Byla 2A-817-585/2013
Dėl naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymo (treciasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, Vilniaus rajono savivaldybes administracija)

1Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešejo Vytauto Zeliankos, kolegijos teiseju Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi ieškovo J. (J.) M. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo J. M. ieškini atsakovui V. V. (V. V.) del naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymo (treciasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, Vilniaus rajono savivaldybes administracija),

2n u s t a t e:

3ieškovas kreipesi i Vilniaus rajono apylinkes teisma ir, modifikaves pareikšto ieškinio dalyka, praše nustatyti naudojimosi šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciu žemes sklypu, unikalus numeris ( - ), kurio bendras plotas – 1 483 kvadratiniai metrai (0,1483 hektaro), tvarka pagal ieškovo i byla pateikta žemes sklypo plana, kuri parenge uždaroji akcine bendrove „Geodeziniai tyrinejimai“, ieškovo naudojimuisi priskiriant žemes sklypo dali, kurios plotas – 371 kvadratinis metras, o atsakovo naudojimuisi – žemes sklypo dali, kurios plotas – 1 112 kvadratiniu metru; priteisti bylinejimosi išlaidu atlyginima. Ieškovas nurode, jog 2006 m. spalio 6 d. mainu sutarties pagrindu igijo 371/1483 dalis žemes sklypo, unikalus numeris ( - ), ¼ dali gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), bei ¼ dali kitu pastatu. Atsakovui nuosavybes teise atitinkamai priklauso 1112/1483 dalys žemes sklypo, ¾ dalys gyvenamojo namo ir ¾ dalys kitu pastatu. Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovo nuosavyben priskirtos gyvenamojo namo patalpos, plane pažymetos indeksais 1-2, 1-1, R-7, R-8, R-9, bei garažas, unikalus numeris ( - ), o atsakovo nuosavyben priskirtos gyvenamojo namo patalpos, plane pažymetos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, vištide, unikalus numeris ( - ), sandelys, unikalus numeris ( - ), ukio pastatas, unikalus numeris ( - ), garažas, unikalus numeris ( - ), lauko virtuve, unikalus numeris ( - ), kiti statiniai (rukykla, šiltnamis ir šulinys), unikalus numeris ( - ). Ieškovas pažymejo, jog 2010 m. rugpjucio 26 d. mainu sutarties pagrindu ieškovas igijo (atsakovas perleido) gyvenamojo namo patalpa, plane pažymeta indeksu R-6, o atsakovas igijo (ieškovas perleido) garaža, unikalus numeris ( - ). Ieškovas pažymejo, jog visi jo bandymai susitarti su atsakovu del naudojimosi žemes sklypu tvarkos buvo beverciai. Ieškovas 2010 m. rugpjucio 19 d. išsiunte atsakovui siuloma žemes sklypo padalijimo / naudojimo tvarkos nustatymo plana (projekta). Atsakovas nesutiko su ieškovo pateiktu pasiulymu, savo nesutikima motyvuodamas tuo, jog ieškovo siulomo servituto nustatymo atveju ieškovas vis vien kliudys atsakovui naudotis šiuo servitutu. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, ieškovas parenge kita žemes sklypo padalijimo / naudojimo tvarkos nustatymo plana (projekta), kuriame nebuvo numatyta servituto nustatymo galimybe, bei išsiunte ji atsakovui, prašydamas iki 2010 m. sausio 28 d. patvirtinti pateikta pasiulyma. Atsakovas nustatytu terminu neatsake i ieškovo pateikta pasiulyma, o žodžiu velgi išreiške nepritarima ieškovo pasiulymui. Ieškovas pažymejo, jog pagal buvusiu žemes sklypo ir pastatu savininkiu nusistatyta naudojimosi žemes sklypu tvarka žemes sklypo daliu, kurias šiuo metu nuosavybes teise valdo ieškovas, savininkes asmeniniam naudojimui buvo priskirta žemes sklypo dalis, kurios plotas – 176 kvadratiniai metrai, o žemes sklypo daliu, kurias šiuo metu nuosavybes teise valdo atsakovas, savininkes asmeniniam naudojimui buvo priskirta žemes sklypo dalis, kurios plotas – 527 kvadratiniai metrai. Kita žemes sklypo dalis, kurios plotas – 780 kvadratiniu metru, kurioje, be kita ko, stovi gyvenamasis namas, buvo palikta bendrajam bendraturciu naudojimui. Ieškovo teigimu, pastarojo siulomas naudojimosi žemes sklypu projektas yra parengtas atsižvelgiant i buvusiu bendraturciu susitarimu kiekvieno iš ju naudojimui priskirta žemes sklypo dali, tai yra faktiškai dalijant tik bendrajam naudojimui priskirta žemes sklypo dali, 2002 m. vasario 5 d. žemes sklype plane pažymeta indeksu 3. Ieškovo teigimu, nustacius pastarojo siuloma naudojimosi žemes sklypu tvarka, kiekvieno bendraturcio naudojimui priskirtoje žemes sklypo dalyje butu atskiras ivažiavimas i naudojama žemes sklypo dali (i ieškovo dali – iš ( - ) puses, i atsakovo dali – iš ( - ) puses).

4Atsakovas nesutiko su nagrinejamoje byloje pareikštu ieškiniu, praše ji atmesti. Atsakovas pareiške, jog jo netenkina ieškovo siuloma nustatyti naudojimosi žemes sklypu tvarka, kadangi, nustacius tokia naudojimosi žemes sklypu tvarka, atsakovui tektu isirengti ivažiavima iš ( - ) i pastarojo naudojimui priskirtina žemes sklypo dali. Atsakovo teigimu, priešingai nei nurode ieškovas, šiuo metu nera irengtas ivažiavimas iš ( - ) i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa. Atsižvelgiant i ta aplinkybe, jog ivažiavimas iš ( - ) yra vienintelis ivažiavimas, kuriuo galima patekti i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa, šis ivažiavimas turetu buti bendrojo šaliu naudojimo objektas.

5Treciasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, neišreiške pozicijos del nagrinejamoje byloje pareikšto ieškinio pagristumo.

6Vilniaus rajono apylinkes teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo nagrinejamoje byloje pareikšta ieškini patenkino iš dalies: nustate naudojimosi šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciu žemes sklypu tvarka pagal ieškovo pateikta žemes sklypo plana, kuri 2011 m. kovo 22 d. parenge uždaroji akcine bendrove „Geodeziniai tyrinejimai“, ieškovo naudojimui priskirdamas žemes sklypo dali, kurios plotas – 365 kvadratiniai metrai, atsakovo naudojimui – žemes sklypo dali, kurios plotas – 1 091 kvadratinis metras, bendrajam naudojimui – žemes sklypo dali, kurios plotas – 27 kvadratiniai metrai, papildomai nustatydamas, jog atsakovas naudosis žemes sklypo dalimi – ivažiavimu i namu valda, esanciu tarp tašku 1-6-8-9 ir nepažymeto taško 1(1), kuris butu 5,17 metro atstumu nuo taško 1 atkarpoje 1-2, kitu kraštiniu dydis butu 14,24 metro (kraštine 1-6), 5,21 metro (kraštine 6-8), 13,95 metro (kraštine 8-1(1)), 5,17 metro (kraštine 1-1(1)), o ieškovas naudosis tokio paties dydžio žemes sklypo dalimi, kuri butu už mineto ploto, tai yra jos pirmoji kraštine butu tokio paties ilgio (5,21 metro) kaip kraštine 6-8, antra kraštine – 14,24 metro ilgio (tarp 6 ir 5 tašku), trecia kraštine – 5,17 metro ilgio, ketvirta kraštine – 13,95 metro ilgio, kas butu proporcingas keturkampis žemes plotas; priteise ieškovui iš atsakovo 250 Lt bylinejimosi išlaidu atlyginima. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustate, jog šalys iki ieškovo kreipimosi i teisma momento nesutare del naudojimosi žemes sklypu tvarkos, ir konstatavo, jog ieškinys yra pareikštas pagristai. Teismas pagal i byla pateiktas žemes sklypo ir gyvenamojo namo nuotraukas nustate, jog realiai iš ( - ) yra padarytas ivažiavimas i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa, kuriame galima pastatyti automobili, bet, teismo isitikinimu, tai nera faktinis privažiavimas prie atsakovui nuosavybes teise priklausanciu pastatu, kadangi kaireje puseje stovi pastatas, dešineje – šiltnamis, o tarpas tarp šiu pastatu nera skirtas važineti automobiliams. Ivažiavimas iš ( - ) i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa yra ivažiavimas, skirtas abejoms šalims tiek pesciomis, tiek su transporto priemonemis patekti (privažiuoti) prie gyvenamojo namo. Teismo vertinimu, ginco esme yra ta, kad bylos šalys nesutaria, kurios šalies naudojimui turi buti paskirtas ivažiavimas i bendraturciu namu valda: ieškovas reikalauja, kad ginco ivažiavimas butu priskirtas išimtinai jam, atsakovas prašo ivažiavima palikti naudotis abejoms šalims. Ieškovas argumentuoja, jog atsakovas gali pasidaryti atskira ivažiavima, atsakovas, atsikirsdamas i ieškovo argumenta, teigia, kad atskiro ivažiavimo irengimas nera galimas, patogus ir ekonomiškai tikslingas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant i šaliu argumentus, i faktines aplinkybes ir susiklosciusia iki teismo šaliu naudojimosi žemes sklypu tvarka, kuri iš esmes buvo tokia, kad abi šalys naudojosi ir dabar naudojasi ivažiavimu iš ( - ), siekiant šaliu nesutarimus išspresti kuo racionaliau ir be papildomu materialiniu sanaudu, neteikiant kuriai nors šaliai prioriteto, teisinga, protinga ir sažininga ieškini patenkinti iš dalies ir nustatyti naudojimosi žemes sklypu tvarka pagal ieškovo pasiulyta 2011 m. kovo 22 d. plana, papildomai nustatant, jog atsakovas naudosis žemes plotu, kuris yra kaip ivažiavimas i namu valda tarp plano tašku 1-6-8-9 ir nepažymeto taško 1(1), kuris butu 5,17 metro atstumu nuo taško 1 atkarpoje 1-2, kitu kraštiniu dydis butu 14,24 metro (kraštine 1-6), 5,21 metro (kraštine 6-8), 13,95 metro (kraštine 8-1(1)), 5,17 metro (kraštine 1-1(1)), o ieškovas naudosis tokio paties dydžio žemes sklypo dalimi, kuri butu už mineto ploto, tai yra jos pirmoji kraštine butu tokio paties ilgio (5,21 metro) kaip kraštine 6-8, antra kraštine – 14,24 metro ilgio (tarp 6 ir 5 tašku), trecia kraštine – 5,17 metro ilgio, ketvirta kraštine – 13,95 metro ilgio, kas butu proporcingas keturkampis žemes plotas. Nurodytas žemes sklypo dalis palikus bendrojo šaliu naudojimo objektais, butu išlaikoma interesu pusiausvyra, išlieka faktinis naudojimasis ivažiavimu, buves iki ginco, ateityje neturetu kilti gincu tarp šaliu ir treciuju asmenu, nes tai nepažeidžia jokiu istatymu ir neriboja kurios nors šalies teisiu.

7Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu, pareiške apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškovo nagrinejamoje byloje pareikšta ieškini patenkinti visiškai, arba perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Ieškovo pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta kelio tolimesniems bendrasavininku konfliktams; antra, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes del antrojo ivažiavimo i žemes sklypa buvimo. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybes, jog realiai iš ( - ) yra padarytas ivažiavimas i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa, kuriame galima pastatyti automobili, bet tai nera faktinis privažiavimas prie atsakovui nuosavybes teise priklausanciu pastatu, kadangi kaireje puseje stovi pastatas, dešineje – šiltnamis, o tarpas tarp šiu pastatu nera skirtas važineti automobiliams, nesudaro pagrindo teigti, jog bylos šalys gali naudotis tik vienu ivažiavimu (iš ( - )) i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa. Ieškovas atkreipe demesi i ta aplinkybe, jog teismas aukšciau nurodyta išvada padare remdamasis vien tik nuotrauka. Ieškovo isitikinimu, nuotrauka nera pakankamas irodymas konstatuojant ivažiavimo iš ( - ) i žemes sklypa netinkamuma, juo labiau, kai teismas pripažino, jog toks ivažiavimas realiai egzistuoja; trecia, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus ir neatitinka istatymu reikalavimu. Teismu praktikoje pripažistama, jog teismo sprendimo rezoliucineje dalyje turi buti tiksliai nurodoma, koks bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo budas taikomas, kad nekiltu abejoniu, nustatoma naudojimosi tvarka ar ivykdomas atidalijimas; teismo sprendimas turi buti aiškus, nepaliekantis galimybiu skirtingai ji interpretuoti, todel rezoliucineje dalyje turi buti tiksliai ir suprantamai išdestyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. rugsejo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Ieškovas pažymejo, jog pagal Žemes istatymo 30 straipsnio 1 dali žemes sandorio sudetine dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemes sklypo planas ar schema. Del to naudojimosi žemes sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemes sklypu tvarkos projekta, parengta žemes santykius reglamentuojanciu teises aktu nustatyta tvarka pagal teritoriju planavimo dokumenta, kurio pagrindu šis žemes sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi buti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturciui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitu objektu atžvilgiu; del to žemetvarkos projekte turi buti aiškiai atspindeta bendraturciui tenkancios dalies dydis ir išsidestymas, o riba, skirianti bendraturciu naudojamas dalis, turi buti nubrežta taip, kad šalims ir teismui butu galima nustatyti jos faktine vieta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant i aukšciau išdestytas, kasacinio teismo suformuluotas nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesant ji pagrindžiancio žemes sklypo plano, yra neteisetas ir nepagristas.

8Atsakovas pateike atsiliepima i nagrinejamoje byloje pareikšta apeliacini skunda, kuriuo prašo atmesti apeliacini skunda, o pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista. Atsakovo vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde nepagristai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino faktines aplinkybes del antrojo ivažiavimo i šalims priklausanti žemes sklypa buvimo. Atsakovas pažymejo, jog ieškovas nepateike irodymu, patvirtinanciu, kad ivažiavimas iš ( - ) i šalims priklausanti žemes sklypa yra irengtas. Oficialiai patvirtintame žemes sklypo plane ivažiavimas iš ( - ) i šalims priklausanti žemes sklypa nera pažymetas, o apeliantas nepateike irodymu, patvirtinanciu, jog galima irengti toki ivažiavima.

9Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes, argumentai ir išvados

10Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso istatymo nustatyta taisykle yra ta, jog apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11Teiseju kolegija nenustate absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnis) ir teisiniu pagrindu peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todel skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetumas ir pagristumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.

12Del papildomu faktiniu duomenu priemimo

13Apeliantas 2012 m. gegužes 23 d. ir 2013 m. vasario 18 d. kreipesi i apeliacines instancijos teisma, prašydamas priimti pastarojo i nagrinejama byla teikiamus papildomus faktinius duomenis – nuotraukas.

14CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacines instancijos teismas atsisako priimti naujus irodymus, kurie galejo buti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai juos atsisake priimti ar kai šiu irodymu pateikimo butinybe iškilo veliau.

15Apeliacines instancijos teismas, susipažines su apelianto teikiamais faktiniais duomenimis, daro išvada, jog šiu duomenu pateikimo butinybe iškilo veliau, todel, atsižvelgdamas i nurodyta aplinkybe, priima apelianto i nagrinejama byla teikiamus faktinius duomenis – nuotraukas.

16Del bylos šaliu ginco

17Bylos duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2010 m. rugsejo 8 d. išrašu (b. l. 7-12) – nustatyta, jog šalys bendrosios dalines nuosavybes teise valdo žemes sklypa, unikalus numeris ( - ) (toliau tekste – ir Žemes sklypas), gyvenamaji nama, unikalus numeris ( - ) (toliau tekste – ir Gyvenamasis namas), esancius adresu ( - ); apeliantas asmenines nuosavybes teise valdo 371/1483 dalis Žemes sklypo ir 5556/21340 dalis Gyvenamojo namo, atsakovas asmenines nuosavybes teise valdo 1112/1483 dalis Žemes sklypo, 15784/21340 dalis Gyvenamojo namo, vištide, unikalus numeris ( - ), sandeli, unikalus numeris ( - ), garaža, unikalus numeris ( - ), ukio pastata, unikalus numeris ( - ), garaža, unikalus numeris ( - ), lauko virtuve, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius (rukykla, šiltnami ir šulini), unikalus numeris ( - ).

18Bylos šaliu gincas kilo del naudojimosi Žemes sklypu tvarkos nustatymo. Civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalines nuosavybes teises objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturciu sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturciu ieškini.

19Bylos duomenimis (b. l. 34) nustatyta, jog apeliantas i nagrinejama byla pateike naudojimosi Žemes sklypu tvarkos plana (projekta), kuri 2011 m. kovo 22 d. parenge uždaroji akcine bendrove „Geodeziniai tyrinejimai“ (toliau tekste – ir Planas), pagal kuri siule nustatyti ginco šaliu naudojimosi Žemes sklypu tvarka. Atsakovas, ka patvirtina šios bylos medžiagos analize, nerealizavo savo teises ir nepasiule naudojimosi Žemes sklypu tvarkos varianto (variantu).

20Bylos faktiniu aplinkybiu analize leidžia daryti išvada, jog bylos šaliu gincas de facto kilo del naudojimosi Žemes sklypo dalimi – ivažiavimu iš ( - ) i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausancios namu valdos kiema, kuris i nagrinejama byla pateiktoje situacijos schemoje (b. l. 33) yra pažymetas indeksu Ž1 (toliau tekste – ir Žemes sklypo ginco dalis), – tvarkos. Apeliantas, remdamasis Planu, praše nustatyti, jog Žemes sklypo ginco dalimi naudotusi apeliantas, o atsakovas laikesi pozicijos, jog Žemes sklypo ginco dalis turetu buti šaliu bendrojo naudojimo objektas.

21Viena vertus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalis nera aiški, kadangi iš skundžiamo sprendimo rezoliucines dalies inter alia nera galimybes identifikuoti, kokia naudojimosi Žemes sklypo ginco dalimi tvarka nustate pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdestytu argumentu, rezoliucines dalies bei Plano analize leidžia daryti išvada, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nustate tokia naudojimosi Žemes sklypo ginco dalimi tvarka, pagal kuria Žemes sklypo ginco dalis – bendrojo šaliu naudojimo objektas.

22Skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje išdestytu argumentu analize leidžia daryti išvada, jog teismas sprendima Žemes sklypo ginco dali palikti bendrojo šaliu naudojimo objektu motyvavo tuo, jog Žemes sklypo ginco dalis – vienintelis patekimo (ivažiavimo) i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausancios namu valdos kiema budas. Pirmosios instancijos teismas nurodyta išvada padare remdamasis i nagrinejama byla pateiktomis nuotraukomis (b. l. 58). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuotrauka, esanti bylos 58 lapo apacioje, patvirtina, jog realiai iš ( - ) yra padarytas ivažiavimas i Žemes sklypa, kuriame galima pastatyti automobili, bet šis ivažiavimas nera faktinis privažiavimas prie atsakovui nuosavybes teise priklausanciu pastatu, kadangi kaireje puseje stovi pastatas, dešineje – šiltnamis, o tarpas tarp šiu pastatu nera skirtas važineti automobiliams.

23Viena vertus, nagrinejamos bylos duomenu – situacijos schemos, kurioje indeksu Ž2 yra pažymetas ivažiavimas iš ( - ) i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausancia namu valda (b. l. 33), nuotrauku (b. l. 58-59, 130-131, 142) – viseto analize sudaro pagrinda konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padare teiseta ir pagrista išvada, kad šios bylos atveju de facto yra suformuotas ivažiavimas iš ( - ) i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausancia namu valda. Kita vertus, apeliacines instancijos teismo vertinimu, nuotraukos, esancios bylos 58 lapo apacioje, analize, tiksliau – šioje nuotraukoje užfiksuotu pastatu lokalizacijos ivertinimas, per se nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atstumas nuo ukio pastato iki šiltnamio nera pakankamas automobiliui pravažiuoti.

24CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas ivertina byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas irodymu vertinimo taisykles, yra nurodes, jog teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai tai leidžia byloje esanciu irodymu visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsejo 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-88/2013).

25Apeliacines instancijos teismo vertinimu, apelianto i nagrinejama byla pateiktu duomenu – nuotrauku (b. l. 142-144) – analize leidžia daryti išvada, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atstumas nuo ukio pastato iki šiltnamio yra pakankamas automobiliui pravažiuoti.

26Viena vertus, savaime suprantama, jog kiekvienas bendraturtis nori ir siekia, kad butu maksimaliai užtikrintos jo, kaip nuosavybes teises turetojo, teises, inter alia naudojimosi bendru daiktu teise, ir interesai (šios bylos atveju – atsakovo noras ir siekis patogesniu budu, tai yra per Žemes sklypo ginco dali, patekti i šaliu bendrosios dalines nuosavybes teise valdomos namu valdos kiema), kita vertus, be kita ko, turi buti derinami visu bendraturciu interesai ir negali buti nepagristai teikiamas prioritetas vienam iš bendraturciu bei vieno bendraturcio teises ir interesai tenkinami kito bendraturcio teisiu ir interesu saskaita.

27Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, jog teismas, spresdamas bendraturciu ginca del naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, turi siekti nustatyti tokia naudojimosi daiktu tvarka, kad nekiltu arba kiltu kiek imanoma mažiau prielaidu konfliktinems situacijoms atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

28Nagrinejamoje byloje nustatyta, jog ginco šalis sieja konfliktiški tarpusavio santykiai. Pastebetina, kad ir ginco šalys neneigia to fakto, jog pastarosios yra linkusios nuolat konfliktuoti.

29Apeliacines instancijos teismo isitikinimu, teismas, esant bylos faktinems aplinkybems, bylojancioms, kad ginco šalis sieja konfliktiški tarpusavio santykiai, turetu siekti nustatyti tokia naudojimosi bendru daiktu tvarka, pagal kuria ginco šaliu bendram naudojimui nebutu priskirta (priskirtos) bendrosios dalines nuosavybes objekto dalis (dalys), o tuo atveju, jeigu de facto nera galimybes nustatyti tokia naudojimosi bendru daiktu tvarka, teismas turetu siekti šaliu ginca del naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo išspresti taip, kad šaliu bendram naudojimui tektu kuo mažesne (dydžio prasme) bendrosios dalines nuosavybes objekto dalis.

30Atsižvelgiant i tas aplinkybes, jog, pirma, ginco šalis sieja konfliktiški tarpusavio santykiai, antra, šios bylos atveju de facto yra suformuotas ivažiavimas iš ( - ) i šalims bendrosios dalines nuosavybes teise priklausancia namu valda, per kuri, apeliacines instancijos teismo isitikinimu, yra galima automobiliu ivažiuoti i namu valdos kiema, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Žemes sklypo ginco dalis – bendrojo šaliu naudojimo objektas, yra neteisetas ir nepagristas. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, nustacius tokia naudojimosi Žemes sklypo ginco dalimi tvarka, kokia nustate pirmosios instancijos teismas, egzistuoja didele tikimybe, jog ginco šalys nuolat tarpusavyje konfliktuos del naudojimosi Žemes sklypo ginco dalimi, ginco šaliu konfliktai peraugs i pastaruju bylinejimasi teismuose, o, šalims bylinejantis teismuose, atitinkamai dides šaliu bylinejimosi išlaidos, todel, esant išdestytoms aplinkybems, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi Žemes sklypo ginco dalimi tvarka yra neteiseta.

31Skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje išdestytu argumentu analize leidžia daryti išvada, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti apelianto interesu pusiausvyra, nustate, kad ginco šalys bendrai naudosis Žemes sklypo dalimi, kurios plotas yra identiškas Žemes sklypo ginco dalies plotui.

32Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, jog naudojimosi bendru daiktu tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkreciomis dalimis naudosis bendraturciai, o šia dali reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydi ir lokalizacija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-956/2003); teismo sprendimo rezoliucineje dalyje turi buti tiksliai nurodoma, koks bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo budas taikomas, kad nekiltu abejoniu, nustatoma naudojimosi tvarka ar ivykdomas atidalijimas. Teismo sprendimas turi buti aiškus, nepaliekantis galimybiu skirtingai ji interpretuoti, todel rezoliucineje dalyje turi buti tiksliai ir suprantamai išdestyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. rugsejo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-353/2009); Žemes istatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemes sandorio sudetine dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemes sklypo planas ar schema. Del to naudojimosi žemes sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemes sklypu tvarkos projekta, parengta žemes santykius reglamentuojanciu teises aktu nustatyta tvarka pagal teritoriju planavimo dokumenta, kurio pagrindu šis žemes sklypas buvo suformuotas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

33Skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje išdestytu argumentu, rezoliucines dalies ir Plano analize sudaro pagrinda išvadai, jog tos Žemes sklypo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas inter alia priskyre bendram šaliu naudojimui, ribos nera apibrežtos ir pažymetos Plane, pagal kuri teismas nustate naudojimosi Žemes sklypu tvarka, kitaip tariant, pagal Plana nera galimybes nustatyti, koks yra šios Žemes sklypo dalies dydis, ir identifikuoti šios Žemes sklypo dalies lokalizacija. Esant išdestytoms aplinkybems, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria teismas nustate, kad ginco šalys inter alia bendrai naudosis Žemes sklypo dalimi, kuri nera apibrežta ir pažymeta Plane, yra neteisetas ir nepagristas. Pažymetina, jog tokia naudojimosi aukšciau nurodyta Žemes sklypo dalimi tvarka, kokia nustate pirmosios instancijos teismas, bei teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tokia tvarka, yra neigyvendinami ir neivykdomi, kitaip tariant, nesukeliantys ginco šalims teisiniu pasekmiu.

34Apeliacines instancijos teismo vertinimu, tokia naudojimosi Žemes sklypu tvarka, pagal kuria apeliantas naudotusi Žemes sklypo dalimi, kurios plotas – 365 kvadratiniai metrai, Plane pažymeta indeksu 2, atsakovas naudotusi Žemes sklypo dalimi, kurios plotas – 1091 kvadratinis metras, Plane pažymeta indeksu 1, bylos šalys bendrai naudotusi Žemes sklypo dalimi, kurios plotas – 27 kvadratiniai metrai, Plane pažymeta indeksu 3 (byloje nustatyta, jog ant Žemes sklypo dalies, Plane pažymetos indeksu 3, stovi Gyvenamojo namo dalis; Gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpa, esancia ant šios Žemes sklypo dalies, valdo atsakovas, o rusio patalpa, esancia ant šios Žemes sklypo dalies, valdo apeliantas), yra optimalus šaliu naudojimosi Žemes sklypu variantas, kuris, apeliacines instancijos teismo isitikimu, nagrinejamos bylos aplinkybiu kontekste maksimaliai užtikrins abieju šaliu teises ir interesus, susijusius su bendrosios dalines nuosavybes objekto – Žemes sklypo – naudojimu, bei šaliu interesu pusiausvyra. Pažymetina, jog, pirma, nustacius tokia naudojimosi Žemes sklypu tvarka, bus igyvendintas adekvatumo dalims bendrosios nuosavybes teiseje kriterijus, tiksliau – bylos šalys naudosis tokiomis Žemes sklypo dalimis, kurios de facto atitinka šaliu dalis, turimas bendrosios dalines nuosavybes objekte – Žemes sklype, kas leis užtikrinti, kad šaliu, kaip nuosavybes teisiu turetoju, teises ir interesai bus igyvendinti realiai ir tinkama apimtimi, antra, nagrinejamos bylos aplinkybiu kontekste bus maksimaliai izoliuotos Žemes sklypo dalys, kuriomis naudosis šalys, o ta Žemes sklypo dalis, kuria šalys naudosis bendrai, yra itin maža (dydžio prasme) ir lokalizacijos prasme (kaip jau buvo nustatyta, ta Žemes sklypo dalis, kuri priskirtina bendram šaliu naudojimui, yra po Gyvenamojo namo patalpomis, kurias valdo šalys), nereikšminga, todel, apeliacines instancijos teismo isitikinimu, nustacius tokia naudojimosi Žemes sklypu tvarka, nagrinejamos bylos aplinkybiu kontekste bus eliminuotos ar bent jau maksimaliai apribotos prielaidos šaliu konfliktinems situacijoms del naudojimosi Žemes sklypu atsirasti, tolimesniam šaliu bylinejimuisi del naudojimosi Žemes sklypu tvarkos. Atsižvelgiant i išdestytu aplinkybiu viseta, nustatytina aukšciau nurodyta naudojimosi Žemes sklypu tvarka.

35Apibendrinus apeliacines instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdestytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog, pirma, ieškovo nagrinejamoje byloje pareikšti ieškinys ir apeliacinis skundas yra pagristi, todel tenkintini, antra, pirmosios instancijos teismas apeliacines instancijos teismo nutartyje nurodyta apimtimi netinkamai nustate bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino materialines teises normas, reguliuojancias naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatyma, pažeide procesines teises normas, reguliuojancias irodymu vertinimo taisykles, ir ta apimtimi, kuria nustate, jog šalys bendrai naudosis Žemes sklypo ginco dalimi bei ta Žemes sklypo dalimi, kuri nera apibrežta ir pažymeta Plane, prieme neteiseta ir nepagrista sprendima, kuris keistinas apeliacines instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36Del bylinejimosi išlaidu perskirstymo ir atlyginimo

37CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacines instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrineti, pakeicia teismo sprendima arba priima nauja sprendima, jis atitinkamai pakeicia bylinejimosi išlaidu paskirstyma.

38Nagrinejamos bylos duomenimis (b. l. 1, 101-102, 129) nustatyta, jog apeliantas šios bylos nagrinejimo pirmosios instancijos ir apeliacines instancijos procesuose patyre 764 Lt bylinejimosi išlaidas, tiksliau – 264 Lt žyminio mokescio išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis) ir 500 Lt išlaidas už advokato padejejos pagalba (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinejamoje byloje konstatavus esant pagrinda patenkinti byloje pareikštus ieškini ir apeliacini skunda, apeliantui iš atsakovo priteistinas 764 Lt bylinejimosi išlaidu atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39Pažymetina, jog apeliantas nagrinejamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu inter alia praše priteisti iš atsakovo išlaidu, patirtu del Žemes sklypo planu (projektu) parengimo (b. l. 122-124), atlyginima. Viena vertus, nagrinejamoje byloje nera duomenu, patvirtinanciu, jog apeliantas bylos nagrinejimo pirmosios instancijos procese praše priteisti nurodytu išlaidu atlyginima ir pateike pirmosios instancijos teismui duomenis, patvirtinancius nurodytu išlaidu turejimo fakta, antra vertus, apeliantas nepateike duomenu, kurie patvirtintu, jog objektyvios ir nuo apelianto valios nepriklausancios priežastys leme, kad prašymas del nurodytu išlaidu atlyginimo priteisimo nebuvo pareikštas ir duomenys, patvirtinantys nurodytu išlaidu turejimo fakta, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui (apelianto teismui pateikti duomenys (b. l. 122-124) patvirtina, jog apeliantas šias išlaidas patyre 2010 m. liepos 29 d., 2010 m. rugpjucio 16 d. ir 2011 m. sausio 21 d.), trecia vertus, apeliacines instancijos teismo isitikinimu, šios bylos atveju nera pagrindo pripažinti, jog aukšciau nurodytos išlaidos CPK 88 straipsnio prasme yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu. Atsižvelgiant i išdestytu aplinkybiu viseta, konstatuotina esant pagrinda atmesti apelianto prašyma del išlaidu, patirtu del Žemes sklypo planu (projektu) parengimo, atlyginimo priteisimo.

