Byla 2A-733-464/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA Draudimas“, akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P., atsakovių viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-516-232/2017 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms ir viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA Draudimas“, akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovių VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (toliau – ir Klinikinė ligoninė) 289 620 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2008-07-13 pajutusi aštrius skausmus už krūtinkaulio, pereinančius į kairę ranką, gerklę, žandikaulį, vėliau deginantį skausmą pereinantį į žandikaulį, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi felčerė atliko elektrokardiogramą, iš kurios duomenų įtarė miokardo infarktą, todėl Vilniaus rajono poliklinikos GPM skyriaus siuntimu ji buvo atvežta į Santaros klinikas, kur ją priėmė ir apžiūrėjo gydytojas kardiologas V. I.. Šis gydytojas taip pat padarė elektrokardiogramą, bet miokardo infarkto požymių nerado ir diagnozavo ieškovei stuburo osteochondrozę, arterinę hipertenziją, išsiųsdamas ją ambulatoriniam gydymui. Tik ieškovei nesutikus dėl itin prastos sveikatos būklės grįžti namo, ji buvo perveržta į Klinikinę ligoninę, kur buvo paguldyta į Nefrologijos skyrių, o po 4 dienų, jos būklei tik blogėjant, ir į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Dar po 3 dienų ieškovė grąžinta į Santaros klinikas koronarografijos procedūrai ir stentavimui atlikti.
  3. Toks gydymo procesas, ieškovės teigimu, patvirtina, kad tiek Santaros klinikų, tiek ir Klinikinės ligoninės gydytojai nedėjo maksimalių pastangų, teikiant ieškovei medicininės priežiūros paslaugas, t. y. nesuteikė pacientei kvalifikuotos, tinkamos ir savalaikės medicininės pagalbos, neatliko jiems pagal kompetenciją priskirtų pareigų, todėl civilinė atsakomybė taikytina abiems atsakovėms.
  4. Tvirtino, kad dėl pavėluotai nustatyto ir netinkamai gydyto susirgimo ji ne tik prarado darbingumą, bet ir patyrė stresą, jai pasireiškė depresija, ji liko izoliuota nuo šiuolaikinio gyvenimo, negali daug vaikščioti, kilnoti netgi ir lengvų daiktų, nuolat jaučia skausmą krūtinėje, dažnai kamuoja dusulys. Dėl atsiradusių padarinių sveikatai ji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, negali keliauti ir ilsėtis šiltuose kraštuose, nes karštis jai itin nepalankus. Todėl jaučia apmaudą ir didelius dvasinius išgyvenimus, nes yra įsitikinusi, kad jeigu jai būtų buvusi suteikta tinkama medicininė pagalba, būtų neatsiradę tokių sunkių pasekmių sveikatai. Jai padarytą neturtinę žalą ieškovė įvertino 289 620 Eur (1 000 000 Lt).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-02-07 sprendimu ieškovės L. P. ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės Santaros klinikų 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės Klinikinės ligoninės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė valstybei iš atsakovių po 90 Eur žyminio mokesčio ir po 18,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; 4) kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadas, teismo ekspertų išvadas, ieškovės medicininius dokumentus) bei liudytojų parodymus, sprendė, kad abiejų gydymo įstaigų gydytojų veiksmai, kuomet Santaros klinikose neatlikus reikiamų tyrimų ir nenukreipus koronarografijos procedūrai, gydytojui kardiologui nustačius klaidinančią, ne jo kompetencijai priskirtiną susirgimo diagnozę, nepasikonsultavus su atitinkamu specialistu ir išsiuntus ieškovę į Klinikinę ligoninę, kur ji be pagrindo paguldyta į Nefrologijos skyrių, per vėlai konsultuota kardiologo ir per vėlai grąžinta į Santaros klinikas atlikti koronarografiją, tikėtinai lėmė sunkias miokardo infarkto pasekmes. Taip pat tikėtina, kad laiku diagnozavus ligą, pritaikius pažangiausią tuo metu diagnostikos būdą, kurį atlikti buvo galima tik Santaros klinikose (koronarografiją), bei gydymą ieškovė turėjo galimybę nepatirti ligos išplitimo, t. y. išplitusio miokardo infarkto (širdies raumens plyšimų tokioje apimtyje ir vėlesnio surandėjimo). Santaros klinikose tik 2008-07-21 atlikta koronografija su stentavimu buvo aiškiai pavėluota ir nebegalėjo išgelbėti ieškovės nuo negrįžtamų širdies pakitimų bei jų sąlygoto neįgalumo.
  3. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų gydytojai taikė ieškovės sveikatos būklę atitinkančius gydymo metodus ar elgėsi pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, dėdami visas maksimalias pastangas, siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių pasekmių ieškovės sveikatai. Abiejų gydymo įstaigų darbuotojų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovės sveikatai atsiradusiais padariniais, taigi yra nustatytos visos sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei taikyti.
  4. Spręsdamas dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio, teismas įvertino ir jos medicininius dokumentus bei ekspertizės akte Nr. 1 užfiksuotas aplinkybes, kad ieškovė ilgą laiką sirgo pirmine arterine hipertenzija (aukštas kraujospūdis), jai buvo išrašomi vaistai, kuriuos ji vartojo nereguliariai. Todėl pripažino, kad ir pačios ieškovės neatsakingas elgesys galėjo prisidėti prie sveikatos būklės pablogėjimo ir didesnių ligos neigiamų pasekmių. Be to, žemas darbingumo lygis ieškovei buvo nustatytas ne vien dėl persirgto infarkto, jo pasekmių ir didelės rizikos širdies išemijos (nors šios diagnozės nurodomos pagrindinėmis), bet ir dėl ieškovei diagnozuotų kitų susirgimų – netoksinės daugiamazgės strumos, lipoproteinų apykaitos sutrikimą ir kitų lipidemijų, hipertenzinės širdies ligos, suaugusiųjų stuburo osteochondrozės, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir kitų.
  5. Teismas konstatavo, jog iš kiekvienos atsakovės priteista po 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti suma būtų pakankama materialinei satisfakcija ieškovei.
  6. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgė į ieškovei rengtų procesinių dokumentų skaičių, jų apimtį, bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir trukmę, jos turėtas išlaidas ekspertų darbui apmokėti, taip pat į protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str., CPK 3 str. 7 d.), pripažinęs, kad šiuos kriterijus atitinka 3 000 Eur ieškovės teisinės pagalbos išlaidų suma ir 1 339,19 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų suma, iš viso 4 339,19 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei kompensuotina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, priteisiant iš kiekvienos atsakovės po 1500 Eur. Taip pat teismas nustatė atsakovėms lygią pareigą apmokėti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė L. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-02-07 sprendimą pakeisti ir padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 100 000 Eur, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    5

    1. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, nepagrįstai vertino tik ieškovės patirtus išgyvenimus, kuriuos ji patiria šiuo metu ir nevertino tų, kuriuos patyrė nesulaukdama tinkamo gydymo, susidurdama su gydytojų abejingumu ir nekompetencija.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad kitos ieškovės tikėtinos ligos turi įtakos priteistinos žalos dydžiui. Ekspertai vienareikšmiškai patvirtino, kad ieškovės neįgalumas atsirado dėl to, jog laiku nebuvo sureaguota į miokardo infarktą, nebuvo ištirpdytas trombas ir širdis, netekusi maitinimo, buvo negrįžtamai pažeista, o ne dėl to, kad ji nesirūpino savo sveikata. Darbingumas buvo prarastas būtent dėl laiku ir tinkamai nesuteiktos medicininės pagalbos.
    3. Ieškovė patyrė žalą dėl medikų, kuriems taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, netinkamų veiksmų. Jai kilo pasekmės, kurias jaus visą gyvenimą ir bus nedarbinga, todėl jai priteista suma neatitinka padarytos neturtinės žalos ir teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių, šalies ekonominės situacijos.
  1. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-02-07 sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistos žalos dydį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    6

    1. Konstatuodamas, kad ieškovė buvo nepagrįstai paguldyta į Nefrologijos skyrių, teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis buvo padaryta tokia išvada, kokie norminiai ar lokalūs teisės aktai buvo pažeisti, koks konkretus darbuotojas (gydytojas) atliko šiuos neteisėtus veiksmus. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad ieškovė buvo pagrįstai stacionarizuota minėtame skyriuje. Tuo tarpu Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadose nustatyti vidaus dokumentų pildymo pažeidimai (ligonio priėmimo lapo nepilnas įforminimas ir konsultacijos neįrašymas konsultacijų lape) yra formalūs ir neturėjo įtakos ieškovės sveikatai.
    2. Teismas konstatuodamas, kad konsultacija ir pervežimas buvo atlikti per vėlai, nenurodė, kada konkrečiai privalėjo būti skirta gydytojo kardiologo konsultacija ir pacientė pervežta, kaip šių veiksmų neatlikimas prisidėjo prie jos sveikatos pablogėjimo.
    3. Nesivadovaudamas nei teismo ekspertų išvadomis, nei Žalos nustatymo komisijos sprendimu, nei Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadomis, kurie laikytini patikimesniais įrodymais dėl savo gavimo būdo, tačiau remdamasis rašytiniais įrodymais ir liudytojo įrodymais, kurie nėra tokie reikšmingi, teismas paneigė deontolginės ekspertizės, kaip įrodymo, svarbą tokio pobūdžio bylose. Teismas tokiu būdu nukrypo nuo teismų formuojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos.
    4. Teismas nevertino atsakovės atsikirtimuose į ieškinį nurodomų aplinkybių, kad ieškovė neįrodė solidarios atsakovių atsakomybės sąlygų, o priteisdamas žalos atlyginimą ne solidariai, kaip to reikalavo ieškovė, bet iš kiekvienos atsakovės atskirai, teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas.
    5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nepagrįstai ignoravo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą šių išlaidų paskirstymo tvarką, kuomet patenkinta tik dalis ieškininio reikalavimo. Ieškovės patirtos išlaidos mažintinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę dalį.
  1. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-02-07 sprendimo dalį, kuria ieškinys jos atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistos žalos dydį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė CPK įtvirtintus civilinio proceso principus – šalių procesinio lygiateisiškumo bei nešališkumo (CPK 17 str., 21 str.), neleido atsakovės atstovei tinkamai teikti paaiškinimų. Teismo posėdžio, vykusio 2016-12-20, metu advokatei teikiant paaiškinimus teismas juos nutraukė, motyvuodamas ilga pasisakymo trukme. Tuo tarpu ieškovei leido pasisakyti del naujų, procesiniuose dokumentuose nenurodytų aplinkybių (jos sveikatos draudimo aplinkybių, stento rūšies, pastarojo įtakos sveikatos būklei, neturtines žalos) bei neįspėjo, jog jos kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad atsakovėms prieštaraujant buvo pakartotinai apklaustas liudytojas E. Vaitkus.
    2. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Santaros klinikų personalo pareigų neįvykdymą (neteisėtą neveikimą) arba atlikimą veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtą veikimą), bei veiksmų tyčios ar neatsargumo, deontologijos principų bei profesines etikos pažeidimų. Teismas nenurodė, kokį teises aktą savo veiksmais atsakovė pažeidė.
    3. Teismas savo iniciatyva, peržengdamas ieškinio ribas, sprendime nurodė, kad atsakovės veiksmais padaryta ieškoves sveikatai žala – apmiręs širdies raumuo, o atlikus teismo nurodytus tyrimus bei gydymą laiku pacientė būtų pasveikusi ir likusi darbinga. Be to, ši išvada nepagrįstai jokiais įrodymais.
    4. Jokių įrodymų apie priežastini ryšį tarp atsakovės gydytojų tariamai neteisėtos veikos ir ieškovės sveikatos būklės nėra. Miokardo infarktas įvyko jau gydantis Klinikinėje ligoninėje.
    5. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, susijusius su patirtais išgyvenimais. Priteista nepagrįstai didelė žala. Apeliacinės instancijos teismui atmetus šį apeliacinį skundą, priteistos žalos dydis turėtų būti mažinamas.
    6. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, jos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
  1. Ieškovė L. P. atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais argumentais:

    7

    1. Teismas neribojo šalių pasisakymų, o iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad atsakovės atstovei buvo suteikta galimybė pasisakyti, jos pasisakymo laikas nebuvo ribojamas. Dalis liudytojų iš naujo buvo apklausti, nes pasikeitė teismo sudėtis.
    2. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik liudytojo E. Vaitkaus paaiškinimais, bet ir abiejų ekspertizių išvadomis bei pačių ekspertų paaiškinimais, o taip pat rašytine konsultacija.
    3. Teismas visiškai teisingai sprendė, kad įrodytos visos sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti.
    4. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į ieškovės sąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis bei į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija, ir išlaidas paskirstė taip, kad jos nebūtų našta ir savotiška bausmė ieškovei už tai, jog ji išdrįso kelti medikų atsakomybės klausimą.
  1. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į ieškovės J. P. skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

    8

    1. Teismas įvertino ieškovės tiek sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, tiek po gydymo patirtus dvasinius išgyvenimus ir priteisė adekvatų neturtinės žalos atlyginimą.
    2. Tai, kad pati ieškovė nesilaikė įstatyme jai nustatytų pareigų vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus, nesirūpino savo sveikata, ko pasakoje ir atsidūrė sveikatos priežiūros įstaigose, kur jai buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, yra neabejotinas kriterijus mažinantis neturtinės žalos dydį.
    3. Teismas pagrįstai nustatė, kad iš pridėtų Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos sprendimų turinio nedarbingumo lygis ieškovei nustatytas ne tik dėl persirgto miokardo infarkto, bet ir konstatavus kitus susirgimus, tokius kaip netoksinė daugiamazgė storoma, lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemojos, hipertenzinė širdies liga, suaugusiųjų stuburo steochondrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kt.
  1. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų skundą nurodė, kad su juo sutinka tiek, kiek jis neprieštarauja jos pateiktam apeliaciniam skundui.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro kilęs šalių ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius ieškovei teiktų medicininių paslaugų kokybę, ir ar teisingai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pasisakydamas dėl konkrečių žalą kompensuojančių dydžių. Dėl tokių apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus teisėjų kolegija ir pasisakys.

10Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo gydymo

  1. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir PTIŽSAĮ) (teisėjų kolegija remiasi nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01, t. y. teisinių santykių tarp šalių atsiradimo metu galiojusia šio įstatymo redakcija), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiška sveikatos priežiūra – sveikatos priežiūra, teikiama laikantis nustatytų sveikatos priežiūros normų, kitų teisės aktų ir vykdoma asmenų, turinčių medicinos ar kitos atitinkamos praktikos licencijas sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir apdraudusiose savo civilinę atsakomybę už žalą pacientams (PTIŽSAĮ 2 str. 5 d.). Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.
  2. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo / neteikimo / netinkamo (nekokybiško) suteikimo, atlyginimą, o jos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyti PTIŽSAĮ III skyriuje (12 str., 13 str., 17 str.), CK ir kituose teisės aktuose. Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 7 p.), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.
  3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių (CK 6.264 str. , 6.283 str.). Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų (gydytojų) atsakomybė yra specifinė. Kadangi tai viena iš profesinės atsakomybės rūšių, o tokių pareigų atlikimui yra keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai, nei įprastos civilinės atsakomybės atveju, tai asmens (profesionalo) veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas.
  4. Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.

11Dėl neteisėtų veiksmų

  1. Abi atsakovės savo apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad jų civilinės atsakomybės sąlygos pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos neteisingai, pirmosios instancijos teismui pažeidus CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertinus liudytojų parodymus ir nepagrįstai remiantis ieškovės pateiktais kitos srities specialisto rašytiniais paaiškinimais, ignoravus didesnę įrodomąją galią turinčius įrodymus – ekspertų išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundų argumentais.
  2. Gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Todėl sprendžiant dėl gydytojo veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, (ne)teisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ar ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, ar šias priemones naudojo atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusią gydymo praktiką, bet dar ir tokią aplinkybę, ar buvo dedamos maksimalios atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, juolab kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės Santaros klinikų gydytojas kardiologas savo veiksmais / neveikimu pažeidė PTIŽSAĮ 4 straipsnio 2 dalį, skelbiančią, kad būtinoji medicinos pagalba pacientui turi būti suteikta neatidėliotinai, sveikatos apsaugos ministro 2005-12-15 įsakymo Nr. V-975 patvirtintos medicinos normos MN 55:2005 ,,Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.1., 11.2., 16.2. punktus, t. y. neteisingai nustatė diagnozę, neteisingai užrašė ir įvertino EKG, nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos.
  4. Atsakovės Klinikinės ligoninės gydytojų veiksmų neteisėtumas buvo grindžiamas ne tik PTIŽSAĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimu, bet ir gydytojo pareigybinių instrukcijų Nr. P4-9330 6, 8, 10 punktų, Nr. 809 3, 4, 7, 11 punktų, sveikatos apsaugos ministro2005-12-22 įsakymo Nr. V-1013 patvirtintų Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 ,,Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.1., 11.4 punktų, sveikatos apsaugos ministro 1999-06-10 įsakymu Nr. 284 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 25:1999 ,,Gydytojas anesteziologas reanimologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ pažeidimu, t. y. būtinosios pagalbos jai nesuteikimu, kvalifikuotu jos neištyrimu, reikiamų toje situacijoje gydymo priemonių jai netaikymu, ir, kilus neaiškumų, atitinkamų sričių gydytojų konsultacijoms neiškvietimu, tinkamu darbo neorganizavimu.
  5. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus – Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-08-31, 2010-11-02 sprendimus, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-03-24 sprendimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2013-11-14 ekspertizės aktą, pakartotinį 2016-06-28 ekspertizės aktą, prof. habil. medicinos mokslų daktaro E. Vaitkaus rašytinę konsultaciją bei šio specialisto paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės gydymas abejose gydymo įstaigose neatitiko jos tikrosios sveikatos būklės, o ligoninių darbuotojai neatliko visų būtinų veiksmų, siekiant nustatyti tikrąją diagnozę. Atsakovių apeliaciniuose skunduose pateikiama šios teismo išvados kritika kitokio bylos faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, nei buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendime, nesuponuoja.
  6. Iš tiesų, tiek pirmoje, tiek pakartotinėje teismo ekspertizės išvadoje yra konstatuojama, kad laikotarpiu nuo 2008-07-13 iki 2008-07-30 Santaros klinikų gydytojai nustatė teisingą diagnozę, atliko visus reikalingus tyrimus, ligų gydymo ir diagnostikos klaidų bei žalos ieškovės sveikatai faktas nenustatyti. Eksperto išvadoje taip pat buvo konstatuota, kad Klinikinėje ligoninėje buvo atlikti visi ūmaus koronarinio sindromo diagnostikai reikalingi tyrimai (EKG dinamika, miokardo infarkto žymenys (kreatinfosfokinazės MB (CK-MB), troponino) koncentracijų dinamika, širdies echoskopinis tyrimas ir kt.), ligų gydymo ir diagnostikos klaidų nenustatyta. Pakartotinėje ekspertizėje papildomai nurodyta, kad Santaros klinikose nustatyta negalutinė klinikinė diagnozė, priimtas teisingas sprendimas stacionarizuoti ligonę tolimesniam jos būklės stebėjimui, o besigydant Klinikinėje ligoninėje, 2008-17-14 ieškovei išsivystė ūmus miokardo infarktas. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija taip pat sprendė, kad ieškovei asmens priežiūros paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, žala jos sveikatai nepadaryta.
  7. Tačiau byloje yra ir kitokių, priešingo turinio rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuotos kitokios aplinkybės bei dėl atsakovių teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo padarytos kitokios išvados. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-08-31 ataskaitoje bei sprendime yra konstatuota, kad 2008-07-13 – 2008-07-14 Santaros klinikose kardiologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo teikiamos pažeidžiant teisės akto reikalavimus, t. y. gydytojui kardiologui V. I. diagnozavus suaugusiųjų stuburo osteochondrozę (jo kompetencijai nepriskirta diagnozė), jis nepaskyrė gydytojo neurologo konsultacijos diagnozei patikslinti ir tuo pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2005-12-15 įsakymo Nr. V-975 11.6. punktą. Neabejotina, kad atitinkamos srities specialisto apžiūra būtų sudariusi prielaidas išsamesniems ieškovės sveikatos būklės tyrimams jau Santaros klinikose atlikti, neišleidžiant jos ambulatoriniam gydymui ir / ar nepervežant jos į kitą gydymo įstaigą (Klinikinę ligoninę), ieškovei dėl sveikatos būklės atsisakius grįžti į namus.
  8. Šiame paslaugų kokybės kontrolės sprendime bei ataskaitoje atsakovei Santaros klinikoms taip pat buvo nurodyta ištaisyti patikrinimo metu nustatytus priėmimo skyriaus darbo – paciento dokumentų užpildymo – trūkumus, išsamiau aprašant paciento nusiskundimus, anamnezę, objektyvią būklę, diferencijuojant ir pagrindžiant diagnozę. Ir nors šis nurodymas tiesiogiai nebuvo siejamas su ieškovei L. P. šioje gydymo įstaigoje teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, esant audito nustatytiems medicininės dokumentacijos pildymo trūkumams negalima paneigti tokios tikimybės, kad ir ieškovės nusiskundimai nebuvo tinkamai užfiksuoti / aprašyti, todėl įskaitytinai ir dėl šios priežasties tikroji jos sveikatos būklė nebuvo ligoninėje atskleista. Tokią labiau tikėtiną išvadą pagrindžia vien jau tokia nustatyta aplinkybė, kad ieškovė pirmiausiai buvo nukreipta būtent ambulatoriniam, o ne stacionariniam gydymui. Todėl ekspertizės akto argumentacija, kad gydymo paslaugos buvusios suteiktos tinkamai, nes Santaros klinikose nustatyta negalutinė klinikinė diagnozė ir priimtas teisingas sprendimas stacionarizuoti ligonę tolimesniam jos būklės stebėjimui, aiškiai stokoja pagrįstumo ir neatitinka byloje esančių įrodymų.
  9. Viena vertus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės auditoriai bei teismo ekspertai atsižvelgė tik į gydytojo V. I. paaiškinimus, kad pacientės apskaitos kortelės esantis įrašas, kad ji buvo išrašyta ambulatoriniam gydymui, yra techninė klaida. Antra vertus, ieškovės teiginius, kad ji gydytojo V. I. buvo nukreipta būtent ambulatoriniam gydymui, t. y. į polikliniką, ir tik jos atkaklumo dėka vis tik buvo suteiktas transportas pervežti į kitą ligoninę, nes ieškovė pati nuvykti į ją objektyviai nepajėgė, dar daugiau, gydytojui net negarantuojant, kad ji Klinikinėje ligoninėje bus hospitalizuota (2016-12-20 teismo posėdžio garso įrašas), patvirtina ne tik įrašų medicininiuose dokumentuos ištaisymai, bet ir atsakovės Santarų klinikos atstovės pozicija teismo posėdyje, tvirtinusios apie indikacijų hospitalizuoti ieškovę nebuvimą, apie finansavimo iš ligonių kasų dėl tokios pacientės hospitalizavimo negavimą, apie ieškovės privalėjimą važiuoti namo ir namuose sekti savo sveikatos pokyčius, apie gera atsakovės valia suorganizuotą pervežimą į kitą ligoninę.
  10. Tokioje situacijoje, kai patikimais metodais ir tyrimais nebuvo nustatyta pacientės, pristatytos į Santaros klinikas greitosios pagalbos tarnybos automobiliu su preliminaria infarkto diagnoze, tikroji sveikatos būklė, o nustatyta diagnozė (stuburo osteochondrozė, arterinė hipertenzija) nepatvirtina tos konkrečios srities specialisto, vien šiuo aspektu ligoninės darbuotojų veiksmai neatitinka maksimalių pastangų principo reikalavimų. Šios atsakovės gydytojas nesielgė atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, nesiėmė visų galimų ir reikalingų priemonių ieškovės sveikatos būklei įvertinti ir, esant hospitalizavimo poreikiui, tą padaryti toje pačioje ligoninėje. Aplinkybė, kad galiausiai ieškovė buvo pervežta atsakovės transportu į Klinikinę ligoninę, taip pat nelemia vertinimo, kad atsakovės Santaros klinikose buvo dedamos maksimaliai galimos pastangos ir ieškovei suteikta būtinoji medicininė pagalba, kaip tai yra nustatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 punkte (teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi įtąsymo redakcija). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė dėl šios atsakovės veiksmų neteisėtumo kaip sąlygos jos civilinei atsakomybei taikyti.

