Byla 2-1006-897/2014
Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Upė“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Lesto“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant E. Z., I. B., dalyvaujant ieškovei D. L., ieškovės atstovei advokatei J. U., atsakovui P. L., atsakovo atstovei advokato padėjėjai A. Z., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. L. patikslintą ieškinį atsakovui P. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Upė“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Lesto“

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos; 3) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn butą su rūsiu, esantį ( - ), atsakovui priteisiant iš ieškovės per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 54000 Lt kompensaciją; 4) per vieną mėnesį nuo kompensacijos už buto dalį sumokėjimo iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio ( - ); 5) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą – priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę – automobilį Hyundai Galloper, valstybinis Nr. ( - ) o ieškovės naudai priteisti 4400 Lt dydžio kompensaciją už atsakovo už ieškovės dalį šiame turte; priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn – minkštą kampą „Liepa“, kurio vertė 700 Lt; ½ sekcijos 250 Lt vertės, žurnalinį staliuką, 70 Lt vertės, radiją CD grotuvą, 100,00 Lt vertės, bendra vertė – 1120 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti – graižtvinį šautuvą, 2000,00 Lt vertės, sofą – lovą, 500 Lt vertės, penkių durų spintą, 700,00 Lt vertės, ½ sekcijos, 250 Lt vertės, televizorių su skaitmenine antena, 1000 Lt vertės, stacionarų kompiuterį, 300 Lt vertės, kompiuterinį stalą, 200 Lt vertės, buitinę techniką (dulkių siurblys, mėsmalė), 1000 Lt vertės, penkias kėdes, 150 Lt vertės, mažą staliuką, 250 Lt vertės, bendra vertė – 6350 Lt; iš atsakovo priteisti ieškovei 2615,00 Lt kompensaciją už jos dalį kilnojamajame turte; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pusę jos patirtų išlaidų dėl bendrosios nuosavybės išlaikymo – 361,73 Lt; 7) priteisti atsakovui įvykdyti prievoles, susijusias su komunalinėmis paslaugomis, teikiamomis butui, esančiam ( - ), t.y. 316,14 įsiskolinimo AB „Klaipėdos vanduo“, 2634,21 Lt įsiskolinimo AB „Klaipėdos energija“; 397,30 Lt įsiskolinimo AB „Lesto“; 425,01 Lt įsiskolinimo DNSB „Upė“; 8) priteisti ieškovei įvykdyti prievoles, susijusias su komunalinėmis paslaugomis, teikiamomis butui, esančiam ( - ), t.y. 425,01 Lt įsiskolinimo DNSB „Upė“; 1501,63 Lt įsiskolinimo AB „Klaipėdos energija“; 9) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuokos pradžioje santykiai su atsakovu buvo geri. Konfliktai prasidėjo po sūnaus žūties ir atsiradus didelei skolai už butą. Atsakovas problemų nesprendė, nes leido laiką su kitomis moterimis. Ieškovė šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, išvažiuoti ją privertė iš esmės blogi santykiai su atsakovu ir dideli įsiskolinimai už butą. Ieškovės teigimu, atsakovas yra žiaurus, naudojo smurtą jos atžvilgiu, todėl ji buvo priversta išvykti į užsienį, kadangi bijojo atsakovo. Atsakovas už nieką nemoka, nesirūpina šeimos gerbūviu, tik du kartus per mėnesį nupirkdavo maisto, vieną kartą yra davęs dukters studijoms 1200,00 Lt, o studijos kainavo 3000 Lt mėnesiui. Šiuo metu dukra jau yra pilnametė, tačiau su tėvu beveik nebendrauja. Atsakovas, dukrai būnant nepilnamete, prie dukters išlaikymo neprisidėjo, į mokyklą pas dukrą neidavo, į renginius nesivesdavo, laisvalaikio kartu su dukra neleisdavo. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu lankosi pas psichologus, geria vaistus, ir dėl to atsakingas yra atsakovas. Su atsakovu gyventi viename bute ji negali, todėl ji sutinka jam sumokėti kompensaciją. Kompensaciją sumokėtų iš atlyginimo arba pasiimtų paskolą. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūlomais priteisti daiktais, nes pastarojo daiktai yra beverčiai. Ieškovė prašo, kad butas būtų priteistas jos asmeninėn nuosavybėn todėl, kad grįžusi iš užsienio į Lietuvą jį parduotų ir pirktų kitą gyvenamąjį būstą, kurio adreso nežinotų atsakovas. Šiuo metu grįžusi į Lietuvą apsistoja pas draugus. Santuokos metu atsakovas smurtavo, yra grasinęs ją nužudyti, tačiau į policiją dėl grasinimų nesikreipė. 2004 m. atsakovas sumušė ieškovę ir jos dukrą, tačiau į policiją nesikreipė, nes dukra labai prašė to nedaryti. 2004 m. ieškovė išvažiavo į Kiprą, o grįžo 2005 m., turėjo užsidirbusi pinigų, kuriuos išleido savo vyro poreikiams tenkinti, 2005 m. ji nupirko savo sutuoktiniui ginklą, kadangi tuo metu jai nekilo įtarimų, kad sutuoktinis turi kitą moterį. Nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2006 m. balandžio mėn. galo ieškovė gyveno ir dirbo Airijoje. Iš Airijos grįžo, nes susirgo jos tėtis. 2010 m. ieškovė kartu su atsakovu dirbo Vokietijoje, o po to 2012 m. ieškovė viena pati išvažiavo dirbti į Angliją. Vokietijoje uždirbdavo apie 1000 EUR, atsakovas uždirbdavo daugiau. Nors 2010 m. santykiai su atsakovu buvo pagėrėję, tačiau tais pačiais metais ieškovė pamatė, kad vyras turi kitą moterį. Kai ji būdavo išvykusi iš Lietuvos, nepilnametė dukra gyveno su atsakovu, dukrą padėjo prižiūrėti giminaitė. Visus daiktus ieškovė pirko pati. Į visas keliones ją vyras išleisdavo, ir tam neprieštaravo. Nors ji ginčo bute negyvena ir nesilanko, tačiau nuo 2012 m. iki 2014 m. pradžios visus mokesčius už komunalines paslaugas mokėdavo per internetinę bankininkystę, o nuo 2014 m. pradžios ji mokesčių nebemoka. Ieškovės manymu, santuoka iširo dėl atsakovo agresijos, neištikimybės, atsakomybės neturėjimo, t.y. dėl atsakovo kaltės. Ieškovė savo kaltės dėl santuokos iširimo neįžvelgia. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė įgaliota advokatė J. U. papildomai paaiškino, kad ieškovė buvo pagrindinė šeimos maitintoja ir šeimos gelbėtoja. Ieškovė išvyko dirbti į užsienį tik tam, kad galėtų grąžinti šeimos skolas. Atsakovas po keletą dienų nebūdavo namuose, vėliau ieškovei kilo įtarimai dėl atsakovo neištikimybės. Ieškovė bijojo atsakovo, todėl visus konfliktus spręsdavo taikiai, manydama, kad viskas išsispręs savaime. Tai, kad dėl santuokos iširimo yra atsakovo kaltė patvirtina ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Ieškovei turi būti priteista neturtinė žala, atsižvelgiant į ieškovės patirtus išgyvenimus, patirtą psichologinį smurtą, kuris buvo ne vienadienis, o besitęsiantis. Ieškovė tapo savo sutuoktinio auka, įprato būti skriaudžiama, todėl niekur nesikreipė, pareiškimų į policiją nerašė. Mano, kad ieškovei būtina priteisti butą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, o atsakovui – kompensaciją, nes ½ butu ieškovė negalės naudotis dėl agresyvaus atsakovo elgesio. Ieškovė atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį galėtų sumokėti per šešis mėnesius. Taip pat prašo, ieškovei sumokėjus kompensaciją, per vieną mėnesį iškeldinti atsakovą, atsakovui priteisti automobilį, išmokant ieškovei kompensaciją, daiktus padalinti patikslintame ieškinyje nurodyta tvarka. Patvirtina, kad Bauer puodai yra liudytojos R. B., kuri laikinai yra palikusi juos pas L., nuosavybė. Prievoles prašo paskirstyti pagal pateiktą lentelę, atsižvelgiant į tai, kas buvo sumokėta ieškovės.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė atsakovo kaltę grindžia tik bendro pobūdžio frazėmis, nepateikiant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su tariamais atsakovo išpuoliais, agresyviu elgesiu, psichologinio smurto naudojimu ir pan. Ieškovės pateiktas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo tik patvirtina, kad atsakovas dukra rūpinosi, teikė jai išlaikymą, nes priešingu atveju, ieškovė nebūtų atsiėmusi vykdomojo rašto po dviejų mėnesių nuo šio dokumento pateikimo antstoliams. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakovas yra medžiotojas ir visą laiką turėjo leidimą ginklui, ginklą laikė savo namuose, kuriuose gyveno ir ieškovė su tuo metu dar nepilnamete dukra, tačiau ieškovė dėl to neprieštaravo, į policiją dėl agresyvaus atsakovo elgesio ar draudimo atsakovui turėti ginklą nesikreipė, kas reiškia, kad atsakovas ar jo elgesys nekėlė grėsmės nei ieškovės, nei jų nepilnametės dukros saugumui. Atsakovas neneigia, kad 2011-12-24 susistumdė su ieškove, tačiau iš teismo nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ginčą tą dieną išprovokavo ieškovė, priekaištaudama atsakovui dėl tariamos neištikimybės. Atsakovas niekada nenaudojo psichologinio ar fizinio smurto ieškovės atžvilgiu. 2011-12-24 atsakovas tik gynėsi nuo ieškovės, nes atsakovui ketinant išeiti į medžioklę, ieškovė jo neišleido, priekaištavo dėl tariamos neištikimybės, spardė atsakovą bei jo ginklą, todėl vienu metu atsakovas buvo sugriebęs ieškovę už kaklo ir prispaudęs prie sienos. Šio ginčo pasekmė – teismo nuosprendis, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Atsakovas nesutiko su teismo nuosprendžiu, tačiau jo neskundė, norėjo, kad viskas kuo greičiau užsibaigtų ir tikėjosi įsivyraujančios taikos šeimoje. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovei buvo ištikimas, niekada jos neapgaudinėjo, su kitomis moterimis artimai nebendravo, visą laiką rūpinosi šeima tiek, kiek leido jo galimybės – šeima maitinosi sumedžiotų žvėrių mėsa, dirbdamas staliumi atsakovas pagamino šiuo metu ieškovės dalijamas kėdes ir staliuką, darbo užmokestį skirdavo šeimai. Atsakovas siekia išsaugoti šeimą, tačiau nuo 2012 m. rudens ieškovė yra išvykusi į užsienį, apie ketinamą nutraukti santuoką, kaip ir apie ketinimus išvykti dirbti į užsienį, ieškovė su atsakovu nekalbėjo, galimybių išsaugoti šeimą ieškovė nesvarstė. Atsakovas su ieškovės reikalavimu priteisti neturtinę žalą nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą motyvuojant tuo, kad ieškovė pati daugiau nei prieš metus paliko atsakovą ir išvyko į užsienį, kur kartu gyvena su dukra. Kadangi santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės prašomu nekilnojamojo turto padalijimo būdu ir laikosi nuomonės, kad labiausiai atitiktų ir apsaugotų savininkų teises ginčo buto padalijimas natūra, todėl teismo prašo ginčo butą po santuokos nutraukimo padalinti natūra, ieškovei priteisiant 53/100 buto su rūsiu, esančiu ( - ), unikalus Nr. ( - ), o atsakovui priteisiant 47/100 šio buto ir nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal ieškovės pateiktą VĮ „Registrų centras“ paruoštą patalpų padalijimo projektą Nr. 5323256, t.y. ieškovė naudosis kambariu, pažymėtu 70-6 (17,28 kv. m.), o atsakovas naudosis kambariu, pažymėtu 70-5 (14, 20 kv. m.), kitomis buto patalpomis (70-1, 70-2, 7-3 ir 70-4) ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. Atsakovas prašo ieškovės reikalavimo dėl kompensacijos sumokėjimo išdėstymo šešių mėnesių terminui netenkinti. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės pasiūlytu kilnojamojo turto padalijimu bei šio turto vertinimu. Atsakovas prašo po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonė Hyundai Galloper, valstybinis Nr. ( - ) kurio vertė 6000 Lt, ½ sekcijos, kurios vertė 250 Lt, sofą-lovą, kurios vertė 500 Lt; dviejų durų dalis penkių dalių spintos, kurios vertė 233 Lt; televizorių su skaitmenine antena, vertė 300 Lt, atsakovui tenkančio kilnojamojo turto bendra vertė – 7283 Lt. Atsakovas prašo po santuokos nutraukimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: minkštą kampą „Liepa“, kurios vertė 700 Lt; ½ sekcijos, kurios vertė 250 Lt; trijų durų dalis penkių dalių spintos, kurios vertė 466 Lt; mėsmalę ir dulkių siurblį, kurių bendra vertė 400 Lt; žurnalinį staliuką, kurio vertė 70 Lt; mažą staliuką, kurio vertė 150 Lt; radijo imtuvą - CD grotuvą, kurio vertė 100 Lt; stacionarų kompiuterį ir kompiuterinį stalą, kurio vertė 500 Lt; 5 kėdes, kurio vertė 150 Lt; DVD grotuvą, kurio vertė 500 Lt. Ieškovei tenkančio kilnojamojo turto vertė - 3286 Lt. Atsakovas sutinka, kad Bauer firmos puodų rinkinys, kurių vertė 3000 Lt, būtų išbrauktas iš dalintino turto sąrašo, jeigu ieškovė pateiks teismui dokumentus, patvirtinančius, kad šiuos daiktus įsigijo ir už juos sumokėjo R. B.. Jeigu ieškovė tokių įrodymų nepateiks, Bauer firmos puodų rinkinys priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant l500 Lt kompensaciją. Atsižvelgiant į sutuoktiniams tenkantį turtą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1998,50 Lt kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Priteisus ieškovės naudai Bauer firmos puodu rinkinį, o atsakovui 1500 Lt kompensaciją ir atlikus tarpusavio mokėjimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 498,50 Lt kompensacija už atsakovui tekusią ieškovės turto dalį. Atsakovas su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl prievolių kreditoriams padalijimo atsakovas sutinka iš dalies. Atsakovas pripažįsta, kad nuo 2012 m. rudens ieškovė bute, esančiame ( - ), negyvena, nes yra išvykusi į užsienį. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad DNSB „Upė“, padengdama įsiskolinimą už komunalines paslaugas, sumokėjo 723,46 Lt, todėl atsakovas privalo grąžinti jai pusę sumokėtos sumos, t.y. 361,73 Lt. Su šiuo Ieškovės reikalavimu atsakovas nesutinka, nes padengdamas tą pačią 723,46 LTL skolą, 2013-04-23 DNSB „Upė“ sumokėjo 478,32 Lt. Įvertinus tai, kad šiai dienai skola DNSB „Upė" yra 914,84 Lt, iš ieškovės ir atsakovo kreditoriaus DNSB „Upė“ naudai priteistina po 457,42 Lt. Atsakovas taip pat sutinka, kad prievolės kreditoriams AB „Klaipėdos vanduo“ (316,14 Lt įsiskolinimas) bei AB „LESTO" (įsiskolinimas 397,50 LTL) yra asmeninės atsakovo prievolės. Dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti skolą kreditoriui AB „Klaipėdos energija“ atsakovas sutinka iš dalies, prašo kreditoriaus AB „Klaipėdos energija“ naudai iš ieškovės priteisti 2132, 36 Lt, o iš atsakovo - 2409,63 Lt. Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos ieškovės pavardė liktų „L.“. Atsakovas sutinka, kad išlaikymas ieškovei yra nereikalingas, išlaikymo sau atsakovas neprašo.

5Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad ieškovė jį šmeižia, nes nuolatinio smurto šeimoje nebuvo. Kadangi nuo 1997 metų yra medžiotojas, ginklą turi seniai, sveikatą tikrinasi periodiškai, visuose šiuose sveikatos patikrinimuose dalyvaudavo ir ieškovė, dalyvaujant policijos pareigūnams, tačiau ieškovė, turėdama galimybę pareigūnus informuoti apie smurtą šeimoje, jiems apie tai nieko nesakė. Pati ieškovė jį ignoruodavo, o vieną kartą, kai jis ruošėsi į medžioklę, pati pradėjo jį pulti, daužė jo ginklą. Pažymi, kad jis dirbo nuolat, turi 33 metus darbo stažo, jo darbo užmokestis buvo apie 1460,00 Lt. Ieškovė visada dirbo virėja, dažnai keisdavo darbo vietas, uždirbdavo nedaug. Atsakovas neigia, kad jis nesirūpindavo šeima. Visada kartu su sutuoktine važiuodavo į parduotuvę apsipirkti, maisto namuose visada būdavo, o už maistą mokėdavo jis, be to, jis primedžiodavo žvėrienos, todėl mėsa šeimai rūpintis nereikėjo. Didžiausi nesutarimai jų šeimoje parsidėjo, kuomet ieškovė išvyko dirbti į Kiprą, nes sutuoktinė jį pradėjo kaltinti kitų moterų turėjimu. Kartu su sutuoktine buvo išvykęs į Vokietiją dirbti, tačiau pamatęs, kad darbo užmokestis yra nedidelis po 1,5 mėnesio grįžo į Lietuvą. Ieškovė nieko jam nesakiusi pabėgo iš namų, nutraukė bendravimą su juo. Jis ne kartą bandė su ja pasikalbėti, bet ji jo vengė, vadindavo kvailiu. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra labai konfliktiška, susipykusi su visa gimine. Ieškovės siūloma kompensacija už butą yra per maža naujam būstui įsigyti. Neneigia, kad už mokslus dukrai mokėjo ieškovė. Mano, kad ieškovės elgesys pasikeitė 1994 m., žuvus jų sūnui. Jis nežinojo, kad ieškovė lankosi pas psichologus. Mano, jog ieškovės įtarimams dėl jo neištikimybės nėra pagrindo. Ieškovės teiginiai, kad jis turėjo kitą moterį, gyvenančią ( - ) gatvėje, yra nepagrįsti. Galimai ieškovė supainiojo tuo metu buvusius Klaipėdoje panašius du automobilius ir pamanė, kad būtent jo automobilis stovi ( - ). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja A. Z. papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo nėra atsakovo kaltės. Ieškovė nesaugojo savo šeimos, nei savęs, nei nepilnametės dukters. Šeimoje kildavo ginčų, bet ne dėl visų konfliktinių situacijų būdavo kaltas atsakovas. Ieškovė išvykdama į užsienį, nesitarė su atsakovu, o nepilnametę dukrą paliko, pasak ieškovės, „smurtaujančiam tėvui“. Pati ieškovė atsakovui nupirko ginklą, neprieštaravo, kad jis medžios, pati jam leido eiti į medžioklę. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo neištikimybę. Liudytojai patvirtino, kad atsakovo automobiliu kitos moterys nesinaudojo, atsakovas rūpinosi šeima, mokėjo dukrai išlaikymą, tuo tarpu ieškovė visus pinigus naudojo savo reikmėms, niekam nesakiusi išvažiavo dirbti į užsienį. Atsižvelgiant į išdėstytą, dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Ieškovės būdas yra aršus ir konfliktiškas, iš baudžiamojoje byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad konfliktas buvo abipusis, ieškovė nebuvo lojali savo sutuoktiniui bei jo negerbė. Atsakovas yra dirbantis, rūpestingas, todėl mano, kad jei atsakovas būtų buvęs agresyvus, ieškovė nebūtų pati jam nupirkusi ginklą. Mano, jog butą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, reiktų padalinti lygiomis dalimis po ½, nes atsakovas kito turto ar kitos gyvenamosios patalpos neturi, todėl priteisus butą ieškovei, atsakovas neturėtų kur gyventi. Ieškovės siūlomos kompensacijos nepakaktų kitam būstui įsigyti. Atsakovo iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos pažeistų jo teisę turėti būstą. Tuo tarpu, ieškovė bei jų dukra gyvena užsienyje, į Lietuvą šiuo metu ieškovė grįžta tik į teismo posėdžius. Kilnojamuosius daiktus prašo padalinti, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytą daiktų padalijimo tvarką. Pažymi, kad Bauer puodai turi būti įtraukti į dalintinų daiktų balansą, kadangi nėra pateikta įrodymų, kas juos pirko ir už kokias pinigines lėšas. Prievoles kreditoriams prašo padalinti taip kaip prašoma atsiliepime.

6Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiškino, kad prieš tris metus, į darbą pas jį atėjo agresyviai nusiteikusi D. L., klausė jo, kur yra jos vyro automobilis. Jis jai parodė, kur stovi jos vyro automobilis, tačiau ji nepatikėjo ir apkaltino jį sakant netiesą. Kiek jam žinoma atsakovas tuo metu buvo medžioklėje.

7Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, kad šią šeimą pažįsta apie 13 ar 14 metų, jis yra P. L. bendradarbis. Paaiškino, kad šeimoje nesantaika prasidėjo, kai ieškovė išvyko į užsienį. D. L. iš užsienio grįžo pasikeitusi, darėsi vis piktesnė. Tai, kad P. L. turėjo moterį, su kuria važinėjasi jų automobiliu, ieškovė prasimanė. Teigia, kad P. L. yra ramus žmogus, apie tai, kad jis turi kitą moterį, niekas darbe net nekalbėjo. Atsakovas niekam nepasakojo ir nesiskundė, kad jo žmona yra išvažiavusi į užsienį, ir jam yra sunku vienam. Pamena, kad P. L. pasakojo jam apie tai, kad žmona buvo atėmusi ginklą.

8Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, jog ji yra ieškovės draugė ir ją pažįsta apie 20 metų. Ieškovė turėjo skolų, todėl išvažiavo dirbti į užsienį. D. L. nebuvo agresyvi, priešingai ieškovas nuolat rėkdavo ant ieškovės ir jų dukros. Jai yra žinoma, kad tarp L. buvo didelis barnis, D. L. buvo iškvietusi policijos pareigūnus, bet ieškovė pareiškimo nerašė. D. L. visada norėjo išsaugoti šeimą, niekam apie šeimynines aplinkybes nepasakojo ir nesiskundė. Pažymi, kad Bauer puodai yra jos, nes ji juos pasidėjo pas ieškovę, kuri arčiau gyveno. Puodus ketino pasiimti, tačiau nieko nebūdavo namuose, nes atsakovas nuolat darbe, o ieškovė su dukra gyvena užsienyje. Patvirtino, kad P. L. per visą laiką yra nedirbęs gal vieną kartą, o šiaip visada turėjo darbą.

9Tretieji asmenys AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Upė“,

10AB „Lesto“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys 1988-03-19 sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 389 (b. l. 49). Šalims 1989-10-09 gimė dukra S. L., kuri šiuo metu yra pilnametė. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo P. L. vardu registruota transporto priemonė Hyundai Galloper, valstybinis Nr. ( - ) pirmo registravimo data 2001-12-27, registravimo data 2008-03-20 (b. l. 38); šio automobilio vidutinė rinkos vertė pagal ieškovės pateiktus www.auto.plius.lt duomenis 2013-07-18 – apie 8800,00 Lt (b. l. 17); ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 39). Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus atsakovo vardu registruotas butas, esantis ( - ), unikalus numeris ( - ), įregistravimo pagrindas – 1992-05-01 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ( - ) ; kurio vidutinė rinkos vertė 2014-01-01–108000 Lt (b. l. 48, 114); ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruota 168/1000 dalis pastato Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2/5 dalis žemės sklypo Nr. ( - ) , esančio ( - ), įregistravimo pagrindas – 2011-09-20 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 7341 (b. l. 41- 48). AB „Klaipėdos energija“ pažyma bei mokesčių paskaičiavimo nustatyta, kad buto, esančio ( - ) 2013-12-31 skola už suvartotą šilumos energiją yra 4135,84 Lt (b. l. 111-112). Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Upė“ pažyma nustatyta, kad 2014-01-01 ( - ), buto savininkas yra skolingas DNSB „Upė“ – 850,01 Lt. (b. l. 113). 2013-08-12 Lesto pažyma nustatyta, kad buto, esančio ( - ), skola už suvartotą elektros energiją yra 397,30 Lt (b. l. 11). Vykdomuoju raštu Nr. 2-4388/1998, išduotu 1998-07-21, nustatyta, kad 1998-07-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta išieškoti iš P. L. dukters S., gim. ( - ), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-06-24 iki dukters S. pilnametystės (b. l. 117-120). 2012-01-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyrio ginklų paėmimo aktu Nr. 30-11-PAZ8-3 nustatyta, kad atsakovas P. L. perdavė Licencijavimo skyriaus pareigūnui lygiavamzdį graižtvinį šautuvą ir šovinius, pagrindas – 2010-11-18 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 41 str. 1 d. 5 p. (asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką) (b. l. 132). 2012-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu P. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę D. L.; P. L. taikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1dalis, 2 dalies 2 punktas, 4 punktas, 7 punktas ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiosios, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. (b. l. 93-94). 2013-06-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-07 sprendimu Nr. 30-11-9L-919 panaikintas P. L. leidimas Nr. 1459 laikyti (nešioti) ginklus; ginklas Voere Kufstein, 3006 kal., Nr. ( - ), realizuotas įstatymo nustatyta tvarka. (b. l. 133-134). Pagal ieškovės pateiktą Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro pažymą, ieškovė 2012-01-17 kreipėsi pagalbos dėl patirto psichologinio, fizinio bei ekonominio smurto šeimoje; klientei buvo teikiama intensyvi krizės įveikimo pagalba, apimanti socialinio darbuotojo ir psichologo paslaugas (b. l. 110). Pagal ieškovės pateiktas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovė dirba Anglijoje, jai mokamas apie 850 svarų (apie 3483 Lt) dydžio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (b. l. 56-59.). Būsto nuomai Anglijoje ieškovė išleidžia apie 120 svarų per savaitę (b. l. 61-63), transporto išlaidas sudaro apie 10 svarų (40 Lt) (b. l. 64-65).

13Dėl termino susitaikyti nustatymo ir santuokos nutraukimo pagrindų bei kaltės

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad santuoka iširusi negrįžtamai ir ją išsaugoti nebėra galimybės. Nagrinėjamoje byloje termino sutuoktiniams sutaikyti skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, šiuo metu gyvena ne tik skirtingose gyvenamosiose vietose bet ir skirtingose valstybėse, ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1988-03-19 šalių sudaryta santuoka faktiškai yra iširusi (CK 3.54 str. 2 d., 3.64 str.).

15Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu siekė susitaikyti su sutuoktine, tačiau ieškovei kategoriškai nesutikus taikytis, atsakovas teismo posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.

18Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011), tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

19Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama jo kaltės prezumpcijos faktus, t.y. atsakovo neištikimybę, jo nuteisimą už tyčinį nusikaltimą, smurtinį elgesį bei visišku nesirūpinimu šeima. Ieškovė nurodė, kad apie 2004 m. atsakovas pradėjo nepagarbiai ir agresyviai elgtis su ieškove, jos atžvilgiu naudojo tiek psichologinį, tiek ir fizinį smurtą, įžeidinėjo ir žemino, siekdamas sumenkinti ją kaip asmenybę. Blogi santykiai su atsakovu ir turimos skolos kreditoriams paskatino ją išvykti į užsienį dirbti. Tačiau net ir esant sunkiai šeimos situacijai, atsakovas visiškai nesirūpino šeima, jos gerbūviu, neteikė nei moralinės, nei materialinės paramos. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad visą laiką dirbo, rūpinosi šeima, padėjo išlaikyti dukterį.

20Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 1998-07-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta išieškoti iš P. L. dukters S., gim. ( - ), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-06-24 iki dukters S. pilnametystės. Vykdomajame rašte esantis antstolio įrašas rodo, kad ieškovės prašymu, praėjus dviem mėnesiams po išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, išieškojimas buvo sustabdytas ir iki dukters pilnametystės išieškojimas priverstine tvarka nebuvo vykdomas, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teikė savo nepilnametei dukrai išlaikymą. Ieškovės pakviesta liudytoja R. B. patvirtino, jog atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškove, visą laiką dirbo. Be to, ieškovė taip pat nurodė, kad išvažiuodama dirbti į užsienį, dukrą paliko savo sutuoktiniui (atsakovui), kas leidžia manyti, kad ji atsakovu visiškai pasitikėjo, neabejojo, kad sutuoktinis visapusiškai gali pasirūpinti dukra, ar, kad tėvo elgesys ar jo asmeninės savybės kaip nors neigiamai galėtų paveikti dukrą. Taigi, visos šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, neigiamai apibūdinančius atsakovą, ir tai, kad atsakovas nesirūpino dukra, šeimos gerove, neteikė vaikui išlaikymo, ir leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas visą laiką dirbo, turėjo pajamų, skirdavo jas šeimai, pagal galimybes rūpinosi šeimos gerbūviu, savo nepilnamete dukra, teikė jai išlaikymą, t.y. nepažeidė įstatyme numatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, bei pareigos rūpintis šeimos materialine gerove (CK 3.192 str. l d.).

21Ieškovė taip pat kaltina atsakovą neištikimybe. Nurodė, kad jai gyvenant ir dirbant užsienyje ieškovas 2011 m. susirado kitą moterį. Ieškovė pati matė, kad su jų šeimos transporto priemone važiavo jai nepažįstama moteris, todėl jai kilo pagrįstų įtarimų, kad atsakovas turi draugę. Ieškovė mano, kad tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, supriešino asmeninius ir šeimos interesus, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis visą laiką buvo ir yra ištikimas ieškovei, niekada jos neapgaudinėjo, su kitomis moterimis artimai nebendravo, visą laiką stengėsi rūpintis šeima tiek, kiek leido jo galimybės. Ieškovė savo teiginių dėl atsakovo neištikimybės nepagrindė jokiais įrodymais. Vien tai, kad ieškovė teigia neva vieną kartą mačiusi, jog su jų šeimos automobiliu važiavo kita moteris, nepagrindžia atsakovo neištikimybės fakto. Be to, byloje apklaustų liudytojų R. K. ir S. P. parodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės teiginiai dėl atsakovo neištikimybės, yra visiškai niekuo nepagrįsti.

22Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovas P. L. prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą, o už smurtą prieš savo sutuoktinę buvo teismo nuteistas - 2012-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, t.y. atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir nuteistas, už tai, kad jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę D. L., t.y. byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Minėtame nuosprendyje konstatuota, jog 2011-12-24, 07:30 val. bute, esančiame ( - ), žodinio konflikto su sutuoktine D. L. metu, P. L. sugriebė jai ranka už kaklo, nustūmė prie sienos ir viena ranka laikydamas prispaudęs, kad pastaroji negalėtų priešintis, kita ranka smaugė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis pastūmė D. L., pastaroji griuvo koridoriuje ant spintelių ir susitrenkė kairįjį šoną bei galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis vėl ją stipriai pastūmė nuo savęs, nukentėjusioji aukštielninka griuvo ant grindų, ko pasėkoje P. L. padarė D. L. sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jos sveikatą. Atsakovas šios aplinkybės neneigia, tačiau teigia, kad niekada nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, o tą vienintelį kartą smurtą išprovokavo pati ieškovė, priekaištaudama atsakovui dėl tariamos neištikimybės. Pažymėtina, kad fizinio ir emocinio smurto naudojimas prieš sutuoktinį yra visiškai netoleruotinas tiek teisės normų, tiek moralinių visuomenės normų požiūriu elgesys, todėl negali būti pateisinamas, kaip nurodo atsakovas, neva provokuojančiu ieškovės elgesiu.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinis ir psichologinis smurtas ardo šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turi būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

24Atsakovas teigia, kad dėl santuokos iširimo kaltas ne tik jis, bet ir ieškovė. Ieškovė pati nenorėjo gyventi santuokoje, nieko jam nesakiusi, išvažiavo dirbti į užsienį, jį paliko kartu su dukra Lietuvoje. Atsakovo teigimu, ieškovė yra konfliktiška asmenybė, o nesutarimai jų šeimoje prasidėjo būtent tuo metu, kuomet ieškovė 2004 m. išvyko dirbti į Kiprą, netrukus išvyko dirbti į Airiją, po to išvažiavo į Vokietiją, o 2012 m. rudenį išvažiavo į J. K., kur dabar dirba ir gyvena. Ieškovė apie ketinimus važiuoti dirbti į užsienį nieko jam nesakė, su juo nesitarė, kaip jie gyvens jai išvykus dirbti užsienyje, 2012 m. rudenį išvažiavo iš namų, nutraukė bendravimą su juo, apie ketinimą nutraukti santuoką ieškovė su atsakovu nekalbėjo, galimybių išsaugoti šeimą ieškovė nesvarstė. Jis ne kartą bandė su ja pasikalbėti, bet ji jo vengė, vadindavo kvailiu, dažnai pati išprovokuodavo konfliktus, jį kaltindavo neištikimybe, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Be to, liudytojo R. K., pažįstančio šalių šeimą apie 14 metų, pastebėjimais ieškovė D. L. pasikeitė būtent grįžusi iš užsienio, o po kiekvieno išvažiavimo darėsi vis piktesnė. Nors ieškovė teigė, kad į užsienį išvyko, siekdama prisidėti prie visos šeimos išlaikymo, grąžinti kreditoriams šeimos skolas, be to, ji išvykimą sieja ir su savo baime dėl agresyvaus atsakovo elgesio, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė nuo 2004 m. pati nebūdavo namuose. Ieškovė patvirtino, kad 2004 m. išvyko į Kiprą, o 2005 m. grįžusi iš Kipro, 2005 m. gegužės mėn. išvyko į Airiją, jos tėvui susirgus, iš Airijos ieškovė grįžo 2006 m. balandžio mėn. pabaigoje, tačiau 2010 m. išvyko į Vokietiją, o 2012 m. rudenį išvyko į Angliją, po ko ginčo bute kartu su atsakovu nebegyveno. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė, po 2004 m. dažnai būdavo išvykusi ir šiuo metu ji gyvena Anglijoje, yra susikūrusi naują gyvenimą, kurio nebesieja su atsakovu, turi nuolatinį darbą, nuomojasi būstą, be to, užsienyje gyvena ir dukra, o į Lietuvą grįžta retai. Tokiu būdu ieškovės teiginiai apie tai, kad ji dėjo visas pastangas santuokai išsaugoti, yra nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ji tai darė nepakankamai, palikusi vyrą ir dukrą, išvažiavo gyventi ir dirbti į užsienį, užsienyje prabuvo beveik dešimt metų su nedidelėmis pertraukomis, užsienyje gyvena ir dabar, kas rodo, kad ji nesiekė toliau tęsti ir išsaugoti šeimos santykių su atsakovu. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, jog ginčo šalių santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės. Ieškovės ir liudytojos K. B. parodymai dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje yra labai abstraktūs, todėl nesudaro pagrindo padaryti vienareikšmę išvadą dėl ieškovo nuolatinio smurtavimo, neištikimybės šeimoje ir šeimos nesirūpinimu. Todėl ieškovės argumentas apie tai, jog šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės, laikomas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 12, 178, 185 str.).

25Teismo vertinimu, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, tolerantiškumo stoka viena kitai, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, byloje yra įrodymų, labiau patvirtinančių, kad šalių šeima iširo dėl to, kad ieškovė išvyko į užsienį, o atsakovo smurtavimo atvejis ieškovės atžvilgiu teismo nuosprendžiu konstatuotas būtent tuo metu, kai ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą, o ne dėl kitų ieškovės nurodytų priežasčių. Bylos duomenimis, po atsakovės 2012 m. išvykimo į užsienį nei viena iš šalių nebandė realiai atkurti šeimos santykių, ieškoti kompromiso ir susitaikymo, šeima tapo formali, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

26Dėl neturtinės žalos atlyginimo

27Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti ieškovės argumentų dėl 10000 Lt neturtinės žalos jai priteisimo iš atsakovo. Kitų įstatyme nustatytų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ieškovė neįrodė (CK 6.246 str. - 6.250 str., CPK 178 str., 185 str.).

28Dėl sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto padalinimo

29Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 str. 2 d. iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK3.118 str. 3 d.). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.). Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, įstatymas preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis (CK 3.117 str.1 d.). Nukrypti nuo lygių dalių teismui leidžiama tik esant civilinio įstatymo numatytais atvejais CK 3.123 straipsnyje nurodytais atvejais.

30CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

31Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo šalys, būdami santuokoje, 1992-05-01 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5-11600 pagrindu įsigijo butą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 2014-01-01 – 108000 Lt (b. l. 48, 114).

32Nagrinėjamu byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės, todėl teismas laiko faktą dėl dalintino turto vertės nustatytu (CK 3.119 str., CPK 187 str. 2 d.), tačiau byloje kilo ginčas dėl aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo.

33Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti jai butą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), kurio, vidutinė rinkos vertė yra 108000 Lt, ir atsakovui priteisti iš jos 54000,00 Lt kompensaciją, kurią ieškovė įsipareigoja sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, be to, per vieną mėnesį nuo kompensacijos už buto dalį sumokėjimo ieškovė prašo iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio ( - ). Ieškovė savo prašymą grindžia tuo, kad negali gyventi bute kartu su atsakovu, nes jis dėl savo agresyvaus elgesio kelia grėsmę ieškovei, atsakovas nemoka mokesčių už butui teikiamus komunalinius patarnavimus, tokiu būdu pablogindamas turtą ir jo vertę, todėl mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui priteisus jai bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, ketina jį parduoti ir nusipirkti kitą butą kitame mieste. Atsakovas savo ruožtu, su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo butą, esantį ( - ), padalyti natūra, ieškovei priteisiant 53/100 buto su rūsiu, esančiu ( - ), unikalus Nr.( - ), o atsakovui priteisiant 47/100 šio buto, ir nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal ieškovės pateiktą VĮ „Registrų centras“ paruoštą patalpų padalijimo projektą Nr. 5323256, t.y. ieškovė naudosis kambariu, pažymėtu 70-6 (17,28 kv. m.), o atsakovas naudosis kambariu, pažymėtu 70-5 (14, 20 kv. m.), kitomis buto patalpomis (70-1, 70-2, 7-3 ir 70-4) ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. Nurodo, kad ieškovė byloje su pirminiu ieškiniu yra pateikusi pastato patalpų padalijimo projektą, iš kurio akivaizdu, kad ginčo butą padalinti natūra galima; nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, ieškovė gyvena užsienyje ir ginčo butu nesinaudoja jau nuo 2012 m. rudens, ieškovė sugrįžusi į Lietuvą apsigyveno ne ginčo bute, tad faktiškai ginčo buto dalimi nesinaudoja. Atsakovas kito turto neturi, todėl visą butą priteisus ieškovei, jis neturėtų kur gyventi. Tuo tarpu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas - 1/5 dalis gyvenamajame name (unikalus ( - )), esančiame ( - ), įgytas paveldėjimo teisės pagrindu. Be to, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad ji bus pajėgi jam sumokėti 54000 Lt kompensaciją.

34Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Dalijant turtą, atsižvelgtina į CK 3.100 str. nuostatą, kad nutraukiant santuoką dalijamas visas sutuoktinių bendras turtas, atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. nuostatą, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais, taip pat, ar reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

35Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad prašomą padalinti turtą iš esmės galima padalinti natūra, sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, įrodymų, jog turto padalijimas natūra nepriimtinas, atsižvelgiant į ieškovės interesų apsaugą, byloje nėra, ieškovė dirba ir gyvena kartu su sutuoktinių dukra užsienyje, į Lietuvą grįžta retai, tad faktiškai ginčo buto dalimi nesinaudoja, tuo tarpu atsakovas gyvena šiame bute ir kitos gyvenamosios vietos neturi, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeistų šalių interesų (CK 1.5 str., 3.3 str.).

36Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių santuokoje įgytas butas, esantis ( - ), kurio vertė 108000 Lt, dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ dalį buto, esančio ( - ).

37Padalijus bendrąją jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą, ir priteisus asmeninės nuosavybės teise atsakovui P. L. ½ buto, esančio ( - ), nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, esančio ( - ).

38Dėl naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatymo

39Nustatant bendraturčių naudojimosi tvarką bendru daiktu, atsižvelgiama ne tik į dalis bendrojoje nuosavybėje, bet ir į faktinius naudojimosi santykius. Nesant galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarkos, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, galima skirti jam naudotis atskirą izoliuotą patalpą, mažesnę negu jam tenkanti idealioji dalis nuosavybėje.

40Nagrinėjamoje byloje padalinti dviejų skirtingų dydžių kambarių butą, visiškai nenukrypstant nuo idealiųjų dalių nuosavybėje neįmanoma. Atsižvelgiant į daikto (buto) paskirtį, fizines savybes, taip pat į faktinės situacijos specifiką, siekiant išvengti šalių konfliktinės situacijos ateityje, į tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi kambariais tvarką, bei į ieškovės kartu su pirminiu ieškiniu pateiktą VĮ „Registrų centras“ parengtą pastato patalpų padalinimo projektą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas nustato naudojimosi butu, esančiu ( - ), tvarką pagal byloje esantį pastato patalpų padalinimo projektą Nr. 5323256 (b. l. 40), t.y. ieškovė D. L. naudojasi 53/100 buto dalimi, t.y. didesniu kambariu, pažymėtu 70-6 (17,28 kv. m.), o atsakovas P. L. naudojasi 47/100 buto dalimi, t.y. kambariu, pažymėtu 70-5 (14, 20 kv. m.), kitomis buto patalpomis (70-1, 70-2, 7-3 ir 70-4) ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai. Būtent tokio naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo prašė atsakovas, be to, ir ieškovė pirminiame ieškinyje, prašydama padalinti ginčo butą, prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal jos pateiktą VĮ „Registrų centras“ parengtą pastato patalpų padalinimo projektą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokia nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka atitinka teisėtumo, adekvatumo, proporcingumo, socialinės taikos naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo bei faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus ir neprieštarauja CK 4.81 str. 1 d. nuostatoms.

41Dėl registruotinų ir neregistruotinų kilnojamųjų daiktų padalijimo

42Šalys santuokos metu įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą – transporto priemonę Hyundai Galloper, valstybinis Nr. ( - ) Šalys sutinka, kad ši transporto priemonė būtų priteista atsakovui jo asmeninėn nuosavybėn, nes jis šiuo automobiliu naudojasi, o ieškovei būtų priteista kompensacija už atsakovo už ieškovės dalį šiame turte, tačiau šalys nesutinka su automobilio turto verte.

43Ieškovė, atsižvelgdama į interneto svetainėje „auto.plius“ parduodamų analogiškos rūšies ir pagaminimo metų automobilių kainas, nurodo, kad transporto priemonės vertė yra 8800 Lt, todėl prašo ieškovės naudai priteisti 4400,00 Lt kompensacijos iš atsakovo už jam asmeninėn nuosavybėn tenkantį automobilį. Atsakovas teigia, kad transporto priemonės - Hyundai Galloper, vertė yra

446000 Lt. Pažymi, kad šiuo automobiliu atsakovas su šeima jau naudojasi šešti metai, o ieškovės pateikti duomenys, kurių pagrindu nurodoma automobilio vertė, galioja ką tik į Lietuvą atvežtiems automobiliams. Šalys teisminio nagrinėjimo metu neprašė skirti automobilio turto vertinimo ekspertizės.

45Teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ieškovui ir atsakovui (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

46CPK 178 str. įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju matyti, kad ieškovė, grįsdama savo reikalavimus, ėmėsi aktyvių veiksmų ir pateikė teismui įrodymą apie vidutinę ginčo automobilio rinkos kainą – interneto svetainėje „auto.plius“ esančią informaciją, tačiau atsakovas, teigdamas, kad automobilio kaina yra mažesnė, šių teiginių teismui neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad automobilio Hyundai Galloper, valstybinis Nr. ( - ) 2001 m., vertė yra atsakovo nurodomi 6000 Lt. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę pateikti visus leistinus įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, o nurodytus teiginius grindė tik savo nuomone, dėl to atsakovo reikalavimas nustatyti automobilio vertę 6000 Lt nėra pagrįstas, todėl ieškovei priteistina 4400 Lt kompensacija už automobilį, kuris po santuokos nutraukimo lieka ieškovui.

47Ieškovė patikslintame ieškinyje išvardino daiktus, nurodydama juos kaip santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - minkštą kampą „Liepa“; kurio vertė 700 Lt; ½ dalį sekcijos 250 Lt vertės, žurnalinį staliuką, 70 Lt vertės, radiją CD grotuvą, 100 Lt vertės, graižtvinis šautuvą, 2000 Lt vertės, sofa – lova, 500 Lt vertės, penkių durų spintą, 700 Lt vertės, ½ dalį sekcijos, 250 Lt vertės, televizorių su skaitmenine antena, 1000 Lt vertės, stacionarų kompiuterį, 300 Lt vertės, kompiuterinį stalą, 200 Lt vertės, buitinę techniką (dulkių siurblys, mėsmalė), 1000 Lt vertės, penkias kėdes, 150 Lt vertės, mažą staliuką, 250 Lt vertės, kurie yra bute ( - ), ir kurį prašė padalinti. Bendra kilnojamojo turto vertė -7470 Lt.

48Atsakovas papildomai nurodė, jog į dalintino turto balansą ieškovė nepagrįstai neįtraukė atsakovo pirkto DVD grotuvo, kurio vertė 500 Lt. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad DVD grotuvas yra dukters S. nuosavybė, dukra jį įsigijo už savo asmenines lėšas Airijoje už 20 EUR, be to šis daiktas yra neveikiantis. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, DVD grotuvo įsigijimo aplinkybių bei jo tikrąją vertę, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, todėl šis kilnojamasis turtas nėra įtrauktinas į dalintino turto balansą.

49Atsakovas taip pat prašė įtraukti į dalintino turto balansą Bauer firmos puodų rinkinį, kurio vertė 3000 Lt, bei jį priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant l500 Lt dydžio kompensaciją. Ieškovė patikslintame ieškinyje, taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad puodų rinkinys negali būti padalintas tarp šalių, nes jis priklauso R. B.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. patvirtino, kad Bauer puodai yra jos, nes ji juos nusipirkusi pasidėjo pas arčiau nei ji gyvenančią ieškovę ir iki šiol neturi galimybių pasiimti. Iš byloje esančios 2011-12-16 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0008433 matyti, kad Bauer puodų rinkinį iš UAB „Bauer INT“ pirko R. B. (b. l. 150). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Bauer puodų rinkinys nuosavybės teise priklauso būtent R. B., tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių pastarąjį faktą paneigiančių, duomenų, todėl šis turtas nėra įtraukiamas į dalintino turto balansą.

50Atsakovas nesutiko, kad ieškovė į dalintino turto sąrašą įtraukė graižtvinį šautuvą. Nurodė, kad graižtvinio šautuvo jis nebeturi, nes ginklas buvo paimtas atsakovui iškėlus baudžiamąją bylą, o priėmus sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginklas buvo realizuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl graižtvinis šautuvas išbrauktinas iš dalintinų daiktų sąrašo. Ieškovė nurodė, be to tai patvirtino ir atsakovas, jog graižtvinis šautuvas buvo pirktas santuokos metu.

512012-01-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyrio ginklų paėmimo aktu Nr. 30-11-PAZ8-3 nustatyta, kad atsakovas

52P. L. perdavė licencijavimo skyriaus pareigūnui lygiavamzdį graižtvinį šautuvą ir šovinius, perdavimo pagrindas – 2010-11-18 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 41 str. 1 d. 5 p. (asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką) (b. l. 132). 2013-06-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-07 sprendimu Nr. 30-11-9L-919 P. L. panaikintas leidimas Nr. 1459 laikyti (nešioti) ginklus; ginklas Voere Kufstein, 3006 kal., Nr. 344531, realizuotas įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 133-134). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas santuokoje, dėl savo kaltės, t.y. dėl padarytos nusikalstamos veikos sutuoktinės atžvilgiu prarado ginklą, kurio vertė 2000 Lt. Dėl šių priežasčių ginklas dalintinas kaip bendras šalių santuokoje įgytas turtas.

53Vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, teismas pripažįsta ieškovės pasiūlytą kilnojamojo turto, esančio bute, padalijimo būdą pagal tas kainas, kurias nurodė ieškovė, nes atsakovas neįrodė, kad jų vertė yra kitokia, o teismo vertinimu, ieškovės pasiūlytas turto padalijimo būdas yra priimtinesnis. Atsižvelgdamas į daiktų vertę, jų nusidėvėjimą, į tai, kad kilnojamieji daiktai nedalomi, šiais daiktais yra apstatytas sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantis butas, ieškovė dirba ir gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta retai, po santuokos nutraukimo ieškovei D. L. asmeninės nuosavybės teise priteistini minkštas kampas „Liepa“; ½ dalis sekcijos; žurnalinis staliukas; radijas - CD grotuvas, o atsakovui P. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka sofa – lova; penkių durų spinta; ½ dalis sekcijos; televizorius su skaitmenine antena; stacionarus kompiuteris; kompiuterinis stalas; dulkių siurblys ir mėsmalė; penkios kėdės; mažas staliukas.

54Kadangi atsakovui tenka didesnė bendro turto dalis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1615 Lt kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro kilnojamojo turto dalį, taip pat 4400 Lt už atsakovui palikto automobilio dalį (LR CK 3.117 str. 3 d.). Be to, teismas konstatavo, kad ginklas Voere Kufstein, 3006 kal., Nr. 344531 dalintinas kaip bendras šalių santuokoje įgytas turtas, kurio vertė yra 2000,00 Lt, atsakovas šio turto vertės neginčijo, todėl ieškovei priteistina pusė šio turto vertės kompensacija pinigais, t.y. 1000 Lt. Viso ieškovei priteistina 7015 Lt dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro kilnojamojo turto dalį.

55Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

56Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi finansinių prievolių kreditoriams, t.y.

57AB „Klaipėdos energija“ 4135,84 Lt skolą už suvartotą šilumos energiją (b. l. 111-112), DNSB „Upė“ 850,01 Lt (b. l. 113), AB „Lesto“ 397,30 Lt už suvartotą elektros energiją (b. l. 11), AB „Klaipėdos vanduo“ 316,14 Lt už tiekiamą vandenį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pusę jos patirtų išlaidų, t.y. 361,73 Lt dėl bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo, nes ji sumokėjo kreditoriui DNSB „Upė“ už komunalines paslaugas. Be to, prašo kreditorinius įsipareigojimus paskirstyti taip - atsakovui - 316,14 Lt AB „Klaipėdos vanduo“, 2634,21 Lt AB „Klaipėdos energija“; 397,30 Lt AB „Lesto“; 425,01 Lt DNSB „Upė“, o ieškovei - 425,01 Lt DNSB „Upė“; 1501,63 Lt AB „Klaipėdos energija“. Nurodo, kad faktiškai, po teismo 2012-05-09 nuosprendžio priėmimo sutuoktiniai gyvena skyrium, ieškovė netrukus išvyko į užsienį, bute nebegyvena, paslaugomis – vandeniu, elektra, dujomis nesinaudoja, todėl susidariusį įsiskolinimą už teikiamą vandenį, elektrą AB „Lesto“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ (už sunaudotą karštą vandenį ir pusę išlaidų už patalpų šildymą) turi apmokėti atsakovas.

58Atsakovas pripažįsta, kad nuo 2012 m. rudens ieškovė bute, esančiame ( - ), negyvena, nes yra išvykusi į užsienį. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 361,73 Lt už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo priteisimo, nes atsakovas padengdamas tą pačią 723,46 Lt skolą, 2013-04-23 DNSB „Upė“ sumokėjo 478,32 Lt. Įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų mokėjusi 723,46 Lt skolą DNSB „Upė“ byloje nėra, tuo tarpu iš byloje esančio atsakovo pateikto 2013-04-23 mokėjimo nurodymo pervesti grynuosius pinigus matyti, kad

59P. L. DNSB „Upė“ sumokėjo 478,32 Lt dydžio buto skolą (b. l. 134). Esant šioms aplinkybėms, bei nesant pateiktų konkrečių įrodymų, kokia apimtimi ieškovė prisidėjo prie buto išlaikymo sumokėdama DNSB „Upė“ skolą, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 361,73 Lt už bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymą atmestinas, kaip neįrodytas.

60Bylos duomenimis nustatyta, kad DNB „Upė“ skola už 2013 m. gruodžio mėn. yra 914,84 Lt (b. l. 135), todėl nustatytina, kad prievolė kreditoriui DNSB „Upė“ yra asmeninė ieškovės ir atsakovo prievolė, paskirstant ją lygiomis dalimis, t.y. po 457,42 Lt.

61Atsakovas neprieštarauja, kad prievolės kreditoriams AB „Klaipėdos vanduo" 316,14 Lt skola iri AB „LESTO“ 397,50 Lt skola būtų pripažinta jo asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl prievolių sumokėti skolą už suteiktas komunalines paslaugas kreditoriams

62AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Lesto“ ginčo nėra, į tai, kad ieškovė nesinaudojo minėtų kreditorių teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, nes tuo laikotarpiu, kai susidarė skolos, buvo išvykusi, kreditoriai prieštaravimų dėl to, jog po santuokos nutraukimo prievolę vykdytų atsakovas nepateikė, teismas minėtus skolinius įsipareigojimus pripažįsta asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 str.

633 d.).

64Su ieškovės pasiūlytu skolos paskirstymu kreditoriui AB „Klaipėdos energija“ atsakovas sutinka iš dalies, ir prašo kreditoriaus AB „Klaipėdos energija“ naudai iš ieškovės priteisti 2132, 36 Lt, o iš atsakovo - 2409,63 Lt. Iš ieškovės ir atsakovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad šalys skirtingai paskirsto AB „Klaipėdos energija“ suteiktas paslaugas.

65Lietuvos Respublikos CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šiuo atveju, ieškovei išvykus į užsienį nuo 2012 m. šalių turto išlaikymu rūpinosi atsakovas, tačiau už komunalinius patarnavimus už butą, kuris yra apšildomas centriniu šildymu, mokėjo nesavalaikiai. Pažymėtina, kad mokėtini komunaliniai mokesčiai nėra vien atsakovo pareiga, butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abu sutuoktiniai privalėjo rūpintis ir mokėti mokesčius, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo mėn. išvyko į užsienį, ir bute nebegyvena, o atsakovas gyvena bute, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei proporcingumo principais, tenkina ieškovės reikalavimą dėl prievolių paskirstymo kreditoriui AB „Klaipėdos energija“, nustatant, kad po santuokos nutraukimo, turima 4135,84 Lt dydžio prievolė trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos energija“ tarp šalių paskirstoma sekančiai - 2634,21 Lt yra atsakovo P. L. asmeninė prievolė, o 1501,63 Lt - ieškovės D. L. asmeninė prievolė.

66Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

67Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas.

68Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (LR CPK 3.69 str.).

69Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Kita ieškinio dalis atmestina.

70Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

71CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

72Ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškinys patenkintas 60 procentų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 60 % jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteistina 40 procentų jo turėtų bylinėjimosi.

73Ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį sumokėjo 1955, 17 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad patenkinta 60 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 1173,10 Lt žyminio mokesčio.

74Ieškovė prašo priteisti prašo priteisti iš atsakovo turėtas 3830,76 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3754,48 Lt atstovavimo išlaidų, 9 Lt už santuokos liudijimo dublikato išdavimą, 27,83 Lt patalpų padalinimo projektą, 29,10 Lt už pažymas apie turtinę padėtį, 10,35 Lt pašto išlaidos. Patenkinus 60 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2298,46 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

75Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3000,00 Lt atstovavimo išlaidų. Atmetus 40 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

76Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2271,56 Lt (1173,10 Lt+ 2298,46 Lt -1200 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

77Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

78ieškinį tenkinti iš dalies.

79Nutraukti ieškovės D. L. (ikisantuokinė pavardė – B.), asmens kodas ( - ) ir atsakovo P. L., asmens kodas ( - ), santuoką, sudarytą 1988-03-19 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 389, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

80Po santuokos nutraukimo ieškovei L. palikti pavardę – L., o atsakovui P. L. palikti jo pavardę – L.

81Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

82Pripažinti, kad transporto priemonė Hyundai Galloper, valstybinis Nr. ( - ) 2001 m., yra asmeninė atsakovo P. L. nuosavybė.

83Santuokoje įgytą turtą ir skolinius įsipareigojimus padalinti tokia tvarka:

84Butą, esantį ( - ), kurio unikalus numeris ( - ), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. L. ir atsakovui P. L. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise.

85Nustatyti naudojimosi buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ) tvarką pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą pastato patalpų padalinimo projektą

86Nr. 5323256: paskirti ieškovei D. L., asmens kodas ( - ) naudotis 53/100 buto dalimi, t.y. kambariu, pažymėtu 70-6 (17,28 kv. m.), o atsakovui P. L., asmens kodas ( - ) paskirti naudotis 47/100 buto dalimi, t.y. kambariu, pažymėtu 70-5 (14, 20 kv. m.), palikti kitas buto patalpas, pažymėtas 70-1, 70-2, 7-3 ir 70-4, D. L. ir P. L. naudotis bendrai.

87Ieškovei D. L. po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1) minkštą kampą „Liepa“; 2) ½ dalį sekcijos; 3) žurnalinį staliuką; 4) radiją - CD grotuvą.

88Atsakovui P. L. po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise:

891) sofą – lovą; 2) penkių durų spintą; 3) ½ dalį sekcijos; 3) televizorių su skaitmenine antena;

904) stacionarų kompiuterį; 5) kompiuterinį stalą; 3) buitinę techniką - dulkių siurblį ir mėsmalę;

915) penkias kėdes; 6) mažą staliuką.

92Priteisti ieškovei D. L. 7015 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovo P. L. už didesnę dalį jam tenkančio turto.

93Pripažinti, kad 316,14 Lt skola AB „Klaipėdos vanduo“ ir 397,50 Lt skola AB „LESTO“ po santuokos nutraukimo yra atsakovo P. L. asmeninės prievolės.

94Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, turima 4135,84 Lt dydžio prievolė trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos energija“ paskirstoma sekančiai - 2634,21 Lt yra atsakovo P. L. asmeninė prievolė, o 1501,63 Lt - ieškovės D. L. asmeninė prievolė.

95Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, turima prievolė trečiajam asmeniui DNSB „Upė“ yra asmeninė ieškovės D. L. ir atsakovo P. L. prievolė, paskirstant ją lygiomis dalimis, t.y. po 457,42 Lt.

96Kitą ieškinio dalį atmesti.

97Priteisti ieškovei D. L. iš atsakovo P. L. 2271,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

98Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

99Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

100Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1)... 3. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė palaikė patikslinto... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad... 5. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes... 6. Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiškino, kad prieš tris metus, į... 7. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, kad šią šeimą pažįsta... 8. Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, jog ji yra ieškovės draugė... 9. Tretieji asmenys AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB... 10. AB „Lesto“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys 1988-03-19 sudarė... 13. Dėl termino susitaikyti nustatymo ir santuokos nutraukimo pagrindų bei... 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo... 15. Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas... 16. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka... 17. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės... 18. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 19. Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo... 20. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 1998-07-16 Klaipėdos miesto... 21. Ieškovė taip pat kaltina atsakovą neištikimybe. Nurodė, kad jai gyvenant... 22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir byloje esantys... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinis ir... 24. Atsakovas teigia, kad dėl santuokos iširimo kaltas ne tik jis, bet ir... 25. Teismo vertinimu, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių... 26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 27. Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis... 28. Dėl sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto padalinimo... 29. Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė... 30. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 31. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo šalys, būdami santuokoje,... 32. Nagrinėjamu byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės,... 33. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti jai butą, esantį ( - ),... 34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl... 35. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad prašomą padalinti turtą iš... 36. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių... 37. Padalijus bendrąją jungtine nuosavybe esantį nekilnojamąjį turtą, ir... 38. Dėl naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatymo... 39. Nustatant bendraturčių naudojimosi tvarką bendru daiktu, atsižvelgiama ne... 40. Nagrinėjamoje byloje padalinti dviejų skirtingų dydžių kambarių butą,... 41. Dėl registruotinų ir neregistruotinų kilnojamųjų daiktų padalijimo... 42. Šalys santuokos metu įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą – transporto... 43. Ieškovė, atsižvelgdama į interneto svetainėje „auto.plius“ parduodamų... 44. 6000 Lt. Pažymi, kad šiuo automobiliu atsakovas su šeima jau naudojasi... 45. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12... 46. CPK 178 str. įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes,... 47. Ieškovė patikslintame ieškinyje išvardino daiktus, nurodydama juos kaip... 48. Atsakovas papildomai nurodė, jog į dalintino turto balansą ieškovė... 49. Atsakovas taip pat prašė įtraukti į dalintino turto balansą Bauer firmos... 50. Atsakovas nesutiko, kad ieškovė į dalintino turto sąrašą įtraukė... 51. 2012-01-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios... 52. P. L. perdavė licencijavimo skyriaus pareigūnui lygiavamzdį graižtvinį... 53. Vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, teismas pripažįsta ieškovės... 54. Kadangi atsakovui tenka didesnė bendro turto dalis, todėl iš atsakovo... 55. Dėl prievolių kreditoriams vykdymo... 56. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi finansinių prievolių... 57. AB „Klaipėdos energija“ 4135,84 Lt skolą už suvartotą šilumos... 58. Atsakovas pripažįsta, kad nuo 2012 m. rudens ieškovė bute, esančiame ( -... 59. P. L. DNSB „Upė“ sumokėjo 478,32 Lt dydžio buto skolą (b. l. 134).... 60. Bylos duomenimis nustatyta, kad DNB „Upė“ skola už 2013 m. gruodžio... 61. Atsakovas neprieštarauja, kad prievolės kreditoriams AB „Klaipėdos vanduo"... 62. AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Lesto“ ginčo nėra, į tai, kad... 63. 3 d.).... 64. Su ieškovės pasiūlytu skolos paskirstymu kreditoriui AB „Klaipėdos... 65. Lietuvos Respublikos CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš... 66. Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo... 67. Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas... 68. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.... 69. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios... 72. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų patikslinto... 73. Ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį sumokėjo 1955, 17 Lt žyminio... 74. Ieškovė prašo priteisti prašo priteisti iš atsakovo turėtas 3830,76 Lt... 75. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas,... 76. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2271,56 Lt... 77. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260,... 78. ieškinį tenkinti iš dalies.... 79. Nutraukti ieškovės D. L. (ikisantuokinė pavardė – B.), asmens kodas ( - )... 80. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. palikti pavardę – L., o atsakovui P. L.... 81. Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.... 82. Pripažinti, kad transporto priemonė Hyundai Galloper, valstybinis Nr. ( - )... 83. Santuokoje įgytą turtą ir skolinius įsipareigojimus padalinti tokia tvarka:... 84. Butą, esantį ( - ), kurio unikalus numeris ( - ), įgytą santuokos metu, po... 85. Nustatyti naudojimosi buto, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ) tvarką... 86. Nr. 5323256: paskirti ieškovei D. L., asmens kodas ( - ) naudotis 53/100 buto... 87. Ieškovei D. L. po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise:... 88. Atsakovui P. L. po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise:... 89. 1) sofą – lovą; 2) penkių durų spintą; 3) ½ dalį sekcijos; 3)... 90. 4) stacionarų kompiuterį; 5) kompiuterinį stalą; 3) buitinę techniką -... 91. 5) penkias kėdes; 6) mažą staliuką.... 92. Priteisti ieškovei D. L. 7015 Lt dydžio kompensaciją iš atsakovo P. L. už... 93. Pripažinti, kad 316,14 Lt skola AB „Klaipėdos vanduo“ ir 397,50 Lt skola... 94. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, turima 4135,84 Lt dydžio prievolė... 95. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, turima prievolė trečiajam asmeniui... 96. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 97. Priteisti ieškovei D. L. iš atsakovo P. L. 2271,56 Lt bylinėjimosi... 98. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo... 99. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo... 100. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...