Byla 2-2140-241/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Informo“ kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Kyoto LT“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Dalios Kačinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Informo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Informo“ kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Kyoto LT“ bankroto byloje.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. UAB „Informo“ pateikė prašymą patvirtinti jos 189 208,76 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Kyoto LT“ bankroto byloje.
  2. Pareiškėja nurodė, kad tarp UAB „Informo“ ir UAB „Kyoto LT“ 2013 m. birželio 10 d. buvo sudarytos keturios pirkimo - pardavimo sutartys, kurių pagrindu UAB „Kyoto LT“ įsigijo iš UAB „Informo“ keturis butus, esančius ( - ). UAB „Kyoto LT“ pagal sutartis atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 189 208,76 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino BUAB ,,Informo“ pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
  2. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad kad šalys buvo susitarusius, jog už UAB „Kyoto LT“ atliktus aplinkos tvarkymo ir inžinerinių tinklų įrengimo darbus pagal 2013 m. sausio 7 d. Rangos sutartį užsakovė UAB „Informo“ iš esmės atsiskaitys jai nuosavybės teisėmis priklausančiais butais, esančiais ( - ). Dėl to 2013 m. birželio 10 d. tarp šalių buvo sudarytos keturių butų pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu pareiškėja ir reiškia savo kreditorinį reikalavimą, teigdama, jog atsakovė (pirkėja) pagal pirkimo-pardavimo sutartis nevisiškai atsiskaitė, taip pat neatliko statybos rangos darbų už šių butų kainą. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutiko ir laikė ja nepagrįsta.
  3. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta tiesioginių įrodymų, kad UAB „Kyoto LT“ piniginėmis lėšomis atsiskaitė su pareiškėja už nurodytus ginčo butus, tačiau pateikti UAB „Informo“ vadovo T. S. notariškai patvirtinti pakvitavimai, kuriuose UAB „Informo“ vadovas patvirtino, jog UAB „Kyoto LT“ visiškai atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartis už ginčo butus. Pakvitavimai nėra ginčijami, taip pat nėra duomenų, jog T. S. neturėjo teisės veikti UAB „Informo“ vardu ar kitų įrodymų, dėl kurių būtų galima abejoti nurodytų pakvitavimu tikrumu. Teismo vertinimu, vien šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti prašymą dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Kyoto LT“ bankroto byloje.
  4. Teismas sprendė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – PVM sąskaitų-faktūrų, atliktų darbų aktų, lokalinių sąmatų ir kt., negalima tiksliai nustatyti kokius, kada ir už kiek UAB „Kyoto LT“ atliko darbus ir perdavė juos UAB „Informo“. Aplinkybės, kad atsakovės ir pareiškėjos bankroto administratoriams neperduoti tam tikri dokumentai dėl atsakovės atliktų darbų (ar prekių perdavimo), teismas nevertino savaime patvirtinančios pareiškėjos kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Be to, teismas vertino atsakovės kreditorės UAB „Visagino transporto centras“ pateiktus rašytinius įrodymus, liudijančius, kad ši bendrovė teikė subrangos paslaugas atsakovei statybos objekte ( - ), 2013 m. birželio ir 2014 m. rugsėjo - spalio mėnesiais; kad statybvietėje, esančioje ( - ), UAB „Informo“ užsakymu atsakovė UAB „Kyoto LT“ vykdė statybos darbus tiek 2014 m., tiek 2015 m. pirmoje pusėje, patvirtino ir buvęs UAB „Informo“ vadovas T. S. 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašte.
  5. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Kyoto LT“ visgi atliko tam tikrus darbus pagal rangos sutartį. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad UAB „Kyoto LT“ tinkamai atsiskaitė atlikdama darbus/perduodama prekes ar kitais būdais (neatmetant galimybės, jog darbai buvo atliekami ne tik nurodytame objekte ( - ))) su UAB „Informo“ pagal 2013 m. birželio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartis, todėl pareiškėjos BUAB „Informo“ 163 548,20 Eur kreditorinį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskirajame skunde BUAB „Informo“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „Informo“ 163 548,20 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Kyoto LT“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamos nutarties motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, nutartis priimta neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos medžiagą.
    2. Pakvitavimas nepripažintinas sandoriu, nes šalių teises ir pareigas modifikuoja ne pakvitavimas, o prievolės įvykdymo faktas, todėl nebūdamas sandoris, pakvitavimas negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. Pažymi, kad pakvitavimai negali būti vertinami atsietai nuo į bylą pateiktų kitų įrodymų.
    3. Didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais laikytini tik notaro tvirtinami dokumentai, bet ne parašo tikrumo liudijimai, kaip nagrinėjamu atveju nustatyta.
    4. Byloje pateikta daug įrodymų, kurie nors ir iš dalies yra prieštaringi, tačiau atlikus jų sisteminę ir loginę analizę galima pagrįstai teigti, jog pateikti dokumentai patvirtina būtent BUAB „Informo“ pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumą: PVM sąskaita – faktūra, serija KYOT Nr. 1084, prie šios PVM sąskaitos - faktūros pridėtas atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2013 m. liepos mėnesį, 2013 m. liepos 15 d. pažyma apie 2013 m. liepos mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1, UAB „Kyoto LT“ išrašyta 2013 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaita – faktūra, serija KYOT Nr. 1091, UAB „Kyoto LT“ išrašyta 2014 m. vasario 5 d. PVM sąskaita – faktūra, serija KYOT Nr. 1127, UAB „Kyoto LT“ išrašyta UAB „Informo“ 2013 m. birželio 30 d. PVM sąskaita – faktūra, serija KYOT Nr. 1081, UAB „Visagino transporto centras“ išrašyta 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaita – faktūra, serija VTC Nr. 0002850 atliktų UAB „Kyoto LT“, UAB „Kyoto LT“ išrašyta UAB „Informo“ 2014 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita – faktūra, serija KYOT Nr. 1166, UAB, „Kyoto LT“ išrašyta 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaita – faktūra, serija VTC Nr. 0002995.
    5. Iš įrašų Statybos darbų žurnale matyti, kad nei UAB „Kyoto“ nurodyti darbai nebuvo atlikti ir perduoti UAB „Informo“, o UAB „Informo“ nebuvo priimti, nei apskritai jokie statybos darbai 2014 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais statybos objekte jau nebebuvo vykdomi, kadangi jie buvo nutraukti dar 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės BUAB „Kyoto LT“ bankroto administratorė prašo patenkinti UAB „Informo“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. BUAB „Kyoto LT“ bankroto administratorė sutinka su BUAB „Informo“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje UAB „Informo“ vadovo T. S. notarinius pakvitavimus įvertino atsietai nuo į bylą pateiktų įrodymų viseto.
    2. BUAB „Kyoto LT“ bankroto administratorė patikrinusi buhalterinėje apskaitoje apskaitytus dokumentus nustatė, kad už atliktus darbus UAB „Kyoto LT“ išrašė UAB „Informo“ sąskaitų faktūrų 443 734,60 Lt (128 514,42 Eur) sumai, t. y. sumokėjo UAB „Informo“ už įsigytus butus, kad UAB „Informo“ direktorius T. S. notaro patvirtintais pakvitavimais patvirtino pirkėjos visišką atsiskaitymą pagal pirkimo-pardavimo sutartis.
    3. BUAB „Informo“ argumentai iš dalies pagrįsti ir UAB „Kyoto LT“ galimai neatliko dalies darbų, nurodytų sąskaitose, pažymose ir aktuose, o pakvitavimai apie atsiskaitymą negali būti laikomi pakankamais visų darbų atlikimo ar prekių perdavimo įrodymais.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Visagino transporto centras“ prašo Vilnius apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundas paduotas teisių ir įgaliojimų neturinčio asmens, kadangi UAB „Informo“ dar 2016 m. gegužės 16 d. informavo atsakovės bankroto administratorę, kad visas su reikalavimu susijusias teises perleido UAB „Faico“.
    2. BUAB „Informo“ negali turėti reikalavimų BUAB „Kyoto LT“, nes UAB „Kyoto LT“ už įsigytus butus yra visiškai atsiskaičiusi. Tai patvirtina notariniai pakvitavimai.
    3. Atliktų darbų pagal rangos sutartį priėmimo – perdavimo aktus UAB „Informo“ pasirašė be išlygų, darbų trūkumų juose nenurodė, pretenzijų dėl darbų kokybės UAB „Kyoto LT“ per protingą laiką nereiškė.
    4. Skunde nurodoma, kad byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, jog atsakovė piniginėmis lėšomis atsiskaitė su trečiuoju asmeniu, tačiau tokių įrodymų ir negali būti, nes atsiskaitymas tarp atsakovės ir trečiojo asmens vyko darbais ir prekėmis.
    5. BUAB „Informo“ nepagrįstai teigia, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio statybos darbai pagal rangos sutartį objekte ( - ), nebuvo vykdomi. UAB „Kyoto LT“ samdė kaip subrangovę trečiąjį asmenį UAB „Visagino transporto centras“, kurios darbuotojai objekte dirbo 2014 m. rudenį.
    6. BUAB „Informo“ nurodo negavusi paslaugų bei medžiagų pagal rangos sutartį, tačiau tikėtina, kad UAB „Informo“ jai perduotas medžiagas yra panaudojusi susijusių asmenų interesų tenkinimui ir bando nesąžiningai praturtėti kontrahentų sąskaita.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas, todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

12Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. UAB „Informo“ ir UAB „Kyoto LT“ 2013 m. sausio 7 d. sudarė rangos sutartį Nr. KY-GRB_INZ 13/0107-1 dėl objekto, esančio ( - ), aplinkos tvarkymo ir inžinierinių tinklų įrengimo darbų. Šalys 2013 m. gegužės 23 d. pasirašė Priedą Nr. 4 prie rangos sutarties, kuriuo pakeitė apmokėjimo už atliktus darbus tvarką ir terminus bei nustatė tokių mokėjimų užtikrinimo priemones. Šalys nurodytame priede susitarė, kad užsakovas (UAB „Informo“), užtikrindamas atsiskaitymą už rangovo (UAB „Kyoto LT“) atliktus darbus, perleidžia nuosavybės teises į 12 butų, esančių ( - ), aprašytų Priede Nr. 5 (2.1 punktas); 2.4 punkte šalys nustatė, jog perleidus nuosavybės teises į Priede Nr. 5 nurodytą nekilnojamąjį turtą, likęs įsiskolinimas už perleistą turtą bus dengiamas tokiu būdu: užsakovui patvirtinus atliktų darbų aktus, vadovaujantis rangos sutarties sąlygomis ir rangovui išrašius sąskaitą-faktūrą, užsakovas ir rangovas užskaitys sąskaitoje - faktūroje nurodytą sumą, kaip atsiskaitymą už nekilnojamąjį turtą, nurodytą Priede Nr. 5 (2.4.1 punktas); rangovas turi teisę pasirinkti už kuriuos nekilnojamojo turto vienetus pirmiausia būtų daromos užskaitos (2.4.2 punktas); po to, kai rangovas išrašo sąskaitą - faktūrą, šalys susitaria pasirašyti skolų suderinimo aktą, kuriame nurodomas įsiskolinimo užsakovui likutis už Priede Nr. 5 nurodytą nekilnojamąjį turtą (2.4.3 punktas).
  2. UAB „Informo“ ir UAB „Kyoto LT“ 2013 m. birželio 10 d. sudarė keturias pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „Kyoto LT“ įsigijo iš UAB „Informo“ keturis butus, esančius ( - ).
  3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB „Kyoto LT“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta J. D. (dabartinė pavardė D.). UAB ,,Informo“ 2015 m. rugsėjo 17 d. padavė prašymą patvirtinti 189 208,76 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Kyoto LT“ bankroto byloje. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja atsisakė reikalavimo dalies (17 896,56 Eur dydžio) ir prašė patvirtinti 163 548,20 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, su kuriuo BUAB „Kyoto LT“ administratorė sutiko.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-632-262/2016, pareiškėjos prašymą patenkino – patvirtino UAB „Informo“ 163 548,20 Eur dydžio trečios eilės kreditorinį reikalavimą UAB „Kyoto LT“ bankroto byloje.
  5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjai UAB ,,Informo“ iškelta bankroto byla.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1577-407/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį panaikino ir BUAB „Informo“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  7. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pareiškėjos skundžiama nutartimi prašymą atmetė. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu ir neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu, lėmusiu nepagrįstos nutarties priėmimą.

13Dėl pareiškėjos teisės inicijuoti apeliacinį procesą

  1. Trečiasis asmuo „Visagino transporto centras“ atsiliepime nurodo, kad atskirasis skundas paduotas neturinčio tam teisės asmens, nes pareiškėja dar 2016 m. gegužės 16 d. informavo atsakovės bankroto administratorę, kad visas su reikalavimu susijusias teises perleido UAB „Faico“.
  2. Pagal CPK 305 straipsnį, apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
  3. Byloje esantys duomenys liudija, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 16 d. pranešė atsakovės bankroto administratorei apie reikalavimo perleidimą ir prašė pradinę kreditorę UAB „Informo“ pakeisti nauja kreditore UAB „Faico“ (1 t., b. l. 101). Nei nagrinėjamoje byloje, nei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiuos civilinės bylos, kurioje sprendžiamos atsakovės bankroto procedūros, medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovės bankroto byloje teismas sprendė pareiškėjos pakeitimo nauju kreditoriumi klausimą. Iš nagrinėjamoje byloje esančios 2016 m. balandžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties (1 t., b. l. 101-102) matyti, kad pareiškėja UAB „Informo“ perleido UAB „Faico“ reikalavimo teises į BUAB „Kyoto LT“ 163 548,20 Eur skolą, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikinta ir BUAB „Informo“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad išnyko susitarimo dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindas, todėl pareiškėja yra tinkama nagrinėjamo teisminio ginčo šalis ir turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą.

14Dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo

  1. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų ( ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  3. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius. Nepaisant administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1577-407/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas BUAB „Informo“ kreditorinis reikalavimas, panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad nesant byloje tarp UAB „Kyoto LT“ ir UAB „Informo“ sudarytų 2013 m. birželio 10 d. ginčo butų pirkimo-pardavimo sutarčių bei 2013 m. sausio 7 d. rangos sutarties ir jos priedų, negalima nustatyti atsiskaitymo pagal šias sutartis sąlygų ir tvarkos, nuosavybės teisių į butus UAB „Kyoto LT“ perėjimo momento, kad būtina įvertinti buvusio UAB „Informo“ vadovo T. S. atsakovei išduotų pakvitavimų dėl visiško atsiskaitymo už ginčo butus. Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teismo nurodyti dokumentai buvo pateikti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  5. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs BUAB „Informo“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, jį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovės atsiskaitymą už ginčo butus patvirtina byloje neginčijami vienašaliai sandoriai – buvusio pareiškėjos vadovo notaro patvirtinti pakvitavimai. Tokias teismo išvadas apeliantė ginčija, teigdama, kad pakvitavimas negali būti pripažintas sandoriu, nes šalių teises ir pareigas modifikuoja ne pakvitavimas, o prievolės įvykdymo faktas, todėl nebūdamas sandoriu, pakvitavimas negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.
  6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2013 m. birželio 10 d. sudarė keturias notaro patvirtintas pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „Informo“ pardavė, o UAB „Kyoto LT“ nupirko keturis butus, esančius adresu ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) (1 t., b. l. 145-180). Šalys susitarė, kad sutartyse numatytos kainos turi būti sumokėtos iki 2013 m. spalio 1 d., taip pat nurodė, kad, prieš pasirašant sutartis, jos susitarė ir pardavėjas (UAB „Informo“) įsipareigojo pateikti pakvitavimą apie visišką atsiskaitymą pagal sutartis pirkėjui (UAB „Kyoto LT“) per 10 darbo dienų po mokėjimų gavimo. Visiškas ir galutinis atsiskaitymas yra patvirtinamas pardavėjo pakvitavimu, patvirtintu notarine tvarka, kad sutarčių sąlygos yra įvykdytos ir pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėju.
  7. UAB „Informo“ direktorius T. S. pateikė UAB „Kyoto LT“ 4 notaro patvirtintus pakvitavimus, kuriuose pareiškė, jog UAB „Kyoto LT“ (pirkėjas) atsiskaitė su UAB „Informo“ (pardavėju) už visus 4 įsigytus butus, t.y.: 2013 m. rugpjūčio 22 d. Pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog UAB „Kyoto LT“ atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. SN43-1868 (už butą ( - )), 2014 m. lapkričio 26 d. Pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog UAB „Kyoto LT“ atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. SN43-1864 (už butą ( - )), 2014 m. lapkričio 26 d. Pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog UAB „Kyoto LT“ atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. SN43-1866 (už butą ( - )), 2014 m. lapkričio 26 d. Pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog UAB „Kyoto LT“ atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 10 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. SN43-1862 (už butą ( - )) (1 t., b. l. 196-203). Šiais pakvitavimais pardavėja UAB „Informo“ patvirtino, kad pirkėja UAB „Kyoto LT“ atsiskaitė pagal 2013 m. birželio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartis. Tokia pardavėjos UAB „Informo“ pareiga buvo numatyta nurodytose sutartyse.
  8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pakvitavimai nėra ginčijami, kad nėra duomenų, jog T. S. neturėjo teisės veikti UAB „Informo“ vardu, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti pakvitavimuose nurodytų duomenų tikrumu. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos išvada. Iš pakvitavimų turinio matyti, kad juose aiškiai nurodoma kokiu pagrindu ir už ką yra atsiskaityta. Notarei patvirtinus šių vienašalių sandorių tikrumą tokia pat tvirtinimo žyma kaip ir šalių sudarytas butų pirkimo-pardavimo sutartis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad notarė patvirtino ne parašo tikrumą, kaip nepagrįstai teigia apeliantė, o vienašalius sandorius. Dėl to pagrįstai spręsta apie pakvitavimų, kaip vienašalių sandorių, ginčijimo įstatymų nustatyta tvarka galimybę, kuria nagrinėjamoje byloje nepasinaudota.
  9. Apeliantės nuomone, byloje pateikta daug įrodymų, kurie nors ir iš dalies yra prieštaringi, tačiau atlikus jų sisteminę ir loginę analizę galima pagrįstai teigti, jog pateikti dokumentai patvirtina būtent BUAB „Informo“ pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumą.
  10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas, spręsdamas kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-589-684/2015, ir šiose nutartyse nurodytą teismų praktiką).
  11. Pareiškėja teigia, kad UAB „Kyoto LT“ pagal rangos sutartį atliko darbų tik už 26 807,55 Lt ir nuo 2013 m. birželio mėn. jokių darbų sutartyje nurodytame statybos objekte neatlikinėjo. Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kyoto LT“ išrašinėjo sąskaitas UAB „Informo“ už atliktus darbus bei (ar) perduotas prekes ir po 2013 m. birželio mėn. Tai patvirtina ir byloje pateikti trečiojo asmens UAB „Visagino transporto centras“ rašytiniai įrodymai, kad trečiasis asmuo teikė subrangos paslaugas rangovei UAB „Kyoto LT“ statybų ( - ), objekte 2013 m. birželio ir 2014 m. rugsėjo - spalio mėnesiais.
  12. Apeliantė ir atsakovės bankroto administratorė nurodo, kad UAB „Kyoto LT“ už 4 įsigytus butus su UAB „Informo“ atsiskaitė 5-iomis PVM sąskaitomis - faktūromis. UAB „Informo“ pripažino savo finansinio reikalavimo dalies dėl 26 807,55 Lt (7 764 Eur) sumos pagal 2013 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KYOT 1081 nepagrįstumą, todėl neprašė teismo šios sumos patvirtinti UAB „Kyoto LT“ bankroto byloje. UAB „Informo“ bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies, t. y. 61 793,24 Lt (17 896,56 Eur) reikalavimo pagal 2013 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą - faktūrą KYOT Nr. 1084, todėl jis nebuvo patvirtintas, jo nėra prašoma patvirtinti ir dabar. Bankroto administratorė nurodo, kad neturi 2013 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos - faktūros KYOT Nr. 1091 – 102 906,29 Lt sumai ir 2014 m. vasario 5 d. PVM sąskaitos - faktūros KYOT Nr. 1127 – 14 100,75 Lt sumai išrašymą ir atitinkamai prekių perdavimą užsakovei UAB „Informo“ patvirtinančių dokumentų (perdavimo - priėmimo aktų, krovinio važtaraščių ar kt.), todėl mano, kad vien šios PVM sąskaitos - faktūros nepatvirtina jose nurodytų prekių perdavimo pareiškėjai ir dėl to kreditorinis reikalavimas atitinkamai 102 906,29 Lt (29 803,72 Eur) ir 14 100,75 Lt (4 083,86 Eur), turėjo būti patvirtintas.
  13. Teismas vertino, kad 2014 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitos - faktūros KYOT Nr. 1166 – 238 126,77 Lt sumai išrašymą pagrindžia 2014 m. lapkričio 17 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1 ir Lokalinė sąmata (rugsėjo mėn.), 2014 m. lapkričio 26 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2 ir Lokalinė sąmata (spalio mėn.), 2014 m. gruodžio 5 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2 ir Lokalinė sąmata (lapkričio mėn.).
  14. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus apie statybos darbų pagal rangos sutartį vykdymą (PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų aktus, lokalines sąmatas ir kt.), papildomo susitarimo dėl atsiskaitymo pakeitimo sąlygas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų negalima tiksliai nustatyti kokius, kada ir už kiek UAB „Kyoto LT“ atliko darbus/perdavė prekes pagal UAB „Informo“ užsakymą. BUAB „Kyoto LT“ administratorė nurodė abejojanti, kad atsakovė atliko visus sąskaitose (ar kituose dokumentuose) nurodytus darbus, tačiau tai motyvavo tik tuo, kad jai nepateikti visi šį faktą patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjos bankroto administratorius taip pat nurodė, jog buvęs vadovas T. S. neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismas pagrįstai aplinkybės, kad atsakovės ir pareiškėjos bankroto administratoriams neperduoti tam tikri dokumentai dėl atsakovės atliktų darbų (ar prekių perdavimo), nevertino kaip savaime patvirtinančios pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.
  15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kreditorinio reikalavimo iš esmės neišnagrinėjo. Su tokiu vertinimu sutikti teisėjų kolegija nemato pagrindo. Bylos duomenys ir skundžiamos nutarties turinys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė tiek dėl bylos šalių, tiek dėl trečiojo asmens pateiktų įrodymų tinkamumo, jų įrodomosios reikšmės. Iš bylos duomenų visumos teismas padarė išvadą, kad UAB „Kyoto LT“ atliko tam tikrus darbus (jų dalį, bet didesnę nei nurodė pareiškėja) pagal šalių sudarytą Rangos sutartį. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad rangos darbų užsakovė UAB „Informo“ iš esmės buvo įsipareigojusi už rangovės UAB „Kyoto LT“ atliktus darbus atsiskaityti jai priklausančiais butais, kad užsakovė sudarė su rangove keturių butų pirkimo pardavimo sutartis ir vėliau notarine tvarka patvirtino pirkėjos (rangovės UAB „Kyoto LT“) visišką atsiskaitymą pagal šiuos sandorius, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog UAB „Kyoto LT“ tinkamai atsiskaitė (atlikdama darbus/perduodama prekes ar kitais būdais (neatmetant galimybės, jog darbai buvo atliekami ne tik nurodytame objekte ( - ))) su UAB „Informo“ pagal butų pirkimo-pardavimo sandorius. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Nors apeliantė ir nesutinka su šiais teismo argumentais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos nei padarė pirmosios instancijos teismas išvados.
  16. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisinio ginčo išsprendimui, teisėjų kolegija nepasisako.
  17. Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo ir įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilnius apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai