Byla 2A-2074-262/2011
Dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus, sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei, Ilonai Petrovskai, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. B., atsakovo atstovei G. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. E. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas G. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ieškovo naudai 21.246,22 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą už laikotarpį nuo 2007-06-07 iki 2009-08-31; 1710,21 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis už laikotarpį nuo 2007-06-07 iki 2009-08-31; 1354,20 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas 2001-05-30 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 135 su atsakovu dėl vairuotojo pareigų, o 2002-01-02 darbo sutartį Nr. 141a ir dėl automechaniko pareigų (0,5 etato). Pagal darbo sutartį Nr. 135 buvo nustatyta 40 darbo valandų savaitė, o pagal darbo sutartį Nr. 141a - 20 darbo valandų savaitė. Su atsakovu buvo sutarta, kad ieškovui bus mokamas 7,0 koeficiento dydžio tarnybinis atlyginimas pagal darbo sutartį Nr. 135 ir 3,5 koeficiento dydžio tarnybinis atlyginimas pagal darbo sutartį Nr. 141a. Pagal Konkurencijos tarybos direktoriaus 2009-01-14 įsakymą Nr. 1V-5 ieškovui buvo nustatytas 95 procentų vairuotojo atlyginimo dydžio priedas, kuris atsakovo direktoriaus 2009-08-28 įsakymu Nr. 1V-70A nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 buvo sumažintas iki 0,9 tarnybinio atlyginimo dydžio. 2010-05-17 darbo sutartys Nr. 135 ir 141a buvo nutrauktos pagal DK 129 str. 2 dalį (darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės). Su ieškovu atsiskaityta paskutinę darbo dieną atsižvelgiant į pagal sutartį paskaičiuotą atlyginimą, tačiau ieškovas mano, kad atsakovas jam neužmokėjo ir atleidžiant galutinai nesiskaitė už viršvalandinius darbus, taip pat darbą poilsio ir švenčių dienomis. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovui visą laiką buvo fiksuojamas tik 8 valandų trukmės darbo laikas, net ir tomis dienomis, kai ieškovas buvusio atsakovo direktoriaus R. S. nurodymu dirbo ilgiau (viršvalandžius) darbo dienomis. Be to, su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje Nr. 141a nebuvo nurodyta, kad ieškovas automechaniko pareigas atliks pasibaigus vairuotojo pareigų atlikimo laikui. Pagal abi darbo sutartis ieškovo kasdienis darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17.00 val., tačiau faktinis ieškovo darbo laikas prasidėdavo anksčiau ir baigdavosi vėliau nei buvo fiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo su automobiliu iš atsakovo garažo, esančio ( - ), vykti į atsakovo pirmininko namus, esančius ( - ), ir nuvežti jį į darbą, esantį ( - ), bei po darbo, parvežus jį namo, grąžinti automobilį į garažą, ieškovo darbo diena faktiškai trukdavo ne 8 val., bet 10 val. Kadangi atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodydavo tik 8 darbo valandas, už kurias ir buvo skaičiuojamas atlyginimas ieškovui, o faktiškai ieškovo darbo diena prasidėdavo ir baigdavosi atsakovo vadovo R. S. nurodymu ilgiau, akivaizdu, jog darbo dienomis (pirmadieniais - ketvirtadieniais) ieškovas paprastai dirbdavo dar ir 2,25 val. viršvalandžių. Penktadieniais ieškovas faktiškai dirbdavo 9,25 val., todėl tomis dienomis, išskyrus išimtis, kai darbo diena buvo trumpinama remiantis DK 153 str. 1 d., dirbdavo 1,25 val. viršvalandžių. Be to, ieškovas kai kuriomis darbo dienomis turėjo dirbti dar ilgiau nei įprasta, kadangi turėjo vežioti atsakovo pirmininką R. S. į įvairius priėmimus, renginius, oro uostą. Ieškovas teigia, kad per visą laikotarpį nuo 2007-06-07 iki 2009-08-31 ieškovas kasdien darbo dienomis yra išdirbęs 913,75 val. viršvalandžių, todėl atsižvelgiant į pateiktus ieškovo vienos valandos darbe užmokesčio paskaičiavimus 15,69 Lt (10,74 Lt + 4,95 Lt), ieškovui priklauso 21246,22 Lt atlyginimas už viršvalandžius, kurių atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs. Ieškovas teigia, kad jis nuo 2007-06-07 iki 2009-08-31 turėjo vežioti atsakovo pirmininką į ir iš Vilniaus oro uosto poilsio ir švenčių dienomis (2008-03-29, 2008-04-12, 2008-04-20, 2008-04-25, 2008-05-02, 2008-05-24, 2008-05-30, 2008-06-30, 2008-08-29, 2008-10-31, 2009-02-28), ieškovo ligos dienomis (2008-03-24), tokiu būdu atsakovo pirmininko nurodymu ieškovas švenčių ir poilsio dienomis išdirbo 80,5 val. Atsižvelgiant į tai, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubas tarifas, ieškovui už minėtą laikotarpį atsakovas liko skolingas 1710,21 Lt.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2001 m. gegužės 30 d. darbo sutartimi Nr. 135 dėl vairuotojo pareigų nustatyta 40 darbo valandų savaitė, o 2002 m. sausio 2 d. - darbo sutartimi Nr. 141a dėl automechaniko pareigų - 20 darbo valandų savaitė (atitinkamai 8 val. ir 4 val. per dieną, pagal kiekvieną darbo sutartį atskirai ir 12 valandų per dieną pagal abi sutartis kartu), todėl yra nepagrįstas ieškovo teiginys, kad pagal abi darbo sutartis ieškovo kasdienis darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17.00 val. Ieškovo, kaip vairuotojo, aptarnaujančio Konkurencijos tarybos darbuotojus, darbo laiko trukmė yra tiesiogiai susijusi su jo aptarnaujamų (vežamų) Konkurencijos tarybos darbuotojų darbo laiko trukme jiems vykdant tarnybines užduotis, kurios darbuotojų yra atliekamos tik nustatytu įstaigos darbo laiku. Papildomos automechaniko pareigos ieškovo galėjo būti atliekamos ne Konkurencijos tarybos darbo laiku (nuo 8.00 val. iki 17.00 val. – pirmadieniais - penktadieniais arba nuo 8.00 val. iki 16.45 val. - penktadieniais), t.y. prieš ir po nustatyto laiko, nes automechaniko pareigų atlikimas nėra susijęs su kitų Konkurencijos tarybos darbuotojų darbo laiku, be to, Konkurencijos tarybos darbo laiku ieškovas turėjo atlikti vairuotojo pareigas. Konkurencijos taryboje nebuvo patvirtintas ieškovo darbo laiko grafikas, ir ieškovas turėjo galimybę savarankiškai paskirstyti jam skirtą 12 valandų darbo laiką tiek vairuotojo, tiek automechaniko funkcijoms atlikti. Atsakovas teigia, kad ieškovo dirbto vairuotojo darbo funkcijos - tai Konkurencijos tarybos darbuotojų aptarnavimas (vežimas tarnybiniu transportu) jiems vykdant tarnybines užduotis. Todėl ieškovo dirbtais viršvalandiniais darbais yra laikomas ieškovo atliekamas Konkurencijos tarybos darbuotojų aptarnavimas (vežimas tarnybiniu transportu) jiems vykdant tarnybines užduotis, viršijant tiek tiems darbuotojams, tiek pačiam ieškovui nustatytą darbo laiką. Konkurencijos taryboje viršvalandiniai darbai, susiję su darbuotojų tiesioginių funkcijų vykdymu, nedirbami. Viršvalandiniais darbais ieškovas įvardija Konkurencijos tarybos pirmininko R. S. vežimą iš jo namų, esančių ( - ), į darbą, jo nuvežimą po darbo namo, taip pat į priėmimus, renginius, oro uostą ir pan. ne Konkurencijos tarybos darbo laiku. Minėti veiksmai nėra susiję su Konkurencijos tarybos veiklos tikslais ir uždaviniais ir negali būti laikomi tarnybinių užduočių atlikimu. Atsakovo teigimu, Konkurencijos tarybos pirmininko R. S. vežimas iš namų į darbą, jo nuvežimas po darbo namo, taip pat į priėmimus, renginius ne Konkurencijos tarybos darbo laiku nėra tarnybinių užduočių atlikimas, todėl laikytinas nukrypimu nuo Konkurencijos taryboje ir valstybės tarnyboje apskritai nustatytos tvarkos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 2, b.l 43-46). Teismas nurodė, kad kelionės lapuose nurodytas išvykimo ir atvykimo laikas negali būti prilyginamas darbo pradžios ir pabaigos laikui, todėl ieškovo pateikta įrodinėjimo priemone - kelionės lapais, ieškinys negali būti grindžiamas ar įrodinėjamas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog kai kuriems įstaigos darbuotojams darbdavys buvo pavedęs dirbti viršvalandžius ar poilsio dienomis, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovui dirbti ne nustatytu darbo laiku ar poilsio ir švenčių dienomis būtų buvę reikalinga. Teismas nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog jis kartais tarnybiniu automobiliu veždavo pirmininką švenčių dienomis yra pagrįsti, tačiau teismas daro išvadą, kad tokie ieškovo veiksmai negali būti traktuojami kaip viršvalandinis darbas. Teismo sprendimu tai buvo asmeninis A. S. ir G. E. susitarimas, kuris ieškovui visiškai nebuvo privalomas ir neįėjo į jo darbo funkcijas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas G. E. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 49-52). Nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Byloje atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai liudija, kad ieškovas dirbo penkias dienas per savaitę, darbo dienomis po 8 valandas. Nė viename pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ties ieškovo pavarde nėra parašytas skaičius „12“, kurį nurodo teismas savo sprendime. Teismo padarytai išvada apie ieškovo 12 val. darbo dienos trukmė prieštarauja ir kitiems sprendime nurodytiems teiginiams. Todėl esant prieštaravimas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nevertino byloje atsakovo pateiktų kelionės lapų kaip vienos iš ieškovo nurodytų aplinkybių įrodinėjimo priemonių. Kadangi teismas sprendime nenurodė, kokia teisės norma draudžia įrodinėjant darbuotojo laiko pradžią remtis kitais įrodymais, vadinasi šioje byloje kelionės lapai ir juose nurodyta informacija ne tik kad galėjo, bet ir turėjo būti vertinama kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais nustatant darbo laiko pradžią ir pabaigą. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog kelionės lapai ir juose nurodytos informacijos teisingumas papildomai buvo tvirtinami dar ir ieškovo tiesioginio viršininko R. R.. Apeliantas teigia, kad nei parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, nei teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad tarp Konkurencijos tarybos vadovo A. S. ir G. E. buvo kažkoks susitarimas dėl pirmojo vežiojimo tarnybiniu transportu į darbą ir iš jo bei kitur. Apie teismo „nustatytą" susitarimą nepasisakė duodami paaiškinimus nei pats A. S., nei R. R., nei G. E.. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio tokio susitarimo buvimą. Todėl akivaizdu, jog teismo sprendimas dėl „asmeninio A. S. ir G. E. susitarimo" yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais ir aplinkybėmis ištirtomis teismo posėdyje. Todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b.l. 57-61). Nurodo, kad nepagrįstas apelianto teiginys, kad pagal abi darbo sutartis jo kasdieninis darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. Įstaigoje nebuvo patvirtintas G. E. kaip automechaniko darbo laiko grafikas, taigi, jis turėjo galimybę sąlyginai savarankiškai pasiskirstyti jam skirtą 12 val. darbo laiką tiek vairuotojo, tiek automechaniko funkcijoms atlikti. Dėl šios priežasties vien tai, kad automechaniko darbo laikas nebuvo nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (jame buvo nurodytas tik darbo laikas, atliekant vairuotojo funkcijas), nepaneigia tos aplinkybės, kad bet kuriuo atveju G. E. turėjo atlikti ir papildomo darbo - automechaniko funkcijas, numatytas papildomo darbo sutartyje ir kurias jam taip pat buvo mokamas atlyginimas. Teigti, kad G. E. dirbo viršvalandžius ar kaip vairuotojas, ar kaip automechanikas nėra jokio pagrindo, ypač atsižvelgus į tai, kad jo tiek pagal pagrindinio, tiek pagal papildomo darbo sutartį atliekamo darbo laikas neviršijo LR DK numatytų ribų. Apeliantas viršvalandiniais darbais įvardija tuo metu buvusio Konkurencijos tarybos pirmininko R. S. vežimą iš jo namų į darbą, po darbo namo, taip pat į priėmimus, renginius, oro uostą ir pan. ne Konkurencijos tarybos darbo laiku. Atsakovas teigia, kad minėti veiksmai savaime negali būti laikomi susijusiais su Konkurencijos tarybos veiklos tikslais ir uždaviniais ir todėl negali būti laikomi tarnybinių užduočių atlikimu, todėl negali būti laikomi ir viršvalandiniu darbu atliekant vairuotojo funkcijas. Pasirašydamas darbo sutartį, pagal kurią apeliantas dirbo automechaniku, puikiai žinojo ir pasirašydamas sutiko, jog dirbs dar papildomai 4 val. Teismas pagrįstai pripažino, jog kelionės lapai nėra įrodymai, pagrindžiantys apelianto reikalavimus, tai nėra teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Pabrėžtina, kad kelionės lapų paskirtis yra ne darbuotojo darbo laiko apskaitos fiksavimas, o jie yra naudojami kaip tarnybinio transporto išlaidų, automobilio ridos ir kuro sunaudojimo kontrolės priemonė. Atsižvelgiant į tai, kelionės lapuose nurodytas išvykimo ir atvykimo laikas negali būti prilyginamas darbo pradžios ir pabaigos laikui. Apelianto darbo laiką pagrindžia: darbo sutartys (pagrindinio darbo ir papildomo), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbo užmokesčio pažymos. Minėti dokumentai įrodo, jog G. E. nedirbo viršvalandžių. Konkurencijos taryba nėra atsakinga už asmeninius jos darbuotojų susitarimus dėl vežiojimo į darbą, iš darbo, į renginius ar oro uostą, todėl neprivalo už tai mokėti. Pagal abi su G. E. sudarytas darbo sutartis (pagrindinę ir papildomo darbo), pagal kurias bendra darbo trukmė galėjo siekti iki 12 val. per dieną, Konkurencijos taryba su G. E. atsiskaitydavo, sumokėdama jam priklausantį darbo užmokestį.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

13Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

14Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Nors bylos dėl darbo santykių priskiriamos kategorijai bylų, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str., 320 str. 2 d.), šios kategorijos bylose apeliacinės instancijos teismas gali peržengti skundo ribas taip pat tik tuo atveju, kai reikia ginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jų neperžengdama.

15Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t.y. priedus, priemokas ir pan. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams taikomas teisingo apmokėjimo už darbą principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje G. S., R. S. v. BUAB ,,Midoja“ ir kt., byla Nr. 3K-3-143/2007). Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiskuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan.

16DK 120 straipsnyje reglamentuojamos darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio straipsnio 3 dalis – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nurodytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, sistemiškai aiškinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, kolegija daro išvadą, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą. Taigi, darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad nustatytosios darbo sutartyje lieka nepažeistos, DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Pagal šias nuostatas darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Tai ne kartą pabrėžė ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2005).

17Pažymėtina, kad jeigu individualių darbo teisinių santykių subjektai susitaria, kad darbuotojui darbdavys mokės pastovią ir į pareiginį atlyginimą įskaitomą priemoką už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių ienomis, tai svarbu, kad faktiškai tokiu laiku atliktas darbas būtų apmokėtas darbuotojui nepažeidžiant DK 193, 194 straipsniuose nustatytų dydžių, nes jie yra minimalios garantijos, užtikrinančios teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pagal DK 4 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai darbo kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi, darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl priemokos už viršvalandinį, naktinį darbą ir darbą švenčių bei poilsio dienomis įskaitymo į atlyginimą, tačiau svarbu, kad ji padengtų faktiškai darbuotojo dirbtus viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą švenčių bei poilsio dienomis. Vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbą principu, kilus darbo ginčui, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi patikrinti, ar už viršvalandinį darbą, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis darbuotojui faktiškai atlyginta laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

18Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas G. E. 2001 m. gegužės 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 135 su atsakovu Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba dėl vairuotojo pareigų, o 2002 m. sausio 2 d. darbo sutartį Nr. 141a ir dėl automechaniko pareigų (0,5 etato). Pagal darbo sutartį Nr. 135 buvo nustatyta 40 darbo valandų savaitė, o pagal darbo sutartį Nr. 141a - 20 darbo valandų savaitė. Su atsakovu buvo sutarta, kad ieškovui bus mokamas 7,0 koeficiento dydžio tarnybinis atlyginimas pagal darbo sutartį Nr. 135 ir 3,5 koeficiento dydžio tarnybinis atlyginimas pagal darbo sutartį Nr. 141a., t.y. iš viso 10,5 koeficiento tarnybinis atlyginimas. Pagal Konkurencijos tarybos direktoriaus 2009 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 1V-5 ieškovui buvo nustatytas 95 procentų vairuotojo atlyginimo dydžio priedas, kuris atsakovo direktoriaus 2009-08-28 įsakymu Nr. 1V-70A nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 buvo sumažintas iki 0,9 tarnybinio atlyginimo dydžio. 2010 m. gegužės 17 d. darbo sutartys Nr. 135 ir 141a buvo nutrauktos pagal DK 129 str. 2 dalį, t.y. darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Ieškovas (apeliantas) teigia, kad atsakovas su juo neatsiskaitė už viršvalandinius darbus, taip pat darbą poilsio ir švenčių dienomis.

19Pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio DK 189 straipsnį iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetinių bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo laikotarpiu biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų, nevykdančių valstybės valdymo funkcijų, darbo apmokėjimo tvarka buvo reglamentuota Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis ilgai buvo nustatomas (apskaičiuojamas) vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais, taip pat ir nurodytu Vyriausybės nutarimu (Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimas; Žin., 2007-03-24, Nr. 34-1244). Pagrindinę šių darbuotojų darbo užmokesčio dalį sudarė tarnybinis atlyginimas, kuris buvo reglamentuojamas taikant koeficientus ir jų pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA), vėliau pakeista į bazinę mėnesinę algą (BMA). Vyriausybės 1997 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 357 pakeistas Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 3 priedas ir nustatyta, kad aukštos kvalifikacijos darbininkams, dirbantiems atsakingus darbus, vietoj tarifinių atlygių galima nustatyti tarnybinį atlyginimą iki 7,7 koeficiento, kurio pagrindas yra bazinė mėnesinė alga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nustatyta ieškovo darbo apmokėjimo tvarka atitiko ginčijamu laikotarpiu įstatymuose nustatytą biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, nes atsakovas ieškovui, t.y. vairuotojui, nustatė 7 koeficiento dydžio atlyginimą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovui buvo nustatytas 3,5 koeficiento dydžio tarnybinis atlyginimas už automechaniko pareigas. Taip pat iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui buvo skiriamas pakankamai didelis priedas, ko neginčija ir pats apeliantas. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovui buvo pakankamai apmokėta už viršvalandžius, nes laikytina, kad tarp šalių buvo susitarta dėl priedų, skirtų kompensuoti už dirbtus viršvalandžius. Todėl, ieškovo reikalavimas priteisti 21.246,22 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą yra nepagrįstas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.

20Ieškovas taip pat prašo priteisti 1710,21 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Šį reikalavimą ieškovas grindžia kelionės lapais (t. 1, b.l. 113-210). LR CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi gali būti nustatomi šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais (LR CPK 177 str. 2 d.). Pagal LR CPK 197 str. 1 d. rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pripažįsta, kad ieškovas dirbdavo švenčių ir poilsio dienomis, tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti A. S. bei R. R.. Nors kelionių lapų paskirtis yra ne darbuotojo darbo laiko apskaitos fiksavimas, tačiau jie laikytini rašytiniais įrodymais, kuriais ieškovas grindžia savo ieškininius reikalavimus.

21Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

22Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. kelionės lapus, kurie patvirtina, kad ieškovas dirbo švenčių ir poilsio dienomis, t.y. dirbo kelionės lapuose nurodytu laiku. Juo labiau, kad visus kelionės lapus tvirtino Personalo ir ūkio skyriaus vedėjas A. R., todėl kelionės lapuose nurodyta informacija teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybės teismas konstatuoja, kad ieškovui nebuvo teisingai atlyginta už darbo švenčių ir poilsio dienomis, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui G. E. 1710,21 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis.

23Ieškovas prašė priteisti 550,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsižvelgiant į patenkinto apeliacinio skundo dalį, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ieškovui G. E. priteistina 50,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).

24Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos į valstybės biudžetą priteistina 51,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

25Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimo išlaidų, t.y. žyminio mokesčio, priteisimo iš ieškovo valstybės naudai naikintinas (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti.

28Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ieškovo G. E. naudai 1710,21 Lt dydžio neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis už laikotarpį nuo 2007-06-07 iki 2009-08-31.

29Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos į valstybės biudžetą 51,00 Lt žyminio mokesčio.

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio, priteisimo iš ieškovo G. E. panaikinti.

31Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ieškovui G. E. 50,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas G. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu,... 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas G. E. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinį... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 13. Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 14. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 15. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno žmogaus teisė gauti... 16. DK 120 straipsnyje reglamentuojamos darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio... 17. Pažymėtina, kad jeigu individualių darbo teisinių santykių subjektai... 18. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas G. E.... 19. Pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio DK 189 straipsnį iš valstybės,... 20. Ieškovas taip pat prašo priteisti 1710,21 Lt dydžio neišmokėtą darbo... 21. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Ieškovas prašė priteisti 550,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti,... 24. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo Lietuvos Respublikos... 25. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų,... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3... 27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti.... 28. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ieškovo G.... 29. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos į valstybės... 30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl... 31. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ieškovui G....