    12

  11. Teisėjų kolegija sutinka ir su antrosios atsakovės, Klinikinės ligoninės, veiksmų įvertinimu kaip neteisėtų ir taip pat neatitinkančių maksimalių pastangų principo reikalavimų, nors teismo ekspertai nėra konstatavę netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šios atsakovės atžvilgiu.
  12. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-11-02 ataskaitoje bei sprendime yra konstatuota, kad ir šios ligoninės specialistai, teikdami ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė įstaigos vidaus dokumento reikalavimus, t. y. kardiologė nedokumentavo 2008-07-16 atliktos konsultacijos, vidaus ligų gydytoja ligonio priėmimo lape pacientės kaulų, sąnarių ir raumenų sistemos nevertino ir nustatė stuburo osteochondrozės bei torakalgijos diagnozę. Tuo buvo pažeisti ligoninės direktoriaus 2003-02-28 patvirtintos darbo instrukcijos „Medicininės dokumentacijos pildymas teikiant stacionarinę pagalbą“ 4 ir 23 punktai.
  13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir šią konsultaciją vertino kaip įrodinėjimo priemonę ir ja rėmėsi kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 177 str., 185 str.), o atsakovių išsakytos abejonės dėl šios įrodinėjimo priemonės patikimumo ar specialisto kvalifikacijos pripažintinos deklaratyviomis ir nepagrįstomis. Įstatymų leidėjo įtvirtinti specialūs kvalifikacijos reikalavimai būtent teismo ekspertui negali paneigti kitų asmenų (ne teismo ekspertų) įgyto išsimokslinimo ar specialių žinių turėjimo, juolab kad dėl kiekvienos informacijos ar dokumento įrodomosios reikšmės nusprendžia būtent teismas, o ne kuri nors bylos šalis. Šiuo konkrečiu atveju nei įrodinėjimo proceso, nei įrodymų vertinimo pažeidimų, priešingai nei tvirtinama atsakovių apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija neįžvelgia.
  14. Teismo ekspertų išvados, kuriose, priešingai nei kituose bylos rašytiniuose įrodymuose, yra konstatuota, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, teismui nėra privalomos. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovėmis, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išimtinai vadovautis tik šiais rašytiniais įrodymais dėl jų didesnės įrodomosios galios. Šiame kontekste aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų be išimties byloje esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiškia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles – atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Sutiktina, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo reikšmingas įrodymas yra teismo ekspertizės išvada, tačiau tokią pat reikšmę turi ir kiti dokumentai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias (teismo medicinos eksperto išvada, medicinos audito sprendimas), atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Ta aplinkybė, kad byloje yra teismo paskirtos ekspertizės aktas, nepaneigia teismo galimybės priimant procesinį sprendimą remtis ir savo išvadas pagrįsti kitų byloje surinktų įrodymų visuma, jeigu juose esantys duomenys suponuoja kitokią išvadą, nei pateikta ekspertizės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
  15. Taigi, nors atsakovės laikosi nuoseklios pozicijos, kad jų gydytojai atliko visus tuo momentu reikalingus tyrimus bei procedūras ir šias aplinkybes įrodinėja ekspertų išvadomis, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog iš byloje esančių kitų įrodymų visumos, kurių dalį teisėjų kolegija jau pirmiau aptarė, darytina visai kita išvada.
  16. Šalys neginčija fakto, kad ieškovė 2008-07-13 23 val. 28 min. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Santaros klinikas su pirmine diagnoze – nestabili krūtinės angina, PHA, ūminis miokardo infarktas. Medicininėje literatūroje miokardo infarktas apibūdinamas kaip staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė) arba jo negrįžtamas pakenkimas. Pacientui, kuriam įtariamas infarktas, atliekami šie instrumentiniai tyrimai – elektrokardiografinis, kardioechoskopinis (2D, doplerinis, perstemplinis), koronarografinis tyrimai bei biocheminiai kraujo tyrimai, kurių metu nustatoma kreatinkinazės MB koncentracija, nustatoma troponino, mioglobino koncentracijos, protrombino laikas bei parcialinis aktyvuoto tromboplastino laikas, elektrolitų koncentracija. Taip pat atliekami klinikiniai kraujo tyrimai (eritrocitų nusėdimo greitis ENG, kraujo forminių kūnelių kiekis, hemoglobinas, C reaktyvusis baltymas) (https://lt.wikipedia.org/wiki/Miokardo_infarktas). Ne viename moksliniame straipsnyje, susijusiame su infarkto diagnostika ir gydymu, išskiriama specifinio tyrimo – troponino reikšmė, apie kurį kalbama ir minėtoje specialisto E. Vitkaus konsultacijoje bei jo paaiškinimuose 2016-12-30 teismo posėdyje.
  17. Antai Vilniaus miesto Antakalnio ligoninės doc. dr. gydytojo kardiologo M. Biliuko straipsnyje ,,Didelio jautrumo baltymo troponino T tyrimo pranašumai“ nurodyta, kad nustatyti miokardo infarktą ir kuo skubiau yra labai svarbu, nes kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo rezultatai ir išeitys bus geresnės. Susirgus infarktu, pirmosios 6-12 valandų vadinamos auksinėmis, nes tai laikas, per kurį, suspėjus atverti kraujagyslę, dar galima išgelbėti gyvybę bei apsaugoti pacientą nuo negalios, sutaupyti didžiules lėšas, kurias tektų skirti neįgaliojo gydymui, priežiūrai ir t. t. Be to, šio straipsnio autorius taip pat nurodė, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti ar jau vyksta miokardo ląstelių destrukcija, ar dar ne. Šiam tikslui yra atliekami specifiniai širdies raumens ląstelių destrukcijos, griuvimo specifiniai žymenys kraujo serume – troponino I ir troponino T koncentracija, kreatinfosfokinazės širdinė frakcija. Tai reiškia, kai dėl infarkto yrant miokardo ląstelėms, kraujyje daugėja troponino, todėl jo koncentracija ir leidžia nustatyti diagnozę. Jeigu ši koncentracija viršija normą (tiksliau – kraujyje troponinų nėra, tik jų pėdsakai,) vadinasi, prasidėjo širdies raumens ląstelių žūtis. Tad šis tyrimas padeda kuo anksčiau nustatyti šio proceso pradžią, o tai, be kita ko, padeda išspręsti ir klausimą, kur ligonį stebėti: intensyvios terapijos skyriuje (jeigu prasidėjo ląstelių nekrozė) ar paprastoje palatoje. Nuoroda į šį mokslinį straipsnį – http://www.emedicina.lt/lt/gydytojui/lietuvos_naujienos/didelio_jautrumo_baltymo_troponino_tyrimo_pranasumai.html.
