Byla e2-1099-418/2018
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys D. K., A. K., G. N., J. K., R. K., Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarė R. M

1Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant ieškovei Vidai M. Z., jos atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui, atsakovams G. Š. ir I. K., jų atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, tretiesiems asmenims A. K. ir R. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. Z. ieškinį atsakovams G. Š. ir I. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys D. K., A. K., G. N., J. K., R. K., Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarė R. M..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti apsimestine atsakovų G. Š. ir I. K. 2017 m. liepos 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 4036), dovanojimo sutartį laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi ir pagal šią sutartį perkelti ieškovei Vidai M. Z. 124/1483 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) dalies ir ūkio pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ); pirkėjo teisės ir pareigas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo G. Š. visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 4036), bendrasavininkas G. Š. padovanojo ne bendraturtei I. K. 124/1483 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), dalį ir ūkio pastatą, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ). Bendrasavininkui atsakovui G. Š. iki 2017 m. liepos 26 d. priklausė 124/1483 ha žemės sklypo dalis, pažymėta plane raide B ir ribų taškais 1, 2, 19, 18, 14, 231/1483 ha sklypo plote kartu su bendrasavininkais G. N., J. K. ir R. K. bei D. K. ir A. K.. Šiam bendrasavininkui priklausė ir ūkio pastatas 4I1, pažymėtas plane ribų taškais 49, 48, 47, 43, 42, esantis ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide A ir ribų taškais 2-21. Tačiau atsakovas, pažeisdamas bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, 2017 m. liepos 26 d., jam priklausančią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, padovanojimo ne bendraturtei atsakovei I. K., tuo pažeidė CK 4.79 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,bendraturčiai turi pirmumo teisę pirkti bendrąją nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš varžytinių“. Sudaryta dovanojimo sutartis atitinka visus apsimestinio sandorio požymius: 1) ja atsakovai siekė pridengti turto dalies pirkimo – pardavimo sandorį ir taip užkirsti kelią ieškovei pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti bendrąja daline nuosavybe esantį turtą; 2) atsakovas G. Š. turto dalį perleido ne bendraturtei, turėdamas tikslą ir toliau naudotis (faktiškai šia turto dalimi naudojasi, kaip savo nuosavybe ir po sutarties sudarymo) jam priklausančia gyvenamojo namo 1A1m dalimi, pastatu ir prie jo užimta žemės sklypo dalimi bei 9 m2 takų plotu, skirtu prieiti prie ūkio pastato. Atsakovas, jam priklausančioje pastato 1A1 negyvena, o patalpas naudoja trumpalaikiam asmenų apgyvendinimui; 3) atsakovas pastato 1A1m dalį iki sutarties sudarymo ir po jos sudarymo nuomoja ir panaudos sutartimi perleidęs atsakovei I. K., kuri šiose patalpose negyvena, o patalpas, pavadinusi ,,I. V. H.“ nuomoja ,,viešbučio‘‘ paslaugų teikimui; 4) atsakovas ūkio pastatą naudoja savo reikmėm, nes jame ir prie pastato yra laiko jo įgytas ir jam priklausančias statybines medžiagas (žvyrą, akmens skaldą, plytas, statybinius blokelius, trinkeles, medieną, visą statyboms vykdyti įrangą ir kitą žemės sklypo dalies priežiūrai reikalingą įranga (kastuvus, grėblius, šakes, žoliapjovę ir kt.). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. Š. ir I. K. sudarė apsimestinį sandorį, nes atsakovė nesinaudoja ir negali naudotis padovanotu turtu, kaip savarankiškais daiktais, kadangi šį turtą faktiškai naudoja atsakovas G. Š., o tai reiškia, ne ką kitą, kaip tai, jog dovana atlygintinė (sutarties 2.5 p.) ir sandoris apsimestinis; 5) apsimestinumo faktą patvirtina ir tai, kad atsakovai 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. liepos 26 d. laikotarpiu, sudarė kelis sandorius, t. y. 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo, 2017 m. sausio 1 d. nuomos ir 2017 m. liepos 17 d. panaudos sutartis, tais pačiais tikslais, todėl šie sandoriai, aiškintini ne izoliuotai, o atskleidžiant tikrąją šalių valią, išreikštą susitarimų visetu. Šiuo atveju 124/1483 ha žemės sklypo dalies ir ūkio pastato dovanojimo, nuomos ir panaudos sutartys sudarytos, turint tikslą pridengti tikrąjį pirkimo – pardavimo sandorį, pažeidžiant ieškovės pirmenybės teisę, suteiktą CK 4.79 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis.

5Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovo G. Š. dėka, nuo 2015 metų buvo nuo keturių iki aštuonių padidintas bendrasavininkų skaičius ir taip neužtikrinamas tinkamas žemės sklypo ir statinių naudojimas. Naudojimas tapo neefektyvus, kadangi žemės sklypas išskaldytas į menkavertes dalis, taip pat ir pagrindinis pastatas. Ieškovė kaip žemės sklypo bendrasavininkė, neteisėtai atsakovui perleidus 124 m2 žemės sklypo ir ūkio pastatą gina savo teises siekdama, kad ši žemės sklypo dalis ir ūkio pastatas būtų prijungti prie jos nuosavybės, tuo būtų užtikrintas efektyvesnis viso žemės sklypo naudojimas. Vieno bendrasavininko sumažinimas pasitarnautų geresniam viso žemės sklypo naudojimui. Atsakovai žinodami žemės sklypų kainas Druskininkų mieste, apsimesdami ir būdami nesąžiningi dovanojimo sutartyje 124 m2 žemės sklypą, įvertino 100 Eur, kai dovanojimo sutarties dieną jo vertė buvo 7 232 Eur, o indeksuota vertė 7 987 Eur. Sutarties šalys 21 m2 užstatymo ūkinį pastatą įvertino 100 Eur, kai jo vidutinė rinkos vertė 383 Eur. Tos pajamos, kurias atsakovė I. K. gavo natūra turėjo būti apmokestinamos 15 procentų tarifu. Tokiu būdu šalys pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir nuslėpė mokėtinus mokesčius valstybei.

6Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovai G. Š. ir I. K. pažįstami nuo 2015 metų, o nuo 2015 metų pavasario gyvena kartu viename bute, esančiame adresu M. K. Č. g. 90-28, Druskininkuose, veda bendrą ūkį. Faktiškai yra sugyventinai ir nors nėra susituokę, tačiau save laiko kaip šeima. Pažymi, kad 151657/404650 dalys gyvenamojo namo, esančio ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui G. Š., faktiškai tai yra apie 75 kv. m. dydžio atskiri apartamentai (butas), kurie yra izoliuoti nuo kitų šio namo patalpų ir yra skirti gyventi. Šie apartamentai yra pilnai pritaikyti teikti svečių apgyvendinimo paslaugas, tačiau šiuose apartamentuose apgyvendinimo paslaugų veiklą pagal bendrą susitarimą vykdo ne šių patalpų savininkas atsakovas G. Š., bet atsakovė I. K., kuri šią veiklą vykdo pagal verslo liudijimą. Todėl ieškovė yra neteisi savo ieškinyje nurodydama, kad atsakovas G. Š. ir toliau naudojaisi savo turtu, teikdamas apgyvendinimo paslaugas. Svečių ir turistų apgyvendinimo paslaugos šiuose apartamentuose yra teikiamos nuo 2017 metų sausio mėnesio. Svečių namai yra net ir pavadinti „I. V. H.“ („Ingos atostogų namai”), o reklaminė iškaba su šiuo pavadinimui yra patalpinta ant šio namo sienos. Atsakovė I. K. vykdydama apgyvendinimo paslaugų veiklą šiose patalpose, už šiuos apartamentus moka pagalvės mokestį Druskininkų savivaldybei, taip pat atsakovė I. K. yra sudariusi įvairias sutartis, susijusias su apgyvendinimo paslaugomis teikiamomis šiose patalpose. Esant tokiems artimiems santykiams, atsakovas G. Š. atsakovei I. K. dovanojimo sutartimi padovanojo dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. 1593-1000-1048, ir 124/1483 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ), su tikslu, kad atsakovė I. K., kuri prisideda prie bendro gyvenimo ir ūkio kūrimo, galėtų vykdyti ir plėsti savo verslą bei turėtų turtines garantijas ir būtų apsaugota jeigu ateityje atsakovai išsiskirtų ir nuspręstų toliau nebevesti bendro ūkio. Kadangi atsakovė I. K. šiose patalpose vykdo veiklą ir yra įkūrusi apgyvendinimo paslaugų verslą, todėl logiška, kad atsakovas G. Š. jai šį aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą jai padovanojo, norėdamas apsaugoti jos interesus. Nori pažymėti, kad atsakovas G. Š. dar tuo metu planavo padovanoti atsakovei I. K. visą jam kitą priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), tačiau to padaryti buvo negalima dėl nebaigtos forminti šių patalpų rekonstrukcijos dokumentacijos ir neatliktos pastato kadastrinių matavimų bylos, kurios atlikimas stringa būtent dėl ieškovės V. M. Z. kaltės. Todėl šiuo metu yra ruošiami gyvenamojo namo esančio adresu ( - ), kur ir randasi „I. V. H.“ svečių namų apartamentai, kadastriniai matavimai ir kai šie matavimai bus atlikti ir įteisinti, šis turtas taip pat bus padovanotas atsakovei I. K.. Dovanojimo sutartis tikrai buvo neapsimestinis sandoris, o atsakovų tikslas ir valia buvo būtent padovanoti šį turtą ir taip tik dar labiau sutvirtinti atsakovų tarpusavio santykius. Ieškovė neįrodė fakto, kad dovanojimo sutartis buvo atlygintinė ji tik pateikė deklaratyvų teiginį, kurio nepagrindė jokiais įrodymais. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji nėra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi apie šį sandorį ji sužinojo 2017 m. lapkričio 22 d. kai iš Druskininkų miesto apylinkės teismo gavo teismo procesinius dokumentus ir pažymi, kad atsakovai šio sandorio nuo nieko neslėpė ir stengėsi jį kuo skubiau išviešinti, todėl ši dovanojimo sutartis nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2017 m. liepos 28 d., todėl 3 mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo jo išviešinimo dienos. Ieškovė ne tik kad galėjo, tačiau ir turėjo galimybę susipažinti su išviešinta informacija, juo labiau, kad tarp ieškovės ir atsakovų pastoviai vyko nesutarimai ir susirašinėjimai, susiję su šiuo nekilnojamuoju turtu, kurį šalys valdo ir disponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teise. Prašo taikyti ieškinio senaties institutą.

7Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai nuo 2016 metų gyvena kartu, atsakovės motinai priklausančiame bute, vykdo bendrą veiklą. Atsakovui G. Š. priklausančiose patalpose Š. J. g. 13, nuomoja patalpas. Tai buvo dovana šeimos nariui, todėl nebuvo tikslo ją įvertinti. Atsakovai gyvena kaip šeima, visus mokesčius moka iš bendrų pinigų. Faktiškai visas nekilnojamasis turtas yra perduotas atsakovei I. K., tačiau tvarkomas abiejų atsakovų kartu, nes tai yra šeimos turtas. Nuomos ir panaudos sutartys buvo sudarytos dėl to, kad atsakovė turi verslo liudijimą, todėl buvo reikalingas pastato naudojimo pagrindas, nes atsakovai nėra susituokę. Atsakovai yra turėję kitas šeimas, todėl buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kad vėliau nebūtų niekas nuskriaustas.

8Tretysis asmuo A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad yra nekilnojamojo turto esančio ( - ), bendrasavininkas. Atsakovus pažįsta apie du metus, nuo tada kai tapo turto bendrasavininku. Atsakovai vykdo bendrą verslą. Mano, kad dovanojimo sutartis yra šeimos reikalas. Dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

9Tretysis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai.

10Tretieji asmenys J. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė I. K. yra atsakovo G. Š. gyvenimo partnerė, o Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia dovanoti savo šeimos nariams ar gyvenimo partneriams.

11Tretysis asmuo R. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jo nuomone gaišinamas teismo laikas. Atsakovai laukia šeimos padidėjimo. Ieškovė yra prirašiusi daug skundų ant kiekvieno turto bendrasavininkio visoms valstybinėms institucijoms, nors būna įrodyta, kad ji neteisi. Su ieškovės ieškiniu nesutinka.

12Tretysis asmuo J. K. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai.

13Tretysis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovai kreipėsi į notaro biurą 2017 m. liepos 20 d., pareiškė, kad nori sudaryti turto dovanojimo sutartį ir prašė užsakyti Registrų centre šiam sandoriui reikalingus nekilnojamojo turto duomenų tikslinimus. Turto savininkas G. Š. nurodė, kad dovanoja I. K. jam priklausančias 124/1483 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir visą ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu: ( - ). Dovanotojas aiškiai išsakė savo norą ir valią sudaryti būtent dovanojimo sutartį. Šalių nesiejo giminystės ryšiai, todėl notarė atidžiai ir išsamiai aiškinosi tikrąją šalių, ypač dovanotojo, valią. G. Š. asmeniškai, tvirtai ir neabejodamas patvirtino, kad šį jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą dovanoja, t. y. be jokio atlygio ir be jokių sąlygų ar įsipareigojimų perleidžia I. K. G. Š. ir I. K. 2017 m. liepos 26 d. atvykus į notaro biurą, notarė dar kartą pasitikslino ir aiškinosi ar šalys sudaro būtent dovanojimo sutartį, ar nemokamas bet kokia forma atlygis. Dar kartą šalims paaiškino, kad, jeigu dovanotojas gauna kokią nors, kad ir simbolinio dydžio pinigų sumą ar atlygį bet kokia kita forma, tai bus jau kitokio pobūdžio sutartis, t. y. pirkimas – pardavimas. Dovanotojas aiškiai išreiškė savo valią, t. y. žodžiu patvirtino, kad šį turtą jis ne parduoda, bet atiduoda be jokio atlygio, jokie pinigai jam nemokami, o dovanoja I. K. todėl, kad gyvenime juos sieja artimi ryšiai. I. K. patvirtino, kad jai dovanojamą turtą priima. Su abiem asmenimis bendravo pakankamai ilgai. Nebuvo jokių priežasčių, draudžiančių sudaryti šį dovanojimo sandorį.

14Tretysis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.

15Tretysis asmuo G. N. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai.

16Ieškinys atmestinas.

17Ieškovės, jos atstovo, atsakovų ir jų atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei Vidai M. Z., atsakovui G. Š. ir tretiesiems asmenims D. K., A. K., G. N., J. K., R. K. iki 2017 m. liepos 26 d. dalinės nuosavybės teise priklausė 0,1483 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, ( - ). Atsakovai G. Š. ir I. K. 2017 m. liepos 26 d. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4036, pagal kurią atsakovas G. Š. padovanojo jam priklausančią 124/1483 ha dalį žemės sklypo ir ūkio pastatą, unikalus numeris ( - ). Atsakovui G. Š. po dovanojimo sutarties sudarymo žemės sklype unikalus Nr. ( - ), liko nuosavybės teise priklausant gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), dalis.

18Ieškovė nurodo, kad atsakovas, pažeisdamas bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, 2017 m. liepos 26 d., jam priklausančią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, padovanojimo ne bendraturtei atsakovei I. K., o žemės sklypo dalies ir ūkio pastato dovanojimo sutartis sudaryta turint tikslą pridengti tikrąjį pirkimo – pardavimo sandorį, šis dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Tuo pagrindu ieškovė ir jos atstovas prašo pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine ir perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas.

19Atsakovai nurodo, kad jie nesiekė sudaryti apsimestinio sandorio, nekilnojamasis turtas buvo padovanotas kaip šeimos nariui, atsakovai gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, vykdo bendrą verslą. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties institutą, kadangi atsakovų manymu ieškovė praleido CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į teismą terminą.

20I. Dėl ieškinio senaties taikymo

21Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

23Atsakovai atsiliepime nurodo, kad dovanojimo sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2017 m. liepos 28 d. Ieškovė savo vardu yra užsakiusi ir atspausdinusi bei į bylą pateikusi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad ji turi prieigą ir laisvai disponuoja visa turima nekilnojamojo turto registro duomenų baze. Todėl ieškovė ne tik kad galėjo, tačiau ir turėjo galimybę susipažinti su atsakovų išviešinta informacija, juo labiau, kad tarp ieškovės ir atsakovų pastoviai vyko nesutarimai.

24Atsakovė nurodo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. lapkričio 22 d. gavusi iš Druskininkų miesto apylinkės teismo procesinius dokumentus ir dovanojimo sutartį civilinėje byloje Nr. 2-294-418/2018.

25Teismo vertinimu ieškovė nėra praleidusi CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi teismui nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kad ieškovei apie galimai pažeistas savo teises tapo žinoma anksčiau nei nurodo pati ieškovė. Teisme ieškovės ieškinys gautas 2018 m. sausio 10 d., ir šis terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2017 m. lapkričio 22 d., kada ieškovė gavo procesinius dokumentus iš teismo. Atsakovų nurodytos tokios aplinkybės kaip, kad ieškovė laisvai disponuoja visa turima nekilnojamojo turto registro duomenų baze ar tai, kad tarp ieškovės ir atsakovų vyksta nesutarimai, negali būti pagrindas pripažinti, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai ar aplaidžiai. Be to, pačioje dovanojimo sutartyje nurodytus duomenis, ieškovė galėjo įvertinti tik gavus pačią dovanojimo sutartį, todėl konstatuotina, kad ieškovė nėra praleidusi CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto 3 mėnesių ieškinio senaties termino.

26II. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių perkėlimo ieškovei

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.

28CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

29Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).). Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-259/2018).

30Kaip pirmiau minėta šiame sprendime, atsakovui G. Š. iki 2017 m. liepos 26 d. priklausė pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), 151657/404650 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 124/1483 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Atsakovas G. Š. 2017 m. liepos 26 d. padovanojo I. K. pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir 124/1483 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (Dovanojimo sutarties 2.1.1., 2.1.2. punktai). Šalys susitarė ir apdovanotoji sutinka, kad vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 2 punktu, dovanotojus G. Š., paliekama teisė neatlygintinai naudotis ta apdovanotojai I. K. priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią užima dovanotojui nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis, su teise prieiti ir privažiuoti prie šio pastato (Dovanojimo sutarties 2.5. punktas). Dovanojimo sutarties 5.4. punkte dovanotojas patvirtino ir garantavo, kad jokio atlygio už dovanojamą turtą jis iš apdovanotosios nėra gavęs ir negauna, pinigai jam nemokami, sutartis yra neatlygintina.

31Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir ja siekta pridengti pirkimo – pardavimo sandorį. Teismas nesutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais, kad dovanojimo sandoris prieštarauja CK, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms. Atsakovai tvirtino, kad jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Šias aplinkybes patvirtino ir tretieji asmenys J. K. ir R. K. atsiliepime, tai pat R. K. teismo posėdžio metu. Tretysis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. atsiliepime nurodė, kad notarė atidžiai ir išsamiai aiškinosi tikrąją šalių, ypač dovanotojo, valią. G. Š. asmeniškai, tvirtai ir neabejodamas patvirtino, kad šį jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą dovanoja, t. y. be jokio atlygio ir be jokių sąlygų ar įsipareigojimų perleidžia I. K., o dovanoja I. K. todėl, kad gyvenime juos sieja artimi ryšiai. Atsakovui G. Š. priklauso 151657/404650 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1593-1000-1015, kuriame atsakovai vykdo apgyvendinimo paslaugas. Patalpas įsirenginėjo (rekonstravo) kartu. Patalpa pavadinta „I. V. H.“, šios abiejų šalių (ieškovės ir atsakovų) nurodytos aplinkybės sutampa, jas patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys. Atsakovai nurodo, kad žemės sklypo dalies ir ūkinio pastato dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti atsakovų padėties stabilumą, t. y. atsakovams nesudarius santuokos, tačiau vedant bendrą ūkį ir vykdant bendrą verslą, galimų ateityje skyrybų atveju. Tokios atsakovų nurodytos aplinkybės byloje nepaneigtos. Be to, artimus atsakovų santykius patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Iš byloje pateiktos 2016 m. spalio 12 d. UAB „Akvasanita“ sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovo G. Š. adresas nurodytas ( - ). Ši sąskaitą faktūra išrašyta daugiau nei prieš metus iki dovanojimo sutarties sudarymo. Atsakovai nurodo, kad čia yra jų faktinė gyvenamoji vieta. Druskininkų savivaldybės administracijos pažyma patvirtina ir Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad ( - ), deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta. Iš į bylą pateiktos I. K. nėščiosios kortelės, pradėtos 2018 m. balandžio 20 d., matyti, kad kaip vyras (artimas asmuo) joje nurodytas atsakovas G. Š.. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų sudaryta 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartis buvo ar yra atlygintina. Teismo vertinimu dovanojimo sutartis sudaryta tarp kartu gyvenančių partnerių (sugyventinių), atsakovų nurodyti dovanojimo sutarties motyvai yra suprantami ir įtikinami. Ieškovės ir jos atstovo daromos prielaidos, kad gal būt atsakovė dovanotojui atsiskaitė kitu būdu neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Kita vertus pati ieškovė įrodinėdama, kad atsakovai dovanojimo sutartimi siekė pridengti pardavimo sandorį, nurodo, jog po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas G. Š. ir toliau naudojasi žemės sklypo dalimi ir ūkiniu pastatu, kas tik patvirtina atsakovų aplinkybes apie gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą. Ieškovės ir jo atstovas nurodo, kad atsakovai ginčo dovanojimo sutartyje dovanojimus daiktus, t. y. žemės sklypo dalį ir ūkio pastatą įvertino po 100 Eur, todėl dovanojimo sutartis turi būti pripažinta apsimestine ar tariamu sandoriu. Su tokiais argumentais teismas nesutinka ir pažymi, kad dovanojimo sutartyje yra nurodyta VĮ „Registrų centras nustatyta tikroji vidutinė rinkos vertė – ūkio pastato 383 Eur, o žemės sklypo dalies 7 232,64 Eur. Todėl vien ta ieškovės ir jos atstovo nurodyta aplinkybė, jog ginčo žemės sklypo dalį ir ūkinį pastatą šalys savo nuožiūra įvertino po 100 Eur, taip išvengiant valstybės mokesčių, negali būti pagrindu pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį siekiant pridengti pardavimo sandorį. Iš proceso šalių paaiškinimų bei paties šalių elgesio proceso metu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovų santykiai yra itin konfliktiški. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliami žemės naudojimo klausimai, reklamos iškabos, mokesčių mokėjimo, žemės sklypui žyma apie savavališką statybą ir kt., kas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas.

32Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

33Byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieškovės teiginių, kad už dovanotą žemės sklypo dalį ir ūkinį pastatą buvo kokiu nors būdu atsiskaityta. Ieškovė savo argumentų, kad dovanojimo sandoris buvo atlygintinas, nepagrindė leistinais įstatymo rašytiniais ar kitais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog atsakovas G. Š. dovanojimo sandorį sudarė siekdamas pridengti kitą sandorį ar neturėjo pagrindo ar motyvų sandorį sudaryti, nėra pagrindo. Sutarties laisvės principas, be kita ko, užtikrina asmenims teisę ne tik pasirinkti, kokį sandorį sudaryti, bet ir pasirinkti kitą sutarties (sandorio) šalį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).

34Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamą 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 4036) pripažinti apsimestiniu sandoriu ir perkvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius kaip pirkimo – pardavimo sandorį bei perkelti ieškovei Vidai M. Z. pirkėjos teises ir pareigas, todėl ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

35III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos į bylą nepateiktos, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 57,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

38ieškovės Vidos M. Z. ieškinį atmesti.

39Priteisti iš ieškovės Vidos M. Z., asmens kodas ( - ), valstybės naudai 57,94 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

40Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti apsimestine atsakovų... 5. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį... 6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 7. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus... 8. Tretysis asmuo A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad yra nekilnojamojo turto... 9. Tretysis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo... 10. Tretieji asmenys J. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su... 11. Tretysis asmuo R. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jo nuomone... 12. Tretysis asmuo J. K. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą... 13. Tretysis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. pateikė... 14. Tretysis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. į teismo... 15. Tretysis asmuo G. N. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Ieškovės, jos atstovo, atsakovų ir jų atstovo, trečiųjų asmenų... 18. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, pažeisdamas bendrasavininkų teises ir... 19. Atsakovai nurodo, kad jie nesiekė sudaryti apsimestinio sandorio,... 20. I. Dėl ieškinio senaties taikymo... 21. Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis parduota pažeidžiant... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties... 23. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad dovanojimo sutartis Nekilnojamojo turto... 24. Atsakovė nurodo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m.... 25. Teismo vertinimu ieškovė nėra praleidusi CK 4.79 straipsnio 3 dalyje... 26. II. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sandoris yra asmens... 28. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam... 29. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis... 30. Kaip pirmiau minėta šiame sprendime, atsakovui G. Š. iki 2017 m. liepos 26... 31. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie... 32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178... 33. Byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieškovės teiginių, kad už... 34. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovė neįrodė... 35. III. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 38. ieškovės Vidos M. Z. ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovės Vidos M. Z., asmens kodas ( - ), valstybės naudai... 40. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...