Byla 2A-619/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-146-544/2013 pagal ieškovų A. N., L. Š., V. Š., G. Š., A. A., D. S., R. R., V. S., R. R., S. K., E. V., K. M., I. M. (I. M.), E. Š., J. V. L. ieškinius atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui (anksčiau – akcinė bendrovė DnB NORD bankas) dėl nuostolių priteisimo ir ieškovams priteistų sumų įskaitymo kaip palūkanų pagal skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis, institucijos išvadai byloje pateikti: Lietuvos bankas (Vertybinių popierių komisijos teisių ir pareigų perėmėjas), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Investuotojų asociacija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42006 m. vasario 14 d. atsakovo AB DNB banko (toliau – bankas arba atsakovas) valdybos nutarimu buvo patvirtinta 250 000 000 Lt su vertybinių popierių ar prekių indeksu susietų obligacijų programa; programos bazinis prospektas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – VPK) 2006 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 2K-55. 2006 m. gruodžio 14 d. banko valdybos nutarimu buvo patvirtinta 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programa; programos bazinis prospektas patvirtintas VPK 2007 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2K-22. 2007 m. rugpjūčio 16 d. banko valdybos nutarimu „Dėl 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos didinimo“ buvo nutarta padidinti šią programą iki 700 000 000 Lt nekeičiant kitų baziniame prospekte nustatytų sąlygų; programos bazinio prospekto priedas Nr. 2, 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 2K-279 buvo patvirtintas VPK. 2007 m. rugpjūčio 21 d. banko valdybos nutarimu buvo patvirtinta 1 250 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programa; programos bazinis prospektas patvirtintas VPK 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2K-309. Šių aktų pagrindu buvo patvirtintos atitinkamų emisijų galutinės sąlygos. Šių bazinių prospektų pagrindu 2007 m. bankas pradėjo platinti su akcijomis susietas obligacijas (SASO).

5Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2008 m. kovo 6 d., bankui suteikus investavimo rekomendacijas, ieškovai su atsakovu sudarė skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis. Pagal obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai už iš atsakovo pasiskolintas lėšas nuosavybės teise įsigijo 2007-2008 m. banko išleistas obligacijas, susietas su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ir prekių indeksais. Skolinių obligacijų apmokėjimo sutartimis ieškovams buvo suteikti tiksliniai kreditai ieškovų pasirašytų obligacijų apmokėjimui įvykdyti. Šiomis sutartimis ieškovų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas jiems ar kitiems savininkams priklausantis nekilnojamasis turtas ir visos įgyjamos obligacijos. Pagal pasirašytas sutartis ieškovų mokėtinas sumas įsipareigota sumokėti banko ir ieškovų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu, o tuo atveju, jeigu ieškovų mokėtina suma bankui būtų didesnė, ieškovai įsipareigojo kredito grąžinimo dieną sumokėti bankui trūkstamą sumą.

6Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą: 1 342 180,70 Lt – A. N., 23 407,56 Lt – L. Š., 140 094,25 Lt – V. Š., 159 171,42 Lt – G. Š., 318 106,63 Lt – A. A., 131 399,01 Lt – D. S., 90 411,71 Lt – R. R., 424 262,08 Lt – V. S., 30 443,18 Lt – R. R., 140 094,25 Lt – S. K., 87 778,36 Lt – E. V., 809 289,24 Lt – K. M., 431 938,36 Lt – I. M., 6 965 198,19 Lt – E. Š., 440 885,27 Lt – J. V. L., įskaityti jiems priteistas sumas kaip jų mokėtinas palūkanas bankui pagal skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis.

7Ieškovai nurodė, kad kiekvienas jų skirtingu laiku, tačiau laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2008 metų kovo mėnesio, su atsakovu sudarė skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias už iš banko pasiskolintas lėšas 2007-2008 m. įsigijo atsakovo išleistas obligacijas, susietas su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ir prekių indeksais. Šiomis sutartimis ieškovų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas jiems ir/ar kitiems savininkams priklausantis nekilnojamasis turtas ir visos įgytos obligacijos. Sudarydamas sutartis bankas pažeidė teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus, pareigą veikti sąžiningai bei geriausiomis klientams sąlygomis, tuo pačiu pažeisdamas ir fiduciarines pareigas ieškovams, dėl tokių neteisėtų veiksmų jie patyrė nuostolių, kuriuos bankas privalo atlyginti vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalies, CK 6.263 straipsnio, 2007 m. sausio 18 d. Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 94 straipsnio 2 punkto nuostatomis. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis pažeidė teisės aktuose nustatytas pareigas taikyti ieškovams, kaip neprofesionaliems investuotojams, aukščiausią apsaugos lygį, nutylėjo rizikingo investavimo į su akcijomis susietas obligacijas (SASO) grėsmę, taip pažeidė pareigą veikti ypač rūpestingai ir geriausiais ieškovų interesais; ieškovams SASO buvo parduotos paties atsakovo paskolintomis lėšomis, nors nei baziniuose prospektuose, nei kituose atsakovo dokumentuose nebuvo nurodyta investavimo rizika, susijusi su investavimu būtent skolintomis lėšomis, priešingai – buvo akcentuojama tik teigiama ieškovams siūlomos finansinės priemonės pusė; atsakovo darbuotojai ieškovams suteikė investavimo rekomendacijas kaip jos suprantamos FPRĮ 3 straipsnio 12 punkto prasme, nes informacija buvo pateikiama kaip rekomendacija kartu su banko darbuotojų asmenine nuomone, ji buvo susijusi su konkrečia finansine priemone – SASO ir pateikiama asmeninių konsultacijų metu, kurios įsigijimas buvo pateiktas kaip ieškovams tinkamas, labai pelningas produktas potencialiems investuotojams. Bankas, teikdamas investavimo rekomendacijas ieškovams, kaip neprofesionaliems investuotojams, pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnyje (iki įsigaliojant FPRĮ - Vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – VPRĮ) 24 str. 3 d.) numatytą pareigą veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Paslaugas teikę atsakovo darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, prieš teikdami investavimo rekomendacijas nesurinko informacijos apie investuotojus ir jos neįvertino, dėl to buvo pasiūlyta finansinė priemonė, kuri ieškovams buvo visiškai netinkama; nors pristatymo metu buvo pateikta informacija apie SASO, kaip finansinę priemonę, atsakovas nesuteikė informacijos apie reklamuotą ir siūlytą visą investavimo strategiją, t. y. SASO įsigijimą finansuojant jį skolintomis lėšomis. Vadovaudamiesi atsakovo darbuotojų pateikta informacija ieškovai buvo įsitikinę, jog jų investicija gali tik uždirbti, kad palūkanų už suteiktą kreditą mokėti nereikės, nes uždarbio procentas bus didesnis nei palūkanų norma ir kad jokios rizikos nėra. Nei vienas ieškovas pats nepasirinko, į kokias konkrečiai obligacijas investuoti, jas parinko atsakovas. Taip pat atsakovas, siūlydamas įsigyti SASO skolintomis lėšomis, veikė esant interesų konfliktui, apie kurį neinformavo (FPRĮ 13 str. 2 d., 21 str. 1 d.). Banko darbuotojų atlyginimas buvo priklausomas nuo sudarytų sutarčių skaičiaus. Ieškovams įsigijus SASO skolintomis lėšomis atsakovas užsitikrino savo naudą palūkanų forma, o visą riziką perkėlė neprofesionaliems investuotojams.

8Prašomą priteisti žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai – mokėtinų palūkanų suma už suteiktą kreditą ir kitos sumos, kurių atsakovas gali reikalauti pagal minėtas sutartis. Tik atsakovo neteisėti veiksmai (netinkamai suteiktos investavimo rekomendacijos, aktyvus skatinimas ir įtaka įsigyti obligacijų) lėmė ieškovų apsisprendimą sudaryti sutartis dėl obligacijų įsigijimo nurodytomis sąlygomis. Jeigu atsakovas būtų vykdęs jam nustatytus įpareigojimus ir nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, ieškovai, žinodami visą riziką (kad obligacijų vertė gali kristi, kad jiems bet kuriuo atveju reikės sumokėti palūkanas už pasiimtą kreditą, kuris kelis kartus viršijo investuotojų turto vertę, kad nesėkmės atveju palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo atsakovo suteikto neproporcingai didelio kredito, investuotojams reikės mokėti iš nuosavų lėšų) ir tai, kad naudą šiuo atveju gauna tik atsakovas, nebūtų sudarę tokių rizikingų sandorių su atsakovu ir nebūtų patyrę nurodyto dydžio žalos. Todėl tvirtina, jog įrodytas priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos jiems atsiradimą. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, atsakovo kaltė yra preziumuojama. Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita.

9Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad kiekvieno iš ieškovų reikalavimų atsiradimą lėmė skirtingos individualios jų savybės, sutarčių sudarymo aplinkybės, reguliavo skirtingi teisės aktai, ieškovus aptarnavo skirtingi darbuotojai, todėl kiekvieno iš ieškovų reikalavimą reikia vertinti individualiai. Ieškovai, įrodinėdami banko tariamai padarytus teisės aktų pažeidimus, vadovaujasi FPRĮ ir jį detalizuojančiais teisės aktais, kurie įsigaliojo tik nuo 2007 m. lapkričio 1 d., t. y. po dalies sutarčių sudarymo. FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintų nuostatų VPRĮ arba apskritai nebuvo, arba jos buvo gerokai abstraktesnės ir siauresnės apimties. Iki FPRĮ įsigaliojimo skolinimo sutartys buvo pasirašytos su ieškovais K. M. (viena iš dviejų skolinimo sutarčių), A. N. ir E. Š., todėl banko veiksmus, sudarant minėtas sutartis, reikia vertinti pagal VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovų nurodomus banko padarytus pažeidimus vertina tariamais. Neginčija, jog ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai, todėl bankas ieškovų atžvilgiu užtikrino aukščiausią apsaugos lygį, tinkamai įvykdė tuo metu galiojusiuose teisės aktuose įtvirtintas pareigas, o suteiktos informacijos ieškovams, kaip neprofesionaliems investuotojams, atitinkantiems vidutinio protingo ir apdairaus asmens standartą, turėjo pakakti. Minėtų įstatymų nuostatos nepanaikino ieškovų, kad ir neprofesionalių investuotojų, pareigos skaityti pasirašomas sutartis dėl didelių sumų skolinimosi, atidžiai ir rūpestingai išsiaiškinti sudaromų sandorių esmę ir galinčias kilti rizikas, atsakingai ir protingai įvertinti, ar jie sugebės laiku ir tinkamai įsipareigojimus įvykdyti. Investuotojų interesų apsaugos taikymas neturi reikšti, kad visada už neprofesionalių investuotojų patirtus finansinius nuostolius turi atsakyti bankas. Vertinant skolinimo sutarčių sudarymo aplinkybes, turi būti atsižvelgta į surinktus duomenis apie ieškovų statusą, pareigas, turimas žinias ir patirtį versle ir investavime, išsilavinimą ir kitas aplinkybes, patvirtinančias, kad dauguma ieškovų finansų ir ekonomikos srityje yra netgi išprusę ir patyrę labiau nei bet kuris vidutinis protingas asmuo, o jų argumentai apie tariamą visišką nepatyrimą yra neįtikinami, nes taip ieškovai siekia išvengti įsipareigojimų vykdymo. Banko darbuotojai neteikė ieškovams investavimo rekomendacijų, kaip jos suprantamos FPRĮ. Argumentus, kad bankas specifiškai siūlė ieškovams įsigyti obligacijų skolintomis lėšomis, garantavo jų prieaugį ar užtikrino kitokią investicijų naudą, ieškovai grindžia tik savo pačių subjektyviais paaiškinimais. Ieškovai, net ir žinodami, jog bankas jiems nerekomenduoja sudaryti obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis sandorių, veikė išimtinai savo rizika ir apsisprendė investuoti, todėl patys ir turi prisiimti tokių investicijų pasekmes. Asmeninio pobūdžio rekomendacijų ieškovams įsigyti minėtus produktus neteikė, obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis paslaugą pristatė ne masiškai, o individualiai atrinktiems klientams individualių susitikimų su jais metu. Banko fiduciarinė pareiga investuotojams pasireiškė tuo, kad bankas turėjo atskleisti klientams visą investicinio sandorio sudarymui reikalingą informaciją, ką šiuo atveju padarė tinkamai. Palūkanos už paskolintas lėšas buvo atlyginimas už naudojimąsi banko pinigais. Atėmus bankui mokėtinas palūkanas, visa nauda iš investicijų turėjo tekti ieškovams. Tai, kad investicijos dėl rinkos nuosmukio nebuvo sėkmingos, sąlygojo išoriniai veiksniai, už ką atsakovas neatsakingas. Kadangi ieškovai dėl minėtos finansinės priemonės įsigijimo (išskyrus nurodytus tris ieškovus) kreipėsi po 2007 m. lapkričio 1 d., bankas atliko jiems priimtinumo testą bei įspėjo dėl finansinių priemonių tinkamumo, ką patvirtina pridedamos jų anketos. Tačiau bankas negalėjo ieškovams neleisti įsigyti netinkamo investicinio produkto, jei jie, gavę įspėjimą, kad sandoris netinkamas, vis dėlto pageidavo jį sudaryti. Apie ieškovų, kurie sutartis sudarė iki 2007 m. lapkričio 1 d., reikšmingą žodinę informaciją turėjo iš ankstesnių santykių. Informacijos pateikimas obligacijų prospektuose ir galutinėse sąlygose visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo pakankamas. Ieškovai, pasirašydami obligacijų pasirašymo sutartis, patvirtino, kad susipažino su atitinkamos obligacijų programos baziniu prospektu (1.13 p.), kurio neatskiriama dalis yra galutinės sąlygos. Nei prospekte, nei galutinėse sąlygose garantijų dėl obligacijų pelningumo nebuvo duodama. Ieškovų pareiga mokėti palūkanas už kreditą įtvirtinta skolinimo sutartyse (1.3 ir 5.1 p.). Kreditavimo santykiams ir iš jų kylančiai rizikai suprasti nereikia jokių specialių žinių ar patirties. Įkeitimo sandoriai buvo sudaryti notarine tvarka praėjus nuo savaitės iki kelių mėnesio laikotarpiui nuo skolinimo sutarčių pasirašymo, todėl ieškovai turėjo pakankamai laiko apsvarstyti priimtus investicinius sprendimus. Teikiant investicines paslaugas, tarp šalių interesų konflikto nebuvo, nes abi šalys buvo suinteresuotos sandorių sėkme, priešpriešos dėl investicijų tarp jų nebuvo. Banko darbuotojai už sudarytus sandorius jokių komisinių negaudavo. Bankas, teikdamas investicines paslaugas ieškovams, tinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti banko neteisėtų veiksmų ar kaltės ir atitinkamai taikyti jam civilinę atsakomybę. Ieškovų reikalavimas panaikinti jų prisiimtus įsipareigojimus mokėti palūkanas bankui pažeidžia ne tik banko, bet ir kitų indėlininkų interesus.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovų ieškinius tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo AB DNB banko ieškovui A. N. 1 342 180,70 Lt nuostoliams atlyginti, 17 422 Lt žyminio mokesčio, 2 337,60 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovei L. Š. 23 407,56 Lt nuostoliams atlyginti, 702 Lt žyminio mokesčio, 1 210 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui V. Š. 140 094,25 Lt nuostoliams atlyginti, 3 802 Lt žyminio mokesčio, 2 337,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovei G. Š. 159 171,42 Lt nuostoliams atlyginti, 4 183 Lt žyminio mokesčio, 2 337,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui A. A. 318 106,63 Lt nuostoliams atlyginti, 7 181 Lt žyminio mokesčio, 2 337,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovei D. S. 131 399,01 Lt nuostoliams atlyginti, 3 628 Lt žyminio mokesčio, 2 337,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovei R. R. 90 411,71 Lt nuostoliams atlyginti, 2 712 Lt žyminio mokesčio, 3 547,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui V. S. 424 262,08 Lt nuostoliams atlyginti, 8 243 Lt žyminio mokesčio, 2 337,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui R. R. 30 443,18 Lt nuostoliams atlyginti, 913 Lt žyminio mokesčio, 2 337,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovei S. K. 140 094,25 Lt nuostoliams atlyginti, 3 802 Lt žyminio mokesčio, 3 547,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui E. V. 87 778,36 Lt nuostoliams atlyginti, 2 633 Lt žyminio mokesčio, 1 784,08 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui K. M. 809 289,24 Lt nuostoliams atlyginti, 12 093 Lt žyminio mokesčio, 3547,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui I. M. 431 938,36 Lt nuostoliams atlyginti, 8 319 Lt žyminio mokesčio, 3 547,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui E. Š. 6 965 198,19 Lt nuostoliams atlyginti, 30 000 Lt žyminio mokesčio, 2 337,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui J. V. L. 440 885,27 Lt nuostoliams atlyginti, 8 408 Lt žyminio mokesčio, 3 547,60 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo AB DNB banko į valstybės biudžetą 87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12Teismas nustatė, kad SASO buvo teisėtas banko platinamas produktas, kurio įsigijimui bankas turėjo teisę suteikti ieškovams paskolas. Tačiau apie šį produktą turėjo būti pateikta teisinga, išsami, atskleidžianti SASO savybes ir investicinę riziką informacija tokiu būdu, kad ji būtų nedviprasmiškai suprantama neprofesionalių investuotojų, o bankas turėjo įsitikinti, ar būtent taip neturintys investavimo patirties klientai ją suprato. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad kiekvieno iš ieškovų reikalavimų atsiradimą lėmusios faktinės aplinkybės, sandorių sudarymo motyvai buvo skirtingi ir individualūs, todėl kiekvieno iš ieškovų reikalavimai vertinami kaip savarankiški materialiniai teisiniai jų reikalavimai atsakovui.

13Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2008 m. kovo 6 d., bankui suteikus investavimo rekomendacijas, ieškovai su banku sudarė skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis. Šiomis sutartimis ieškovų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas jiems ar kitiems savininkams priklausantis nekilnojamasis turtas ir visos įgyjamos obligacijos. Teismas konstatavo kiekvieno iš ieškovų faktines sutarčių su banku pasirašymo aplinkybes: kada sudarytos sutartys, kokia sutarčių apimtis ir koks turtas buvo įkeistas bei sutarčių pasibaigimo terminus; ieškovų skolos atsakovui dydžius.

14Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, institucijos išvada ir kt.) ieškovai įrodė, jog bankas, su jais sudarydamas skolinių obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartis, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus, pažeidė pareigą veikti sąžiningai bei geriausiomis klientams sąlygomis, tuo pačiu pažeidė ir fiduciarines pareigas ieškovams, dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovai patyrė nuostolių, kuriuos atsakovas privalo atlyginti.

15Pasisakydamas dėl byloje taikytinų teisės aktų, nustačiusių pareigas atsakovui, teismas konstatavo, jog finansų maklerių įmonių ir kredito įstaigų (Tarpininkai) pareigos, teikiant investavimo paslaugas investuotojams, nustatytos FPRĮ, kuris įgyvendina 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID), taip pat Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintose Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiais teisės aktais yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai Tarpininkui, kurių jis turi laikytis teikdamas investavimo paslaugas klientams. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, pateiktu išaiškinimu, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje, skaitomoje kartu su to paties straipsnio 4 dalies 2 punktu, įtvirtintas bendro pobūdžio reikalavimas negali būti pripažintas visiškai nauju šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalies prasme, todėl šioje nuostatoje įtvirtintos pareigos turėjo būti laikomasi ir iki 2007 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, teismas sprendė, kad visos nurodytos investicines paslaugas teikiančio asmens pareigos galiojančių teisės aktų buvo įtvirtintos ir iki 2007 m. lapkričio 1 d. galiojusiuose teisės aktuose, o jų turinys iš esmės suprantamas ir aiškinamas vienodai, kaip ir po 2007 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame FPRĮ, todėl padarė išvadą, kad šiuo aspektu nėra esminių skirtumų vertinant atsakovo veiksmus, sudarant sandorius su ieškovais tiek iki 2007 m. lapkričio 1 d., tiek ir po šios datos. FPRĮ nuostatos dėl banko pareigų yra tinkamas pagrindas vertinant, kokius reikalavimus galima kelti bankui.

16Pasisakydamas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovai neatitinka FPRĮ 27-29 straipsniuose įtvirtintų kriterijų, todėl laikyti neprofesionaliais investuotojais FPRĮ prasme. Neprofesionalus investuotojas turi pats prisiimti riziką už savo lūkesčius apie rinkos pokyčius tais atvejais, kai lūkesčiai nėra pagrįsti klaidinančia iš atsakovo gauta informacija.

17Atsakovas neginčija teisės aktų nustatytos pareigos aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams (ieškovams) visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę ir būdingą riziką bei galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Tačiau visi ieškovai savo reikalavimams pagrįsti nuosekliai tvirtina, jog atsakovas jiems būtent ir nesuteikė sisteminės informacijos apie riziką investuojant į susietas obligacijas skolintomis lėšomis, jiems suprantamai neišaiškino tarpusavyje susijusių minėtų sandorių turinio ir reikšmės. Iš rašytinių įrodymų ir posėdyje apklaustų liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad investavimas į SASO buvo rizikingas dėl to, kad ieškovai investiciją turėjo atsiimti suėjus sutarties su banku terminui ir negalėjo obligacijų turėti tol, kol jų augimas padidės. Tačiau indeksai minėtu laikotarpiu neaugo, prasidėjo krizė ir ieškovai negavo grąžos. Įsigijęs opcionų bankas užsitikrino, kad galės padengti beveik visą grąžą, kuria jis įsipareigojo padengti indeksų augimo atveju suėjus sutarčių terminui. Banko patirtos opciono įsigijimo išlaidos dėl rizikos išmokėti ieškovams teigiamą grąžą kaip tik patvirtina, kad buvo rizika, kurią investuodami prisiėmė ieškovai.

18Šioje byloje pareiga įrodyti, kad ieškovams buvo suteikta visa reikalinga sandoriams sudaryti informacija pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus tenka atsakovui. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog visa su investavimu susijusi informacija ieškovams buvo suteikta individualių susitikimų su jais metu. Įvertinęs liudytojų (banko darbuotojų) D. Z., R. T., D. V., E. K., L. P. parodymus apie sutarčių sudarymo aplinkybes, teismas konstatavo, kad jie nepaneigia ieškovų L. Š., R. R., V. S.. R. R., A. V. nurodytų aplinkybių apie netinkamą informavimo pareigos įvykdymą. Dalis liudytojų parodymų dėl esminių aplinkybių prieštarauja ieškovų paaiškinimams. Vertindamas šių ir kitų liudytojų parodymus teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojai yra arba buvo susiję darbo teisiniais santykiais su atsakovu, į tai, kad kaip patys nurodė, prieš apklausas teismo posėdyje susitikimuose su banko atstovais liudytojams buvo pateikti tam tikri duomenys apie bylą ir jos esmę, todėl liudytojų parodymus vertino bylos kontekste ir visų įrodymų visumoje.

19Teismas nustatė, kad šalių sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių sąlygos iš esmės vienodos ir jų 1.13 punkte yra nurodyta, kad „investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su programos prospektu“. Atsakovas pagrįstai tvirtina, jog tai įrodo, kad ieškovai, būdami apdairūs ir protingi asmenys, yra susipažinę su prospektu ir kad jie privalėjo susipažinti su pateiktos sutarties turiniu prieš ją pasirašydami. Tačiau byloje neįrodyta, kad su programos prospektu ieškovai buvo supažindinti anksčiau nei pasirašė obligacijų pasirašymo sutartis, todėl supažindinimas su programos prospektu ir galutinėmis sąlygomis tik sutarčių pasirašymo metu negali būti pripažintas atitinkančiu FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nesant byloje įrodymų, kad su prospektu ir galutinėmis sąlygomis ieškovai buvo supažindintai anksčiau nei sutarčių pasirašymo dieną, taip pat kad ieškovams buvo tinkamai išaiškinta rizika investuojant būtent skolintomis lėšomis, teismas padarė išvadą, jog išaiškinimo ieškovams pareigos atsakovas tinkamai neįvykdė. Be to, programos prospekte ir galutinėse sąlygose su investavimu skolintomis lėšomis susijusi rizika nebuvo aiškiai išskirta ir atskirai aprašyta nuo investavimo rizikos nuosavomis lėšomis.

20Teismas sutiko su Vertybinių popierių komisijos į bylą pateikta išvada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad informacija apie SASO įsigijimo būdą skolintomis lėšomis privalėjo būti pateikiama skirtingai, nei įsigyjant SASO nuosavomis lėšomis. Aplinkybę, kad administracinis teismas panaikino VPK 2011 m. liepos 28 d. sprendimą dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-161, teismas laikė nesudarančia pagrindo nesivadovauti kaip įrodymu šioje byloje pateikta išvada, nes dėl išvados įrodomosios reikšmės toje byloje nepasisakyta, institucija išvados neatšaukė, tam pakankamo pagrindo nesudaro ir kita šioje byloje esančių įrodymų visuma.

21Vertindamas Dr. T. J. P. išvadą ir A. P. mokslinę išvadą (specialistas buvo apklaustas ir teismo posėdyje) teismas atsižvelgė į tai, kad tai yra specialių žinių turinčių asmenų nuomonės, pagrįstos ne konkrečiomis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovais, bet su bendro pobūdžio informacija apie bankų platintus minėtus produktus ir su jais susijusius klausimus. Todėl minėtus įrodymus vertino tiek, kiek jie neprieštarauja kitų įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms ir nepaneigia Vertybinių popierių komisijos išvadoje pateiktų teiginių, tame tarpe – ir apie tai, kad SASO įsigijimas skolintomis lėšomis yra susijęs su papildoma rizika, apie kurią ieškovai turėjo būti atsakovo tinkamai informuoti.

22Teismas nustatė, kad iki ieškovai įgijo SASO, akcijų rinkos augo, todėl suprantama, kad atsakovo produktų pristatymas prezentacinėje medžiagoje „Investavimas DnB NORD banke“ bei kitoje leidžiamoje rašytinėje medžiagoje ir leidiniuose rėmėsi šiuo faktu ir akcentavo rinkų nuolatinio kilimo perspektyvas, tačiau atsakovas, būdamas profesionaliu verslininku, turėjo aiškiai nurodyti, kad nuolatinis akcijų augimas rinkose negalimas arba bent jau abejotinas. Su ieškovais sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių 1.13 p. nurodyta, kad šioje sutartyje nenurodyti su obligacijomis susiję klausimai reglamentuojami programos prospekte, kas reiškia, jog apie tai, kad galima negauti grąžos akcijų rinkų kritimo atveju, pačioje sutartyje nenurodyta. Programos prospekte taip pat nėra aiškiai atskiros rizikos ir skirtumai investuojant į SASO savo lėšomis ir investuojant skolintomis lėšomis, nes apibūdinant rizikos veiksnius tenurodyta, kad obligacijų galiojimo laikotarpiu indeksų vertė gali stipriai svyruoti, o investuotojas prisiima riziką dėl nepalankių svyravimų negauti prieaugio. Teismas nustatė, kad ieškovų (klientų) anketose, išskyrus R. R., iš karto po atsakymų į klausimus didesniu šriftu nurodyta, kad ieškovams patariama investuoti į susietas obligacijas, tačiau konkrečiai nenurodyta, ar investicija turi būti finansuojama skolintomis ar nuosavomis lėšomis. Anketos apačioje, toje vietoje, kur nurodyta, į ką bankas nepataria investuoti, žymiai smulkesniu ir ne tokiu ryškiu šriftu nurodyta, kad investuoti nepatariama į obligacijas finansuojant investicijas skolintomis lėšomis. Tai ieškovams galėjo sudaryti klaidinančią nuomonę apie finansinę priemonę, kurią bankas jiems laiko tinkama, o taip pateikta banko informacija sudarė sunkumų ieškovams iš karto be didesnių pastangų ir laiko sąnaudų atkreipti dėmesį į aprašytus emisijos rizikos veiksmus. Todėl tokio pateikimo teismas nevertino kaip tinkamo ir ieškovams aiškiai suprantamo produkto rizikos paaiškinimo neprofesionaliems investuotojams.

23Iš reklaminės medžiagos, paaiškinimų turinio teismas nustatė, kad ieškovams SASO buvo pristatytos kaip palankios investicijos, kurias pasirinkus nuostolio galimybė yra maža ir minima kaip mažai įmanomas dalykas.

24Kadangi įgyjant SASO skolintomis lėšomis ieškovams kaip investuotojams grėsė patirti nuostolių (mokėtinų palūkanų forma), o jo tikimybė gauti naudą buvo aiškiai mažesnė, tai atsakovas turėjo užtikrinti ieškovams sisteminės informacijos pateikimą, kuri buvo būtina pagrįstam investiciniam sprendimui priimti. Dėl išdėstyto teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad, jei bankas būtų objektyviai pristatęs jų pelno galimybes gauti investicinę grąžą nesant akcijų indeksų augimo ir tokiu būdu nesudaręs jiems neteisingos nuomonės apie pelno iš investicijų į SASO gavimą bei pateikęs visapusišką ir objektyvią informaciją apie dar didesnę riziką investuojant skolintomis lėšomis, ieškovai nebūtų investavę.

25Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovai būtų išreiškę sutikimą susipažinti su prospektu atsakovo interneto tinklapyje. Liudytojos tvirtina, kad žodžiu ir kompiuterinės technikos pagalba skaičiavo ieškovams tikėtiną obligacijų prieaugį, mokėtiną palūkanų sumą. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovams buvo pateiktas Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų taisyklių 33-34 punktuose nurodytus reikalavimus atitinkantis investavimo į SASO skolintomis lėšomis aprašymas. Apklausus banko darbuotojus nustatyta, kad ieškovams buvo akcentuojamas teigiamas metinį pelningumas neišskiriant to fakto, ar investuotos nuosavos, ar skolintos lėšos ir koks bus galutinis rezultatas geriausiu ir blogiausius atveju. Teismas vertino, kad neįrodyta, jog banko personalas buvo tinkamai pasirengęs teikti šias sudėtingas paslaugas, kad jis buvo informuotas apie šio produkto esmę, privalumus, trūkumus ir rizikas, ką patvirtina ir minėtos VPK išvados duomenys.

26Teismas nustatė, kad VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, galiojusi sandorių su ieškovais A. N., E. Š. ir K. M. sudarymo metu, nustatė tarpininkų pareigą siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Pagal FPRĮ 22 straipsnio 7 dalį, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas negu nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos klientui. Įvertinęs atsakovo pateiktų ieškovų anketų duomenis, teismas nustatė, kad jose labiau atsispindi duomenys apie tai, kokiais banko platinamais produktais domisi klientas, tačiau anketoje yra tik minimali informacija apie ieškovų žinias ir investavimo patirtį, kas atsakovui neleido objektyviai ir tinkamai įvertinti siūlomos finansinės priemonės tinkamumo ieškovams. Tai, kad dauguma ieškovų yra išsilavinę kitose srityse asmenys, kad buvo bendrovių valdymo nariai ar akcininkai, kad yra gavę paskolų pagal kredito sutartis būstų įgijimui ir įkeitę hipotekos lakštais, teismo nuomone, neleidžia spręsti, kad jie nagrinėjamoje situacijoje gebėjo savarankiškai suvokti su investavimu susijusią riziką, kad nepalankiausiu atveju gali prarasti paskutinį būstą, ne tik savo, bet ir tėvų, artimųjų nuosavybės teise priklausantį ir atsakovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju ieškovų atitikimas vidutiniškai protingo, rūpestingo, atidaus žmogaus standartui nėra pakankamas padaryti neginčijamą išvadą, kad ieškovai vien iš savo patyrimo ir žinių turėjo ir privalėjo suprasti sudėtingas, specifines investavimo rizikas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovams buvo pasiūlytos jiems netinkančios finansinės priemonės ir tai buvo padaryta nesurinkus pakankamos informacijos apie ieškovus (neatlikus testo). Neįrodžius, kad ieškovai buvo tinkamai ir išsamiai informuoti apie sudaromų sandorių riziką, atsakovo teiginiai, kad dėl sandorių neigiamų pasekmių kalti patys ieškovai, atmesti kaip nepagrįsti. Nors ieškovas V. S. atsisakė suteikti informaciją pagal pateiktą anketą, tai neužkirto kelio atsakovui sudaryti su juo minėtas sutartis. Įvertinęs liudytojos (banko darbuotojos) teismas sprendė, kad toks banko atliktas šio ieškovo įspėjimas dėl negalimumo įvertinti finansinės priemonės tinkamumą neįrodo ir nepatvirtina, kad investavimas į SASO skolintomis lėšomis individualių konsultacijų su R. T. metu šiam ieškovui nebuvo pristatytas kaip tinkamas įsigyti produktas, ir taip jam buvo suteikta investavimo rekomendacija.

27Iš ieškovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovo darbuotojai teikė būtent investavimo rekomendacijas. Teismas sutiko, kad finansinių priemonių reklama negali būti prilyginama investavimo rekomendacijai. Tačiau šiuo atveju ieškovams buvo priskirti asmeniniai vadybininkai, ieškovams buvo teigiama, jog jie ypatingi klientai ir tik todėl gali įsigyti minėtą produktą. Konsultacijų ir susitikimų su banko darbuotojais metu investavimas į SASO skolintomis lėšomis ieškovams buvo pateiktas kaip asmeniškai jiems tinkamas produktas, jie buvo skatinami ir raginami taip investuoti, nors dalis jų į banką buvo atėję visai kitais tikslais ir reikalais. Atsakovas iš esmės neneigia, kad SASO įsigijimas skolintomis lėšomis nebuvo plačiai reklamuojamas, o siūlomas tik ribotam asmenų ratui, kas patvirtina ieškovų tvirtinimus, jog šis investavimo būdas buvo pasiūlytas kaip tinkamas jiems asmeniškai ir reiškia, jog atsakovo darbuotojai suteikė ieškovams investavimo rekomendacijas, tokiu būdu pažeisdami pareigą veikti rūpestingai ir geriausiomis klientui sąlygomis.

28Teismas pripažino įrodytais ieškovų teiginius, kad investiciją jiems, neprofesionaliems investuotojams, atsakovas pateikė kaip saugią ir pelningą.

29Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas nustatė labiau tikėtina, jog, teikiant SASO įsigijimo paties atsakovo skolintomis lėšomis paslaugas, atsakovas veikė interesų konflikto sąlygomis, nes dėl minėtų sudarytų sandorių gaudavo naudą – palūkanas, taip pat komercinėje veikloje savo poreikiams naudojo ieškovams pagal sutartis suteiktas pinigines lėšas, todėl neabejotinai buvo suinteresuotas sudaryti tokio pobūdžio sandorius. Iš esamų ir buvusių atsakovo darbuotojų, kaip liudytojų, parodymų teismas nustatė, kad jų atlyginimų ir skatinimo sistema buvo iš dalies priklausoma nuo teigiamų banko, skyriaus ir jų asmeninių veiklos rezultatų, o to rezultato dalis buvo ir ginčo produktų platinimo sandoriai. Tuo tarpu teikdamas ieškovams investicines paslaugas atsakovas buvo įpareigotas objektyviai ir nešališkai suteikti ieškovams visą su sandorių rizika susijusią informaciją, įvertinti siūlomų sandorių tinkamumą ieškovams ir tam tikrais atvejais nerekomenduoti sudaryti sandorių, kurie atsakovui neša materialinės naudos (pelno).

30Teismas pripažino, kad atsakovas, teikdamas investicines paslaugas ieškovams, pažeidė teisės aktuose jam nustatytas pareigas, nesurinko informacijos apie investuotojo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, suteikė investavimo rekomendaciją neįsitikinęs siūlomos finansinės priemonės tinkamumu ieškovams. Teismas konstatavo, jog Investuotojų asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, jai nėra pavesta ginti jokio viešo intereso, todėl ji nėra CPK numatytas subjektas išvadai byloje teikti. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada esminės reikšmės neturi, kadangi sutarčių sąlygų ar pačių sutarčių nuginčijimas dėl prieštaravimo įstatymo reikalavimams nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesudaro ieškovų ieškinio pagrindo. Todėl šių dviejų organizacijų išvados šioje konkrečioje byloje nebuvo reikšmingos.

31Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsakovams atsiradusios žalos, teismas konstatavo, jog byloje yra įrodyta, kad dėl netinkamo atsakovo pareigų vykdymo ieškovams prieš sudarant skolinimo obligacijų įsigijimui ir obligacijų pasirašymo sandorius, nebuvo tinkamai išaiškinta visa su šių sandorių sudarymu susijusi rizika, netinkamai suteiktos investavimo rekomendacijos, ir dėl to ieškovai nesuvokė visos rizikos, o suvokdami visą galimą riziką minėtų sandorių jie nebūtų sudarę. Šiais argumentais teismas pagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovams kilusios žalos buvimą. Teismo vertinimu, ieškovų patirtą žalą sudaro išlaidos palūkanų forma, kurių jie nebūtų turėję, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs jam pagal įstatymą tenkančias pareigas. Atsakovo argumentai, kad patys ieškovai yra atsakingi už neigiamų pasekmių kilimą, kad jie į teismą kreipėsi tik investavimo rizikai nepasiteisinus, nepaneigia priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos, nes priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka nustatyti, kad neteisėti veiksmai buvo nors ir ne vienintelė, tačiau viena iš žalą nulėmusių priežasčių. Pareiga išaiškinti sudaromų sandorių esmę ir iš jų galinčias kilti rizikas nustatyta atsakovui, nes būtent jis verslo tikslais siūlė įsigyti savo produktą neprofesionaliems investuotojams. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčo sandorių su atsakovu sudarymo ieškovai būtų turėję pakankamos investavimo patirties, kad suvoktų investavimo riziką. Ieškovų anksčiau sudarytų investavimo sandorių pobūdis taip pat neleidžia teigti, kad jiems turėjo būti suvokiama su investavimu į SASO skolintomis lėšomis susijusi rizika. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovai pagrįstai teigia, jog skolinimo obligacijų įsigijimo sandorių jie nebūtų sudarę, jei jiems būtų buvusi tinkamai išaiškinta visa su tuo susijusi rizika, kas kartu reiškia ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

32Teismas nustatė, kad žalos dydį ieškovai apskaičiuoja kaip kiekvieno jų pagal su atsakovu sudarytas skolinimo obligacijų apmokėjimo sutartis bankui mokėtinas palūkanas. Ginčas dėl ieškovų mokėtinų palūkanų dydžio apskaičiavimo teisingumo nekilo. Skolos mokėjimo terminai pagal bylos duomenis suėję. Todėl pripažinus, kad ieškovai turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimą, jų reikalavimai dėl prašomų sumų priteisimo tenkinti visiškai.

33Pasisakydamas dėl ieškovų ieškinių dalyko, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškiniai negali būti tenkinami vien dėl to, jog ieškovai prašo priteisti nuostolius pagal galiojančius ir nenuginčytus sandorius. Ieškovai savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš banko veiksmų jam nevykdant ar netinkamai vykdant įstatyme įtvirtintas pareigas, t. y. ieškinį grindžia deliktinės atsakomybės taisyklėmis. Kadangi įstatymas (CK 6.249 str. 1 d.) reikalauja, kad išlaidos būtų kalto asmens neteisėtų veiksmų pasekmė, tai nuostoliais gali būti pripažintos ir išlaidos, susidariusios iš teisėtų ir galiojančių sandorių, jei tik įrodyta, kad tokių išlaidų nukentėjęs asmuo nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę kaltojo asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovų patirtus nuostolius sudaro išlaidos, kurias jie patyrė dėl sandorių, kurių jie nebūtų sudarę, jei bankas būtų tinkamai vykdęs jam iš įstatymo kylančias pareigas. Toks deliktinės atsakomybės pagrindu pareikštas reikalavimas laikytinas tinkamu, ir, nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, galėtų būti teismo tenkinamas, nors išlaidų pagrindu esantys sandoriai ir nenuginčyti. Priešingu atveju ieškovai prarastų teisę į nuostolių, atsiradusių dėl neteisėtų kalto asmens veiksmų, atlyginimą (CK 6.251 str. 1 d.).

34Teismas sprendė, kad pagal CK 6.131 straipsnį, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įskaitymas draudžiamas reikalavimus ginčijant teisme, o įskaitymas galimas prievolės šalies pareiškimu tik galiojant jų priešpriešinimas vienarūšiams reikalavimams. Galiojantis ieškovų piniginis reikalavimas ieškinio tenkinimo atveju atsiras tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nuostolių priteisimo, todėl ieškinio reikalavimai dėl įskaitymo teismo sprendimu atlikimo netenkinti.

35III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

36Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Nors teismas ir nurodė, kad kiekvieno iš ieškovų reikalavimų atsiradimą lėmusios faktinės aplinkybės, sandorių sudarymo motyvai buvo skirtingi ir individualūs, todėl turi būti vertinami kaip savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui, tačiau skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas visus įrodymus ir aplinkybes vis vien vertino bendrai, nevertindamas ir neindividualizuodamas kiekvieno ieškovo atvejo. Neteisingai nurodyta: 1) kad visi ieškovai iki ginčo sandorių sudarymo neturėjo investavimo patirties, nes kai kurie turėjo; 2) kad visiems ieškovams buvo pasiūlytos jiems netinkančios finansinės priemonės, nes kai kuriems ieškovams buvo pasiūlyta investuoti į kitas finansines priemones, E. Š. atveju buvo parinkta ir išleista obligacijų emisija pagal jo individualius pageidavimus, įvertinus R. R. pateiktą informaciją, SASO skolintomis lėšomis buvo nurodytos kaip tinkamos investicijos šiam asmeniui, kiekvieną ieškovą, kuris sandorius sudarė po 2007 m. lapkričio 1 d., apeliantas pasirašytinai įspėjo apie netinkamas investicijas. Pažymi, kad kai kurie ieškovai (R. R., K. M., I. M.) yra investavę į kelias išleistas SASO emisijas, tačiau ginčija ne visas savo investicijas. E. Š. dar iki ieškinio pareiškimo pripažino ir neginčijo savo įsipareigojimų, pateikdamas prašymą atidėti kredito grąžinimo terminą. V. S., siekdamas sudaryti sandorius, kreipėsi dėl teismo leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo. Taigi, net pripažinus, kad kiekvieno ieškovo situacija yra individuali ir skirtinga, teismas subendrinęs faktines aplinkybes ir įrodymus, priėmė visiems ieškovams vieną sprendimą, pažeisdamas CPK 185, 260, 263, 265 straipsnius.
  2. VPRĮ ir FPRĮ įtvirtintų reikalavimų bankui turinys nebuvo tapatus, skyrėsi šiuose įstatymuose įtvirtintų reikalavimų detalumas ir apimtis. Teismas, pripažindamas, jog tiek VPRĮ, tiek FPRĮ įtvirtintos investicines paslaugas teikiančio subjekto pareigos iš esmės yra vienodos, įvertino tik bendro pobūdžio pareigas, tačiau nieko nepasisakė dėl naujų, tik FPRĮ įtvirtintų ir detalizuotų reikalavimų, kurių turi laikytis investicinių paslaugų teikėjas, ko nebuvo anksčiau galiojusiame VPRĮ. Išvadą apie minėtų įstatymų reguliavimo tapatumą, teismas nepagrįstai motyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, neatsižvelgęs, kad šioje nutartyje taip pat vertintas tik bendro pobūdžio pareigų atitikmuo. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti apelianto veiksmus sudarant sutartis su K. M., A. N., E. Š. pagal FPRĮ tvirtintus reikalavimus bei taikyti griežtesnius MiFID nustatytus standartus šių ieškovų atžvilgiu, tuo pažeisdamas įstatymo negaliojimo atgal principą.
  3. Teismo išvados dėl tariamai neteisėtų banko veiksmų nemotyvuotos, pagrįstos išimtinai ieškovų argumentais, ignoruojant banko paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus.

37Bankas ieškovams atskleidė visą informaciją apie investavimo į SASO skolintomis lėšomis esmę ir riziką, kuri aiški iš skolinimo sutarčių (aiškiai atskleista pareiga mokėti palūkanas už imamą kreditą), prospektų (atskleisti su emitentu ir išleidžiamais vertybiniais popieriais susiję rizikos veiksniai) ir kitų dokumentų, kuriuos į bylą pateikė patys ieškovai. Be to, patys ieškovai teismo posėdžių metu pripažino, jog sutarčių sudarymo metu suvokė iš skolinimo sutarčių kylantį įsipareigojimą grąžinti ne tik kreditą, bet ir mokėti palūkanas. Itin reikšminga, kad po sutarčių sudarymo visi ieškovai patvirtino savo įsipareigojimus bankui, pasirašydami notarinius nekilnojamojo turto įkeitimo dokumentus. Pasirašydami obligacijų pasirašymo sutartis, ieškovai patvirtino, jog yra susipažinę su prospektu, taigi nepagrįsta ir prieštaraujanti CPK 178 straipsnio reikalavimams priešinga teismo išvada, kad neįrodyta, kad su prospektu ieškovai buvo supažindinti anksčiau nei pasirašė obligacijų pasirašymo sutartis. Be to, net jeigu iki sutarčių sudarymo ieškovai ir nebūtų susipažinę su prospektu, tai nepaneigtų fakto, kad jiems buvo sudarytos visos objektyvios galimybės tai padaryti, nes prospektai buvo viešai paskelbti laikantis teisės aktų reikalavimų, dėl to, rizika, kylanti iš nepasinaudojimo šia galimybe tenka išimtinai ieškovams ir negali būti perkeliama bankui. Nepagrįstas teismo argumentas, kad bankas tariamai neužtikrino sisteminio informacijos pateikimo, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai (prospektai, galutinės sąlygos, skolinimo sutartys) patvirtina, banką tinkamai vykdžius informavimo pareigą, atkleidus visą teisės aktų reikalaujamą informaciją apie SASO esmę ir riziką dėl rinkų svyravimo neuždirbti SASO prieaugio ir pareigą mokėti palūkanas už paskolą; nei viename dokumente nebuvo jokių garantijų dėl SASO pelningumo. Skundžiamame sprendime nenurodyti motyvai, kodėl toks informacijos pateikimas yra nesuprantamas investuotojui, ir kriterijai, koks informacijos pateikimas būtų laikomas sisteminiu ir tinkamu. Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 33-34 punktai nėra taikytini bankui, nes šiuo atveju bankas atsakingas už jo paties parengto prospekto turinį ir jame pateiktą informaciją. Pažymi, jog teisės aktai banko atžvilgiu įtvirtina informacijos atskleidimo pareigą, tačiau nenumato pareigos įsitikinti, kaip klientai suprato jiems pateiktą informaciją. Teismas neįvertino ieškovų nekilnojamojo turto įkeitimo reikšmės tiek sandorių patvirtinimo, tiek rizikingumo suvokimo prasme, tai lemia ne tik teismo išvados neva ieškovams nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su informacija apie investavimą į SASO, bet ir viso sprendimo nepagrįstumą, kadangi jis buvo priimtas visapusiškai neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių (CPK 185 str.). Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, sprendė dėl jų įrodomosios galios, nes aplinkybę, kad visa su SASO susijusi informacija ieškovams buvo suteikta dar iki sutarčių sudarymo, bankas įrodinėjo rašytiniais įrodymais (ieškovų pasirašytomis sutartimis, prospektais, galutinėmis sąlygomis, klientų anketomis), o liudytojų parodymais rėmėsi kaip papildomais įrodymais. Teismas nepagrįstai ieškovų (suinteresuotų jiems palankiu sprendimu) parodymus laikė tinkamais, patikimais ir turinčiais didesnę įrodomąją galią. Bankas informavo ieškovus apie galimus akcijų rinkų svyravimus. SASO reklaminė medžiaga negalėjo suklaidinti ieškovų dėl obligacijų pelningumo, kadangi jos ieškovai nebuvo matę iki sutarčių sudarymo ir ieškinio pateikimo, tai patvirtino patys ieškovai posėdžių metu, o net jei ir būtų matę, nei vienas neįsigijo obligacijų vien tik remdamasis reklama.

38Bankas neteikė ieškovams netinkamų investavimo rekomendacijų. Iki sutarčių sudarymo surinko visą reikiamą informaciją apie ieškovus ir tai atliko individualių susitikimų metu bei klientų anketų pagalba. Banko veiksmai atitiko FPRĮ 22 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Pateiktais VĮ Registrų centro išrašais siekta įrodyti ne informacijos apie ieškovus surinkimo faktą, o jų gebėjimą sutarčių sudarymo metu suvokti iš sandorių kylančias rizikas. Investavimo rekomendacijos, kai jos suprantamos FPRĮ prasme, ieškovams nebuvo teikiamos. Ieškovai į banką kreipėsi patys apie investavimo į SASO galimybę sužinoję iš kitų asmenų, nei vienas investavimui nenaudojo nuosavų lėšų, ieškovai net neįrodinėjo, kad būtų prašę tokios paslaugos. Banko darbuotojų veiksmai laikytini objektyvios informacijos suteikimu, paaiškinimu apie produkto esmę ir sąlygas. Byloje nebuvo analizuota, jog kliento anketoje pateikiamas įspėjimas suklaidino ieškovus. Teismas netinkamai įvertino kliento anketas, jose pateikta informacija negalėjo klaidinti. Priešingai nei teigia ieškovai, jiems nebuvo priskirti jokie asmeniniai vadybininkai – banko darbuotojai juos aptarnavo kaip ir bet kuriuos kitus klientus. Teismo išvados grindžiamos ne byloje esančių įrodymų vertinimu, o nukopijuotos nuo kitų teismo sprendimų, todėl nepagrįstai konstatuota, neva bankas suteikė ieškovams netinkamas investavimo rekomendacijas.

39Bankas neveikė interesų konflikto sąlygomis, teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis, tokia išvada padaryta, be to, prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, bet ir verslo logikai, nes sandorių sudarymas siekiant gauti iš jų naudos yra banko verslo modelis. Byloje nepagrįsta įrodymais, kad banko darbuotojai būtų gavę premiją ar priedą už sutarčių su ieškovais sudarymą. Aplinkybė, kam bus naudojami iš SASO pardavimo gauti pinigai buvo nurodyta prospektuose, be to, tai neturi reikšmės bylai, kadangi bankas savo įsipareigojimą išmokėti obligacijų nominalią vertę ir priemokos sumą (jei tokia yra) termino pabaigoje, visais atvejais atliko. Joks įstatymas neįtvirtina bankui pareigos atsisakyti sudaryti sandorį, nustatyta įspėjimo pareigą, kuri buvo atlikta tinkamai. Pažymi, kad byloje banko ir ieškovų interesų priešpriešos nebuvo, priešingai, šalių interesai sutapo.

  1. Teismas negalėjo skundžiamo sprendimo grįsti VPK išvada, kaip savaime teisinga, nes ji yra pažodžiui perrašyta iš 2011 m. liepos 28 d. VPK sprendimo, kuris panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012, be to nereiškia, kad VPK išvadoje pateiktus motyvus ir argumentus teismas turi priimti kaip teisingus ir įrodytus, nevertindamas konkrečių ieškovų atžvilgiu, byloje surinktų įrodymų kontekste.
  2. Teismas netinkamai įvertino dr. T. J. P. išvadą, kuri kaip tik atskleidžia VPK padarytas klaidas, dėl kurių VPK išvada negalima vadovautis. Be to, nors ir nurodęs, kad šia išvada gali būti remiamasi, kiek ji neprieštarauja VPK išvadai ir kitiems įrodymams, teismas, ja nesivadovavo.
  3. Ieškinys negalėjo būti tenkinamas taikant deliktinės atsakomybės taisykles, nenuginčijus pačių sutarčių. Teismas nenurodo, jokio įstatymo, kuriame būtų įtvirtinta ieškovų teisė, nenuginčijus obligacijų pasirašymo bei skolinimo sutarčių, reikalauti taikyti bankui deliktinę civilinę atsakomybę. Jei teismas turėjo omenyje, FPRĮ, tai jo 94 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kokiu būdu investuotojas turėtų įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą. Be to, vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Ieškovai su banku susiję sutartiniais santykiais, be to tariamai patirtus nuostolius kildina iš skolinimo sutarčių. Atkreipia dėmesį, kad iki šiol ieškovai nėra patyrę jokių išlaidų. Nuostoliai yra tik papildoma, o ne pagrindinė kreditoriaus teisių gynimo priemonė, tačiau teismas to neįvertino. Priešingai nei nurodo teismas, ieškinyje aiškiai suformuluota, kad savo reikalavimus ieškovai grindžia ne tik deliktinės, bet ir sutartinės atsakomybės taisyklėmis, patys nuostolius sieja, ne su turėtomis išlaidomis, bet su mokėtinomis palūkanomis. Pažymi, kad kitaip susiklosčius rinkos sąlygoms, iš sutarčių ieškovai turėjo galimybę uždirbti, todėl nelogiška teigti, kad tuo atveju, jei SASO uždirbo prieaugį, bankas elgėsi teisėtai, o tuo atveju, jei ne – neteisėtai.
  4. Nėra priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų banko veiksmų ir tariamos žalos, kadangi ieškovų patirtus nuostolius sukėlė ne banko veiksmai, o pasaulinė ekonominė krizė, kurios bankas negalėjo nei numatyti, nei įtakoti.
  5. Pačių ieškovų nerūpestingas ir neapdairus elgesys (net jeigu ir būtų nustatyta, kad bankas pažeidė kokias nors pareigas, su kuo bankas kategoriškai nesutinka) būtų pagrindas atleisti banką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti. Įvertinus visas faktines ginčo aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, akivaizdu, jog sutarčių sudarymo metu ieškovai suvokė iš sandorių kylančias rizikas, ir ši rizika jiems buvo priimtina. Tik akcijų rinkoms kritus ir investicijai nepasiteisinus ieškovai siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymi, jog posėdžių metu, kai kurie ieškovai teigė, kad prieš pasirašydami sutartis jų neskaitė. Toks elgesys neatitinka rūpestingo, protingo ir apdairaus asmens (net ir neprofesionalaus investuotojo) elgesio standarto ir negali būti pateisinamas.

40Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas individualiai įvertino aplinkybes, susijusias su kiekvienu ieškovu, ir pagrįstai tenkino visų ieškovų reikalavimus. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieškovų atitikimas vidutiniškai protingo, rūpestingo, atidaus žmogaus standartui nėra pakankamas padaryti neginčijamą išvadą, kad ieškovai vien iš savo patyrimo ir žinių turėjo ir privalėjo suprasti sudėtingas, specifines investavimo rizikas. Viena ta aplinkybė, kad kai kurie ieškovai iki sutarčių pasirašymo buvo įsigiję akcijų ar obligacijų, nereiškia, kad ieškovai turėjo patirties, susijusios su investicijomis į sudėtingus finansinius produktus, leidžiančios tinkamai suvokti investavimo į SASO skolintomis lėšomis rizikas. Jeigu bankas ir vykdė teisės aktuose įvirtintus reikalavimus surinkti informaciją apie ankstesnę investuotojo patirtį, tai šiuos reikalavimus vykdė tik labai formaliai. Skunde minimi kai kurių ieškovų kiti sudaryti sandoriai su banku, nepaneigia banko neteisėtų veiksmų. Sisteminė byloje esančių įrodymų ir teismo sprendimo analizė patvirtina apelianto teiginių nepagrįstumą.
  2. VPRĮ, reglamentavusiame banko pareigas iki 2007 m. lapkričio 1 d., numatytų bylai reikšmingų įsipareigojimų apimtis yra analogiška FPRĮ įtvirtintoms banko pareigoms. Apeliantas neįvertina, kad sąžiningumo pareiga specialiuose teisės aktuose įtvirtinama tikslingai. VPRĮ ir FPRĮ nuostatų turinio ir apimties lyginimo klausimas banko sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui ir obligacijų pasirašymo sutarčių kontekste, ne kartą buvo keliamas teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, pateikė išsamų ir motyvuotą išaiškinimą, kuriuo pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
  3. Bankas atliko neteisėtus veiksmus, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Teismas, sistemiškai išanalizavęs visus į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai įvertinęs teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus, pagrįstai sprendė, kad bankas pažeidė teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, pažeidė pareigą veikti sąžiningai bei geriausiomis klientams sąlygomis, tuo pačiu pažeidė ir fiduciarines pareigas ieškovams. Teismas teisingai pažymėjo, kad SASO įsigijimas skolintomis lėšomis yra susijęs su papildoma rizika, apie kurią ieškovai turėjo būti tinkamai informuoti. Bankas platino kitą finansinį produktą, nei buvo aprašoma VPK patvirtintuose prospektuose. Bankas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kokiais dokumentais remiantis ir kokiu būdu ieškovams buvo atskleistos visos reikšmingos, su specifiniu produktu susijusios rizikos. Sutartyse nurodyta palūkanų norma, neidentifikuota, kad metinė, be to, visos sudaromos sutartys, susijusios su investicijomis į SASO, ieškovams buvo pristatomos, kaip vienas finansinis produktas. Bankas akcentavo tik galimą teigiamą grąžą. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse numatyta, kad jos įsigalioja nuo jų sudarymo momento, o nekilnojamojo turto įkeitimo veiksmas, atliekamas jau įgyvendinant pasirašytą sutartį. Bankas nesudarė tinkamų sąlygų ieškovams susipažinti su prospektu. Aplinkybę, kad ieškovai sutarčių pasirašymo dieną buvo susipažinę su prospektais, bankas siekia įrodyti suabsoliutindamas obligacijų pasirašymo sutarties nuostatą, kuria investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu. Be to, kaip minėta, bankas siūlė įsigyti visiškai kitokį finansinį produktą, nei buvo pristatoma prospekte. Atsižvelgiant į sutarčių pasirašymo kontekstą, negalima remtis vien obligacijų pasirašymu, teigiant, kad ieškovai buvo susipažinę su prospekto nuostatomis. Būtent bankas turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovai tinkamai supažindinti su atitinkamo prospekto nuostatomis, ir nepagrįstai siekia perkelti riziką dėl nesusipažinimo ieškovams. Bankas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių tinkamą pareigos atskleisti ieškovams sisteminę informaciją apie investavimą į SASO skolintomis lėšomis įvykdymą, todėl teismas turėjo pagrindą pripažinti banką nesilaikius teisės aktų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus. Nei banko pateikti rašytiniai rodymai, nei liudytojų parodymai, neįrodo tinkamai įvykdytos visų rizikų, susijusių su investicijomis į SASO skolintomis lėšomis, atskleidimo pareigos. Teismas posėdžių metu buvo aktyvus, uždavinėjo klausimus liudytojams, dalyvaujantiems byloje asmenims, aiškinosi reikšmingas bylai aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą priėmė sprendimą. Bankas tinkamai neinformavo apie galimus akcijų rinkų svyravimus, pristatinėdamas pernelyg optimistines akcijų rinkų svyravimo prognozes, tokiu būdu sukurdamas nepagrįstus ieškovų lūkesčius tikėtis tam tikro pelno, net ir akcijų vertės indekso kritimo atveju. SASO reklaminė medžiaga galėjo suklaidinti dėl obligacijų pelningumo.

41Bankas ieškovams teikė netinkamas investavimo rekomendacijas. Formaliai atlikęs pareigą užpildyti klientų anketas, pažeidė įstatymų reikalavimus, prieš pradedant teikti potencialiam investuotojui investicines paslaugas surinkti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Ieškovai, pasitikėdami banko teiginiais ir pateikiama nuomone, priėmė sprendimą investuoti į jiems visiškai netinkantį produktą, todėl netinkamos investavimo rekomendacijos tiesiogiai sąlygojo ieškovų patirtus nuostolius.

42Bankas veikė interesų konflikto sąlygomis. Interesų konfliktas egzistavo, nes ieškovams buvo perkeliama visa rizika, susijusi su galimais akcijų rinkų svyravimais, o bankas akcijų rinkų kritimo atveju visiškai užsitikrino palūkanų išieškojimą iš ieškovų įkeisto turto. Šis interesų konflikto turinys ieškovams atskleistas nebuvo, todėl jie objektyviai ir nepriklausomai negalėjo nuspręsti, ar jiems yra tinkamas toks investavimo būdas ir negalėjo objektyviai įvertinti banko darbuotojų teikiamų rekomendacijų.

  1. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, įskaitant išvadas. Pagrįstai rėmėsi VPK pateikta išvada konkrečioje byloje, nesuteikdamas iš anksto kokios nors įrodomosios reikšmės. Tinkamai vertino kitas byloje pateiktas išvadas.
  2. Teismas tinkamai pritaikė civilinės atsakomybės taikymo taisykles. Apeliantas neidentifikavo jokių teisės aktų, numatančių imperatyvius reikalavimus, dėl nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, jeigu nuginčijamos sutartys, su kurių sudarymu yra susiję atsiradę nuostoliai. Ieškovai ne kartą akcentavo, kad pagrindiniai teisės aktų pažeidimai buvo atlikti ikisutartinių santykių metu, todėl yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad ieškovų skolų mokėjimo terminai yra suėję, o priverstiniai skolos išieškojimai sustabdyti teismo nutartimis. Pažymi, kad civilinės atsakomybės sąlygos analogiškos tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atveju.
  3. Tarp banko neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovai nuosekliai laikosi pozicijos, kad patirta žala nėra siejama su nepalankiais rinkos svyravimais; žala yra teisės aktuose įtvirtintų banko pareigų teikiant investavimo rekomendacijas tinkamo nevykdymo pasekmė.
  4. Nėra pagrindo atleisti banką nuo atsakomybės arba ją sumažinti. Ieškovai pasitikėjo profesionaliu finansų rinkos dalyviu – banku, todėl tik jo neteisėti veiksmai lėmė, kad ieškovai, nesuvokdami tikrųjų SASO įsigijimo skolintomis lėšomis rizikų, įsigijo jiems visiškai netinkamą produktą, sukėlusį ieškovams nuostolius. Nepagrįstai teigiama, kad ieškovai nesidomėjo pasirašomomis sutartimis, pateikiant tik ieškovų liudijimų atskiras ištraukas. Ieškovai negali būti kaltinami aplaidumu, kad nesiekė gauti išsamesnės konsultacijos, nes buvo raginami greičiau pasirašyti dokumentus. Nėra pagrindo ieškovų elgesį, susijusį su investicijomis į SASO vertinti neracionaliu, atsižvelgiant į banko atskleistą informaciją ir atliktus neteisėtus veiksmus.

43Ieškovas E. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kuriuo prašo grąžinti sumokėtą 30 000 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje laikytinas vartotoju, todėl atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymi, jog tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2166/2013.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Dėl naujų įrodymų priėmimo

46Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: Lietuvos banko rašto Nr. S2013(21.12-2101)-12-2404 nuorašą bei G. K. užpildytą finansų testo nuorašą, ir prašo šiuos naujus įrodymus priimti, motyvuodamas jų pateikimo poreikiu po skundžiamo sprendimo priėmimo. Ieškovai nesutinka su naujų įrodymų priėmimu, motyvuodami jų sąsajumo su nagrinėjama byla ir būtinybės juos pateikti po sprendimo priėmimo nebuvimu. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad apeliantas nors ir prašo priimti su skundu pateiktus dokumentus, tačiau neargumentuoja, kodėl iškilo būtinybė juos pateikti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla: Lietuvos banko raštas neturi įtakos apelianto veiksmų, atliktų sutarčių su ieškovais pasirašymo metu 2007 – 2008 m., vertinimui; G. K. užpildyta finansų testo kopija niekaip nesusijusi su pagal ieškovų pareikštus reikalavimus nagrinėjama byla. Nurodytos aplinkybės lemia, kad su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti ir jie procesiškai grąžinami apeliantui (CPK 314 str.).

47Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

48Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

49Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie kiekvieno iš ieškovų sutarčių su atsakovu sudarymą. Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2008 m. kovo 6 d. ieškovai su banku sudarė skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis. Pagal obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai už iš banko pasiskolintas lėšas nuosavybės teise įsigijo 2007-2008 m. banko išleistas obligacijas, susietas su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ir prekių indeksais. Skolinių obligacijų apmokėjimo sutartimis ieškovams buvo suteikti tiksliniai kreditai ieškovų pasirašytų obligacijų apmokėjimui įvykdyti. Šiomis sutartimis ieškovų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas jiems ar kitiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas ir visos įgyjamos obligacijos. Pagal pasirašytas sutartis ieškovų mokėtinas sumas įsipareigota sumokėti banko ir ieškovų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu, o tuo atveju, jeigu ieškovų mokėtina suma bankui būtų didesnė, ieškovai įsipareigojo kredito grąžinimo dieną sumokėti bankui trūkstamą sumą.

50Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, institucijos išvada ir kt.) ieškovai įrodė, jog bankas, sudarydamas su jais skolinių obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartis, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus, pažeidė pareigą veikti sąžiningai bei geriausiomis klientams sąlygomis, tuo pačiu pažeidė ir fiduciarines pareigas ieškovams. Dėl šių neteisėtų banko veiksmų, teismo vertinimu, ieškovai patyrė nuostolių, kuriuos bankas privalo atlyginti.

51Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog tinkamai įvykdė teisės aktų reikalavimus, ieškovai veikė savo rizika.

52Dėl ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo

53Apeliantas nesutinka su civilinės atsakomybės taikymu nagrinėjamoje byloje, nenuginčijus pačių sutarčių. Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė deliktinės atsakomybės nuostatas, įtvirtintas CK 6.246-6.249, 6.263 straipsniuose bei FPRĮ 94 straipsnio 2 punkte, nustatančiame, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokia išvada darytina iš ieškovų reikalavimus atlyginti padarytą žalą pagrindžiančių faktinių aplinkybių. Ieškovai patirtus nuostolius kildina dėl iki sutarčių sudarymo banko padarytų teisės aktų pažeidimų, t. y. kad bankas neinformavo ieškovų, jog veikia interesų konflikto sąlygomis; nesuteikė ieškovams visos reikiamos informacijos, kurios pagrindu ieškovai galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus; nesurinko informacijos apie ieškovų finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jie siekia naudodamiesi investicinėmis paslaugomis ir suteikė investavimo rekomendacijas, neįsitikinęs siūlomos finansinės priemonės tinkamu ir kt., o ne iš sudarytų sutarčių pažeidimų. Ieškovai vadovaujasi sudarytomis sutartimis, nustatydami nuostolių dydį.

54Esant tokioms aplinkybėms nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kuriais kritikuojamas ieškovų pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas bei deliktinės atsakomybės instituto taikymas.

55Išdėstyti argumentai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovai iki šiol nėra patyrę jokių išlaidų, kad skundžiamu sprendimu sukurta situacija, kai bankas turi ieškovams sumokėti tai, ko nėra iš jų gavęs. Ieškovai prašė įskaityti jiems priteistas sumas kaip jų mokėtinas palūkanas bankui pagal skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis. Šalys neginčija, kad skolų (palūkanų) mokėjimo terminai pagal sutartis yra suėję, taigi apeliantas turi galiojančią reikalavimo teisę, kurios dydis nekvestionuojamas, tik jos realizavimas laikinai sustabdytas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. (2 t., 154-156 b. l.) bei 2011 m. vasario 1 d. nutartimis (2 t., 200-202 b. l.) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

56Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant ieškovų reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo klausimą, turi būti nustatytos visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, ką iš esmės atsakovo skundžiamu sprendimu teisingai padarė pirmosios instancijos teismas.

57Dėl VPRĮ ir FPRĮ nuostatų taikymo

58Apelianto teigimu, išvadą apie VPRĮ ir FPRĮ reguliavimo tapatumą teismas nepagrįstai motyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, neatsižvelgęs, kad šioje nutartyje taip vertintas tik bendro pobūdžio pareigų atitikmuo. Pasak apelianto, teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti apelianto veiksmus sudarant sutartis su K. M., A. N., E. Š. pagal FPRĮ įtvirtintus reikalavimus bei taikyti griežtesnius MiFID nustatytus standartus šių ieškovų atžvilgiu, tuo pažeisdamas įstatymo negaliojimo atgal principą. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais argumentais, kadangi juos paneigia kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika iš esmės panašaus pobūdžio bylose (CPK 4 str.).

59Esant tokiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl VPRĮ ir FPRĮ reglamentavimo santykio, darytina išvada, kad dėl atsakovo veiksmų, iki sudarant sandorius su ieškovais K. M., A. N., E. Š., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė pagal FPRĮ įtvirtintus reikalavimus.

60Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo

61Nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovas pažeidė pareigą pateikti jiems, neprofesionaliems investuotojams, tiek informacijos, kad jie būtų galėję suprasti siūlomą investicinę priemonę, taip pat tinkamai neatskleidė investavimo rizikos, pažeidė pareigą veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, nesurinko reikiamos informacijos apie juos kaip investuotojus, neįsitikino jiems siūlomos finansinės priemonės tinkamumu bei jų neinformavo apie interesų konfliktą.

62Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog visa su investavimu susijusi informacija ieškovams buvo suteikta individualių susitikimų su jais metu; obligacijų pasirašymo sutarčių 1.13 punkte esantis nurodymas, apie investuotojo patvirtinimą, kad yra susipažinęs su programos prospektu, neįrodo, kad ieškovai su prospektu buvo supažindinti pakankamai iš anksto, kad galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą, todėl supažindinimas su programos prospektu ir galutinėmis sąlygomis tik sutarčių pasirašymo metu negali būti pripažintas atitinkančiu FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų; taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovams buvo tinkamai išaiškinta rizika investuojant būtent skolintomis lėšomis. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog išaiškinimo ieškovams pareigos atsakovas tinkamai neįvykdė. Be to, programos prospekte ir galutinėse sąlygose su investavimu skolintomis lėšomis susijusi rizika nebuvo aiškiai išskirta ir atskirai aprašyta nuo investavimo rizikos nuosavomis lėšomis (4 t., b. l. 2-80). Taip pat ieškovai nebuvo tinkamai informuoti, kad SASO įsigijimas skolintomis lėšomis yra susijęs su papildoma rizika, t. y. jiems turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistos aplinkybės, susijusios su investavimu būtent skolintomis lėšomis, įskaitant tokio sandorio galimą galutinį pelningumą investuotojui ir galimų nuostolių riziką. Atsakovui išimtinai akcentuojant siūlomo produkto pelningumą ir rizikos nebuvimą, ieškovai buvo įtikinti šio produkto saugumu.

63Kasacinis teismas, investicinių paslaugų byloje nagrinėdamas ar investuotojas buvo suklaidintas, pažymėjo, kad šiuo atveju svarbiausias yra galutinis rezultatas, t. y. svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Teisėjų kolegijos nuomone, kasacinio teismo išaiškinimai dėl atsakovo veiksmų vertinimo iki sandorių sudarymo finansų rinkų teisės normų kontekste sandorių nuginčijimo bylose, taikytini ir nagrinėjamoje byloje dėl nuostolių atlyginimo, kadangi visais atvejais vertintinas atsakovo veiksmų atitikimas tų pačių teisės aktų reikalavimams.

64Teisėjų kolegija, vertindama nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo atsakovo pareigos atskleisti informaciją iki sandorių sudarymo netinkamą vykdymą.

65Vienas iš sąžiningumo principo reikalavimų, esant ikisutartiniams santykiams, taip pat tiems, kurie susiklosto iki sutarčių dėl finansinių priemonių įsigijimo, yra pareiga atskleisti informaciją, reikšmingą sutarčiai sudaryti (CK 6.163 str.). Pareiga atskleisti tokią informaciją įtvirtinta konkrečius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, tarp jų ir FPRĮ nuostatose.

66Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai pagrįstai buvo priskirti prie neprofesionalių klientų kategorijos, kuriai yra taikomos investuotojų apsaugos priemonės, tarp jų ir nurodytos FPRĮ 22 straipsnio nuostatose. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama pasyvioji finansų tarpininko pareiga neklaidinti investuotojo – visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Pagal FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas, finansų tarpininkas turi aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones. Pažymėtina, kad tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visa reikalinga informacija turi būti pateikta aiškiai, nedviprasmiškai. Ji turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (

67Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2008 m. kovo 6 d. bankui suteikus investavimo rekomendacijas, ieškovai sudarė su banku skolinių obligacijų apmokėjimo sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias ieškovai už iš banko pasiskolintas lėšas įgijo banko išleistas obligacijas, susietas su akcijomis, vertybinių popierių ir prekių indeksais. Investuojantiems nuosavomis lėšomis bankas garantavo obligacijų nominalios vertės išpirkimą, be to, priklausomai nuo akcijų, su kuriomis buvo susietos obligacijos, rezultatų, investuotojai taip pat galėjo gauti priemoką – palūkanas. Tačiau ieškovai investavo ne nuosavomis, bet skolintomis lėšomis, sudarydami su banku skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, kurių 1.3 punktuose buvo įtvirtinta palūkanų norma nuo 4,85 proc. iki 7,8 proc. Dėl to siūlomo investavimo produkto rizikos laipsnis pasikeitė, nes tokiu atveju tam, kad siūlomas investicinis produktas būtų pelningas, jo gaunamos palūkanos turėjo atsverti už kreditą mokamas palūkanas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šį skirtumą bankas turi aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliems investuotojams ir įspėti juos dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovams SASO buvo pristatytos kaip palankios investicijos, kurias pasirinkus nuostolio galimybė yra maža ir minima kaip mažai įmanomas dalykas.

68Apelianto teigimu, teismas netinkamai vadovavosi 2011 m. rugsėjo 20 d. VPK išvada Nr. 06-891-(12.1-03), kurioje yra pažodžiui perrašytas 2011 m. liepos 28 d. VPK sprendimas Nr. 2K-16, kurio visa motyvuojamoji dalis, konstatuojanti banko pažeidimus, buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad iš VPK sprendimo motyvuojamosios dalies turi būti pašalintos išvados, jog banko veikla teikiant SASO platinimo banko skolintomis lėšomis paslaugą neatitiko teisės aktų reikalavimų, jog bankas šias paslaugas teikė netinkamai ir nebuvo sistemiškai tam pasirengęs, jog tariamai pažeidė VPRĮ, VPĮ, FPRĮ.

69Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo ne tik konstatuota, jog VPK neturėjo sprendime padaryti išvadų dėl banko kaltės ir galimų pažeidimų buvimo, tačiau ir nurodyta, kad VPK sprendimas gali būti ginčijamas atskirose civilinėse bylose, kuriose jis gali būti pateikiamas kaip kompetentingos institucijos vertinimas ar išvada, arba pirmosios instancijos teismo išskirtoje administracinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl žalos atlyginimo. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pašalinta tik atsakovo veiksmų teisinė kvalifikacija FPRĮ aspektu, tačiau nebuvo paneigta VPK išvados įrodomoji vertė faktinių aplinkybių nustatymo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Dėl to apelianto argumentai, susiję su netinkamu VPK 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 2K-16 vertinimu civiliniame procese, atmestini.

70Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiškinosi bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovui priklausančių pareigų vykdymu, išsamiai tyrė jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija, nesant teismo įvertintus įrodymus paneigiančių argumentų, šių įrodymų neatkartoja ir dėl jų plačiau nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).

71Dėl priežastinio ryšio

72Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje yra įrodyta, kad dėl netinkamo atsakovo pareigų prieš sudarant skolinimo obligacijų įsigijimui ir obligacijų pasirašymo sandorius vykdymo ieškovams nebuvo tinkamai išaiškinta visa su šių sandorių sudarymu susijusi rizika, netinkamai suteiktos investavimo rekomendacijos, ir dėl to ieškovai nesuvokė visos rizikos, o suvokdami visą galimą riziką minėtų sandorių nebūtų sudarę. Šiais argumentais teismas pagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovams kilusios žalos buvimą.

73Apeliantas neteisus, teigdamas, jog nėra priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų banko veiksmų ir tariamos žalos, kadangi ieškovų patirtus nuostolius sukėlė ne banko veiksmai, o pasaulinė ekonominė krizė, kurios bankas negalėjo nei numatyti, nei įtakoti. Kaip jau konstatuota, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo pareiga atskleisti informaciją iki sandorių sudarymo nebuvo vykdoma tinkamai, taip pat, kad atsakovas, teikdamas investicines paslaugas ieškovams, pažeidė teisės aktuose jam nustatytas pareigas, t. y. veikė interesų konflikto sąlygomis, apie tai tinkamai neinformuodamas ieškovų, nesuteikė ieškovams visos reikiamos informacijos, kurios pagrindu ieškovai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, ir nesurinko pakankamos informacijos apie investuotojų finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jie siekia naudodamiesi investicinėmis paslaugomis, ir suteikė investavimo rekomendaciją, neįsitikinęs siūlomos finansinės priemonės tinkamumu ieškovams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog skolinimo obligacijų įsigijimo sandorių ieškovai nebūtų sudarę, jei jiems būtų buvusi tinkamai išaiškinta visa su tuo susijusi rizika, kas kartu reiškia ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

74Dėl kaltės

75Pagal CK 6. 248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.).

76Byloje nustatyta, kad teismas tinkamai įvertino atsakovo pareigos atskleisti informaciją iki sandorių sudarymo vykdymą ir padarė pagrįstą išvadą, jog ši pareiga buvo vykdoma netinkamai, tačiau ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra pakankamai esmingas ir vienareikšmiškai lemiantis atsiradusius nuostolius.

77Apeliantas neteisus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kiekvieno iš ieškovų reikalavimų atsiradimą lėmusios faktinės aplinkybės, sandorių sudarymo motyvai buvo skirtingi ir individualūs, todėl turi būti vertinami kaip savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui, tačiau visus įrodymus ir aplinkybes vis vien vertino bendrai, nevertindamas ir neindividualizuodamas kiekvieno ieškovo atvejo. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas ne tik konstatavo, bet ir vertino individualias su kiekvienu ieškovu susijusias aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ne visos aplinkybės įvertintos tinkamai, kas sąlygoja skundžiamo sprendimo pakeitimą, konstatuojant, kad nagrinėjamu atveju dėl nuostolių atsiradimo yra kaltos abi sutarčių šalys (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., CK 6.248 str. 4 d.).

78Apeliantas nurodo, o ieškovai atsiliepime į skundą to neginčija, kad iš esmės visi ieškovai apie investavimo į SASO galimybę sužinojo iš savo pažįstamų, ar šeimos narių ir savo iniciatyva kreipėsi į banką. Atsakovas yra pateikęs ieškovų L. Š., V. Š., A. A., R. R., K. M., I. M., J. V. L. anketų duomenis, pagal kuriuos bankas jiems siūlė investuoti į susietas obligacijas, ir nors jose nenurodyta skolintomis ar nuosavomis lėšomis finansuojant investicijas, ir tik anketos apačioje daug mažesniu šriftu nurodyta, kad nepatariama investuoti į susietas obligacijas finansuojant investicijas skolintomis lėšomis, nes šis instrumentas jiems netinkamas (2 t., 15, 23, 89 b. l., 3 t., 90-101, 126-133 b. l.); ieškovių G. Š. ir D. S. anketų duomenis, pagal kuriuos bankas šioms ieškovėms siūlė investuoti į investicinius fondus arba III pakopos pensijų fondus ir įspėjo, kad investuoti nepataria į susietas obligacijas finansuojant investicijas skolintomis lėšomis, nes šis instrumentas joms netinkamas (2 t., 15 b. l., 3 t., 98, 100 b. l.); ieškovo V. S. 2007 m. lapkričio 8 d. atsisakymą pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, todėl bankas jį įspėjo, jog negalės nurodyti jam tinkamiausio finansinio instrumento (2 t., 89 b. l., 3 t., 97 b. l.); ieškovo R. R. anketos duomenis, pagal kuriuos bankas šiam ieškovui siūlė investuoti į susietas obligacijas finansuojant investicijas skolintomis lėšomis (3 t., 95 b. l.); ieškovės S. K. anketos duomenis, pagal kuriuos bankas šiai ieškovei siūlė investuoti į terminuotą indėlį, ir tik apačioje daug mažesniu šriftu nurodyta, kad nepatariama investuoti į susietas obligacijas finansuojant investicijas skolintomis lėšomis, nes šis instrumentas jai netinkamas (3 t., 93 b. l.). Nors pateiktieji duomenys ir neleido atsakovui objektyviai ir tinkamai įvertinti siūlomos finansinės priemonės tinkamumo ieškovams, tačiau taip pat parodo, kad ieškovams buvo suteikta informacijos, leidžiančios suabejoti jų pasirinktu investavimo sprendimu. Atsakovas taip pat yra pateikęs išrašus iš VĮ Registrų centro apie tai, kokiose bendrovėse ieškovai dirba, ar yra vadovai ar valdymo organų nariai ieškovai, taip pat kokį turtą jie turi ar turėjo (7 t., 80-113 b. l.). Ir nors visi ieškovai nebuvo profesionalūs investuotojai ir iki minėtų sandorių pasirašymo neturėjo atitinkamos investavimo patirties (tai, kad kai kurie ieškovai turėjo kitokios investavimo patirties neturi lemiamos reikšmės, atsižvelgiant į aptartą investavimo į SASO specifiką), aplinkybės, kad ieškovai yra išsilavinę, buvę ir esami bendrovių valdymo organų nariai ar akcininkai, spręstina, kad turėjo suvokti, jog investicija į obligacijas yra susijusi su tam tikra rizika. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovai investavo dideles pinigų sumas, ginčo sandoriai sudaryti ne tą pačią dieną, ieškovai įkeitė nekilnojamąjį turtą, galėjo ir turėjo suprasti, kad tokiame sandoryje yra galimi tam tikri investiciniai praradimai bei reali išieškojimo iš nekilnojamojo turto galimybė, jei prievolė nebus įvykdyta tinkamai, nes pačiose sutartyse taip pat yra nuostatų, nurodančių, kad ieškovams gali tekti padengti skolą bankui iš savo lėšų ar bankui gali tekti išieškoti iš įkeisto nekilnojamojo turto (1.1, 1.3, 6.1, 9.5 punktai), o prospekte ir galutinėse sąlygose įtvirtinta, kad SASO prieaugis priklauso nuo rinkos sąlygų ir ateityje gali svyruoti. Taigi ieškovai pagal turimas profesines žinias, susipažinęs su sandorių dokumentais, dėl netinkamo atsakovo elgesio teikiant informaciją apie SASO skolintomis lėšomis, nevisapusiško rizikų atskleidimo, negalėjo būti suklaidinti tiek, kad jei ne šis suklaidinimas, sandorių jie net nebūtų sudarę. Taip pat ieškovai nenuginčijo tos aplinkybės, kad prieš sudarant ginčo sutartis, jie turėjo laiko su jomis susipažinti, taip pat nepaneigė fakto, kad dėl sudaromų sandorių jie turėjo galimybę pasikonsultuoti su šios srities profesionalais. Bylos duomenys patvirtina, kad sutarčių sudarymas vyko keliais etapais, t. y. pirmiausia turėjo būti atliktas ieškovams priklausančio turto vertinimas, nes tik nustačius, kokia yra turto vertė, atsakovas galėjo pasiūlyti konkretų kiekį įsigyjamų obligacijų ir tuo pagrindu sudaryti sutartis, tada turėjo būti sudaryti hipotekos sandoriai, kuriais būtų įkeistas nekilnojamasis turtas, ir tik atlikus šias procedūras, galėjo būti sudaromos ginčo sutartys. Visiems šiems veiksmams buvo skirta pakankamai laiko, tačiau ieškovai, nors ir nebūdami profesionalūs investuotojai, tačiau turėdami verslo patirties, nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kad išsiaiškintų visas sudaromiems sandoriams reikšmingas aplinkybes, kurios galėjo turėti lemiamos įtakos priimant tokius investicinius sprendimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors vienas iš ieškovų argumentų, reikalaujant nuostolių atlyginimo, yra tai, kad atsakovo darbuotojai juos įtikino dėl ginčo sandorių sudarymo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad tokius sandorius ar atskiras jų sąlygas ieškovai būtų ginčiję ar su jomis nesutikę.

79Dėl žalos priteisimo

80Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

81Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, ir konstatavus, kad dėl žalos atsiradimo yra tiek ieškovų, tiek atsakovo kaltės, yra pagrindas ieškovų patirtus nuostolius sumažinti per pusę (50 proc.) ir atitinkamai tokiu laipsniu sumažinti atsakovo atsakomybės laipsnį, kadangi kiekvienos iš šalių padaryti pažeidimai pagal sunkumą vertintini labai panašiai, nors ir yra skirtingo pobūdžio.

82Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

83CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju byloje priimtas sprendimas pakeistas, ieškinį tenkinant mažesne dalimi, todėl spręstina dėl šalių turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

84Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

85Ieškovų prašomas priteisti pinigines sumas sumažinus pusiau, iš atsakovo ieškovams priteistinas žyminis mokestis proporcingas priteistai sumai (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

86Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 43 170 Lt žyminį mokestį. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteista suma sumažinta, tačiau bet kokiu atveju ji lemia maksimalaus indeksuoto žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 82 str.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad žyminio mokesčio išlaidos iš ieškovų apeliantui nepriteistinos.

87Atstovavimo išlaidas byloje (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje) patyrė tiek ieškovai, tiek atsakovas. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, ieškovų prašomos priteisti sumos sumažintos pusiau, t. y. tenkinta 50 procentų reikalavimų (atitinkamai 50 proc. netenkinta), kas lemia dalinį bylinėjimosi išlaidų priteisimą abiem šalims (CPK 93 str. 2 d.), tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo, protingumo principus, CPK 93 straipsnio 4 dalį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga skirstyti šalių patirtų atstovavimo išlaidų, todėl advokatų atstovavimo išlaidos nepriteistinos iš priešingos šalies.

88Pirmosios instancijos teisme patirti 87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovų reikalavimus patenkinus iš dalies, šios išlaidos turėtų būti priteistos ir iš ieškovų, ir iš atsakovo (87/2) (CPK 96 str.). Nagrinėjamu atveju kiekvienam iš ieškovų tenkančiai išlaidų sumai esant mažesnei negu teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10 Lt), tokios išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), o iš atsakovo priteista suma mažintina iki 43 Lt.

89Apeliacinės instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų nepatirta.

90Ieškovas E. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kuriuo prašo grąžinti sumokėtą 30 000 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje laikytinas vartotoju, todėl atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymi, jog tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2166/2013.

91Ieškovo prašymas netenkintinas, kadangi ieškinio patenkinimas iš dalies lemia žyminio mokesčio priteisimą iš atsakovo, todėl jis negali būti grąžintas. Apeliacinis skundas šiuo aspektu nebuvo teikiamas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas E. Š. yra sumokėjęs 30 000 Lt žyminio mokesčio (neindeksuotą sumą), jam iš atsakovo priteista suma, net ir sumažinta, vis vien sąlygoja maksimalaus žyminio mokesčio priteisimą.

92Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. vasario 14 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-2013/2014 bei Nr. 2-214/2014, pasisakė, kad santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2013).

93Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

94Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovams priteistas nuostolių atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

95„Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. 112029270):

96ieškovui A. N. (a. k. ( - ) 671 090 (šešis šimtus septyniasdešimt vieną tūkstantį devyniasdešimt) Lt 35 ct nuostoliams atlyginti, 10 711 (dešimt tūkstančių septynis šimtus vienuolika) Lt žyminio mokesčio;

97ieškovei L. Š. (a. k. ( - ) 11 703 (vienuolika tūkstančių septynis šimtus tris) Lt 78 ct nuostoliams atlyginti, 351 (tris šimtus penkiasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio;

98ieškovui V. Š. (a. k. ( - ) 70 047 (septyniasdešimt tūkstančių keturiasdešimt septynis) Lt 13 ct nuostoliams atlyginti, 2 101 (du tūkstančius vieną šimtą vieną) Lt žyminio mokesčio;

99ieškovei G. Š. (a. k. ( - ) 79 585 (septyniasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt 71 ct nuostoliams atlyginti, 2 388 (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio;

100ieškovui A. A. (a. k. ( - ) 159 053 (vieną šimtą penkiasdešimt devynis tūkstančius penkiasdešimt tris) Lt 32 ct nuostoliams atlyginti, 4 181 (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio;

101ieškovei D. S. (a. k. ( - ) 65 699 (šešiasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis) Lt 51 ct nuostoliams atlyginti, 1 971 (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio;

102ieškovei R. R. (a. k. ( - ) 45 205 (keturiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus penkis) Lt 86 ct nuostoliams atlyginti, 1 356 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio;

103ieškovui V. S. (a. k. ( - ) 212 131 (du šimtus dvylika tūkstančių vieną šimtą trisdešimt vieną) Lt 04 ct nuostoliams atlyginti, 5 243 (penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio;

104ieškovui R. R. (a. k. ( - ) 15 221 (penkiolika tūkstančių du šimtus dvidešimt vieną) Lt 59 ct nuostoliams atlyginti, 457 (keturis šimtus penkiasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio;

105ieškovei S. K. (a. k. ( - ) 70 047 (septyniasdešimt tūkstančių keturiasdešimt septynis) Lt 13 ct nuostoliams atlyginti, 2 101 (du tūkstančius vieną šimtą vieną) Lt žyminio mokesčio;

106ieškovui E. V. (a. k. ( - ) 43 889 (keturiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis) Lt 18 ct nuostoliams atlyginti, 1 317 (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika) Lt žyminio mokesčio;

107ieškovui K. M. (a. k. ( - ) 404 644 (keturis šimtus keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt keturis) Lt 62 ct nuostoliams atlyginti, 8 046 (aštuonis tūkstančius keturiasdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio;

108ieškovui I. M. (a. k. ( - ) 215 969 (du šimtus penkiolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt devynis) Lt 18 ct nuostoliams atlyginti, 5 319 (penkis tūkstančius tris šimtus devyniolika) Lt žyminio mokesčio;

109ieškovui E. Š. (a. k. ( - ) 3 482 599 (tris milijonus keturis šimtus aštuoniasdešimt du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis) Lt 10 ct nuostoliams atlyginti, 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt žyminio mokesčio;

110ieškovui J. V. L. (a. k. ( - ) 220 442 (du šimtus dvidešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt du) Lt 64 ct nuostoliams atlyginti, 5 409 (penkis tūkstančius keturis šimtus devynis) Lt žyminio mokesčio“.

111Iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. 112029270) į valstybės biudžetą priteistus 87 (aštuoniasdešimt septynis) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinti iki 43 (keturiasdešimt trijų) Lt.

112Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2006 m. vasario 14 d. atsakovo AB DNB banko (toliau – bankas arba atsakovas)... 5. Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2008 m. kovo 6 d., bankui suteikus... 6. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo nuostolių... 7. Ieškovai nurodė, kad kiekvienas jų skirtingu laiku, tačiau laikotarpiu nuo... 8. Prašomą priteisti žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai – mokėtinų... 9. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovų... 12. Teismas nustatė, kad SASO buvo teisėtas banko platinamas produktas, kurio... 13. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2008 m. kovo 6... 14. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma (šalių... 15. Pasisakydamas dėl byloje taikytinų teisės aktų, nustačiusių pareigas... 16. Pasisakydamas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, teismas konstatavo, jog tarp... 17. Atsakovas neginčija teisės aktų nustatytos pareigos aiškiai ir suprantamai... 18. Šioje byloje pareiga įrodyti, kad ieškovams buvo suteikta visa reikalinga... 19. Teismas nustatė, kad šalių sudarytų obligacijų pasirašymo sutarčių... 20. Teismas sutiko su Vertybinių popierių komisijos į bylą pateikta išvada,... 21. Vertindamas Dr. T. J. P. išvadą ir A. P. mokslinę išvadą (specialistas... 22. Teismas nustatė, kad iki ieškovai įgijo SASO, akcijų rinkos augo, todėl... 23. Iš reklaminės medžiagos, paaiškinimų turinio teismas nustatė, kad... 24. Kadangi įgyjant SASO skolintomis lėšomis ieškovams kaip investuotojams... 25. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovai būtų išreiškę... 26. Teismas nustatė, kad VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija,... 27. Iš ieškovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas padarė išvadą,... 28. Teismas pripažino įrodytais ieškovų teiginius, kad investiciją jiems,... 29. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas nustatė labiau tikėtina, jog,... 30. Teismas pripažino, kad atsakovas, teikdamas investicines paslaugas ieškovams,... 31. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsakovams... 32. Teismas nustatė, kad žalos dydį ieškovai apskaičiuoja kaip kiekvieno jų... 33. Pasisakydamas dėl ieškovų ieškinių dalyko, teismas atmetė atsakovo... 34. Teismas sprendė, kad pagal CK 6.131 straipsnį, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1... 35. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 36. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 37. Bankas ieškovams atskleidė visą informaciją apie investavimo į SASO... 38. Bankas neteikė ieškovams netinkamų investavimo rekomendacijų. Iki... 39. Bankas neveikė interesų konflikto sąlygomis, teismas nenurodė, kokiais... 40. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos... 41. Bankas ieškovams teikė netinkamas investavimo rekomendacijas. Formaliai... 42. Bankas veikė interesų konflikto sąlygomis. Interesų konfliktas egzistavo,... 43. Ieškovas E. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą dėl... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 46. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius... 47. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio... 49. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių... 50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančiais įrodymais... 51. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog... 52. Dėl ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo ... 53. Apeliantas nesutinka su civilinės atsakomybės taikymu nagrinėjamoje byloje,... 54. Esant tokioms aplinkybėms nepagrįstais laikytini apelianto argumentai,... 55. Išdėstyti argumentai paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad ieškovai iki... 56. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant ieškovų reikalavimo... 57. Dėl VPRĮ ir FPRĮ nuostatų taikymo... 58. Apelianto teigimu, išvadą apie VPRĮ ir FPRĮ reguliavimo tapatumą teismas... 59. Esant tokiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl VPRĮ ir... 60. Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo... 61. Nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovas... 62. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog visa su... 63. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų byloje nagrinėdamas ar... 64. Teisėjų kolegija, vertindama nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines... 65. Vienas iš sąžiningumo principo reikalavimų, esant ikisutartiniams... 66. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai pagrįstai buvo... 67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki... 68. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vadovavosi 2011 m. rugsėjo 20 d. VPK... 69. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nurodyta... 70. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai aiškinosi... 71. Dėl priežastinio ryšio... 72. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir... 73. Apeliantas neteisus, teigdamas, jog nėra priežastinio ryšio tarp tariamai... 74. Dėl kaltės... 75. Pagal CK 6. 248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama. Jeigu dėl... 76. Byloje nustatyta, kad teismas tinkamai įvertino atsakovo pareigos atskleisti... 77. Apeliantas neteisus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad... 78. Apeliantas nurodo, o ieškovai atsiliepime į skundą to neginčija, kad iš... 79. Dėl žalos priteisimo... 80. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad, kai... 81. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, ir konstatavus, kad dėl... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 83. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 84. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš... 85. Ieškovų prašomas priteisti pinigines sumas sumažinus pusiau, iš atsakovo... 86. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 43 170 Lt žyminį mokestį.... 87. Atstovavimo išlaidas byloje (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek... 88. Pirmosios instancijos teisme patirti 87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 89. Apeliacinės instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusių... 90. Ieškovas E. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą dėl... 91. Ieškovo prašymas netenkintinas, kadangi ieškinio patenkinimas iš dalies... 92. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija... 93. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 94. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria iš... 95. „Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. 112029270):... 96. ieškovui A. N. (a. k. ( - ) 671 090 (šešis šimtus septyniasdešimt vieną... 97. ieškovei L. Š. (a. k. ( - ) 11 703 (vienuolika tūkstančių septynis šimtus... 98. ieškovui V. Š. (a. k. ( - ) 70 047 (septyniasdešimt tūkstančių... 99. ieškovei G. Š. (a. k. ( - ) 79 585 (septyniasdešimt devynis tūkstančius... 100. ieškovui A. A. (a. k. ( - ) 159 053 (vieną šimtą penkiasdešimt devynis... 101. ieškovei D. S. (a. k. ( - ) 65 699 (šešiasdešimt penkis tūkstančius... 102. ieškovei R. R. (a. k. ( - ) 45 205 (keturiasdešimt penkis tūkstančius du... 103. ieškovui V. S. (a. k. ( - ) 212 131 (du šimtus dvylika tūkstančių vieną... 104. ieškovui R. R. (a. k. ( - ) 15 221 (penkiolika tūkstančių du šimtus... 105. ieškovei S. K. (a. k. ( - ) 70 047 (septyniasdešimt tūkstančių... 106. ieškovui E. V. (a. k. ( - ) 43 889 (keturiasdešimt tris tūkstančius... 107. ieškovui K. M. (a. k. ( - ) 404 644 (keturis šimtus keturis tūkstančius... 108. ieškovui I. M. (a. k. ( - ) 215 969 (du šimtus penkiolika tūkstančių... 109. ieškovui E. Š. (a. k. ( - ) 3 482 599 (tris milijonus keturis šimtus... 110. ieškovui J. V. L. (a. k. ( - ) 220 442 (du šimtus dvidešimt tūkstančių... 111. Iš atsakovo akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. 112029270) į valstybės... 112. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....