  18. Pažymėtina, kad visiškai analogiškos pozicijos dėl tyrimų, kurie turėtų būti atliekami įtariant miokardo infarktą ir tokio susirgimo ankstyvo diagnozavimo reikšmės, savo konsultacinėje išvadoje laikėsi ir prof. hab. dr. E. Vaitkus, nurodęs, kad siekiant tinkamai įverti bei nustatyti pacientės būklę, atsižvelgiant į jos nusiskundimus, nedelsiant turėjo būti atliktas troponino tyrimas, pakartojant jį po 6-9 val., turėjo būti stebima širdies veikla, dinamiškai stebint EKG pokyčius, vertinamas pacientės skausmų pobūdis, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl negalima sutikti su atsakovėmis, kad šiuo įrodymu negalima vadovautis kaip nepatikimu ar neatitinkančiu realios medicininės praktikos.
  19. Iš į bylą pateiktos ieškovės Gydymo stacionare ligos istorijos nustatyta, kad iš karto po to, kai greitosios medicinos pagalbos personalo ieškovė 2008-07-13 buvo pristatyta į Santaros klinikas, jai buvo atliktas tik vienas iš pirmiau paminėtų tyrimų – elektrokardiografinis tyrimas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei būtų atlikti kokie nors kiti, įskaitant ir paprasčiausius mažiausiai laiko ir finansinių sąnaudų reikalaujantys kraujo ar šlapimo tyrimai, o juo labiau minėtas specifinis ir, įtariant infarktą, pirminis bei būtinas troponino tyrimas. Nors tiek pirminiame, tiek pakartotiniame ekspertizės aktuose ją atlikę specialistai sprendė, kad ieškovei teisingai buvo nustatyta suaugusiųjų stuburo osteochondrozė ir jai atlikti visi būtini tyrimai, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne tai, ar ieškovei tinkamai diagnozuota stuburo osteochondrozė, bet ar buvo pagrįsta pirminė – spėjamo infarkto – diagnozė, ko iš esmės ir nebuvo padaryta.
  20. Iš Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-11-02 ataskaitos matyti, kad tik 2008-07-16, t. y. kuomet Klinikinėje ligonėje jau buvo diagnozuota išplitusi miokardo išemija priekinėje, pertvarinėje, šoninėje sienelėse, kairiojo skilvelio hipertrofija ir ieškovė buvo perkelta iš Nefrologijos skyriaus į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, jai buvo atliktas minėtas troponino tyrimas ir identifikuotas jo padidėjimas, taip pat nustatyta tikroji jos klinikinė diagnozė – ūmus miokardo infarktas. Aplinkybė, kad vos po kelių dienų nuo simptomų, panašių į infarktą, atsiradimo ieškovei, kas užfiksuota ir greitosios pagalbos tarnybos dokumentuose, jau ligoninėje buvo diagnozuotas būtent infarktas, teikia pagrindo išvadai, kad abi atsakovės neatliko būtinų tokioje situacijoje pradinių tyrimų ir reikalingų veiksmų, veikė ne taip, kaip tokioje situacijoje privalu veikti profesionalams, taigi jų darbuotojų elgesys bylą nagrinėjusio teismo teisingai buvo įvertintas kaip priešingas teisei neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas ir nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, dėl ko kyla civilinė atsakomybė sveikatos priežiūros įstaigai.
  21. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog gydytojams keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, o jų netinkamai atliki arba neatlikti veiksmai gali lemti negrįžtamą paciento sveikatos būklės pablogėjimą, kiekvienas asmuo, kuris kreipėsi į šios srities profesionalus, tikisi, kad bus atliekami visi būtini gydymo veiksmai ir diagnozė nustatoma remiantis objektyviais įrodymais – medicininiais tyrimais. Nagrinėjamu atveju ieškovei atvykus į pirmąjį stacionarą jai nebuvo atlikti būtinieji (esant įtarimui dėl miokardo infarkto) tyrimai, o konstatavus diagnozę, kuri patenka į neurologijos srities specialistų kompetenciją, ji konsultacijai pas neurologą nenukreipta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl netinkamo ieškovę apžiūrėjusio Santaros klinikų gydytojo pareigų atlikimo, profesinio neatidumo bei nerūpestingumo.
  22. Sutinkant su teismo išvadomis, kuriomis neteisėtais buvo pripažinti ir atsakovės Klinikinės ligoninės specialistų veiksmai, papildomai pažymėtina, kad nors teismo ekspertų buvo konstatuotas visų ūmaus koronarinio sindromo diagnostikai reikalingi tyrimų ieškovei atlikimas šioje ligoninėje, tačiau šiuo atveju svarbu yra ne tik pats jų atlikimo faktas, bet ir laikas, kada jie buvo atlikti. Ieškovė į Klinikinę ligoninę paguldyta 2008-07-14, 1 val. 00 min., tačiau tik dalis ekspertizės akte nurodytų tyrimų, tokių kaip bendras kraujo, šlapimo tyrimai, širdies bei vidaus organų echoskopas, kreatininas, protrombinas, atlikti ieškovės hospitalizavimo dieną. Tuo tarpu EKG atlikta praėjus dienai nuo pacientės atvykimo, o kardiologo konsultacija paskirta 2008-07-15. Pagrindinis ir, kaip nurodyta pačioje ekspertų išvadoje – įtariant miokardo infarktą būtinas troponino tyrimas – atliktas dar vėliau – 2008-07-16. Taigi, praėjus dviem dienoms nuo ieškovės hospitalizavimo, kurio metu ji nuolat skundėsi skausmu, nustatyta, kad troponino žymuo padidėjęs (norma iki 0,1 ng/1; nustatyta – 0,31 ng/l), nustatyta klinikinė diagnozė – ūmus miokardo infarktas, priekinis. 2008-07-16 13 val. 20 min. ieškovė perkelta į Reanimacijos skyrių, 2008-07-20 atliktas pakartotinis troponino tyrimas (0,21 ng/l), suderintas ieškovės perkėlimas į Santaros klinikas dėl koronarografijos atlikimo.
  23. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ieškovės ligos istorijose užfiksuotos aplinkybės bei ekspertų išvados, visų pirma, patvirtina ne vien faktą, kad praktikoje paminėti tyrimai, o ypač troponino tyrimas, įtariant ūminį miokardo infarktą, turi būti atliekami, bet ir tai, jog jie Santaros klinikose nebuvo atlikti. Antra, visi būtini tyrimai buvo atlikti Klinikinėje ligoninėje, tačiau ne iš karto, o praėjus dar dviem dienom po hospitalizavimo, nors, kaip teisėjų kolegijos buvo aptarta pirmiau, yra svarbu kuo operatyviau ir greičiau tokį tyrimą atlikti. v todėl sutiktina su teismu, kad nagrinėjamos aplinkybės leidžia spręsti apie netinkamą gydytojų veikimą. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kiti į bylą pateikti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai išnagrinėti įrodymai – konsultacinė išvada, liudytojo parodymai, Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvados.

    13

  24. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir vertindamas atsakovių veiksmus jų (ne)teisėtumo aspektu, šiuo konkrečiu atveju visiškai pagrįstai rėmėsi ne ekspertų išvadomis, o kitų byloje surinktų įrodymų visuma, padaręs ir pagrįstą šiais įrodymais išvadą, kad abi atsakovės, teikdamos sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, pažeidė pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai ir apdairiai (CK 6.246 str.).

14Dėl žalos ir priežastinio ryšio

  1. Atsakovės taip pat savo skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp sunkių miokardo infarkto pasekmių – darbingumo netekimo ir medikų veiksmų, nes nedarbingumo lygis ieškovei nustatytas ne tik dėl persirgto miokardo infarkto, bet ir nustačius kitus susirgimus, tokius kaip netoksinė daugiamazgė storoma, lipoproteinų apykaitos sutrikimai ir kitos lipidemojos, hipertenzinė širdies liga, suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kt.
  2. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
  3. Nagrinėjamoje byloje nėra prielaidų vertinimui, kad Santaros klinikų bei Klinikinės ligoninės medikų neteisėti veiksmai visiškai nėra susiję su vėliau atsiradusiais ieškovės sveikatai padariniais, ar, juo labiau, su jos išgyvenimais, pirmiausiai nukreipiant gydytis ambulatoriškai, o vėliau ir gydymo metu, nepagrįstai ilgai nenustačius tikrosios jos negalavimų ir skausmų priežasties, laiku neidentifikavus gręsiančio jai infarkto.
  4. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovėmis, kad iš byloje esančios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-11-27 išduotos darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovės darbingumo praradimo priežastimi yra ne tik persirgtas miokardo infarktas, bet ir kitos ligos. Tačiau ir toks faktas savaime nepaneigia to, kad persirgto miokardo infarkto padariniai turėjo įtakos jos darbingumo lygiui. Pačios atsakovės neginčija fakto, kad greitosios medicinos pagalbos specialisto pirminė diagnozė – ūminis miokardo infarktas, pasitvirtino, t. y. buvo diagnozuotas praėjus vos porai dienų po ieškovės hospitalizavimo. Visuotinai žinoma, kad siekiant kuo mažesnių neigiamų padarinių asmens sveikatai, būtinas kuo ankstyvesnis šio susirgimo diagnozavimas ir kuo skubesnis reikiamų medicininių intervencijų atlikimas. Kadangi troponino tyrimas nebuvo atliktas iš karto po to, kai ieškovė buvo pristatyta į gydymo įstaigas, negalima vienareikšmiškai teigti ir sutikti su atsakovėmis, kad gydymo įstaigų darbuotojai ėmėsi visų būtinų veiksmų, o nesavalaikis kai kurių būtinų tyrimų atlikimas neturėjo įtakos ieškovės darbingumo lygiui. Nagrinėjamu atveju nepaneigta ir tokia tikimybė, kad gydytojams laiku atlikus reikiamus medicininius tyrimus apskritai būtų išvengta paties miokardo infarkto ar juo sukeltų padarinių.
  5. Atsižvelgiant ir į tai, kad gydytojams yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek Santaros klinikose, tiek Klinikinėje ligoninėje, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo dėta tam reikalingų maksimalių pastangų, dėl ko ieškovė patyrė išgyvenimų ir neturtinę žalą (priežastinis ryšys). Kartu atsakovėms nepaneigus jų kaltės prezumpcijos – neįrodžius, kad savalaikiai buvo atlikti visi būtini tyrimai ir pasirinktas gydymo būdas buvo tinkamas – pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovių atžvilgiu taikė civilinės atsakomybės institutą.

15Dėl neturtinės žalos dydžio

  1. Tiek ieškovė, tiek atsakovės kvestionuoja teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis, teisingumą bei pagrįstumą. Ieškovė mano, kad teismas neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (jos patirtų išgyvenimų gydymo įstaigose), todėl turėjo būti priteistas didesnis žalos atlyginimas – 100 000 Eur. Tuo tarpu atsakovės yra tos nuomonės, kad neegzistuoja ir neįrodytos sąlygos jų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra teisinio pagrindo žalai priteisti. Taip pat pažymėjo, kad apeliaciniam teismui nusprendus, jog visgi įrodytos sąlygos jų civilinei atsakomybei kilti, priteistinos žalos dydis turėtų būti sumažintas.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Konstitucijos (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas, teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato, atsižvelgdamas į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, visuomet yra svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl jo mažinti arba didinti šalių apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
  4. Ieškovės argumentai, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, nėra pagrįsti. Viena vertus, žalos padarymo metu galiojo toks teisinis reglamentavimas, kad jei pažeidžiami sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, asmens sveikatos informacijos konfidencialumas (asmens medicininė paslaptis), be turtinės žalos, taip pat atlyginama ir neturtinė žala, kurios dydis, išreikštas pinigais, paprastai negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų (PTIŽSAĮ 13 str. 2 d.). Šiuo konkrečiu atveju teismas nusprendė iš viso priteisti net šiek tiek daugiau nei pusę tuo metu nustatytos maksimalios sumos, kas jau savaime negali būti vertinama kaip per maža satisfakcija ieškovei už patirtus jos išgyvenimus.
  5. Antra vertus, teismo sprendimo turinys leidžia įsitikinti, kad buvo atsižvelgta iš esmės į visas ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, jos patirtus neigiamus išgyvenimus ar gyvenimo kokybės suprastėjimą. Priešingai nei nurodo ieškovė, nustatant priteistinos žalos dydį svarbūs ir jos anksčiau turėti susirgimai. Ieškovės ligos, tokios kaip padidėjęs kraujospūdis, bronchinė astma, stuburo pokyčiai, neabejotinai prisidėjo prie ieškovės ieškinyje nurodytų nepatogumų – negalėjimo daug vaikščioti, dusulio ir kt., taip pat, labiau tikėtina, turėjo įtakos ir jos darbingumo sumažėjimui.
  6. Ir trečia, tokie ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į jos išgyvenimus, patirtus gydymo įstaigose, taip pat neteikia pagrindo spręsti, jog nustatyta kompensacija už žalą yra neadekvati ar per maža. Priešingai, kiekvienam asmeniui buvimas gydymo įstaigoje sukelia ne tik fizinius, bet ir psichologinius išgyvenimus, patiriamas nerimas dėl savo sveikatos būklės, net jeigu tai ir nėra susiję su teikiamų sveiktos priežiūros paslaugų kokybe. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad atsakovių darbuotojai iš viso būtų ignoravę ieškovę, nereagavę į jos nusiskundimus.
  7. Galiausiai iš ginčui aktualios teismų praktikos matyti, kad ieškovės prašomas priteisti / padidinti žalos atlyginimas – 100 000 Eur ar artimas nurodytajam, buvo priteisiamas tik išimtinais atvejais ir už sunkiausius ir / ar apskritai neatstatomus, neišvengiamus, pražūtingus sveikatos sutrikdymus, bylose dėl grubių ir aplaidžių medicinos įstaigų (darbuotojų) veiksmų. Pavyzdžiui byloje, kur dėl neatsargių medikų veiksmų karštu vandeniu buvo nuplikyti naujagimiai visiems ieškovas bendrai priteista 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-255/2005); byloje, kuomet dėl netinkamai nustatytos diagnozės operacijos metu pacientė mirė – 43 443 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-08 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-1180/2003).
  8. Tačiau negalima sutikti ir su atsakovių pozicija, kad žala ieškovei iš viso neturi būti atlyginama. Šioje nutartyje ne kartą minėta, kad jei atsakovių specialistai būtų elgėsi atidžiai ir rūpestingai, egzistuoja tikimybė, kad ieškovės ligos padariniai būtų mažesnio lygio, taip pat ji nebūtų patyrusi ir tiek išgyvenimų bei netikrumo jausmo dėl ją užklupusios ligos eigos ir jos prognozės. Be to, atsakovės, vien nesutikdamos su priteistos žalos dydžiu, nenurodo, koks, jų nuomone, žalos dydis būtų protinga ir pagrįsta satisfakcija ieškovei už neturtinę žalą.
  9. Taigi atsižvelgiant į faktą, kad žala atsirado ne dėl atsakovių (jų darbuotojų) grubių klaidų, o dėl nepakankamo jų, kaip savo srities profesionalų, rūpestingumo ir atidumo, nededant maksimalių pastangų ieškovės diagnozei nustatyti, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytam neturtinės žalos dydžiui, jo nei mažindama, nei didindama.

16Dėl atsakovėms taikytinos atsakomybės rūšies

  1. Atsakovė Klinikinė ligoninė savo apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jos argumentų, kad ieškovė neįrodė sąlygų atsakovių solidariajai atsakomybei kilti, o žalos atlyginimą priteisdamas ne solidariai, o iš kiekvienos atsakovės atskirai, peržengė ieškinio ribas. Tokie skundo argumentai nėra nei pagrįsti, nei teisiškai aktualūs ir juo labiau nelemia teismo sprendimo panaikinimo, kaip nurodo ši atsakovė.

    17

  2. Sutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodė motyvų, kodėl ieškovei iš atsakovių žalos atlyginimas priteistinas ne solidariai, o iš kiekvienos jų atskirai. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas, tiek vertindamas sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti egzistavimą, tiek nustatydamas priteistinos žalos dydį, išanalizavo ir pasisakė atskirai dėl kiekvienos iš jų darbuotojų atliktų veiksmų, jais ieškovei sukeltos žalos pobūdžio ir ribų. Taigi iš sprendimo turinio aišku, kad nėra nustatyta sąlygų atsakovių solidariajai (bendrai) atsakomybei kilti, o žalos atlyginimas priteisiamas iš kiekvienos atsakovės atskirai.
  3. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta pati byla (CPK 329 str. 1 d.), o šiuo atveju byla išspręsta teisingai, pagrįstai identifikavus kiekvienos iš atsakovių, įskaitytinai ir Klinikinės ligoninės, civilinės atsakomybės pagrindus. Taigi vien procesinio teismo sprendimo motyvavimo trūkumai, priešingai nei mano atsakovė, patys savaime nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kai jo turinys vis tik leidžia suprasti, kokias išvadas dėl ginčo dalyko teismas padarė ir kodėl. Be to, įstatyme yra įtvirtintas ir draudimas panaikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
  4. Priešingai nei teigiama šios atsakovės skunde, teismas, nustatęs visas sąlygas atsakovių deliktinei civilinei atsakomybei kilti, bet nenustatęs pagrindo žalą priteisti būtent solidariai (t. y. nenustatęs abiejų atsakovių veiksmų bendrumo, padarant žalą), pagrįstai ex officio (pagal pareigas) sprendė, kad ji priteistina iš kiekvienos atsakovės atskirai ir ieškinio ribų dėl to neperžengė Priešingu atveju susiklostytų teisiškai ydinga situacija, kuomet teismui nustačius visus būtinus elementus žalai atlyginti, ji nebūtų priteista tik dėl ieškovės netinkamai pasirinkto jos atlyginimo būdo. Be to, teismui priėmus tokį sprendimą atsakovių teisės bei interesai nebuvo pažeisti.

18Dėl atsakovės procesinių teisių pažeidimo

  1. Atsakovė Santaros klinikos savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas apribojo jos atstovės paaiškinimų trukmę, tuo tarpu ieškovės kalbų trukmės neribojo, nepagrįstai pakartotinai liudytoju apklause E. Vaitkų. Tokiu būdu, jos teigimu, buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo bei nešališkumo principai, neištirtos ir neįvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
  2. Šiuo konkrečiu atveju iš teismo posėdžio garso įrašų matyti, kad teismas tiek ieškovei, tiek atsakovių atstovams suteikė teisę išdėstyti savo paaiškinimus, užduoti klausimus vieni kitiems. Ir nors ieškovė, teikdama paaiškinimus teismui, užtruko ilgiau nei atsakovių atstovės, tačiau tą lėmė šios konkrečios bylos specifika ir faktinių aplinkybių įrodinėjimo poreikis, o ne šalių lygiateisiškumo principo nepaisymas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, kuriose keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, itin svarbu tiksliai išsiaiškinti ir nustatyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vidiniais išgyvenimais, jo emocine būkle pažeidimo metu, išsiaiškinti, kaip jis vertina ir supranta susiklosčiusią situaciją, kokias vertybes siekia apginti, prašydamas moralinės žalos įvertinimo pinigais. Taigi teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ir įvertinti ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes, neabejotinai turėjo pareigą atidžiau išklausyti ieškovę, suteikti jai galimybę detaliau išdėstyti visas, jos manymu, reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui aplinkybes. Atsakovių atstovų, kaip savo srities profesionalų, teisininkų, paaiškinimai labiau buvo susiję su nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu, todėl jų pasisakymai galėjo būti lakoniški, trumpi ir tikslus, be emocinio pagrindo.
  3. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neturėjęs pakarotinai apklausti liudytoju E. Vaitkaus, pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne kartą keitėsi ją nagrinėjančio teismo sudėtis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, primą kartą liudytoju E. Vaitkus buvo apklaustas dar 2015-02-25 vykusiame teismo posėdyje, antrą kartą – 2016-12-20 teismo posėdyje, t. y. po to, kai pasikeitė teismo sudėtis. Vienas iš esminių CPK principų yra betarpiškumas, reiškiantis, kad teismas privalo pats tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus CPK kitaip sureguliuotus atvejus (CPK 14 str. 1 d.).
  4. Todėl šie teismo veiksmai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertintini ne kaip teismo pareigos išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybės nevykdymas, bet kaip tinkamas tokios pareigos atlikimas.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

  1. Atsakovės taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad patenkinta tik maža dalis ieškininio reikalavimo – 2,07 proc., ir iš jų priteisė 69,14 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teisėjų kolegija ir su šiais atsakovių skundų argumentais nesutinka. Įstatyme numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų šių išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. žalos, kuri susijusi su jos patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir kt. Tiek tokia žala, tiek jai kompensuoti pakankama suma yra subjektyvūs dalykai, kurie priklauso nuo kiekvieno asmens individualių savybių.
  3. Šioje byloje pagrįstai konstatuota, kad ieškovė įrodė visas atsakovių civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, o aplinkybė, kad priteista tik nedidelė dalis jos prašytos kompensacijos už žalą neleidžia daryti išvados, jog esant turėtų būti atlyginta tik nedidelė dalis jos pagrįstai patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes tokių išlaidų ji patyrė siekdama apginti atsakovių pažeistas jos teises.
  4. Be to, teismas priteisė ne visas, o tik šiek tiek daugiau nei pusę ieškovės patirtų išlaidų, kurios, apeliacinio teismo vertinimu, šioje situacijoje atitinka ginčo pobūdį, ieškovės atstovų darbo ir laiko sąnaudas, ruošiantis bylos nagrinėjimui ir ją nagrinėjant teisme, išlaidų dydis protingas ir pagrįstas. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį bei faktinį pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
  5. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
  6. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, rengiant šiuos skundus, iš priešingų šalių nepriteisiamos (CPK 93 str.).
  7. Šalys taip pat prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus. Ieškovė L. P. prašė priteisti iš kiekvienos atsakovės po 600 Eur už atsiliepimų į jų apeliacinius skundus parengimą. Atsakovė Klinikinė ligoninė – iš ieškovės 330,08 Eur už atsiliepimą į jos skundą parengimą ir 36,68 Eur už atsiliepimo į atsakovės Santaros klinikų apeliacinį skundą. Pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus.
  8. Atsakovė Klinikinė ligoninė atsiliepime į Santaros klinikų skundą nurodė, kad su pastarosios skundus sutinka, o šis, kaip minėta, buvo atmestas, todėl už šio atsiliepimo parengimą jos patirtos 36,68 Eur išlaidos jai neatlygintinos. Kitos šalių prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių jų dydžių (Rekomendacijų 8.11. p.).
  9. Taigi, ieškovei L. P. priteistina iš atsakovių po 600 Eur šių išlaidų, atsakovei Klinikinei ligoninei iš ieškovės – 330,08 Eur išlaidų. Kadangi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims viena iš kitos, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą, atlieka iš ieškovės atsakovei Klinikinei ligoninei bei Klinikinei ligoninei iš ieškovės mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą. Todėl ieškovei iš atsakovės Klinikinės ligoninės priteistina 269,92 Eur (600 Eur – 330,08 Eur), o iš atsakovės Santaros klinikų 600 Eur.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti L. P. (a. k. ( - ) iš viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124245094) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

23Priteisti L. P. (a. k. ( - ) iš viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (j. a. k. 302692454) 269,92 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 92 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai