Byla e2-743-381/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties, kuria pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Prentas“ pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MaxLaw“

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MaxLaw“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties, kuria pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Prentas“ pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MaxLaw“.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Prentas“ (toliau – BUAB) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „MaxLaw“ (toliau – UAB) iškėlimo.
  2. Ieškovė nurodė, kad yra UAB „MaxLaw“ kreditorė, kuriai 2016 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3163-450/2016 iš atsakovės priteista 495,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių atsakovė neatlygino. 2016 m. spalio 19 d. ieškovė išsiuntė raginimą atsakovei atsiskaityti per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos ir įspėjo, kad neatsiskaičius nustatytu terminu, kreditorė kreipsis į teismą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dėl dalinių mokėjimų grafiko sudarymo, ieškovei su juo nesutikus, skolos nepadengė.
  3. Remdamasi UAB „MaxLaw“ 2014 metų balanso duomenimis, aplinkybe, kad 2015 metų finansinės atskaitomybės atsakovė nėra pateikusi, ieškovė nurodė, kad atsakovės 2014 m. balanse apskaityto turto vertė šiai dienai gali būti sumažėjusi, taip pat nėra aiški apskaityto trumpalaikio turto tikroji vertė.
  4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė yra BUAB „Prentas“ bankroto byloje patvirtinta kreditorė (I eilės 56,02 Eur, III eilės 14 314,16 Eur reikalavimai), tačiau realios tikimybės, kad su įmone bus atsiskaityta, nėra. Ieškovės bankroto byloje Nr. B2-843-450/2017 patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 1 081 062,56 Eur sumai, iš jų įkeitimu užtikrinto kreditoriaus BAB „Snoras“ reikalavimas yra 558 948,59 Eur. Šiuo metu vykdomos BAB „Snoras“ įkeisto žemės sklypo pardavimo procedūros. Tikėtina, kad iš ieškovės nekilnojamojo turto bus tenkinamas tik įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimas. Kitą ieškovės turtą sudaro 17 643,28 Eur reikalavimo teisė į UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“, dėl kurios vyksta ginčas teisme, bei atsakovės skola. Taip pat atsižvelgdama į aplinkybę, kad 2016 m. gruodžio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) skelbiamais viešais duomenimis atsakovė neturėjo nei vieno apdraustojo darbuotojo, VSDFV biudžetui buvo skolinga 1 103,01 Eur, ieškovė nurodė, kad atsakovė nutraukė veiklą, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
  5. Vertindama didžiausios 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) atsakovės reikalavimo teisės realumą, ieškovė nurodė, kad šios skolos įmonė neišieško iš skolininko D. V. nuo 2013 metų. Vilniaus apylinkės teisme iškelta ir nagrinėjama byla pagal D. V. pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, tačiau tarp patvirtintų skolininko kreditorių UAB „Max Law“ nėra.
  6. Atsakovė UAB „MaxLaw“ prašė ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo atmesti.
  7. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos) kreditoriams neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Bendras mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams dydis yra 7 336,08 Eur (25 330,00 Lt), o į balansą įrašyto turto vertė – 20 543,91 Eur (70 934,00 Lt). Be to, 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės balansas patvirtina, kad pasibaigus 2014 metams atsakovė buvo sukaupusi 10 022,01 Eur (34 604,00 Lt) dydžio nepaskirstytojo pelno sumą.
  8. Atsakovė pažymėjo, kad pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą bendras mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams dydis yra 11 949,00 Eur, į balansą įrašyto turto vertė – 33 779,00 Eur. Trumpalaikį turtą 31 747,00 Eur sumai sudaro kreditoriniai reikalavimai BUAB „Prentas“ ir D. V. Atsakovė pažymi, kad siekia susitarti su skolininku D. V. dėl geranoriško įsipareigojimų vykdymo, todėl skolos išieškojimo galimybės yra realios. Ilgalaikis turtas yra 2 032,00 Eur vertės automobilis BMW 525. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 9 301,88 Eur dydžio. Kadangi nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimai (skolos) kreditoriams ir toliau neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, įmonė yra moki.
  9. Atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą: teikia teisines paslaugas, iš savo skolininkų išieško skolas. Dalį atsakovės veiklos išlaidų finansuoja įmonės akcininkas G. G., suteikdamas terminuotas ir neterminuotas paskolas įmonei, todėl atsakovė turi galimybę skubiai ir nemokamai gauti finansavimą.
  10. Atsakovė 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė ieškovei pasiūlymą dėl dalinių mokėjimų grafiko sudarymo, kuriuo siūlė 495,50 Eur skolą sumokėti dalimis iki 2017 m. balandžio 3 d., tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip nenoras taikiai ir mažiausiomis sąnaudomis susitarti dėl skolos grąžinimo.
  11. Ieškovė jau antrą kartą kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pirmą kartą ieškovė pareiškimą pateikė 2016 m. rugpjūčio 22 d., nes atsakovė neapmokėjo 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovei. 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei. Atsakovė 300,00 Eur skolą ieškovei sumokėjo.
  12. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė turi galimybę atgauti neapmokėtų bylinėjimosi išlaidų skolas kitais teisių gynimo būdais, ne vien inicijuodama bankroto bylas atsakovei. Ieškovė nesutiko su atsakovės pasiūlymu sumokėti skolą dalimis, nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolį. Atsakovės skolos ieškovei yra nedidelės ir padengiamos periodiškai, o atsakovė į ieškovę turi ženkliai didesnį finansinį reikalavimą (14 370,18 Eur) ir negali taikyti įskaitymo dėl bankroto proceso normų, todėl toks ieškovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „MaxLaw“ iškėlė bankroto bylą.
  2. Teismas, remdamasis atsakovės 2016 m. balanso duomenimis, dokumentais ir paaiškinimais, nustatė, kad įmonės trumpalaikį turtą sudaro debitorinės skolos 31 747,00 Eur sumai. Ieškovės BUAB „Prentas“ skola įmonei sudaro 14 370,18 Eur. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma BUAB „Prentas“ sudaro 1 081 062,56 Eur, todėl realios tikimybės, kad ieškovė atsiskaitys su atsakove, nėra. Kitas įmonės debitorius D. V. (a. k. ( - ) skolingas įmonei 17 377,20 Eur. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad šiam asmeniui Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 19 d. iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. e2FB-1066-1012/2017), UAB „MaxLaw“ nėra įtraukta į teismo patvirtintų kreditorių sąrašą. Atsakovė nepateikė dokumentų, grindžiančių šios skolos egzistavimą, išskyrus antstolio V. Čegliko 2011 m. rugsėjo 2 d. pranešimą dėl išieškojimo vykdymo eigos, kuris nėra aktualus.
  3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog įmonės ilgalaikį turtą sudaro automobilis BMW 525, kuris viešo registro duomenimis yra išregistruotas, jam draudžiama dalyvauti viešajame eisme, automobilis yra areštuotas, padarė išvadą, kad atsakovė jokio realiai valdomo turto neturi.
  4. Remdamasis 2017 m. sausio 12 d. atsakovės pateiktu kreditorių sąrašu teismas nustatė, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma yra 9 301,88 Eur. Taip pat teismas pažymėjo, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei dieną skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išaugo iki 1 234,92 Eur, įsiskolinimas VSDFV – 1 103, 01 Eur.
  5. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie nenutrūkstamai vykdomą veiklą. Remdamasis 2009-2011 metų sutartimis, sąskaitomis už paslaugas UAB „Nailtex“ ir UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“, datuotomis 2014 ir 2015 metams, kad tik viena sąskaita yra 2016 m. (šių įmonių debitorių sąraše nėra, duomenų apie sąskaitų apmokėjimą taip pat nepateikta), pelno (nuostolių) ataskaitų už 2015 ir 2016 metus nepateikimu, darbuotojų įmonėje nebuvimu, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pajamų negauna ir jos teiginiai apie intensyvios ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra visiškai nepagrįsti.
  6. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl yra pagrindas bankroto bylai iškelti.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „MaxLaw“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės BUAB „Prentas“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei netenkinti.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 9 301,88 Eur, nes 2 646,52 Eur įmonės įsipareigojimo G. G. įvykdymo terminas yra iki 2017 m. gruodžio 31 d.
    2. Teismas nustatė neteisingą pradelstų apeliantės įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto verčių santykį, nes 2017 m. sausio 12 d. atsakovės kreditorių sąrašo duomenimis pradelsti įsipareigojimai (skolos) kreditoriams (6 655,36 Eur) neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (33 779,00 Eur).
    3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5664-562/2016 teismas netenkino pirmojo ieškovės prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei dėl nesumokėtos 300,00 Eur skolos. Nurodytoje byloje esantys įrodymai apie apeliantės atsiskaitymą su ieškove įrodo, kad atsakovė nėra nemoki.
    4. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė realiai ūkinės komercinės veiklos nebevykdo ir šiuo metu pajamų negauna. Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas išrašas iš atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke ir kasos pajamų orderiai patvirtina, kad 2014-2016 metų laikotarpiu atsakovė gavo pajamas už suteiktas teisines paslaugas iš savo pagrindinių klientų UAB „Nailtex“ bei UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“.
    5. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė neturi jokio realiai valdomo turto. Apeliantei nuosavybės teise priklauso 2 032,00 Eur balansinės vertės 2003 m. gamybos lengvasis automobilis BMW 525. 2014 m. liepos 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Alkidėja“, patvirtina, kad automobilio BMW 525 vertė sutarties sudarymo metu buvo 11 750,00 Lt. Šis turtas nusidėvėjo, tačiau negali būti laikomas beverčiu.
    6. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės ir D. V. finansiniai įsipareigojimai apeliantei neturi jokios reikšmės. Faktas, kad minėti atsakovės kreditoriai yra bankrutuojantys, tiesiogiai neįrodo šių finansinių reikalavimų realizavimo beviltiškumo.
    7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad didžiausias apeliantės kreditorius G. G. (reikalavimo dydis 6 616,46 Eur) nesutinka su bankroto bylos atsakovei iškėlimu ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra atidėjęs 2 646,52 Eur skolos apmokėjimo terminą.
  3. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Prentas“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad realios tikimybės, jog BUAB „Prentas“ atsiskaitys su atsakove, nėra, o apeliantė priešingą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-3175-450/2017, kurioje sprendžiamas M. S. teisių perėmėjo G. G. prašymas atnaujinti praleistą terminą ir BUAB „Prentas“ bankroto byloje patvirtinti 99 969,90 Eur kreditorinį reikalavimą. Jei šis reikalavimus būtų patvirtintas, tai dar labiau sumažintų BUAB „Prentas“ galimybę atsiskaityti su kreditore.
    2. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad jos reikalavimas nėra patvirtintas skolininko D. V. bankroto byloje, todėl argumentai apie dar neišnaudotas priemones skolos išieškojimui yra nepagrįsti ir nepaneigia teismo išvadų apie šios skolos išiekojimo beviltiškumą.
    3. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė – automobilis BMW 525 realiai išlikęs ir jos naudojamas.
    4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie paskolos sutarties, sudarytos su G. G., termino pratęsimą iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tačiau net ir laikant, kad 2 646,52 Eur skola G. G. nėra pradelsta, įvertinus skolos VMI padidėjimą 157,87 Eur (1234,92 Eur), kitas aplinkybes, laikytina, kad nutarties priėmimo dieną pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė mažiausiai 6 813,23 Eur ir jų atsakovė negali padengti.
    5. Apeliantė iki šiol Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi 2015 ir 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentų. Be to, teismui pateikti balansai neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo ne tik vadovas, bet ir įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Taip pat teismui atsakovė nepateikė 2015 ir 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitų. Toks finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui, taip pat selektyvus bylai reikšmingų duomenų teikimas teismui rodo atsakovės siekį neatskleisti tikrosios savo finansinės padėties.
    6. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad 2009-2011 metų sutartys, sudarytos su T. K., M. S., D. V., UAB „KASKO“ yra realiai vykdomos (vykdytos), t. y. kad pagal jas būtų išrašyta bent viena sąskaita už paslaugas. Nors atsakovė teigė, kad teikia paslaugas UAB „Nailtex“ ir UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ ir pateikė šioms įmonėms išrašytas sąskaitas, tačiau su šiomis įmonėmis pasirašytų sutarčių nepateikė.