40Nagrinejamoje byloje konstatavus esant pagrinda patenkinti šioje byloje pareikšta ieškini, iš atsakovo i valstybes biudžeta priteistinas 13,47 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, susidariusiu byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (CPK 92, 96 straipsniai).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacines instancijos teismas

Nutarė

42pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendima:

43nustatyti naudojimosi J. (J.) M. ir V. V. (V. V.) bendrosios dalines nuosavybes teise priklausanciu žemes sklypu, unikalus numeris ( - ), esanciu adresu ( - ), tvarka pagal 2011 m. kovo 22 d. uždarosios akcines bendroves „Geodeziniai tyrinejimai“ parengta žemes sklypo plana (mastelis 1:500): J. M. naudojasi žemes sklypo dalimi, kurios plotas – 365 kvadratiniai metrai, plane pažymeta indeksu 2, V. V. naudojasi žemes sklypo dalimi, kurios plotas – 1091 kvadratinis metras, plane pažymeta indeksu 1, J. M. ir V. V. bendrai naudojasi žemes sklypo dalimi, kurios plotas – 27 kvadratiniai metrai, plane pažymeta indeksu 3.

44Priteisti J. M. iš V. V. 764 Lt bylinejimosi išlaidu atlyginima.

45Priteisti iš V. V. i valstybes biudžeta 13,47 Lt bylinejimosi išlaidu atlyginima.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. n u s t a t e:... 3. ieškovas kreipesi i Vilniaus rajono apylinkes teisma ir, modifikaves... 4. Atsakovas nesutiko su nagrinejamoje byloje pareikštu ieškiniu, praše ji... 5. Treciasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, neišreiške... 6. Vilniaus rajono apylinkes teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo... 7. Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gruodžio 5... 8. Atsakovas pateike atsiliepima i nagrinejamoje byloje pareikšta apeliacini... 9. Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes, argumentai ir... 10. Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 11. Teiseju kolegija nenustate absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329... 12. Del papildomu faktiniu duomenu priemimo... 13. Apeliantas 2012 m. gegužes 23 d. ir 2013 m. vasario 18 d. kreipesi i... 14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacines instancijos teismas atsisako... 15. Apeliacines instancijos teismas, susipažines su apelianto teikiamais... 16. Del bylos šaliu ginco... 17. Bylos duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2010... 18. Bylos šaliu gincas kilo del naudojimosi Žemes sklypu tvarkos nustatymo.... 19. Bylos duomenimis (b. l. 34) nustatyta, jog apeliantas i nagrinejama byla... 20. Bylos faktiniu aplinkybiu analize leidžia daryti išvada, jog bylos šaliu... 21. Viena vertus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamo... 22. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje išdestytu... 23. Viena vertus, nagrinejamos bylos duomenu – situacijos schemos, kurioje... 24. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas ivertina byloje esancius... 25. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, apelianto i nagrinejama byla pateiktu... 26. Viena vertus, savaime suprantama, jog kiekvienas bendraturtis nori ir siekia,... 27. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, jog teismas, spresdamas... 28. Nagrinejamoje byloje nustatyta, jog ginco šalis sieja konfliktiški tarpusavio... 29. Apeliacines instancijos teismo isitikinimu, teismas, esant bylos faktinems... 30. Atsižvelgiant i tas aplinkybes, jog, pirma, ginco šalis sieja konfliktiški... 31. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje išdestytu... 32. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, jog naudojimosi bendru daiktu... 33. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje išdestytu... 34. Apeliacines instancijos teismo vertinimu, tokia naudojimosi Žemes sklypu... 35. Apibendrinus apeliacines instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje... 36. Del bylinejimosi išlaidu perskirstymo ir atlyginimo... 37. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacines... 38. Nagrinejamos bylos duomenimis (b. l. 1, 101-102, 129) nustatyta, jog apeliantas... 39. Pažymetina, jog apeliantas nagrinejamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu... 40. Nagrinejamoje byloje konstatavus esant pagrinda patenkinti šioje byloje... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 42. pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendima:... 43. nustatyti naudojimosi J. (J 44. Priteisti J. M. iš V. V. 764 Lt... 45. Priteisti iš V. V. i valstybes biudžeta 13,47 Lt...