Byla 1A-432/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Raimundui Jurkai, nuteistiesiems D. A. , E. B. , nukentėjusiojo L. C. atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. , nuteistojo E. B. gynėjo advokato Raimundo Jurkos ir nukentėjusiojo L. C. (L. C. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo; pagal BK 167 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo; pagal BK 258 straipsnio 2 dalį trisdešimčiai parų arešto; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 , 11 punktus dešimčiai metų laisvės atėmimo.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir galutinė bausmė paskirta vienuolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

4E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 167 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus dvylikai metų laisvės atėmimo.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir galutinė bausmė E. B. paskirta trylika metų laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė E. B. paskirta keturiolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Iš E. B. priteista: 20 001 Lt turtinei žalai atlyginti L. C. naudai, 1346,16 Lt UAB “MCB Finance” naudai, 1283,68 Lt UAB “4finance” naudai, 1164 Lt UAB “ITM Inkasso” naudai. Solidariai iš E. B. ir D. A. priteista: L. C. naudai 45 635 Lt turtinei žalai ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1154 Lt bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1189,90 Lt.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8E. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. 2012-03-07, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, įkalbėjo L. C. atidaryti sąskaitą L. C. vardu ir perduoti jam – E. B. visus šios sąskaitos duomenis, įskaitant internetinės bankininkystės slaptažodžius ir prieigos kodus. L. C. sutikus ir 2012-03-07 atidarius banke „SEB“ sąskaitą Nr. ( - ) bei perdavus E. B. visus sąskaitos valdymo duomenis, pastarasis, būdamas bute, esančiame ( - ), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apgaule, t.y. nurodydamas L. C. asmens duomenis ir L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. ( - ) , 2012-04-01 10.15 val. užpildė anketą internetiniame puslapyje www.smspinigai.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „Nordecum“ su prašymu išduoti 700 litų paskolą bei pervedė į šios bedrovės sąskaitą vieno cento registracijos mokestį iš L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. ( - ) , 2012-04-03 09.25 val. užpildė anketą internetiniame puslapyje www.smscredit.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „4finance“ su prašymu išduoti 750 litų paskolą bei pervedė į šios bedrovės sąskaitą vieno cento registracijos mokestį iš L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. ( - ) , 2012-04-03 16.28 val. užpildė anketą internetiniame puslapyje www.smscredit.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „4finance“ su prašymu padidinti kredito sumą 250 litų, 2012-04-03 23.38 val. užpildė anketą internetiniame puslapyje www.credit24.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „MCB Finance“ su prašymu išduoti 700 litų paskolą bei pervedė į šios bedrovės sąskaitą vieno cento registracijos mokestį iš L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. ( - ) , 2012-04-04 08.38 val. užpildė anketą internetiniame puslapyje www.viasms.lt ir tokiu būdu kreipėsi į UAB „VIA SMS LT“ su prašymu išduoti 500 litų paskolą bei pervedė į šios bedrovės sąskaitą vieno cento registracijos mokestį iš L. C. vardu atidarytos sąskaitos Nr. ( - ) . Šių apgaulingų duomenų pagrindu 2012-04-03 UAB „4finance“ priėmus paskolos paraišką ir pervedus 750 Lt sumą bei tą pačią dieną patikrinus vartotojo registraciją, priėmus paskolos paraišką ir pervedus 250 Lt paskolos papildymą į L. C. vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) , esančią AB „SEB bankas“, ir 2012-04-04 UAB „Nordecum“ priėmus paskolos paraišką ir pervedus 700 Lt sumą, UAB „MCB Finance“ priėmus paskolos paraišką ir pervedus 700 Lt sumą bei UAB „VIA SMS LT“ priėmus paskolos paraišką ir pervedus 500 Lt sumą į L. C. vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) , esančią AB „SEB bankas“, E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „4finance“ priklausančius 1000 Lt, UAB „Nordecum“ priklausančius 700 Lt, UAB „MCB Finance“ priklausančius 700 Lt bei UAB „VIA SMS LT“ priklausančius 500 Lt, viso iš įmonių, teikiančių internetu greitus kreditus, apgaule įgijo 2900 Lt.

9E. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas bute, esančiame ( - ), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais, iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į kitą L. C. vardu AB „SEB banke“ atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) , kuria pats naudojosi: 2012-04-13 per tris kartus 5000 litų (2000 Lt, 3 Lt ir 2997 Lt), 2012-04-16 5001 litą, 2012-04-23, pamelavęs, kad perveda pinigus, skirtus dalyvauti aukcione dėl buto pirkimo, per du kartus 10000 litų (4000 Lt ir 6000 Lt). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su D. A. , būdamas bute, esančiame ( - ), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais, iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į D. A. jam nurodytą sąskaitą Nr.( - ) : 2012-05-09 1000 litų, 2012-05-10 1000 litų, 2012-05-11 per penkis kartus 48500 litų (10000 Lt, 10000 Lt, 10000 Lt, 10000 Lt, 8500 Lt). Tokiu būdu E. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą L. C. priklausantį turtą bendrai 70501 litų sumai.

10E. B. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neturėdamas leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį Alfa ir „C“ kategorijos šaudmenis šiam ginklui – „Flobert“ šovinių, ne mažiau kaip 42 vnt., kuriuos laikė išnuomotame bute ( - ), ir nešiojo su savimi.

11E. B. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. būdamas bute, adresu ( - ), laikotarpyje nuo 2012-03-07 iki 2012-05-23, neteisėtai panaudodamas svetimas elektroninės mokėjimo priemones – L. C. vardu atidarytos sąskaitos AB banke „SEB bankas” Nr. LT ( - ) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, PIN kodą ir slaptažodžius, tokiu būdu neteisėtai prisijungęs prie L. C. banko sąskaitos, neteisėtai atliko 88 finansines operacijas bendrai 24181,28 litų sumai: pildydamas savo mobilaus ryšio abonento ( - ) sąskaitą, atsiskaitydamas parduotuvėse, išgrynindamas pinigus, registruodamasis įmonių, išduodančių greitus kreditus, svetainėse, o taip pat tuo pačiu metu, neteisėtai panaudodamas svetimas elektronines mokėjimo priemones – L. C. vardu atidarytos sąskaitos AB banke „SEB bankas” Nr. ( - ) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, PIN kodą ir slaptažodžius, tokiu būdu neteisėtai prisijungęs prie L. C. banko sąskaitos, neteisėtai atliko 13 finansinių operacijų, bendrai sumai 70501 litų, jų tarpe – 2012-04-13 iš L. C. sąskaitos ( - ) neteisėtai pervedė 5000 litų į sąskaitą Nr. ( - ) , 2012-04-16 iš L. C. sąskaitos ( - ) neteisėtai pervedė 5001 litų į sąskaitą Nr. ( - ) , 2012-04-23 iš L. C. sąskaitos ( - ) neteisėtai pervedė 10000 litų į sąskaitą Nr. ( - ) , 2012-05-09 iš L. C. sąskaitos ( - ) neteisėtai pervedė 1000 litų į D. A. sąskaitą Nr. ( - ), 2012-05-10 iš L. C. sąskaitos ( - ) neteisėtai pervedė 1000 litų į D. A. sąskaitą Nr( - ), 2012-05-11 iš L. C. sąskaitos ( - ) neteisėtai pervedė 48500 litų į D. A. sąskaitą Nr. ( - ).

12D. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su E. B. , turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, E. B. būnant bute, esančiame ( - ), bei pasinaudojus L. C. elektroninės bankininkystės kodais, iš L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. ( - ) 2012-05-09 pervedus 1000 litų, 2012-05-10 pervedus 1000 Lt, 2012-05-11 per penkis kartus pervedus 48500 litų (10000 Lt, 10000 Lt, 10000 Lt, 10000 Lt, 8500 Lt) į D. A. sąskaitą Nr.( - ) , kurios numerį pastarasis E. B. pats nurodė, apgaule savo naudai įgijo svetimą L. C. priklausantį turtą bendrai 50500 Lt sumai.

13D. A. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2012 metų gegužės mėnesio nenustatytą dieną Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, įgijo „C“ kategorijos nešaunamuosius ginklus – tris svaidomuosius peilius, kuriuos nuolat nešiojo su savimi.

14D. A. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2012 m. gegužės 23 d. 12 val., neturėdamas leidimo, iš E. B. įgijo „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį Alfa ir „C“ kategorijos šaudmenis šiam ginklui – ne mažiau kaip 2 vnt. „Flobert“ šovinių, bei laikė ir nešiojo nurodytą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iki 2012 m. gegužės 23 d. 12.30 val.

15D. A. ir E. B. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami kartu, turėdami tikslą surinkti informaciją apie L. C. privatų gyvenimą, 2012 m. balandžio-gegužės mėnesiais, E. B. pasinaudojus elektroninės bankininkystės kodais, periodiškai prisijunginėjo prie L. C. AB „SEB bankas“ sąskaitų Nr. ( - ) ir ( - ) , tikrino pastarojo sąskaitų likučius, gaunamas įplaukas bei atliktas finansines operacijas. 2012 metų balandžio mėnesį tiksliau nenustatytą dieną E. B. davus D. A. raktą nuo L. C. buto, esančio ( - ), pašto dėžutės ir nurodžius D. A. kasdien tikrinti L. C. paštą ir išimti visą gaunamą korespondenciją, D. A. tikrino L. C. pašto dėžutę ir išimdavo visą gaunamą korespondenciją. Tokiais savo veiksmais D. A. ir E. B. neteisėtai rinko informaciją apie privatų L. C. gyvenimą.

16E. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus o D. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus už tai, kad turėdami tikslą nužudyti L. C. iš savanaudiškų paskatų bei siekdami nuslėpti įvykdytus sukčiavimus, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, E. B. vadovaujant ir koordinuojant D. A. veiksmus, o taip pat parengus nusikalstamą veiką, nurodžius D. A. 2012-05-23, apie 12.30 val., bute, esančiame ( - ), tykoti L. C. bei jį nužudyti, perdavus raktus nuo minėto buto bei „C“ kategorijos „Flobert“ šoviniais užtaisytą šaunamąjį ginklą – revolverį „Alfa“, D. A. , būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, taip pat dviem svaidomaisiais peiliais, 2012-05-23, apie 12.00 val., atvyko į butą minėtu adresu, kur L. C. įėjus į butą, buto koridoriuje jį užpuolė – šovė du kartus L. C. į krūtinės sritį, sudavė nemažiau keturis smūgius peiliu į veido sritį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį trimis durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis veide kairio skruosto srityje, viena žaizda kakle jungo srityje, dviem pjautinėmis žaizdomis kairėje plaštakoje ir dviem šautinėmis žaizdomis krūtinės kairėje viršuje su įstrigusiais metalinais šratais krūtinės audiniuose, tokiu būdu, siekdami pasisavinti L. C. turtą, rankinę, kurioje buvo 3000 litų, bei nuslėpti L. C. atžvilgiu įvykdutus nusikaltimus – sukčiavimus, E. B. organizavo pasikėsinimą nužudyti L. C. , o D. A. pasikėsino nužudyti L. C. , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes L. C. pavyko pabėgti.

17Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir jį pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; jo veiksmus iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktų perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

18Nuteistasis D. A. teigia, kad jis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, apygardos teismo išvada, jog byloje surinktais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad jis iš L. C. sąskaitos ( - ) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 50500 Lt, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis parodė, kad E. B. prašymu savo vardu atidarė banko sąskaitą, iš kurios išgrynino E. B. pervestus pinigus ir juos atidavė pastarajam. Jam nebuvo žinoma šių pinigų kilmė, jis neturėjo jokių įtarimų, kad E. B. šiuos pinigus įgijo nusikalstamu būdu, nesitarė su pastaruoju pinigus pasidalinti, neužvaldė jokios jų dalies, nebuvo informuotas apie E. B. pragyvenimo šaltinius, gaunamas pajamas. Tokie jo parodymai nėra paneigti bylos duomenimis, jų nepaneigia teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai, susiję su E. B. ir L. C. tarpusavio santykiais, taip pat ir piniginiais, ar E. B. veiksmais, atliekant nukentėjusiajam priklausančių pinigų pervedimus bei jų panaudojimą. Net ir ta aplinkybė, jog E. B. jam – D. A. pasisakė esąs paieškomas, nėra pakankama konstatuoti, gerbiant ir nekaltumo prezumpciją, E. B. galimus nusikalstamus ketinimus, todėl banko sąskaitos atidarymas pastarojo prašymu, E. B. pervestų pinigų išėmimas iš sąskaitos ir grąžinimas E. B. , jam – D. A. nežinant apie tai, kad į sąskaitą E. B. perves svetimus, nusikalstamu būdu užvaldomus pinigus, negali būti vertinama kaip visus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius turinti veika.

19Apeliantas nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika L. C. atžvilgiu turi būti perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 11 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Teigia, jog apygardos teismas, nustatydamas jo tyčios sužalojant nukentėjusįjį L. C. kryptingumą ir kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, neatsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismo išvados apie jo veiksmus L. C. bute grindžiamos prielaidomis ir abejonėmis. Teismas nustatė, kad E. B. revolverį ir šaudmenis įsigijo 2012 m. balandžio mėnesį, t.y. iki to, kai paprašė jo – D. A. savo vardu atidaryti banko sąskaitą ir išgryninti pervestus pinigus. Jis pats tris svaidomuosius peilius įsigijo pasipuikavimo tikslu, juos nešiojo ne nuolatos, ką jis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir šie jo parodymai nėra paneigti jokiais bylos duomenimis. Vertindamas šiuos jo parodymus teismas ignoravo ir tai, kad jis įsigijo net tris svaidomuosius peilius, kurių kiekis pakankamas šių peilių naudojimui sportiniais tikslais, ir kurie, kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, yra mažiausiai pavojingi ginklai, todėl teismo išvada, kad revolveris ir svaidomieji peiliai buvo įgyti užpuolimui, yra tik niekuo neparemta prielaida. Nuosprendyje teismas taip pat nurodė, jog D. A. negalėjo paaiškinti, kaip peiliai ir revolveris atsirado L. C. bute, tačiau nei tokio pobūdžio priekaištai, neatitinkantys nekaltumo prezumpcijos kriterijų, nei kiti duomens (jų nuosprendyje ir nepateikta) nepaneigia jo – D. A. paaiškinimo, kad jam nėra žinoma, kaip minėti ginklai pateko į L. C. butą. Šiuo atveju teismas nutylėjo tai, kad bylos duomenimis nustatyti L. C. artimi ryšiai ne su juo, todėl nuosprendyje pateikiamas jo parodymų įvertinimas neatlaiko kritikos, yra nelogiškas, selektyvaus pobūdžio ir nesuderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

20Pasak nuteistojo D. A. , prielaidos pobūdžio yra ir nuosprendžio išvada, jog jis iš L. C. rankinės išėmė piniginę, ją patikrino, tačiau ji iškrito bėgant iš įvykio vietos. Jis pats paaiškino, jog palaikė ant grindų gulinčią piniginę sava, bet įsitikinęs priešingai, ją paliko balkone. Byloje nėra jokių šį jo teiginį paneigiančių duomenų, nukentėjusysis jo veiksmų nematė. Jam – D. A. nebuvo žinoma apie L. C. pinigų pasisavinimą, o L. C. jo nepažinojo ir apie jo vaidmenį šioje nusikalstamoje veikoje nebuvo informuotas, todėl nukentėjusiojo prielaida, jog D. A. suprato, kad L. C. žino apie pinigų dingimą iš sąskaitos, taip pat neparemta bylos aplinkybėmis. Byloje nustatytų aplinkybių visumos vertinimu nėra pagrįsta ir apygardos teismo išvada, kad šaunant nukentėjusiajam į krūtinės sritį, padarant sužalojimus peiliu kakle, buvo kėsinamasis į nukentėjusiojo gyvybę, siekiama ją atimti, tačiau nukentėjusiajam aktyviai pasipriešinant, nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios. Be to, ji prieštarauja kitai teismo išvadai, jog nusikalstama veika nebuvo baigta todėl, kad L. C. pavyko pabėgti. D. A. nurodo, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, jog į nepažįstamo L. C. , apie kurio artimus santykius su E. B. nežinojo, butą jis ėjo turėdamas tikslą nužudyti nukentėjusįjį, jis pats apie tai davė nuoseklius ir konkrečius parodymus. Nuosprendyje plačiai aptartas E. B. , 2012-06-08 apklausto įtariamuoju, parodymų teisėtumas. Šios apklausos metu E. B. parodė, kad D. A. pasiūlė pagąsdinti L. C. . Nors šie parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, negali būti pripažinti įrodymais, tačiau sutinkamai su BPK 276 straipsnio 4 dalimi, jie gali būti panaudoti bylos įrodymams patikrinti. Šiuo atveju jais patvirtinamas jo – D. A. parodymų patikimumas. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiajam L. C. į krūtinę jis šovė instinktyviai, netikėtai užkluptas. Dviem šūviais iš revolverio, priklausančio „C“ kategorijos – mažos galios ginklams, iššauti metaliniai šratai įstrigo viršutiniuose L. C. krūtinės audiniuose. Iš šių duomenų neseka, kad jo veiksmai buvo nukreipti į L. C. gyvybės atėmimą. Svaidomuoju peiliu, kuris priklauso „D“ kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams – mažiausiai pavojingiems ginklams, jis L. C. sudavė kelis smūgius, nesitaikydamas į kokią nors konkrečią kūno vietą, tai patvirtina ir peiliu padarytų kūno sužalojimų pobūdis bei laipsnis, smūgiai nebuvo stiprūs, skirti išvengti sulaikymo, nes L. C. fizinio pajėgumo požiūriu buvo akivaizdžiai pranašesnis už jį. Kai L. C. jį atstūmė, jis jo nepersekiojo ir nesivijo, o užsidarė bute. Tokiu būdu jo patekimas į L. C. butą nebuvo sąlygotas galimo susidūrimo su nukentėjusiuoju, o jo panaudotos fizinio smurto prieš nukentėjusįjį priemonės (mažos smogiamosios galios revolverio ir mažiausiai pavojingo svaidomojo peilio), smurto pobūdis, intensyvumas ir galiausiai – kūno sužalojimų sunkumas neliudija apie tai, kad buvo siekiama atimti nukentėjusiajam gyvybę. Nuteistojo manymu, apygardos teismas šių aplinkybių viseto neįvertino, akcentavo tik kai kurias iš jų, todėl teismo išvada dėl iš anksto planuoto ketinimo nužudyti nukentėjusįjį nėra pagrįsta BPK 20 straipsnio 5 dalies požiūriu. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas siekį nužudyti L. C. grindė ir pastarojo subjektyviu įsitikinimu, kuris taip pat turi būti vertinamas bylos aplinkybių kontekste ir negali būti dominuojantis, kaip tai atsispindi nuosprendyje nustatant jo – D. A. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę. Nuteistasis D. A. teigia, jog E. B. paprašytas paimti iš svetimo buto daiktus jis suprato, kad elgiasi nusikalstamai – pažeidžia asmens būsto neliečiamumą (BK 165 straipsnis), ir, nenorėdamas palikti pėdsakų, mūvėjo pirštines, o būdamas išsigandęs dėl įvykio, jas tiesiog numetė ant žemės netoli balkono. Mano, kad toks elgesys nedera su išankstiniu pasiruošimu žudyti ir nusikaltimo pėdsakų slėpimu, kaip tai konstatuota nuosprendyje.

21Apeliantas taip pat nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas jam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pažeidė BK 54 ir 55 straipsnių nuostatas, nes jis pats atvyko į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, davė nuoseklius ir konkrečius parodymus apie įvykių aplinkybes, kas atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Be to, būtent jo iniciatyva nukentėjusiajam L. C. buvo atlyginta dalis, nors ir nedidelė, padarytos materialinės žalos. Tai, kad pinigus sumokėjo jo motina, nepaneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat neįvertino.

22Apeliaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, ir šioje dalyje E. B. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nėra įrodyta, kad E. B. padarė šias nusikalstamas veikas, arba sušvelninti E. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus paskirtą bausmę.

23Nuteistojo gynėjas teigia, jog apygardos teismas, pripažindamas E. B. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų, nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų.

24Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktuose.

25Apeliantas nurodo, jog teismas, grįsdamas E. B. kaltę nukentėjusiojo L. C. , paties E. B. , kito nuteistojo šioje byloje D. A. parodymais ir kitais netiesioginės kilmės duomenimis, nesilaikė netiesioginiams įrodymams vertinti keliamų reikalavimų, nes tokie įrodymai turi būti vertinami itin skrupulingai, nuosekliai ir apdariai. Teigia, jog nukentėjusiojo L. C. parodymai niekaip nepatvirtina, kad E. B. iš savanaudiškų paskatų ir siekdamas nuslėpti sukčiavimus L. C. atžvilgiu, koordinavo ir organizavo pastarojo nužudymą. Nors L. C. nurodė, kad 2012-05-23 jis, pamatęs banke pinigų trūkumą, skambino E. B. , kuriam, be kita ko, pasakė, kad eina į ( - ) esantį butą, tačiau tai nepatvirtina net prielaidos, jog E. B. , sužinojęs apie tai ir siekdamas nuslėpti padarytus nusikaltimus, staiga ėmė organizuoti nukentėjusiojo nužudymo veiksmus. Jokių kitų patikimų duomenų, kuriuos būtų galima patikrinti ir kurie patvirtintų, kad E. B. iš tiesų norėjo nužudyti L. C. ir tokius veiksmus organizavo, nukentėjusysis nepateikė. Nors byloje yra duomenys, kad E. B. įsigijo šaunamąjį ginklą su šaudmenimis, juos išbandė kartu su D. A. , kuris, be kita ko, pats buvo įsigijęs ir svaidomuosius peilius, tačiau to nepakanka išvadai, kad E. B. šaunamąjį ginklą davė D. A. tuo tikslu, kad šis, jį panaudodamas, nužudytų L. C. . E. B. visą laiką nuosekliai teigė, kad ginklas nuolat buvo laikomas automobilyje, kurį paprastai vairavo D. A. , nes pats E. B. neturėjo teisės vairuoti, ką patvirtino ir D. A. , taigi, ši aplinkybė jokių tarpinių faktų nepatvirtina. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad būtent E. B. būtų nurodęs D. A. eiti į butą ir neštis minėtą ginklą. Tai, apelianto nuomone, yra tik spėjamojo pobūdžio teiginiai, kuriais teismas iš esmės patikėjo vien tik todėl, kad L. C. parodymus vertino kaip nuoseklius, o nuteistųjų – kaip prieštaringus ir nenuoseklius. Tuo tarpu paties D. A. veiksmų priežastingumo ir elgesio motyvacijos teismas giliau netyrė, nesiaiškino, kodėl gi šiam nuteistajam prireikė su savimi turėti ginklą bei svaidomuosius peilius (jeigu tikėti teismo padarytomis išvadomis), nors D. A. teisme parodė, kad E. B. ne kartą jam buvo davęs raktus nuo buto ( - ), o 2012-05-23 paprašė jo iš šio buto paimti dėžutę. Perskaičius D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškėjo, kad iš tiesų E. B. prašė D. A. paimti iš buto dėžutę, nurodė, kur ji padėta, o tai rodo, kad tarp E. B. ir D. A. nebuvo jokio išankstinio susitarimo vienaip ar kitaip elgtis ( - ) bute 2012-05-23, jokie bylos duomenys neduoda pagrindo teigti, kad E. B. , žinodamas, jog į butą grįžta L. C. , staiga suorganizavo šio asmens nužudymą. Nei susitarimo, nei bendro plano veikti, nei juo labiau tikslo nužudyti L. C. E. B. neturėjo, nes nukentėjusysis tai dienai buvo E. B. motinos gyvenimo draugas, E. B. ir L. C. santykiai iki įvykio buvo labai geri, jie vienas kitu pasitikėjo. L. C. , žinodamas, jog E. B. turi problemų su teisėsauga, padėjo šiam finansiškai, parūpino gyvenamąją vietą ir t.t. E. B. taip pat padėjo L. C. tiek parduodant butą, tiek ieškant naujo, ko teisme neneigė ir pats nukentėjusysis. Nelogiška būtų manyti, kad E. B. nori pašalinti savo motinos gyvenimo draugą vien todėl, jei laikyti teisingomis skundžiamojo nuosprendžio išvadas, kad apgaule užvaldė nukentėjusiojo pinigines lėšas, juk nukentėjusiojo L. C. nepasitenkinimą galimai neteisėtais E. B. veiksmais būtų buvę galima išspręsti šeimos rate. Tos aplinkybės, kad E. B. persikėlė gyventi į kita butą, nuomojosi automobilį, bandė išgryninti pinigus iš bankomato per kitą asmenį, naudojosi banko sąskaita, atidaryta kito asmens vardu, prašė D. A. tikrinti pašto korespondenciją ( - ) buto pašto dėžutėje ir kt., gynėjo teigimu, rodo vienintelę priežastį – pastarojo siekimą nepakliūti į teisėsaugos institucijų akiratį dėl anksčiau padarytų pažeidimų. Taip nutiko ir 2012-05-23, kuomet E. B. prireikė daiktų iš pirmiau minėto buto. Išankstinio plano nužudyti L. C. nebuvimą, apelianto nuomone, patvirtina ir paties D. A. bei E. B. parodymai apie tai, kaip elgėsi į butą grįžęs D. A. , kuris buvo sumišęs, išsigandęs ir pan. Būtent šio asmens reakcija, paties E. B. prašymas neišduoti, kur jis gyvena, rodo, kad viskas vyko spontaniškai, neplanuotai, neapgalvotai ir pačiam E. B. apie tai net nenutuokiant. Be to, būtų labiau nei keista manyti, kad dar iki įvykio nuo teisėsaugos besislapstantis asmuo, kuris pasikėsino nužudyti kitą asmenį, taip lengvai leistųsi pričiumpamas policijos, vykstant į pajūrį. Tuo tarpu D. A. apsisprendimas vienaip ar kitaip elgtis bute, esančiame ( - ), nesuponuoja savaiminės išvados, kad prie to prisidėjo, žinojo ar kitaip visa tai organizavo būtent E. B. . Tai, kad D. A. 2012-05-23 ( - ) esančiame bute galimai buvo su pirštinėmis, turėjo ar neturėjo su savimi kokius nors ginklus ir pan., nekeičia esmės vertinant E. B. veiksmus, nes byloje nesurinkta nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti pastarojo spontaniškai susiformavusius tikslus nukentėjusiojo L. C. atžvilgiu. Tam, kad konstatuoti, jog E. B. , sužinojęs, jog L. C. 2012-05-23 eina į savo butą, ėmė staiga organizuoti pasikėsinimą, t.y. duoti nurodymus D. A. kur eiti, ką daryti ir t.t., byloje turėtų būti nustatyti neginčijami duomenys, kad, pavyzdžiui, tą dieną, prieš pat pasikėsinimą nužudyti nukentėjusįjį, E. B. skambino D. A. ar kitaip su juo susisiekė, siekiant aptarti pastarojo veikimo aplinkybes, juolab, kad tuo metu niekas negalėjo žinoti, ar L. C. į butą grįžta vienas, ar su kuo nors, ar tikrai būtent tuo metu, kada planavo, ar ne.

26Nuteistojo gynėjas teigia, jog E. B. nepagrįstai inkriminuotos ir savanaudiškos paskatos, nes byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad pastarasis būtų galėjęs numanyti, kad nukentėjusysis L. C. pareis į butą, esantį ( - ) gatvėje, turėdamas pinigų, taip pat negalėjo numatyti, kaip tokioje situacijoje elgsis D. A. . Juo labiau, kad E. B. nebuvo jokio pagrindo organizuoti ir koordinuoti turto grobimą, nes tai jis galėjo padaryti pervesdamas atitinkamas pinigų sumas iš vienos L. C. sąskaitos į kitą, kurių valdymo (prisijungimo) duomenis jam buvo davęs pats nukentėjusysis.

27Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

28Nuteistojo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. B. 2012-03-07, 2012-04-03 ir 2012-04-04 apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Nordecum“, UAB „“4finance“, UAB „MCB Finance“ ir UAB „VIA SMS LT“ priklausantį turtą, taip pat, kad 2012-04-13, 2012-04-16 ir 2012-04-23, pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais ir iš L. C. sąskaitos pervesdamas atitinkamas sumas į kitą pastarojo vardu atidarytą sąskaitą, kuria pats naudojosi, apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. C. priklausantį turtą. Teigia, kad esminis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, grįsdamas E. B. kaltę padarius šias nusikalstamas veikas, yra nukentėjusiojo L. C. parodymai, tačiau grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį būtina vadovautis duomenų visuma, o ne fragmentine jų analize, nepriklausomai nuo to, kaip gali būti vertinami paties nuteistojo parodymai dėl tam tikrų aplinkybių. Be to, vertinant antrinio pobūdžio įrodymus, kokių dauguma yra šioje byloje, reikalingas skrupulingas teismo dėmesys ir pastangos juos vertinti atsargiai, argumentuotai ir apdairiai. Tuo tarpu teismas, patikėdamas išimtinai tik nukentėjusiojo L. C. parodymais, įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nepaaiškino, kodėl netiki kitais šaltiniais nustatytais duomenimis, iš kurių matyti, jog dar iki ( - ) esančio buto pardavimo nukentėjusysis ne tik dažnai išgėrinėdavo, bet kartu, trūkstant pinigų, galvojo apie greituosius kreditus (nuteistojo E. B. , liudytojų I. C. , L. B. parodymai). Be to, kaip jau minėta, santykiai tarp E. B. ir jo motinos draugo L. C. iki lemtingo įvykio, kurį teismas įvertino kaip pasikėsinimą nužudyti, buvo ypač geri, kaip tėvo ir sūnaus, nukentėjusysis rūpinosi E. B. – pastarajam turint problemų su teisėsauga, padėjo atidaryti savo vardu sąskaitas banke, perdavė nuteistajam prisijungimo prie sąskaitų duomenis, leido gyventi jam priklausančiame bute. Kita vertus, nukentėjusysis, kad ir buvo geras E. B. , neatsispyrė alkoholio vartojimui, o paraiškos greitiesiems kreditams gauti ir jų gavimas siejamas su datomis (2012-03-07, 2012-04-03, 2012-04-04), kuomet L. C. dar nebuvo pardavęs savo buto, esančio ( - ) (pinigai už butą į L. C. sąskaitą buvo sumokėti tik 2012-04-12). Be to, bene iš karto po įvykio, t.y. 2012-05-23, L. C. nutraukė santykius su E. B. motina, kas, anot nuteistojo, galėjo reikšti ir tai, kad iš kredito bendrovių gautus pinigus greičiausiai teks grąžinti ne kam kitam, kaip pačiam E. B. . Visi šie duomenys, pasak gynėjo, leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, be jokio rimto pagrindo suabejojo nuteistojo E. B. paaiškinimais apie kreditų paėmimą ir pinigų pervedimus, neįsigilino į tai, kad norint gauti greituosius kreditus, pirmiausiai buvo privalu užsiregistruoti, tam panaudojant asmens duomenis, t.y. nukentėjusiojo L. C. anketinius ir kitus kliento lojalumą ir patikimumą patvirtinančius duomenis, nesiaiškino, kaip šiuos duomenis E. B. sužinojo, kodėl šiuos duomenis jam suteikė pats nukentėjusysis ir t.t. Dėl šių aplinkybių apeliantas abejoja, ar yra pagrindas vienareikšmiškai teigti, kad E. B. naudojo apgaulę, siekiant užvaldyti svetimą turtą.

29Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje.

30Nuteistojo gynėjo nuomone, taip pat kyla abejonių, ar apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nustatydamas, kad E. B. , naudodamasis sąskaitomis Nr. ( - ) ir ( - ) , padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pats L. C. leido E. B. naudotis jo vardu atidaryta sąskaita ( - ) , perdavė pastarajam jos naudojimo duomenis, taigi, baudžiamuoju teisiniu požiūriu negalima teigti, kad E. B. yra kaltas dėl to, jog naudojosi sąskaitomis, įskaitant ir ( - ) , t.y. neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nes pats naudotojas, t.y. L. C. , juos E. B. ir suteikė. Nors vėliau paaiškėjo, kad E. B. , kaip rašoma teismo nuosprendyje, naudodamasis šiomis dvejomis sąskaitomis, pervedinėjo pinigus, gaudavo greituosius kreditus, tačiau toks naudojimasis kito asmens banko sąskaitomis elektronine forma, apelianto nuomone, labiau laikytinas kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje, padarymo būdas, o ne kartu ir pagal sutaptį kvalifikuojama veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje.

31Apeliantas taip pat nurodo, jog apygardos teismas be pagrindo netikėjo ir nesivadovavo teisme duotais nuteistojo E. B. parodymais. Nors teismas nurodė, kad pastarojo parodymai buvo nenuoseklūs, tačiau E. B. teisme paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, t.y. kad jam buvo daromas psichologinis poveikis, reikalaujama sakyti tai, kas būtina, o ne taip, kaip iš tiesų buvo. Taip pat teismui E. B. paaiškino, kad pats L. C. , žinodamas apie jo problemas su teisėsauga, pasiūlė atidaryti sąskaitą banke jo paties vardu, išsakė norą padėti jam finansiškai ir tai girdėjo jo artimieji, iš ko seka, kad L. C. leido E. B. pilnavertiškai naudotis jo vardu atidaryta sąskaita. Taigi, byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad L. C. nedavė sutikimo E. B. naudotis banko sąskaitomis, nerėmė pastarojo finansiškai ir pan.

32Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje.

33Nuteistojo E. B. gynėjas nurodo, kad teismas, pripažindamas E. B. kaltu padarius BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konstatavo, jog byloje nustatyta, kad pasinaudojus bankininkystės kodais, kaltinamiesiems buvo žinoma informacija apie nukentėjusiojo sąskaitos likutį, gaunamas įplaukas ir atliktas finansines operacijas. Tam, kad pats nukentėjusysis nesužinotų sąskaitos likučio, nepastebėtų, jog iš sąskaitos dingo pinigai, buvo tikrinama jo pašto korespondencija. Taigi, kaltinimas E. B. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį iš esmės susideda iš dviejų dalių, t.y. periodiškas prisijungimas prie L. C. sąskaitų pasinaudojant elektroninės bankininkystės kodais siekiant sekti pinigų judėjimą ir periodinis L. C. pašto korespondencijos tikrinimas. Tačiau E. B. taip pat yra pripažintas kaltu ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai panaudodamas svetimas elektronines mokėjimo priemones – L. C. vardu atidarytos sąskaitos AB banke „SEB bankas“ Nr. ( - ) ir ( - ) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – vartotojo prisijungimo kodą, PIN kodą ir slaptažodžius, tokiu būdu neteisėtai prisijungęs prie L. C. banko sąskaitų, neteisėtai atliko finansines operacijas. Todėl, pasak gynėjo, kyla pagrįsta abejonė, ar teismas, pripažindamas E. B. padarius šias abi nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra griežtesnė už BK 167 straipsnio 1 dalies sankciją, todėl šių dviejų nusikalstamų veikų teisinį vertinimą apsprendžia ir sankcijų už šių veikų padarymą derinimo principas, reiškiantis, kad veika, kurios požymiai bent iš dalies sutampa su kitos veikos, už kurią numatyta aiškiai griežtesnė sankcija, nei už pirmąją, yra tos antrosios nusikalstamos veikos sudėtinė dalis. Be to, iš faktinių aplinkybių darytina išvada, kad E. B. (jei manyti, kad apygardos teismas padarė teisingas išvadas dėl BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos), turėdamas nukentėjusiojo L. C. jam suteiktus duomenis, kad ir be jo leidimo prisijungdamas prie nukentėjusiojo sąskaitų, siekiant stebėti jose esančių pinigų likučius bei judėjimą, o taip pat siekiant pervesti tam tikras pinigų sumas į kito asmens sąskaitą ir pan., tai darydamas kartu pažeidė ir L. C. privataus gyvenimo ribas, t.y. rinko informaciją apie L. C. turimų pinigų sąskaitoje judėjimą ir t.t. Todėl gynėjo nuomone, šiuo konkrečiu atveju BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika apima BK 167 straipsnio 1 dalies nuostatas. Juk niekaip neįmanoma, kad ir neteisėtai prisijungus prie kito asmens banko sąskaitos, išvengti informacijos apie sąskaitos savininko privatų gyvenimą rinkimo, dėl ko E. B. veiksmai negali būti teisiškai vertinami tiek pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, nes neteisėtas prisijungimas prie kito asmens banko sąskaitos visada apima informacijos apie to asmens privataus gyvenimo aplinkybes rinkimą ar bent priartėjimą prie to. Juolab, kad byloje surinkti duomenys rodo, jog E. B. , skirtingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, naudodamasis nukentėjusiojo banko sąskaita, tai darė savo reikmėms. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo L. C. parodymų, pastarasis nemokėjo naudotis kompiuteriu, todėl, pasitikėdamas E. B. , leido šiam naudotis jo turimais duomenimis, prisijungimo duomenimis ir pan. Šios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, gynėjo teigimu, paneigia teismo išvadą, kad E. B. neteisėtai rinko informaciją apie L. C. privataus gyvenimo aplinkybes, juolab, kad prie minėtų banko sąskaitų jis prisijungdavo tik tuomet, kai reikėdavo pervesti sąskaitoje esančius pinigus. Be to, byloje liko nepaneigta ta aplinkybė, kad pašto dėžutė buvo tikrinama siekiant paimti E. B. priklausančią korespondenciją, o šiuos veiksmus atliko D. A. , nes E. B. tuo metu stengėsi nepakliūti į teisėsaugos akiratį. Tai, kad E. B. turėjo teisę naudotis L. C. buto pašto dėžute, rodo ir paties nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jis laikinai leido E. B. gyventi jo bute, davė buto raktus, t.y. nuteistasis turėjo teisėtai jam duotus raktus. Be to, kaltinimo dalis dėl pašto dėžutės tikrinimo visiškai nepasitvirtino ir liudytojo A. J. parodymais, iš kurių matyti, kad kai L. C. jam atidavė vienintelį raktą nuo pašto dėžutės, jis joje rasdavo korespondenciją, kuri būdavo adresuota L. C. ir pastarojo dukrai, nukentėjusiajam buvo atsiųsta sąskaita iš „Tele 2“ ir „Swedbank“ dėl pensijos. Be to, pašto dėžutę galima atrakinti ir be rakto. Gynėjo nuomone, abejonių kelia ir teismo išvada, kad E. B. rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą tikrindamas to asmens pašto dėžutę, į kurią bankas siųsdavo duomenis apie sąskaitų likučius, nes vargu ar bankas paprastu paštu siuntė informaciją apie fizinio asmens turimos sąskaitos likučius.

34Pasak gynėjo, skunde iškeltas abejones dėl E. B. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės (jas apeliantas taip pat ginčija kaip neteisingas), kad E. B. organizavo pasikėsinimą nužudyti L. C. be kita ko siekdamas nuspėti L. C. atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus – sukčiavimus, bet ne neteisėtą finansinių operacijų atlikimą neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir ne informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą.

35Dėl priteistos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio.

36Nuteistojo E. B. gynėjas teigia, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos patirtos neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė BPK bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis, vadovaujantis teismų praktika (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007 ir kt.), sietina su nematerialiomis vertybėmis, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, taip pat atkruti socialinį teisingumą. Apelianto nuomone, apygardos teismas, spręsdamas dėl šios žalos dydžio nustatymo, nusprendė ne kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet nubausti E. B. . Be to, teismas visiškai neanalizavo žalos dydžio nustatymo kriterijų, nuosprendyje labai paviršutiniškai atskleidė šios žalos dydžio nustatymo motyvus. Teismas neanalizavo, ką tokia žala, jei E. B. savo veiksmais ir padarė, lėmė. Tuo tarpu vertinant šį kriterijų, tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai turi būti vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2008). Be to, teismas turėjo atkreipti dėmesį ir įvertinti, ar, sprendžiant iš nukentėjusiojo paaiškinimų, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie žalos jis priskiria ir susirūpinimą būsimomis pasekmėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008), tačiau to nepadarė, apsiribodamas deklaratyviu ieškinio teiginių perrašymu. Tesimas turėjo pareigą, vadovaudamasis ieškinyje išdėstytais argumentais ir bylos duomenimis, labai konkrečiai atsakyti, kokią žalą patyrė L. C. , kokius neigiamus padarinius patyrė po nusikalstamos veikos, kiek laiko truko tokių pasekmių įtaka, kokios įtakos tokie padariniai turėjo tolimesniam jo gyvenimui, t.y. tiek kaip asmeniui, tiek ir santykyje su aplinka (įskaitant artimąją ir dalykinę (darbinę) aplinką). Tuo tarpu bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis po 2012-05-23 patirtų sužalojimų iki nuosprendžio priėmimo negalėjo dirbti ar toliau normaliai gyventi. Iš bylos medžiagos matyti, kad po įvykio L. C. nutraukė santykius su E. B. motina, toliau kartu negyveno ir nebendravo, todėl teigti, kad šis įvykis lėmė tai, jog nukentėjusiajam buvo gėda prieš savo artimuosius, nėra jokio pagrindo. Be to, gynėjo manymu, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu pasekmių dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų neliko. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad iki įvykio L. C. santykiai su E. B. buvo itin geri, jie nekonfliktavo, pasitikėjo vienas kitu, kad L. C. artimai bendravo su nuteistojo motina, buvo šiam kaip patėvis, taip pat, kad iš karto po įvykio tiek nuteistasis E. B. , tiek jo motina labai pergyveno dėl to, kas atsitiko, stengėsi padėti nukentėjusiajam. Visos šios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad iš E. B. ir kito nuteistojo solidariai priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis.

37Dėl paskirtų bausmių.

38Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmes, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neatlygino savo veiksmais padarytos žalos, ši aplinkybė negali būti laikoma atsakomybe sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio prasme. Faktas, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta, nereiškia, kad dėl to asmeniui skirtina atsakomybė savaime tampa griežtesnė. Šiuo atveju, gynėjo nuomone, teismas supainiojo bausmės ir nusikalstama veika padarytos žalos institutų paskirtį, nes priešingu atveju vienas iš nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo instituto tikslų taptų represinis, t.y. nubaudimo, o ne kompensacinis. Be to, teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, nukrypo nuo teismų praktikos ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes aplinkybėmis panašiose baudžiamosiose bylose apygardų teismai skiria gerokai švelnesnes bausmes – nuo 6 metų 6 mėnesių iki 10 metų laisvės atėmimo (Kauno apygardos teismo: 2012-05-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-397/2012; 2011-12-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-493/2011; 2011-10-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-397/2011; 2010-06-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje N1-151/2010; Šiaulių apygardos teismo 2010-06-29 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-116/2010; Panevėžio apygardos teismo: 2011-04-29 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-349/2011; 2008-01-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-16-491/2008; Klaipėdos apygardos teismo: 2011-05-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-150-462/2011; 2012-06-22 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-380/2012.

39Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. C. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš nuteistųjų E. B. ir D. A. solidariai priteisti jo naudai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat papildomai turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

40Nukentėjusysis L. C. nurodo, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tiek sveikatos sutrikdymu, tiek emociniais išgyvenimais, tačiau mano, jog tinkamai neįvertino, kaip patirti dvasiniai išgyvenimai neigiamai įtakos jo gyvenimo kokybę ateityje. L. C. pažymi, jog iki pasikėsinimo į jo gyvybę jis gyveno su nuteistojo E. B. motina L. B. , jo santykiai su E. B. buvo artimesni nei su tikrąja dukra I. C. , šiuos asmenis laikė savo antrąja šeima, manė, kad mirus žmonai likimas lėmė turėti antrą šeimą. Nurodo, jog po pasikėsinimo į jo gyvybę, kurį organizavo E. B. , bei jo atžvilgiu įvykdytų sukčiavimų, ko pasekoje prarado praktiškai visas savo santaupas, priteista 40 000 Lt neturtinė žala vargu ar padės pradėti gyvenimą iš naujo, leis pasitikėti žmonėmis, dings nuolatinės baimės ir persekiojimo jausmas. Apeliantas taip pat pažymi, kad nuteistieji, nepaisant to, kad yra jauno amžiaus, darbingi, neturintys sveikatos problemų, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nebuvo įsigiję jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Šios aplinkybės ir priteistas civilinis ieškinys, kokio jis dydžio bebūtų, leidžia daryti išvadą, kad savanoriškai kaltinamieji žalos neatlygins. Pastarieji, neturėdami savo pajamų, gyveno iš nusikalstamos veikos metu gautų pinigų – nuomojosi butą, automobilius, dažnai naudojosi taksi paslaugomis, pramogavo kavinėse, pirko ginklus.

41Apeliantas teigia, jog apygardos teismo nuosprendyje paminėta teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose nėra vienoda. Kiekvienu atveju teismas žalos dydžio klausimą turi spręsti individualiai, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, nusikaltimų pobūdį, jų mąstą, sukeltas pasekmes įstatymo ginamoms ir saugomoms vertybėms, vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, juos vertindamas ne tik kaltinamųjų naudai.

42Teismo posėdžio metu nuteistasis D. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. A. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiojo L. C. atstovė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. A. ir nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo D. A. , nuteistojo E. B. gynėjo ir nukentėjusiojo L. C. apeliacinius skundus atmesti.

43Nuteistojo D. A. ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nukentėjusiojo L. C. apeliacinis skundas atmetamas.

44Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, bylą šiuo atveju tikrina paduotų apeliacinių skundų ribose, todėl iš esmės apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria D. A. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, E. B. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi dėl šios dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

45Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam E. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, bei nuteistajam D. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, E. B. ir D. A. kaltės padarius šias nusikalstamas veikas pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuteistojo E. B. gynėjo bei nuteistojo D. A. apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai bei pateiktas selektyvus atskirų bylos įrodymų vertinimas šių teismo išvadų nepaneigia. Taip pat apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad E. B. ir D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, tačiau, konstatuodamas, jog šie nuteistieji neteisėtai rinko informaciją apie privatų L. C. gyvenimą be kita ko ir tikrindami pastarojo pašto dėžutę bei išimdami visą gaunamą korespondenciją, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.

46Bylos duomenimis, nuteistasis E. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad sąskaitą SEB banke, skirtą jam naudotis, savo vardu nukentėjusysis L. C. atidarė ne jo įkalbėtas, bet savo iniciatyva. Jis pats, L. C. pasiūlius savo „Swedbanko“ kortelę, tik nurodė, kad šis bankas jam netinka, todėl sąskaita buvo atidaryta SEB banke. Paraiškas greitiesiems kreditams gauti L. C. vardu jis pildė pastarojo prašymu. Nukentėjusysis tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu ir paprašė jo tuos kreditus paimti, pats diktavo jam duomenis iš savo ID kortelės, kam jam reikalingi kreditai, neaiškino, prašydavo jų, kai reikėdavo susimokėti už butą ar dar kažkam. Taip pat jis padėjo L. C. parduoti butą, todėl pastarasis, gavęs 5000 Lt rankpinigių, 2000 Lt grynaisiais pinigais davė jam, o likusius pragėrė ir tuomet atsigulė į ligoninę Naujojoje Vilnioje, dar prašė jo, kad paskambintų pirkėjui ir pasakytų, kad susitarimas dėl buto pardavimo galioja, ką jis ir padarė. Išėjęs iš ligoninės L. C. buto pardavimo reikalus tvarkėsi pats, jis apie tai nieko nežinojo. Kai L. C. pardavė jam priklausantį butą ir į šio vardu atidarytą kitą sąskaitą SEB banke buvo pervesti pinigai, pasakė jam, kad gali buto nuomai persivesti 5000 Lt iš už butą gautos 160000 Lt sumos. Tuomet jis paaiškino L. C. , kad negali valdyti tos sąskaitos, po ko nukentėjusysis nuvyko į banką ir atvežė jam kodų generatorių, naujus kodus, naujus prisijungimo slaptažodžius, kad per elektroninę bankininkystę jis – E. B. galėtų valdyti ne vieną, o abi sąskaitas. Tokiu būdu jis nukentėjusiojo siūlymu 2012-04-13 iš pastarojo sąskaitos į L. C. vardu atidarytą sąskaitą, kuria pats naudojosi, pervedė 5000 Lt buto nuomai, kadangi L. C. butas, kuriame jis iki tol gyveno, jau buvo parduotas, o gyventi motinos bute negalėjo dėl paieškos. 2012-04-16 5001 Lt bei 2012-04-23 10000 Lt į savo naudojamą sąskaitą jis persivedė taip pat su L. C. žinia. Pastaroji suma buvo pervesta tam, kad jis – E. B. vėliau, t.y. liepos mėnesį, šiuos pinigus pervestų už dalyvavimą buto, kurį L. C. norėjo pirkti, aukcione. Adresatą – Turto banką bei mokėjimo paskirtį – už butą Kairiūkščio g., užrašė tam, kad nepamirštų, jog tai pinigai, skirti aukcionui. Šiuos pinigus jis panaudojo savo reikmėms – atidavė skolas, bet tai taip pat padarė su L. C. žinia, pažadėjo pastarajam, kad iki liepos mėnesio tuos pinigus surinks. 2012-05-09 ir 2012-05-10 2000 Lt į D. A. sąskaitą pervedė nukentėjusiajam leidus, o D. A. sąskaita pasinaudojo todėl, kad tomis dienomis niekur nerado L. C. banko sąskaitos, kuria naudojosi pastarojo leidimu, kortelės. Nukentėjusysis piktnaudžiavo alkoholiu, išgėręs jo klausinėdavo, kur dingo pinigai, nuolat pamiršdavo, kad juos pats pasiėmė, kad jam leido persivesti pinigus, tai prisimindavo tik pasižiūrėjęs į sąskaitą arba kai E. B. jam tai primindavo. 48500 Lt iš L. C. naudojamos banko sąskaitos į D. A. sąskaitą jis pervedė savavališkai, be nukentėjusiojo žinios, ir dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jis paprašė D. A. leisti pasinaudoti savo sąskaita ir šis sutiko bei pažadėjo nuimti tuos pinigus, ką ir padarė. Tuos pinigus E. B. sudėjo į seifą, kurį laikė nuomojamame bute. Sekančią dieną iš tų pinigų paėmė kelis tūkstančius litų ir kartu su D. A. vyko apsipirkti, pirko drabužių, kitų prekių, iš viso iš tų pinigų išleido 8500 Lt, 40000 Lt turėjo likti seife. D. A. iš šios sumos nieko neteko, pastarajam jis nieko nepasakojo apie savo ir L. C. sąskaitas. Taip pat E. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2012 m. kovo pabaigoje iš smalsumo pagal skelbimą internete nusipirko šratinį revolverį „Alfa“, vėliau su D. A. nusprendė, kad reikia šį ginklą išbandyti, todėl pagal skelbimą įsigijo ir kulkų šiam ginklui, kelis kartus jį išbandė miške, taip pat šaudė stotelėje. Kadangi jis laukė laiško iš užsienyje gyvenančio draugo, paprašė D. A. , kad pastarasis, kai bus netoliese, iš jo nurodytos pašto dėžutės jį paimtų, davė nuo pašto dėžutės raktą. D. A. kelis kartus buvo užvažiavęs į tą namą, kur buvo parduotas L. C. butas, ir surinko visą korespondenciją. Tarp jos buvo tik vienas laiškas L. C. – sąskaita už komunalines paslaugas, o visa kita buvo reklamos. Jokio pasikėsinimo į nukentėjusįjį nebuvo. Jis tiesiog paprašė D. A. nuvykti į butą ir paimti dėžutę bei kelis maišus su jo drabužiais. Davė D. A. buto raktus, o po to išėjo taip, kaip išėjo. Iki 2012-05-23 įvykio jie kartu kelis kartus buvo nuvykę prie to namo, nes bute buvo likę daug jo daiktų. Į butą pasiimti daiktų jis eidavo vienas, D. A. likdavo automobilyje. D. A. apie tai, kad patėvis pardavė butą, lygtai neminėjo, kam priklauso tas butas, nesakė, tik paaiškino, kad anksčiau jame gyveno ir ten liko jo daiktai. Įvykio dieną D. A. berods vežė savo panelę į mokyklą prie M. Riomerio universiteto. Kadangi grįžtant D. A. buvo pakeliui, todėl ir paprašė jo užsukti ir paimti daiktus, pasakė, kur juos rasti, davė buto raktą. D. A. vežė panelę 10-11 val. ir sakė pakeliui užvažiuos į tą butą. Maždaug nuo 12 iki 14 valandos jam paskambino L. C. ir pasakė, kad bute jį užpuolė. Tuomet jis siūlė iškviesti greitąją ar policiją, bet L. C. pasakė, kad kaimynai jau iškvietė, jam liepė nevažiuoti, nes daug policijos. Nukentėjusysis apibūdino užpuolusį vaikiną, bet jis nepagalvojo, kad tai D. A. . Po 10 min. sugrįžo D. A. , buvo kruvinas, paaiškino, kas įvyko. Iš kur bute atsirado peiliai ir ginklas, jis nežino. Ginklas, kurį jis įsigijo, visą laiką būdavo automobilyje, jis jo su savimi nesinešiodavo, o peilius turėjo D. A. . Apie pirštines pirmą kartą išgirdo teisme. Prieš eidamas į butą L. C. jam neskambino, nesakė, kad sąskaitoje trūksta pinigų, bent jau jis tokių aplinkybių neprisimena (t. 10, b.l. 106-114). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, pranešus apie įtarimą kartu su D. A. apgaule užvaldžius nukentėjusiojo L. C. didelės vertės turtą – 49500 Lt bei pasikėsinus įvykdyti plėšimą L. C. atžvilgiu, E. B. parodė, kad papasakojo D. A. , jog jo patėvis L. C. pardavė butą už 160000 Lt, po ko D. A. pasiūlė iš L. C. sąskaitos į jo – D. A. sąskaitą pervesti 10000 Lt. Kadangi E. B. turėjo kodus ir kodų generatorių, kurių pagalba galėjo prisijungti prie L. C. banko sąskaitos, sutiko su D. A. pasiūlymu, prisijungė prie L. C. sąskaitos ir į D. A. sąskaitą iš pradžių pervedė 1000 Lt, o po to per keletą kartų pervedė apie 50000 Lt, o D. A. šiuos pinigus 2012-05-11 vakare išgrynino bankomate, esančiame prekybos centre „BIG“, juos atsinešė į nuomojamą butą, kuriame jie kartu gyveno, ir šiuos pinigus pasidalino per pusę. Po kelių dienų D. A. ėmė jam sakyti, kad jie labai „įklimpo“, bus problemų, todėl reikia jo patėvį pagąsdinti, kad šis atiduotų ir likusius pinigus. Po šio pokalbio D. A. kažkur išvyko ir sugrįžo su šratiniu revolveriu „Alfa“, o vėliau atsinešė ir metalinius peilius, skirtus sportui, mėtymui į taikinį. E. B. paklausus, kam šie daiktai reikalingi, D. A. atsakė, jog pagąsdins jo patėvį, kad šis atiduotų likusius už butą gautus pinigus. Jis buvo davęs D. A. raktus nuo patėvio buto, kuriame pastarasis iki 2012-05-23 jau keletą kartų buvo. Jis žinojo, kad 2012-05-23 D. A. eis į patėvio butą. Apie vidurdienį jam paskambino L. C. ir pokalbio metu minėjo, kad eina į savo butą. Kas po to vyko tame bute, jis nežino. Tik tą dieną, gal po 15 val., kai D. A. atėjo į jų nuomojamą butą, pastebėjo, kad šis kruvinas ir susijaudinęs. Pastarasis jam papasakojo, kad šovė į jo patėvį, po to dūrė į pilvą. Kai tą dieną vakare susiskambino su patėviu, šis pasakė, kad yra ligoninėje, kad buvo užpultas bute. Plėšimo su D. A. neketino įvykdyti, jokio ginklo šiam neparūpino. D. A. pats tuos ginklus nusipirko, jis tik davė raktus nuo patėvio parduoto buto. Apie tai, kad 2012-05-23 patėvis bus bute, D. A. nesakė, šis pats nusprendė tą dieną tykoti L. C. , ir taip susiklostė aplinkybės, kad būtent tą dieną nukentėjusysis nuėjo į butą. Po to, kai pervedė į D. A. sąskaitą 49500 Lt, išmetė prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų generatorių, taigi, daugiau priėjimo prie L. C. sąskaitos neturėjo. Tuomet D. A. kilo idėja L. C. pagąsdinti ir pareikalauti atiduoti pinigus (t. 7, b. l. 12-14). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir patikslinus jam reiškiamus įtarimus, E. B. nurodė, jog kaltu dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažįsta, tačiau detaliau paaiškinti apie įvykio aplinkybes atsisakė. Taip pat jis nurodė, kad pirminių parodymų atsisako, nes šie buvo išgauti naudojant psichologinį ir fizinį smurtą tuo metu, kai pareigūnai jį vežė iš Klaipėdos į Vilnių (t. 7, b.l. 37). Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. B. taip pat aiškino, kad pirminiai jo parodymai neatitinka tikrovės, tačiau jau nurodė kitą priežastį – pirmosios apklausos metu buvo neblaivus. Nuteistasis D. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad draugavo su E. B. , kartu pramogavo, kurį laiką gyveno su juo nuomojamame bute, važinėjo išnuomotu automobiliu. Viską finansavo E. B. , tačiau iš kur pastarasis turėjo pinigų, nežinojo. Matė pas E. B. banko kortelę, tačiau kieno ji, nesidomėjo, galvojo, kad E. B. . Kartą E. B. paprašė jo nuimti pinigų nuo jo paties banko kortelės. Jis sutiko ir kelis kartus nuėmė po 1000 Lt, o vieną kartą – 48000 Lt, visus pinigus atidavė E. B. . E. B. kažko bijojo, sakė, kad jo ieško policija, todėl pinigus pervedė jam, o jis išgrynino. Apie nukentėjusiojo butą jis nieko nežinojo. Kartas nuo karto E. B. jo prašydavo nueiti į ( - ) gatvėje esantį namą ir iš pašto dėžutės paimti E. B. adresuotą registruotą laišką, todėl jis 3-4 kartus buvo nuvykęs nurodytu adresu, paėmė iš pašto dėžutės ten buvusius laiškus ir atnešė juos E. B. , pats jų neskaitė, ką E. B. darė su ta korespondencija, nematė. Pirmą kartą jis neturėjo rakto, todėl korespondenciją ištraukė per tarpą, po to E. B. davė jam raktelį nuo pašto dėžutės. Kartą, tai buvo praėjus 1,5-2 savaitėms nuo jų pažinties, E. B. atsinešė ginklą. Tuo metu jis pagalvojo, jog tai revolveris, bet šiaip ginkluose nenusimano. Vėliau E. B. pagal skelbimą internete įsigijo šovinių šiam ginklui ir jie kelis kartus tą ginklą išbandė, šovė į stotelės stendą. Paprastai šis ginklas būdavo automobilyje, po sėdyne. Tris mėtomus metalinius peilius pirko jis pats, nešiodavosi juos su savimi, norėdamas pasipuikuoti, tačiau ne visuomet, taip pat juos laikydavo bute arba automobilyje. 2012-05-23 įvykio išvakarėse E. B. davė jam raktus nuo buto ( - ) gatvėje ir pasakė, kad rytoj reikės nuvažiuoti paimti dėžutės, nes jis pamiršo. D. A. žinojo, kad E. B. lankydavosi tame name, sakė jam, kad tame bute, o gal bute priešais anksčiau gyveno. Apie tai, kad pažįsta nukentėjusįjį, E. B. jam niekada nesakė. Sekančią dieną jis pasitikslino, ar tikrai tame bute nieko nebus, E. B. užtikrino, kad nebus. Vėliau, atsakydamas į klausimus, D. A. jau ėmė teigti, kad apie nuvykimą į butą jis su E. B. kalbėjo tik iš vakaro, o įvykio dieną apie tai nebesikalbėjo. E. B. liko jų nuomojamame bute, o jis nuvyko į tą butą ( - ), atsirakino duris, įėjo ir užsirakino, kodėl, nežino, tiesiog spontaniškai. Norėjo viską daryti tvarkingai, buvo prisižiūrėjęs įvairiausių filmų, nenorėjo palikti pirštų antspaudų, nes ėjo į svetimą butą, todėl dėvėjo pirštines, tai buvo jo paties idėja. Tame bute jis buvo pirmą kartą. E. B. jam buvo paaiškinęs, kur rasti tą dėžutę, tačiau ten buvo tik revolveris. Negali pasakyti, ar tai buvo tas pats revolveris, kurį turėjo E. B. , bet panašus. Tuomet jis pagalvojo, kad gal E. B. suklydo, gal ne tą turėjo omenyje, ne tą norėjo pasakyti, ir paėmė tą revolverį bei ruošėsi išeiti, bet išgirdo, kad atsirakina buto durys. Jis labai pasimetė, nežinojo ką daryti, pradėjo ieškoti vietos, kur pasislėpti, pamatė tamsiausią kambarį ir įbėgo į jį. Ten prie televizoriaus pamatė peilius. Ar tai buvo tie patys peiliai, kuriuos jis anksčiau buvo įsigijęs, negali pasakyti, bet panašūs. Jis juos paėmė, galvojo, gal pagąsdins tą žmogų, šis išsigąs, o jis pabėgs, iššoko ir tuomet pamatė, kad nukentėjusysis kelia ranką, tikriausiai peilis buvo rankoje, ir prasidėjo grumtynės. Jis nežinojo, ar ginklas užtaisytas, spontaniškai paspaudė gaiduką, buvo labai išsigandęs, į nukentėjusįjį šovė du kartus, į kur taikė, neprisimena, kažkur pečių lygyje. Nukentėjusysis sušaukė, kažką pasakė ir bėgo link buto durų, ten pasilenkė, gal kažką paimti. Tuomet jis pagalvojo, kad prasmuks pro duris, bet nukentėjusysis atsistojo ir prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu jis tikriausiai panaudojo peilį, bet kiek kartų ir kur dūrė, negali pasakyti. Nukentėjusiajam pavyko išbėgti iš buto. Jis taip pat galvojo bėgti, prabėgti, bet susimąstė, užrakino buto duris ir bėgiojo iš vieno kambario į kitą. Pamatęs koridoriuje piniginę, pagalvojo, kad tai jo piniginė ir pasiėmė, jos turinio neapžiūrinėjo, tačiau jo ranka kraujavo, nes grumtynių su nukentėjusiuoju metu buvo perpjauti trys pirštai, todėl kai laikė piniginę, ji galėjo persigerti krauju. Kai nubėgo prie balkono, piniginė nukrito, atsivertė ir jis pamatė to žmogaus nuotrauką, suprato, kad tai ne jo, o to žmogaus piniginė, ir ją paliko, iššoko pro balkoną ir pabėgo. Revolverį pasiėmė su savimi, jį išmetė prie nuomojamo buto į šiukšlių dėžę (t. 10, b.l. 91-99). Ikiteisminio tyrimo metu D. A. taip pat teigė nežinojęs, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai buvo užvaldyti apgaulės būdu, bei kad į butą, esantį ( - ), jis nuvyko E. B. prašymu paimti jam priklausančią dėžutę, tačiau kitaip aiškino kai kurias įvykių aplinkybes. Pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju jis parodė, kad E. B. paprašė jo nurodyti savo banko sąskaitos numerį, kad į ją pervesti pinigus, nes jis pats buvo paieškomas, todėl savo vardu nieko negalėjo daryti, tačiau kieno yra tie pinigai E. B. jam nesakė. Taip pat jis parodė, kad E. B. jam yra minėjęs, jog tą vyriškį, kurio pašto dėžutę jis tikrino ir į kurio butą jis ėjo pasiimti dėžutės, jis sekė apie metus ir netgi buvo kurį laiką išsinuomojęs tą butą, tačiau kokie ryšiai jį siejo su tuo vyru, D. A. nėra žinoma (t. 6, b.l. 24-33). Vėliau D. A. parodė, kad E. B. jam paaiškino, kad vienas pažįstamas jam turi pervesti pinigų, o jis neturi sąskaitos (t. 6, b.l. 86-87). Tuo tarpu teisme sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą D. A. pripažino žinojęs, kad pinigai į jo sąskaitą buvo pervesti iš L. C. sąskaitos, kad pastarasis yra E. B. patėvis, kad būtent jo bute E. B. gyveno, kad jis pats tikrino būtent L. C. pašto dėžutę, o 2012-05-23 ėjo būtent į pastarojo butą (t. 6, b.l. 106-107). Gi sekančios apklausos metu pastarasis vėl ėmė teigti, kad E. B. , nurodęs jam eiti į butą ( - ) gatvėje, paaiškino, jog butas priklauso vienam vyrui, kurį jis ilgai sekė, po to keletą mėnesių nuomojosi tą butą, o bute priešais gyvena jo patėvis (t. 6, b.l. 41-43). Be to, ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, kad E. B. , nurodęs jam tikrinti buto, esančio ( - ), pašto dėžutę, paaiškino, jog turi ateiti vienas laiškas ir jei tą laišką gaus buto savininkas, bus blogai (t. 6, b.l. 24-33), taip pat patvirtino, kad įvykio metu nukentėjusįjį L. C. jis sužalojo E. B. šaunamuoju ginklu bei paties įgytu mėtomuoju peiliu, kuriuos tame bute galėjo palikti E. B. , kuris įvykio dieną, ryte, apie 11 val., buvo nuėjęs į patėvio butą (t. 6, b.l. 41-43, 73-75, 79-80, 106-108). Taigi, iš aptartų faktinių duomenų matyti, kad E. B. ir D. A. , priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs, prieštaringai aiškino įvykių aplinkybes, dėl ko apygardos teismas visiškai pagrįstai šių nuteistųjų parodymais rėmėsi tiek, kiek jie atitiko kitus faktinius bylos duomenis, o šių duomenų visetui prieštaraujančius jų parodymus teisingai įvertino kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Apygardos teismas taip pat pagrįstai atmetė E. B. aiškinimą teisiamojo posėdžio metu, kad pirmą kartą įtariamuoju jis buvo apklausiamas neblaivus, todėl nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pastarasis, vykstantis automobiliu Klaipėdos link buvo sulaikytas 2012-06-08 02:16 val., o apklaustas tik 2012-06-08 nuo 11.45 val. iki 12.45 val., t.y. nuo sulaikymo praėjus daugiau kaip dešimčiai valandų (t. 7, b.l. 1, 12-14), šios apklausos metu dalyvavo E. B. gynėjas, tačiau nei pastarasis, nei pats nuteistasis jokių pastabų, kad dėl savo būklės negali duoti parodymų, nepareiškė, o ir duomenų, kad vykdamas su draugais Klaipėdos link ar prieš tai E. B. būtų vartojęs alkoholį dideliais kiekiais, byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. teigė, kad pirminiai parodymai buvo išgauti pareigūnams jo atžvilgiu naudojant psichologinį ir fizinį smurtą tuo metu, kai jis buvo vežamas iš Klaipėdos į Vilnių, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė jo atžvilgiu naudojamas smurtas nenurodė, jokių duomenų, patvirtinančių šį nuteistojo aiškinimą byloje taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad kai kurios E. B. pirmosios apklausos metu nurodytos aplinkybės, kaip pavyzdžiui, kad nukentėjusysis L. C. skambino jam prieš užpuolimą ir pasakė, kad eina į butą ( - ) gatvėje, tuo metu pareigūnams net nebuvo žinomos.

47Tuo tarpu nukentėjusysis L. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad sąskaitą E. B. naudotis savo vardu atidarė savo draugės, E. B. motinos L. B. prašymu, tam, kad E. B. galėtų kurti internetines svetaines ir gauti už tai piniginių lėšų. Visus prisijungimo prie jo vardu atidarytos SEB banko sąskaitos Nr. ( - ) duomenis jis perdavė E. B. ir pats šia sąskaita nesinaudojo, jokių finansinių operacijų neatlikinėjo, juo labiau neėmė jokių greitųjų kreditų, jam to ir nereikėjo, nes ruošėsi parduoti butą, taip pat jis nedavė leidimo E. B. iš savo naudojamos sąskaitos Nr. ( - ) pervedinėti pinigines lėšas, kurias jis gavo už parduotą butą ( - ), į pastarojo naudojamą sąskaitą Nr. ( - ) ar D. A. sąskaitą ir jas naudoti savo reikmėms, be to, buvo E. B. įtikintas, kad reikia skubiai pervesti 10000 Lt, nes netrukus įvyks buto, kurį E. B. jam surado ir kurį jis galvojo pirkti, aukcionas, ir kad 2012-04-23 pastarasis šią sumą pervedė į savivaldybės sąskaitą, todėl nukentėjusysis tikrai dalyvaus tame aukcione. Taip pat L. C. nuosekliai aiškino, kad 2012-05-23 ryte nuėjęs į banką pasiimti pinigų ir pastebėjęs, jog sąskaitoje trūksta didelės sumos pinigų, iš karto paskambino E. B. ir apie tai pasakė. Pastarasis ėmė jį raminti, kad viskas yra gerai, kad kartais bankomatai apsirinka, o sužinojęs, kad L. C. vyksta į butą ( - ), nurodė, jog tame bute paliko dokumentus dėl buto aukciono ir pažadėjo pats ten atvykti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis nuosekliai parodė ir tai, kad nuvykęs į savo butą nieko įtartino nepastebėjo ir buvo užpultas visiškai netikėtai. Einant buto koridoriumi staiga iš kambario, kuriame buvo jo drabužiai, iššoko nepažįstamas vaikinas ir du kartus šovė jam į krūtinę, taikėsi į širdies sritį, todėl jis pagalvojo, kad jį nužudys. Atšokęs jis dar spėjo tam vaikinui sušukti „už ką?“, tačiau pastarasis, nieko nesakęs, užsimojo ranka, kurioje buvo peilis, ir smūgiavo jam į kaklą, veidą. Bandydamas apsiginti, jis griebė už peilio ašmenų ir atsitraukė link prieškambario. Kažkaip jam pavyko pasukti raktą spynoje ir atidarius buto duris iš ten pabėgti, po ko užpuolikas staigiai užtrenkė buto duris ir užsirakino iš vidaus. Jokių grumtynių su jį užpuolusiu ginkluotu vaikinu nebuvo, jis tik gynėsi, jokio peilio rankoje neturėjo, laikė krepšį, kuriame buvo piniginė su banke nuimtais 3000 Lt, ir kuris iškrito iš rankų, kai į jį šovė. Peilių ar šaunamųjų ginklų, kaip ir kokių nors dėžučių, laikomų balduose, tame bute nebuvo (t. 1, b.l. 56-59, 62, 63-74, 75, 79-80, 81-82, 88-89, t. 9, b.l. 47-50, t. 10, b.l. 17). Netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiojo L. C. parodymais, iš esmės paneigiančiais nuteistųjų E. B. ir D. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus apie esmines įvykių aplinkybes, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius E. B. ar D. A. jo atžvilgiu įvykdžius nusikalstamas veikas. Priešingai, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. C. apie E. B. policijos pareigūnams užsiminė tik tuomet, kai po visų įvykių nuvykęs į banką sužinojo, kad dalis jo už parduotą butą gautų pinigų buvo pervesta visiškai nepažįstamam asmeniui, t.y. D. A. , o pinigai, skirti dalyvauti buto varžytinėse – į nukentėjusiojo vardu atidarytą banko sąskaitą, kuria naudojosi E. B. . Be to, nukentėjusiojo L. C. parodymai apie jam žinomas įvykių aplinkybes pasitvirtino ir kitais faktiniais bylos duomenimis.

48Visų pirma, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, visos E. B. inkriminuotos paraiškos L. C. vardu paskoloms gauti buvo užpildytos ir šios paskolos, kurių bendra suma sudaro 2900 Lt, gautos kelių dienų bėgyje – nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 4 d., kartais per dieną dėl paskolos kreipiantis net kelis kartus. Tuo tarpu kaip nurodė tiek pats nuteistasis E. B. , tiek nukentėjusysis L. C. , taip pat liudytojos I. C. , L. B. , prieš praduodant butą L. C. gydėsi ligoninėje, o kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie E. B. susirašinėjimą su seserimi R. K. , gautų ištyrus šio nuteistojo kompiuterį (2012-12-18 specialisto išvada Nr. 11-1620(12), Nr. 11-1952(12), t. 2, b.l. 40-133), tai ir buvo būtent tuomet, kai L. C. vardu buvo kreiptasi dėl paskolų gavimo: 2012-04-02 nuo 21:03:04 val. R. K. klausia E. B. „kas girdet del liones?“, į ką E. B. atsako „ryt arba poryt išrašo...“, po to jie aptarinėja L. C. buto pardavimo klausimus; 2012-04-03 11:26:18 E. B. rašo R. K. : „lione rytoj isleidzia“ (t. 2, b.l. 46-47). Be to, kaip matyti iš byloje esančių UAB „MCB Finance“, UAB „4finance“, UAB „ITM Inkasso“ bei UAB „VIA SMS LT“ pateiktų duomenų (t. 3, b.l. 2-10, 20-27, 32-40, 44-54, 65-85), visais atvejais L. C. vardu kreipiantis į minėtas įstaigas dėl paskolų gavimo buvo nurodomas paskolos gavėjo mobiliojo ryšio telefono numeris ( - ), kuriuo naudojosi ne nukentėjusysis L. C. , bet būtent nuteistasis E. B. (t. 7, b.l. 67-68), jau nekalbant apie tai, kad paskolos buvo pervedamos į banko sąskaitą, kuria išimtinai disponavo tik E. B. , o byloje esantis šios banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad gavus minėtas paskolas, piniginės lėšos ne tik buvo išgryninamos bankomatuose, bet ir pervedamos kitiems asmenims, įskaitant E. B. seserį R. K. , pildoma E. B. naudojamo telefono abonento sąskaita (t. 1, b.l. 126-133). Taigi, visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo E. B. aiškinimą, kad paraiškas greitiesiems kreditams gauti jis pildė L. C. prašymu ir pastarojo reikmėms, jiems abiems būnant nukentėjusiojo bute, kai šis būdavo išgėręs, todėl galėjo to neprisiminti, ir tuo pačiu patvirtina nukentėjusiojo L. C. parodymus, kad jis jokių greitųjų kreditų neėmė ir to padaryti E. B. neprašė. Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja liudytojos L. B. parodymus, tačiau pažymėtina, jog pastaroji taip pat negalėjo patvirtinti, kad L. C. prašė E. B. paimti jam greituosius kreditus. Ši liudytoja nurodė tik tiek, kad L. C. apie tokias paskolas jai buvo užsiminęs, ir kad jos žiniomis kartą su E. B. internetu atliko kažkokią finansinę operaciją, o kaip seka iš bylos duomenų, vieną finansinę operaciją E. B. iš tiesų atliko su L. C. žinia, t.y. pervedė iš šio sąskaitos 10000 Lt, kurie turėjo būti skirti dalyvavimui buto varžytinėse, tačiau ir šiuo atveju pinigus persivedė į savo naudojamą sąskaitą ir panaudojo savo reikmėms. E. B. gynėjas taip pat nurodo, kad pildant paraiškas greitiesiems kreditams gauti reikalinga pateikti detalius asmens anketinius duomenis, tačiau, kaip matyti iš pirmiau paminėtų bendrovių pateiktų duomenų, kreipiantis dėl paskolos gavimo jokių itin konfidencialių duomenų, kurie E. B. , artimai bendravusiam su nukentėjusiuoju, ir šiaip negalėjo būti žinomi, pateikti nereikėjo, ką patvirtina ir UAB „MCB Finance“ pateikti duomenys apie tai, kad prieš priimant sprendimą dėl paskolos, šios bendrovės darbuotojas buvo susisekęs su klientu paraiškoje nurodytu jau minėtu E. B. naudojamu telefono numeriu ir šiuo telefonu atsiliepęs asmuo, t.y. E. B. , teisingai nurodė reikalaujamą asmeninę L. C. informaciją: registracijos adresą, darbovietę, šeimyninę padėtį bei nepilnamečių vaikų skaičių (t. 3, b.l. 2-3). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad tiriant E. B. kompiuterį, be kitų duomenų buvo rasti keli dokumentų ruošiniai. Viename iš jų nurodyti tokie duomenys: Turto bankas, tikras šio juridinio asmens įmonės kodas bei PVM kodas, mokėjimo paskirtis: registracija į aukcioną Nr. 20588 buto aukcionas – registracijos mokestis 10 %, ir neva Turto banko sąskaitos SEB banke numeris, kuris atitiko E. B. naudojamos L. C. vardu atidarytos banko sąskaitos numerį, t.y. ( - ) (t. 2, b.l. 60, 99). Kitas dokumento ruošinys – tai neva SEB banko priminimas, surašytas su gramatinėmis klaidomis, adresuotas L. C. , kuriame nurodyta, kad jo naudojamos banko sąskaitos Nr. ( - ) limitas yra tik 150000 Lt, todėl iš jo gautų 160000 Lt aktyvūs yra tik 150000 Lt, o likusieji 10000 Lt bus įskaičiuoti sekantį mėnesį (t. 1, b.l. 61, 100). Šis priminimas datuotas 2012-04-16, o kaip matyti iš bylos duomenų, būtent tuo metu E. B. iš L. C. minėtos sąskaitos Nr. ( - ) persivedė 10001 Lt. Taigi, šie faktiniai duomenys rodo, jog E. B. , persivedęs į savo naudojamą sąskaitą dalį L. C. priklausančių lėšų, ėmėsi priemonių, kad įtikinti nukentėjusįjį, jog pinigai, t.y. 10000 Lt, iš tiesų yra pervedami būtent buto aukcionui, bei kad nukentėjusiojo sąskaitoje yra visi jam už butą pervesti 160000 Lt, tik dėl tam tikrų priežasčių pastarasis šiuo metu jų visų negali matyti savo banko sąskaitoje, ir tokiu būdu nuslėpti padarytas nusikalstamas veikas, kas iš esmės tik dar kartą patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog ne tik 48500 Lt, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. B. pripažino, bet ir visas kitas pastarajam inkriminuotas L. C. pinigines lėšas jis persivedė į savo bei D. A. sąskaitas nukentėjusiajam apie tai nieko nežinant. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad E. B. , kreipdamasis L. C. vardu dėl paskolų gavimo į įvairias bendroves ir šias paskolas gaudamas bei panaudodamas savo reikmėms, prisijungdamas prie L. C. naudojamos sąskaitos ir tikrindamas pastarojo turimas pinigines lėšas bei jų judėjimą, šias pinigines lėšas persivesdamas į savo bei D. A. naudojamas banko sąskaitas bei jas panaudodamas savo reikmėms, veikė be nukentėjusiojo žinios ir sutikimo, t.y. neteisėtai.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmiau aptartų faktinių duomenų, tiek ir kitų byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų bei apygardos teismo nuosprendyje aptartų faktinių duomenų visuma bei jais nustatytos įvykių aplinkybes nekelia jokių abejonių ir dėl to, jog tiek domintis nukentėjusiojo L. C. banke turimomis piniginėmis lėšomis, išimant pastarojo gaunamą pašto korespondenciją ir užvaldant dalį nukentėjusiajam priklausančių lėšų, t.y. 50500 Lt, tiek ir vėliau užpuolant pastarąjį jo bute, abu nuteistieji veikė bendrai, o paskutinių jų veiksmų, kuriuos koordinavo ir jiems vadovavo E. B. , turėjęs galimybę neteisėtai disponuoti L. C. priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tikslas buvo nužudyti L. C. ir tokiu būdu nuslėpti pastarojo atžvilgiu jau įvykdytus nusikaltimus, t.y. jam priklausančių piniginių lėšų užvaldymą apgaulės būdu, bei pasisavinti likusį jo turtą, t.y. likusias už parduotą butą gautas lėšas.

50Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. , iš L. C. sąskaitos pervedęs tam tikrą pinigų sumą į D. A. sąskaitą, nurodydavo pastarajam pinigus išgryninti, ką šis ir padarydavo. Iš pačių nuteistųjų, taip pat su jais bendravusių liudytojų P. V. , V. V. parodymų matyti, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu E. B. ir D. A. nuolat būdavo kartu, ir, nors abu niekur nedirbo, disponavo piniginėmis lėšomis, maitinosi kavinėse, pramogavo, kartu nuomojosi butą, automobilį, pirkosi drabužius, televizorių, seifą, kuriame laikė pinigus, taigi, kartu leido apgaule užvaldytus L. C. pinigus. Taip pat E. B. nurodymu D. A. vykdavo į namą, kuriame buvo nukentėjusiajam L. C. priklausantis butas, ir iš pastarojo pašto dėžutės paimdavo visą pašto korespondenciją. Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja nuteistųjų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad korespondencija iš pašto dėžutės buvo imama dėl to, kad E. B. laukė jam pačiam skirto laiško, bet tuo metu slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, todėl prašė, kad tai padarytų D. A. . Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad būtent dėl to, jog slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, E. B. ir gyveno L. C. bute iki jo pardavimo, o, kaip matyti iš pačių nuteistųjų parodymų, ir pardavus butą jame ne kartą lankėsi. Be to, pažymėtina, jog E. B. norint atsiimti jam adresuotą laišką nebuvo jokio reikalo į L. C. buto pašto dėžutę ateinančią korespondenciją tikrinti be pastarojo žinios ir juo labiau visą šio korespondenciją pasiimant negrąžintinai. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad nuteistieji, iš pašto dėžutės išimdami L. C. korespondenciją, siekė, jog pastarasis negautų informacijos apie finansines operacijas, atliktas su jo piniginėmis lėšomis ar jo vardu paimtas paskolas, ką iš esmės patvirtina ir nuteistojo D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad korespondenciją iš pašto dėžutės E. B. nurodymu jis paimdavo tam, kad buto savininkas negautų tam tikros informacijos.

51Kaip jau minėta, nuteistasis D. A. , ikiteisminio tyrimo metu jo suėmimo klausimą sprendžiančiam teismui patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog pinigai į jo sąskaitą buvo pervedami iš L. C. sąskaitos, kad pastarasis yra E. B. patėvis, kurio korespondenciją jis pats tikrino ir į kurio butą jis ėjo įvykio dieną bei ten jį užpuolė. Šių D. A. parodymų bei kitų, jau pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste itin nelogiškai ir neįtikinamai skamba nuteistųjų aiškinimas, kad D. A. nebuvo žinoma, jog E. B. apgaudinėja L. C. , iš pastarojo sąskaitos pervesdamas pinigus į D. A. sąskaitą, kuriuos šis išgrynindavo ir kartu su E. B. leisdavo savo reikmėms, kad nuteistieji dėl jokių veiksmų L. C. atžvilgiu nesitarė bei kad D. A. , gavęs iš E. B. raktus nuo pastarojo patėvio, kuris, pasak nuteistųjų, taip dosniai E. B. finansavo, buto, į šį butą pasiimti E. B. priklausančios dėžutės ėjo mūvėdamas pirštines, užsirakino tame bute, o į butą sugrįžus E. B. patėviui, užuot paaiškinęs šiam, jog atėjo E. B. prašymu paimti pastarajam priklausančio daikto, taip išsigando, kad ėmė pastarąjį žaloti. Juolab, kad kaip matyti iš nukentėjusiojo L. C. parodymų, įvykio metu jis, priešingai nei nurodė nuteistasis D. A. , jokio peilio rankose neturėjo, net nepastebėjo, kad bute kažkas yra, užpuoliko pasirodymas jam buvo netikėtas. Tuo tarpu D. A. šio įvykio metu prieš nukentėjusįjį panaudojo net kelių rūšių ginklus – revolverį, kurį prieš tai buvo išbandęs su E. B. , ir svaidomąjį peilį, po keletą kartų šaudamas bei durdamas peiliu L. C. į gyvybiškai svarbias kūno vietas – krūtinę ir kaklą (specialisto išvada Nr. Nr. G 1426812(01), t. 1, b.l. 109-111). Nors šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaip matyti iš minėtą specialisto išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto J. M. Paliulio paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kakle praeina stambios magistralinės arterijos ir venos, taip pat kvėpavimo takai, stemplė, todėl padarant bet kokį kaklo minkštųjų audinių vientisumo pažeidimą gali būti sužalotos magistralinės kraujagyslės bei kvėpavimo ir maisto takai, o jų sužalojimas sukelia realų pavojų gyvybei ir neretai baigiasi mirtimi. Krūtinės ląstoje yra širdis su stambiomis magistralinėmis kraujagyslėmis ir plaučiai, kurių sužalojimas taip pat dažnai baigiasi mirtimi (t. 1, b.l. 112). Taigi, įvertinęs visas šias aplinkybes bei bylos duomenimis nustatytų ankstesnių įvykių seką, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2012-05-23 įvykio metu du kartus šaudamas nukentėjusiajam į krūtinės sritį bei suduodamas smūgį peiliu į veidą ir kaklą, D. A. , veikdamas pagal susitarimą su E. B. , kėsinosi į nukentėjusiojo gyvybę, siekė ją atimti, ir tik dėl to, kad nukentėjusysis aktyviai pasipriešino ir pabėgo iš įvykio vietos, bendro nusikalstamo sumanymo neįgyvendino. D. A. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis siekiama sumenkinti jo panaudotų ginklų pavojingumą, šios teismo išvados niekaip nepaneigia.

52Apeliaciniuose skunduose, ginčijant E. B. kaltę organizavus pasikėsinimą nužudyti nukentėjusįjį bei D. A. kaltę pasikėsinus pastarąjį nužudyti, akcentuojami abiejų nuteistųjų parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, jog nei vienam iš jų nebuvo žinoma, kokiu būdu jiems priklausantys šaunamasis ginklas ir peiliai atsirado nukentėjusiojo L. C. bute, o nuteistojo E. B. gynėjas pažymi dar ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. B. , sužinojęs, jog nukentėjusysis eina į savo butą, skambino D. A. ar kitaip su juo susisiekė, siekiant aptarti veikimo planą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, konstatavo, jog konkretaus laiko, kada E. B. nurodė D. A. tykoti nukentėjusiojo ir jį nužudyti bei perdavė šiam nuo buto raktus, byloje surinktais faktiniais duomenimis nustatyti nepavyko, pagal byloje nustatytas aplinkybes toks nurodymas galėjo būti duotas tiek iki kaltinime nurodytos dienos, t.y. 2012-05-22, tiek tą dieną arba vėliau, t.y. jau užpuolimo dieną. Be to, kaip jau minėta, iki įvykio E. B. ir D. A. gyveno tame pačiame bute ir nuolatos būdavo kartu, taip pat ir prieš 2012-05-23 įvykį – abu nuteistieji patvirtino, jog įvykio dienos rytą jie bendravo, todėl tai, jog byloje nėra duomenų, kad E. B. prieš pat įvykį skambino D. A. , šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, nėra reikšminga. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu D. A. nurodė, jog prieš įvykį kartu su E. B. buvo nuvykęs prie L. C. namo, kur jis liko laukti lauke, o E. B. nuėjo į patėvio butą, ir tuo metu galimai paliko ten jiems priklausančius ginklus. Gi E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. A. , po to, kai buvo užvaldyta dalis L. C. už parduotą butą gautų pinigų, nusprendė pagąsdinti nukentėjusįjį L. C. , kad šis atiduotų likusią dalį už parduotą butą gautų pinigų, tam įsigijo šaunamąjį ginklą ir peilius bei įvykio dieną nusprendė tykoti L. C. pastarojo bute. Taigi, šie faktiniai duomenys rodo, jog abiems nuteistiesiems buvo gerai žinomos jiems priklausančių ginklų patekimo į nukentėjusiojo butą aplinkybės bei tikslas, tik kiekvienas jų, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, stengėsi sušvelninti savo atsakomybę ir kaltę dėl nusikaltimo įrankių vertė vienas kitam. O kad šie nusikaltimo įrankiai buvo panaudoti siekiant nužudyti nukentėjusįjį ir tokiu būdu nuslėpti pastarojo atžvilgiu jau padarytus nusikaltimus bei užvaldyti likusius jam priklausančius pinigus, be pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų, įskaitant E. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie D. A. apsilankymo nukentėjusiojo bute tikslą, patvirtina ir nuteistojo D. A. veiksmai pasikėsinant užvaldyti nukentėjusiojo L. C. piniginę su joje buvusiais pinigais. Nors nuteistasis D. A. viso proceso metu teigė manęs, jog nukentėjusiojo buto koridoriuje gulinti piniginė buvo jo, todėl pasiėmė su savimi, jos turinio neapžiūrinėjo, tik šiai netyčia iškritus ir atsivertus pamatė prieš tai bute buvusio žmogaus nuotrauką ir dėl to paliko ją bute, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo L. C. parodymų, pastarasis, atėjęs į butą ir virtuvėje perskaičiavęs iš banko paimtus 3000 Lt, šiuos pinigus sudėjo į piniginę, o ją – į krepšį, kurį užsegė, todėl užpuolimo metu piniginė negalėjo iškristi. Be to, byloje esantis nukentėjusiojo piniginės bei joje įvykio metu buvusių daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad tiek ant piniginėje buvusių plastikinių kortelių, tiek ant 50 litų nominalo kupiūrų, kurias nukentėjusysis tik prieš pat įvykį paėmė iš bankomato, buvo aptiktos į kraują panašios dėmės (t. 1, b.l. 100-102). Dar daugiau, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, apžiūrint įvykio vietą L. C. buto balkone rasta gulinti atversta pinginė, tačiau matosi tik piniginėje esančios kelios plastikinės kortelės, bet ne dokumentai su nukentėjusiojo fotonuotraukomis (t. 1, b.l. 25-27, 45). Taigi, visos šios aplinkybės, kaip ir nukentėjusiojo piniginės radimo vieta – prie pat balkono, per kurį D. A. pasišalino iš nusikaltimo vietos, turėklo, iš esmės paneigia šio nuteistojo aiškinimą, kad jis jokio tikslo užvaldyti nukentėjusiojo turtą neturėjo, ir patvirtina apygardos teismo nustatytas aplinkybes, jog pastarasis, nukentėjusiajam L. C. pasišalinus iš buto, išėmė iš nukentėjusiojo rankinės šiam priklausančią piniginę, ją patikrino ir bandė su ja pasišalinti, tokiu būdu toliau vykdydamas susitarimą su E. B. užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą, tačiau vėl gi nesėkmingai, nes piniginė iškrito šiam šokant per balkoną. Tuo tarpu tai, ar D. A. ir E. B. žinojo, ar nežinojo, kad nukentėjusysis į butą, kuriame buvo pasikėsinta į jo gyvybę, atvyks su pinigais, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kadangi, kaip jau minėta, nuteistųjų tikslas buvo užvaldyti visas L. C. priklausančias pinigines lėšas, gautas už parduotą butą, ir visiškai nesvarbu, kokia forma tai bus padaryta – ar įprastu jiems būdu, t.y. persivedant į E. B. ar D. A. naudojamas sąskaitas, ar pagrobiant šiuos pinigus tiesiogiai iš nukentėjusiojo.

53Taigi, įvertinusi šių bei kitų byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų faktinių duomenų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir, remdamasis jais, pagrįstai konstatavo, kad E. B. , neteisėtai pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais ir pastarojo vardu kreipdamasis dėl paskolų gavimo, apgaule įgijo UAB „Nordecum“, UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“ ir UAB „VIA SMS LT“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 2900 Lt, neteisėtai pasinaudodamas L. C. elektroninės bankininkystės kodais ir iš pastarojo banko sąskaitos pervesdamas pinigines lėšas į savo ir D. A. naudojamas banko sąskaitas, apgaule įgijo L. C. priklausantį didelės vertės turtą, t.y. 70 501 Lt, dalį iš jų – veikdamas kartu su D. A. , pasinaudodamas elektroninės bankininkystės kodais ir periodiškai prisijungdamas prie L. C. banko sąskaitų, kartu su D. A. tikrino nukentėjusiojo sąskaitų likučius, gaunamas įplaukas ir atliktas finansines operacijas, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų nukentėjusiojo gyvenimą, bei iš savanaudiškų paskatų ir siekdamas nuslėpti L. C. atžvilgiu įvykdytus sukčiavimus, organizavo pasikėsinimą nužudyti L. C. , o D. A. – iš savanaudiškų paskatų bei siekdamas nuslėpti L. C. atžvilgiu įvykdytus sukčiavimus, pasikėsino nužudyti L. C. . Šiuos nuteistųjų nusikalstamus veiksmus apygardos teismas teisingai įvertino baudžiamojo įstatymo prasme, atitinkamai E. B. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus, o D. A. – pagal BK 182 straipsnio 2 dal,. 167 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus.

54Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad iki byloje nagrinėjamų įvykių E. B. ir nukentėjusiojo L. C. tarpusavio santykiai buvo labai geri, tačiau tai, esant pirmiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumai, niekaip nepaneigia E. B. , kuris būtent tais gerais santykiais bei nukentėjusiojo jam rodomu pasitikėjimu pasinaudojo, veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Nuteistojo E. B. gynėjas taip pat teisingai nurodo, kad E. B. turėjo visas galimybes į savo naudojamą banko sąskaitą persivesti ir visas likusias L. C. už butą gautas pinigines lėšas. Kita vertus, akivaizdu, kad tiek E. B. , tiek ir jo bendrininkas D. A. negalėjo tikėtis, jog nukentėjusysis taip ir nepastebės bei nesiims priemonių išsiaiškinti, kur dingo lėšos, kurias jis gavo už vienintelį savo turėtą gyvenamąjį būstą, o nuteistieji savo ruožtu šiomis lėšomis netrukdomai disponuos savo nuožiūra ir nebus už tai nubausti, todėl nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad E. B. , turėjusiam priėjimą prie nukentėjusiojo piniginių lėšų, nebuvo jokio pagrindo organizuoti pastarojo nužudymą.

55Teisėjų kolegija taip pat atkreipia nuteistojo E. B. gynėjo dėmesį į tai, kad tokiais veiksmais, kuomet inicijuojant finansinę operaciją neteisėtai panaudojama svetima elektroninė mokėjimo priemonė ar svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys ir tokiu būdu užvaldomas svetimas turtas, pažeidžiami du nusikalstamo kėsinimosi objektai – nuosavybė ir teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka, taigi, vienu nusikalstamu veiksmu sukeliami dvejopi padariniai, kurių atskirai neapima BK 182 ar 215 straipsnis, todėl teismų praktikoje tokie atvejai kvalifikuojami kaip BK 215 straipsnyje ir 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

56Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad E. B. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį inkriminuoti nusikalstami veiksmai, t.y. periodiškas prisijungimas prie L. C. banko sąskaitų, neteisėtai pasinaudojant elektroninės bankininkystės kodais, ir tokiu būdu tikrinant nukentėjusiojo sąskaitų likučius, gaunamas įplaukas ir atliktas finansines operacijas, yra identiški pagal BK 215 straipsnio 1 dalį inkriminuotiems nusikalstamiems veiksmams, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, įskaitant byloje esančius duomenis apie prisijungimą prie L. C. AB SEB banko elektroninės bankininkystės laikotarpiu nuo 2012-03-08 iki 2012-06-08 (t. 4, b.l. 23-27), bei nuteistiesiems E. B. ir D. A. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo, prisijungimas prie nukentėjusiojo banko sąskaitų, renkant informaciją apie pastarojo turimas pinigines lėšas, nepasiribojo tais atvejais, kuomet E. B. , neteisėtai prisijungęs prie L. C. banko sąskaitų, atlikdavo finansines operacijas, šie veiksmai buvo atliekami ir kitu laiku, be to, E. B. jau veikiant kartu su D. A. . Taigi, nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog E. B. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pareikšti kaltinimai yra tapatūs. E. B. gynėjas teisingai pažymi, kad kaltininko veiksmai, kuriais jis, neteisėtai pasinaudojęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, gauna informaciją apie elektroninius pinigus, gali būti vertinami ir kaip BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismui E. B. ir D. A. veiksmus renkant informaciją apie nukentėjusiojo L. C. piniginės lėšas ir jų judėjimą, prisijungus prie pastarojo banko sąskaitos, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti kaip neteisėtas informacijos apie nukentėjusiojo privatų gyvenimą rinkimas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, kvalifikavus kaip neteisėtą finansinių operacijų inicijavimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, t.y. pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, nesant atitinkamo prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo pakeitimo, būtų pažeisti BPK 256 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys kaltinimo pakeitimą teisme.

57Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistajam E. B. , o to pačiu ir nuteistajam D. A. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nepagrįstai inkriminuotas L. C. pašto tikrinimas ir jo korespondencijos išėmimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, abu nuteistieji nukentėjusiojo L. C. paštu gaunamą korespondenciją išimdavo ir tikrindavo vieninteliu tikslu – siekdami, kad pastarasis negautų informacijos apie jo vardu paimtus greituosius kreditus bei nesužinotų apie jo banko sąskaitoje atliekamas operacijas ir trūkstamas lėšas. Būtent tokias aplinkybes, nuosprendyje dėstydamas motyvus dėl E. B. ir D. A. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, konstatavo ir apygardos teismas. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad tikrindami L. C. gaunamą korespondenciją nuteistieji būtų siekę sužinoti ar sužinoję kokią nors informaciją apie L. C. privatų gyvenimą, byloje nėra, tokių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir apygardos teismas. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas), iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant E. B. ir D. A. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį inkriminuotas aplinkybes, kad E. B. nuo 2012 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, davęs D. A. raktą nuo L. C. buto, esančio ( - ), pašto dėžutės, nurodė šiam kasdien tikrinti L. C. paštą ir išiminėti visą gaunamą korespondenciją, o D. A. , vykdydamas šį nurodymą, tikrino L. C. pašto dėžutę ir išiminėjo visą gaunamą korespondenciją.

58Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems E. B. ir D. A. paskirtų bausmių yra pagrįsta ir teisėta.

59Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems E. B. ir D. A. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistasis D. A. ir nuteistojo E. B. gynėjas.

60Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas, paskirdamas bausmes E. B. ir D. A. , atsižvelgė į tai, kad E. B. padarė šešis tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, du iš kurių baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai, du – apysunkių nusikaltimų kategorijai, vieną – sunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną – labai sunkių nusikaltimų kategorijai; D. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir keturis tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, kuriuos baudžiamasis įstatymas atitinkamai priskiria sunkių, nesunkių, apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, E. B. ir D. A. padarytas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat apygardos teismas įvertino tai, kad E. B. administracine tvarka nebaustas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, bet iki sulaikymo niekur nedirbo, iki šių nusikaltimų padarymo buvo padaręs daug kitų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ir už kai kurias iš jų jau buvo nuteistas, kas leido teismui daryti išvadą, jog pajamos, gaunamos iš nusikalstamos veikos, buvo pagrindinis šio nuteistojo pragyvenimo šaltinis, ir jis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. D. A. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į narkologinę įskaitą neįrašytas, iki sulaikymo niekur nedirbo. Nėra E. B. ir D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau D. A. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, o jo tėvai atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos. E. B. ir D. A. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, jie padarė veikdami bendrininkų grupe, E. B. įvykdant pasikėsinimą nužudyti veikė kaip organizatorius. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems E. B. ir D. A. už padarytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu yra mažesnės už baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatytus šios bausmės vidurkius, taip pat D. A. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta arešto bausmė, šiek tiek viršijanti BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuotos ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti, net ir susiaurinus E. B. ir D. A. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį.

61Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad tai, jog E. B. neatlygino savo veiksmais padarytos žalos, negali būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas tokios šio nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatė. Kita vertus, tai, ar kaltininkas atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, jos dalį, ar ne, yra svarbi aplinkybė, nes nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas paprastai rodo kritišką kaltininko požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei ja sukeltus padarinius ir tuo pačiu sudaro prielaidas švelninti skiriamą bausmę, taigi, apygardos teismas, svarstydamas bausmių skyrimo klausimą nuteistiesiems, pagrįstai šią aplinkybę vertino. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo E. B. gynėjo skunde išvardintose baudžiamosiose bylose priimti teismų nuosprendžiai negali būti vertinami kaip precedentai svarstant E. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, kadangi savo aplinkybėmis šios bylos nėra panašios – daugumoje atvejų, priešingai nei kad nustatyta šioje byloje, pasikėsinimas nužudyti buvo įvykdytas spontaniškai, dėl chuliganiškų paskatų, kaltininkai veikė kaip vykdytojai, pavieniui, daugumai iš jų inkriminuotas tik vienas kvalifikuojantis požymis, o keliose bylose nusikalstami veiksmai perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Pagal aplinkybes ir įvykdyto nusikaltimo pobūdį panaši yra tik viena Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. N1-16-491/2008, tačiau ir šiuo atveju iš esmės skiriasi kaltininko charakteristika, be to nusikalstamos veikos buvo padarytos galiojant švelnesnei BK 129 straipsnio 2 dalies redakcijai.

62Atmetami kaip nepagrįsti ir nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentai, kad byloje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.

63Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiuo konkrečiu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog D. A. pats savo noru atvyko į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir nurodė pareigūnams, jog padarė kelis nusikaltimus, tačiau, kaip jau minėta, nuo pat pirmosios apklausos šis nuteistasis neigė esmines padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, prieštaringai aiškino daugelį įvykio aplinkybių, tokiu būdu klaidindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, nebuvo nuoširdus. Esant tokioms aplinkybėms, vertinti nuteistojo D. A. atvykimą į teisėsaugos instituciją ir duotus parodymus kaip jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

64Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir susiformavusią teismų praktiką, šiame baudžiamajame įstatyme numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-579/2010, 2K-579/2010 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo naudai iš E. B. ir D. A. solidariai priteista 45635 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taigi, D. A. artimųjų sumokėta suma – 5000 Lt sudaro tik nedidelę dalį nukentėjusiajam padarytos ir iš nuteistųjų solidariai priteistos turtinės ir neturtinės žalos, ir nesudaro prielaidų nukentėjusiajam pagrįstai tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, todėl pripažinti tai D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas neturėjo jokio pagrindo. Kita vertus, kaip jau minėta, skirdamas D. A. bausmes, apygardos teismas šią aplinkybę, kaip ir tai, kad D. A. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, įvertino.

65Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl nuteistųjų E. B. ir D. A. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos, prašydamas iš kaltininkų solidariai priteisti 100000 Lt. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad neteisėtais šių nuteistųjų veiksmais jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi ligoninėje, ilgą laiką jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, dėl ko lankėsi Žirmūnų psichikos sveikatos centre. Po įvykio jam atsirado baimės jausmas, tapo atsargesnis, nepasitiki žmonėmis, vengia tamsos, visą laiką atrodo, kad yra sekamas, kamuoja nesaugumo jausmas. Visi šie dvasiniai išgyvenimai neigiamai įtakoja jo gyvenimo kokybę. Dėl įvykio jautė gėdą prieš tėvus ir artimuosius, kurie žinojo apie jo santykius su E. B. motina. Ypatingai skaudu, kad nusikalstamas veikas jo atžvilgiu organizavo ir įvykdė E. B. , su kuriuo jo santykiai buvo puikūs, kuriam jis ne kartą padėjo, pasitikėjo juo (t. 9, b.l.34-38).

66Apygardos teismas nukentėjusiojo L. C. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų E. B. ir D. A. solidariai priteisė 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajam L. C. padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiam nukentėjusiajam yra proporcingas nuteistųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistojo E. B. gynėjas ir nukentėjusysis L. C. .

67Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

68Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog, nustatydamas iš E. B. ir D. A. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apygardos teismas įvertino tai, jog tyčiniais šių nuteistųjų veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių šis gydėsi ligoninėje. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis L. C. dėl to, kad draugės sūnus, kuriuo jis pasitikėjo bei stengėsi šiam visokeriopai padėti, tuo pasinaudojo ir ėmė jo vardu kreditus, užvaldė dalį jo už parduotą gyvenamąjį būstą gautų pinigų, o galiausiai, pasitelkęs D. A. , dar ir organizavo pasikėsinimą jį nužudyti, patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, prarado pasitikėjimą žmonėmis, saugumo jausmą, jautė gėdą prieš artimuosius, žinojusius apie jo santykius su E. B. motina, ką be paties nukentėjusiojo paaiškinimų patvirtina ir byloje esantis VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis po byloje nagrinėjamų įvykių dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų lankėsi pas psichiatrą, skundėsi padidėjusiu nerimu, baime, jam buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, skirtas gydymas vaistais (t. 9, b.l. 36). Tai, kad nėra nukentėjusiajam padarytų fizinių kūno sužalojimų liekamųjų reiškinių, ir kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų neprarado darbingumo, taip pat kaip ir tai, kad pastarasis iš karto po įvykio nutraukė santykius su L. B. , šių nusikalstamais veiksmais sukeltų neigiamų padarinių niekaip nepaneigia. Be to, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai įvertino abiejų nuteistųjų turtinę padėtį – pastarieji iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturi jokių legalių pajamų ar turto, kita vertus, abu yra jauni, darbingi. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. C. klausimą, įvertino visas tiek byloje nustatytas, tiek apeliantų skunduose nurodytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir tuo pagrindu mažinti ar didinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

69Apeliacinės instancijos teisme dalyvavo nukentėjusiojo L. C. atstovė advokatė Loreta Gaižauskienė, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 700 Lt (t. 11, b.l. 95) solidariai išieškotinos iš nuteistųjų E. B. ir D. A. .

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

71Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

72pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybes, kad E. B. nuo 2012 m. balandžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, davęs D. A. raktą nuo L. C. buto, esančio ( - ), pašto dėžutės, nurodė šiam kasdien tikrinti L. C. paštą ir išiminėti visą gaunamą korespondenciją, o D. A. , vykdydamas šį nurodymą, tikrino L. C. pašto dėžutę ir išiminėjo visą gaunamą korespondenciją.

73Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

74Nukentėjusiojo L. C. apeliacinį skundą atmesti.

75Papildomai iš E. B. ir D. A. nukentėjusiojo L. C. naudai solidariai priteisti 700 (septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi,... 4. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi,... 6. Iš E. B. priteista: 20 001 Lt turtinei žalai atlyginti L. C. naudai, 1346,16... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. E. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo... 9. E. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas bute,... 10. E. B. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 metų... 11. E. B. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai atliko... 12. D. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su... 13. D. A. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2012 metų... 14. D. A. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai... 15. D. A. ir E. B. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami... 16. E. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129... 17. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 18. Nuteistasis D. A. teigia, kad jis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas... 19. Apeliantas nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika L. C. atžvilgiu turi... 20. Pasak nuteistojo D. A. , prielaidos pobūdžio yra ir nuosprendžio išvada,... 21. Apeliantas taip pat nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas jam bausmes už... 22. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus... 23. Nuteistojo gynėjas teigia, jog apygardos teismas, pripažindamas E. B. kaltu... 24. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1... 25. Apeliantas nurodo, jog teismas, grįsdamas E. B. kaltę nukentėjusiojo L. C. ,... 26. Nuteistojo gynėjas teigia, jog E. B. nepagrįstai inkriminuotos ir... 27. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio... 28. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 29. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje. ... 30. Nuteistojo gynėjo nuomone, taip pat kyla abejonių, ar apygardos teismas... 31. Apeliantas taip pat nurodo, jog apygardos teismas be pagrindo netikėjo ir... 32. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje. ... 33. Nuteistojo E. B. gynėjas nurodo, kad teismas, pripažindamas E. B. kaltu... 34. Pasak gynėjo, skunde iškeltas abejones dėl E. B. kaltės padarius... 35. Dėl priteistos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžio. ... 36. Nuteistojo E. B. gynėjas teigia, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl... 37. Dėl paskirtų bausmių. ... 38. Apeliantas nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmes,... 39. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. C. prašo pakeisti Vilniaus apygardos... 40. Nukentėjusysis L. C. nurodo, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog... 41. Apeliantas teigia, jog apygardos teismo nuosprendyje paminėta teismų praktika... 42. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D.... 43. Nuteistojo D. A. ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato Raimundo Jurkos... 44. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine... 45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 46. Bylos duomenimis, nuteistasis E. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė,... 47. Tuo tarpu nukentėjusysis L. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai... 48. Visų pirma, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, visos E. B.... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmiau aptartų faktinių duomenų, tiek... 50. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. , iš L. C. sąskaitos pervedęs tam... 51. Kaip jau minėta, nuteistasis D. A. , ikiteisminio tyrimo metu jo suėmimo... 52. Apeliaciniuose skunduose, ginčijant E. B. kaltę organizavus pasikėsinimą... 53. Taigi, įvertinusi šių bei kitų byloje surinktų, teisiamajame posėdyje... 54. Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad iki... 55. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia nuteistojo E. B. gynėjo dėmesį į tai,... 56. Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad E. B. pagal BK 167... 57. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinio skundo... 58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos... 59. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 60. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas,... 61. Nuteistojo E. B. gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad tai, jog... 62. Atmetami kaip nepagrįsti ir nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentai,... 63. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinanti... 64. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir susiformavusią teismų... 65. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. C. pareiškė civilinį... 66. Apygardos teismas nukentėjusiojo L. C. pareikštą civilinį ieškinį dalyje... 67. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 68. Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog, nustatydamas iš E.... 69. Apeliacinės instancijos teisme dalyvavo nukentėjusiojo L. C. atstovė... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 71. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:... 72. pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybes, kad E. B. nuo... 73. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 74. Nukentėjusiojo L. C. apeliacinį skundą atmesti.... 75. Papildomai iš E. B. ir D. A. nukentėjusiojo L. C. naudai solidariai priteisti...