    7. Byloje esančios penkios sąskaitos – faktūros, išrašytos paslaugų gavėjui UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ nuo 2014-11-19 iki 2016-12-14, atsižvelgiant į jų serijos numerius SM 10000030-10000034, patvirtina, kad per visą šį laikotarpį atsakovė vieninteliam klientui išrašė tik penkias sąskaitas, o minėtos paslaugų sutartys nebuvo vykdomos.
    8. Atsakovės pateiktas 2014 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderis 800,00 Eur sumai 2016 metų balanse neatsispindi. Šis pajamų orderis ir kiti atsakovės įmonės kasos dokumentai, kurie neturi serijos numerių, vertintini kritiškai. Beveik visi atsakovės pateikti buhalteriniai ir veiklos dokumentai yra 2014-2015 metų, kas patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovė veiklos nevykdė.
    9. Aplinkybė, kad įmonėje nėra dirbančių darbuotojų, leidžia pagrįstai abejoti realiomis atsakovės galimybėmis vykdyti veiklą.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – išrašą iš įmonės AB SEB banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos, kuriuo įrodinėja įmonės įplaukas per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Taip pat atsakovė pateikė penkis kasos pajamų orderius (keturi kasos pajamų orderiai išrašyti 2014-2015 metais ir vienas kasos pajamų orderis išrašytas 2016 metais) bei 2014 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio BMW 525 įsigijimo. Šiuos naujai pateiktus dokumentus atsakovė prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. 2017 m. balandžio 4 d. atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – automobilio BMW 525 registracijos liudijimą, duomenis iš valstybės įmonės „Regitra“ bei UAB „MaxLaw“ prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismui kopiją dėl finansinio reikalavimo į bankrutuojantį D. V. patvirtinimo ir įtraukimo į bankrutuojančio D. V. kreditorių sąrašą, kuriais grindžia apeliantei priklausančio turto realumą.
  4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji dokumentai ieškovei buvo išsiųsti susipažinti, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo pateikta nebuvo.
  5. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi ieškovės pareiškimas iškelti atsakovei UAB „MaxLaw“ bankroto bylą buvo grindžiamas įmonės nemokumu.
  6. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  7. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
  8. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė remdamasis įmonės 2016 m. balanso, atsakovės kreditorių sąrašo ir debitorių sąrašo duomenimis bei viešųjų registrų duomenimis. Remdamasis atsakovės balanso ir debitorių sąrašo duomenimis teismas nustatė, kad 2016 metais įmonė turėjo trumpalaikio turto už 31 747,00 Eur, kurį sudaro vien debitorinės skolos. Ieškovės BUAB „Prentas“ skola įmonei sudaro 14 370,18 Eur. Kito įmonės debitoriaus D. V. skola įmonei sudaro 17 377,20 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė neturi jokio realiai valdomo turto, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 9 301,88 Eur sumą.
  9. Atsakovė UAB „MaxLaw“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos nemokumo. Atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos balanse fiksuotas debitorines skolas laikė beviltiškomis, taip pat nepagrįstai sprendė, jog įmonei priklausanti transporto priemonė negali būti laikoma įmonės turtu.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų atsakovės argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „MaxLaw“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
  11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės debitorinių skolų, pažymi, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Atsakovės skolininkė BUAB „Prentas“, kurios skola yra 14 370,18 Eur, yra bankrutavusi įmonė (bankroto bylos Nr. B2-843-450/2017). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įmonės didžiausiam skolininkui D. V. (a. k. ( - ) kurio skola yra 17 377,20 Eur, 2016 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta bankroto byla Nr. e2FB-1066-1012/2017. Nurodytoje bankroto byloje 2016 m. spalio 25 d. nutartimi tarp patvirtintų skolininko kreditorių, UAB „MaxLaw“ nėra. Atsakovės pateikta 2017 m. vasario 24 d. prašymo Vilniaus apylinkės teismui kopija nors ir patvirtina, kad atsakovė ėmėsi veiksmų dėl finansinio reikalavimo į bankrutuojantį D. V. patvirtinimo ir jos įtraukimo į bankrutuojančio D. V. kreditorių sąrašą, tačiau savaime tai nepagrindžia skolos iš D. V. atgavimo galimybės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolų iš nurodytų asmenų atgavimas yra mažai tikėtinas. Taigi šių debitorių įsiskolinimas neturėtų būti įtraukiamas į atsakovės turto sudėtį.
  12. Atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė nurodė, kad įmonės bendras mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams dydis yra 11 949,00 Eur (2016 m. balanso duomenimis ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 646,52 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 301,88 Eur) ir pradelsti įsipareigojimai sudaro 9 301,88 Eur. Tuo tarpu 2017 m. sausio 12 d. UAB „MaxLaw“ kreditorių sąraše yra nurodyti 6 kreditoriai, kurių bendra visų reikalavimų suma atsakovei sudaro 9 301,88 Eur, o kreditoriaus G. G. reikalavimo teisės terminas nustatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad jos pradelstų įsipareigojimų suma 9 301, 88 Eur mažintina iki 6 655,36 Eur, nes kreditoriaus G. G. 2 646,52 Eur reikalavimo terminas nėra suėjęs. Tuo pagrindu atsakovė pateikė tarp jos ir minėto kreditoriaus sudarytą 2009 m. sausio 6 d. paskolos sutartį Nr. 2009-SMART-GG, kurios 6 punkte nurodyta, kad paskolos davėjui raštu pareikalavus grąžinti paskolą, paskolos gavėjas turi grąžinti paskolą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis per 10 dienų nuo reikalavimo grąžinti paskolą gavimo dienos arba paskolos davėjo naudai išduotame vekselyje nurodytu terminu (jeigu vekselis terminuotas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, viena vertus, įrodymų (pvz., terminuoto vekselio), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kreditorius G. G. reikalavimo terminas yra 2017 m. gruodžio 31 d., byloje nėra. Kita vertus, net ir sumažinus nurodyta suma pradelstų įsipareigojimų sumą, įmonė atitinka nemokios įmonės būseną.
  13. Atsakovės pateikta 2014 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Alkidėja“ patvirtina, kad įmonė įsigijo 11 750,00 Lt (3 403,04 Eur) vertės automobilį BMW 525. Atsakovės pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas, duomenys iš valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad 2017 m. kovo 27 d. automobiliui atlikta techninė apžiūra ir automobilis yra registruotas. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis transporto priemonė yra areštuota (turto areštai įregistruoti 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 31 d.). Tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad šios transporto priemonės vertė atitinka įmonės finansiniuose dokumentuose deklaruotą vertę. Be to ir ši aplinkybė nelemia įmonės mokumo, kadangi, net ir pripažinus atsakovės nurodomą valdomo įmonės turto vertę (2 032 Eur), įmonės pradelsti įsipareigojimai net kelis kartus viršija šią atsakovės nurodomo turto vertę.
  14. Nors UAB „MaxLaw“ teigia, kad intensyviai užsiima ūkine komercine veikla, tačiau į bylą pateiktos tik 2010 ir 2011 m. sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutartys. Įmonės teismui pateiktos šešios sąskaitos faktūros bei keturi kasos pajamų orderiai išrašyti 2014-2015 metais ir tik viena sąskaita faktūra ir vienas kasos pajamų orderis išrašyti 2016 metais. UAB „MaxLaw“ AB SEB banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. įmonės įplaukos sudarė tik 1600,00 Lt, kitų įmonės pajamas įrodančių dokumentų atsakovė nepateikė. Be to, VSDFV duomenimis įmonėje nėra apdraustų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog iki šiol vykdo ūkinę – komercinę veiklą bei turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
  15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Įmonės valdomo turto galima didžiausia vertė yra 2 032 Eur (atsakovės nurodoma automobilio vertė), įmonė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, jos pradelsti įsipareigojimai sudaro mažiausiai 6 655,36 Eur ir atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
  16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą nemokumo sąvoką ir kriterijų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
  17. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

6Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai