Byla 2A-237-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

3kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.R. ieškinį atsakovams L. K. , G. K. , G. J. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovė A.R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama patvirtinti žemės sklypo, kadastrinis numeris ( - ) Vilniaus m. k.v., bendro žemės sklypo 0,0583 ha kadastrinius matavimus pagal pateiktą žemės sklypo planą.

6Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) (sklypo Nr. 79), sklypo plotas 583 kv. m., unikalus Nr. ( - ) . 1997 m. minėto žemės sklypo pirkimas - pardavimas buvo atliktas vadovaujantis žemės sklypo laikinuoju planu – schema, netiksliais sklypų plano žymėjimais. Kilus ginčams tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, ji atliko sklypo kadastrinius matavimus, buvo parengtas naujas žemės sklypo planas, kurio bendras plotas nepasikeitė, tačiau paaiškėjo, kad žemės sklypo kraštinė tarp ribos taškų 2-3 yra 32,78 m., palyginus su pirminiu abrisu sutrumpėja 0,32 m, nes gretimo žemės sklypo Nr. 78 ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre. 2008-08-12 aiškinamajame rašte teigiama, kad palikti kraštinės ilgį kaip nurodyta pirminiame abrise netikslinga, nes 2 ribos taškas atsirastų ant sodo kelio važiuojamosios dalies. Todėl pavaizduoto žemės sklypo plane kraštinė tarp taškų 1-2 padidėjo 0,51 m palyginus su nurodyta pirminiame abrise, kraštinė tarp taškų 1-4 sutrumpėjo 0,50 m. Siekdama patikslinti sklypo ribas kadastro duomenų tvarkytojui privalėjo pateikti nustatyta tvarka paruoštą ir suderintą planą. Prieš parengiant žemės sklypo planą turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu tai anksčiau nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti gretimų sklypų savininkai G. J. ir J. K. įgaliotas asmuo. Jie žemės sklypų akte nepasirašė, nes naujas žemės sklypo planas neatitiko pirminio žemės sklypo plano ribų matavimo. Be gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė derinti žemės sklypų ribų aktą.

7Atsakovas G. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo Nr. 80, esančio ( - ) savininku atsakovas tapo 1997-09-30 dovanojimo sutarties‚ sudarytos su O. K. , pagrindu. Žemės sklypo ribos buvo patvirtintos tuometinio sodo pirmininko, pažymėtos esant kiekvieno sodo sklypo savininkui. Ieškovei atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus iš naujo, žemės sklypo plotas liktų 583 kv.m., tačiau UAB „Geoksis“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad atlikus matavimus kraštinė tarp ribos taškų 2-3 yra 32,78 m, palyginus su pirminiu abrisu, sutrumpėja 0,32 m, nes gretimas sklypas jau buvo pamatuotas anksčiau ir jo ribos įregistruotos nekilnojamo turto kadastre. Palikti kraštinės ilgį, kaip nurodyta pirminiame abrise, netikslinga, nes 2 ribos taškas atsirastų ant sodo kelio važiuojamosios dalies, todėl nuspręsta atimti atsakovo žemės sklypo dalį. 2008-11-18 atlikus atsakovo sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovo sklypas yra mažesnis nei parduota, tuo tarpu ieškovės sklypo dydis nepakito. Neaišku, kodėl ieškovė pradėjo tikslinti žemės sklypų ribas su atsakovo sklypu, o ne su žemės sklypo Nr. 78 savininku.

8Priešieškiniu atsakovas prašė patvirtinti žemės sklypo Nr. 80, kadastrinis Nr. ( - ) , 665 kv.m. ploto, ribas pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą, sudarytą IĮ „Mažasis atriumas“, pažymėtą taškais 1.2.3.4.5.6.7.8.9.10.11.12 pagal faktinį naudojimąsi žemės sklypu, ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo ribos turi būti nustatomos pagal faktinį naudojimą. Žemės sklypai sodininkų bendrijos nariams buvo išdalinti ir įregistruoti žemės sklypų dydžiai esant preliminariems kadastriniams matavimams. Faktiškai buvo nustatytos žemės sklypo naudojimosi ribos. Ieškovė nepasirašė atsakovo nustatytų žemės sklypo ribų. Atsakovas, žemės sklypo Nr. 80, esančio ( - ), SB „( - )“ savininku tapo 1997-09-30 dovanojimo sutarties‚ sudarytos su O. K. , pagrindu. Minėtos sutarties pagrindu VĮ „Registrų centre“ buvo įregistruota žemės sklypo nuosavybė. Žemės sklypo plotas buvo parduotas O. K. pagal valstybinės žemės, miško pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/97-13782, sudarytą 1997-09-09. Prie žemės pirkimo-pardavimo sutarties buvo pateikta žemės sklypo schema, patvirtinta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 1997-09-05. Žemės sklypo ribas taip pat tvirtino sodo bendrijos pirmininkas. 1995 metais sodo bendrijos valdyba organizavo praktiškai valdomų bendrijos sklypų inventorizaciją ir jos metu buvo patvirtintos sklypo ribos, pagal preliminarius matavimus buvo sudarytas bendrijos sklypų planas. Planą patvirtino valstybinės institucijos. Sudarant tokias žemės sklypų ribas bendrijos nariai nereiškė jokių pretenzijų, tame tarpe ir ieškovė. Atlikus atsakovo sklypo geodezinius matavimus nustatyta, kad jo plotas 665 kv.m., t.y. sklypas sumažėjo 15 kv.m. Patenkinus ieškovės reikalavimus, jos žemės sklypo ribos padidėtų, jos būtų didesnės nei ji būtų pirkusi pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

9Atsakovė L.K. ir su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypo dalį atsakovė įgijo 2008-12-31 pagal dovanojimo sutartį Nr. VB7-11522, jau 2008-07-17 VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu atsisakė derinti žemės sklypo ribų aktą be gretimų žemės sklypų savininkų. Teismo procesas buvo pradėtas iki atsakovei įgyjant žemės sklypo dalį. Ieškovė su atsakove nebuvo derinusi žemės sklypo ribų.

10Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypo dalį atsakovė įgijo 2008-12-24 pagal dovanojimo sutartį Nr. VB7-11377, jau 2008-07-17 VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu atsisakė derinti žemės sklypo ribų aktą be gretimų žemės sklypų savininkų. Teismo procesas buvo pradėtas iki atsakovei įgyjant žemės sklypo dalį. Ieškovė su atsakove nebuvo derinusi žemės sklypo ribų.

11Atsakovės L.K. ir G. K. su priešieškiniu sutiko. Nurodė, kad atlikus savo žemės sklypo Nr. 68 kadastrinius matavimus, nustatyta, jog atsakovės žemės sklypo plotas skiriasi ir yra sumažėjęs. Pagal IĮ „Mažasis atriumas“ parengtą ribų konfigūraciją atsakovės žemės sklypo plotas yra 747 kv.m., o pagal įsigijimo dokumentus ir pagal preliminarius matavimus jo plotas yra 770 kv.m., t.y. plotas sumažėjo 23 kv.m.. Ieškovė negali pretenduoti į atsakovės žemės sklypą, nes jis ir taip neatitinka jos įgyto žemės sklypo ploto.

12Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktą IĮ „Mažasis atriumas“ sudarytą faktinio naudojimo planą, pagal kurį žemės sklypo Nr. 79 plotas yra 559 kv.m., žemės sklypo Nr. 80 – 665 kv.m., žemės sklypo 68 – 747 kv.m. (tomas 2, b.l. 133), nustatė, kad skirtumas tarp privatizuotų ir faktiškai naudojamų žemės sklypų plotų yra: sklypo Nr. 79 – 24 kv.m. (sumažėjo 4,1 %), sklypo Nr. 80 – 15 kv.m. (sumažėjo 2,2 %), sklypo Nr. 68 – 23 kv.m. (sumažėjo 3 %), konstatavo, jog visi ginčo žemės sklypai yra mažesni nei privatizuoti. Bendras sklypų Nr. 79, Nr. 80, Nr. 68 ploto sumažėjimas yra 3,1% ((4,1% +2,2%+ 3%):3).

13Teismas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkto nuostatomis, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, sprendė, kad maksimali leistina ribinė paklaida sklypo Nr. 79 sudaro 48 kv.m., sklypo Nr. 80 – 52 kv.m., sklypo Nr. 68 – 55 kv.m. ir padarė išvadą, jog visi ginčo žemės sklypų plotai yra maksimalios leistinos ploto paklaidos ribose.

14Atsižvelgiant į tai, jog faktiškai naudojamų žemės sklypų plotai neatitinka privatizuotų žemės sklypų plotų, tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypų plotas yra sumažėjęs, teismas nurodė, kad galėtų patvirtinti tokius planus, kurie maksimaliai atitiktų visų savininkų interesus, t.y. vienodai suvaržytų jų teises. Žemės sklypų plotų sumažėjimas turėtų būti proporcingas privatizuotiems žemės sklypas. Šiuo atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo G. J. pateikti žemės sklypų planai atitinka išimtinai jų savininkų interesus. Kadangi bendras sklypų Nr. 79, Nr. 80, Nr. 68 plotas sumažėjimas yra 3,1% , iš to sektų, jog sklypo Nr. 79 plotas turėtų sumažėti 18,07 kv. m. (583 kv.m.x3,1%:100), sklypo Nr. 80 plotas turėtų sumažėti 21,08 kv.m. (680 kv.m.x3,1%:100), sklypo Nr. 68 – 23,87 kv.m. (770 kv.m.x3,1%:100). Tačiau faktiškai sklypas Nr. 79 sumažėjo – 24 kv.m., sklypas Nr. 80 – 15 kv.m., sklypas Nr. 68 – 23 kv.m. Taigi, atsakovėms G. K. ir L. K. priklausantis sklypas sumažėjo neženkliai ir sudaro 0,77 kv.m bei yra tose sumažėjimo ribose, jeigu sklypai būtų mažėję visiems vienodai. Tuo tarpu atsakovui G. J. priklausantis žemės sklypas, lyginant su kitais ginčo žemės sklypais, sumažėjo mažiausiai ir yra 6,08 kvadratiniais metrais didesnis nei turėtų būti (21,08 kv.m.-15,00 kv.m. = 6,08 kv.m.), ieškovei priklausantis sklypas sumažėjo daugiausia ir ji naudojasi 5,93 kv.m. mažiau nei jai priklausytų, jeigu sklypai būtų mažėję visi vienodai. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas G. J. nepagrįstai pasididino ar perstūmė savo sklypo ribas ieškovės sklypo sąskaita.

15Esant sumažėjusiems visiems ginčo sklypams nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tvirtinti ieškovės teismui pateiktą tvirtinti UAB „Geoksis“ sudarytą žemės sklypo planą, pagal kurį jai priklausančio žemės sklypo plotas būtų 583 kv.m. Atsakovas G. J. pateikė teismu ir prašo patvirtinti žemės sklypo Nr. 80, ribas pagal žemės sklypo planą, pagal kurį žemės sklypo plotas būtų 665 kv.m. Kadangi sumažėjus žemės sklypų plotams, lyginant su privatizacijos planais, sklypo Nr. 80 plotas turėtų sumažėti 21,08 kv.m. ir sudaryti 658,92 kv.m., todėl žemės sklypo planą, pagal kurį bendras plotas yra 665 kv.m., teismas negali patvirtinti teismine tvarka. Patvirtinus vieną iš pateiktų planų, nebūtų išlaikyta visų suinteresuotų asmenų pusiausvyra. Nustačius žemės sklypų ribą pagal vieną iš pateiktų planų, kitų žemės sklypų savininkų teisės būtų pažeistos arba nepagrįstai apribotos, kadangi jiems priklausantys žemės sklypai (lyginant su privatizuotais) sumažėtų daugiau nei kaimynų. Patenkinus ieškinį arba priešieškinį, nebūtų galutinai išspręstas ginčas, priešingai, būtų sudaromos prielaidos kilti naujiems ginčams.

16Ieškovė A.R. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl ieškinio panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

17Apeliantė nesutinka su teismo priimtu sprendimu, nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas.

18Esant byloje duomenims, kad ieškovė sodų bendrijoje „Sveikatos apsauga“, Vilniuje, įsigijo 583 kv. m. ploto žemės sklypą (Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-27 įsakymo Nr. 58 priedas 1997-09-09 valstybinė žemės pirkimo – pardavimo sutartis), lygiai tas pats žemės sklypo plotas įtvirtintas minėtos sodininkų bendrijos sodo sklypo Nr. 79 schemoje M 1:500, jis nurodytas ir generalinio sodų bendrijos sklypų plane, VĮ Registrų centre, nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išraše, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kažkokiu, nenustatytu būdu esant sumažėjusiems aplinkiniams ginčo sklypams, nėra pagrindo tvirtinti ieškovės pateikto žemės sklypo plano.

19Be to, pasak apeliantės, ji siekdama atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kreipdamasi dėl savo žemės sklypo paženklinimo ir riboženklių įtvirtinimo į UAB „Geoksis“, ši įmonė parengė teismui pateiktą žemės sklypo planą ir atliko kadastrinius matavimus remdamasi teisės aktais, ne vien ieškovės norais. Teismas, turėjo tinkamai įvertinti faktą, kurį, kaip matyti iš 2010-04-02 išvažiuojamojo parengiamojo posėdžio, patvirtino sodininkų bendrijos narys V. B. , kad slyvos kelmas šiuo metu yra Janavičiams priklausančiame sklype, nors visada slyvos medis priklausė sklypui Nr. 79. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai pažeidė CK 4.45 str. 1 d., neišanalizuodamas visų aplinkybių ir neišspręsdamas tarp šalių kilusio ginčo.

20Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė į faktą, kad ieškovei teisė naudotis žemės sklypu, esančiu sodininkų bendrijoje, iš pradžių atsirado narystės sodininkų bendrijoje pagrindu, t.y. J. P. išbraukiant iš sodo bendrijos narių sąrašo ir įtraukiant ieškovę, be to, jai perėmus įsipareigojimą vykdyti visus bendrijos nuostatus ir laiku apmokėti reikalingus mokesčius. Tokiu būdu teismas turėjo ne šalių pusiausvyros paisyti, o nustatęs, kad žemės sklypo Nr. 79 ribos atitinka faktiškai valdomoms sklypo riboms, o taip pat šio sklypo dydžiai nesiskiria nuo teisiškai įregistruoto gretimo žemės sklypo Nr. 78 ribomis, kurio ribas matuojant buvo pasirinktas bendras kelių sklypų ribose esantis ašinis taškas, privalėjo taikyti CK 4.45 str. 1 d.

21Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką tokio pobūdžio bylose, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarime Nr. 51 įtvirtinta, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais, be to, ar tam tikros aplinkybės egzistavo ar ne, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Ieškovė į bylą pateikė daugiau įrodymų negu įmanoma būtų pateikti kitomis aplinkybėmis, tačiau teismas pažeidė minėtame nutarime suformuotas taisykles, CPK 178 str.

22Atsakovas G. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, nes jame dėstomi argumentai nepagrįsti.

23Atsakovė L.K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24Atsakovė G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

27Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl procesinės teisės pažeidimų – netinkamo įrodymų vertinimo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), netinkamo Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 d. bei Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose taikymo, dėl ko kad pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Su šiais apeliacinio skundo motyvais kolegija nesutinka.

28Byloje nustatyta, kad ieškovei A. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) , skl. Nr. 79, unikalus Nr. 0101-0004-0724 (t 1, b.l. 14). Žemės sklypas Nr. 79 ribojasi su atsakovui G. J. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 80, unikalus Nr. 0101-0004-0713 (t 1, b.l. 44, 91), atsakovėms L. K. ir G. K. dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 68, unikalus Nr. ( - ) (t 1, b.l. 91, 105) ir R. A. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu Nr. 78 (t 1, b.l. 91). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 79 plotas yra 583 kv.m., atsakovo G. J. sklypo Nr. 80 plotas – 680 kv.m., kas atitinka sodo bendrijos „Sveikatos apsauga“ žemės išsipirkimo planą (bendrąjį planą) (t 1, b.l. 15, 42, 91). Atsakovių L.K. ir G. K. sklypo Nr. 68 plotas yra 770 kv.m., kas atitinka sodo bendrijos „( - )“ žemės išsipirkimo planą (bendrąjį planą) (t 1, b.l. 91, t 2, b.l. 105).

29Ieškovė teismui pateikė ir prašo patvirtinti UAB „Geoksis“ sudarytą žemės sklypo planą, pagal kurį jai priklausančio žemės sklypo plotas būtų 583 kv.m. (t 1, 18,19 b.l.). Atsakovas G. J. pateikė teismu ir prašo patvirtinti žemės sklypo Nr. 80, ribas pagal jo žemės sklypo planą, sudarytą IĮ „Mažasis atriumas“, žemės sklypo plotas būtų 665 kv.m. (t 1, 120,121 b.l.). Teismas sprendė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl sklypų ribos esančios tarp ieškovės ir atsakovės sklypų, tačiau negalima tvirtinti nei ieškovės, nei atsakovės pateiktų žemės sklypo planų, nes patvirtinus vieną ar kitą planą būtų pažeistos kitų suinteresuotų asmenų teisės, kadangi nebūtų išlaikyta pusiausvyra, t.y. jų privatizuoti žemės sklypai atlikus tiksliuosius matavimus sumažėtų daugiau negu kitų kaimynystėje esantys sklypai.

30Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2005-11-02, Nr. 3K-3-539/2005; 2010-11-15, Nr. 3K-3-453/2010; 2011-02-07, Nr. 3K-3-35/2011; 2011-04-26, Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).

31Teismas nustatė ir kolegija sutinka su teismo nurodytais motyvais, jog atlikus ne tik ieškovės, bet ir kitų kelių gretimai esančių sklypų tikslius kadastrinius matavimus, žemės sklypų plotai yra mažesni negu registruoti nekilnojamojo turto kadastre su atliktais netiksliais matavimais. Šią teismo nustatytą aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu atlikti bylos dalyvių ir gretimų savininkų sklypų matavimai (t 2, b.l. 133), o, be to, su tuo sutiko ir bylos šalys. Tokiu būdu atlikus tikslius matavimus paaiškėjo, jog realiai tokio žemės ploto, kuris yra registruotas sodininkų nuosavybės teisėmis, nėra. Ieškovė pagal prašomą pavirtinti žemės sklypo planą savo sklypo ribas nurodė taip, kad jos sklypo plotas atitiktų plotą, kuris registruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau tokiu atveju kaimyninių sklypų plotai lieka mažesni, todėl teismas pagrįstai netvirtino sklypo ribų pagal ieškovės pateiktą planą. Šiuo atveju teismas ne tik tinkamai įvertino visus pateiktus į bylą įrodymus, juos išanalizavo bet tinkamai taikė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita.

32Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus, nes apylinkės teismas išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo padarė pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip tai reglamentuota įstatyme ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

33Kolegija sutinka su pirmos instancijos sprendimo motyvu, jog ieškovės pateiktame projekte neišlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, nes, esant žemės ploto trūkumui, trūkstama dalis turėjo būti tarp savininkų padalinta ir planuose žemės sklypų ribos turėjo būti nurodytos taip, kad visi gretimi sklypai sumažėtų proporcingai jų turimam plotui, atsižvelgiant į realiai esantį žemės plotą bendrai. Šios teismo išvados negali paneigti bylos liudytojo parodymai dėl slyvos buvimo vietos, nes dėl jos buvimo nustatymo žemės daugiau, negu yra realiai, neatsiras.

34Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad ieškovė suderindama iš kitos jos sklypo pusės gretimo sklypo savininko R. A. ribą sutiko, jog ši riba užimtų dalį jos naudojamo sklypo, todėl ir dėl šios aplinkybės ji neturėjo pagrindo teigti, jog jos sklypo plotas turi atitikti privatizuotojo sklypo plotą.

35Kolegija neišeidama už apeliacinio skundo ribų nepasisako dėl kitos sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo G. J. priešieškinis, nes šioje dalyje sprendimas neskundžiamas.

36Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

Nutarė

38Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir... 3. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovė A.R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama patvirtinti... 6. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis... 7. Atsakovas G. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 8. Priešieškiniu atsakovas prašė patvirtinti žemės sklypo Nr. 80,... 9. Atsakovė L.K. ir su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypo dalį... 10. Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypo dalį... 11. Atsakovės L.K. ir G. K. su priešieškiniu sutiko. Nurodė, kad atlikus savo... 12. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu... 13. Teismas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522... 14. Atsižvelgiant į tai, jog faktiškai naudojamų žemės sklypų plotai... 15. Esant sumažėjusiems visiems ginčo sklypams nėra nei teisinio, nei faktinio... 16. Ieškovė A.R. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį... 17. Apeliantė nesutinka su teismo priimtu sprendimu, nurodydamas, kad teismas... 18. Esant byloje duomenims, kad ieškovė sodų bendrijoje „Sveikatos apsauga“,... 19. Be to, pasak apeliantės, ji siekdama atlikti žemės sklypo kadastrinius... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 21. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 22. Atsakovas G. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo... 23. Atsakovė L.K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 24. Atsakovė G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl procesinės teisės pažeidimų... 28. Byloje nustatyta, kad ieškovei A. R. nuosavybės teise priklauso žemės... 29. Ieškovė teismui pateikė ir prašo patvirtinti UAB „Geoksis“ sudarytą... 30. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra... 31. Teismas nustatė ir kolegija sutinka su teismo nurodytais motyvais, jog atlikus... 32. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai... 33. Kolegija sutinka su pirmos instancijos sprendimo motyvu, jog ieškovės... 34. Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog byloje nustatyta,... 35. Kolegija neišeidama už apeliacinio skundo ribų nepasisako dėl kitos... 36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.... 38. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą...