Byla 2-819-823/2017
Dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,SK Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2487-562/2017, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. BUAB „SK Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti jos 62 972,02 EUR dydžio finansinį reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje.
  2. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 pripažino negaliojančiais trišalius reikalavimų įskaitymo bei tarpusavio atsiskaitymų užskaitos sandorius: 2013 m. rugsėjo 20 d. ir 2014 m. kovo 24 d., sudarytus tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Tikri langai“; 2013 m. gruodžio 18 d., sudarytą tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Vejuva“; 2014 m. vasario 11 d., sudarytą tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Stilmeda“; 2013 m. vasario 23 d., sudarytą tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Dangų studija“; 2013 m. spalio 15 d., sudarytą tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Sirena security“; priteisė iš UAB „Vejuva“ BUAB „SK Baltic“ naudai 10 229,67 EUR. Teismas minėtu sprendimu nustatė, kad visais nuginčytais sandoriais atsakovei UAB „KRK Baltic“ buvo perkelta prievolė atsiskaityti už UAB „SK Baltic“, tačiau kartu buvo panaikinta UAB „KRK Baltic“ pareiga ginčo sandorių suma atsiskaityti su UAB „SK Baltic“. Pripažinus nurodytus įskaitymo sandorius negaliojančiais, šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį ir UAB „KRK Baltic“ vėl atsiranda prievolė atsiskaityti su BUAB „SK Baltic“. Bendra prievolės suma, kurią skolininkė RUAB „KRK Baltic“ privalo sumokėti kreditorei BUAB „SK Baltic“, po nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais sudaro 62 972,02 EUR.
  3. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad ne ji yra skolinga pareiškėjai, o būtent pareiškėja yra skolinga jai. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3929-640/2014 buvo patvirtintas RUAB „KRK Baltic“ 362 660,29 Lt (105 033,68 EUR) dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „SK Baltic“. Prašymas dėl RUAB „KRK Baltic“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje būtent ir buvo grindžiamas iš kitų bendrovių perimtomis BUAB „SK Baltic“ skolomis, kurių bendra vertė yra 344 931,18 Lt, o likusią kreditorinių reikalavimų sumą patvirtino išrašytos ir BUAB „SK Baltic“ neapmokėtos sąskaitos - faktūros. Pateikti šalių tarpusavio atsiskaitymo aktai patvirtina, kad tiek prieš ginčo sandorių sudarymą, tiek ir vėliau atsakovei RUAB „KRK Baltic“ buvo skolinga pareiškėja BUAB „SK Baltic“ ir skola po kiekvieno sandorio sudarymo augo, kadangi atsakovė RUAB „KRK Baltic“ iš kitų kreditorių perėmė BUAB „SK Baltic“ skolas. Atsižvelgiant į tai, BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje turi būti tikslinimas kreditorių sąrašas, į kreditorių sąrašą vietoje RUAB „KRK Baltic“ įtraukiant bendroves, su kuriomis sudaryti sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, tokiu būdu konstatuojant, kad BUAB „SK Baltic“ skolinga šioms bendrovėms sumas, dėl kurių įskaitymo buvo susitarta ginčijamais sandoriais, o RUAB „KRK Baltic“ kreditorinį reikalavimą atitinkamai sumažinant 344 931,18 Lt suma.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „SK Baltic“ prašymą dėl jos finansinio reikalavimo RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje patvirtinimo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 15 d. UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Sirena security“ bei 2014 m. kovo 24 d. UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Tikri langai“ sudarė susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, kurių pagrindu prievolę atsiskaityti su subrangovais perėmė UAB „KRK Baltic“, tačiau šiuose susitarimuose nėra duomenų apie UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic tarpusavio įsipareigojimus ir jų dydį. UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Dangų studija“ 2013 m. spalio 23 d. sudarytame susitarime numatė, kad 81 667, 98 Lt sumą už rangovą (UAB ,,SK Baltic“) sumokės statytojas (UAB ,,KRK Baltic ), o rangovo (UAB ,,SK Baltic“) ir statytojo (UAB ,,KRK Baltic“) tarpusavio finansiniai įsipareigojimai ir atsiskaitymai aptariami atskiru susitarimu, tačiau pats susitarimas dėl tarpusavio įsipareigojimų bei atsiskaitymų teismui pateiktas nebuvo, BUAB ,,SK Baltic“ bankroto administratorius nurodė, kad minėtas susitarimas nebuvo sudarytas.
  3. UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Vejuva“ 2013 m. gruodžio 18 d. susitarime nurodyta, kad UAB „KRK Baltic“ yra skolinga UAB „SK Baltic“ už paslaugas 49 999,53 Lt, UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Stilmeda“ 2014 m. vasario 11 d. sutartyje numatyta, kad UAB „RKR Baltic“ skola – 20 514,81 Lt, UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Tikri langai“ 2014 m. rugsėjo 20 d. susitarime numatyta, kad UAB „RKR Baltic“ yra skolinga 35 000 Lt už paslaugas UAB „SK Baltic“. Tačiau, teismo vertinimu, minėtų duomenų nepakanka išvadai dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „SK Baltic“ ir RUAB „KRK Baltic“ siejo santykiai ne tik pagal nuginčytus susitarimus, todėl susitarimuose nurodyti duomenys turi būti vertinami visų šalis siejančių teisinių santykių kontekste.
  4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja buvo teismo įpareigota pateikti detalius duomenis apie UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ tarpusavio įsipareigojimų pagrindą bei skolos dydį, sudarant teismo vėliau pripažintus negaliojančiais trišalius susitarimus. Tačiau pareiškėja papildomų duomenų teismui neteikė, nurodydama, kad dalies nuginčytų susitarimų tekstuose nurodyta, jog UAB „RKR Baltic“ skolinga kreditorei UAB „SK Baltic“. Tačiau, nors į bylą pateiktame 2013 m. spalio 31 d. akte pažymėta, kad 2013 m. spalio 31 d. UAB „KRK Baltic“ buvo skolinga UAB „SK Baltic“ 297 648, 86 Lt, į bylą pateiktų tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų (2013 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. lapkričio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. kovo 31 d.) duomenys patvirtina, kad pareiškėja buvo skolinga UAB „KRK Baltic“ tiek prieš sudarant nuginčytus susitarimus, tiek ir vėliau.
  5. UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ 2014 m. kovo 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nustatė, kad galutinė skola po tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo – 362 660,29 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtino UAB „KRK Baltic“ 362 660,29 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje. Bylos duomenimis UAB „KRK Baltic“ 362 660,29 Lt kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas ir sutartimis, kurios Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
  6. Įvertinęs bylos įrodymų visetą teismas sutiko su atsakovės atstovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizuojamos bendrovės kreditorinio reikalavimo BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje patikslinimo (sumažinant jį nuginčytų sandorių suma) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendime nebuvo pasisakoma dėl RUAB „KRK Baltic“ ir BUAB „SK Baltic“ materialiųjų teisių ir pareigų apimties sudarant panaikintus sandorius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

3III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „SK Baltic“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti BUAB „SK Baltic“ prašymą ir patvirtinti jos 62 972,02 EUR kreditorinį reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A- 290407/2016 nustatė, kad visais nuginčytais sandoriais atsakovei RUAB „KRK Baltic“ buvo perkelta prievolė atsiskaityti už BUAB „SK Baltic“, tačiau kartu buvo panaikinta RUAB „KRK Baltic“ pareiga atsiskaityti su BUAB „SK Baltic“ ginčo sandorių suma. Pripažinus sandorius negaliojančiais, šalys yra grąžinamos į pradine padėtį ir UAB „KRK Baltic“ vėl atsiranda prievolė atsiskaityti su BUAB „SK Baltic“ pagal 2013 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. vasario 11 d., 2013 m. spalio 23 d., 2013 m. spalio 15 d. sutartis dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos. Bendra suma, kurią skolininkė RUAB „KRK Baltic“ privalo sumokėti kreditorei BUAB „SK Baltic“, sudaro 62 972,02 EUR.
    2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 buvo nustatytos ir šalių neginčytos tikslios ginčo sandorių sumos, kurios sudaro 334 928,80 Lt. Taigi, ginčo sandorių sumos ir atitinkamai RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimai BUAB „SK Baltic“ byloje yra aiškūs. Be to, į bylą pateiktas 2013 m. spalio 31 d. aktas, kuriame yra nurodyta, kad 2013 m. spalio 31 d. UAB „KRK Baltic“ buvo skolinga kreditorei UAB „SK Baltic“ 297 648,86 Lt sumą. Į bylą pateiktame kreditorės UAB „SK Baltic“ pirkėjų žiniaraštyje taip pat yra nurodytos visos operacijos, gauti mokėjimai ir išrašytos sąskaitos skolininkei UAB „KRK Baltic“ laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. balandžio 22 d., t. y. visų ginčo sandorių laikotarpiu, kuriame aiškiai matosi šalių tarpusavio įsipareigojimai ginčo sandorių dienai.
  2. RUAB „KRK Baltic“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290-407/2016 nebuvo konstatuota, kad prieš pripažintų negaliojančiais sandorių sudarymą atsakovė buvo skolinga BUAB „SK Baltic“ ir kokios konkrečiai sumos kada buvo įskaitytos. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2634-872/2015, kuri šiuo metu grąžinta nagrinėti pirmajai instancijai iš naujo (civilinė byla Nr. 2-1067-560/2017), nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė buvo skolinga BUAB „SK Baltic“. Priešingai, tiek anksčiau nagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia BUAB „SK Baltic“ argumentus ir patvirtina, kad tiek prieš ginčo sandorių sudarymą, tiek po jų skolinga buvo BUAB „SK Baltic“, o ne atsakovė.
    2. Teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, siekdamas panaikinti bet kokius byloje esančius prieštaravimus, įpareigojo BUAB „SK Baltic“ pateikti detalius duomenis (paskaičiavimus) apie tai, kokio dydžio buvo atsakovės ir BUAB „SK Baltic“ tarpusavio finansiniai įsipareigojimai, sudarant pripažintus negaliojančiais sandorius, pateikti šiuos paskaičiavimus pagrindžiančius įrodymus: sąskaitas - faktūras, mokėjimo dokumentus ir pan. Tačiau BUAB „SK Baltic“ tokių įrodymų nepateikė, savo teiginio, kad atsakovė buvo skolinga BUAB „SK Baltic“, kad visos sumos buvo įskaitytos ir tokiu būdu atsakovė neatsikaitė su BUAB „SK Baltic“, nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, BUAB „SK Baltic“ atsisakius pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos poziciją bei paneigiančius atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas privalo vadovautis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o BUAB „SK Baltic“ prašymas negali būti tenkinamas, kadangi jis yra nepagrįstas.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliutūs ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindai nenustatyti.
  2. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė patvirtinti BUAB „SK Baltic“ finansinį reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje.
  3. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Restruktūrizavimo bylos turi viešą interesą, todėl nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas turi būti aktyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011), tačiau, kaip ir bankroto bylų atveju, viešojo intereso pasireiškimo laipsnis restruktūrizavimo bylose nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose kreditorių reikalavimai tvirtinami analogiškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-640/2013, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2327/2011). Taigi, tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą, viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-652/2012).
  4. Apeliantės finansinis reikalavimas, kurį atsisakė patvirtinti pirmosios instancijos teismas, grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu, pripažinusiu negaliojančiais trišalius įskaitymo sandorius, sudarytus tarp pareiškėjos, atsakovės ir trečiųjų asmenų. Pareiškėja teigia, kad, teismui pripažinus šiuos trišalius sandorius negaliojančiais, atsinaujino atsakovės 62 972,02 EUR prievolė pareiškėjai.
  5. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo turinio matyti, kad, panaikinęs ginčijamus sandorius, Lietuvos apeliacinis teismas šiuo sprendimu iš dalies išsprendė ir klausimą dėl restitucijos taikymo, tačiau restitucijos klausimas buvo sprendžiamas tik tarp BUAB ,,SK Baltic“ ir trečiųjų asmenų, įsipareigojimus kuriems dengiant ir buvo sudarytos trišalės sutartys dėl reikalavimų įskaitymo bei tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, tokiu būdu atkuriant ankstesnę padėtį tarp BUAB ,,SK Baltic“ ir šių trečiųjų asmenų. Priešingai nei teigia apeliantė, minėtame sprendime teismas nesprendė dėl RUAB „KRK Baltic“ ir UAB „SK Baltic“ tarpusavio įsipareigojimų apimties panaikinus ginčijamus sandorius, todėl šis teismo sprendimas pats savaime nesudaro pagrindo įtraukti apeliantę į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą su jos nurodomo dydžio kreditoriniu reikalavimu. Siekdama savo finansinio reikalavimo patvirtinimo, pareiškėja privalėjo įrodyti savo finansinio reikalavimo atsakovei pagrįstumą šioje byloje (CPK178 straipsnis).
  6. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atmetė pareiškėjos reikalavimą sprendęs, jog pareiškėja neįrodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai sumą, kurią prašoma patvirtinti kaip pareiškėjos kreditorinį reikalavimą. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
  7. Vertindama, ar atsakovės prievolės pareiškėjai egzistavimas ir dydis galėjo būti teismo nustatyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu pripažintų negaliojančiais susitarimų turinio, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad trys iš šešių paminėtų susitarimų (2013 m. spalio 15 d., 2013 m. spalio 23 d. ir 2014 m. kovo 24 d. susitarimai) apskritai neaptaria atsakovės įsiskolinimo pareiškėjai fakto ir šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
  8. 2013 m. spalio 15 d. UAB „Sirena security“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ sudarytame susitarime dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo (b. l. 188, t. V) nurodyta, kad UAB „SK Baltic“ skolinga UAB „Sirena security“ 32 666,79 Lt sumą. Minėtu susitarimu UAB „KRK Baltic“ sutiko nurodytą sumą pervesti į UAB „Sirena security“ atsiskaitomąją sąskaitą (Susitarimo 3 punktas), nurodant, kad UAB „KRK Baltic“ atlikus šį mokėjimą, bus laikoma, jog UAB „SK Baltic“ atsiskaitė su UAB „Sirena security“. Taigi, šio susitarimo turinys patvirtina, kad juo atsakovė RUAB „KRK Baltic“ perėmė BUAB „SK Baltic“ prievolę atsiskaityti su UAB „Sirena security“. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, iš šio susitarimo turinio nėra pagrindo daryti išvados, kad sudarant šį susitarimą atsakovė RUAB „KRK Baltic“ buvo skolinga 32 666,79 Lt sumą pareiškėjai ir kad nurodytu susitarimu taip pat buvo atliktas šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, o tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad, teismui pripažinus šį sandorį negaliojančiu, atsinaujino atsakovės 32 666,79 Lt prievolė pareiškėjai.
  9. 2013 m. spalio 23 d. trišaliu susitarimu, sudarytu tarp UAB „Dangų studija“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ (b. l . 191, t. V), šalys susitarė, kad, jeigu rangovas (UAB „SK Baltic“) iki 2013 m. lapkričio 30 d. nesumoka subrangovui (UAB „Dangų studija“) šiuo susitarimu pripažįstamų įsiskolinimų, subrangovas neprieštarauja ir sutinka, kad 81 667,97 Lt sumą už rangovą sumokėtų statytojas (UAB „KRK Baltic“), o statytojas įsipareigoja šią sumą subrangovui sumokėti. Iš šio susitarimo turinio taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad susitarimo sudarymo metu RUAB „KRK Baltic“ buvo skolinga BUAB „SK Baltic“ 81 667,97 Lt sumą. Priešingai, susitarime numatyta, kad rangovo (UAB „SK Baltic“) ir statytojo (UAB „KRK Baltic“) tarpusavio finansiniai įsipareigojimai ir atsiskaitymai aptariami atskiru susitarimu (Susitarimo 3 punktas), kuris teismui nebuvo pateiktas.
  10. 2014 m. kovo 24 d. sutartyje dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, sudarytoje tarp UAB „Tikri langai“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ (b. l. 194, t. V), šalys numatė, kad UAB „SK Baltic“ yra skolinga UAB „Tikri langai“ 107 188,45 Lt sumą. Minėta sutartimi UAB „Tikri langai“ sutiko, kad UAB „SK Baltic“ perduotų, o UAB „KRK Baltic“ perimtų minėtą skolą ir sumokėtų ją UAB „Tikri langai“, UAB „SK Baltic“ įsipareigojo aptartą sumą grąžinti UAB „KRK Baltic“. Taigi, nurodytu susitarimu ne tik nekonstatuojamas RUAB „KRK Baltic“ 107 188,45 Lt įsiskolinimas pareiškėjai, bet priešingai, pareiškėja įsipareigoja nurodytą sumą grąžinti atsakovei.
  11. 2013 m. rugsėjo 20 d. sutartyje dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, sudaryta tarp UAB „Tikri langai“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ (b. l . 193, t. V), sutarties šalys nurodė, kad UAB „SK Baltic“ yra skolinga UAB „Tikri langai“ 35 000 Lt, o UAB „KRK Baltic“ tokią pat sumą skolinga UAB „SK Baltic“. Šia sutartimi UAB „Tikri langai“ sutiko, kad UAB „KRK Baltic“ perimtų UAB „SK Baltic“ 35 000 Lt skolą, šalys numatė, kad po piniginių lėšų iš UAB „KRK Baltic“ gavimo UAB „Tikri langai“ užskaito šią sumą kaip gautą apmokėjimą už UAB „SK Baltic“, o UAB „SK Baltic“ šia suma sumažina UAB „KRK Baltic“ skolą. Sutartimi taip pat nurodoma, kad kiti, sutartimi neaptarti, įsipareigojimai tarp šalių lieka galioti (Sutarties 5.3 punktas).
  12. 2013 m. gruodžio 18 d. sutartimi dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, sudaryta tarp UAB „Vejuva“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ (b. l. 195, t. V), numatyta, kad UAB „SK Baltic“ yra skolinga UAB „Vejuva“ 49 999,53 Lt sumą, UAB „KRK Baltic“ tokią pat sumą yra skolinga UAB „SK Baltic“. Minėta sutartimi UAB „Vejuva“ sutiko, kad UAB „SK Baltic“ perduotų, o UAB „KRK Baltic“ perimtų šią skolą ir sumokėtų ją UAB „Vejuva“. Šalys numatė, kad po šios sutarties pasirašymo yra laikoma, kad UAB „Vejuva“ ir UAB „SK Baltic“ bei UAB „KRK Baltic“ ir UAB „SK Baltic“ yra tarpusavyje atsiskaičiusios 49 999,53 Lt sumai. Sutartimi taip pat nurodoma, kad kiti, sutartimi neaptarti, įsipareigojimai tarp šalių lieka galioti (Sutarties 5 punktas).
  13. 2014 m. vasario 11 d. trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Stilmeda“, UAB „SK Baltic“ ir UAB „KRK Baltic“ (b l. 190, t. V), sutarties šalys numatė, kad UAB „SK Baltic“ yra skolinga UAB „Stilmeda“ 38 408,43 Lt, o UAB „KRK Baltic“ skolinga UAB „SK Baltic“ 20 514,81 Lt. Šiuo susitarimu UAB „SK Baltic“ įsiskolinimą UAB „Stilmeda“ (38 408,43 Lt) užskaitė UAB „KRK Baltic“ 38 408,43 Lt reikalavimu (Sutarties 3.1. punktas). Šalys sutarties 3.2 punkte nurodė, kad po atitinkamo tarpusavio užskaitymo UAB „SK Baltic“ lieka skolinga UAB „KRK Baltic“ 17 893,62 Lt sumą, o UAB „KRK Baltic“ lieka skolinga UAB „Stilmeda“ 38 408,43 Lt sumą. Tolimesnis atsiskaitymas vykdomas pagal šalių susitarimą.
  14. Nors šios nutarties 23-25 punktuose aptarti susitarimai, kitaip nei susitarimai, aptarti nutarties 20-22 punktuose, įtvirtino ne tik skolos perkėlimą, bet ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymą tarp pareiškėjos ir atsakovės, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių susitarimų turinys pats savaime, nesant byloje jokių pirminių pareiškėjos reikalavimo faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylose vyraujantį viešąjį interesą, reikalaujantį, kad teismo būtų tvirtinami tik pagrįsti kreditoriniai reikalavimai, nėra pakankamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šie susitarimai teismo yra pripažinti negaliojančiais.
  15. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
  16. Bylos duomenimis bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ėmėsi reikiamų veiksmų UAB „SK Baltic“ reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ patvirtinantiems tiesioginiams įrodymams gauti – 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi teismas buvo nustatęs pareiškėjai BUAB „SK Baltic“ terminą papildomiems įrodymams, patvirtinantiems jos reikalavimą RUAB „KRK Baltic“, pateikti, tačiau tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo (CPK 178 straipsnis).
  17. Įrodinėdama savo reikalavimą apeliantė taip pat remiasi į bylą pateiktu UAB „SK Baltic“ pirkėjų žiniaraščiu ir 2013 m. spalio 31 d. aktu, kuriame nurodyta, kad 2013 m. spalio 31 d. atsakovė buvo skolinga pareiškėjai 297 648,86 Lt sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą pateiktas 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gegužės 1 d. UAB „SK Baltic“ pirkėjų žiniaraštis yra apibendrinamojo pobūdžio, suvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas, kurio duomenys šiuo atveju nėra patvirtinti jokiais pirminiais, ūkines operacijas patvirtinančiais, įrodymais, iš jo nėra aiškūs šalių tarpusavio įsipareigojimai trišalių sutarčių sudarymo dienai, tokių įsipareigojimų dydžio nenurodo ir pati pareiškėja. 2013 m. spalio 31 d. aktas sudarytas jau po dviejų trišalių sutarčių sudarymo, o į bylą pateikti vėlesni BUAB „SK Baltic“ ir RUAB „KRK Baltic“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, bei ankstesnis, dar iki trišalių tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo sutarčių sudarymo sudarytas – 2013 m. rugpjūčio 31 d. BUAB „SK Baltic“ ir RUAB „KRK Baltic“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, patvirtina būtent BUAB „SK Baltic“ įsiskolinimą RUAB „KRK Baltic“, o ne RUAB „KRK Baltic“ įsiskolinimą BUAB „SK Baltic“ (b. l. 86-88, t. VI). Pagal byloje esantį 2014 m. kovo 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, UAB „SK Baltic“ buvo skolinga UAB „KRK Baltic“ 362 660,29 Lt (105 033,68 EUR) sumą (b. l. 88, t. VI).
  18. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi, t. y. dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo priėmimo, patvirtino UAB „KRK Baltic“ 362 660,29 Lt (105 033,68 EUR) kreditorinį reikalavimą BUAB „SK Baltic“ bankroto byloje, kurio dalis buvo grindžiama susitarimais, vėliau pripažintais negaliojančiais Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu (b. l. 83-84, t. VI). Taigi, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, kad iki Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo priėmimo pareiškėja buvo skolinga atsakovei 362 660,29 Lt (105 033,68 EUR) sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos šioje byloje prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra 62 972,02 EUR, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esamus įrodymus ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo priėmimo atsakovė yra skolinga pareiškėjai, o ne atvirkščiai.
  19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją remiantis pareiškėjos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista.
  20. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, atsakovei iš pareiškėjos bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 245 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

7Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

9Priteisti atsakovei RUAB „KRK Baltic“ iš pareiškėjos BUAB „SK Baltic“ administravimui skirtų lėšų 245 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai