Byla e2A-145-657/2019
Dėl servitutų nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

2sekretoriaujant Rasai Juronienei, Žydrūnei Mitkevičienei,

3dalyvaujant apeliantei atsakovei O. B., ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ž. A.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3750-308/2018 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovėms O. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų nustatymo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Ginčo esmė

81.

9Ieškovė A. K. į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus (DOK-26567, gautas teisme 2017 m. liepos 18 d.) prašė: - nustatyti ieškovei A. K. 2,5 m pločio kelio servitutą (bendro ploto 29 kv. m) – teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei O. B. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dalį (tarnaujantis daiktas), esantį ( - ), pagal UAB „Dzūkijos girios“ 2017 m. spalio 31 d. parengtame kelio servituto projekte – plane pažymėtas koordinates, už kurį ieškovė įsipareigoja sumokėti 250,00 Eur vienkartinę kompensaciją; - nustatyti ieškovei A. K. 46 kv. m kelio servitutą teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis per valstybei priklausančio 182 kv. m bendro ploto žemės sklypo (tarnaujančio daikto), esančio ( - ), dalį pagal UAB „Dzūkijos girios“ 2017 m. spalio 31 d. parengtame kelio servituto projekte – plane pažymėtas koordinates; - įpareigoti atsakovę O. B. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo nustatyto kelio servituto teritorijos medžius – liepą, klevą, dvi laukines slyvas, o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti tai padaryti ieškovei, darbų išlaidas išieškant iš atsakovės, medieną panaudojant savo nuožiūra; - įpareigoti atsakovę O. B. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo nustatyto praėjimo tako ir servitutinio kelio teritorijos medinių karčių tvorą, įrengtą jos sklypo kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), kraštinėje pagal UAB „Dzūkijos girios“ kelio servituto projektą – planą nuo taško 14 iki taško 15; - priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

102.

11Nurodė, kad nenustačius kelio servituto, ji negali privažiuoti į ( - ) turimus žemės sklypus, kadangi į juos nėra pravažiavimo kelio, o nustatytas tik 2 metrų pločio praėjimo takas, kuris šiuo metu yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Susitarti su atsakovais dėl tako praplatinimo, keliui reikalingam papildomam plotui nustatant kelio servitutą, nepavyko. Ieškovė siūlė išmokėti atsakovei O. B. 250,00 Eur vienkartinę kompensaciją. Tiksliai nustatyti atsakovės O. B. galimų nuostolių neįmanoma, kadangi pati atsakovė nenurodo jokios konkrečios sumos atlyginimui už nustatytą servitutą, kuri ją tenkintų. Kelio servitutą prašoma nustatyti dalyje O. B. žemės ūkio paskirties sklypo, kuris atskirtas nuo namų valdos sklypo praėjimo taku ir dvejomis tvoromis, todėl atsakovės gyvenimo privatumas nebūtų pažeistas. Ant praėjimo kelio ir šalia jo auga nevertingi medžiai – liepa, klevas, dvi laukinės slyvos, kurie turi būti pašalinti, nes trukdo naudotis jau nustatytu praėjimo keliu. Kelio servitutas tarnautų ir valstybinės žemės naudai, nes užtikrintų patekimą į valstybinės žemės sklypą. Atsakovės pasiūlymas nepriimtinas, nes siūlomas kelio plotis 3 metrai yra per siauras, toks kelio plotis neužtikrintų tinkamo privažiavimo į A. K. ir kitus sklypus, neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atsakovės sklypo dalyje, kurioje ji siūlo įrengti kelią, auga dvi obelys, kurios trukdytų įvažiavimui. Ši aplinkybė sukeltų naujus konfliktus ir ginčus. Siūlomas atsakovės servitutinis kelias užimtų žymiai didesnį plotą palyginus su nurodytu patikslintame ieškinyje.

123.

13Atsakovė O. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

144.

15Nurodė, kad tam, jog ieškovė galėtų patekti į savo žemės sklypą jai nėra būtina naudoti 92 kv. m ploto žemės dalį, apimančią atsakovų žemės sklypus. Nėra būtina atsakovų žemės sklypuose nustatyti 5 metrų pločio kelio servitutą ir tokiu būdu suvaržyti jų daiktines teises didesne apimtimi nei yra būtina viešpataujančio daikto naudojimui pagal paskirtį. Viešo naudojimo kelio, einančio per ( - ) km., plotis tėra šiek tiek daugiau nei 3 metrai. Ieškovės reikalaujami pašalinti nuo nustatyto kelio teritorijos liepa ir klevas yra valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2017 m. liepos 24 d. rašte Nr. ( - ) „Dėl servitutinio kelio nustatymo ir medžių šalinimo ( - ) kaime“ nurodyta, kad liepa ir klevas patenka į saugotinų medžių kategoriją ir galėtų būti pašalinti tik esant Varėnos rajono savivaldybės administracijos leidimui, todėl net ir nustačius servitutą pagal ieškovės pateiktą planą, teismo sprendimo įgyvendinimas priklausytų nuo Varėnos rajono savivaldybės administracijos sprendimo. CPK 267 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.

165.

17Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

186.

19Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. projekte – plane pažymėtos žemės sklypų ribos neatitinka nei žemės sklypų planuose nurodytų ribų, nei UAB „Kelprojektas“ matininko H. B. 2017 m. sausio 27 d. parengtuose žemės sklypų planuose nurodytų ribų, nei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. UAB „Kelprojektas“ matininko H. B. atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriumi, nėra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Sprendžiant dėl servituto nustatymo O. B. žemės sklype, reikia įvertinti, ar ieškovės galimai patiriami nepatogumai patenkant į jai priklausančius sklypus yra pakankamai reikšmingi, kad būtų pateisintas O. B. nuosavybės teisių ribojimas nustatant kelio servitutą. Laisvos valstybinės žemės plotas, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą, nėra suformuotas atskiru žemės sklypu, neįregistruotas, todėl tokiam plotui nustatytas kelio servitutas negalėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesuteiktų ieškovei teisės naudotis nustatytu kelio servitutu. Privažiavimas galėtų būti suprojektuotas rengiant paskesnį ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vietinės reikšmės keliai ar servitutai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti projektuojami tik laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ar anksčiau suprojektuotuose žemės sklypuose, į kuriuos dar neatkurtos nuosavybės teisės, neperleisti neatlygintinai nuosavybėn, neparduoti, neišnuomoti, neperduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, todėl suprojektuoti servituto ieškovės ar atsakovės žemės sklypuose Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius neturi teisės. Teismo posėdyje nurodė, kad racionalumo požiūriu geriausiai pravažiavimą būtų galima formuoti pagal ieškovės siūlomą variantą, kadangi tokiu atveju pravažiavimui įrengti galima būtų panaudoti nustatyto 2 m pločio praėjimo taką. Servituto nustatymas valstybinėje žemėje nėra reikalingas, kadangi ieškovė turėtų teisę važiuoti ir eiti per valstybinės žemės sklypą, o suderinus, atlikti ir pravažiavimo pagerinimo sąlygas. Pilnai suformavus valstybinės žemės sklypą jame būtų nustatytas servitutas administraciniu aktu, dėl to nėra pagrindo šio klausimo spręsti teismine tvarka.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

227.

23Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

248.

25Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė nuosavybės teise ( - ) kaime valdo du žemės sklypus – namų valdos ir žemės ūkio paskirties, prie kurių, vykdant žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą, pagal žemėtvarkos projektą nebuvo suprojektuotas privažiavimas. Ieškovės žemės sklypai yra prie ( - ) upės, kur pats upės buvimas riboja ieškovės galimybes rinktis kitus variantus įrengti privažiavimą prie jos žemės sklypų nuo ( - ) upės. Kadangi ( - ) kaimas yra gatvinis kaimas, vienintelė galimybė įrengti privažiavimą yra tik nuo per kaimą einančio bendro naudojimo kelio, todėl ieškovė turi objektyvų ir pagrįstą pagrindą turėti privažiavimą nuo bendro naudojimo kelio iki prie jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų.

269.

27Jau pats kreipimasis į teismą ir visose proceso stadijose esančios šalių iš esmės priešingos pozicijos bei tai, kad jos iki šiol servituto nenustatė sandoriu, taikos sutartimi, nedalyvavo mediacijoje (administraciniu aktu servitutas nebuvo nustatytas) rodo, kad šalys laisva valia neketina nusistatyti servituto, t. y. tarp šalių yra esminis nesutarimas, kuris yra kaip viena iš būtinųjų sąlygų priverstiniam servituto nustatymui teismine tvarka.

2810.

29Iš byloje esančio 2017 m. balandžio 4 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos rašto matyti, jog ieškovės žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) (toliau – sklypas Nr. 156) sodybinių pastatų statyba galima, tačiau reikia parengti atitinkamą dokumentaciją. Statinių projektai turi atitikti reikalavimus, būdingus Dzūkijos nacionaliniam parkui, išlaikyti atstumus iki ( - ) pakrantės apsaugos juostos, į sklypą nėra įvažiavimo, kuris būtinas vykdant jame statybas. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 22 d. išraše nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 156 naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Būtent šie rašytiniai dokumentai pagrindžia ieškovės nurodomą aplinkybę, jog ji turi teisę statyti pastatus ir į sklypą Nr. 156 yra būtinas privažiavimas, kuriuo ji ir kiti asmenys transporto priemonėmis galėtų įvažiuoti į sklypą. Tai atitinka protingumo kriterijų, nes esant pastatams (juos statant), ar ateityje jais bus galima patogiai, naudotis. Transporto priemonių palikimas (parkavimas) siauroje kaimo gatvėje, į sklypą Nr. 156 patenkant tik pėsčiomis, dabar esančiu 2 m pločio taku, neatitiktų protingumo ir racionalumo kriterijų bei neužtikrintų sklypo naudojimo pagal tikslinę paskirtį. Byloje nekyla ginčas dėl aplinkybės, jog dabar esantis nustatytas 2 m pločio praėjimo takas, kuriame taip pat auga medžiai, transporto priemonių važiavimui yra per siauras.

3011.

31Iš 2018 m. gegužės 30 d. Kadastro žemėlapio ištraukos, viešai prieinamų žemėlapių (www.geoportal.lt), išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrint natūroje žemės sklypus ir situacijos vietą matyti, kad ieškovės sklypą Nr. 156 nuo ( - ) kaimo gatvės skiria atsakovei O. B. priklausantis žemės sklypas (toliau – sklypas Nr. 221), kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas bei už 2 m pločio praėjimo tako, žiūrint nuo kaimo gatvės link ( - ) upės, dešiniau esantis atsakovės O. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypas (toliau – sklypas Nr. 222) bei valstybinės žemės nesuformuotas sklypas. Jokių kitų laisvų įvažiavimų nėra, o į ieškovės sklypus galima būtų patekti tik važiuojant per kitų savininkų žemės sklypus ir valstybinę žemę, tačiau patekimui į sklypą gan didelės nuokalnės sudarytų kliūtis. Šiuo atveju ieškovė pagrįstai ir tinkamai atsakovais yra pasirinkusi O. B. ir Nacionalinę žemės tarnybą prie LR ŽŪM. Byloje šalys yra pateikę du patekimo pro atsakovės sklypą Nr. 222 variantus. Ieškovė kelio servitutą siekia nustatyti ne tik į sklypą Nr. 156, bet ir į kitą jai priklausantį sklypą (toliau – ir sklypas Nr. 154), kurio plotas ir vieta yra glaudžiai susijusi su sklypu Nr. 156, todėl preziumuojama, kad ne vien tik į sklypą Nr. 156 yra būtinas privažiavimas. Iki ieškovei priklausančių žemės sklypų Nr. 154 ir Nr. 156 faktiškai yra tik 2 m pločio pėstiesiems tinkamas praėjimas tarp atsakovės O. B. žemės sklypų Nr. 221 ir 222, šiuo metu jau pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, bei laisvos valstybinės žemės sklypas.

3212.

33Iš ieškovės pateikto UAB „Dzūkijos girios“ 2017 m. spalio 31 d. projekto matyti, kad pravažiavimas apimtų ir 2 m pločio praėjimo tako plotą, kas savaime ženkliai sumažintų atsakovės servitutu apribojamos žemės sklypo Nr. 222 plotą bei po to tiesiai išeitų į valstybinės žemės sklypą, kur nuo servitutinio pravažiavimo valstybine žeme būtų galima patekti ir į ieškovės žemės ūkio paskirties sklypą Nr. 154. Privažiavimas būtų tiesus, be jokių ženklesnių posūkių, su nedidele įkalne, kas leistų netrukdomai važiuoti transporto priemonėmis iki ieškovės žemės sklypų. Trukdžiu šio pravažiavimo įrengimui būtų dviejų medžių šalinimas. Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2017 m. liepos 24 d. raštu nurodė, kad neprieštarauja servituto nustatymui pagal ieškovės pateiktą projektą bei įteisinus servitutą būtų reikalinga kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administraciją gauti leidimą dėl liepos ir klevo iškirtimo. Kartu šiuo pravažiavimu per valstybinės žemės sklypą galėtų būti užtikrintas patekimas ir į atsakovei priklausantį žemės sklypą Nr. 219.

3413.

35Atsakovė O. B. pateikė UAB „Netkada“ 2017 m. lapkričio 5 d. parengtą servitutinio pravažiavimo kelio projektą, kur patekimas būtų iš dešinės pusės, žiūrint nuo kaimo gatvės link ( - ) upės, per atsakovei O. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 222 dešiniąją pusę bei įeitų į valstybinės žemės sklypą, o 2 m pločio praėjimo takas tarp atsakovės sklypų Nr. 221 ir 222 liktų atskiras. Toks pravažiavimo kelias užimtų žymiai didesnę atsakovės žemės sklypo plotą, reiktų šalinti atsakovės O. B. sklype dvi obelis. Be to, atsakovės siūlomas pravažiavimo kelias siūlomas tik 3 m pločio, neatitinka minimaliam 4 m kelio servituto pločiui, numatytam CK 4.119 straipsnio 2 dalyje. Toks kelio plotas keltų grėsmę saugiam transporto pravažiavimui (nebūtų galimybės joms prasilenkti), žiemos metu nuo tokio kelio nebūtų galima nuvalyti sniegą. Norint įrengti pravažiavimą nuo kaimo gatvės (kelio) pagal atsakovės siūlomą variantą reiktų nukasti iškilusį šlaitą, esantį šalia kelio, tačiau pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas. Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2018 m. gegužės 25 d. raštu nurodė, kad nepritaria UAB „Netkada“ parengtam servitutinio kelio projektui, kadangi dalis kelio būtų įrengiama ( - ) upės vandens apsaugos juostoje, taip pat kelio įrengimui bereikalingai būtų nukasama šlaito dalis, tokiu būdu pažeidžiant reljefo formas. Siūlo galimybę įrengti kelią pagal UAB „Dzūkijos girios“ parengtą projektą, jį pakoreguojant, kad kelias galėtų aplenkti augančius klevą ir liepą, kur tokiu atveju būtų išsaugoti medžiai, nenukasamas šlaitas ir kelias nevestų per paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą. Atsakovės O. B. namų valdos žemės sklypas yra 0,605 ha dydžio, jis viena dalimi eina lygiagrečiai kaimo gatvei, šis sklypas aptvertas medinių statinių tvora, pagal tvorą prie praėjimo tako zonos nėra įrengta jokios poilsio įrangos, yra tik žolė, gyvenamasis namas yra nutolęs nuo tvoros, todėl nesimato jokių faktorių, kurie galėtų pažeisti atsakovės O. B. kiemo privatumą.Šiuo atveju ieškovės teikiamas projektas nepažeistų teisės aktų reikalavimų dėl pravažiavimo kelio įrengimo.

3614.

37Pagal ieškovės pateiktas lokalines sąmatas kelio servituto įrengimas pagal ieškovės siūlomą projektą reikalautų mažiausių sąnaudų, o atsakovės siūlomo pravažiavimo kelio įrengimo sąnaudos būtų brangesnės kelis kartus. Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2018 m. gegužės 25 d. raštu siūlo pravažiavimo kelią pakoreguoti aplenkiant liepą ir klevą, tačiau tokiu atveju reiktų užimti daug daugiau atsakovės O. B. žemės sklypo Nr. 222, nes reiktų daryti pravažiavimo kelio lanką į dešinę ir atsakovės žemę apimti visu privažiavimo kelio plotu, kas labiau apribotų atsakovės O. B. žemės sklypo Nr. 222 plotą. Nustačius pravažiavimo servitutą ir gavus savivaldybės leidimą nukirsti medžius bei juos pašalinus, būtų mažesniu mastu apribojamas atsakovei O. B. jos sklypo Nr. 222 naudojimas įrengtu servitutiniu pravažiavimo keliu.

3815.

39Tam, jog daiktui būtų nustatytas servitutas, turi egzistuoti pats nekilnojamasis daiktas ir tai yra esminė sąlyga. Ieškovės nurodoma 182 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka žemės sklypo požymių ir jam, kaip tokiam taikomų reikalavimų, kadangi nėra suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre, neturi plano ir kitų identifikacinių, kaip civilinių teisių objekto, požymių. Teismui nustačius kelio servitutą nebūtų sukurtas servitutas, kaip jis suprantamas civilinėje teisėje. Jeigu ieškovės reikalavimas dėl valstybinės žemės būtų atmestas, tai nereiškia uždraudimo, kaip ir leidimo, ieškovei važiuoti transporto priemonėmis esančiu laisvos valstybinės žemės plotu. Šiuo atveju galioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat ieškovė turi laikytis kitų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovė, savo nuožiūra pasirinkdama važiavimo trajektoriją ir važiuodama laisvos valstybinės žemės plotu (jį pritaikydama važiavimui) į savo sklypus Nr. 156 ir Nr. 154 (išvažinėdama kelią), laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tokia preliminari išvada daroma, atsižvelgiant į aplinkybes, kad jau yra nustatyta būtinybė transporto priemonėmis patekti į sklypą Nr. 156, taip pat iš fakto, kad kol kas minimas laisvos valstybinės žemės plotas nėra priskirtas jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, juo nieks realiai nesinaudoja, jis kol kas nėra civilinių teisių objektas. Projektuojant bei vėliau dokumentaliai užfiksuojant kelią (išvažinėtą gruntą) yra galima situacija, kai iš pradžių atsiranda faktinis, poreikius atitinkantis kelio naudojimas, o vėliau seka projektavimas, atitinkamai projektuotojas turi atsižvelgti į faktinę situaciją. Tai, kaip pavyzdys, numatyta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 49 punkte, kur numatyta, kad, kai projektuojamas kelias yra faktiškai naudojamas, šio kelio plotis turi atitikti faktinį esamo kelio plotį ir kituose teisės norminiuose aktuose. Vietinės reikšmės keliai ar servitutai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti projektuojami laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, vadinasi yra visos sąlygos ne tik faktiniam, bet ir juridiškai įformintam kelio laisvoje valstybinėje žemėje atsiradimui ateityje, kai bus atlikti reikalingi projektavimo veiksmai. Teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo ar priemonių paspartinti atsakovę – Nacionalinę žemės tarnybą inicijuoti ir rengti ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, priimti atitinkamus administracinius aktus, be to, toks klausimas byloje nekeliamas ir nenagrinėjamas.

4016.

41Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba klaidingai aiškina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio nuostatas, kurio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai, tačiau ši nuostata netaikoma registruojant administraciniu aktu ar teismo sprendimu nustatytą servitutą, valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę ir nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą kaip juridinį faktą. Būtent ši įstatymo nurodoma išimtis duoda pagrindą teismui nustatyti servitutą valstybės valdomam žemės sklype, nors pats valstybės žemės sklypas dar nėra pilnai suformuotas kaip nekilnojamas daiktas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl atmestini atsakovės Nacionalinės žemės administracijos argumentai dėl servituto nenustatymo valstybės valdomam žemės sklype ir ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo valstybės valdomam žemės sklype tenkintinas.

4217.

43Nors tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės pateiktų kelio servituto variantų (planų), viešo naudojimo kelio, einančios per ( - ) kaimą, plotis yra daugiau nei 3 metrai (apie 3,50 m),tačiau tai yra nuo seno susiformavusi kaimo gatvė, kuri pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas negali būti platinama. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti ieškovei pravažiavimo kelią pagal kaimo pravažiavimo kelią, kadangi šiuo metu galiojantys teisiniai aktai apibrėžia įrengiamo kelio matmenis pagal kelio kategorijas. Racionalus ir tinkamas, tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą atitinkantis kelio (pravažiavimo) plotis yra 4,5 metrai, kur tarp atsakovės sklypų Nr. 221 ir 222 atsakovei būtų suvaržomas tik 2,5 m pločio naudojimas, o likusią pravažiavimo kelio pločio dalį užtikrintų 2 m pločio praėjimo tako įjungimas į pravažiavimo kelio sudėtį, kas yra nurodoma ieškovės pateiktame projekte, o valstybinėje žemėje turi būti nustatomas 4,5 m pločio pravažiavimo takas. Tai atitinka ir Metodikos numatytą minimalų kelio plotą, kuris turėtų būti projektuojamas bent tokio minimalaus dydžio, jeigu būtų rengiamas kelio projektas papildant ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tokio pločio kelias užtikrins ne tik galimybę pravažiuoti lengviesiems automobiliams, bet ir, esant reikalui, pravažiuoti didesnių gabaritų transportui bei sniego valymo technikai.

4418.

45Atsakovės O. B. atstovas teismo posėdyje išreiškė atsakovės norą gauti didesnę nei 250,00 Eur piniginę kompensaciją už tai, jeigu būtų nustatytas kelio servitutas, tačiau nepasinaudojo savo procesine teise ir nepateikė savo skaičiavimo, kaip pinigine išraiška įvertina ieškovės nepatogumus dėl nuosavybės teisių apribojimo, todėl kompensacijos sumos apskaičiavimas yra teismo dispozicijoje. Iš Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 22 d. išrašo matyti, kad atsakovės sklypo Nr. 222 vidutinė rinkos vertė 2007 m. vasario 1 d. dienai yra 3,00 Eur. Teismo vertinimu, tai nėra objektyvi vertė ir ja nesivadovauja. Ieškovės pasiūlyta 250,00 Eur vienkartinė kompensacija, kurią ji siūlė už savo, kaip jai labiau tinkantį variantą, šiuo atveju atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir visiškai kompensuos atsakovės patiriamus nepatogumus, todėl priteistina atsakovės O. B. naudai.

4619.

47Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų. Iš bylos pobūdžio matyti, kad pagrindinis ginčas kilo tarp ieškovės A. K. ir atsakovės O. B.. Ieškovė atsakovei O. B. dar iki civilinės bylos užvedimo buvo siūliusi įvairius kompensavimo už kelio servitutą variantus, bet atsakovė nesutiko, viso teisminio nagrinėjimo metu neigė ieškovės teisę nusistatyti kelio servitutą arba siūlė aiškiai neįgyvendinamą variantą, kuris nebūtų galimas įgyvendinti dėl aplinkosauginių reikalavimų. Ieškovės reikalavimai, susiję su valstybine žeme, buvo nukreipti ir prieš atsakovę Nacionalinę žemėsi tarnybą. Šios atsakovės atstovė nagrinėjimo metu pripažino būtinumą ieškovei teisę į kelio servitutą per atsakovės O. B. žemės sklypą. Bet klaidingai aiškindama Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas laikėsi nuomonės, kad servitutas nenustatytinas valstybinės žemės sklype, nes nėra suformuoto nekilnojamojo daikto ir šis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o ieškovė netrukdomai gali naudotis pravažiavimo teise per šį valstybei priklausantį žemės sklypą, o šį sklypą suformavus kaip nekilnojamąjį daiktą būtų nustatyta servituto teisė ieškovei administracine tvarka. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrinde susidarė tik dėl atsakovės O. B. procesinio elgesio, kas duoda pagrindą iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos bylinėjimosi išlaidas priteisti žymiai mažesniu mastu, nei iš atsakovės O. B.. Teismo procesas tęsėsi daugiausiai dėl atsakovės O. B. pozicijos, todėl iš jos CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu taip pat priteistina 20,59 Eur pašto išlaidų, jas apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę.

48III.

49Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5020.

51Apeliaciniame skunde atsakovė O. B. prašė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba patenkinti iš dalies – nustatyti servitutą O. B. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiame daikte), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esančiame ( - ), užimamas plotas - 40 kv. m, ir valstybei priklausančiame 182 kv. m bendro ploto žemės sklype (tarnaujančiame daikte) esančiame ( - ), užimamas plotas – 87 kv. m, pagal atsakovės 2018 m. rugsėjo 7 d. pateiktą UAB „Netkada“ parengtą projektą, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5220.1.

53Teismas netinkamai taikė įstatymą ir nepagrįstai servitutą nustatė ir valstybinėje žemėje. Valstybinė žemė, kurioje ieškovė prašė nustatyti servitutą, nėra suformuota kaip atskiras sklypas ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kaip nekilnojamasis daiktas. Šioje situacijoje turėjo būti taikoma Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis ir negalėjo būti taikoma 13 straipsnio 2 dalis. Be to, CPK 267 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Kadangi teismas nusprendė dėl servituto nesamame daikte nustatymo, tai reiškia, kad yra priimtas sąlyginis teismo sprendimas.

5420.2.

55Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pasiūlytą servituto nustatymo projektą net jo neįvertindamas ir nepagrįstai suteikė reikšmę ieškovės pasiūlytam servituto nustatymo projektui. Teismas visiškai neaptarė ir nelygino ieškovės pateikto projekto su UAB „Netkada“ parengtu pasiūlymu dėl kelio suprojektavimo, kurį atsakovė pateikė kartu su 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymu. Teismas sprendime nepasisakė, ar paskutinis atsakovės pateiktas pasiūlymas yra netinkamas ir jo pagrindu kelio servitutai negali būti nustatomi, kokie konkretūs šio projekto trūkumai, jei tokie tikrai egzistuoja, ar juos įmanoma pašalinti, todėl teismas neatskleidė bylos esmės.

5620.3.

57Teismas pažeidė CK 4.121 straipsnyje įtvirtintą tarnaujančiojo daikto savininko teisę parinkti servitutinio kelio vietą ir kryptį laikantis nuostatos, kad parenkama vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio reikalavimus. Tik atsakovė turi diskreciją spręsti, kokiu mastu apriboti savo pačios su tarnaujančiu daiktu susijusias teises, tam, kad būtų užtikrinta ieškovei galimybė patekti į viešpataujančius daiktus. Tarnaujančiojo daikto savininko siūlymai, kai kyla ginčas dėl servitutinio kelio vietos ir krypties, yra sudėtinė ir privaloma bylos nagrinėjimo dalyko dalis. Teismas turėjo spręsti, ar tokio ieškovės noro įgyvendinimas pateisinamas atsakovės nuosavybės teisių apsaugos aspektu ir, ar tai pakankamas pagrindas šioms teisėms suvaržyti tokia apimtimi, kokia siūlo ieškovė, ir kaip tai suderinama su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu.

5820.4.

59Teismas, nepagrįstai spręsdamas, kad atsakovės 2017 m. pasiūlytas projektas yra netinkamas, nurodė, kad atsakovės siūlomas pravažiavimo kelias siūlomas tik 3 m pločio, neatitinka minimaliam 4 m kelio servituto pločiui. CK 4.119 straipsnio 2 dalies negalima aiškinti, kaip draudžiančios nustatyti mažesnio, nei 4 metrai, pločio kelio servitutą. Teismas nepagrįstai kelio servitutą prilygino keliui kaip inžineriniam įrenginiui. Teismas taikė teisės aktus, kurie negali būti taikomi sprendžiant šalių ginčą. Teismas pripažindamas, kad viešo naudojimo kelio plotis yra 3,5 metro ir kad viešo naudojimo kelio nebus galima išplėsti, tuo pačiu turėjo pripažinti, kad nustatyti didesnio pločio ginčo kelio servitutą nėra jokios prasmės. Jokia transporto priemonė, kuriai pravažiavimui reikėtų platesnio nei 3,5 metro servitutinio kelio, neturės galimybės privažiuoti, nes iki jo vedantis viešo naudojimo kelias yra tik 3,5 metro pločio. Ieškovės reikalavimas nustatyti platesnį servitutinį kelią, nei yra viešo naudojimo kelias, yra perteklinis, o teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas toks ieškovės reikalavimas, neatitinka proporcingumo principo.

6020.5.

61Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal ieškovės pateikto servitutinio kelio projekto įrengimo lokalines sąmatas ieškovės siūlomo pravažiavimo kelio įrengimas reikalautų mažiausių sąnaudų, o atsakovės siūlomo pravažiavimo kelio įrengimo sąnaudos būtų brangesnės kelis kartus. Šiuo atveju servitutas kaip daiktinė teisė neapima viešpataujančio daikto savininko teisės vykdyti statybos darbus ir įrenginėti inžinerinius įrenginius tarnaujančiame daikte. Nustačius servitutą būtų būtini tik tokie darbai, kurie užtikrintų galimybę ieškovei naudojantis svetimu daiktu pravažiuoti transporto priemone. Tai būtų darbai, susiję su augmenijos pašalinimu iš tos teritorijos, kurioje nustatomas kelio servitutas. Augmenija šalintina tiek, kiek ji trukdytų naudoti minėtą teritoriją pravažiavimui transporto priemone. Atsakovės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ir teisė įrengti kelią, kaip inžinerinį įrenginį, yra apribota, todėl ieškovės pateiktose sąmatose nurodytos statybos darbų išlaidos, susijusios su kelio tiesimu, nelaikytinos pagrįstomis. Teismas servituto turėtojos pareigas perkėlė atsakovei ir šiuo aspektu teismo sprendimas prieštarauja CK 4.114 straipsnio nuostatoms. Atsakovė negali būti įpareigota dėl ieškovės interesų svetimoje žemėje kirsti medžius. Be to, teismo sprendimo įgyvendinimas tapo priklausomas nuo Varėnos rajono savivaldybės administracijos sprendimo.

6220.6.

63Atsakovė prašė teismo nespręsti kompensacijos priteisimo klausimo, kadangi tikrasis žalos mastas priklauso nuo aplinkybių, kurios paaiškės tik ateityje. Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teises reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje. Teismas prieš atsakovės valią išsprendė jos teisių klausimą, taip užkirsdamas atsakovei savo teises apginti kitoje byloje ir kita apimtimi, dėl kurios būtų galima apsispręsti tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

6420.7.

65Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai nukrypo nuo išlaidų paskirstymo atsakovams lygiomis dalimis principo. Teismas nenurodė nei vieno fakto, kuriuo būtų gali patvirtinti buvus atsakovės O. B. procesinį elgesį nesąžiningu. Pagrindą perkelti didesnę dalį bylinėjimosi išlaidų teismas turėjo nebent Nacionalinei žemės tarnybai.

6621.

67Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime į atsakovės O. B. apeliacinį skundą prašė tenkinti apeliantės reikalavimų dalį, kuria prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą bei atmesti ieškinį toje dalyje, kuria nustatytas kelio servitutas valstybinėje žemėje; apeliacinio skundo dalies dėl servituto nustatymo privačiame žemės sklype reikalavimų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

6822.

69Nurodė, kad sutinka su apeliantės prašymu panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti dalyje, kuria nustatytas kelio servitutas valstybinėje žemėje. Atsižvelgus, kad 182 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės plotas, esantis ( - ), kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą, nėra suformuotas atskiru žemės sklypu, kuris galėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, tokiam plotui nustatytas kelio servitutas negalėtų būti registruojamas nekilnojamojo turto registre. Ši 182 kv. m ploto laisva valstybinė žemė neturi nekilnojamojo daikto statuso. Kadangi laisvoje valstybinėje žemėje nustatytas kelio servitutas negalėtų būti registruojamas, nėra teisinio pagrindo nustatyti kelio servitutą valstybinėje žemėje. Servituto nustatymas valstybinėje žemėje Nacionalinei žemės tarnybai nesukurtų pareigos formuoti žemės sklypą. Ieškovė gali pravažiuoti per valstybinės žemės sklypą. Nėra jokių duomenų, kad ieškovei būtų sudaromos kliūtys patekti į jai priklausančius žemės sklypus per valstybinę žemę. Ribojimų pravažiuoti transporto priemone per laisvos valstybinės žemės plotą, nedarant jam žalos, nėra nustatyta.

7023.

71Ieškovė A. K. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

7224.

73Nurodė, kad teismas teisingai išnagrinėjo bylą, atskleidė bylos esmę, nepadarė procesinės teisės bei materialinės teisės normų pažeidimų, ištyrė visus įrodymus ir vertino juos pagal įstatymo reikalavimus. Servituto, kaip daiktinės teisės registracija, yra antrinis dalykas, spręstinas po to, kai bus nustatytas servitutas. Būtent servituto nustatymas valstybei priklausančiame sklype suponuos Nacionalinės žemės tarnybos pareigą suformuoti sklypą ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registre. Neatlikus šių veiksmų, ieškovė įgys teisę reikalauti teisminiu keliu įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti šiuos veiksmus. Klausimas dėl kelio servituto nustatymo valstybei priklausančiame žemės sklype nėra apeliacijos dalykas. Teismas detaliai vertino projektus, pasisakė, kodėl atmetamas atsakovės pasiūlymas. Atsakovės pateiktas projektas praktiškai negali būti įgyvendintas ir prieštarauja atitinkamiems teisės aktams. UAB „Kelių projektai“ lokalinėse sąmatose įmonė išvardino, kokius darbus reikėtų atlikti, įgyvendinant ieškovės ir atsakovės projektus, kokia jų vertė. Nustatant kelio servitutą pagal atsakovės pasiūlymą iškiltų teisinės pasekmės kaimyninio sklypo savininkams, nes kelias būtų įrengiamas ties sklypo riba, nukasamas šlaitas, statoma atraminė sienutė, dėl statybos būtų reikalingas jų sutikimas. Tuo būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nustatydamas kelio servitutą pagal ieškovės pateiktą UAB „Dzūkijos girios“ parengtą projektą, nes kelio servituto vieta parinkta ne pagal kelio įrengimo kainos ir ne pagal ieškovės patogumo kriterijus. Patekimo į ieškovės sklypus kelio vieta ir kryptis, kokia nurodyta jos pateiktame projekte, yra susiformavusi istoriškai. Iki atsakovė savo namų valdos sklypo neaptvėrė tvora, ieškovė turėjo galimybę privažiuoti į dabar jai priklausančius sklypus, apvažiuodama medžius. Atsakovė O. B. 2003 m. gruodžio mėn. sutiko ir pasirinko, kad patekimo kelias į ieškovės A. K. sklypus eitų tarp atsakovei priklausančių žemės sklypų Nr. 221 ir 222. Pagal ieškovės pasiūlytą projektą būtų mažiau varžomos atsakovės nuosavybės teisės, kadangi servitutas pagal ieškovės siūlymą užimtų 29 kv. m atsakovės sklypo Nr. 222, tuo tarpu pagal atsakovės siūlomą variantą 40 kv. m. Liepos ir klevo pašalinimui nereikalingas specialus leidimas, nes šie medžiai patenka į servitutinio kelio juostą ir, kaip trukdantys eismą nepriskirtini saugotiniems medžiams. Atsakovei suteikiama pirmenybė nusipjauti medžius ir paimti medieną, nes atsakovė teismo posėdžio metu yra pareiškusi, kad medžiai yra jos.

7425.

75Su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė elektros įvedimo dokumentus.

76Teisėjų kolegija

konstatuoja:

77IV.

78Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7926.

80Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

8127.

82Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. K. yra dviejų žemės sklypų – 0,0043 ha ploto (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), žemės ūkio paskirties žemės sklypas, toliau – sklypas Nr. 154) ir 0,1605 ha ploto (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v., kitos paskirties žemės sklypas, toliau – sklypas Nr. 156), esančių ( - ) savininkė. Atsakovei O. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai – 0,0572 ha ploto (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v., kitos paskirties žemės sklypas, toliau – sklypas Nr. 221), 0,0098 ha ploto (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v., žemės ūkio paskirties žemės sklypas, toliau – sklypas Nr. 222) ir 0,0376 ha ploto (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) k. v., kitos paskirties žemės sklypas, toliau – sklypas Nr. 219), esantys( - ). Visi sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš Kadastro žemėlapio ištraukos (dokumentai neskaitmenizuoti, popierinės bylos T.1, b.l. 184-185) nustatyta, kad ieškovės A. K. ir atsakovės O. B. žemės sklypai ribojasi su Nekilnojamojo turto registre neregistruotu nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, todėl jo tikslus faktinis plotas nėra žinomas.

8328.

84Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovė A. K., teismo posėdžio metu pateikė patikslintą projektą, kuriame numatytas 4 m pločio servitutinis kelias ir teigė, jog sutiktų su tokio pločio kelio servituto nustatymu, o tai dar labiau sumažintų servituto plotą.

8529.

86Nagrinėjamu atveju, kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, taikymo.

8730.

88Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Būtent šių sąlygų kontekste ir būtina vertinti ieškovės reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo atsakovių žemės sklypuose, pagrįstumą.

8931.

90Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

9132.

92Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

9333.

94Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

95Dėl servituto nustatymo atsakovei O. B. priklausančiame žemės sklype

9634.

97Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovės O. B. apeliacinio skundo argumentų, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, atsakovė O. B. iš esmės neprieštarauja servitutinio kelio įteisinimui jos žemės sklype, tačiau pageidauja, kad servitutas būtų nustatytas pagal jos pateiktą, UAB „Netkada“ parengtą planą, iš dalies aplenkiant jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

9835.

99Ieškovė ir atsakovė iš esmės nesutaria dėl kelio servituto vietos, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo atsakovei O. B. priklausančiame žemės sklype. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų – savininkų nesutarimas.

10036.

101Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį – teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

10237.

103Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą dėl kelio servituto nustatymo pagal ieškovės siūlomą UAB „Dzūkijos girios“ parengtą projektą, nes siūlomas servitutinio kelio variantas taip pat apima 2 metrų pločio praėjimo taką, ir taip būtų suvaržoma mažesnė atsakovei priklausančio žemės sklypo dalis. Tokią teismo išvadą pagrindžia byloje surinkti įrodymai: UAB „Kelių projektai“ 2018 m. rugsėjo 10 d. raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovės O. B. pateiktas UAB,,Netkada" 2018 m. rugsėjo 5 d. parengtas kelio servituto nustatymo projektas (el. bylos T.3, b.l. 111) neatitinka galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir yra neracionalus, nes nors plane nurodyta, kad siūlomas kelio plotis yra 3,00 m, tačiau pamatavus atstumą tarp taškų Nr. 29 ir Nr. 30, gaunamas plotis yra 2,09 m, o toks kelio plotis nėra tinkamas; siūlomas kelias kertasi su esamu žvyruotu vietiniu keliu 27 laipsnių kampu, o toks susikirtimo kampas neatitinka R 36-01 ,,Automobilių kelių sankryžos“ 119-120 punktų reikalavimų ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 78 punkto reikalavimų, jog tam, kad būtų užtikrintas tinkamas matomumas ir eismo saugumas, įvažiavimai ir nuovažos keliuose turi būti projektuojami kuo artimesni 90 laipsnių kampui. Be to, kelio įrengimas pagal siūlomą variantą yra techniškai sudėtingas ir neracionalus, kadangi ties kelio taškais Nr. 32 ir Nr. 22 bus reikalinga nukasti esamą šlaitą ir įrengti betoninę atraminę sienutę, kad būtų užtikrintas šlaito ir esamos tvoros stabilumas. Nepritarimą O. B. siūlomam projektui taip pat yra išreiškusi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija nurodydama, kad nepritaria parengtam pasiūlymui, nes dalis kelio būtų įrengiama Ūlos upės vandens apsaugos juostoje, taip pat kelio įrengimui bereikalingai būtų nukasama šlaito dalis, tokiu būdu pažeidžiant reljefo formas, o ieškovei kuriant sodybą į ją patekti būtų galima praplatinant 2 metrų pločio praėjimo taką (2018 m. gegužės 25 d. raštas Nr. S-410 (9.2), 2018 m. liepos 24 d. raštas Nr. S-387(9.2)).

10438.

105Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 str. 178 str.), t. y. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė O. B., teigdama, jog jos pateiktas siūlymas dėl kelio servituto vietos yra priimtinesnis nei ieškovės, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad galima įrengti servitutinį kelią nurodytoje vietoje pagal teisės aktų reikalavimus, pateikti bent minimalią jo schemą, projektą, skaičiavimus ir pan., tačiau to nepadarė (CPK 178 str.). Atsakovei, neįvykdžius nurodytos įrodinėjimo pareigos, nes jos siūlymas pateiktas tiesiog sklypų planuose abstrakčiai pažymėjus kelio vietą, tik leidžia daryti prielaidą, jog tokios kelio servituto alternatyvos galbūt egzistuoja, tačiau nesudaro pagrindo padaryti išvados, kad galima įrengti servitutinį kelią pagal teisės aktų reikalavimus šioje vietoje.

10639.

107Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo parinkta servituto vieta yra objektyviai pagrįsta ir labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą.

10840.

109Paskutiniame patikslintame plane, pateiktame 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje ieškovė prašė nustatyti 4 m kelio servitutą – prie 2 metrų pločio praėjimo tako, prijungiant 2 metrų pločio juostą (24 kv. m) iš apeliantei O. B. priklausančio žemės sklypo. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas keturių metrų kelio servitutas. Teisėjų kolegija vertinimu, toks pateiktas servituto nustatymo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, 4 metrų įvaža į ieškovei A. K. priklausantį žemės sklypą yra pakankama ieškovės žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, bei nesukurs papildomų žemės sklypo savininkės O. B. teisių apribojimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir nustatytinas 24 kv. m kelio servitutas atsakovės O. B. žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), pagal UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. 2019 m. vasario 20 d. parengtą žemės sklypo planą 4 metrų servituto nustatymui, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 14-15-27-26-25-14 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

110Dėl kompensacijos dydžio

11141.

112Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 str. 3 d.). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, o neatlygintinis gali būti tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą.

11342.

114Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019).

11543.

116Apeliantė apeliaciniame skunde teikė, jog šiuo metu nėra galimybės nustatyti nuostolių dydžio, todėl nėra galimybės nustatyti konkretaus kompensacijos dydžio.

11744.

118Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pripažino atsakovės O. B. teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas, tačiau spręsdamas dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo, jo dydį siejo ne su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo, žemės sklypo rinkos verte, kokiais nors skaičiavimais, turto vertinimu, ekspertizės akto išvadomis ar pan., bet rėmėsi išimtinai ieškovės pasiūlyta suma. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nėra pagrindo pritarti, nes teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan.

11945.

120Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovei O. B. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ). bendras plotas yra 0,0098 ha (98 kv. m), kelio servitutas atsakovės sklype nustatytas 24 kv. m, kas užima 24,5 proc. žemės sklypo, servitutas nustatytas neterminuotai. Be to, nustačius kelio servitutą atsakovė tik ribotai galės naudotis likusia žemės ūkio paskirties dalimi dalimi, nes savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų (CK 4.119 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, jog ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pašalinti medžius nuo servitutinio kelio, kas pagal ieškovės pateiktą 2018 m. gegužės 24 d. kelio įrengimo lokalinę sąmatą sudarytų 160,17 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad servitutui skiriamo žemės sklypo dalies (24 kv. m) atsakovė negalės naudoti pagal paskirtį, negaus tiesiogiai iš jo pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vienkartinės kompensacijos dydį.

12146.

122Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 22 d. išraše (T.1, b. l. 187-188) atsakovės sklypo vidutinė rinkos vertė 2007 m. vasario 1 d. dienai buvo 3,00 Eur. Pagal viešai prieinamus duomenis mokestinė sklypo vertė yra 9,00 Eur (žr. http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai nėra objektyvios žemės sklypo vertės ir jomis nesivadovauja.

12347.

124Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-481-(1.3 E.) Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo 425 priedo Varėnos rajono savivaldybės teritorijos 2018 m. gruodžio 31 d. masinio žemės vertinimo ataskaitos Nr. ŽVM-5 2.10 skyriuje nurodyta, kad Varėnos rajono savivaldybėje vieno aro žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaina per laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. pakilo nuo 218,00 Eur už arą iki 228,00 Eur už arą, kas taip pat patvirtina, kad nurodytos kainos nėra realios ir pagrįstos.

12548.

126Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto tarnaujančiojo daikto savininkui, atlyginami už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, iškertamą mišką, prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Nagrinėjamu atveju, esant ribotai galimybei nustatyti tikrąjį praradimų dydį, kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, kad atsakovė žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas servitutas negalės naudoti pagal tiesioginę paskirtį, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti nustatytos vienkartinės kompensacijos dydį, padidinant ją iki 2 500,00 Eur, įskaitant į ją nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų vertę (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

127Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype

12849.

129Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė kelio servitutą valstybinėje žemėje, nes žemės sklypas nėra suformuotas kaip atskiras sklypas ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas.

13050.

131Kaip jau minėta, viena iš sąlygų, kuriai esant teismo sprendimu gali būti nustatomas servitutas, yra būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

13251.

133Spręsdamas dėl žemės servituto nustatymo ieškovei nuosavybės teise priklausančiam sklypui siekiant užtikrinti jo tinkamą naudojimą, teismas nurodė, kad servitutinis kelias yra nesuformuotame, nuosavybės teise valstybei priklausančiame sklype, tačiau šio žemės sklypo buvimo vieta ir jo dislokacija yra apibrėžta gretimų žemės sklypų, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribomis.

13452.

135Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 straipsnį žemės sklypai, kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektai, formuojami remiantis Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatomis (1 d.). Žemės sklypai baigiami formuoti jų duomenų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą (3 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami žemės sklypai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, nėra suformuotas nei pagal žemėtvarkos projektą, nei kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą. Tokiu būdu teismas tęsė procesą ir sprendė ginčą dėl nebeegzistuojančio civilinių teisių objekto (CK 1.97 str., 1.98 str., 4.2 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str.). Pažymėtina, kad formuojant šį žemės sklypą ar jį suformavus ir ieškovei, kaip viešpataujančiojo daikto savininkei, išreiškus norą, būtų administraciniu aktu nustatytas servitutas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, nustačius servitutą atsakovei O. B. priklausančiame sklype, galės netrukdomai naudotis (važiuoti) valstybinės žemės nesuformuotu ir neįregistruotu žemės sklypu, ir patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti servituto nesuformuotame ir neįregistruotame žemės sklype. Juolab, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkte nustatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

13653.

137Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas neatlygintinis 46 kv. m ploto servitutas nesuformuotame valstybei priklausančiame 182 kv. m bendro ploto žemės sklype naikintinas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

138Dėl įpareigojimų pašalinti tvorą ir medžius

13954.

140Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovę nukirsti medžius bei atitraukti tvorą nuo servitutinio kelio. Ieškovės nuomone, atsakovė turėtų nukirsti medžius, nes teigia, kad tie medžiai yra jos.

14155.

142Apeliantė teigė, jog ji negali būti įpareigota svetimoje žemėje kirsti medžius. Be to, teismo sprendimo įgyvendinimas tapo priklausomas nuo Varėnos rajono savivaldybės administracijos sprendimo, kuri turėtų duoti leidimą medžių kirtimui.

14356.

144Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių planų ir Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašų nustatyta, jog atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl nėra galimybės įvertinti, ar visi medžiai yra atsakovei priklausančiame žemės sklype. Teismo posėdžio metu, atsakovė tvirtino, kad medžiai (liepa ir klevas) yra jos, nes sodinti jos tėvo, todėl jai yra brangūs. Pripažinus, kad šioje vietoje nustatytinas 4 metrų pločio kelio servitutas, minėti medžiai ir tvora, sudarantys kliūtis pravažiavimui į ieškovės sklypą, turi būti pašalinti.

14557.

146Varėnos rajono savivaldybės 2008 m. birželio 28 d. tarybos sprendimu Nr. T-Vl-368 patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 18 punkte įtvirtinta, kad kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens išduotą leidimą. Leidimas (arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti) išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja vienerius metus nuo jo išdavimo (Taisyklių 23.15 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį atsakovė įpareigota pašalinti medžius nuo praėjimo tako ir servitutinio kelio, nėra pagrįstas ir protingas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir šis terminas pratęstinas iki 6 mėnesių (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

147Dėl bylinėjimosi išlaidų

14858.

149Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ginčijamas sprendimas keistinas – ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

15059.

151Byloje ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą ne tik atsakovei O. B. priklausančiame žemės sklype, bet ir valstybinėje žemėje. Ieškovė, nagrinėjant bylą teisme patyrė 2 706,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (106,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur už kelio įrengimo sąmatų sudarymą, 300,00 Eur už kelio servituto projekto parengimą, 2 000,00 Eur už advokato paslaugas). Išnagrinėjus atsakovės O. B. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos baigtį (ieškinys tenkintinas iš dalies), sprendžia, jog iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o iš atsakovės O. B. ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma mažintina iki 1 353,00 Eur. Taip perskirstytinos ir valstybei priteistos 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, šias išlaidas priteisiant iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis – po 10,50 Eur iš kiekvienos.

15260.

153Atsakovė O. B. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 200,55 Eur bylinėjimosi išlaidų: iš jų 100,55 už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 100,00 Eur už advokato paslaugas surašant apeliacinį skundą.

15461.

155Ieškovė A. K. taip pat prašė priteisti iš atsakovo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už advokato paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus.

15662.

157Atsižvelgiant į bylos baigtį, ir pakeitus teismo sprendimą – ieškinį tenkinus tik iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).

158Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu,

Nutarė

159Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti.

160Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas neatlygintinis kelio servitutas – teisė ieškovei A. K., asmens kodas ( - ) neatlygintinai bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis valstybei priklausančio 182 kv. m bendro ploto žemės sklypo (tarnaujančio daikto), esančio ( - ), dalimi pagal UAB „Dzūkijos girios“ 2017 m. spalio 31 d. 2,5 m pločio kelio projekte – plane pažymėtas koordinates, kur kelio plotas 46 kv. m, į ieškovei A. K. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), ir į ieškovei A. K. nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti.

161Likusią sprendimo dalį pakeisti ją išdėstant taip:

162Ieškinį tenkinti iš dalies.

163Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ) (viešpataujantis daiktas), 24 kv. m ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę ieškovei A. K., asmens kodas ( - ) bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ), (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei O. B., asmens kodas ( - ), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos girios“ N. S. 2019 m. vasario 20 d. parengtą žemės sklypo planą servituto nustatymui, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais: 14-15-27-26-25-14.

164Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas ( - ) atsakovei O. B., asmens kodas ( - ) už šį servitutą 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų) vienkartinę kompensaciją.

165Įpareigoti atsakovę O. B., per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo nustatyto kelio jos žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), teritorijos medžius – liepą, klevą ir dvi laukines slyvas, o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti tai padaryti ieškovei, medieną panaudojant savo nuožiūra.

166Įpareigoti atsakovę O. B. asmens kodas ( - ) per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo nustatyto praėjimo tako ir servitutinio kelio teritorijos medinių karčių tvorą, įrengtą jos sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis. Nr. ( - ), esančio ( - ), kraštinėje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos girios“ 2019 m. vasario 20 d. kelio servituto projektą – planą nuo taško 14 iki taško 15.

167Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas ( - ) ieškovei A. K., asmens kodas ( - ) 1 353,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

168Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas ( - ) valstybei 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.

169Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas ( - ) valstybei 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.

170Valstybei priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

171Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rasai Juronienei, Žydrūnei Mitkevičienei,... 3. dalyvaujant apeliantei atsakovei O. B., ieškovei A. K., jos atstovei advokatei... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Ginčo esmė... 8. 1.... 9. Ieškovė A. K. į teismą ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus... 10. 2.... 11. Nurodė, kad nenustačius kelio servituto, ji negali privažiuoti į ( - )... 12. 3.... 13. Atsakovė O. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti... 14. 4.... 15. Nurodė, kad tam, jog ieškovė galėtų patekti į savo žemės sklypą jai... 16. 5.... 17. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 18. 6.... 19. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. projekte – plane pažymėtos žemės... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 7.... 23. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino... 24. 8.... 25. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė... 26. 9.... 27. Jau pats kreipimasis į teismą ir visose proceso stadijose esančios šalių... 28. 10.... 29. Iš byloje esančio 2017 m. balandžio 4 d. Dzūkijos nacionalinio parko ir... 30. 11.... 31. Iš 2018 m. gegužės 30 d. Kadastro žemėlapio ištraukos, viešai prieinamų... 32. 12.... 33. Iš ieškovės pateikto UAB „Dzūkijos girios“ 2017 m. spalio 31 d.... 34. 13.... 35. Atsakovė O. B. pateikė UAB „Netkada“ 2017 m. lapkričio 5 d. parengtą... 36. 14.... 37. Pagal ieškovės pateiktas lokalines sąmatas kelio servituto įrengimas pagal... 38. 15.... 39. Tam, jog daiktui būtų nustatytas servitutas, turi egzistuoti pats... 40. 16.... 41. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba klaidingai aiškina Nekilnojamojo turto... 42. 17.... 43. Nors tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės pateiktų kelio servituto... 44. 18.... 45. Atsakovės O. B. atstovas teismo posėdyje išreiškė atsakovės norą gauti... 46. 19.... 47. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl jos turėtos bylinėjimosi... 48. III.... 49. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 50. 20.... 51. Apeliaciniame skunde atsakovė O. B. prašė Alytaus apylinkės teismo Varėnos... 52. 20.1.... 53. Teismas netinkamai taikė įstatymą ir nepagrįstai servitutą nustatė ir... 54. 20.2.... 55. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pasiūlytą servituto nustatymo... 56. 20.3.... 57. Teismas pažeidė CK 4.121 straipsnyje įtvirtintą tarnaujančiojo daikto... 58. 20.4.... 59. Teismas, nepagrįstai spręsdamas, kad atsakovės 2017 m. pasiūlytas projektas... 60. 20.5.... 61. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal ieškovės pateikto servitutinio kelio... 62. 20.6.... 63. Atsakovė prašė teismo nespręsti kompensacijos priteisimo klausimo, kadangi... 64. 20.7.... 65. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą,... 66. 21.... 67. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 68. 22.... 69. Nurodė, kad sutinka su apeliantės prašymu panaikinti sprendimą ir ieškinį... 70. 23.... 71. Ieškovė A. K. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė... 72. 24.... 73. Nurodė, kad teismas teisingai išnagrinėjo bylą, atskleidė bylos esmę,... 74. 25.... 75. Su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė elektros įvedimo... 76. Teisėjų kolegija... 77. IV.... 78. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 79. 26.... 80. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 81. 27.... 82. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. K. yra dviejų žemės sklypų –... 83. 28.... 84. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovė A. K., teismo posėdžio metu... 85. 29.... 86. Nagrinėjamu atveju, kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 87. 30.... 88. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1... 89. 31.... 90. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės... 91. 32.... 92. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126... 93. 33.... 94. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 95. Dėl servituto nustatymo atsakovei O. B. priklausančiame žemės sklype... 96. 34.... 97. Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovės O. B. apeliacinio skundo... 98. 35.... 99. Ieškovė ir atsakovė iš esmės nesutaria dėl kelio servituto vietos, todėl... 100. 36.... 101. Dėl kitos sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu –... 102. 37.... 103. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas padarė... 104. 38.... 105. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 106. 39.... 107. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 108. 40.... 109. Paskutiniame patikslintame plane, pateiktame 2019 m. gegužės 9 d. teismo... 110. Dėl kompensacijos dydžio... 111. 41.... 112. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra... 113. 42.... 114. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl... 115. 43.... 116. Apeliantė apeliaciniame skunde teikė, jog šiuo metu nėra galimybės... 117. 44.... 118. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pripažino atsakovės O. B. teisę į... 119. 45.... 120. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovei O. B. priklausančio... 121. 46.... 122. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugpjūčio 22 d. išraše (T.1, b. l.... 123. 47.... 124. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus... 125. 48.... 126. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nuostoliai dėl žemės servituto,... 127. Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype... 128. 49.... 129. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, jog pirmosios instancijos... 130. 50.... 131. Kaip jau minėta, viena iš sąlygų, kuriai esant teismo sprendimu gali būti... 132. 51.... 133. Spręsdamas dėl žemės servituto nustatymo ieškovei nuosavybės teise... 134. 52.... 135. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10... 136. 53.... 137. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas... 138. Dėl įpareigojimų pašalinti tvorą ir medžius... 139. 54.... 140. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovę nukirsti medžius bei... 141. 55.... 142. Apeliantė teigė, jog ji negali būti įpareigota svetimoje žemėje kirsti... 143. 56.... 144. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių planų... 145. 57.... 146. Varėnos rajono savivaldybės 2008 m. birželio 28 d. tarybos sprendimu Nr.... 147. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 148. 58.... 149. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 150. 59.... 151. Byloje ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą ne tik atsakovei O. B.... 152. 60.... 153. Atsakovė O. B. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė... 154. 61.... 155. Ieškovė A. K. taip pat prašė priteisti iš atsakovo 400,00 Eur... 156. 62.... 157. Atsižvelgiant į bylos baigtį, ir pakeitus teismo sprendimą – ieškinį... 158. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 159. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti.... 160. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas neatlygintinis kelio... 161. Likusią sprendimo dalį pakeisti ją išdėstant taip:... 162. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 163. Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ),... 164. Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas ( - ) atsakovei O. B., asmens... 165. Įpareigoti atsakovę O. B., per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo... 166. Įpareigoti atsakovę O. B. asmens kodas ( - ) per 6 (šešis) mėnesius nuo... 167. Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas ( - ) ieškovei A. K., asmens... 168. Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas ( - ) valstybei 10,50 Eur (dešimt... 169. Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas ( - ) valstybei 10,50 Eur (dešimt... 170. Valstybei priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 171. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....