Byla 2A-901-265/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kreditorius R. J. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus “Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai” nustatyta tvarka, paduodamas pareiškimą skolininkui dėl skolos išieškojimo.
  2. Kretingos rajono apylinkės teismas pagal kreditoriaus pareiškimą 2016 m. birželio 9 d. išdavė teismo įsakymą dėl 19 989,57 Eur skolos, 9 994,78 Eur palūkanų nuo 19 989,57 Eur sumos, skaičiuojamų už 10 metų, 724,00 Eur palūkanų nuo 7240,50 Eur sumos, skaičiuojamų už 2 metus, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 30 708,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2016-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 226,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Skolininkas S. L. 2016 m. liepos 14 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Nurodė, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas.
  4. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Kretingos rajono apylinkės teismas kreditorei pasiūlė per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pareikšti skolininkui ieškinį.
  5. 2016 m. rugpjūčio 18 d. Kretingos rajono apylinkės teisme gautas ieškovo R. J. ieškinys atsakovui S. L. dėl 19 989,57 Eur Eur skolos, 11 993,74 Eur palūkanų už 5 metus, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
  6. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė ieškovo ieškinį ir panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. įsakymą.
  7. Ieškinyje R. J. nurodė, kad 2004-2006 metais paskolino atsakovui 20 568,81 Eur: 2004-06-22 iš savo asmeninės sąskaitos Danske Bank pervedė S. L. 7 240,5 Eur į jo asmeninę sąskaitą DNB banke, 2006-06-09 ieškovas pervedė dar 13 328,31 Eur. Atsakovas iš paskolintos 20 568,81 Eur sumos gražino 579,24 Eur. Ieškovas paaiškino, kad 2001 m. studijuodamas Danijoje susitiko G. S., kuris ir tarpininkavo dėl paskolos S. L. suteikimo. G. S. seniai pažinojo S. L., nes jie kartu lankė mokyklą, rekomendavo S. L. kaip patikimą asmenį, kuris paskolą grąžins. Be to, ir pats G. S. paskolino S. L. tam tikrą sumą pinigų. Pinigus paskolino su 12 procentų dydžio metinėmis palūkanomis su S. L. sudarydamas žodinę sutartį, kurią patvirtino raštu - bankiniu pervedimais. Ieškovo finansinė padėtis buvo gera, nes studijuodamas dirbo. 2008 m. po studijų Danijoje grįžęs į Lietuvą paprašė S. L. grąžinti paskolą. Atsakovas ieškovui du kartus pervedė po 289,62 Eur. Vėliau, 2009 m. prasidėjo ekonominė krizė, todėl ieškovas nereikalavo iš S. L. pradėti grąžinti paskolą. 2011 m. Ieškovas pradėjo raginti grąžinti paskolą, tačiau S. L. vis teisindavosi neturįs pinigų. 2014 m. ieškovas kreipėsi į advokato G. L. kontorą, kuri jį atstovaudama 2014-05-29 išsiuntė S. L. reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, į kurį S. L. neatsakė.
  8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo ieškinys yra melagingas, kadangi priešingai, nei nurodo ieškovas, tai atsakovas ieškovui buvo paskolinęs pinigų. Dalį skolos ieškovas bankiniais pavedimais (2004-06-22 ir 2006-06-09) pervedė į jo banko sąskaitą, tačiau mokėjimo paskirtyse nurodė, kad tai „paskola". Pažymėjo, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą ir bando pasipelnyti, kai pats yra skolingas. Paaiškino, kad jeigu jis būtų skolinęsis iš ieškovo pinigų, tai ieškovas būtų juos skolinęs pagal raštu sudarytą paskolos sutartį ar vekselį. Atkreipė dėmesį, jog įstatymai numato, kad jeigu paskolos suma yra didesnė negu šeši šimtai eurų, paskolos sutartis turi būti rašytinė. Teigė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl prašė paskirti R. J. piniginę baudą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš S. L. 19 989,57 Eur skolą, 4 997,39 palūkanas R. J. naudai. Priteisė iš S. L. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo R. J. naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš S. L. 1 068,21 Eur bylinėjimosi išlaidų R. J. naudai ir 3,78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
  2. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje esančių bankinių pavedimų dokumentuose nurodyta paskirtis - paskola, sprendė, jog faktiškai buvo sudaryta rašytinė neterminuota paskolos sutartis.
  3. Teismas atkreipė dėmesį į prieštaringus atsakovo argumentus dėl neva jo paties ieškovui suteiktos paskolos aplinkybių, taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog tuo metu galėjo paskolinti tokią pinigų sumą ieškovui. Nurodė, kad atsakovas iš dalies grąžindamas paskolą patvirtino, jog tai ieškovas suteikė jam paskolą, o ne priešingai. Nurodė, jog byloje nenuginčytos aplinkybės, kad ieškovas turėjo nurodytą sumą pinigų, nes gyveno ir dirbo užsienio valstybėje ir iš užsienio banko padarė pavedimus.
  4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas paskolino atsakovui nurodytą sumą, todėl įgijo teisę į negrąžintos paskolos dalies 19 989,57 Eur grąžinimo reikalavimą. Sprendė, kad ši išvada patvirtina, kad ieškovas pareiškė pagrįstą ieškinį ir jam negali būti skiriama bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
  5. Nurodė, kad šalys nebuvo raštu sutarusios dėl palūkanų dydžio, o ieškovas nepateikė įrodymų apie komercinių bankų palūkanų normas tuo laikotarpiu Danijoje, Lietuvoje. Ieškovo elgesį, kad jis žinodamas, jog gera valia atsakovas jam skolos nedengia, laukė ilgą laiką, dėl ko palūkanos išaugo, vertino kaip norą pasipelnyti, praturtėti atsakovo sąskaita, todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei sumažino priteistinų palūkanų dydį iki 5 procentų, tai yra priteisiant 4 997,39 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola už penkerių metų laikotarpį.
  6. Pažymėjo, kad nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau iš esmės yra mažinamas tik vienos reikalavimo dalies dydis, todėl ieškovo naudai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

8III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1010.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esamus įrodymus ir aplinkybes, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų ir priėmė neteisingą, nepagrįstą sprendimą.

1110.2. Atsakovas S. L. niekada nesiskolino iš ieškovo R. J. pinigų, nėra sudaręs jokių paskolų sutarčių. Priešingai, negu nurodo ieškovas, atsakovas S. L. paskolino ieškovui 71 000 Lt (20 563 Eur) pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šiuos pinigus ieškovas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2006-07-30, todėl dalį sumos 25 000 Lt (7 240,5 Eur) ieškovas pervedė į atsakovo banko sąskaitą 2004-06-22, o kitą dalį, t. y. 46 020 Lt(13 328,31 Eur) pervedė 2006-06-09. Šiais pavedimais ieškovas grąžino skolą atsakovui pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

1210.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.871 str., kuriame numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų.

1310.4. Teismas pažeidė CK 1.93 str. ir nepagrįstai rėmėsi liudytojo G. S. parodymais.

1410.5. Teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo neteisėta ir nepagrįsta, kadangi paskolos sutartis nebuvo surašyta bei pasirašyta.

1510.6. Teismas savo sprendime visiškai nieko nepasisakė dėl senaties termino, kurį praleido ieškovas.

  1. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1611.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo pavedimas, kuriame yra fiksuoti duomenys apie paskolos dalyko perdavimą, yra pakankamas tam, jog būtų konstatuotas paskolos sutarties CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme sudarymo faktas.

1711.2. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodytas terminas „paskola“ reiškia paskolos grąžinimą atsakovui, o ne jos suteikimą.

1811.3. Atsakovo argumentai dėl tariamos po paskolos suteikimo ieškovui bylos nagrinėjimo metu keitėsi keletą kartą. Atsakovas nepateikė duomenų, jog neįvykdė teismo įpareigojimo ir jokių duomenų apie tai, kad iki 2004 metu pažinojo ieškovą ir buvo finansiškai pajėgus kam nors suteikti paskolą, nepateikė.

1911.4. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad iki 2004 m. ieškovo turtinė padėtis buvo gera ir jis turėjo galimybę 2004 – 2006 metais paskolinti pinigų atsakovui, o jam pačiam skolintis pinigų iš atsakovo niekada nereikėjo.

2011.5. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl praleisto ieškinio senaties termino nepagrįstas. Paskola Atsakovui buvo suteikta neterminuotai, todėl privalo būti grąžinama pagal pareikalavimą. 2014-05-29 ieškovas pareikalavo grąžinti paskolą, todėl tik 2014 metais galėjo prasidėti 10 metų ieškinio senaties terminas ir jis akivaizdžiai nėra praleistas.

2111.6. Apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai priteistų palūkanų taip pat nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė susitarimo dėl palūkanų dydžio, todėl padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad palūkanų dydis nustatytinas pagal CK 6.872 str. nuostatas.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

23Apeliacinis skundas atmestinas

24

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

25Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

  1. Vienu iš pagrindinių atsakovo apeliacinio skundo argumentų yra keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantas teigia, kad iš tiesų atsakovas skolino pinigus ieškovui ir pavedimais, kuriais ieškovas įrodinėja suteiktos paskolos atsakovui faktą, iš tiesų ieškovas grąžino skolą atsakovui.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  3. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, įrodinėjo, kad paskolino ieškovui 71 000 Lt (20 563 Eur) pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, ir šią skolą per du kartus bankiniais pavedimais ieškovas jam grąžino. Remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo reikalavimus, turėjo įrodyti, kad paskolino pinigus ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pinigų skolinimo aplinkybes aiškino skirtingai – iš pradžių teigė, kad skolino asmeninius pinigus, vėliau pakeitė poziciją ir teigė, kad skolino įmonės pinigus, tačiau vėliau vėl pakeitė nuomonę ir įrodinėjo, kad tai buvo jo asmeniniai pinigai. Byloje ieškovo pateikti duomenys, tai yra UAB „Duomenys neskelbtini“, kurios vadovas ir akcininkas yra atsakovas, finansinės atskaitomybės duomenys leidžia daryti išvadą, kad įmonė, kuri įsteigta 2001 metais, ir kurios įstatinis kapitalas sudarė 80 000 Lt, negalėjo 2002 metais paskolinti 71 000 Lt, tuo labiau, kad nuo 2005 metų įmonė jau buvo nemoki. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo įmonėje vyko pinigų judėjimas, nepateikė ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo sudaryti sandorį dėl 71 000 Lt paskolos suteikimo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas turėjo galimybę iš savo asmeninių lėšų paskolinti 71 000 Lt ieškovui. Atsakovo teiginius, jog 2008 metais du kartus ieškovui pervesdamas po 1000 Lt (289,62 Eur), jis ne grąžino dalį paskolos, o dar kartą skolino ieškovui, paneigia byloje esantys įrodymai, t. y. ieškovo banko sąskaitos išrašai, kurie patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, jog jo finansinė padėtis tuo metu buvo gera ir poreikio skolintis nebuvo. Šios nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais.
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas paskolino atsakovui ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – pateiktus ieškovo banko sąskaitos išrašus, aplinkybes, jog atsakovas 2008 m. liepos ir rugsėjo mėn. atliko pavedimus į ieškovo sąskaitą, taip grąžindamas dalį paskolos. Taip pat įvertino ir aplinkybę, kad 2014 m. gegužės 29 d. ieškovas pareikalavo grąžinti paskolą.
  5. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas ieškovo, kadangi ieškovo pavedimuose nurodyta pavedimų paskirtis „Paskola“ iš tiesų reiškia, jog ieškovas ne suteikė paskolą, o ją grąžino. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu termino „Paskola“ aiškinimu.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp apelianto ir ieškovo nebuvo sudaryta rašytinės formos sutartis, todėl nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai kvalifikuoti žodinio sandorio šalis siejusius teisinius santykius, aiškinant jų tikruosius ketinimus, banko mokėjimo nurodymuose nurodytos paskirties „Paskola“ reikšmę, būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.1936.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį ir jos sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į sąlygų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą; vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-92/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).
  7. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl banko mokėjimuose nurodytos paskirties – „Paskola“ – reikšmės: ar tai buvo paskolos suteikimas S. L., ar paskolos jam grąžinimas. Siekiant tinkamai nustatyti žodžio „paskola“ reikšmę, būtina atsižvelgti į lingvistinį šio žodžio aiškinimą. Žodis „paskola“ pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyno pirmąją pagrindinę prasmę yra skolinami pinigai, t. y. grąžintinai perduodami pinigai. Šiuo atveju yra svarbūs du aspektai: pirma, kad pinigai yra perduodami; antra, kad jie turi būti grąžinami. Taigi paskolą vienas asmuo perduoda, atitinkamai – kitas gauna. Šia prasme vartojant žodį „paskola“ – paskolą galima paimti arba gauti, ją taip pat galima duoti. Jeigu perduodant pinigus jų perdavimą fiksuojančiame dokumente ar pinigų mokėjimo dokumente nurodoma paskirtis „paskola“, tai pinigų mokėtojas paskolą duoda, o jų gavėjas paskolą paima arba gauna. Dėl šios priežasties „paskola“ pagal šio žodžio prasmę neturi būti siejama su pinigų ar daikto grąžinimu, nes grąžintinai gauti pinigai ar daiktas paprastai vadinami „skola“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas).
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą žodžio „Paskola“ prasmę, remdamasi CK 6.1936.195 straipsniuose reglamentuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ir ieškovas sudarė žodinę paskolos sutartį, kurios rašytiniai įrodymai 2004 m. birželio 9 d. ir 2004 m. birželio 22 d. banko mokėjimo nurodymai (CK 6.870 straipsnis). Paskolos pinigai paprastai siejami su jų perdavimu ir gavimu, t. y. paskolinimu – paskolinių santykių atsiradimu, o ne jų grąžinimu – paskolinių santykių pabaiga. Pažymėtina, kad atsakovo veiksmai, priimant ieškovo pervestus pinigus nurodant jų mokėjimo paskirtį („Paskola“), taip pat suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus jis gavo kaip paskolą. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-358/2013).
  9. Darytina išvada, kad ieškovas įrodė paskolos faktą, o atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė kito lėšų pervedimo teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis).
  10. Kvestionuodamas teismo išvadą dėl sudarytos paskolos sutarties apeliantas akcentuoja tokios sutarties sudarymą reglamentuojantį CK 6.871 str., kuriame numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų.
  11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).
  12. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2004 m. birželio 9 d. ir 2004 m. birželio 22 d. banko mokėjimo nurodymai vertintini kaip tinkami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ne tik lėšų pervedimo, tačiau ir paskolos sudarymo faktą.
  13. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovui pasiskolintą 71 000 Lt (19 898,57 Eur) sumą (CK 6.873 str. 6.874 str. ).
  14. Apelianto argumentai, jog teismas pažeidė CK 1.93 str., kadangi nepagrįstai rėmėsi liudytojo G. S. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo G. S. parodymų ir jais nesirėmė.
  15. Nesutiktina ir su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nesant rašytinės paskolos sutarties, nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio palūkanas.
  16. CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Taigi įstatymas imperatyviai nurodo, kokios palūkanos skaičiuotinos šalims dėl jų dydžio nesusitarus.
  17. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė susitarimo dėl palūkanų dydžio, todėl padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad palūkanų dydis nustatytinas pagal CK 6.872 str. nuostatas.
  18. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nieko nepasisakė dėl senaties termino, kurį praleido ieškovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokiame atsakovo teiktame procesiniame dokumente nebuvo išreikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį. Iš 2017 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovo atstovas, teikdamas paaiškinimus, užsiminė apie senaties terminą, tačiau jokio konkretaus prašymo teismui nepareiškė. Tikėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nenagrinėjo reikalavimo taikyti ieškinio senatį, nes tokio konkretaus prašymo atsakovas nebuvo išreiškęs.
  19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad 2017 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu išsakytus atsakovo atstovo pastebėjimus dėl pažeisto ieškinio senaties termino galima prilyginti reikalavimui taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad ieškovas apeliaciniame skunde atsikerta į minėtus atsakovo reikalavimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pasisakyti dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį pagrįstumo.
  20. Kaip jau aukščiau nurodytais motyvais nustatyta, paskola atsakovui buvo suteikta neterminuota, todėl, vadovaujantis CK 6.53 straipsniu, privalo būti grąžinama pagal pareikalavimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2014 m. gegužės 29 d. ieškovas pareikalavo grąžinti paskolą (b. l. 23-24), todėl tik 2014 metais prasidėjo 10 metų ieškinio senaties terminas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

26Dėl bylos procesinės baigties

  1. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o atsakovo S. L. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovui S. L. atidėtas žyminio mokesčio dalies, t. y. 486,00 Eur sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus iš S. L. priteistinas 486,00 Eur žyminis mokestis.

27Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

29Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Iš atsakovo S. L., a. k. ( - ) priteisti 486,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kreditorius R. J. kreipėsi į Kretingos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario... 8. III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 10.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje... 11. 10.2. Atsakovas S. L. niekada nesiskolino iš ieškovo 12. 10.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.871 str., kuriame numatyta, kad... 13. 10.4. Teismas pažeidė CK 1.93 str. ir nepagrįstai rėmėsi liudytojo 14. 10.5. Teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo neteisėta ir... 15. 10.6. Teismas savo sprendime visiškai nieko nepasisakė dėl senaties termino,... 16. 11.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo pavedimas,... 17. 11.2. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad mokėjimo pavedimų... 18. 11.3. Atsakovo argumentai dėl tariamos po paskolos suteikimo ieškovui bylos... 19. 11.4. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad iki 2004 m. ieškovo turtinė... 20. 11.5. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl praleisto ieškinio senaties... 21. 11.6. Apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai priteistų palūkanų... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,... 23. Apeliacinis skundas atmestinas... 24.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 25. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
            26. Dėl bylos procesinės baigties
            1. Esant nustatytoms... 27. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme
                28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 29. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti... 30. Iš atsakovo S. L., a. k. ( - )...