Byla 2S-538-273/2016

Dėl nuomos sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Kauno miesto muziejus

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. V. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-29050-615/2015 pagal ieškovės V. V. individualios įmonės patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei dėl nuomos sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Kauno miesto muziejus,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 20 d. sprendimą dėl nuomos sutarties su ieškove nutraukimo ir nekilnojamojo turto ( - ) perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Kauno miesto muziejui Nr. T-616, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (33.200) R-4457.

4Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti skundžiamų sprendimų 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos Nr. T-616 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Nr. (33.200) R-4457 galiojimą. Nurodė, kad ieškovei atlaisvinus ginčo patalpas ir ten įsikūrus Kauno miesto muziejui, teismui priėmus sprendimą ieškovės naudai, būtų sudėtinga iškeldinti Kauno miesto muziejų iš ginčo patalpų, ieškovė būtų priversta ieškoti patalpų savo ūkinei veiklai kitur.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovei palankus sprendimas negalėtų būti priimtas. Nurodė, kad pagal 2015 m. vasario 2 d. sutarties dėl ginčo nuomos 18.2 punktą Kauno miesto savivaldybės taryba galėjo nutraukti nuomos sutartį atsiradus būtinybei patalpas perimti savivaldybės poreikiams. Teismo vertinimu, kas yra būtina Kauno miesto bendruomenei, įgyvendinant Konstitucijos laiduotą bendruomenės savivaldos teisę, įstatymu yra suteikta nuspręsti ne ieškovei, ar teismui, o Kauno miesto savivaldybės tarybai. Ieškiniu yra siekiama ne užkirsti kelią ieškovės iškeldinimui iš ginčo patalpų nepasibaigus nuomos sutartyje numatytam dviejų mėnesių terminui, o yra reiškiami reikalavimai dėl paties nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas nurodė, kad vien antrojo ieškinio reikalavimo tenkinimas, ieškovei nesukeltų jokių savarankiškų teisinių pasekmių. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl būtų sudėtinga iškeldinti iš ginčo patalpų Kauno miesto muziejų, ieškovė nepateikė įrodymų, kaip jos verslo nepatogumai, kuriuos ji galimai patirs, apsunkintų ar padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

91. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumas nevertinamas;

102. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Ieškovė neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog ateityje neabejotinai kils sunkumų vykdant galimai ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą;

113. Teismas turėjo atsižvelgti į padarinius, kurie atsirastų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vadovaudamasis protingumo principais. Nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Ieškovei atlaisvinus ginčo patalpas, ten nedelsiant įsikurtų Kauno miesto muziejus, kurį, teismui priėmus sprendimą ieškovės naudai, būtų sudėtinga iškeldinti. Muziejaus išsikeldinimas atneštų abiem pusėms nuostolius;

12Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

131. Dalis ginčijamo sprendimo jau yra įvykdyta, dalis patalpų yra perduotos muziejui;

142. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliko preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą ir nustatė, kad ieškovei palankus sprendimas negali būti priimtas, todėl negalimas ir tokio sprendimo įvykdymo užtikrinimas;

153. Ieškovės teiginiai, jog sudėtinga būtų iš ginčo patalpų iškeldinti Kauno miesto muziejų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

18Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 str. 1 d. 1–10 p.); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 str. 1 d. 11 p.); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti ( CPK 145 str. 1 d. 6, 12 p.).

20Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-616, kuriuo nuspręsta nutraukti 2015 m. vasario 2 d. savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 201-9-49(3), sudarytą su ieškove ir Kauno miesto savivaldybei priklausančias patalpas, įskaitant ir tas, kurios buvo nuomojamos ieškovei, perduoti Kauno miesto muziejui, bei 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. (33.200) R-4457, kuriame pranešama apie 2015 m. vasario 2 d. savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 201-9-49(3) su ieškove nutraukimą nuo 2015 m. gruodžio 21 d. ir prašoma iki sutarties nutraukimo atlaisvinti nuomotas patalpas bei įvykdyti visus mokestinius įsipareigojimus, susijusius su išsinuomotu turtu.

21Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl atsakovų priimtų sprendimų panaikinimo, susijusių su ginčo nuomos sutarties nutraukimu, yra reikalavimai dėl pripažinimo, todėl tokiems reikalavimams nėra reikalingas priverstinis vykdymas. Ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo yra įvykdomi sprendimo priėmimo metu, tokiam teismo sprendimui netaikomas priverstinis vykdymas, todėl ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, net ir nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Akivaizdu, kad esant tokiems ieškinio reikalavimams, netenka prasmės ir galimos grėsmės dėl teismo sprendimo įvykdymo ar įvykdymo apsunkinimo vertinimas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevertinamas ieškinio pagrįstumas. Teismų praktikoje formuojamoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio/priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio/priešieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio/priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiamos nutarties priėmimo metu ginčo nuomos sutartis dar nebuvo nutraukta, ieškovei nebuvo pareikšti reikalavimai dėl iškeldinimo iš nuomojamų patalpų, nebuvo pateikta įrodymų apie kitų galimų neigiamų padarinių ieškovei atsiradimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovė ir trečiasis asmuo Kauno miesto muziejus patirs nuostolius, šiam įsikėlus į ginčo patalpas, ieškovei iš jų išsikėlus, o palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju trečiąjį asmenį iškeldinus iš ginčo patalpų, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną ginčo nuomos sutartis jau yra nutraukta. Ieškovė, ieškinyje reikšdama reikalavimus dėl atsakovų sprendimų panaikinimo, iš esmės ginčija ginčo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą ir siekia, kad nuomos teisiniai santykiai būtų tęsiami. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, kadangi neatitiktų tokių priemonių paskirties. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalima laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip procesinio pobūdžio priemonėmis, įpareigoti tęsti materialiuosius teisinius santykius, kai jie yra nutraukti. Atsakovo įpareigojimas vykdyti savo sutartines prievoles bylos nagrinėjimo teisme metu bei netrukdyti kitai sutarties šaliai vykdyti savo sutartines prievoles, prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei iš esmės reikštų ieškiniu pareikštais reikalavimais siekiamų tikslų įgyvendinimą dar bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme nesant išspręstam ginčui dėl sutarties nutraukimo teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-382/2010).

23Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.