plano pakeitimų tvarkos nesilaikymo, nes, kaip minėta, jokių pakeitimų nagrinėjamu atveju nebuvo poreikio daryti ir atitinkamai nebuvo padaryta.
  5. Pareiškėja skundą taip pat grindžia aplinkybėmis, kad skundžiamu nutarimu patvirtinta ginčo turto pardavimo kaina yra nepagrįsta ir neatitinkanti rinkos vertės. Viena vertus, teismas, nagrinėjantis skundą dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų, priimtų restruktūrizavimo procese, nevertina argumentų, susijusių su ekonominio pobūdžio klausimais, nes teismas restruktūrizavimo bylose nesprendžia klausimų dėl kreditorių priimtų nutarimų ekonominio naudingumo. Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, jog ginčo turto pardavimo kaina akivaizdžiai būtų neteisinga ar prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir / ar restruktūrizuojamos bendrovės interesams. Ginčo turtas buvo parduodamas laikantis patvirtintos ir galiojančios turto pardavimo tvarkos, nepažeidžiant restruktūrizavimo plano sąlygų, laisvu pardavimu, viešai apie jį skelbiant tiek dienraštyje, tiek internetiniame puslapyje; turtas buvo pardavinėjamas beveik pusę metų – nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (kai buvo gautas vienintelis pirkėjos UAB „KRK Wood“ pasiūlymas). Dėl to, teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu patvirtinta ginčo turto pardavimo kaina atitiko tuo metu realią minėto turto rinkos vertę, tuo labiau, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas galėtų būti parduotas už didesnę kainą. Akcentavo, kad vien tai, jog ginčo turtas prieš daugiau nei 3 metus buvo įvertintas didesne kaina, ar pagal nekilnojamojo turto registro duomenis turto vidutinė rinkos vertė yra didesnė už faktinę pardavimo kainą, nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamu nutarimu patvirtintos ginčo turto pardavimo kainos nepagrįstumo ir (ar) akivaizdaus jos neteisingumo.
  6. Taip pat teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ginčo turto pardavimo tvarka buvo neskaidri ir sudėliota nesąžiningai tokiu būdu, jog pirkėja UAB „KRK Wood“ ginčo turtą įsigytų už kuo mažesnę kainą, nes pareiškėja šių teiginių neįrodė, apsiribodama tik savo deklaratyviai išsakytomis abejonėmis; tuo labiau, jog ginčo turto pardavimas vyko laikantis nustatytos turto pardavimo tvarkos ir restruktūrizavimo plano sąlygų.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovė RUAB „MOLESTA“ teismo prašė priteisti iš pareiškėjos Luminor Bank AB 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; suinteresuoti asmenys UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ taip pat pateikė prašymus priteisti iš pareiškėjo po 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidas kiekvienai. Teismo vertinimu, atsakovės ir suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos viršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalius atlygintinus išlaidų dydžius (toliau – Rekomendacijos). Todėl teismas atsakovei priteisė 329,12 Eur (822,80 Eur x 0,4) atstovavimo išlaidų, o suinteresuotiems asmenims po 164,56 Eur (329,12 Eur / 2), nes suinteresuoti asmenys teikė bendrą vieną atsiliepimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja Luminor Bank AB prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos Luminor Bank AB skundą dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. RUAB „MOLESTA“ kreditorių komiteto posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo.
  2. Nurodo šiuos esminius atskirojo skundo argumentus:
    1. Skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas dėl ginčo turto pardavimo neatitinka RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo plano sąlygų. Kasacinis teismas 2018m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė RUAB „MOLESTA“ kasacinį skundą ir dalyje „Dėl kreditorių komiteto kompetencijos tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus“ suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę – įmonių restruktūrizavimo procese kreditorių komitetas neturi kompetencijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams; tokią kompetenciją turi tik kreditorių susirinkimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017, išaiškinta, jog ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad restruktūrizavimo plane turi būti įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui. Įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui turi būti nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, tarp jų – turto pardavimo tvarka (ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju norint parduoti ginčo turtą kitokia tvarka ir kaina, nei buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, būtina patvirtinti atitinkamus tai numatančius restruktūrizavimo plano pakeitimus, kurios gali patvirtinti tik kreditorių susirinkimas kvalifikuota visų kreditorių balsų dauguma, o ne kreditorių komiteto dauguma (ĮRĮ 14 str. 3 d., 8 d., 11 d., 25 str. 1 d. 3 p.). Ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtintas ginčo turto pardavimas pirkėjai UAB „KRK Wood“ iš esmės prieštarauja RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo planui ir nustato kitokią turto pardavimo tvarką ir kitokią kainą, nei nustatyta restruktūrizavimo plane.
    2. Skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtinta ginčo turto kaina yra per maža ir akivaizdžiai neatitinka šio turto rinkos vertės. Ginčo turto pardavimas už kainą, žymiai mažesnę nei šio turto rinkos vertė, akivaizdžiai neatitinka nei bendrovės, nei jos kreditorių interesų. Net jei pripažinti, kad restruktūrizavimo plane numatyta turto pardavimo kaina vertintina kaip preliminari ir negalima reikalauti, kad turtas būtų parduotas tik už tokią konkrečią kainą, kokia nustatyta restruktūrizavimo plane, nes turto pardavimo kainas sąlygoja rinka, vis tiek būtina atsižvelgtina į itin neproporcingą šiuo atveju egzistuojančią kainos disproporciją, kai ginčo turtą ketinama parduoti už daugiau nei 10 kartų mažesnę nei restruktūrizavimo plane numatyta pardavimo kainą. Įtaria, jog ginčo turto pardavimo tvarka buvo neskaidri ir nesąžiningai sudėliota taip, kad UAB „KRK Wood“ ginčo turtą įsigytų už kuo mažesnę kainą. RUAB „Molesta“ direktoriaus 2017m. kovo 1 d. įsakymu patvirtinta ginčo turto pardavimo tvarka yra niekinė ir negalioja ab initio, nes nepagrįstai nustatė ribojimus būsimiems pirkėjams įsigyti turtą, t. y., kad potencialūs pirkėjai turi sumokėti 10 procentų dydžio avansą, nors tokių ribojimų nebuvo numatyta restruktūrizavimo plane, taip pat nutarta parduoti žemės sklypą laisvu pardavimu. Pasak apeliantės bendrovė (jos direktorius) nepagrįstai pakeitė restruktūrizavimo planą ir sukūrė kliūtis kitiems potencialiems pirkėjams įsigyti turtą. RUAB „MOLESTA“ siekis parduoti turtą UAB „KRK Wood“ už mažesnę kainą nei siūlė kitas pirkėjas, buvo pripažintas neteisėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. Šiuo atveju vėl akivaizdžiai proteguojama pirkėja UAB „KRK Wood“.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės RUAB „MOLESTA“ administratorė UAB „Restrus“ prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
  4. Nurodo, kad atsakovės kreditorių susirinkimas patvirtino restruktūrizavimo planą, kurį patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi. Nuo plano patvirtinimo teisme dienos pradedami skaičiuoti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metai. Restruktūrizavimo procesas yra tęstinis todėl, jeigu įmonė plane yra numačiusi parduoti konkretų turtą, jį gali pardavinėti viso proceso metu. Atsakovei priklausantis neįkeistas turtas bus pardavinėjamas pagal bendrovės patvirtintą procedūrą, t. y. restruktūrizavimo plane buvo numatyta pradinė turto pardavimo kaina, tačiau turto pardavimo procedūrą tvirtino atsakovė. Neatsiradus pirkėjui, parduodant turtą už pradinę turto pardavimo kainą, kaina buvo kaskart mažinama, kol galiausiai atsirado turto pirkėjas. Dėl atsakovės patvirtintos turto pardavimo tvarkos ginčų nėra, turto pardavimo tvarka nėra šiai dienai nuginčyta, dėl to RUAB „MOLESTA“ turto realizavimo tvarka atitinka jos restruktūrizavimo plano nuostatas.
  5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė RUAB „MOLESTA“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti Luminor Bank, AB baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti atsakovės turėtas 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
    1. Apeliantė piktnaudžiauja savo kaip kreditorės teisėmis, stabdo restruktūrizavimo procedūras, pratęsia restruktūrizavimo trukmę, didina bendrovės sąnaudas ir išlaidas teisinėms paslaugoms bei tokiais veiksmais, siekdamas išskirtinai savo interesų patenkinimo, daro spaudimą RUAB „MOLESTA“ (vyksta ne vienas teisminis ginčas su banku, tarp jų ir dėl palūkanų mokėjimo). Akcentuoja, jog apeliantė elgiasi nenuosekliai, kas patvirtina jos piktnaudžiavimą, nes teikdamas skundą ir taip neva gindamas visų atsakovės kreditorių interesus, skundžia 2017 m. rugsėjo 19 d. kreditorių komiteto nutarimus dėl turto pardavimo, tačiau neteikė skundo dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu RUAB „MOLESTA“ priklausančio turto pardavimo patvirtinimas pirkėjui UAB „CNC paslaugos“, kuriuo UAB „CNC paslaugos“ buvo pripažinta laimėtoju, įgyjant teisę įsigyti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Apskritos vs. 2, sen., Elektrėnų sav., ir patvirtintas RUAB „MOLESTA“ priklausančio turto pardavimas už 14 310,00 Eur kainą pirkėjai UAB „CNC paslaugos“. Taigi, minėto kito turto pardavimas taip pat buvo organizuojamas ir vykdomas pagal bendrovės direktoriaus patvirtintą turto pardavimo tvarką.
    2. RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo plane numatyta, kad RUAB „MOLESTA“ priklausantis bankui neįkeistas turtas bus realizuojamas bendrovės patvirtinta turto realizavimo tvarka. Restruktūrizavimo plane (Lentelėje Nr. 7) yra numatyta tik preliminari pradinė turto pardavimo kaina (962 784,00 Eur). Be to, plano nuostatas reikia vertinti sistemiškai ir atsižvelgti į tai, kad pats planas numato, kad turtas parduodamas pagal bendrovės patvirtintą tvarką, kuri numato viešą pardavimą. Šiuo atveju viešas ginčo turto pardavimas buvo vykdomas beveik pusę metų, tačiau per visą šį laiką, tiksliau, paskutiniame pardavime, apie kurį buvo paskelbta 2017 m. rugpjūčio 10 d., pasiūlymą pirkti pateikė vienintelė potenciali pirkėja UAB „KRK Wood“, kuriai priklauso ant parduodamo žemės sklypo esantis pastatas ir kuri pateikė pasiūlymą pirkti turtą už 87 100,00 Eur plius PVM bei sumokėjo 10 540,00 Eur avansą.
    3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/ ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Ginčo turtas, kuris nėra apeliantei įkeistas, buvo parduodamas pagal RUAB „Molesta“ vadovo 2017 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtintą bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Ši tvarka yra galiojanti, byloje nėra įrodymų, jog ji būtų ginčijama / nuginčyta. Atskiruoju skundu kvestionuoti tvarkos (teigti, kad ji niekinė ir negaliojanti ab initio) negalima pagal CPK 312 straipsnį.
  7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ prašo skundą atmesti ir skundžiamąją pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Nurodo, jog šios ir apliantės nurodytų bylų ratio decidendi nesutampa (įkeisto bankui pardavimo ir neįkeisto bankui turto). Šiuo atveju jokie restruktūrizavimo plano pakeitimai nedaryti ir nebuvo ketinami daryti, nes turto pardavimo tvarką nustatė UAB „MOLESTA“ vadovas įsakymu. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad šis dokumentas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl kreditorių komitetas neturėjo jokio teisėto pagrindo netvirtinti ginčo turto pardavimo rezultatų. Tvarką pripažinti negaliojančia, o toks reikalavimas nebuvo keliamas pirmos instancijos teisme, todėl tai prieštarauja CPK 312 straipsniui. Restruktūrizavimo plane nėra numatyta, kad ginčo turtas turi būti parduotas vykdant jungtinę veiklą, planas numato, kad žemės sklypas turi būti parduotas bendrovės nustatyta tvarka. Restruktūrizavimo plano IV dalies 3 skyriaus „Turtas, reikalingas bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir turtas, kuris bus parduotas“ Lentelė Nr. 7 nustato numatomas pradines turto pardavimo kainas, kurios yra preliminarios. Be to, pats planas numato, kad turtas parduodamas pagal bendrovės patvirtintą tvarką. Pradinė ginčo turto pardavimo kaina buvo numatyta tokia, kokia įtvirtinta restruktūrizavimo plane – 962 784,00 Eur, ji buvo mažinama pagal bendrovės nustatytą tvarką; jokių pažeidimų mažinant kainą nenustatyta. Viešame pardavime galėjo dalyvauti bet kuris norintis žemės sklypą pirkti subjektas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo nustatytos kažkokios sąlygos, kad ginčo turtą galėtų įsigyti tik UAB „KRK Wood“ už kiek įmanoma mažesnę kainą. Aplinkybė, kad ginčo turtas buvo parduotas už kainą negali būti tapatinama su turto rinkos verte, kurią nustato turto vertintojas, o ne subjektas, siekiantis sudaryti sandorį. Tuo labiau rinkos pardavimo kainos negalima tapatinti su masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos vertė, kuri neatspindi individualių turto savybių, įtakojančių kainą.

12Teismas

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl bylos ribų

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Dėl atskirojo skundo atmetimo

  1. Apeliantė nekvestionuoja aplinkybių dėl laikymosi kreditorių komiteto susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog procedūrinių pažeidimų nenustatyta, todėl toliau spręstinas klausimas dėl ginčijamo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja, įgyjant teisę įsigyti RUAB „MOLESTA“ priklausantį žemės sklypą bei patvirtinti šio turto pardavimą už 87 100,00 Eur plius PVM pirkėjai UAB „KRK Wood“, materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
  2. Apeliantės teigimu skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtinta ginčo turto pardavimo tvarka neatitinka restruktūrizavimo plano sąlygų dėl ginčo turto pardavimo, kadangi: a) ginčo turtas turėjo būti parduotas pirmaisiais, bet ne antraisiais restruktūrizavimo proceso metais, b) ginčo turto pardavimo tvarką galėjo pakeisti tik kreditorių susirinkimas, c) ginčo turtas turėjo būti parduotas vykdant jungtinės veiklos sutartį ir gaunant didelę naudą (926 726,06 Eur), tačiau jungtinės veiklos sutartį nutraukus, ginčo turtą norima parduoti už 87 100,00 Eur plius PVM kainą, kai restruktūrizavimo plane numatyta turto pardavimo kaina yra 962 784,00 Eur be PVM.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintame RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo plano IV dalies 3 skyrius „Turtas, reikalingas bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir turtas, kuris bus parduotas“ numato, kad bendrovei priklausantis ir bankui įkeistas turtas realizuojamas kreditorių susirinkimo / komiteto nustatyta tvarka, o bendrovei priklausantis bankui neįkeistas turtas bus realizuojamas bendrovės patvirtinta turto realizavimo tvarka. Restruktūrizavimo plano III skyriaus 5.3 papunkčiu įtvirtinta, kad: i) ginčo turtas bus parduotas pirmaisiais restruktūrizavimo metais; ii) bendrovė dalį nekilnojamojo turto panaudos jungtinėje veikloje pajamoms gauti: 0,1464 ha ploto žemės sklype kartu su partneriu UAB ,,BMT Baltic“ yra statomas gyvenamasis namas, kurį generalinio rangovo teisėmis stato bendrovė; pagal jungtinės veiklos sutartį RUAB „MOLESTA“ suteiks nuosavybės teisę į statomą pastatą partnerei UAB ,,BMT Baltic“, t. y. pastatytas ar statomas (nebaigta statyba) namas bus įregistruotas UAB ,,BMT Baltic“ vardu (pastatas yra statomas šios bendrovės lėšomis); iii) ginčo turtas bus parduotas ginčo turtas didesne nei rinkos verte (926 784,06 Eur), o taip pat bendrovė gaus 579 240,00 Eur pajamų iš statybos rangos ir 41 705,00 Eur iš generalinės rangos (Restruktūrizavimo plano 27 psl.); iiii) bendrovei priklausantis neįkeistas turtas bus realizuojamas bendrovės patvirtinta turto realizavimo tvarka; iiiii) plano lentelėje Nr. 7 nustatyta pradinė ginčo turto pardavimo kaina yra 962 784,00 Eur be PVM, taip pat nurodyta iš šio turto kaina – 593 721,00 Eur be PVM.
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove ir suinteresuotais asmenimis, kad atskirajame skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017 išspręsto ginčo ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl RUAB „MOLESTA“ nuosavybės teisėmis priklausančio neįkeisto ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainos pagal bendrovės patvirtintą tvarką, o apeliantės nurodytose civilinėse bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl bendrovės įkeisto bankui turto pardavimo pagal kreditorių komiteto patvirtintą tvarką.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė, jog turtas parduotas antraisiais, o ne pirmaisiais restruktūrizavimo metais, nelaikytina esminiu restruktūrizavimo plano pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas ginčo turto pardavimą pripažinti neteisėtu. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas realizuotas restruktūrizavimo laikotarpiui, todėl bendrovės ir jos kreditorių interesų nepažeidžia bei plano vykdymo nevilkina.
  6. Restruktūrizavimo plano pakeitimai dėl bendrovės neįkeisto bankui ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nebuvo daromi ir nebuvo tvirtinami kreditorių komitete. Ginčo turtas, remiantis restruktūrizavimo plano IV dalies 3 skyriaus „Turtas, reikalingas bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir turtas, kuris bus parduotas“ nuostatomis buvo parduodamas pagal RUAB „MOLESTA“ vadovo 2017 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtintą bendrovei priklausančio ginčo turto pardavimo tvarką. Minėtas įsakymas yra galiojantis ir teismine tvarka nenuginčytas. Skunde dėl ginčijamo nutarimo pripažinimo negaliojančiu nebuvo keliamas klausimas dėl RUAB „MOLESTA“ vadovo 2017 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtintos ginčo turto pardavimo tvarkos pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio. Atskiruoju skundu kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, apeliantė negali (CPK 312 straipsnis). Tarp šalių susiklostę teisniai santykiai viešuoju interesu nepasižymi (ne mokesčių, darbo, vartojimo ir pan.), todėl iš apeliacinės instancijos teismo negali būti reikalaujama būti aktyviu ir spręsti klausimą dėl RUAB „MOLESTA“ direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtintos ginčo turto pardavimo tvarkos pripažinimo niekine ir negalioja ab initio.
  7. Restruktūrizavimo plano IV dalies 3 skyriaus „Turtas, reikalingas Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir turtas, kuris bus parduotas“ Lentelėje Nr. 7 nurodyta 962 784,00 Eur dydžio pradinė ginčo turto pardavimo kaina. RUAB „MOLESTA“ direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu patvirtintos ginčo turto pardavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 1 punktu nustatyta, jog ginčo turtas parduodamas laisvo pardavimo būdu, skelbiant apie turto pardavimą Lietuvos dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainėje www.rinka.lt. Į bylą yra pateikti skelbimai, patvirtinantys, kad apie ginčo turto pardavimą buvo skelbta nepažaidžiant nustatytos tvarkos. Tvarkos 3–7 punktai nustato pardavimo procedūras ir kainos mažinimo intervalus. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė pateikė lentelę, kurios duomenimis viešas ginčo turto pardavimas buvo vykdomas beveik pusę metų, iš viso 7 kartus, vykdant pirmąjį 2017 m. kovo 8 d. pardavimą ginčo turto pardavimo pradinė kaina buvo 962 784,00 Eur, vėliau buvo nustatomi kainos mažinimo intervalai:
SkelbimasPradinė kainaTerminasNuolaida 33 proc.
2017-03-08962 784,002017-03-28317 718,72
2017-03-29645 065,282017-04-19212 871,54
2017-04-26432 193,742017-05-17142 623,93
2017-05-24289 569,802017-06-1495 558,04
2017-06-21194 011,772017-07-1264 023,88
2017-07-19129 987,892017-08-0942 896,00
2017-08-1087 091,882017-08-3128 740,32
  1. Apeliantės teigimu, turto vertintojo nustatyta ginčo turto rinkos vertė yra 593 721,00 Eur, o Nekilnojamojo turto registro masinio turto vertinimo metodu nustatyta vidutinė ginčo turto rinkos vertė sudaro 388 000,00 Eur. Ginčo turto pardavimo kaina (87 100,00 Eur plius PVM ) yra daugiau nei 10 kartų mažesnė nei restruktūrizavimo plane nustatyta ginčo pradinė turto pardavimo kaina (962 784,00 Eur), dėl to kaina akivaizdžiai per maža ir negali būti laikoma protinga bei sąžininga restruktūrizuojamos bendrovės turto pardavimo kaina.
  2. Rinkos vertė (galimybė parduoti turtą rinkos sąlygomis) ir rinkos kaina (reali turto perdavimo kaina) – tai skirtingos kategorijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1752/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1427/2011).
  3. Bylos duomenimis ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, ant ginčo turto yra pastatytas gyvenamasis namas, kuris nuosavybės teisėmis priklauso UAB „KRK Wood“ ir ginčo turtas 2016 m. liepos 27 d. ilgalaikės nuomos sutartimi yra išnuomotas 20 metų. 2016 m. balandžio 14 d. RUAB „MOLESTA“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, minėtos sutarties sudarymu vienbalsiai pritarė visi kreditorių komiteto nariai (taip pat ir apeliantė). Per 6 mėnesius (6 viešus turto pardavimus) neatsirado pirkėjų, pageidavusių tokį ginčo turtą įsigyti nei už pradinę turto pardavimo kainą, nei už sumažintas kainas. Todėl tikėtina, jog toks turtas (su pastatu ant jo ir su ilgalaikės nuomos teisiniais santykiais) kitiems pirkėjams buvo nepatrauktus. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ginčo turtas realiai galėjo būti parduotas už 962 784,00 Eur arba 388 000,00 Eur dydžio kainą kitiems pirkėjams (kiti pirkėjai siūlė didesnę kainą), o ne UAB „KRK Wood“ (CPK 178 straipsnis). Paskutiniame 2017 m. rugpjūčio 10 d. pardavime pirkėja UAB „KRK Wood“ pasiūlė pirkti turtą už 87 100,00 Eur plius PVM bei sumokėjo 10 540,00 Eur avansą. Įvertinus tai, kad šeštojo pardavimo metu ginčo turto pradinė pardavimo kaina sudarė 129 987,89 Eur (ir už šią kainą įsigyti ginčo turto nepageidavo nei vienas pirkėjas), o minėtos kainos mažinimo intervalas buvo 42 896,00 Eur, spręstina, jog pirkėjos UAB „KRK Wood“ pasiūlyta turto įsigijimo 87 100,00 Eur plius PVM (129 987,89 Eur – 42 896,00 Eur = 87 091,89 Eur) kaina nelaikytina nesąžininga ir nepagrįsta.
  4. Apeliantė kelia abejones dėl ginčo turto pardavimo tvarkos neskaidrumo ir nesąžiningumo, nes: 1) pasiūlymą įsigyti bendrovės ginčo turtą už 87 100,00 Eur plius PVM kainą pateikė proteguojama pirkėja UAB „KRK Wood“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018 tenkino banko skundą ir panaikino neteisėtą atsakovės kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimą dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjai UAB „KRK Wood“. 2) Atsakovė, nustatydama turto pardavimo tvarką, nepagrįstai nustatė ribojimus būsimiems pirkėjams įsigyti turtą, t. y. potencialūs pirkėjai turėjo sumokėti 10 procentų dydžio avansą, nors tokių ribojimų nebuvo numatyta restruktūrizavimo plane, taip pat nutarta parduoti žemės sklypą laisvu pardavimu.
  5. Teismo vertinimu apeliantė nepagrįstai pirkėją UAB „KRK Wood“ įvardina kaip proteguojamą vien dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018 panaikino ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą dėl bankui įkeisto turto pardavimo pirkėjai UAB „KRK Wood“, kai teismas nustatė, jog svarstant restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio ir pareiškėjai (bankui) įkeisto turto pardavimo tvarką, buvo iš esmės pažeista kreditorių komiteto posėdžių organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatant restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio ir apeliantei (bankui) neįkeisto turto pardavimo tvarką, kreditorių komiteto posėdžio organizavimo ir ginčijamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Ginčo turtas buvo parduodamas restruktūrizavimo plane numatyta pradine turto pardavimo kaina, tačiau pagal atsakovės patvirtintą turto pardavimo procedūrą ir kainos mažinimo intervalus. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, jog apeliantė neteikė skundo dėl kito 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtintas RUAB „MOLESTA“ priklausančio turto, esančio Apskritos vs. 2, sen., Elektrėnų sav. raj., pardavimo tvarka ir kaina už 14 310,00 Eur kainą pirkėjai UAB „CNC paslaugos“. Šio turto pardavimas taip pat buvo organizuojamas ir vykdomas pagal RUAB „MOLESTA“ direktoriaus patvirtintą bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarką (kaip ir ginčijamu atveju); be to, pardavimo kaina buvo mažesnė nei atsakovės restruktūrizavimo plane nurodyta parduodamo turto rinkos vertė (31 858,00 Eur). Taigi, apeliantei buvo žinomos aplinkybės, kad bankui neįkeistas bendrovės turtas yra realizuojamas pagal RUAB „MOLESTA“ direktoriaus patvirtintas ginčo turto pardavimo tvarkas ir parduodamas už mažinamas kainas, ne nustatyta turto rinkos verte.
  6. Tinkamai įtvirtinta turto pardavimo tvarkoje avanso sąlyga yra galima bei galėtų būti taikoma parduodant turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-1339-241/2017; 60 punktas). Atsakovė paaiškino, kad reikalavimą įmokėti 10 proc. avansą numatė kaip užtikrinimo priemonę, jog potencialūs pirkėjai nepiktnaudžiautų dalyvavimu ir nesąžiningai atsisakydami pasirašyti sutartį nesiektų trikdyti restruktūrizavimo proceso. Taigi, avanso sąlyga, kuria siekta užsitikrinti potencialus pirkėjo ketinimo įsigyti turtą realumą, bendrovės ir jos kreditorių interesų nepažeidė.
  7. Dėl aplinkybės, jog ginčo turtas turėjo būti parduotas vykdant jungtinės veiklos sutartį ir gaunant didelę naudą, akcentuotina, kad jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta ne dėl RUAB „MOLESTA“ kaltės ir ne nuo jos priklausančių priežasčių ir restruktūrizavimo plane nėra sąlygos, jog turtas turi būti parduotas išimtinai tik vykdant jungtinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad restruktūrizavimo planas nustatė iš esmės dvi ginčo turto pardavimo eigas: 1) vykdant minėtą jungtinę veiklos sutartį arba 2) ginčo turtą parduodant bendrovės patvirtinta turto realizavimo tvarka (kas šiuo atveju ir buvo padaryta).
  8. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, kad šiuo atveju restruktūrizavimo plano pakeitimų, kuriems turi pritarti kreditorių susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, atlikti nereikėjo, kadangi RUAB „MOLESTA“ priklausantis neįkeistas ginčo turtas buvo parduotas pagal bendrovės patvirtintą turto realizavimo tvarką, nepažeidžiant RUAB „MOLESTA“ restruktūrizavimo plane nustatytos pradinės turto pardavimo kainos.

16Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

17Dėl prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis atmetimo

  1. CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šiopatirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
  2. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat ir tai, kad apeliantė kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nutarties revizavimo ir atskirajame skunde išdėstė abejones dėl atsakovės kreditorių komiteto priimto nutarimo pagrįstumo, nepagrindžia apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl bauda Luminor Bank AB negali būti skiriama.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Apeliantė pateikė 2018 m rugsėjo 10 d. prašymą priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Kadangi atskirasis skundas netenkintas Luminor Bank AB bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos.
  3. Atsakovė RUAB „MOLESTA“ prašo priteisti 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrįsti pateikė 2018 m. birželio 22 d. sąskaitą už teisinę pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) 550,00 Eur sumai ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 924976 kopiją. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, preliminari maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 353,92 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-04-01–2018-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 884,80 Eur ×0,4 koef. Rekomendacijų 8.16 p.). Atsakovės prašomos priteisti 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą užmokesčio dydį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalis, teikdama teismui prašymą atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su advokato ar padėjėjo pagalba, kurių dydis siekia maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą užmokesčio dydį, turėtų nurodyti, kokios svarbios Rekomendacijų 2.1–2.10 punktuose nustatytos aplinkybės egzistuoja nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). RUAB „MOLESTA“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, jog dėl 550,00 Eur išlaidų priteisimo teismui raštu teikiamas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau prie prašymo pridėti tik minėti sąskaita ir kvitas. Taigi, jokių svarbių aplinkybių egzistavimo nagrinėjamoje byloje atsakovė nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas svarbių Rekomendacijų 2.1–2.10 punktuose nustatytų aplinkybių egzistavimo nagrinėjamoje byloje nenustatė, todėl vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais sprendžia priteisti RUAB „MOLESTA“ iš Luminor Bank AB 353,92 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
  4. Suinteresuoti asmenys UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymu prašo priteisti iš apeliantės suinteresuotiems asmenims po 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurias grindžia šiais rašytinais įrodymais: 2018 m. birželio 29 d. sąskaita faktūra dėl UAB „BMT Baltic“ 150,00 Eur apmokėjimo ir UAB „BMT Baltic“ 2018 m. liepos 2 d. 150 ,00 Eur apmokėjimo nurodymu Nr. 1031 per Swedbank, AB; 2018 m. birželio 29 d. sąskaita faktūra dėl UAB „Sigma Ventus“ 150,00 Eur apmokėjimo ir UAB „Sigma Ventus“ 2018 m. liepos 2 d. 150,00 Eur apmokėjimo nurodymu Nr. 448 per Swedbank, AB. Šiuo atveju preliminari maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 353,92 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2018-04-01–2018-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 884,80 Eur ×0,4 koef. Rekomendacijų 8.16 p.). Suinteresuotų asmenų prašomos priteisti iš viso 300,00 Eur (po 150,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose įtvirtinto užmokesčio dydžio. Todėl priteisiama iš apeliantės suinteresuotiems asmenims UAB „BMT Baltic“ ir UAB „Sigma Ventus“ po 150 ,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą

21Priteisti iš apeliantės Luminor Bank akcinės bendrovės, j. a. k. 112029270: atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „MOLESTA“, j. a. k. 167553831, 353,92 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt du centus) ir suinteresuotiems asmenims uždarosios akcinėms bendrovėms „BMT Baltic“, j. a. k. 302706594, bei „Sigma Ventus“, j. a. k. 302869748, po 150 ,00 Eur (po vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai