Byla 1-780-795/2016

Dėl to šis pargriuvo ant gatvės. Po to G. J. sugriebė M. B. už striukės apykaklės, nustūmė ant žemės, ir apie tris kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo padarydamas M. B. sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos ir dešinio smilkinio srityje bei kairio dilbio sumušimą, nežymiai sutrikdžiusius M. B. sveikatą, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei ir Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant:

2Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

3nukentėjusiajam M. B.,

4kaltinamajam G. J., teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) ( - ) raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), dirbantis UAB " ( - )" ( - ), neteistas,

5kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

6G. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį:

72016 m. balandžio 22 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje, gatvėje, prie degalinės „Neste Oil“, Artojo g. 2, Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu smogė M. B. į dešiniąją ausį, dėl to šis pargriuvo ant gatvės. Po to G. J. sugriebė M. B. už striukės apykaklės, nustūmė ant žemės, ir apie tris kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo padarydamas M. B. sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos ir dešinio smilkinio srityje bei kairio dilbio sumušimą, nežymiai sutrikdžiusius M. B. sveikatą, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

8Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 22 d., apie 16.45 val., su kolega K. T. važiavo sunkvežimiu ( - ), valstybinis Nr. ( - ) ( - ), Klaipėdoje link ( - ). Automobilį vairavo K. T.. Važiuojant ( - ), iš trečios eismo juostos į antrą juostą, nerodydamas posūkio signalo, persirikiavo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis. Dėl tokio nukentėjusiojo vairuojamo automobilio manevro K. T. buvo priverstas staigiai stabdyti automobilį, kilo avarinė situacija. Priekyje buvo susidariusi automobilių spūstis, todėl juos aplenkęs taksi automobilis sustojo. K. T. automobilį sustabdė už taksi automobilio. G. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo pasikalbėti su taksi vairuotoju. Jam norėjo paaiškinti, kad pavojingai manevruodamas sukėlė avarinę situaciją. Atidaręs taksi automobilio vairuotojo dureles, nukentėjusiajam pasakė: „kaip tu vairuoji, avine“ ir apsigręžė eiti link sunkvežimio. Iš taksi automobilio išlipo nukentėjusysis, priėjo prie G. J. ir pasakė: „ko tu čia man aiškini“. Nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, kilnojo rankas. Norėdamas išvengti nemalonumo, G. J. sugriebė nukentėjusiajam už striukės gobtuvo ir nusviedė jį ant žolyno. Tempiamas nukentėjusysis bandė suduoti smūgius G. J.. Suplyšo jo striukės gobtuvas. Atsistojęs nuo žolės, nukentėjusysis pasakė, kad iškvies policiją. G. J. nuėjo link sunkvežimio. Nukentėjęs kažkam skambino, po to priėjo prie sunkvežimio ir K. T. nurodė niekur nevažiuoti, laukti policijos pareigūnų. G. J. nukentėjusiajam smūgių nesudavė, galėjo jį sužaloti tempdamas ir pargriaudamas ant žolės. Viešosios tvarkos sutrikdyti nenorėjo.

9Asmens blaivumo testo pažymoje Nr. 6810 užfiksuota, kad 2016 m. balandžio 16 d., 17.12 val. kaltinamojo G. J. iškvėptame ore yra 1,56 prom. etilo alkoholio (I t., b.l. 137).

10Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2016m. balandžio 22 d., apie 17 val., ( - ), važiavo iš vaikų darželio „( - )“. Vairavo automobilį Citroen Xsara. Kartu su juo važiavo mažametis vaikas. Nusileidus nuo viaduko, priešais sankryžą su ( - ), prie degalinės, sustojo, nes priekyje susidarė transporto priemonių spūstis. Sustabdžius automobilį, prie jo priėjo kaltinamasis, atidarė dureles ir pasakė: „žąsine nemoki posūkių rodyti“, įterpdamas ne vieną rusišką keiksmažodį. M. B. paklausė: „apie ką kalbi“. Tai dar labiau įsiutino kaltinamąjį ir jis pasakė: „išlipk, paaiškinsiu“. M. B., norėdamas apsaugoti savo vaiką nuo kaltinamojo keiksmažodžių, išlipo iš automobilio. Kaltinamojo elgesys buvo neadekvatus, jis puolė M. B.. M. B. ištiesė į priekį rankas, norėdamas išlaikyti distanciją, tačiau kaltinamasis smogė jam į dešinę ausį. Nuo suduoto smūgio M. B. žengė žingsnį atgal ir pargriuvo ant žemės. Kaltinamasis sugriebė jį už striukės, nutempė į šalikelę ir nubloškė ant žolės, pradėjo spardyti kojomis. M. B. rankomis užsidengė galvą. Kaltinamasis jam įspyrė į smilkinį ir į rankos dilbį. Sudavęs smūgius, kaltinamasis nuėjo į savo mašiną. M. B. paskambino policijos pareigūnams ir kaltinamojo automobilio vairuotojui nurodė laukti atvykstant pareigūnų. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai, išgąsdino mažametį vaiką. Įvykio metu M. B. buvo padaryti šie sužalojimai: gumbas pakaušyje, nubrozdinta kakta, paraudusi ausis, kraujosruva ant ausies ir ant dilbio. Be to įvykio metu sugadinti jo akiniai ir suplėšyta striukė. M. B. mano, kad manevruodamas parodė posūkio signalą. Susitaikyti su kaltinamuoju nepageidauja.

11Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2016-05-27 Nr. G 982/2016(03) konstatuota, kad M. B. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kaktos ir dešinio smilkinio srityje bei kairio dilbio sumušimas. Sužalojimai padaryti 2016 m. balandžio 22 d., sumušus nurodytas vietas kietais, bukais daiktais, paaiškinami mažiausiai trimis smūgiais: į kaktą, dešinį smilkinį ir kairį dilbį. Kairio dilbio sužalojimas galėjo gautis ginantis prisidengiant ranka nuo smūgių į galvą. M. B. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą (I t., b.l. 115).

12Liudytojas K. T. parodė, kad kaltinamasis yra jo bendradarbis. 2016 m. balandžio 22 d., apie 16 val., ( - ), su G. J. važiavo K. T. vairuojamu krovininiu automobiliu. Matė taksi automobilį „plaukiojantį“ iš vienos eismo juostos į kitą. Prieš sankryžą su ( - ) taksi automobilis užlindo priešais K. T. vairuojamą automobilį ir sustojo. K. T. tai pat sustojo, nes priekyje buvo susidariusi automobilių spūstis. G. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie taksi automobilio pasikalbėti su jo vairuotoju. Jis atidarė taksi automobilio vairuotojo dureles, pasikalbėjo su vairuotoju ir apsisuko grįždamas prie K. T. vairuojamo automobilio. Iš taksi automobilio išlipo nukentėjusysis. G. J. sugriebė nukentėjusįjį už striukės kapišono ir nutempė ant žolės. Liudytojas K. T. nematė, ar kaltinamasis G. J. sudavė nukentėjusiajam smūgius, tačiau matė, kad nukentėjusysis priešinasi, muistosi, mojuoja rankomis, suduoda kelis smūgius G. J.. Nukentėjusysis buvo suklupęs ant kelių, griūdamas galvos nesusitrenkė. Po šio įvykio prie K. T. priėjo nukentėjusysis ir informavo, kad iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusiojo veidas nebuvo sužalotas. Jo akiniai buvo sulankstyti, striukė suplėšyta.

13Liudytojas R. D. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas ir bendradarbis. 2016 m. balandžio 22 d., apie 17 val., važiuodamas ( - ), ties degaline „Neste Oil“, Klaipėdoje, pamatė stovintį UAB „( - )“ krovininį automobilį. Priešais įmonės automobilį stovėjo taksi automobilis. Artėdamas prie šių automobilių, liudytojas pamatė pievoje kaltinamąjį G. J. ir nukentėjusįjį. Jie stovėjo vienas priešais kitą, nukentėjusysis taisėsi akinius. Liudytojas nematė, kad kaltinamasis suduotų smūgius nukentėjusiajam. G. J. sugrįžo ir įsėdo į įmonės automobilį. Prie jų priėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusiojo akiniai buvo purvini, striukė suplėšyta. Veide sužalojimų nesimatė.

14Liudytojas policijos pareigūnas D. K. (asm. dok. D. K.) parodė, kad 2016 m. balandžio 22 d., vakare, iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad ( - ), prie namo Nr. 2, Klaipėdoje, laukia nukentėjusysis, sumuštas nepažįstamo vyro. Atvykus į pranešime nurodytą įvykio vietą, pareigūnus pasitiko nukentėjusysis M. B.. Jis paaiškino, kad vairavo automobilį Citroen, valstybinis Nr. ( - ), vežė mažametį vaiką. Sustojus šalia „Neste Oil“ degalinės, ( - ), iš automobilio Volkswagen, valstybinis Nr. ( - ) išlipo girtas kaltinamasis ir apkaltino, jog M. B. manevruodamas nerodė posūkio signalo. Po to kaltinamasis du kartus ranka smogė į galvą, sugriebė už striukės ir jėga pargriovė ant žemės, kelis kartus spyrė koja. Liudytojas D. K. apžiūrėjo nukentėjusįjį, jo dešinė ausis buvo paraudusi, kakta purvina, striukė suplėšyta, akinių stikliukas subraižytas. M. B. nurodė kaltinamąjį G. J., kaip jį užpuolusį ir sumušusį asmenį. G. J. paaiškino, kad M. B., vairuodamas taksi automobilį, neparodė posūkio signalo ir tuo sukėlė avarinę situaciją. G. J. neginčijo, kad parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir suplėšė jo striukę, tačiau tvirtino smūgių jam nesudavęs. Kaltinamasis G. J. buvo įsiaudrinęs, agresyvus. Nukentėjusysis M. B. buvo susijaudinęs, susinervinęs. Kaltinamasis buvo neblaivus: jo akys paraudusios, kalba nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. B. atžvilgiu pradėta nebuvo (I t., b.l. 98-100).

15Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. J. viešoje vietoje – šalia „Neste Oil“ degalinės, ( - ), elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. B. į ausį. Nuo suduoto smūgio M. B. pargriuvo ant žemės ir kaltinamasis jam spyrė apie tris kartus. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis patyrė sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kaktos ir dešinio smilkinio srityje bei kairio dilbio sumušimą, nežymiai sutrikdžiusius M. B. sveikatą. Kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – gatvėje, kurioje nusikaltimo metu buvo susidariusi transporto priemonių spūstis, todėl kiti asmenys dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamasis G. J. prisipažino pargriovęs nukentėjusįjį M. B. ant žemės, neginčijo, kad dėl griuvimo nukentėjusysis galėjo patirti kūno sužalojimus, tačiau tvirtino, kad tai padarė išprovokuotas paties nukentėjusiojo agresyvaus vairavimo ir, kad tokiais savo veiksmais viešosios tvarkos nepažeidė. Liudytojas K. T. parodė, kad kaltinamasis G. J. ėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju dėl pavojingo manevravimo, nutempė nukentėjusįjį ant žolės ir parvertė, tačiau suduodant smūgius ir spardant nukentėjusįjį nepastebėjo. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad vairuodamas automobilį kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. Kaltinamasis be jokios aiškios priežasties viešoje vietoje girdint mažamečiui nukentėjusiojo vaikui, išplūdo jį necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, išlipus iš automobilio, sudavė smūgius į veidą, parvertė ant žemės ir kelis kartus spyrė koja. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyti M. B. padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas - tiesioginis poveikis su kietais bukais daiktais -atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (I t., b.l. 115). Liudytojas policijos pareigūnas D. K. į įvykio vietą atvyko jau pasibaigus konfliktui, tačiau patvirtino, kad nukentėjusysis buvo susijaudinęs, dešinė ausis paraudusi, kakta purvina, drabužiai suplėšyti. Liudytojas R. D. parodė, kad jam atvykus kaltinamasis G. J. ir nukentėjusysis M. B. stovėjo pievoje, nukentėjusiojo akiniai buvo purvini, striukė suplėšyta, veide sužalojimų nesimatė.

16Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013, ). Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį, net ir asmeninių santykių aiškinimosi metu, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumą, gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-316-222/2016). Šių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip viešoji vieta, būdas ir sukelti padariniai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014). Šiuo atveju kaltinamasis G. J. fizinį smurtą prieš M. B. panaudojo dėl menkavertės priežasties (persirikiuojant į kitą eismo juostą neparodyto posūkio signalo) viešoje vietoje– judrioje gatvėje, kurioje įvykio metu buvo susidariusi automobilių spūstis, tai matė mažametis nukentėjusiojo sūnus, kiti eismo dalyviai, jie pasijuto nejaukiai, buvo šokiruoti, sukrėsti. G. J. veiksmai buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi, bet ir į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaltinamasis G. J. veikė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad įžūliais veiksmais – smurtaudamas pieš nepažįstamą žmogų – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas, arba sutrikdyta jo sveikata, ir šių padarinių norėjo. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

17Kaltinamajame akte aprašant G. J. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam M. B. spyrė koja ne mažiau kaip 3 kartus. Nukentėjusysis M. B. patvirtino, kad G. J. trenkė į veidą ir įspyrė į smilkinį ir į rankos dilbį. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad M. B. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių smūgių pasėkoje (b.1. 30-31). Kaltinamasis G. J. iš viso neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam apie tris kartus. Kadangi kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytos aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

18Kaltinamasis G. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas, tačiau naujos nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis teistumas yra išnykęs. G. J. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „( - )“, materialiai išlaikomų asmenų neturi. G. J. kaltu prisipažino iš dalies ir viso proceso metu tvirtino, kad jo veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis M. B., neparodydamas posūkio signalo, nukentėjusiojo neatsiprašė ir kritiškai savo elgesio nevertina. G. J. pats nėra nepriekaištingas eismo dalyvis: jis net šešis kartus (2006-01-04, 2006-08-22, 2006-11-21, 2007-01-10, 2007-03-07ir 2009-04-24 nutarimais) baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą girto asmens, pagal ATPK 129 straipsnį ir 127 straipsnio 3 dalį, du kartus (2013-02-06 ir 2013-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimais) nubaustas už smulkų chuliganizmą, pagal ATPK 174 straipsnį (I t., b.l. 145-153). Šios aplinkybės patvirtina, kad G. J. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas jo atsainaus požiūrio į visuotinai priimtinas elgesio normas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

19Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, G. J. skiriama Baudžiamojo kodekso 284straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, artima BK 48 straipsnyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

20Siekiant padėti kaltinamajam G. J. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu jis įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

21Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

22Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. J. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarytą 200 Eur turtinę žalą ir 2200 Eur neturtinę žalą (I t., b.l. 128-129).

23Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

24Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis G. J., mušdamas nukentėjusįjį, suplėšė jo striukę100 Eur vertės, sugadino regėjimo akinius, 100 Eur vertės. Sugadinti daiktai buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo pareigūno. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo pateikta striukė suplėšyta per siūles, akinių stiklas ir rėmelis subraižyti (I t., b.l. 104-109). Nukentėjusiojo M. B. patirta 200 Eur turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo G. J. nusikalstama veika. Kaltinamasis G. J. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pripažįsta ir sugadinto turto vertės neginčija. Iš kaltinamojo priteisiama 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

25Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo G. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. B. buvo padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kaktos ir dešinio smilkinio srityje bei kairio dilbio sumušimas, kurie nežymiai sutrikdė M. B. sveikatą. Kaltinamasis G. J. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo ir nežymaus kūno sužalojimo, M. B. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus- dėl kraujosruvos veide sumažėjo jo bendravimo galimybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki šiol kelyje jaučiasi nesaugus, vairuodamas patiria psichologinį diskomfortą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai M. B. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau teismo posėdžio metu jis nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jo darbingumas, pasikeitė bendravimo galimybės, ar kad jis kreipėsi psichologinės pagalbos. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba UAB „( - )“ darbininku, materialiai išlaikomų asmenų neturi, duomenų apie nuosavybės teise įregistruotą turtą byloje nėra.

26Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir M. B. priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

27Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. J. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 107,9 Eur turtinę žalą (I t., b.l. 120-121). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo M. B. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).

28Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

29Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas M. B. dėl kaltinamojo G. J. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 107,9 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). G. J., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Kaltinamasis G. J. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Iš jo priteisiama 107,9 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

30Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

31G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu G. J. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

32Kaltinamajam G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

33Nukentėjusiojo M. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. J. 200 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje dėl 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį atmesti. Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo G. J. 107,9 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

34Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.