Byla e2-9712-129/2016
Dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinio atsakovui A. K. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 414,74 Eur skolą, 111,36 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinį atsisakytina priimti.

4Ieškovas savo reikalavimus atsakovui kildina iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 2014_06132_07961. Atsižvelgdamas į sutarties dalyką, tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas sprendžia, kad atsakovas laikytinas vartotoju, o sutartis – vartojimo sutartimi (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14, 16 dalys, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8, 14, 15 punktai).

5Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ( - ), Klaipėda. Gyventojų registro duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra adresu ( - ), Klaipėda. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta taip pat yra nurodytu adresu. Ieškovas ieškinį teikia Vilniaus miesto apylinkės teismui vadovaudamasis Savy portalo naudojimosi sutarties 15.7 punktu, pagal kurį visi ginčai tarp vartotojų ir organizatoriaus sprendžiami derybų keliu, o nepasiekus susitarimo – Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pažymėtina, kad ieškovo buveinė yra adresu Vokiečių g. 20, Vilnius.

6Pažymėtina, kad tiek sutarties bendrosios sąlygos, tiek naudojimosi sutartyje numatytos sąlygos laikytinos tipinėmis paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185-6.886 straipsniai). Vartotojas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) kreditoriaus (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties, todėl sąlyga dėl iš sutarties kylančių ginčų teismingumo nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnio prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 straipsnio 6 dalis), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

7Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendime byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi, nuspręsta, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Europos Teismingumo Teismas yra konstatavęs nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t. y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-178-520/2011 pažymėjo, kad standartinė sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungia vartotojas, suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus interesus, todėl civilinės bylos pagal paslaugų teikėjų ieškinius turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Šią išvadą Vilniaus apygardos teismas padarė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009 m. gruodžio 14 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010 ir kt.). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Tais atvejais, kai nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė paslaugos teikėjas, ši nuostata yra standartinė. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog su vartotoju ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, todėl darytina išvada, kad vartotojas tiesiog prisijungė prie sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, ši sąlyga pažeidžia vartotojo teises, todėl teismas turi šia sutarties sąlyga dėl teismingumo nesiremti.

9Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, taip pat Lietuvos aukštesnių instancijų teismų formuojamai praktikai. Ieškovui išaiškintina, jog su ieškiniu jis turi kreiptis pagal atsakovo (vartotojo) gyvenamąjį vietą, t. y. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

10Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

11atsisakyti priimti ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

12Ieškovui išaiškinti, jog su ieškiniu jis turi kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

13Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai