Byla 2S-967-459/2020
Dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria pareiškėjos L. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 esant ieškovės prašymui dėl sprendimo priėmimo už akių ir atsakovei neatvykus į teismo posėdį tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškinį atsakovei L. Š., trečiasis asmuo Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas įpareigojo L. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir SĮ) numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-34 – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą, adresu ( - ) (toliau – ir statinys) bei sutvarkyti statybvietę. Teismas taip pat nusprendė, kad jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, tuomet leisti Inspekcijai nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š.

72.

8Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 netenkino atsakovės L. Š. pareiškimo dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-217-125/2013 Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1079-206/2016 pareiškėjos L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 laikė nepaduotu ir gražino pareiškėjai.

93.

10Plungės apylinkės teisme 2020 m. balandžio 20 d. vėl gautas pareiškėjos L. Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020 nustatė pareiškėjai L. Š. dešimties dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti bei išaiškino, kad nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną, o priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog pareiškėja įpareigotina patikslinti prašymą atnaujinti procesą minėtoje dalyje, nurodant proceso atnaujinimo pagrindą, konkretų prašymą, ką turėtų padaryti teismas atnaujinęs byloje procesą, taip pat aplinkybes, kuriomis grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėja sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą bei pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėja įpareigotina sumokėti įstatyme nustatytą žyminį mokestį arba pateikti išsamius duomenis, patvirtinančius sunkią jos finansinę padėtį, taip pat pateikti tinkamai patvirtintas teismui teikiamų dokumentų kopijas bei pakankamą jų skaičių, kad pakaktų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

114.

12Plungės apylinkės teisme 2020 m. gegužės 14 d. gautas pareiškėjos L. Š. prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Prašyme dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pareiškėja prašo leisti sumokėti žyminį mokestį po teismo sprendimo, nurodė, kad šiuo metu jos materialinė padėtis yra sunki, ji yra bedarbė, jokių pajamų negauna. Patikslintu prašymu pareiškėja nurodo, kad civilinio proceso atnaujinimo pagrindas pasireiškia teisės normų aktų pažeidimais. Teisės normų aktus pažeidė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau - Inspekcija). Pažeidimas pasireiškė tuo, jog Inspekcijos vyriausiasis specialistas 2011 m. sausio 20 d. neteisėtai pareiškėjai surašė savavališkos statybos aktą, kuris turi pagaminto dokumento požymių – jame nepagrįstai užfiksuotas naujai pastatytas pagalbinės paskirties pastatas, nors statinys buvo pastatytas 1968 metais. Yra 8 teisėti juridinę galią turintys dokumentai, kurių pagrindu civilinėje byloje Nr. 2- 91-325/2012 procesas turi būti atnaujintas. Paaiškina, kad teisminio nagrinėjimo metu civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 pareiškėja buvo pateikusi teismui du liudijimus, Salantų seniūnijos pažymą apie techninę inventorizaciją, 2005 m. birželio 23 d. dovanojimo sutartį, pirkimo-pardavimo sutartį, kurie įrodo, kad žemė ant kurios pastatytas statinys, nupirkta iš valstybės 2011 m. vasario 14 d. Teigia, kad 2017 m. birželio 15 d. sužinojo apie VĮ „Registro centro“ išrašą, kuris įrodo, jog statinys pastatytas 1968 metais. Nurodo, kad 2020 m. kovo 6 d. sužinojo apie Registrų centro „Statybos raidė“ valdomų pastatų ir įrengimų aprašymą, bei 1968 m. gruodžio 24 d. pastato inventorines žinias, kurie taip pat įrodo, jog statinys pastatytas 1968 metais. Pareiškėja patikslintame prašyme taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjos teisinius argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, juos vertino formaliai. Teismas vadovavosi Inspekcijos klaidinančiomis išvadomis bei nepagrįstomis teisės aktų normomis. Teismas sprendimu padarė esminę klaidą, kurią būtina taisyti atnaujinus procesą byloje. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos įrodinėjimo dalyką, pažeidė materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo praktikos. Buvo pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės į teisingą teismą. Jei teismas būtų atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktus teisinius argumentus bei rašytinius įrodymus ginant savo teisėtus interesus, būtų buvusios kitos teisinės pasekmės. Teisinės pasekmės pasireiškia tuo, jog teismas priėmė klaidingą sprendimą ir padarė pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

145.

15Plungės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje

16Nr. A2-1778-1081/2020 pareiškėjos L. Š. prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

176.

18Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais motyvai ir argumentais:

196.1.

20Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi pareiškėja už prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 turėjo sumokėti 100 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja jokios žyminio mokesčio dalies nesumokėjo ir pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios materialinės padėties. Teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje dėl pareiškimo trūkumų šalinimo pažymėjo, kad asmens prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti jo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja, patikslintame prašyme teigdama, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nes ji šiuo metu neturi jokio darbo, vėl iš esmės jokių jos turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, išskyrus Užimtumo tarnybos atmintinės ir informacijos apie paskirtą apsilankymą Užimtumo tarnyboje, nepateikė. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad procesinį dokumentą pareiškėjai parengė privatus teisininkas, kuriam ji sumokėjo pakankamai solidžią sumą. Duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, byloje nėra. Nesant duomenų apie pareiškėjos turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, akcijas, turimas lėšas bankuose ar kitose kredito įstaigose, galimai gaunamas išmokas iš Užimtumo tarnybos ir pan., daryti išvados, kad pareiškėjos turtinė padėtis kreipimosi į teismą dieną yra itin sunki ir ji neturi galimybės susimokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, teismas neturi pagrindo, todėl nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjos prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

216.2.

22Teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja prie patikslinto prašymo pridėjo papildomas dokumentų kopijas, patvirtintas teisinį išsilavinimą turinčio A. Z., kuris nėra įgaliotas atlikti notarinius veiksmus, byloje dalyvaujantis advokatas ar dokumentą išdavęs asmuo, todėl prie prašymo pridėtos dokumentų kopijos nėra tinkamai patvirtintos.

236.3.

24Taip pat pareiškėja patikslintame prašyme nepatikslino kada jai tapo žinomos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. neištaisė pareiškimo trūkumo ir nenurodė konkrečios datos, kada pareiškėja sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą bei nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

256.4.

26Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. pateikdama patikslintą pareiškimą kartu su priedais, ištaisė tik dalį teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodytų prašymo atnaujinti procesą trūkumų, t. y. nurodė teisinį pagrindą, kuriuo prašoma atnaujinti procesą ir konkretizavo, kokio teisinio rezultato tikisi atnaujinus procesą, tačiau pareiškėjai nenurodžius aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, ir nepateikus tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikus tinkamai patvirtintų pareiškimo priedų kopijų ir dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, laikytina, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

27III. Atskirojo skundo argumentai

287.

29Plungės apylinkės teisme 2020 m. birželio 3 d. teisme gautas pareiškėjos atskirasis skundas, kuriame nurodoma, kad jis teikiamas dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020, tačiau atskirojo skundo rezoliucine dalimi pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020 nustatė pareiškėjai septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

308.

31Patikslintu atskiruoju skundu, kuris Plungės apylinkės teisme gautas 2020 m. birželio 19 d., pareiškėja nurodo, kad jis teikiamas dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020, tačiau atskirojo skundo rezoliucine dalimi pareiškėja taip pat prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Kitur patikslintame atskirajame skunde pareiškėja prašo: panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį, leisti atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, remiantis CPK 330 straipsniu.

329.

33Iš esmės atskirasis skundas grindžiamas motyvais ir argumentais analogiškais išdėstytiems patikslintame prašyme, kuriuo pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Kiek tai susiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

349.1.

35Pareiškėja skundžia tą sprendimo dalį, kuria teismas prašo nurodyti pateiktų rašytinių įrodymų datas.

369.2.

37Teismo prašoma pareiškėjai atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, dėl sunkios materialinės padėties bei esant įvestam karantinui. Karantinas Lietuvoje įvestas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2020 m. kovo 16 d. ir galioja iki dabar. Teismas turėtų atžvelgti į karantino pasekmes ir leisti pareiškėjai sumokėti žyminį mokestį iki teismo sprendimo priėmimo.

389.3.

39Pareiškėjos įgaliotas atstovas, teisininkas A. Z. pasitikslino Plungės apylinkės teisme ar teismas priims teisininko tvirtinamus dokumentus. Plungės apylinkės teismas atsakė, jog jei teisininkas pats surašė dokumentus, turi teisinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą tai gali patvirtinti surašytą teismui dokumentą bei patvirtinti pridedamus dokumentus. Teisininkas A. Z. pridėjo dokumentus, patvirtinančius apie turimą teisinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

4010.

41Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

42Teismas konstatuoja:

43Atskirasis skundas atmestinas.

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

45Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4611.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4812.

49CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

5013.

51Kaip minėta, patikslintu atskiruoju skundu, kuris teisme gautas 2020 m. birželio 19 d., pareiškėja L. Š. nurodo, kad jis teikiamas dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020, tačiau atskirojo skundo rezoliucine dalimi pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Kitur patikslintame atskirajame skunde pareiškėja prašo: panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį, leisti atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, remiantis CPK 330 straipsniu.

5214.

53Patikslintas atskirasis skundas buvo priimtas. Taigi, šiuo metu pareiškėjai teisines pasekmes sukelia būtent Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo laikomas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui, o ne Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020, kuria pareiškėjai nustatytas septynių dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pagal CPK 367 straipsnio 1-3 dalis prašymus atnaujinti procesą atitinkamais atvejais nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tas teismas, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą, bei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Civilinę bylą Nr. 2-91-325/2012 nagrinėjo Kretingos rajono apylinkės teismas (dabar Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai).

5415.

55Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja patikslintu atskiruoju skundu iš esmės skundžia Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo laikomas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo laikomas nepaduotu bei grąžintas jį padavusiam asmeniui.

56Faktinės bylos aplinkybės

5716.

58Bylos duomenimis nustatyta, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 esant ieškovo prašymui dėl sprendimo priėmimo už akių ir atsakovei neatvykus į teismo posėdį tenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį (ieškinys teisme gautas 2011 m. gruodžio 5 d.) atsakovei L. Š. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, trečiasis asmuo Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas įpareigojo L. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-34 – nugriauti pagalbinės paskirties nesudėtingą I grupės pastatą (išorės išmatavimai plane pažymėti apie 3,70 m x 3,80 m), savavališkai pastatytą, adresu ( - ) bei sutvarkyti statybvietę. Teismas taip pat nusprendė, kad jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, tuomet leisti Inspekcijai nugriauti pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš L. Š.

5917.

60Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 netenkino atsakovės L. Š. pareiškimo dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-217-125/2013 Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

6118.

62CPK 279 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos; jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas. Taigi Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 įsiteisėjo 2013 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-217-125/2013.

6319.

64Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1079-206/2016 pareiškėjos L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 laikė nepaduotu ir gražino pareiškėjai. Plungės apylinkės teisme 2020 m. balandžio 20 d. vėl gautas pareiškėjos L. Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020 nustatė pareiškėjai L. Š. dešimties dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti. Plungės apylinkės teisme 2020 m. gegužės 14 d. gautas pareiškėjos L. Š. prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Plungės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020 pareiškėjos L. Š. prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

65Dėl trūkumų šalinimo

6620.

67Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

6821.

69Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsniai).

7022.

71Taigi, teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Įstatymas įsakmiai nustato teisines pasekmes, jeigu ieškovas nustatytu terminu nepašalina teismo nurodytų trūkumų. Tokiu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Šių įstatyme įsakmiai nustatytų teisinių pasekmių taikymas nevertintinas kaip konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos pažeidimas ar paneigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017.

7223.

73Nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti: procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4-6 punktai). Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje, be kita ko, nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose); turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

74Dėl proceso atnaujinimo

7524.

76CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas (CPK 369 straipsnio 1 dalis). Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

7725.

78Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

7926.

80Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 20 ir 21 p.).

81Dėl prašymo atnaujinti procesą dalyko ir pagrindo bei pateikimo terminų

8227.

83Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.). Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).

8428.

85Bylos duomenimis, pareiškėja pateikdama patikslintą prašymą pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 netinkamai vertino įrodymus, kurie įrodo, jog statinys pastatytas 1968 metais.

8629.

87CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8830.

89Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 25 ir 26 p.).

9031.

91Pažymėtina, kad pareiškėja patikslintame prašyme atnaujinti procesą konkrečiai neįvardijo, kada sužinojo apie aplinkybę, jos manymu, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą. Be to, iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012, kuria netenkintas atsakovės L. Š. pareiškimas dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, matyti jog pareiškėja jau teikdama šį pareiškimą rėmėsi aplinkybe, kad statinys galimai yra pastatytas ne naujai, o 1968 metais, bei teikė, jos manymu, tai patvirtinančius įrodymus. Tai, kad pareiškėja 2017 m. birželio 15 d. ir 2020 m. kovo 6 d. gavo papildomus tą pačią aplinkybę, jos manymu, patvirtinančius įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji apie šią aplinkybę sužinojo tik 2017 m. birželio 15 d. ar 2020 m. kovo 6 d.

9232.

93Kita vertus, CPK 3 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

9433.

95CPK 368 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.), nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose.

9634.

97Tačiau CPK 368 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d.) buvo nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte (redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d.) buvo nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).

9835.

99Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

10036.

101Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas nuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 įsiteisėjimo 2013 m. sausio 17 d. praėjus daugiau kaip penkeriems metams. Taigi, taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CPK 368 straipsnio 2 dalies redakcijas galiojančias nuo 2017 m. liepos 1 d., pareiškėja galėjo teikti prašymą atnaujinti procesą tik nurodydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatytas ir pagrindą atnaujinti procesą sudarančias aplinkybes, t. y. susijusias su EŽTT sprendimais. Tačiau pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė ir byloje duomenų apie tokias aplinkybes nėra.

10237.

103Net ir taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir CPK 368 straipsnio 2 dalies redakcijas galiojusias nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d. pareiškėja galėjo teikti prašymą atnaujinti procesą tik nurodydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d.) nustatytas ir pagrindą atnaujinti procesą sudarančias aplinkybes, t. y. pareiškėja turėjo nurodyti kokioje konkrečioje teisės normoje, esančios aiškios nuostatos, kurias reikėjo taikyti, nebuvo taikytos ar buvo netinkamai išaiškinta jų prasmė arba jų taikymui nebuvo nustatytos svarbios bylos aplinkybės ar neginčijamai neprotingai buvo įvertintos vertinamojo pobūdžio aplinkybės ir panašiai. Pareiškėja patikslintame prašyme tokių konkrečių teisės normų ir jose esančių aiškių nuostatų nenurodė.

10438.

105Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėja patikslintame prašyme nepatikslino aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. neištaisė prašymo trūkumo nustatyto Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020.

106Dėl dokumentų kopijų patvirtinimo

10739.

108Nagrinėjamu atveju pareiškėja prie patikslinto prašymo pridėjo papildomas dokumentų kopijas, patvirtintas teisinį išsilavinimą turinčio A. Z.. Byloje nėra duomenų, kad A. Z. būtų įgaliotas atlikti notarinius veiksmus, būtų byloje dalyvaujantis advokatas ar dokumentus išdavęs ar gavęs asmuo (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėja nepateikė tinkamai patvirtintų prašymo priedų kopijų, t. y. jos neatitinka rašytiniams įrodymams, kurie gali būti teikiami su prašymu atnaujinti procesą, keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 114 straipsnio 1 dalis 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 135 straipsnio 2 dalis, 369 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėja neištaisė ir šio prašymo trūkumo nustatyto Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020.

109Dėl žyminio mokesčio

11040.

111Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020).

11241.

113Pareiškėja prašė leisti sumokėti žyminį mokestį po teismo sprendimo priėmimo, nurodė, kad šiuo metu jos materialinė padėtis yra sunki, ji yra bedarbė, jokių pajamų negauna, t. y. prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios materialinės padėties. Tačiau pareiškėja jokios žyminio mokesčio dalies nesumokėjo, jokių jos turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, išskyrus Užimtumo tarnybos atmintinės ir informacijos apie paskirtą apsilankymą Užimtumo tarnyboje, nepateikė. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad procesinį dokumentą pareiškėjai parengė privatus teisininkas, kuriam už paslaugą ji sumokėjo. Duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, byloje nėra. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nesant duomenų apie pareiškėjos turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, akcijas, turimas lėšas bankuose ar kitose kredito įstaigose, galimai gaunamas išmokas iš Užimtumo tarnybos ir pan., daryti išvados, kad pareiškėjos turtinė padėtis kreipimosi į teismą dieną yra itin sunki ir ji neturi galimybės sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, teismas neturi pagrindo. Dėl išdėstytų argumentų taip pat nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjos prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Taigi pareiškėja neištaisė ir šio prašymo trūkumo nustatyto Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020.

114Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir bylos procesinės baigties

11542.

116Esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad pareiškėja neištaisė visų teismo nutartimi nustatytų prašymo atnaujinti procesą trūkumų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1778-1081/2020, kuria pareiškėjos L. Š. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

117Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Nutarė

118Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu už... 7. 2.... 8. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi... 9. 3.... 10. Plungės apylinkės teisme 2020 m. balandžio 20 d. vėl gautas pareiškėjos... 11. 4.... 12. Plungės apylinkės teisme 2020 m. gegužės 14 d. gautas pareiškėjos L. Š.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 5.... 15. Plungės apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi... 16. Nr. A2-1778-1081/2020 pareiškėjos L. Š. prašymo dėl žyminio mokesčio... 17. 6.... 18. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais motyvai ir... 19. 6.1.... 20. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi pareiškėja už prašymą atnaujinti... 21. 6.2.... 22. Teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartyje atkreipė pareiškėjos dėmesį,... 23. 6.3.... 24. Taip pat pareiškėja patikslintame prašyme nepatikslino kada jai tapo... 25. 6.4.... 26. Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. pateikdama patikslintą pareiškimą kartu... 27. III. Atskirojo skundo argumentai... 28. 7.... 29. Plungės apylinkės teisme 2020 m. birželio 3 d. teisme gautas pareiškėjos... 30. 8.... 31. Patikslintu atskiruoju skundu, kuris Plungės apylinkės teisme gautas 2020 m.... 32. 9.... 33. Iš esmės atskirasis skundas grindžiamas motyvais ir argumentais... 34. 9.1.... 35. Pareiškėja skundžia tą sprendimo dalį, kuria teismas prašo nurodyti... 36. 9.2.... 37. Teismo prašoma pareiškėjai atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo... 38. 9.3.... 39. Pareiškėjos įgaliotas atstovas, teisininkas A. Z. pasitikslino Plungės... 40. 10.... 41. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.... 42. Teismas konstatuoja:... 43. Atskirasis skundas atmestinas.... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 45. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 46. 11.... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 48. 12.... 49. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 50. 13.... 51. Kaip minėta, patikslintu atskiruoju skundu, kuris teisme gautas 2020 m.... 52. 14.... 53. Patikslintas atskirasis skundas buvo priimtas. Taigi, šiuo metu pareiškėjai... 54. 15.... 55. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja... 56. Faktinės bylos aplinkybės... 57. 16.... 58. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m.... 59. 17.... 60. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi... 61. 18.... 62. CPK 279 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių įsiteisėja po... 63. 19.... 64. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi... 65. Dėl trūkumų šalinimo... 66. 20.... 67. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 68. 21.... 69. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų... 70. 22.... 71. Taigi, teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų... 72. 23.... 73. Nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad kiekviename dalyvaujančio... 74. Dėl proceso atnaujinimo ... 75. 24.... 76. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl... 77. 25.... 78. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje,... 79. 26.... 80. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti... 81. Dėl prašymo atnaujinti procesą dalyko ir pagrindo bei pateikimo terminų... 82. 27.... 83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo... 84. 28.... 85. Bylos duomenimis, pareiškėja pateikdama patikslintą prašymą pirmosios... 86. 29.... 87. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali... 88. 30.... 89. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti... 90. 31.... 91. Pažymėtina, kad pareiškėja patikslintame prašyme atnaujinti procesą... 92. 32.... 93. Kita vertus, CPK 3 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad civilinių bylų procesas... 94. 33.... 95. CPK 368 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.)... 96. 34.... 97. Tačiau CPK 368 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2011 m. spalio 1... 98. 35.... 99. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad... 100. 36.... 101. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą... 102. 37.... 103. Net ir taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir CPK 368 straipsnio 2... 104. 38.... 105. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sutinka... 106. Dėl dokumentų kopijų patvirtinimo... 107. 39.... 108. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prie patikslinto prašymo pridėjo papildomas... 109. Dėl žyminio mokesčio... 110. 40.... 111. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės... 112. 41.... 113. Pareiškėja prašė leisti sumokėti žyminį mokestį po teismo sprendimo... 114. Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir... 115. 42.... 116. Esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad pareiškėja neištaisė visų teismo... 117. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339... 118. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti...