Byla 2A-794-104/2015
Dėl neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. B., M. B. ir K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-527-535/2014 pagal ieškovų R. B., M. B., K. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, išvadą, teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovai R. B., M. B. ir K. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB DNB banko nuostolius - 47 780,46 Lt R. B. naudai, 15 926,79 Lt M. B. naudai, 15 926,79 Lt K. B. naudai, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovai nurodė, kad 2006-12-14 atsakovo AB DNB banko valdybos nutarimu buvo patvirtinta 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programa, pagal kurią bankas išleido vidutinės trukmės nesubordinuotas, negarantuotas ir nekonvertuojamas fiksuotų palūkanų, kintamų palūkanų, nulinės atkarpos, dvigubos valiutos, susietų obligacijų ir bet kurių šių obligacijų tipų derinių emisijas. Šios programos bazinis prospektas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje 2007-01-11 sprendimu Nr. 2K-22. 2006-08-16 Banko valdybos nutarimu „Dėl 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos didinimo" buvo nutarta padidinti 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programą, patvirtintą Lietuvos vertybinių popierių komisijoje 2007-01-11 iki 700 000 000 litų nekeičiant kitų baziniame prospekte nustatytų sąlygų. Tuo pagrindu buvo parengtas 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinio prospekto priedas Nr. 2, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje 2007-08-23 sprendimu Nr. 2K-279. Minėto Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje patvirtinto bazinio prospekto pagrindu, 2007 m. bankas pradėjo platinti su akcijomis susietas obligacijas. Tokia banko siūloma finansinė priemonė iš kitų rinkoje esančių išsiskyrė ir pasižymėjo tuo, kad net ir neprofesionaliems investuotojams pats bankas siūlė ir supaprastinta tvarka skolino investavimui į obligacijas reikalingas pinigines lėšas, prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą užtikrinant nekilnojamojo turto ir įsigyjamų obligacijų įkeitimu. Šis kompleksinis dviejų finansinių paslaugų paketas potencialiems investuotojams buvo pristatomas kaip „naujiena Lietuvoje“ ir „būdas įdarbinti nekilnojamąjį turtą“.

4Ieškovai, neinformuoti banko darbuotojos S. T. apie tokios investavimo strategijos, kai į banko išleistas Obligacijas investuojama bent iš dalies banko skolintomis lėšomis, rizikas ir užtikrinti banko darbuotojos, kad tai itin saugi ir garantuotą pelną atnešanti investavimo strategija, 2007-11-09 sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (kredito sutartis). Ieškovė R. B. įsigijo 3 000 vnt. dvejų skirtingų emisijų („DnB NORD Kinija-3" ir „DnB NORD Kinija-4") obligacijų už 300 000 Lt. Šioms obligacijoms apmokėti ieškovė įnešė 60 000 Lt nuosavų lėšų, o likusią 240 000 Lt sumą obligacijų įsigijimui kredito sutarties pagrindu jai paskolino bankas su 6,6 proc. palūkanomis.

5Ieškovai M. B. ir K. B. pagal minėtas obligacijų pasirašymo ir kredito sutartis kiekvienas įsigijo po 1 000 vnt. „DnB NORD Kinija-4" Obligacijų už 100 000 Lt sumą. Šioms obligacijoms apmokėti abu ieškovai įnešė po 20 000 Lt nuosavų lėšų, o likusią 80 000 Lt sumą obligacijų įsigijimui kredito sutarčių pagrindu kiekvienam iš ieškovų paskolino bankas su 6,6 proc. palūkanomis. 2010 m. lapkričio mėn. bankui iš ieškovų išpirkus obligacijas pagal minėtas sutartis, iš 60 000 Lt nuosavų investuotų lėšų ieškovė R. B. atgavo tik 12 219,54 Lt sumą, ieškovas M. B. ir K. B., investavę po 20 000 Lt nuosavų investuotų lėšų kiekvienas, atgavo po 4 073,21 Lt sumą. Ieškovai iš viso patyrė 79 634,04 Lt nuostolių kadangi obligacijoms neatnešus naudos, ši suma buvo panaudota palūkanoms pagal kredito sutartis apmokėti.

6Ieškovų teigimu, jie yra neprofesionalūs investuotojai, todėl Bankas privalėjo aiškiai ir suprantamai supažindinti su siūloma finansine priemone ar investavimo strategija. Tačiau bankas ieškovams suteikė klaidinančias investavimo rekomendacijas. Bankas turėjo išaiškinti, kad nuolatinis akcijų vertės augimas rinkose negalimas arba abejotinas, todėl akcijų vertės augimo perspektyvos iki obligacijų išpirkimo (po 3 metų) negali būti garantuojamos kaip tikrai įvyksiančios. Tačiau banko darbuotoja asmeniškai tikino ieškovus, kad obligacijų kaina tikrai kils bei tinkamai nesurinko informacijos ir neįvertino kaip klientai suvokia finansinių priemonių rinkos veikimą bei neatskleidė ieškovams su investavimu susijusių rizikų, o teikdama investavimo rekomendacijas ieškovams už iš banko pasiskolintas lėšas įsigyti banko išleistų obligacijų, veikė būdama interesų konflikte, kadangi ieškovams buvo pasiūlyta pagal kredito sutartis pasiskolintas pinigines lėšas suteikti naudotis bankui (pasirašant obligacijų pasirašymo sutartis), tokiu būdu prisiimant investicijų, kurias iš esmės atlikinėjo pats bankas savo naudai, riziką, bei tuo pačiu įsipareigojant mokėti bankui palūkanas už kreditus. Ieškovai taip pat paaiškino, kad banko darbuotoja prieš pradėdama teikti investicines paslaugas ieškovams, neatskleidė Ieškovams informacijos apie tiesioginę naudą, kurią gauna bankas sudarydamas sutartis su ieškovais, ir atsiriboja nuo bet kokios rizikos, ją perkeldamas ieškovams, kurie banko naudai įkeičia įsigytas obligacijas bei lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, bankui perduotas nuosavas lėšas ir įsipareigoja iš nuosavų lėšų mokėti palūkanas bankui už kreditus, jeigu investavimo strategija neatneštų banko žadėtos naudos. Banko darbuotoja neatskleidė ieškovams, kad banko darbuotojai yra asmeniškai skatinami parduoti kuo didesnį obligacijų kiekį. Nurodė, kad bankas, nepaisydamas pareigos veikti sąžiningai, rūpestingai ir teisingai, geriausiomis klientui sąlygomis, veikė išimtinai savo interesais, neįspėjo ieškovų apie jam gresiančią riziką, t. y. finansinius nuostolius - mokėtinas iš nuosavų lėšų palūkanas, pateikė netinkamas investavimo rekomendacijas, kurių pagrindu pasiūlė ieškovams jiems visiškai netinkančią finansinę priemonę.

7Ieškovai taip pat paaiškino, kad banko darbuotoja prieš pradėdama teikti investicines paslaugas ieškovams, neatskleidė ieškovams informacijos apie tiesioginę naudą, kurią gauna bankas sudarydamas sutartis su ieškovais, ir atsiriboja nuo bet kokios rizikos, ją perkeldamas ieškovams, kurie banko naudai įkeičia įsigytas obligacijas bei lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, bankui perduotas nuosavas lėšas ir įsipareigoja iš nuosavų lėšų mokėti palūkanas bankui už kreditus, jeigu investavimo strategija neatneštų banko žadėtos naudos. Banko darbuotoja neatskleidė ieškovams, kad banko darbuotojai yra asmeniškai skatinami parduoti kuo didesnį obligacijų kiekį.

8Anot ieškovų, bankas siekė naudos išimtinai sau, ir tai darė siūlydamas ieškovams tokius produktus, kurie atitiko banko, o ne ieškovų ekonominius interesus, kas ir sudaro banko interesu konflikto turinį, todėl sutinkamai su FPRĮ 92 straipsnio 2 punktu, bankas privalo atlyginti ieškovams padarytą turtinę žalą. Ieškovai taip pat paaiškino, kad banko darbuotoja prieš pradėdama teikti investicines paslaugas ieškovams, neatskleidė Ieškovams informacijos apie tiesioginę naudą, kurią gauna bankas sudarydamas sutartis su ieškovais, ir atsiriboja nuo bet kokios rizikos, ją perkeldamas ieškovams, kurie banko naudai įkeičia įsigytas obligacijas bei lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, bankui perduotas nuosavas lėšas ir įsipareigoja iš nuosavų lėšų mokėti palūkanas bankui už kreditus, jeigu investavimo strategija neatneštų banko žadėtos naudos. Banko darbuotoja neatskleidė ieškovams, kad banko darbuotojai yra asmeniškai skatinami parduoti kuo didesnį obligacijų kiekį.

9Šiuo atveju banko neteisėtais veiksmais padaryta žala ieškovams pasireiškė tiesioginiais nuostoliais, t. y. ieškovų nuostolius sudaro neatgauta 79 634,04 Lt suma, kurią bankas išskaičiavo iš ieškovų investuotų ir bankui perduotų 100 000 Lt nuosavų lėšų sumos, palūkanų, kaip atlygio už iš banko pasiskolintas lėšų naudojimąsi, apmokėjimui.

10Atsakovas AB DNB bankas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su akcijomis susijusios obligacijos (toliau – SASO) nėra toks sudėtingas investavimo instrumentas kaip teigia ieškovai, o jo veikimo principui bei galimai rizikai suprasti nėra reikalingos specialios žinios ar privaloma investavimo patirtis, t. y. investavimui į SASO nereikalinga būti profesionaliu investuotoju. SASO kaip investavimo priemonė patenkina du esminius bet kurio investuotojo norus - galimybę gauti neriboto dydžio grąžą rizikuojant iš anksto žinomu galimo nuostolio maksimaliu dydžiu (investuojant skolintas lėšas) arba apskritai nerizikuojant patirti nuostolio (investuojant tik nuosavas lėšas). Įsigydamas visas SASO ar tik jų dalį skolintomis lėšomis, investuotojas iš anksto žino galimą nuostolio dydį (už kreditą mokėtinų palūkanų sumą) ir priima sprendimą, ar tokį nuostolį jis toleruos mainais į galimą neriboto dydžio grąžą. Rinkoms kylant, bankas įsipareigoja išmokėti klientui SASO prieaugį, kuris gali viršyti kaip rodo praktika 50 ir daugiau proc. nuo SASO nominalios vertės. Jei investuotojas investuoja tik nuosavas lėšas ir akcijų rinkos nepakyla, klientas nuostolių apskritai nepatiria, kadangi bankas pasibaigus investavimo terminui išperka SASO, sumokėdamas SASO nominalią vertę, kuri lygi investuotojo sumokėtai SASO įsigijimo kainai. Nurodė, kad galimybę uždirbti neriboto dydžio grąžą užtikrina tai, kad už SASO mokamos palūkanos susiejamos su akcijų indeksų pokyčiu. Kadangi akcijų indeksų kilimas nėra ribojamas ir priklauso tik nuo rinkos, už SASO mokėtinos palūkanos, palankiai susiklosčius padėčiai rinkoje, taip pat gali kilti neribotai. Nurodė, kad akcijų indeksai gali nukristi, ir tokiu atveju už SASO nebūtų sumokėtos jokios palūkanos. Tačiau visais atvejais bankas įsipareigoja išpirkti SASO už nominalią vertę. Nuo fiksuotų palūkanų obligacijų SASO skiria tai, kad fiksuotų palūkanų obligacijų atveju iš anksto yra žinomas palūkanų dydis, kuris nebūna didelis. Nuo investavimo į akcijas SASO skiria tai, kad investavimo į akcijas atveju galimų nuostolių dydis nėra apribotas ir asmuo gali prarasti visas savo investicijas, tuo tarpu įsigijus SASO bet kuriuo atveju asmuo atgauna pinigus, išleistus SASO įsigijimui. Investuodamas į SASO skolintas lėšas investuotojas apriboja savo galimus nuostolius iš anksto žinoma palūkanų, mokėtinų už kreditą, suma, tačiau įgauna neribotas galimybes uždirbti rinkoms kylant. Nurodė, kad investavimui į SASO investuotojas banke galėjo pasirinkti vieną iš trijų investavimo būdų: (1) investuoti tik savo lėšomis, (2) investuoti savo ir skolintomis lėšomis, (3) investuoti skolintomis lėšomis su nekilnojamojo turto įkeitimu. Bankas suteikia investuotojui kreditą, kuriuo naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių įsigijimo, tai yra visiškai teisėta „papildoma paslauga“, numatyta LR Finansinių priemonių rinkos įstatymo 3 str. 22 d. 2 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad už vertybinių popierių įsigijimui skirtą kreditą yra mokamos palūkanos: „Palūkanos - paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis" kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir už riziką skolinant pinigus. Nurodė, kad investuotojas, įvertinęs visus galimus investavimo būdus, pats priima sprendimą, kuriuo būdu pasinaudoti, t.y. kokio dydžio tikėtinos (o ne garantuotos) grąžos jis norėtų gauti ir kokio dydžio galimus nuostolius jis toleruotų. Kalbant apie SASO platinimas yra griežtai reglamentuojamas ir prižiūrimas, kas taip pat užtikrina maksimalią neprofesionalių investuotojų apsaugą. Prieš išleidžiant vertybinius popierius, skirtus neprofesionaliems investuotojams, yra patvirtinamas obligacijų platinimo prospektas (vadinamas baziniu prospektu arba prospektu), skirtas visuomenei (Vertybinių popierių įstatymo (toliau - VPĮ) 2 str. 39 d.). Ginčo SASO emisijos (Su Kinijos akcijomis susietos obligacijos Nr. 3 bei Nr. 4) buvo platinamos pagal 2007 08 23 VPK patvirtintą 700.000.000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą (toliau prospektai vadinami - baziniu prospektu), kurį ieškovai pateikė į bylą kartu su ieškiniu. Bazinis prospektas buvo parengtas vadovaujantis buvusios LR vertybinių popierių komisijos (toliau - VPK) (šiuo metu jos teises bei pareigas yra perėmęs Lietuvos Bankas) 2005-07-15 nutarimu Nr. 1K-21 patvirtintomis Vertybinių popierių prospekto parengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklėmis bei 2004-04-29 Europos Bendrijų Komisijos reglamentu Nr. 809/2004, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skelbimo. Kadangi Bazinis prospektas buvo patvirtintas VPK, todėl preziumuojama, jog Bazinis prospektas atitiko visus jam keliamus teisės aktų reikalavimus, nes prieš jį patvirtinant VPK patikrina prospekto išsamumą, prospekte pateikiamos informacijos nuoseklumą ir suprantamumą. Iki šios dienos Bazinis prospektas nėra nuginčytas/pripažintas negaliojančiu, o tai dar kartą patvirtina jame esančios informacijos teisingumą. Bazinis prospektas buvo paskelbtas viešai ne tik Banko interneto svetainėje, bet ir VPK internetiniame puslapyje. Prospektas yra būtent neprofesionaliems investuotojams skirtas dokumentas, kadangi tais atvejais, kai vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliems investuotojams, prospekto parengti ir paskelbti nereikalaujama (VPĮ 5 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, kad baziniame prospekte kartu su galutinėmis sąlygomis investuotojui yra pateikiama visa esminė informacija apie obligacijų emisiją ir su kuria investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti, gali ir privalo susipažinti. 2007-11-06 į banką kreipėsi ieškovė R. B. bei jos sūnus K. B. pasiteirauti dėl investavimo galimybių, nes turėjo piniginių lėšų gautų pardavus nekilnojamąjį turtą. Banko darbuotoja išaiškino, kad SASO prieaugis nėra garantuojamas, o priklausys nuo to, ar akcijų indeksai su kuriais susietos SASO kils, išaiškino kitas aplinkybes. Banko darbuotoja S. T. paaiškino ieškovams R. B. bei K. B., kad bankas yra išleidęs bazinį prospektą, su kuriuo investuotojas privalo susipažinti prieš priimdamas sprendimą įsigyti, ar neįsigyti SASO. Kadangi ieškovai pageidavo spausdinto Bazinio prospekto, tai S. T. davė vieną egzempliorių bazinio prospekto, kuris yra pateiktas į bylą kartu su ieškiniu; ieškovams buvo tinkamai išaiškintos investavimo rizikos.

11Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad „1. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių 6.6, 7.2.1, 8.1.5 punktų bei Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.11 punkto sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. 2. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių 6.7 punkto sąlygos atitinka Civilinio kodekso 4.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. 3. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių 6.3, 9.3.4 punktų bei Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.13 punkto sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti. 4. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių 9.3.6, 9.4 punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.“

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovai R. B., M. B. ir K. B. 2007-11-09 sudarė su ieškovu AB DNB banku obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (kredito sutartis). Ieškovė R. B. įsigijo 3 000 vnt. dvejų skirtingų emisijų („DnB NORD Kinija-3" ir „DnB NORD Kinija-4") obligacijų už 300 000 Lt. Šioms obligacijoms apmokėti ieškovė įnešė 60 000 Lt nuosavų lėšų, o likusią 240 000 Lt sumą obligacijų įsigijimui kredito sutarties pagrindu jai paskolino bankas su 6,6 proc. palūkanomis. Ieškovai M. B. ir K. B. pagal minėtas obligacijų pasirašymo ir kredito sutartis kiekvienas įsigijo po 1 000 vnt. „DnB NORD Kinija-4" Obligacijų už 100 000 Lt sumą. Šioms obligacijoms apmokėti abu ieškovai įnešė po 20 000 Lt nuosavų lėšų, o likusią 80 000 Lt sumą obligacijų įsigijimui kredito sutarčių pagrindu kiekvienam iš ieškovų paskolino bankas su 6,6 proc. palūkanomis (1 T, b. l. 25-31). 2010 m. lapkričio mėn. bankui iš ieškovų išpirkus obligacijas pagal minėtas sutartis, iš 60 000 Lt nuosavų investuotų lėšų ieškovė R. B. atgavo 12 219,54 Lt sumą, ieškovas M. B. ir K. B., investavę po 20 000 Lt nuosavų investuotų lėšų kiekvienas, atgavo po 4 073,21 Lt sumą.

13Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai yra neprofesionalūs rinkos dalyviai (FĮĮ 2 str. 30 d.). FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis atsakovą įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 dalis įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

14Ieškovai nurodė, kad buvo įkalbinėjami investuoti aukščiau nurodytu būdu, jie nebuvo tinkamai informuoti apie tokios investavimo strategijos rizikas, todėl ieškovai patyrė žalą. Teismo posėdžio metu liudytoja (banko darbuotoja) S. T. nurodė, kad ieškovai atvyko į banką patys, ji, pasitarusi su ieškovais, užpildė klientų anketas. Nurodė, kad ieškovams papasakojo, kad ji pati investavo, t. y. buvo įsigijusi su akcijomis susijusių obligacijų. Liudytoja paaiškino, kad ji pati neuždirbo, o patyrė apie 30 000 Lt nuostolių. Liudytoja parodė, kad klientams buvo išaiškinta, kad jei jie investuoja skolintomis lėšomis, jie turės mokėti palūkanas. Su kiekvienu klientu paskaičiuodavo maksimalų galimą patirti nuostolį. Su ieškovais liudytoja bendravo atskirame kabinete, jų vizitų laikas nebuvo ribojamas, o investuoti ieškovai apsisprendė per antrąjį vizitą banke. Teismas atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti ir fizinių asmenų gebėjimą suvokti finansines operacijas, jų amžių, išsilavinimą, patirtį ar jos nebuvimą finansų srityje. Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad 2007-11-06 į banką kreipėsi ieškovė R. B. ir ieškovas (jos sūnus) K. B. pasiteirauti dėl investavimo galimybių banke. Ieškovai neneigia kreipęsi į banką savu noru ir turėję tikslą investuoti. Tai patvirtina R. B. ir K. B. klientų anketos (1 T., b. l. 78, 79). Ieškovų R. B. ir K. B. klientų anketose buvo pateikta raštiška banko rekomendacija neinvestuoti skolintomis lėšomis. Abu minėti ieškovai kliento anketose nurodė, kad jiems per paskutinius vienerius metus yra tekę įsigyti ar perleisti finansines priemones, kad ieškovai nori kelis kartus didesnių nei terminuoto indėlio palūkanų, jie gali prisiimti riziką gauti iki 10 procentų mažiau nei investavo. R. B. taip pat nurodė, kad per paskutinius 3 metus dirbo (ar studijavo) ekonomikos/ finansų srityje. Ieškovas M. B. kliento anketoje (5 punkte) nurodė, kad per paskutinius vienerius metus sudarė daugiau nei 10 investicinių sandorių, kad investuodamas nori maksimalaus pelno ir gali rizikuoti virš 10 procentų investuotų lėšų. M. B. kliento anketoje bankas nurodė, kad šiam ieškovui, banko nuomone, labiausiai tinka investuoti į susietas obligacijas arba akcijas finansuojant investicijas skolintomis lėšomis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovai turi patirties investavimo srityje (3 T, b. l. 59-71 – vertybinių popierių saugotojo AB SEB banko VP sąskaitų išrašai, 3 T, b. l. 108-157).

15Teismas konstatavo, kad nors byloje nėra duomenų, kad ieškovai išmanė būtent šį investavimo būdą, tačiau padarė išvadą, kad turėdami patirties investavimo srityje ir būdami išsilavinę asmenys, ieškovai turėjo suprasti investavimo riziką, jos ypatumus atsižvelgiant į pasirinktas strategijas. Nurodė, kad iš klientų anketų turinio matyti, kad ieškovams buvo priimtina investavimo rizika, o investavimo tikslas buvo kuo didesnio pelno gavimas. Ieškovai neneigė fakto, kad jiems buvo pateiktas bazinis prospektas susipažinimui, kurį jie parsigabeno į namus. Ieškovai kreipėsi į banką 2007-11-06, o 2007-11-09 sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (kredito sutartis), taigi, turėjo pakankamai laiko įsigilinti į jiems banko pateiktus dokumentus.

16Teismas pažymėjo, kad minėto 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos baziniame prospekte, kuris buvo pateiktas ieškovams (1 T, b. l. 49-83), 20 lape yra išdėstyti su emitentu ir išleidžiamais vertybiniais popieriais susiję rizikos veiksniai. Todėl padarė išvadą, jog klaidingas ieškovų įsivaizdavimas dėl pasirašytų sutarčių rizikos yra jų neatidumo ir nerūpestingumo pasekmė, nes turėdami atsakovo suteiktą informaciją ir įsigilinę į ją, ieškovai galėjo suvokti galimas rizikas.

17Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė savo teiginių, kad buvo banko darbuotojos įtikinti, kad jų pasirinkta investavimo strategija garantuotai atneš pelną, o iš byloje esančių ieškovų anketų ir jų pasirašytų sutarčių matyti, kad buvo aptariamos galimos rizikos ir ieškovai šias rizikas prisiimė. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai, dėl ekonomikos pokyčių, nepriklausančių nei nuo ieškovo nei nuo atsakovo, prarado daugiau investuotų piniginių lėšų nei tikėjosi prarasti, nesudaro pagrindo iš atsakovo ieškovams priteisti žalą.

18Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus.

19Pirma, apeliantai yra neprofesionalūs investuotojai ir neturėjo investavimo į Obligacijas skolintomis lėšomis patirties. Neprofesionalūs klientai negali tinkamai įvertinti su investavimu susijusios rizikos, neturi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, todėl visiškai pasitikėjo Banko, kaip profesionalo, turinčio daugiausiai žinių ir patirties finansų ir investavimo rinkoje, žiniomis, kuris teikdamas finansines paslaugas, turėjo taikyti maksimalų apeliantų interesų apsaugos režimą. Priešingai nei konstatuota sprendime, bankas šios savo pareigos neįvykdė, dėl ko buvo pažeistos tiek apeliantų teisės ir teisėti interesai, tiek Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai.

20Antra, teismo konstatuotos aplinkybės, kad apeliantai, prieš sudarydami su banku Obligacijų pasirašymo ir Kredito sutartis, 2002 m. gruodžio 5 d. paveldėjo iš sutuoktinio/tėvo vertybinius popierius ir vėliau su jais atliko kelis sandorius arba, kad apeliantas M. B. papildomai įsigijo kitų finansinių priemonių ne skolintomis lėšomis, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog neprofesionaliems investuotojams turėjo būti žinomos visos su investavimo skolintomis lėšomis strategija susijusios rizikos. Nei vienas iš apeliantų ginčo sandorių sudarymo metu neturėjo ir šiuo metu neturi ekonominio-finansinio išsilavinimo, o apeliantas K. B. iš viso tuo metu dar neturėjo aukštojo išsilavinimo ir buvo transporto inžinerijos studentas. Tuo tarpu apeliantė R. B. iki ginčo sandorių sudarymo dirbo inžiniere- ekonomiste, tačiau tokia darbo patirtis iš viso nėra susijusi su finansinėmis ir investicinėmis priemonėmis, dėl ko R. B. nežinojo ir negalėjo žinoti visų rizikų, susijusių su investavimu į Obligacijas skolintomis lėšomis. Apeliantai iki ginčo sutarčių sudarymo momento buvo sudarę sandorius dėl investicinių produktų įsigijimo tik nuosavomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, tokio pobūdžio sandorių sudarymas negali būti traktuojamas kaip pakankamos investavimo patirties turėjimas, ypač turint omenyje aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytos iki tol apeliantams nematytos, papildomos Kredito sutartys.

21Trečia, Bankas savo atsiliepimo 6 punkte yra nurodęs, kad investuotojas banke galėjo pasirinkti tris jam siūlomus skirtingus investavimo būdus: (i) investavimą tik nuosavomis lėšomis, (ii) investavimą nuosavomis ir skolintomis lėšomis, (iii) investavimą tik skolintomis lėšomis su nekilnojamojo turto įkeitimu. Iš to darytina išvada, kad skiriantis investavimo būdams, skiriasi ir investuotojo prisiimamos rizikos, kitaip pats Bankas neteiktų tam tokios reikšmės ir neminėtų tokios investavimo būdų klasifikacijos. Tuo tarpu apeliantai apie šių būdų esminius skirtumus ir rizikas detaliai sužinojo jau po ginčo sutarčių sudarymo.

22Ketvirta, Komisija savo sprendime (I tomo 131-156 b. 1.) padarė išvadą, kad investuojant į Obligacijas skolintomis lėšomis, tokia investicinė strategija tapo panaši į ypač rizikingoms turto klasėms būdinga strategiją. Vadinasi, apeliantų įsigytą finansinę priemonę sudarė dvi skirtingos finansinės priemonės ir paslaugos: Obligacijos bei tikslinė paskola šioms Obligacijoms įsigyti. Kad esant šių dviejų finansinių priemonių (paslaugų) kompleksui jam būdinga rizika yra kur kas didesnė nei vien tik įsigyjant Obligacijas kartu nesiskolinant iš Banko, patvirtina ir prof. A. P. savo kaip eksperto išvadoje (I tomo 94-130 b. L). Taigi tokios sudėtingos ir rizikingos finansinės priemonės įsigijimas negalėjo teismo būti prilyginamos vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandoriams už nuosavas lėšas. Penkta, bankas yra profesionalus dalyvis finansų rinkoje, t. y. specialus subjektas, jam yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam banko klientui. Tuo tarpu neprofesionalūs klientai įprastai neturi jokių arba turi mažai žinių apie bankų siūlomas finansines priemones, riziką ir pan. Dėl šių priežasčių klientai pasitiki bankais ir sudėtingesnius sprendimus įprastai priima vadovaudamiesi banko darbuotojų rekomendacijomis.

23Pasisakydami dėl banko, kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, padarytų teisės aktų pažeidimų, teikiant apeliantams finansines paslaugas, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad: banko darbuotoja detaliai pateikė apeliantams reikiamą informaciją apie galimas sudaromų sandorių rizikas, sudarant Kredito sutartis neegzistavo apeliantų bei banko ir jo darbuotojos S. T. interesų konfliktas, kurio turinį Bankas privalėtų atskleisti apeliantams.

24Pirma, banko darbuotoja rekomendavo įsigyti Obligacijų ne tik nuosavomis, bet ir skolintomis lėšomis, kadangi, jos teigimu tokiu atveju pelnas būtų didesnis, investicija yra visiškai saugi, Obligacijų įsigijimui Bankas gali paskolinti net kelis kartus nuosavų lėšų sumą viršijantį kreditą, ji pati bei kiti darbuotojai investavo ir dar ruošiasi investuoti į šį finansinį produktą. Ginčo sandorių sudarymo metu akcijų rinkų rodikliai augo ir tai Banko darbuotojos buvo akcentuojama pokalbių su neprofesionaliais investuotojais apie Obligacijų įsigijimą metu. Šias aplinkybes be kita ko patvirtino ir 2014 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio metu apklausta pati S. T., kuri patvirtino, kad rodė apeliantams istorinius akcijų indeksų grafikus. Tačiau bankas, būdamas profesionaliu rinkos dalyviu, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinti, kad nuolatinis akcijų vertės augimas rinkose negalimas arba bent jau pagrįstai abejotinas, todėl akcijų vertės augimo perspektyvos iki Obligacijų išpirkimo momento nėra ir negali būti garantuojamos kaip tikrai įvyksiančios.

25Antra, banko darbuotoja pateikdavo ir savo asmeninę nuomonę dėl Obligacijų įsigijimo perspektyvų. Ji, siūlydama įsigyti Obligacijų, teigė, kad Obligacijų kaina tikrai kils, todėl palūkanos už kreditus pagal Kredito sutartis tikrai nebus didesnės už Obligacijų įsigijimo ir jų išpirkimo kainos skirtumą.

26Trečia, banko darbuotoja nurodydavo, kad Obligacijų metinis prieaugis bus mažiausiai 1 proc. didesnis už mokėtinų metinių palūkanų normą ir greičiausiai pasieks net 10 proc., kadangi artėja 2008 m. vasaros Olimpinės žaidynės Pekine, o tai, savaime suprantama, ir nulėmė apeliantų apsisprendimą investuoti į Obligacijas, susijusias su Kinijos akcijų indeksais. Banko darbuotoja neminėjo apeliantams apie galimus nuostolius, kadangi ginčo sandorių su apeliantais sudarymo metu dar pati nebuvo patyrusi jokių nuostolių dėl tokios investavimo strategijos (S. T. skolintomis lėšomis įgytos Obligacijos, dėl kurių ji patyrė nuostolių, buvo išpirktos tik 2010 m. spalio 20 d., t. y. vienu mėnesiu anksčiau nei Apeliantų įsigytos Obligacijos).

27Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neneigia fakto, kad jiems buvo pateiktas bazinis prospektas susipažinimui, kurį jie parsigabeno į namus, kadangi nei vienas iš apeliantų 2014 m. balandžio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu nenurodė teismui tokios aplinkybės. Priešingai, apeliantai paaiškino, kad jiems iki ginčo sandorių sudarymo nebuvo nurodyta, kur galima susipažinti su Baziniu prospektu ar Galutinėmis sąlygomis, jiems nei iki pasirašant ginčo sutartis, nei po jų pasirašymo nebuvo pateiktas Bazinis prospektas. Galutinės sąlygos, kuriose būdavo nurodoma papildoma informacija, pateiktos tik po ginčo sutarčių pasirašymo. Bankas savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad Obligacijų pasirašymo sutarčių 1.13 punktas, kuriame nurodyta, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip pat kaip Programos prospekte. Šioje Sutartyje neaptarti su Obligacijomis susiję klausimai reglamentuojami taip pat kaip Programos prospekte. Investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Programos prospektu“., patvirtina, jog apeliantai buvo susipažinę tiek su Baziniu prospektu, tiek su Galutinėmis sąlygomis.

28Anot apeliantų, Bazinio prospekto įteikimą apeliantams, esant pakankamai laiko iki sutarčių su Banku sudarymo, Bankas gali įrodinėti tik vienintele įrodinėjimo priemone - į bylą kviestos liudytojos parodymais. Tačiau tarp šių asmenų ir Banko yra subordinaciniai (pavaldumo) santykiai, dėl ko tokie parodymai, kai atsakovas šioje byloje yra būtent Bankas, yra vertintini kritiškai. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose dėl analogiškų šiam atvejui Banko padarytų pažeidimų yra konstatuota, jog investuotojo parašas sutartyje, kurioje yra nuoroda į nepateiktą Prospektą ir rekomenduojama su juo susipažinti, vertintinas kaip deklaratyvus patvirtinimas apie susipažinimą su turiniu ir neatitinka banko, kuriam keliami aukšti rūpestingumo standartai, pareigos elgtis rūpestingai atskleidžiant investuotojui visa reikšminga informaciją. Pažymėtina, jog faktas, kad šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001).

29Taip pat nurodo, kad jų įsigytų Obligacijų Galutinėse sąlygose, kurias jie gavo tik su pasirašytu ginčo sandorių paketu, nėra numatytas Banko bei jo darbuotojos garantuotas prieaugis. Būtent Galutinėse sąlygose esanti Obligacijų išpirkimo kainos apskaičiavimo formulė ir joje esanti procentinė išraiška „0%“ nurodo, kad jokios garantijos dėl prieaugio nėra. Pažymėtina, kad tokia formulė eilinio neprofesionalaus investuotojo, kuris yra paprastas (vidutinis) vartotojas net negali būti suprasta, kadangi šio skaičiaus reikšmė Galutinėse sąlygose net nėra išaiškinama. Todėl Galutinėse sąlygose nurodoma Obligacijų išpirkimo kainos apskaičiavimo formulė yra labai sudėtinga ir suprantama tik specialų išsilavinimą ir atitinkamas žinias turinčio asmens. Atitinkamai Bankas, kaip šios srities profesionalas ir profesionalus dalyvis finansų rinkose, turi aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinti savo klientui kiekvienos Obligacijų išpirkimo kainos apskaičiavimo formulės sudedamosios reikšmę, kas nagrinėjamu atveju nebuvo Banko padaryta nei raštu - apeliantų pasirašytose sutartyse ir Banko su pasirašytomis sutartimis pateiktose Galutinėse sąlygose, nei žodžiu - susitikimo su Banko darbuotoja metu. Pačiose Kredito sutartyse tėra nurodyta Banko kliento pareiga mokėti palūkanas bei tokių palūkanų dydis. Tai yra tos aplinkybės, kurios, Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ir taip buvo žinomos / turėjo būti žinomos apeliantams. Tačiau net ir pripažinus, kad apeliantai žinojo apie savo pareigą mokėti palūkanas pagal Kredito sutartis, ši sutartyse pateikta informacija niekaip nepaneigtų Banko darbuotojos teiginių, kad Kinijos Obligacijų įsigijimas skolintomis lėšomis dėl artėjančios 2008 m. Olimpiados Pekine yra pelninga ir nerizikinga investicija. Teismas taip pat neatsižvelgė į esminę šioje byloje aplinkybę, kad Baziniame prospekte numatytos rizikos yra būdingos tik atvejui, kai neprofesionalus investuotojas investuoja į Obligacijas tik nuosavas lėšas. Tuo tarpu investuojant į Obligacijas skolintomis lėšomis, rizikos yra žymiai didesnės. Net jei apeliantai ir būtų nuodugniai išanalizavę pasirašomas sutartis, Bazinį prospektą bei Galutines sąlygas, įsigilinę į jų turinį, Banko darbuotojai jų taip ir neinformavus apie egzistuojančias su investavimu skolintomis lėšomis susijusias rizikas ir aiškiai ir nedviprasmiškai neįspėjus apeliantų apie tai, kad investavimas į Obligacijas skolintomis lėšomis jiems yra netinkamas investicinis produktas, sutartys vis tiek būtų buvusios sudarytos, kadangi Banko darbuotoja užtikrino, kad mokėtinos palūkanos bus padengtos iš Obligacijų prieaugio, kuris garantuotai bus nemažesnis nei mokėtinų palūkanų suma. Dėl to apeliantų patirti nuostoliai buvo sąlygoti išimtinai aplaidžių ir teisės aktus pažeidžiančių Banko veiksmų.

30Apeliantai taip pat pažymi, kad Komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 36 punkte nustatyta, kad „Jei finansinei priemonei, kurią sudaro dvi ar daugiau skirtingų finansinių priemonių ar paslaugų, būdinga rizika gali būti didesnė už sudėtinės finansinės priemonės visų sudedamųjų dalių riziką, finansų maklerio įmonė privalo pateikti tinkama finansinės priemonės sudedamųjų dalių aprašymą ir paaiškinimą, kaip sudedamųjų dalių sąveika padidina bendra galutine riziką“. Esant šių dviejų finansinių priemonių (paslaugų) kompleksui jam būdinga rizika yra kur kas didesnė nei vien tik įsigyjant Obligacijas kartu nesiskolinant iš Banko, patvirtina Komisijos sprendimas bei prof. A. P. savo kaip eksperto išvadoje (I tomo 94-130 b. 1.).

31Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįžvelgė bankui teisės aktų numatytos pareigos atskleisti intereso konflikto turinį pažeidimo, kadangi apeliantai, būdami neprofesionaliais investuotojais, sudarančiais tokio rizikingumo sutartis pirmą kartą, neva ir taip turėjo žinoti apie banko iš sudarytų sutarčių gaunamą naudą. Apeliantai pažymi, kad tikrąją Banko iš sandorių su apeliantais gaunamą naudą atspindi ne tik iš šių sandorių gautinos palūkanos, iš kurių atimama už opcionų įsigijimą banko sumokėta kaina. Banko naudą iš tokių sandorių be kita ko sudaro ir tai, kad bankas, pardavęs Obligacijas apeliantams, iš tokių Obligacijų pardavimo gavo pajamas - visą Obligacijų kainą. Taigi nors Obligacijų įsigijimui Bankas ir skolindavo apeliantams dalį Obligacijų kainos, iš tikrųjų ta pati suma, kuri skolinama apeliantams Obligacijoms įsigyti, lieka banke. Ta pačia suma bankas ir toliau galėjo naudoti ir naudojo pagrindinėje Banko veikloje. Antra, bankas savo iniciatyva ir be apeliantų valios padengė palūkanas pagal Kredito sutartis, atskaitęs iš grąžintinos apeliantams nuosavų lėšų sumos visas palūkanas ir gražinęs tik nuosavų pinigų likutį, likusį po tokio vienašališko atskaitymo įvykdymo be apeliantų žinios. Taigi būtent apeliantams buvo perkelta visa rizika, o bankas vienareikšmiškai užsitikrino naudą tik sau, esant bet kokioms rinkos sąlygoms ir kitoms aplinkybėms, apeliantų sąskaita. Tačiau Banko darbuotoja šio interesu konflikto turinio Apeliantams neatskleidė, o tai reiškia, kad Apeliantai negalėjo objektyviai ir nepriklausomai nuspręsti, ar jam yra tinkamas toks investavimo būdas ir negalėjo objektyviai įvertinti Banko darbuotojos teikiamu rekomendacijų. Trečia, apeliantų žiniomis, banko darbuotojai susilaukdavo priekaištų iš aukštesnes pareigas užimančių banko darbuotojų tuo atveju, jeigu neparduodavo Obligacijų klientams pagal Banko vadovybės nustatytus planus. Darbuotojų skatinimas parduoti kuo daugiau Obligacijų taip pat sukelia interesų konfliktą, kurio turinys bei šaltinis privalėjo būti atskleistas apeliantams. Banko vadovybės daromas spaudimas ir skatinimas darbuotojams yra viena iš labiausiai skatinančių priemonių, todėl akivaizdu, kad jei ne visi, tai bent dauguma banko darbuotojų buvo suinteresuoti sudaryti kuo daugiau Obligacijų pasirašymo sutarčių. Tokiais veiksmais bankas pažeidė ir savo fiduciarines pareigas apeliantams.

32Apeliantai taip pat nurodo, jog visi apeliaciniame skunde nurodyti banko padaryti teisės aktų pažeidimai, įrodo, kad bankas pažeidė ne tik savo fiduciarines pareigas kliento atžvilgiu, bet ir teisės aktuose numatytas savo pareigas veikti sąžiningai, rūpestingai ir teisingai, geriausiomis klientui sąlygomis. Apeliantai ne tik įrodė, kad tik Banko veiksmai lėmė apeliantų apsisprendimą sudaryti Kredito ir Obligacijų pasirašymo sutartis ir iš šių sutarčių apeliantų patirtų nuostolių atsiradimą. Bankui tinkamai atlikus anksčiau nurodytus veiksmus, kaip to reikalauja teisės aktai, apeliantai banko darbuotojos teikiamas investavimo rekomendacijas būtų vertinę kaip jiems netinkamas ir neatitinkančias jų investavimo tikslų, ko pasėkoje ginčo sutartys apskritai nebūtu sudarytos. Apeliantai būtų pasirinkę saugesnį investavimo būdą, pavyzdžiui, terminuotą indėlį, kuris užtikrintų, kad jie nepatirtų jokių nuostolių.

33Pasisakydami dėl į bylą pateikto Tarnybos nutarimo ir Komisijos sprendimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nesivadovavo ir nieko nepasisakė dėl į bylą pateikto Tarnybos nutarimo (III tomo 85-92 b. 1.) ir Komisijos sprendimo (I tomo 131-156 b. 1.), kuriose šios institucijos konstatavo Banko padarytus teisės aktu pažeidimus. Kadangi apeliantai nagrinėjamu atveju laikytini vartotojais, Tarnybos nutarime padarytos išvados yra teisiškai reikšmingos, vertinant atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas, kadangi jos įrodo, jog bankas būdamas stipresne ginčo sandorių šalimi ir sudarydamas su apeliantais (vartotojais) standartines sutartis, neužtikrino tinkamos apeliantų, kaip vartotojų, teisių apsaugos ir pasirašytų sutarčių sąlygomis, kurių apeliantai negalėjo pakeisti, apribojo pastarųjų galimybes tinkamai įvertinti. Tarnyba yra ne kartą konstatavusi, jog tarp neprofesionalaus investuotojo ir Banko sudarytos standartinės (tipinės) formos Obligacijų pasirašymo ir Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartys yra vartojimo sutartys, kurioms taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus. Anot apeliantų, teismas taip pat nesilaikė suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Antai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014 išnagrinėjęs analogiškus banko padarytus teisės aktų pažeidimus, parduodant neprofesionaliems investuotojams Obligacijas už banko paskolintas lėšas, konstatavo, kad: „Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovas (finansų tarpininkas) neatskleidė (nutylėjo) ginčijamų sandorių reikšmingų sąlygų, neinformavo apie visas galimas investavimo rizikas. Teismai savo išvadas grindė obligacijų pristatymo metu atsakovo pateikta informacija (tiek konsultacijos, tiek dalijama vaizdinė medžiaga), kurioje ypatingas dėmesys buvo skiriamas SASO privalumams, akcentuojant tikėtiną pelningumą bei nutylint apie galimus praradimus. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe įvertinta tai, kad pristatymo metu nebuvo akcentuotas skirtumas tarp investavimo kliento nuosavomis lėšomis ir banko (atsakovo) paskolintomis klientui lėšomis. Anot teismų, atsakovui išimtinai akcentuojant siūlomo produkto (SASO) pelningumą ir rizikos nebuvimą, ieškovas buvo įtikintas šio investavimo produkto saugumu. taip susiformuojant klaidingam suvokimui. kad net ir blogiausiu atveju bus garantuojamas minimalus pelnas. Atsižvelgdami į tai, teismai konstatavo FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Teisėju kolegija. vertindama nustatytas faktines aplinkybes finansų rinku teisės normų kontekste, sprendžia, kad teismai pagristai konstatavo kasatoriaus netinkama pareigos atskleisti informacija vykdymą iki sandorių sudarymo“. Analogiškos pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs Banko neteisėtus veiksmus, laikėsi ir 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-51/2014, kurios aplinkybės yra artimos šioje civilinėje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pripažino ieškovės su banku sudarytas standartinės formos Skolinimo obligacijų apmokėjimui ir Obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento kaip sudarytos dėl suklydimo. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34Pasisakydamas dėl apeliantų statuso ir investavimo patirties, nurodo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad bankas buvo parengęs, o Vertybinių popierių komisija buvo patvirtinusi Bazinį prospektą, kurio 20 psl. aiškiai bei suprantamai nurodyta, kad akcijų indeksai su kuriais susietos obligacijos gali stipriai svyruoti, o dėl nepalankaus indeksu svyravimo apeliantai gali negauti SASO prieaugio ar net prarasti dali investicijos. Tai, kad apeliantai susipažino su Baziniu prospektu, patys apeliantai patvirtino pasirašydami Obligacijų pasirašymo sutartis. Susipažinimo su Baziniu prospektu aplinkybę patvirtino liudytoja S. T., kuri dar pirmojo susitikimo su apeliante R. B. metu įteikė Bazinio prospekto egzempliorių kartu su Obligacijų pasirašymo nei Kreditavimo sutarčių projektais. Be to, Bazinis prospektas buvo paskelbtas viešai tiek Banko, tiek Komisijos interneto tinklapiuose, todėl buvo prieinamas kiekvienam asmeniui. Antra, nei viename aanko apeliantams pateiktame dokumente nebuvo jokių SASO prieaugio garantijų. Tokių garantijų apeliantams neteikė ir Banko darbuotoja S. T., kuri tai patvirtino apklausos teisme metu. Patys Apeliantai 2010 metų skunde/prašyme (I t., b.l. 86-87) Bankui rašė apie „beveik garantuotą prieaugį“ ir tik teisininkų rengtame ieškinyje „beveik'‘ neliko, o prieaugis tapo neva „garantuotas“. Akivaizdu, kad subjektyvūs bei bylos baigtimi suinteresuotų apeliantų žodiniai teiginiai, apie neva garantuotą SASO prieaugį, negali paneigti rašytinių įrodymų turinio. Trečia, tai, kad apeliantai suprato sudaromų sandorių riziką liudija: (i) tiek 2010 m. skundo/prašymo (I t., b.l. 86-87) turinys, kuriame rašoma apie nuostolio dydį, kurį apeliantė R. B. galėjo sau leisti (15.000,00 Lt sumą); (iii) tiek Kliento anketos (I t., b.l. 32, 40, 47), kuriose Apeliantai nurodė, jog nori kelis kartus didesnių palūkanų negu terminuoto indėlio, tačiau gali prisiimti riziką gauti iki 10 proc. mažiau nei investavo; (iii) tiek apeliantės R. B. paaiškinimai 2014 04 02 teismo posėdžio metu, kuomet ji pripažino, kad skaičiavo galimą maksimalų nuostolį: „Grubiai primečiau, kad bus nuostolis maksimum kiek..“. Pažymėtina, kad suskaičiuoti maksimalų nuostolį nebuvo jokio sunkumo, nes investavimo terminą (3 metus) padauginus iš fiksuotų metinių palūkanų (6,6 proc.) gauname 19,8 proc. Ketvirta, nors apeliantai bando sumenkinti iki ginčo sandorių sudarymo turėtą investavimo patirtį, teigdami, kad turėjo tik paveldėtas akcijas ir neturėjo investavimo skolintomis lėšomis patirties, tačiau byloje esantys įrodymai liudija, jog apeliantai turėjo pakankamai investavimo įgūdžių, kad galėtų suprasti iš sudaromų sandorių kylančią riziką: visi apeliantai, iki 2007 11 09 sandorių su AB DNB banku sudarymo, nuo 2006 metų turėjo investavimo patirties, esant reikalui naudojosi FMĮ „Finasta paslaugomis". Didžiausią investavimo patirtį turėjo apeliantas M. B., kuris gana aktyviai pirkdavo - parduodavo įvairių šalių įmonių akcijas, buvo įsigijęs NVS šalių fondų vienetų, sudarinėjo atvirkštinio atpirkimo (REPO) sandorius, t.y. investavo skolintomis lėšomis, buvo sudaręs kaupiamojo indėlio sutartį, turėjo kitų skolinių įsipareigojimų bankams, ką pats patvirtino pirmosios instancijos teismui; apeliantė R. B. turėjo akcijų pardavimo patirties, buvo įsigijusi su Rusija susijusių investicinių fondų vienetų, buvo sudariusi tris REPO sandorius, t.y. investavo skolintomis lėšomis; apeliantas K. B. 2006 metais buvo įsigijęs NVS šalių akcijų fondų, turėjo paskolą automobiliui įsigyti. Be to, apeliantės R. B. išsilavinimas - aukštasis ekonominis (baigusi Vilniaus Universitetą). Sandorių sudarymo metu buvo sukakę 50 metų, o tai rodo gyvenimiško patirties turėjimą. Apeliantui M. B. buvo sukakę 26 metai, išsilavinimas - aukštasis, apeliantui K. B. - 21 metai, išsilavinimas - studijavo bakalauro studijose. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi Apeliantai patvirtino, kad sprendimą investuoti į SASO iš dalies skolintomis lėšomis priėmė pasitarę tarpusavyje, o su finansų makleriais nesikonsultavo, nors tokią galimybę bei konsultavimosi patirtį turėjo. Aukščiau išdėstyta patvirtina, kad nors Apeliantai laikytini neprofesionaliais investuotojais, tačiau iki ginčo sandorių sudarymo turėta investavimo patirtis neabejotinai leido Apeliantams suprasti investavimo į SASO iš dalies skolintomis lėšomis riziką. Penkta, būdami neprofesionaliais investuotojais apeliantai nėra atleidžiami nuo kiekvienam asmeniui elementariai suprantamos pareigos skaityti su sutarčių sudarymu susijusius dokumentus (pvz., Bazinį prospektą, Galutines sąlygas) bei sutarčių projektus.

35Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantai netinkamai vykdė minėtas bendrąsias pareigas. Antai, apeliantė R. B. teismui patvirtino, kad sutarčių projektų, nors juos turėjo, neskaitė: „Nu taip, permetėme akimis, žinoma". Paprašius patikslinti su kuo „permetėme akimis", apeliantė R. B. patikslino, kad: „mes tik peržiūrėjome“. Apeliantas M. B. teismui paaiškino: „Ne neskaičiau kiekvieno punkto“. Apeliantas K. B. paaiškino: „permečiau akimis, bet tikrai nesigilinau ten sistemiškai“. Toks apeliantų elgesys, kuomet nevykdoma bet kuriam vidutinio atidumo asmeniui elementariai suvokiama pareiga skaityti pasirašomus dokumentus, liudija neatidų, aplaidų apeliantų elgesį ir negali būti pateisinamas.

36Pasisakydamas dėl Banko tariamai padarytų teisės aktų pažeidimų, nurodo, kad apeliantų teiginiai, kad banko darbuotoja S. T. garantavo Apeliantams SASO prieaugį, nuostolių tikimybės negalimumą, kas neva ir lėmė Apeliantų sprendimą sudaryti ginčo sandorius, niekuo nepagrįsti bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų šiuos apeliantų teiginius. Apeliantų teiginys, kad banko darbuotoja neminėjo apie galimus nuostolius prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei pačios apeliantės R. B. teismui duotiems paaiškinimams. Pirma, pati apeliantė R. B. pripažino, kad skaičiavo galimą maksimalų nuostolį: „Grubiai primečiau, kad bus nuostolis maksimum kiek“. Antra, liudytoja S. T. teisme paliudijo, kad paaiškino apeliantams kaip skaičiuojamas nuostolis (3 x 6,6 proc. = 19,8 proc.). Trečia, Bazinio prospekto 20 psl. pateiktame rizikų aprašyme nurodyta, kad: „Rinkos rizika: pagal šią Programą leidžiamų Susietų obligacijų Išpirkimo kaina ir/arba Palūkanos yra susietos su įvairiais indeksais ir kainomis. Obligacijų galiojimo laikotarpiu indekso ir kainų reikšmė gali stipriai svyruoti, o investuotojas prisiima rizika dėl nepalankiu svyravimu nešauti Susiejimo indekso priemokos (prieaugio) ir/arba Palūkanų, t.y. išpirkimo metu atgauti tiktai nominalia verte. arba, netgi prarasti dalį investicijos, jeigu obligacijos buvo įsigytos už didesnę negu nominalią vertę, arba, netgi prarasti dalį investicijos, jeigu obligacijos buvo įsigytos už didesnę negu nominalas kainą ir/arba buvo sumokėtas Obligacijų įsigijimo mokestis. Ketvirta, Kreditavimo sutartyse nebuvo sąlygos dėl garantuoto SASO prieaugio, tačiau 6.1. p. buvo aiškiai įvardintas galimas variantas, kad po SASO išpirkimo ne Bankas sumokės apeliantams prieaugį, o apeliantai turės sumokėti Bankui kredito palūkanas asmeninėmis lėšomis. Be to, Kreditavimo sutarčių 7 punktas reglamentavo tiek įkeitimo sąlygas (įkeičiamos įsigytos SASO bei būsimos ir esamos lėšos kliento sąskaitoje), tiek Banko teisę nurašyti Bankui mokėtinas sumas (Kreditavimo sutarčių 7.2.1. p.). Taigi, aukščiau išdėstyta patvirtina, kad Apeliantai žinojo bei suprato, kad galimas atvejis, jog SASO prieaugio nebus, todėl kredito palūkanas teks sumokėti asmeninėmis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai nusprendė, kad bankas parengė bei pateikė/suteikė apeliantams visą informaciją reikalingą sprendimui dėl investavimo į SASO priimti. Be to, byloje nustatyta, kad sutarčių projektus apeliantai buvo gavę dieną ar kelios dienos prieš sandorių sudarymą, tačiau nei namo parsineštų sutarčių projektų, nei sutarčių pasirašymo dieną pateiktų sutarčių neskaitė, nesigilino, o apsiribojo sutarčių „permetimu akimis“, „kiekvieno punkto neskaitymu“ ir pan. Apeliaciniame skunde neigiamas Bazinio prospekto gavimas tiek prieš ginčo sandorių sudarymą, tiek po jo, tačiau Bazinio prospekto nuorašą apeliantai pateikė kartu su ieškiniu. Kaip neturėdami Bazinio prospekto ieškovai galėjo pateikti jo nuorašą kartu su ieškiniu - apeliantai nenurodė. Apeliantai nurodo, kad jie nebuvo išreiškę sutikimo susipažinti su Baziniu prospektu internete, o pagal 2007 05 31 Komisijos nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų taisyklių 6.2 p. nuostatas toks reikalavimus buvo reikalingas. Pažymėtina, kad bankas apeliantams Bazinį prospektą įteikė popieriniame variante, o šio prospekto kopiją apeliantai pateikė į bylą kartu su ieškiniu, todėl neturi reikšmės Apeliantų teiginiai apie valios susipažinti su Baziniu prospektu internete nepareiškimą.

37Nurodo, kad ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į tai, kad apeliantai nutyli apie Kliento anketų pasirašymo datą, kuri yra ankstesnė, nei ginčo sandoriu sudarymo diena. Apeliantė R. B. (kaip ir jos sūnus apeliantas K. B.) Kliento anketą pasirašė ir su įspėjimu neinvestuoti skolintomis lėšomis buvo supažindinti 2007 11 06 (ieškovas M. B. Kliento anketą pasirašė 2006 11 08), o ginčo sutartys buvo pasirašytos - 2007 11 09. Tai reiškia, kad apeliantai turėjo kelias dienas svarstyti, tartis dėl Bako pateikto įspėjimo, kad apeliantams R. B. bei K. B. investavimas į SASO nėra tinkamas.

38Apeliantų teiginys, kad SASO įsigijimas skolintomis lėšomis yra „naujas rizikingesnis finansinis produktas” bei nuoroda į Komisijos 2011 07 28 sprendimą (kad tokia investavimo strategija tapo panaši į ypač rizikingoms turto klasėms būdingą strategiją) yra nepagrįsti. Apeliantai buvo įsigiję SASO, o ne kokį nors kitą produktą, tuo tarpu, SASO įsigijimo finansavimo šaltinis neturi reikšmės, kadangi SASO prieaugio buvimas ar nebuvimas išimtinai priklauso nuo akcijų indeksų svyravimų. Tuo tarpu, Komisijos 2011 07 28 sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, o tai patvirtina tiek profesoriaus Talis J. Putninš išvada, tiek 2012 11 30 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012.

39Pasisakydamas dėl tariamo informacijos apie galimą interesų konfliktą neatskleidimo, nurodo, kad būtų galima konstatuoti buvus interesų konfliktą, akivaizdu, turi egzistuoti banko ir apeliantų interesų priešprieša arba tikslų nesuderinamumas. Nagrinėjamu atveju, jokios Banko ir apeliantų interesų priešpriešos arba tikslų nesuderinamumo nebuvo, priešingai - Banko ir Apeliantų interesai bei tikslai dėl investicijų sutapo. Bankas, parduodamas apeliantams SASO, nežinojo ir negalėjo žinoti, ar SASO uždirbs prieaugį, ar ne, kadangi indeksai, su kuriais buvo susietos obligacijos, nėra išleisti banko, ir bankas jų svyravimų niekaip nekontroliuoja. Antra, apeliantai laiko interesų konfliktą buvus dėl to, kad bankas „gavo pajamas“ ir/arba gavo tiesioginę naudą. Tačiau aiškinant interesų konfliktą tokiu būdu, kokiu jį aiškina apeliantai, bankas apskritai nebegalėtų verstis savo veikla, nes banko, kaip juridinio asmens, vienas iš tikslų yra pelno siekimas, ir visus sandorius bankas sudaro tikėdamasis ir siekdamas finansinės naudos. Tuo tarpu kreditavimo santykiai kaip tokie visuomet yra susiję su atitinkamais skolininkų praradimais - pareiga mokėti palūkanas. Trečia, apeliantai nenurodo jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų minėtus apeliantų teiginius. Kas, kada, kokiam asmeniui reiškė tariamus priekaištus; kokio turinio, kada ir kieno patvirtinti planai turimi omenyje, apeliaciniame skunde nenurodyta. Akivaizdu, kad tariamo interesų konflikto egzistavimo grindimas prielaidomis ir/ar nepagrįstais samprotavimais nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai nenustatė interesų konflikto buvimo. Byloje nebuvo ir nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantų prielaidas apie tariamą Banko darbuotojos S. T. piniginį paskatinimą už sutarčių su apeliantais sudarymą. Ketvirta, apeliantai kaltina banką neatskleidus tariamo interesų konflikto turinio, nors visa informacija apeliantams buvo suteikta.

40Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, atsakovas nurodo, kad nepažeidė FPRJ 21 str. 2 d., 22 str. reikalavimų, nes neveikė interesų konflikto sąlygomis, tinkamai atskleidė su investavimu į SASO susijusią riziką ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai konstatavo, jog Apeliantai neįrodė neteisėtų Banko veiksmų. Kadangi bankas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o pagal Kreditavimo sutarčių sąlygas apeliantai buvo įsipareigoję sumokėti bankui kredito palūkanas, todėl šių palūkanų sumokėjimas vykdant sutartis nėra laikomas nuostoliais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad banko darbuotoja neva akcentavo tik garantuotą pelną, neatskleidė maksimalaus galimo nuostolio masto, bankas veikė interesų konflikto sąlygomis ir pan. Jei Apeliantai tai būtų žinoję, tai nebūtų sudarę ginčo sutarčių. Tačiau apeliantai neįrodė šių teiginių. Apie tai, kad apeliantai suprato kokio dydžio yra galimas maksimalus nuostolis teismo posėdžio metu paaiškino pati apeliantė R. B.: „Grubiai primečiau, kad bus nuostolis maksimum kiek..". Taigi, kadangi apeliantai neįrodė banko neteisėtų veiksmų bei žalos, todėl nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neegzistuojančios žalos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad sandorių sudarymo iniciatoriais buvo apeliantai, t.y. bankas apeliantų neieškojo, neskambino, nesiūlė investuoti į SASO. Pradžioje į banką atėjo apeliantė R. B. su sūnumi K. B., vėliau pasikvietė kitą sūnų - M. B., be kurio patarimų/konsultacijų apeliantė R. B. nesiruošė investuoti. 2010 11 07 skunde-prašyme apeliantė R. B. rašė: „Kreipdamasi į Jūsų banką...", „...įtraukiau į tą žaidimą ir savo sūnus: K. B., M. B....". Nors Apeliantai turėjo laisvų piniginių lėšų (gautų pardavus nekilnojamąjį turtą), o banko darbuotoja S. T. paaiškino apeliantams apie galimybę investuoti į terminuotus indėlius (tokio investavimo patirtį jau turėjo apeliantas M. B.) ir/ar galimybę SASO įsigyti tik už nuosavas lėšas, tačiau apeliantai nusprendė rizikuoti siekdami gauti didesnę galimą grąžą, nei investavimas į terminuotus indėlius arba įsigyjant mažesnį SASO vienetų skaičių. Tai rodo, kad apeliantai siekė didesnio pelno rizikuodami iš anksto žinoma nuostolių suma - už kreditą mokamų palūkanų suma (3 metai x 6,6 proc. = 19,8 proc.), o tokia rizika apeliantus tenkino. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantai elgėsi neatidžiai, neapdairiai, nepaisė elementarios ir kiekvienam asmeniui suvokiamos bendrosios pareigos skaityti su sandorių sudarymu susijusius dokumentus, todėl pagrindinė investavimo į SASO priežastis bei sąlyga buvo klaidingas Apeliantų įsivaizdavimas apie tariamai garantuotą SASO prieaugį, nors nė viename dokumente nebuvo tokios prieaugio garantijos.

41Pasisakydamas dėl suformuotos teismų praktikos, nurodo, kad egzistuoja trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose suformuota CK 1.90 str., 1.91 str. taikymo bei aiškinimo praktika ginčijant Obligacijų pasirašymo bei Kreditavimo sutarčių sudarymą, o taip pat, nepagrįstą kredito palūkanų mažinimą CK 6.228 str. pagrindu. Visų ieškovų bankui pareikšti ieškiniai buvo atmesti, o Banko priešieškiniai (dėl kredito palūkanų priteisimo) grąžinti nagrinėti iš naujo, nes teismai priešieškinių nenagrinėjo. Nors minėtose LAT nutartyse buvo įžvelgta galimai neteisėtų banko veiksmų, tačiau kiekvienos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl betarpiškai teigti, kad apeliantų pirmosios instancijos teisme išnagrinėta byla ir LAT išnagrinėtų bylų ratio desidendi sutampa - nėra pagrindo. Nė vienoje iš minėtų LAT nutarčių nebuvo suformuota išaiškinimo, kad sudaromų sutarčių neskaitymas yra pateisinamas neveikimas atleidžiantis investuotojus nuo pareigos sumokėti bankui kredito palūkanas. Minėtose LAT nutartyse nėra pateikta išaiškinimo, kad rizikos sandoris (CK 1.160 str. 3 d.), tuo atveju, jei investuotojas neskaito pasirašomų sutarčių ir/ar kitų su sandorio sudarymu susijusių dokumentų (Bazinio prospekto, Galutinių sąlygų), nepaiso Kliento anketoje pateikto įspėjimo apie SASO įsigijimo skolintomis lėšomis netinkamumą, padaro rizikos sandorį nerizikingu, t.y. jei SASO sugeneruoja pelną, tai viskas teisėta, o jei SASO prieaugio nėra, tai bankas turi grąžinti investuotojui kredito palūkanas. Minėtose LAT nutartyse pateiktas išaiškinimas, jog teismas gali taikyti mišrios kaltės institutą, jei nustato abiejų ginčo šalių kaltę dėl nuostolių atsiradimo, tačiau nagrinėjamoje byloje banko veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų, tuo tarpu, apeliantų didelis neatsargumas, o ir paties rizikos sandorio esmė (CK 1.160 str. 3 d.) suponuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tuo tarpu, remtis Lietuvos apeliacinio teismo priimtomis nutartimis nėra pagrindo, nes dėl dalies apeliantų nurodomų nutarčių yra pateikti bei priimti nagrinėti kasaciniai skundai (pvz., dėl c.b. Nr. 2A-180/2014 bei c.b. Nr. 2A-51/2014), dėl kitos nutarčių dalies (2A-619/2014; 2A-673/2014; 2A-665/2014) kasaciniai skundai baigiami rengti bei netrukus bus pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

42Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

43Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, todėl bylą nagrinėja apeliacinių skundų ribose.

44Byloje nustatytos aplinkybės

45Ieškovai R. B., M. B. ir K. B. 2007-11-09 sudarė su atsakovu AB DNB banku obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (kredito sutartis). Ieškovė R. B. įsigijo 3 000 vnt. dvejų skirtingų emisijų („DnB NORD Kinija-3" ir „DnB NORD Kinija-4") obligacijų už 300 000 Lt. Šioms obligacijoms apmokėti ieškovė įnešė 60 000 Lt nuosavų lėšų, o likusią 240 000 Lt sumą obligacijų įsigijimui kredito sutarties pagrindu jai paskolino bankas su 6,6 proc. palūkanomis. Ieškovai M. B. ir K. B. pagal minėtas obligacijų pasirašymo ir kredito sutartis kiekvienas įsigijo po 1 000 vnt. „DnB NORD Kinija-4" Obligacijų už 100 000 Lt sumą. Šioms obligacijoms apmokėti abu ieškovai įnešė po 20 000 Lt nuosavų lėšų, o likusią 80 000 Lt sumą obligacijų įsigijimui kredito sutarčių pagrindu kiekvienam iš ieškovų paskolino bankas su 6,6 proc. palūkanomis (1 t. b. l. 25-31).

46Bankui 2010 m. lapkričio mėn. iš ieškovų išpirkus obligacijas pagal minėtas sutartis, iš 60 000 Lt nuosavų investuotų lėšų ieškovė R. B. atgavo 12 219,54 Lt sumą, ieškovas M. B. ir K. B., investavę po 20 000 Lt nuosavų investuotų lėšų kiekvienas, atgavo po 4 073,21 Lt sumą. Ieškovai iš viso patyrė 79 634,04 Lt nuostolių kadangi obligacijoms neatnešus naudos, ši suma buvo panaudota palūkanoms pagal kredito sutartis apmokėti.

47Ieškovai prašydami priteisti iš atsakovo79 634,04 Lt nuostolių, teigia, kad 2006-12-14 atsakovo AB DNB banko valdybos nutarimu buvo patvirtinta 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programa, pagal kurią bankas išleido vidutinės trukmės nesubordinuotas, negarantuotas ir nekonvertuojamas fiksuotų palūkanų, kintamų palūkanų, nulinės atkarpos, dvigubos valiutos, susietų obligacijų ir bet kurių šių obligacijų tipų derinių emisijas. Šios programos bazinis prospektas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje 2007-01-11 sprendimu Nr. 2K-22. 2006-08-16 Banko valdybos nutarimu „Dėl 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos didinimo" buvo nutarta padidinti 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programą, patvirtintą Lietuvos vertybinių popierių komisijoje 2007-01-11 iki 700 000 000 litų nekeičiant kitų baziniame prospekte nustatytų sąlygų. Tuo pagrindu buvo parengtas 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinio prospekto priedas Nr. 2, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje 2007-08-23 sprendimu Nr. 2K-279. Minėto Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje patvirtinto bazinio prospekto pagrindu, 2007 m. bankas pradėjo platinti su akcijomis susietas obligacijas.

48Anot ieškovų, tokia banko siūloma finansinė priemonė iš kitų rinkoje esančių išsiskyrė ir pasižymėjo tuo, kad net ir neprofesionaliems investuotojams pats bankas siūlė ir supaprastinta tvarka skolino investavimui į obligacijas reikalingas pinigines lėšas, prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą užtikrinant nekilnojamojo turto ir įsigyjamų obligacijų įkeitimu. Šis kompleksinis dviejų finansinių paslaugų paketas potencialiems investuotojams buvo pristatomas kaip „naujiena Lietuvoje“ ir „būdas įdarbinti nekilnojamąjį turtą“.

49Ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai, todėl Bankas privalėjo aiškiai ir suprantamai supažindinti klientą su siūloma finansine priemone ar investavimo strategija, turėjo išaiškinti, kad nuolatinis akcijų vertės augimas rinkose negalimas arba abejotinas, todėl akcijų vertės augimo perspektyvos iki obligacijų išpirkimo (po 3 metų) negali būti garantuojamos kaip tikrai įvyksiančios. Ieškovų teigimu, banko darbuotoja asmeniškai tikino ieškovus, kad obligacijų kaina tikrai kils bei tinkamai nesurinko informacijos ir neįvertino kaip klientai suvokia finansinių priemonių rinkos veikimą bei neatskleidė ieškovams su investavimu susijusių rizikų.

50Banko darbuotoja, teikdama investavimo rekomendacijas ieškovams už iš banko pasiskolintas lėšas įsigyti banko išleistų obligacijų, veikė būdama interesų konflikte, kadangi ieškovams buvo pasiūlyta pagal kredito sutartis pasiskolintas pinigines lėšas suteikti naudotis bankui (pasirašant obligacijų pasirašymo sutartis), tokiu būdu prisiimant investicijų, kurias iš esmės atlikinėjo pats bankas savo naudai, riziką, bei tuo pačiu įsipareigojant mokėti bankui palūkanas už kreditus.

51Ieškovai taip pat paaiškino, kad banko darbuotoja prieš pradėdama teikti investicines paslaugas ieškovams, neatskleidė Ieškovams informacijos apie tiesioginę naudą, kurią gauna bankas sudarydamas sutartis su ieškovais, ir atsiriboja nuo bet kokios rizikos, ją perkeldamas ieškovams, kurie banko naudai įkeičia įsigytas obligacijas bei lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, bankui perduotas nuosavas lėšas ir įsipareigoja iš nuosavų lėšų mokėti palūkanas bankui už kreditus, jeigu investavimo strategija neatneštų banko žadėtos naudos. Banko darbuotoja neatskleidė ieškovams, kad banko darbuotojai yra asmeniškai skatinami parduoti kuo didesnį obligacijų kiekį.

52Ieškovų teigimu, bankas, nepaisydamas pareigos veikti sąžiningai, rūpestingai ir teisingai, geriausiomis klientui sąlygomis, veikė išimtinai savo interesais, neįspėjo ieškovų apie jam gresiančią riziką, t. y. finansinius nuostolius - mokėtinas iš nuosavų lėšų palūkanas, pateikė netinkamas investavimo rekomendacijas, kurių pagrindu pasiūlė ieškovams jiems visiškai netinkančią finansinę priemonę, siekė naudos išimtinai sau, ir tai darė siūlydamas ieškovams tokius produktus, kurie atitiko banko, o ne ieškovų ekonominius interesus, kas ir sudaro banko interesu konflikto turinį, todėl sutinkamai su FPRĮ 92 straipsnio 2 punktu, bankas privalo atlyginti ieškovams neteisėtais veiksmais padarytą žalą - tiesioginius nuostolius, kurie sudaro neatgauta 79 634,04 Lt suma, kurią bankas išskaičiavo iš ieškovų investuotų ir bankui perduotų 100 000 Lt nuosavų lėšų sumos, palūkanų, kaip atlygio už iš banko pasiskolintas lėšų naudojimąsi, apmokėjimui.

53Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovų reikalavimus, padarė išvadą, kad ieškovai yra neprofesionalūs rinkos dalyviai, tačiau neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo, kas yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip finansų įmonė, tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje jam numatytą pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovams visą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

54Teismas nurodė, kad ieškovai kreipėsi į banką 2007-11-06, jiems buvo pateiktas bazinis prospektas, ( patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijoje 2007-01-11 sprendimu Nr. 2K-22, kurio 20 lape yra išdėstyti su emitentu ir išleidžiamais vertybiniais popieriais susiję rizikos veiksniai) susipažinimui, sutarčių projektai, kuriuos turėjo galimybę išanalizuoti, o 2007-11-09 sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (kredito sutartis), todėl darytina išvada, kad ieškovai turėjo pakankamai laiko įsigilinti į jiems banko pateiktus dokumentus, o iš ieškovų anketų turinio matyti, kad ieškovams buvo priimtina investavimo rizika, o investavimo tikslas buvo kuo didesnio pelno gavimas.

55Vertinant ieškovų gebėjimą suvokti finansines operacijas, jų amžių, išsilavinimą, patirtį, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai turėjo patirties investavimo srityje ir nors byloje nėra duomenų, kad ieškovai išmanė būtent šį investavimo būdą, tačiau, darytina išvada, kad turėdami patirties investavimo srityje ir būdami išsilavinę asmenys, ieškovai turėjo suprasti investavimo riziką, jos ypatumus atsižvelgiant į pasirinktas strategijas, nes jų asmeninės savybės sandorių sudarymo metu buvo pakankamos suprasti, kad investicija į obligacijas yra susijusi su tam tikra rizika. Tačiau ieškovai nuodugniai sutarčių projektų neskaitė, o dokumentus tik peržiūrėjo, tačiau klaidingas ieškovų įsivaizdavimas dėl pasirašytų sutarčių rizikos yra jų neatidumo ir nerūpestingumo, o ne Banko veiksmų, pasekmė.

56Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka ir mano, kad minėtos išvados neatitinka kasacinio teismo suformuotai praktikai. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad vertinant, ar atsakovas, kaip finansų įmonė, tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje jam numatytą pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovams visą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, (kurį buvo aktuali sprendimo priėmimo diena) išaiškinta, kad kai neprofesionaliesiems investuotojams bankas siūlo įsigyti SASO vertybinius popierius (su akcijomis susietas obligacijas) ne nuosavomis, o banko paskolintomis lėšomis, siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnis pasikeičia, nes tokiu atveju tam, kad siūlomas investicinis produktas būtų pelningas, jo gaunama priemoka turi atsverti už kreditą mokamas palūkanas. Šį skirtumą bankas turi aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliesiems investuotojams ir įspėti juos dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Taigi atsakovo pareiga aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, nagrinėjamu atveju reiškė atsakovo pareigą pateikti sisteminę informaciją apie riziką investuojant būtent skolintomis lėšomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-517/2014).

58Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Obligacijų pirkimo sutarties pasirašymas, kartu patvirtinant susipažinimą su prospektu, negali būti pripažintas tinkamu rizikos išaiškinimu investuotojui, pirmiausia dėl to, kad su investavimu skolintomis lėšomis susijusi rizika nebuvo aprašyta prospektuose bei galutinėse sąlygose, taip pat dėl to, kad supažindinimas su prospektu ir galutinėmis sąlygomis sandorių pasirašymo dieną nelaikytinas esminės informacijos pateikimu laiku. Bankas turėjo pareigą suteikti informaciją apie finansinėms priemonėms būdingą riziką raštu, nes vadovaujantis Investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 (redakcija, galiojusi ginčo sandorių sudarymo metu), 33–34 punktų nuostatomis, finansų maklerio įmonė privalo pateikti klientams ir potencialiems klientams apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, atsižvelgdama į klientų kategoriją, kuriai klientas priskirtas (neprofesionalusis ar profesionalusis klientas), ir kitas aplinkybes.

59Minėta, kad apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neneigia fakto, kad jiems buvo pateiktas bazinis prospektas susipažinimui, kurį jie parsigabeno į namus, kadangi nei vienas iš apeliantų 2014 m. balandžio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu nenurodė teismui tokios aplinkybės. Priešingai, apeliantai paaiškino, kad jiems iki ginčo sandorių sudarymo nebuvo nurodyta, kur galima susipažinti su Baziniu prospektu ar Galutinėmis sąlygomis, jiems nei iki pasirašant ginčo sutartis, nei po jų pasirašymo nebuvo pateiktas Bazinis prospektas. Galutinės sąlygos, kuriose būdavo nurodoma papildoma informacija, pateiktos tik po ginčo sutarčių pasirašymo.

60Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių teismo nustatytą aplinkybę, kad apeliantams buvo pateiktas bazinis prospektas susipažinimui, kurį jie parsigabeno į namus, o apeliantai teigia, kad jiems iki ginčo sandorių sudarymo nebuvo nurodyta, kur galima susipažinti su Baziniu prospektu ar Galutinėmis sąlygomis, o Bazinis prospektas ir Galutinės sąlygos, kuriose būdavo nurodoma papildoma informacija, pateiktos tik po ginčo sutarčių pasirašymo, priimti už pagrindą atsakovo darbuotojos S. T., apklaustos liudytoja, parodymus nėra pagrindo, nes negalima paneigti apeliantų teiginių, kad tarp banko darbuotojos ir Banko yra subordinaciniai (pavaldumo) santykiai, todėl darbuotojo parodymai vertintini kritiškai.

61Todėl teigti, kad buvo įvykdyta atsakovo pareiga aiškiai ir suprantamai suteikti apeliantams visą reikalingą informaciją, t.y. sisteminę informaciją apie riziką investuojant būtent skolintomis lėšomis, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, nagrinėjamu atveju negalima.

62Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai banko siūloma ginčo finansinė priemonė iš kitų rinkoje esančių išsiskyrė ir pasižymėjo tuo, kad net ir neprofesionaliems investuotojams pats bankas siūlė ir supaprastinta tvarka skolino investavimui į obligacijas reikalingas pinigines lėšas, prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą užtikrinant nekilnojamojo turto ir įsigyjamų obligacijų įkeitimu, šis kompleksinis dviejų finansinių paslaugų paketas potencialiems investuotojams buvo pristatomas kaip „naujiena Lietuvoje“ ir „būdas įdarbinti nekilnojamąjį turtą“, teismo nurodytos aplinkybės, kad apeliantai turėjo kitos investicinės patirties ir gavo sutarties projektą iš anksto, neturi esminės reikšmės, tuo daugiau, kad apeliantai pasitikėjo banko darbuotoja.

63Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad banko darbuotoja rekomendavo įsigyti Obligacijų ne tik nuosavomis, bet ir skolintomis lėšomis, kadangi, jos teigimu tokiu atveju pelnas būtų didesnis, investicija yra visiškai saugi, Obligacijų įsigijimui Bankas gali paskolinti net kelis kartus nuosavų lėšų sumą viršijantį kreditą, ji pati bei kiti darbuotojai investavo ir dar ruošiasi investuoti į šį finansinį produktą. Banko darbuotoja rodė apeliantams istorinius akcijų indeksų grafikus, tačiau nebuvo nedviprasmiškai išaiškinta, kad nuolatinis akcijų vertės augimas rinkose perspektyvos iki Obligacijų išpirkimo momento nėra ir negali būti garantuojamos kaip tikrai įvyksiančios. Banko darbuotoja pateikdavo ir savo asmeninę nuomonę dėl Obligacijų įsigijimo perspektyvų. Ji, siūlydama įsigyti Obligacijų, teigė, kad Obligacijų kaina tikrai kils, todėl palūkanos už kreditus pagal Kredito sutartis tikrai nebus didesnės už Obligacijų įsigijimo ir jų išpirkimo kainos skirtumą, kad Obligacijų metinis prieaugis bus mažiausiai 1 proc. didesnis už mokėtinų metinių palūkanų normą ir greičiausiai pasieks net 10 proc., kadangi artėja 2008 m. vasaros Olimpinės žaidynės Pekine, o tai, savaime suprantama, ir nulėmė apeliantų apsisprendimą investuoti į Obligacijas, susijusias su Kinijos akcijų indeksais.

64Kaip jau buvo minėta, Obligacijų pirkimo sutarties pasirašymas, kartu patvirtinant susipažinimą su prospektu, negali būti pripažintas tinkamu rizikos išaiškinimu investuotojui, pirmiausia dėl to, kad su investavimu skolintomis lėšomis susijusi rizika anksčiau nebuvo atskleista, investuotojo parašas sutartyje, kurioje yra nuoroda į nepateiktą Prospektą ir rekomenduojama su juo susipažinti, vertintinas kaip deklaratyvus patvirtinimas apie susipažinimą su turiniu ir neatitinka banko, kuriam keliami aukšti rūpestingumo standartai, pareigos elgtis rūpestingai atskleidžiant investuotojui visa reikšminga informaciją.

65Teisėjų kolegija laiko, kad priešingai nei konstatavo teismas, bylos medžiaga rodo, kad atsakovas netinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnio nustatytą pareigą pateikti sisteminę informaciją apie riziką investuojant būtent skolintomis lėšomis, todėl remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei laikydamasi kasacinio teismo išaiškinimų, būtų pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamojoje byloje būtų pagrindas svarstyti mišrią kreditoriaus bei skolininkės kaltę dėl ieškovams atsiradusių nuostolių palūkanų pavidale , kai asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti pasekmes, atsiradusias dėl nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu, – turėjo pagrindą mažinti jos atsakomybę pagal Skolinimo sutartį proporcingai kreditoriaus kaltei, nepriklausomai nuo kaltės formos (CK 6.189 str. 1 d., 6.64 str., 6.206 str., 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d.).

66Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra atskleista bylos esmė. Tačiau bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, todėl ieškovų prašomų nuostolių dydžio visai nenagrinėjo. Esant tokioms aplinkybėms, byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2d.).

67Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

68Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai R. B., M. B. ir K. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB DNB... 3. Ieškovai nurodė, kad 2006-12-14 atsakovo AB DNB banko valdybos nutarimu buvo... 4. Ieškovai, neinformuoti banko darbuotojos S. T. apie tokios investavimo... 5. Ieškovai M. B. ir K. B. pagal minėtas obligacijų pasirašymo ir kredito... 6. Ieškovų teigimu, jie yra neprofesionalūs investuotojai, todėl Bankas... 7. Ieškovai taip pat paaiškino, kad banko darbuotoja prieš pradėdama teikti... 8. Anot ieškovų, bankas siekė naudos išimtinai sau, ir tai darė siūlydamas... 9. Šiuo atveju banko neteisėtais veiksmais padaryta žala ieškovams... 10. Atsakovas AB DNB bankas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teismui pateiktoje išvadoje... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį... 13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai yra neprofesionalūs... 14. Ieškovai nurodė, kad buvo įkalbinėjami investuoti aukščiau nurodytu... 15. Teismas konstatavo, kad nors byloje nėra duomenų, kad ieškovai išmanė... 16. Teismas pažymėjo, kad minėto 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų... 17. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė savo teiginių, kad buvo... 18. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 19. Pirma, apeliantai yra neprofesionalūs investuotojai ir neturėjo investavimo... 20. Antra, teismo konstatuotos aplinkybės, kad apeliantai, prieš sudarydami su... 21. Trečia, Bankas savo atsiliepimo 6 punkte yra nurodęs, kad investuotojas banke... 22. Ketvirta, Komisija savo sprendime (I tomo 131-156 b. 1.) padarė išvadą, kad... 23. Pasisakydami dėl banko, kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos... 24. Pirma, banko darbuotoja rekomendavo įsigyti Obligacijų ne tik nuosavomis, bet... 25. Antra, banko darbuotoja pateikdavo ir savo asmeninę nuomonę dėl Obligacijų... 26. Trečia, banko darbuotoja nurodydavo, kad Obligacijų metinis prieaugis bus... 27. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai... 28. Anot apeliantų, Bazinio prospekto įteikimą apeliantams, esant pakankamai... 29. Taip pat nurodo, kad jų įsigytų Obligacijų Galutinėse sąlygose, kurias... 30. Apeliantai taip pat pažymi, kad Komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr.... 31. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįžvelgė... 32. Apeliantai taip pat nurodo, jog visi apeliaciniame skunde nurodyti banko... 33. Pasisakydami dėl į bylą pateikto Tarnybos nutarimo ir Komisijos sprendimo,... 34. Pasisakydamas dėl apeliantų statuso ir investavimo patirties, nurodo, kad... 35. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantai netinkamai vykdė minėtas... 36. Pasisakydamas dėl Banko tariamai padarytų teisės aktų pažeidimų, nurodo,... 37. Nurodo, kad ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į tai, kad apeliantai... 38. Apeliantų teiginys, kad SASO įsigijimas skolintomis lėšomis yra „naujas... 39. Pasisakydamas dėl tariamo informacijos apie galimą interesų konfliktą... 40. Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, atsakovas nurodo,... 41. Pasisakydamas dėl suformuotos teismų praktikos, nurodo, kad egzistuoja trys... 42. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies... 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 44. Byloje nustatytos aplinkybės... 45. Ieškovai R. B., M. B. ir K. B. 2007-11-09 sudarė su atsakovu AB DNB banku... 46. Bankui 2010 m. lapkričio mėn. iš ieškovų išpirkus obligacijas pagal... 47. Ieškovai prašydami priteisti iš atsakovo79 634,04 Lt nuostolių, teigia, kad... 48. Anot ieškovų, tokia banko siūloma finansinė priemonė iš kitų rinkoje... 49. Ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai, todėl Bankas privalėjo aiškiai... 50. Banko darbuotoja, teikdama investavimo rekomendacijas ieškovams už iš banko... 51. Ieškovai taip pat paaiškino, kad banko darbuotoja prieš pradėdama teikti... 52. Ieškovų teigimu, bankas, nepaisydamas pareigos veikti sąžiningai,... 53. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovų reikalavimus,... 54. Teismas nurodė, kad ieškovai kreipėsi į banką 2007-11-06, jiems buvo... 55. Vertinant ieškovų gebėjimą suvokti finansines operacijas, jų amžių,... 56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, (kurį... 58. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Obligacijų pirkimo... 59. Minėta, kad apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 60. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant byloje jokių objektyvių... 61. Todėl teigti, kad buvo įvykdyta atsakovo pareiga aiškiai ir suprantamai... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai banko siūloma... 63. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad banko darbuotoja rekomendavo įsigyti... 64. Kaip jau buvo minėta, Obligacijų pirkimo sutarties pasirašymas, kartu... 65. Teisėjų kolegija laiko, kad priešingai nei konstatavo teismas, bylos... 66. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą,... 67. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2... 68. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti...