Byla e2YT-5337-1023/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui M. V., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Pareiškėjo reikalavimai bei argumentai

61.

7Pareiškėjas M. V. (toliau – pareiškėjas) paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po ( - ) mirusio savo tėvo K. V. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1-3).

82.

9Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjo tėvas K. V.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 3 d. duomenimis K. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos namų ūkio knygą Nr.12, namų ūkio ( - ), K. V. vardu užregistruoti pastatai, esantys adresu: ( - ). Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimais ( - ) K. V. atkurtos nuosavybės teisės į jo motinos K. V. nuosavybės teise valdytus: 3,36 ha žemės sklypą ir 5,04 ha žemės sklypą, esančius ( - ). Prieš mirtį K. V. testamento nepaliko. ( - ) mirus pareiškėjo motinai O. V., pareiškėjas su savo šeima persikėlė gyventi pas savo tėvą, į šiam priklausančią sodybą, nes pastarajam reikėjo pagalbos buityje, ūkyje ir pan. Kartu pragyveno iki pat tėvo mirties, vedė bendrą ūkį, pareiškėjas naudojosi jo įsigytais baldais, namų apyvokos daiktais, prietaisais ir pan. Šioje sodyboje pareiškėjas gyvena iki šiol, šiuo adresu yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, jokio kito gyvenamojo būsto neturi. Kadangi iki pat tėvo mirties su juo gyveno, todėl, šiam mirus, pareiškėjui liko ir visi tėvo asmeniniai daiktai: jo įsigyti baidai, namų apyvokos daiktai ir pan. Į gyvenamajį namą neįvestas vandentiekis, iki šiol naudojamas šulinio vanduo, todėl už sunaudotą vandenį mokesčiai nemokami. Kiek buvo sumokėta už suvartotą elektros energiją per šešis mėnesius po tėvo mirties, pareiškėjas įrodymų neturi (sena elektros knygutė neišsaugota). Sodyba neįregistruota VĮ Registrų centre, todėl už šiukšlių išvežimą bei atliekų tvarkymą mokesčiai nemokami. Namas šildomas kietu kuru, malkomis bei anglimis, kuriuos pareiškėjas laiko tėvui priklausančiame ūkiniame pastate. Po tėvo mirties pareiškėjas dar kurį laiką ūkiniame pastate laikė karvę, šiuo metu laiko paukščių. Gyvenamajame name jis yra atlikęs ne vieną einamąjį remontą. Pareiškėjas po tėvo mirties rūpinosi, kad būtų užbaigtas tėvo pradėtas nuosavybės teisių į tėvo motinos K. V. nuosavybes teisėmis valdytą turtą atkūrimo procesas. Žemės sklypai neregistruoti VĮ Registrų centre, todėl žemės mokestis už juos nemokamas. Jis savo tėvo K. V. palikimą faktiškai pradėjo valdyti iš karto po šio mirties, per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, ir iki šiol jį valdo kaip savo nuosavybę. Pareiškėjas buvo vienintelis vaikas šeimoje, todėl vienas organizavo savo tėvo laidotuves, sutvarkė kapavietę ir ją prižiūri. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad man būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į K. V. palikimą. Kitų asmenų, priėmusių K. V. palikimą nėra, jis yra vienintelis įstatyminis įpėdinis.

103.

11Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. V. (2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00 val. 03 min. 39 s. iki 00 val. 09 min. 49 s.) prašė pareiškimą tenkinti, remdamasis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad jis iki tėvo mirties gyveno su tėvu šio sodyboje, esančioje ( - ), dabartinėje ( - ) gatvėje. Po tėvo mirties jis toliau gyveno tėvo sodyboje su žmona, vaikais. Tėvo sodyboje yra gyvenamasis namas ir kluonas. Sodyboje esantys statiniai Registrų centre neregistruoti, tačiau registruoti Veiverių seniūnijos namų ūkio knygoje. Atkūrus tėvui nuosavybės teisę į žemę, jis ją dirbo: arė, sėjo javus. Žemę tebedirba – ūkininkauja, dirbamą žemę deklaruoja.

124.

13Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Malinauskienė (2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00 val. 17 min. 35 s. iki 00 val. 19 min. 25 s.) prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai nurodydama, kad pareiškime nurodytos aplinkybės visiškai įrodytos rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo, liudytojos paaiškinimais, jomis abejoti nėra pagrindo.

14II.

15Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai

165.

17Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 45-46), kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

186.

19Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 38-39), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

207.

21Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 33-35), kuriame nurodė, kad pareiškėjui tinkamai įrodžius savo pareiškimą, jam neprieštaraus. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

22Teismas

konstatuoja:

23Pareiškimas tenkintinas.

24II.

25Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

268.

27Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

289.

29Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

3010.

31Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra K. V. ir O. V. sūnus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1, 9). K. V. ir O. V. santuoka įregistruota ( - ) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10). O. V. mirė ( - ) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11). K. V. mirė ( - ) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7), jo palikimo paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, mirusiojo K. V. vardu neregistruota nekilnojamųjų daiktų (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 13). Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažymoje nurodyta, kad namų ūkio knygoje Nr. 12, namų ūkio ( - ), K. V. vardu užregistruoti pastatai, esantys ( - ), ( - ) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Pareiškėjas nuo ( - ) deklaravo savo gyvenamąją vietą ( - ) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 25). Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 4 d. įsakymais ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimais K. V. atkurtos nuosavybės teisės į 3,36 ha ir 5,04 ha žemės, esančios ( - ) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17-18, 19-20, 21-22, 23-24). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po ( - ) mirusio savo tėvo K. V. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

3211.

33Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

3412.

35Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis, tuoj po ( - ) mirusio savo tėvo K. V. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes jis iki pat tėvo mirties gyveno šiam priklausiusioje sodyboje, esančioje ( - ), tėvui mirus, liko joje toliau gyventi, ją nepertraukiamai prižiūrėjo, tvarkė, atliko ne vieną gyvenamojo namo einamąjį remontą, mokėjo elektros mokestį, jam liko visi tėvo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, kuriais jis ir toliau naudojosi, ūkiniame pastate laikė kūrenti namą skirtus kietą kurą, malkas bei anglis, taip pat ūkiniame pastate laikė karvę, po tėvo mirties rūpinosi, kad būtų užbaigtas tėvo pradėtas nuosavybės teisių į tėvo motinos K. V. nuosavybes teisėmis valdytą turtą atkūrimo procesas, jis organizavo ir palikėjo laidotuves, tvarkė mirusiojo kapą, patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15, 25), pareiškėjo ir liudytojos A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. (2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00 val. 11 min. 25 s. iki 00 val. 16 min. 33 s.) paaiškino, kad ji yra M. V. kaimynė, pareiškėjo tėvas mirė ( - ) metais, pareiškėjas buvo vienintelis vaikas šeimoje, kuris gyveno kartu su tėvu iki šio mirties tėvo sodyboje, o mirus tėvui, pareiškėjas ir toliau liko gyventi sodyboje su savo šeima, ten remontavo namo vidų, išorę – kalė lentelėmis, pakeitė langus, naudojosi mirusio tėvo žeme – ją dirbo, sėjo, šienavo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, atitinkantys pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Liudytojos A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu nekelia abejonių jų patikimumu, nes jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, byloje nėra duomenų, kad liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi ir dėl to galėtų teismui duoti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Ginčo dėl K. V. turto nėra, suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl palikimo nereiškia, priešingų duomenų byloje nėra. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas tuoj po ( - ) mirusio savo tėvo K. V. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo K. V. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

3613.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

3814.

39Valstybė šioje byloje patyrė 1,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

41Pareiškimą tenkinti.

42Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas ( - ) tuoj po ( - ) mirusio savo tėvo K. V., gimusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

43Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

44Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I.... 5. Pareiškėjo reikalavimai bei argumentai... 6. 1.... 7. Pareiškėjas M. V. (toliau – pareiškėjas) paveldėjimo tikslu prašo... 8. 2.... 9. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjo tėvas K. V..... 10. 3.... 11. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. V. (2019 m. rugsėjo 23 d. teismo... 12. 4.... 13. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Malinauskienė... 14. II.... 15. Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai... 16. 5.... 17. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo... 18. 6.... 19. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 20. 7.... 21. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 22. Teismas... 23. Pareiškimas tenkintinas.... 24. II.... 25. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 26. 8.... 27. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 28. 9.... 29. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK... 30. 10.... 31. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra K. V. ir... 32. 11.... 33. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą... 34. 12.... 35. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis, tuoj po ( -... 36. 13.... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis... 38. 14.... 39. Valstybė šioje byloje patyrė 1,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 41. Pareiškimą tenkinti.... 42. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas ( - )... 43. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 44. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...