Byla 1A-442-478/2016
Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Algerdo Urbšio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, išteisintajai Ž. M., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, išteisintajam V. V., jo gynėjai advokatei Rūtai Survilienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. ir V. V. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

    1. Ž. M. buvo kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: Ž. M., būdama UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), vyriausiąja buhaltere, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. liepos 30 d., nesilaikydama įstatymų ir norminių aktų reikalavimų, aplaidžiai tvarkydama šios bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė:
      1. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, t. y. 2008 metais į buhalterinę apskaitą neįtraukė 15 200 kg juodojo metalo laužo už 4 485,00 Lt, nors turto nurašymo ir likvidavimo aktuose nurodė, kad duomenys į apskaitą įtraukti;
      2. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. UAB „( - )“ apskaitos registre „Medžiagų likučiai ir apyvarta“ eksploatacijos skyriuje 2008 m. sausio 1 d. užfiksuotas metalinių atramų po 231,15 Lt likutis 6 vnt., iš viso už 1 386,90 Lt, šis likutis be pasikeitimų apskaitoje buvo iki 2008 metų birželio mėn. Sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 6 užfiksuota, kad 6 metalinės atramos už 1 386,90 Lt nurašytos gatvių apšvietimo atstatymui po VST rekonstrukcijos. Tačiau UAB „( - )“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius 2008 m. birželio mėn. pasirašė 15 atliktų darbų aktų dėl miesto gatvių apšvietimo remonto, tačiau nei viename akte, skyriuje „medžiagos“, nebuvo nurodytos metalinės atramos. Todėl negalima nustatyti, ar buvo panaudotos 6 metalinės atramos už 1 386,90 Lt ;
      3. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. atliktų darbų akte Nr. 03-176 už 2008 m. gruodžio mėnesį įrašyta, kad atliekant įrengimo darbus K. V. gatvėje, buvo pastatyta 15 vnt. metalinių atramų, kurių masė iki 1 t., be to, šio akto skyriuje „medžiagos“ nurodyta 15 vnt. metalinių atramų su gembe kaina, iš viso 11 485,05 Lt, tačiau UAB „( - )“ sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 18 šiam objektui nurašyta 8 vnt. metalinių atramų ir 8 gembės, dėl to negalima nustatyti kiek faktiškai buvo pastatyta atramų;
      4. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. UAB „( - )“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius 2010 m. rugsėjo mėn. įformino 34 atliktų darbų aktus Nr. 67-100 dėl miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų atstatymo po vėtros. UAB „( - )“ išrašė 2010 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KGA Nr. 000899 - 253 748,80 Lt sumai. Pagal atliktų darbų aktus medžiagų vertė be PVM – 91 639,45 Lt, t. y. 1 392,19 Lt didesnė nei buvo nurašyta. Kadangi įrašai sunaudotų medžiagų nurašymo akte neatitinka atliktų darbų aktų duomenų, dėl to šiais veiksmais Kauno miesto savivaldybės biudžetui padarytas 1 392,19 Lt nuostolis;
      5. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. UAB „( - )“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius įformino 2010 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 114 dėl apšvietimo maitinimo punkto Šv. G. g. iškėlimo 3 389,14 Lt sumai ir išrašė 2010 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KGA Nr. 000913 - 3 389,14 Lt sumai. Pagal atliktų darbų aktą medžiagų kaina sudarė 1 264,63 Lt, iš jų metalinės atramos kaina 681,35 Lt, tačiau sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 10 už 2010 m. spalio mėn. užfiksuotas 1 metalinės atramos nurašymas pagal sutartį su UAB „K.“, tačiau nėra užfiksuotas medžiagų nurašymas objektui Šv. G. g. bei nėra nurašyta metalinė atrama už 681,35 Lt. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atsakingas asmuo technikė G. K. įformino 2011 m. sausio 31 d. Medžiagų nurašymo aktą - 1247 Šv. G. g. GA-21 iškėlimas, pagal šį aktą nurašyta medžiagų už 321,02 Lt, tačiau nėra nurašyta metalinė atrama už 681,35 Lt;
      6. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 4 straipsnio reikalavimus „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, t. y. netinkamai buvo vedama liuminescencinių lempų apskaita, kadangi po lempų utilizavimo (2009 m. balandžio 28 d.) bendrovė 2009 m. gegužės – 2011 m. sausio mėn. nurašė 133 vnt. liuminescencinių lempų (30+95+8), iš to skaičiaus eksploatacijos skyrius nurašė 125 vienetus ir remonto skyrius – 8 vienetus, tačiau bendrovė 2011 m. vasario 10 d. perdavimo-priėmimo aktu pridavė utilizavimui liuminescencinių lempų 1 150 vienetų, t. y. 1 017 vienetais daugiau nei buvo nurašyta;
      7. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, t. y. netinkamai ir neobjektyviai vedė gyvsidabrio lempų apskaitą, kadangi visų šviestuvų su gyvsidabrio lempos laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. buvo pakeistos du kartus, tačiau sunaudotų lempų perdavimo saugojimui aktai nesurašyti;
      8. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2008 metais 14 atvejų atliktų darbų aktuose užfiksuota sunaudotų medžiagų kaina didesnė nei nurašymo aktuose, dėl ko 2008 metais Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padarytas 49 091,68 Lt nuostolis;
      9. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2008 metais 4 atvejais sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo didesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2008 metais bendrovei buvo padarytas 1 902,09 Lt nuostolis;
      10. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2009 metais 7 atvejais sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo mažesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2009 metais Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padarytas 8 908,19 Lt nuostolis;
      11. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2009 metais 1 atveju sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo didesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2009 metais bendrovei buvo padarytas 162,06 Lt nuostolis;
      12. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2010 metais 4 atvejais sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo mažesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2010 metais Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padarytas 44 359,52 Lt nuostolis;
      13. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2011 metų gegužės – birželio mėn. 6 atvejais sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo mažesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2011 metais Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padarytas 16 294,42 Lt nuostolis.

5Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., t. y. Ž. M. buvo kaltinama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

    1. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), generaliniu direktoriumi, t. y. asmeniu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. kovo 17 d. aplaidžiai organizuodamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė:
      1. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, t. y. 2008 metais į buhalterinę apskaitą neįtraukė 15 200 kg juodojo metalo laužo už 4485,00 Lt, nors turto nurašymo ir likvidavimo aktuose nurodė, kad duomenys į apskaitą įtraukti;
      2. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. UAB „( - )“ apskaitos registre „Medžiagų likučiai ir apyvarta“ eksploatacijos skyriuje 2008 m. sausio 1 d. užfiksuotas metalinių atramų po 231,15 Lt likutis 6 vnt., iš viso už 1 386,90 Lt, šis likutis be pasikeitimų apskaitoje buvo iki 2008 metų birželio mėn. Sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 6 užfiksuota, kad 6 metalinės atramos už 1 386,90 Lt nurašytos gatvių apšvietimo atstatymui po VST rekonstrukcijos. Tačiau UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius 2008 m. birželio mėn. pasirašė 15 atliktų darbų aktų dėl miesto gatvių apšvietimo remonto, tačiau nei viename akte, skyriuje „medžiagos“, nebuvo nurodytos metalinės atramos. Todėl negalima nustatyti ar buvo panaudotos 6 metalinės atramos už 1 386,90 Lt ;
      3. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. atliktų darbų akte Nr. 03-176 už 2008 m. 12 mėnesį įrašyta, kad atliekant įrengimo darbus K. V. gatvėje, buvo pastatyta 15 vnt. metalinių atramų, kurių masė iki 1 t., be to, šio akto skyriuje „medžiagos“ nurodyta 15 vnt. metalinių atramų su gembe kaina, iš viso 11 485,05 Lt, tačiau UAB „( - )“ sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 18 šiam objektui nurašyta 8 vnt. metalinių atramų ir 8 gembės, dėl to negalima nustatyti kiek faktiškai buvo pastatyta atramų;
      4. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. UAB „( - )“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius 2010 m. rugsėjo mėn. įformino 34 atliktų darbų aktus Nr. 67-100 dėl miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų atstatymo po vėtros. UAB „( - )“ išrašė 2010 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KGA Nr. 000899 - 253 748,80 Lt sumai. Pagal atliktų darbų aktus medžiagų vertė be PVM – 91 639,45 Lt, t. y. 1 392,19 Lt didesnė nei buvo nurašyta. Kadangi įrašai sunaudotų medžiagų nurašymo akte neatitinka atliktų darbų aktų duomenų, dėl to šiais veiksmais Kauno miesto savivaldybės biudžetui padarytas 1 392,19 Lt nuostolis;
      5. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. UAB „( - )“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius įformino 2010 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 114 dėl apšvietimo maitinimo punkto Šv. G. g. iškėlimo 3 389,14 Lt sumai ir išrašė 2010 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KGA Nr. 000913 - 3 389,14 Lt sumai. Pagal atliktų darbų aktą medžiagų kaina sudarė 1 264,63 Lt, iš jų metalinės atramos kaina 681,35 Lt, tačiau sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 10 už 2010 m. spalio mėn. užfiksuotas 1 metalinės atramos nurašymas pagal sutartį su UAB „K.“, tačiau nėra užfiksuotas medžiagų nurašymas objektui Šv. G. g. bei nėra nurašyta metalinė atrama už 681,35 Lt. UAB „( - )“ atsakingas asmuo technikė G. K. įformino 2011 m. sausio 31 d. Medžiagų nurašymo aktą - 1247 Šv. G. g. GA-21 iškėlimas, pagal šį aktą nurašyta medžiagų už 321,02 Lt, tačiau nėra nurašyta metalinė atrama už 681,35 Lt;
      6. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 4 straipsnio reikalavimus „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, t. y. netinkamai buvo vedama liuminescencinių lempų apskaita, kadangi po lempų utilizavimo (2009 m. balandžio 28 d.) bendrovė 2009 m. gegužės – 2011 m. sausio mėn. nurašė 133 vnt. liuminescencinių lempų (30+95+8), iš to skaičiaus eksploatacijos skyrius nurašė 125 vienetus ir remonto skyrius – 8 vienetus, tačiau bendrovė 2011 m. vasario 10 d. perdavimo-priėmimo aktu pridavė utilizavimui liuminescencinių lempų 1 150 vienetų, t. y. 1 017 vienetais daugiau nei buvo nurašyta;
      7. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, t. y. netinkamai ir neobjektyviai vedė gyvsidabrio lempų apskaitą, kadangi visų šviestuvų su gyvsidabrio lempos laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. buvo pakeistos du kartus, tačiau sunaudotų lempų perdavimo saugojimui aktai nesurašyti;
      8. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2008 metais 14 atvejų atliktų darbų aktuose užfiksuota sunaudotų medžiagų kaina didesnė nei nurašymo aktuose, dėl ko 2008 metais Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padarytas 49 091,68 Lt nuostolis;
      9. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2008 metais 4 atvejais sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo didesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2008 metais bendrovei buvo padarytas 1 902,09 Lt nuostolis;
      10. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2009 metais 7 atvejais sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo mažesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2009 metais Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padarytas 8 908,19 Lt nuostolis;
      11. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2009 metais 1 atveju sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo didesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2009 metais bendrovei buvo padarytas 162,06 Lt nuostolis;
      12. 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y. 2010 metais 4 atvejais sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksavo mažesnę panaudotų medžiagų kainą negu buvo įrašyta atliktų darbų aktuose, dėl ko 2010 metais Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padarytas 44 359,52 Lt nuostolis.

6Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 17 d., t. y. V. V. buvo kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

    1. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Ž. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio l dalyje, ir nubausti 40 MGL dydžio bauda; V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsni l dalyje, ir nubausti 40 MGL dydžio bauda.
      1. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl priimtas išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroras pažymi, jog aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs - pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.
      2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad specialistės G. K. išvada negali būti vertinama kaip įrodymas, kuriuo galima būtų pagrįsti kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą. Teismas specialistės išvados nevertino kaip įrodymo, o ją atmetė vertindamas teisminio tyrimo metu atliktas kaltinamųjų ir liudytojų apklausas, tame tarpe ir liudytojos pateiktą konsultacinę išvadą.
      3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje, nurodoma, kad pridėta prie bylos konsultacinė išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai, o jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę išvadą, specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, asmuo, davęs tokią išvadą, kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas. Proceso dalyvio teismui pateikta konsultacinė išvada paprastai prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės akto išvadoms. Tokiais atvejais teismai turi imtis priemonių prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados ar ekspertizės akto priežastims išsiaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti.
      4. Kadangi teismas konsultacinę išvadą pateikusį asmenį, t. y. E. T., apklausė kaip liudytoją, ši konsultacinė išvada negali būti vertinama kaip dokumentas. Tokiu būdu baudžiamojoje byloje yra tik vienos specialistės, t. y. G. K. pateiktos 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. specialisto išvados dėl UAB „( - )“ ūkinės - finansinės veiklos, kuriose konstatuota, kad dėl tyrimo metu nustatytų ir išvardintų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Šias savo pateiktas išvadas specialistė patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, kai buvo apklausta kaip specialistė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad išvadas pateikusi specialistė yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, buhalterinės apskaitos specialybę, ekonomisto kvalifikaciją ir septyniolikos metų darbo stažą objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje.
      5. Prokuroras skunde nurodo, kad jeigu teismas ir būtų liudytoją E. T. apklausęs kaip specialistę, kuri pateikė konsultacinę išvadą, teismas būtų padaręs esminį baudžiamojo proceso įstatyto pažeidimą, kadangi nepakankamas prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados priežasčių išsiaiškinimas, kurioje iš išvadų duomenys yra patikimesni, ir nepakankamas motyvavimas nuosprendyje, kuria iš byloje esančių išvadų grindžiamos teismo išvados, pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-641).
    2. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis V. V. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
      1. Išteisintasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Padaryta pagrįsta išvada, jog specialistės G. K. išvada nėra įrodymas, įrodantis jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pateikta konsultacinė išvada buvo tinkamai įvertinta, apklausta liudytoja ją davusi auditorė, su kurios parodymais iš dalies sutiko ir specialistė G. K.. Jo vadovaujamu laikotarpiu UAB „( - )“ buvo patvirtinta apskaitos politika, atitinkanti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, buvo organizuojama buhalterinė apskaita. Bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė kvalifikuotas specialistas, vyko inventorizacijos, bendrovę kiekvienais metais auditavo nepriklausomas auditorius, nuolat buvo leidžiami veiklos įsakymai, sudaromos komisijos, atliekami kiti veiksmai, įrodantys buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą.
    3. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintoji Ž. M. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
      1. Išteisintoji nurodo, kad prokuroras skunde nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų motyvuotai paneigti nuosprendyje išdėstyti išteisinimo motyvai, o remiamasi išimtinai specialistės išvada, apeliuojant į jos neva aukštą kvalifikaciją ir didelę patirtį. Išteisintosios nuomone, ši specialisto išvada yra visiškai nepagrįsta ir suabsoliutinama. Be to, pažymima, kad specialisto ar eksperto išvada teismui nėra privaloma ir kad ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.
      2. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti specialaus tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto (specialisto) išvadą ar jos dalį galima tada, kai kyla pagrįstų abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes eksperto ar specialisto išvada, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Būtent taip ir yra skundžiamame nuosprendyje, t. y. jame pateiktas byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų - ir specialistės išvados) vertinimas, motyvuotai nurodant, kodėl teismas nesiremia specialistės išvada.
    4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji bei jų gynėjai advokatai prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
    5. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
    6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir niekas nekaltas nėra nubaustas.
    7. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Pažymėtina, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).
    8. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą. Nors išteisintasis V. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu kėlė versiją, jog jis, kaip UAB „( - )“ generalinis direktorius negali būti šio nusikaltimo subjektas, nes įmonėje dirbo ir buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė Ž. M., tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikalstamo apskaitos tvarkymo bylose nurodoma, kad nors apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, už jį atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-127-976/2016).
    9. Nagrinėjamu atveju tiek Ž. M., tiek V. V. yra tinkami subjektai, galintys atsakyti baudžiamąja tvarka pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas juos išteisino nenustatęs, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas), t. y. teismas nenustatė, jog dėl aplaidžiai vedamos buhalterijos būtų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliacinės instancijos teismas šiam išteisinimo pagrindui pritaria. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui (-ams) kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).
    10. Analizuojamu atveju, siekiant įvertinti, ar kilo aukščiau nurodyto pobūdžio padariniai, ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistei, kuri 2012 m. rugpjūčio 10 d. pateikė savo išvadą Nr. 5-1/109 (t. 3, b. l. 4-70), kurioje konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. dėl įvairių išvadoje aprašytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimo metu tai pačiai specialistei buvo pateikti papildomi UAB „( - )“ dokumentai, susiję su išteisintiesiems inkriminuota nusikalstama veika, tačiau 2014 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/61 (t. 8, b. l. 4-12) konstatuota, jog šie dokumentai neturi įtakos ankstesnės duotos išvados rezultatams.
    11. Bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. V. gynėja advokatė R. S., realizuodama ginamojo teisę teikti teismui įrodymus ir dalyvauti juos tiriant (BPK 22 straipsnio 3 dalis), pateikė 2016 m. sausio 21 d. Konsultacinę išvadą, kurią suformulavo aukštąjį ekonominį universitetinį išsilavinimą įgijusi bei dvidešimties metų darbo patirtį ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje turinti E. T.. Šioje išvadoje yra išanalizuotos ir sukritikuotos FNTT prie LR VRM specialistės pateiktos išvados Nr. 5-1/109 ir Nr. 5-1/61, kurios palygintos su UAB „( - )“ dokumentais, gautais 2015 m. spalio 1 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu. Konsultacinės išvados rengėja kaip liudytoja buvo apklausta ir teisiamojo posėdžio metu, kur patvirtino savo teiktos konsultacinės išvados teisingumą ir pažymėjo, kad įmonės veiklą bei turtą iš esamų dokumentų galima pilnai apskaičiuoti. Šiame posėdyje dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo metu dvi išvadas pateikusi specialistė G. K., kuri sutiko su tam tikrais E. T. pastebėjimais bei padarytomis išvadomis, todėl kaltinimo sunkumas bei apimtis V. V. bei Ž. M. prokuroro iniciatyva buvo sumažinta, t. y. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, taip pat vietoj abiems kaltinamiesiems inkriminuotų penkiolikos epizodų, palikta trylika epizodų Ž. M. ir dvylika epizodų V. V.. Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog su tam tikrais konsultacinės išvados aspektais specialistė G. K. sutiko, tačiau iš esmės jos ir E. T. pateiktos išvados skiriasi. Paprastai tokiais atvejais skiriama ekspertizė, tačiau šiuo atveju toks prokuroro prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Prašymo skirti pakartotinį UAB „( - )“ ūkinį finansinį tyrimą prokuroras nėra išreiškęs apeliaciniame skunde, to jis nepageidavo ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, siekiant išsiaiškinti inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties buvimą ar nebuvimą V. V. bei Ž. M. veiksmuose, užtenka išanalizuoti visų liudytojų parodymus, pačių išteisintųjų parodymus, duotus viso proceso metu, taip pat palyginti visas byloje esančias specialistų išvadas visų byloje surinktų duomenų kontekste. Pažymėtina, jog specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuriuo gali būti grindžiamas asmens kaltumas, tačiau šiai išvadai negali būti suteikiama išskirtinė ar prioritetinė reikšmė, ją lyginant su kitais įrodymais. Prokuroras apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nurodo išskirtinai tik vieną argumentą, kodėl nuosprendis yra neteisėtas, t. y. nepakankamai įvertinta G. K. specialisto išvada Nr. 5-1/109 bei ją papildanti išvada Nr. 5-1/61. Jokių kitų byloje surinktų duomenų prokuroras neanalizuoja ir jų nevertina. Tokiam selektyviam įrodymų vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir analizuoja visus proceso metu užfiksuotus duomenis.
    12. Pagal pateiktą patikslintą kaltinimą, prokuroro vertinimu, UAB „( - )“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima iš dalies nustatyti dėl į buhalterinę apskaitą neįtrauktų ar netinkamai įtrauktų 15 200 kg juodojo metalo laužo, 6 vnt. metalinių atramų, 8 vnt. metalinių atramų ir 8 gembių, didesnės arba mažesnės sunaudotų medžiagų vertės nei buvo nurašyta arba įrašyta atliktų darbų aktuose, taip pat dėl netinkamai vedamos liuminescencinių bei gyvsidabrio lempų apskaitos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos epizodus išanalizuoja atskirai, siekiant nustatyti jų teisingumą ar klaidingumą.
    13. Ž. M. viso proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie savo darbinę veiklą UAB „( - )“ ir jai inkriminuotus aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo epizodus. Dėl 2008 metais į apskaitą neįtraukto 15 200 kg juodojo metalo laužo ji parodė, kad įmonei priklausantys daiktai, kurie buvo suplanuoti nurašyti, buvo numatyti generalinio direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 67 ir išvardinti šio įsakymo priede. Pagal šį įsakymą buvo fiksuojama daiktų nurašymo operacija, tačiau iš šių daiktų gautas metalo laužas apskaitoje buvo užpajamuotas tik tuomet, kai buvo paruoštas likvidavimui, t. y. 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Tą patį mėnesį metalo laužas buvo parduotas ir įmonė gavo 4 485 Lt pajamų. Taigi, žala įmonei nebuvo padaryta (t. 2, b. l. 148-151). V. V. aiškino, jog dėl šio epizodo yra atsakinga vyriausioji buhalterė bei darbuotojas, paskirtas atsakingu už ilgalaikį turto saugojimą, naudojimą ir nurašymą, inventorizavimo komisija, kuri neužpajamuotą turtą turėjo surasti ir užregistruoti (t. 10, b. l. 88-91). Analogiški parodymai buvo duoti ir pirmosios instancijos teisme. Konsultacinėje išvadoje pažymėta, jog didelio kiekio technikos išardymas užtruko ilgai, persikėlė į kitus metus, tačiau Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis leidžia apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti ne tik ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, bet ir iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Vis dėlto, kaip teisingai 2014 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje pažymėjo specialistė G. K., šiuo atveju buvo būtina vadovautis ir poįstatyminiais teisės aktais. 2007 m. rugsėjo 11 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl pripažinti nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 15 punktas numato, kad nurašytas valstybės ir savivaldybių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas išardomas, o liekamosios medžiagos įtraukiamos į apskaitą verte, kurią nustato turtą nurašiusi komisija, atsižvelgdama į rinkos vertę. Taigi, šiuo atveju nebuvo tikslinga laukti likvidavimo proceso, kadangi į apskaitą įtraukiama vertė, kuri gaunama ne realaus pardavimo metu, bet turtą nurašiusios komisijos nustatyta verte. Vis dėlto, gautos pajamos – 4485 Lt, nors ir netiksliai laikantis įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, tačiau buvo užpajamuotos. Jokių neigiamų padarinių įmonei tai nesukėlė. Todėl šiuo atveju galima kalbėti nebent apie administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1731 straipsnį, kuris numato atsakomybę už apskaitos taisyklių pažeidimą.
    14. Kitas kaltinimo epizodas yra dėl to, jog, vertinant UAB „( - )“ 2008 m. apskaitos dokumentus, negalima nustatyti, ar buvo panaudotos 6 metalinės atramos už 1 386, 90 Lt. Dėl šio epizodo Ž. M. paaiškino, kad dokumentuose tiesiog įsivėlė techninė klaida. Minimos šešios atramos buvo panaudotos atstatant apšvietimą ( - ), ir sunaudotų medžiagų nurašymo akte turėjo būti parodytos eksploatacijai sunaudotų medžiagų skiltyje, o ne skiltyje „medžiagos, sunaudotos darbams po VST rekonstrukcijos“. Pažymėtina, jog sunaudotų medžiagų nurašymo aktą Nr. 6 už 2008 m. birželio mėnesį pasirašė: materialiai atsakingas asmuo - technikė G. K., eksploatacijos skyriaus viršininkas J. P.. Medžiagų nurašymą patikrino ir pasirašė apskaitininkė O. M.. Taigi, technikė G. K. pagal darbų vadovų pateiktą darbo lapelį surašė sunaudotų medžiagų aktą, kurį pateikė buhalterijai. Vadinasi, jei klaida įsivelia šioje stadijoje, automatiškai ji persikels ir į buhalterinę apskaitą. Vis dėlto, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. bei J. P. negalėjo detalizuoti šios situacijos, iš esmės apie tai jie net nebuvo apklausti. Tuo tarpu Ž. M. pateikė Riomerio gatvės planą, kuriame pažymėtos kaltinime minimos 6 atramos, kaip panaudotos minėtos gatvės apšvietimui. Sutiktina, jog šis planas nėra apskaitos dokumentas, t. y. jis neturi atitinkamų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio tapatumą, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir bylos medžiagoje nėra surinkta objektyvių duomenų, paneigiančių galimai suveikusį žmogiškąjį faktorių, t. y. kad klaidą šiuo atveju įvėlė ne buhalterijos, tačiau technikos skyrius. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų asmenų naudai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šis epizodas taip pat nepasitvirtino.
    15. Kaltinamajame akte nurodyta, jog buhalterija aplaidžiai buvo vedama ir dėl K. V. gatvėje, ( - ), atliekamų įrengimo darbų, t. y. dėl pastatytų 15 vnt. metalinių atramų, nes sunaudotų medžiagų nurašymo akte Nr. 18 šiam objektui nurašyta tik 8 vnt. metalinių atramų ir 8 gembės, dėl ko negalima nustatyti, kiek faktiškai buvo pastatyta atramų. Teisiamojo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad būdavo situacijų, kai vienoje ar kitoje gatvėje likdavo atramų, t. y. po įvairių nelaimių sugadintos atramos būdavo suremontuojamos. Šiam tikslui įmonėje veikia pagalbinis ūkis, kuris vadinasi remonto skyriumi, jame dirba apie 5-6 darbuotojai – suvirintojai, tekintojai. Tokiu būdu iš kelių metalinių atramų padaroma viena, kuri pastatoma reikiamoje gatvėje. Todėl galimas variantas, jog iš viso buvo pastatyta penkiolika atramų, tačiau septynios iš jų buvo sukonstruotos iš kelių sugadintų atramų. Todėl šių septynių atramų buhalterė galėjo nematyti, nes grįžtamas apgadintas medžiagas, kurios vėliau būdavo atnaujinamos ūkio skyriaus, galėjo užpajamuoti būtent ūkio skyrius. Liudytoju apklaustas UAB „( - )“ direktorius eksploatacijai P. Š. patvirtino, kad bendrovėje yra remonto skyrius. Yra atramų, likusių po avarijų, sudaužytų ir pan., kurios restauruojamos ir iš kelių atramų padaroma viena. Tokiu būdu bendrovė sutaupo, nes medžiagų kainos nuolat keičiasi. Iš esmės analogiškai paliudijo ir J. P., t. y. įmonėje buvo remontuojamos atramos, kurios po remonto ir vėl būdavo panaudojamos. Konsultacinėje išvadoje pažymėta, kad buhalterinė medžiagų kiekinės apskaitos kontrolė neleido į sąnaudas nurašyti dar kartą jau nurašytų septynių atramų su gembėmis, todėl objektui K. V. gatvėje buvo nurašyta 8 vnt. metalinių atramų ir 8 gembės. Vis dėlto, tai, jog faktiškai buvo pastatytos visos penkiolika atramų, patvirtino eksploatacijos skyriaus viršininkas J. P., kuris nurodė ir tai, kad medžiagų nurašymo lapelius užpildo darbų vadovas arba jis, t. y. tas asmuo, kuris skiria užduotį. Analizuojamu atveju darbus K. V. gatvėje vykdė darbų vadovas G. Č., kuris šiuo metu yra miręs, todėl jo nebuvo galimybės apklausti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Darytina išvada, jog Ž. M. apskaitą vedė pagal jai pateiktus dokumentus ir jos atliktų veiksmų šiame epizode nesieja tiesioginis priežastinis ryšys su BK 223 straipsnio 1 dalies inkriminavimui būtinais padariniais.
    16. Valstybinio kaltintojo teigimu, Kauno miesto savivaldybės biudžetui buvo padarytas 1 392,19 Lt nuostolis, nes UAB „( - )“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyrius 2010 m. rugsėjo mėn. įformino 34 atliktų darbų aktus Nr. 67-100 dėl miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų atstatymo po vėtros. UAB „( - )“ išrašė 2010 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KGA Nr. 000899 - 253 748,80 Lt sumai. Pagal atliktų darbų aktus medžiagų vertė be PVM – 91 639,45 Lt, t. y. 1392,19 Lt didesnė, nei buvo nurašyta. Taigi, įrašai sunaudotų medžiagų nurašymo akte neatitinka atliktų darbų aktų duomenų ir dėl to Kauno miesto savivaldybės biudžetui padarytas 1 392,19 Lt nuostolis. Dėl šio epizodo tiek Ž. M., tiek V. V. analogiškai parodė, kad vėtros padarytos žalos pašalinimui papildomai buvo pasamdyta UAB „E.“, t. y. UAB „( - )“ veikė kaip rangovas, o UAB „E.“ – kaip subrangovas. Apjungus abiejų bendrovių atliktus darbus, Kauno miesto savivaldybei buvo pateiktas bendras darbų atlikimo aktas. Subrangovas darbams atlikti pats įsigijo reikiamas medžiagas, kurias apskaitė savo apskaitoje, o UAB „( - )“ savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė tik rangovo (savo) sunaudotas medžiagas. Konsultacinės išvados rengėja pažymi, kad likęs 1 392,19 Lt skirtumas tarp atliktų darbų aktų sumų ir sunaudotų medžiagų šiems darbams atlikti sumų yra medžiagų kainų skirtumas tarp sutartyje sutartų ir faktiškai sumokėtų jas perkant. Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto išvadoje Nr. 5-1/109 buvo konstatuotas Kauno miesto savivaldybės biudžetui padarytas 17 875,76 Lt nuostolis, o antroje išvadoje Nr. 5-1/61 specialistė padaryto nuostolio sumą įvardijo gerokai mažesnę, t. y. 1 392,19 Lt. Išvados keitimas motyvuotas tuo, jog pirmosios išvados rengimo metu nebuvo gauti visi reikiami dokumentai, t. y. dokumentai, susiję su darbų pirkimu iš UAB „E.“. Įvertinusi šiuos dokumentus, specialistė G. K. padarė išvadą, jog visų medžiagų kaina, nurodyta UAB „E.“ aktuose, yra identiška su įrašyta bendrovės „( - )“ aktuose ir su buhalterinėje apskaitoje esančia medžiagų kaina. Toliau specialistė, vadovaudamasi tik prielaida dėl sunaudotų medžiagų priklausomybės, padaro kategorišką išvadą dėl 1 392,19 Lt nuostolio atsiradimo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad sutartyje tarp UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir UAB „E.“ nėra nurodyta kieno ir kokios medžiagos bus naudojamos. Prie sutarties nėra pridėtos sąmatos. Minėtų bendrovių atstovai pasirašė tik pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, nurodant bendrą įvykdytų statybos darbų vertę. Tačiau įrenginių ir inventoriaus bei medžiagų vertė atskirai nenurodytos. Neturint šių duomenų, negalima daryti kategoriškų išvadų dėl to, kuri bendrovė netinkamai apskaitė sunaudotų medžiagų vertę. UAB „E.“ vedamos buhalterijos tyrimas nebuvo atliktas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl šio epizodo įrodytumo nėra surinkta pakankamai neginčijamų duomenų.
    17. Išteisintiesiems dėl aplaidžios buhalterijos organizavimo bei vedimo buvo inkriminuota ir tai, kad apskaitant apšvietimo maitinimo punkto Šv. G. g. iškėlimo darbus, nebuvo nurašyta metalinė atrama už 681,35 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad medžiagų nurašymo aktą 2011 m. sausio 31 d. įformino tuo metu technike dirbusi G. K.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialiąja liudytoja ji parodė, kad medžiagas nurašė pagal gautą darbo lapelį, kas jame buvo parašyta, tą ji ir nurašė (t. 1, b. l. 56-57). Liudytoju apklaustas J. P. negalėjo paaiškinti, kodėl darbų atlikimo akte skiriasi atramų skaičius nuo sunaudotų medžiagų nurašymo akte esančių atramų skaičiaus, tačiau patvirtino, kad natūroje atrama tikrai yra pastatyta (t. 1, b. l. 51-53). Ž. M. parodė, kad ji, kaip vyriausioji buhalterė, neprivalo tikrinti, ar teisingai yra surašomi darbų atlikimo aktai, nes tai nėra jos kompetencija. Sunaudotų medžiagų nurašymo operaciją apskaitoje buhalterija fiksuoja pagal jai pateiktus sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, kurie turi būti pasirašyti visų atsakingų asmenų. UAB „( - )“ apskaitos politikoje yra numatyta, kad už dokumento turinį ir teisėtumą atsako jį surašę ir pasirašę asmenys. Analizuojamu atveju galimos klaidos buvo padarytos dar iki dokumentams patenkant į buhalterinę apskaitą. Kas, t. y. kuris darbų vadovas pildė darbo lapelį, pagal kurį užpildytas medžiagų nurašymo aktas, byloje nėra nustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju įsipainiojęs žmogiškasis faktorius neturi įtakos realių padarinių kilimui. Šis apskaitos pažeidimas yra daugiau formalaus pobūdžio ir jis nėra susijęs su vyriausiosios buhalterės neatsargiu veikimu.
    18. Dėl netinkamai vedamos liuminescencinių ir gyvsidabrio lempų apskaitos Ž. M. parodė, kad iki 2011 metų birželio mėnesio grįžtančių utilizuotų lempų apskaita įmonėje nebuvo reglamentuota. Be to, liuminescencinės, natrio, gyvsidabrio ir metalo halogeninės lempos utilizuojamos pagal vieną kodą – 200121 ir įvardijamos kaip liuminescencinės lempos ir kitos atliekos su gyvsidabriu. V. V. taip pat paaiškino, kad skirtumas galėjo susidaryti ir dėl to, jog ne visos panaudotos lempos galėjo būti priduotos utilizavimui, nes dalis jų eksploatacijos metu sudužo. Konsultacinėje išvadoje pažymėta, kad grąžinamos iš objektų panaudotos lempos su gyvsidabriu yra atliekos, jos būna be vertės ir yra ne buhalterinės apskaitos objektas, todėl jų apskaitai negali būti taikomas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. Su buhalterine apskaita utilizuojamos atliekos būna susietos tik tuomet, kai atliekas priėmusios bendrovės išrašo PVM sąskaitą-faktūrą už utilizavimo paslaugos apmokėjimą. Specialistė G. K. savo išvadoje Nr. 5-1/61 nurodė, kad UAB „( - )“ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 23 d. nebuvo vedama grįžtančių utilizuotų lempų apskaita, dėl to tyrimo metu pagal buhalterinę apskaitą nebuvo galima nustatyti, kiek ir kokių lempų buvo utilizuota bendrovėje ir kiek lempų pakeista. Tyrimo metu liuminescencinių ir gyvsidabrio lempų utilizavimo kiekis buvo nurodytas pagal atliekų gavėjų vardu įformintas PVM sąskaitas-faktūras, pavojingų atliekų lydraščius bei priėmimo-perdavimo aktus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl UAB „( - )“ elektros lempų pirkimo ir jų panaudojimo aplinkybių išvadą 2011 m. birželio 10 d. Nr. AP-43 pateikė ir Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, kuri pažymėjo, kad bendrovėje nesant grįžtamų medžiagų (lempų) apskaitos, esamas lempų skirtumas gali būti panaudojamas ne pagal paskirtį. Tačiau nustatytus skirtumus, kurie buvo 2011 metų 1-ajame ketvirtyje tarp nurodytų lempų panaudojimo pagal eksploatacijos aktus ir nurodytų nurašytų lempų apskaitoje, bendrovė šio patikrinimo metu (2011 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-233 ir jo prieduose) ištaisė (t. 1, b. l. 90-95). Be to, viso tyrimo metu liko neatmesta versija, jog lempų utilizuota buvo daugiau nei nurašyta ir dėl tos priežasties, kad buvo utilizuotos ankstesniais laikotarpiais sukauptos lempos. Šios versijos tikrumo nenagrinėjo nei Kontrolės ir audito tarnyba, nei dvi išvadas ikiteisminio tyrimo metu teikusi FNTT specialistė. Pažymėtina, jog dėl rastų trūkumų Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė rekomendavo UAB „( - )“ generaliniam direktoriui išleisti įsakymus, nurodant atsakingus asmenis ir jų vykdymo kontrolę: dėl teisingos ir savalaikės atsargų (lempų) panaudojimo apskaitos, o taip pat grįžtamų lempų apskaitos bei vidaus kontrolės šiose srityse užtikrinimo; dėl nuoseklaus ir savalaikio utilizuoti reikalingų lempų pardavimo, jų apskaitos bei vidaus kontrolės šiose srityse užtikrinimo. Šios rekomendacijos buvo nedelsiant vykdomos ir dar 2011 metų birželio mėnesį generalinio direktoriaus buvo nustatyta grįžtamų utilizuotų lempų apskaitos ir utilizavimo tvarka. Taigi, nustatyti neatitikimai buvo ištaisyti, duomenų apie patirtą realią žalą nenustatyta. Todėl, nesant sukeltų realių įstatyme reikalaujamų padarinių, išteisinimas dėl šio epizodo yra pagrįstas.
    19. Likę septyni Ž. M. ir šeši V. V. inkriminuoti epizodai yra susiję su netiksliu vykdomiems darbams atlikti panaudotų medžiagų kainų fiksavimu, t. y. 2008 metais rasta aštuoniolika atvejų, kai sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose užfiksuota didesnė panaudotų medžiagų kaina, nei įrašyta atliktų darbų aktuose; 2009 metais septyniais atvejais fiksuota mažesnė panaudotų medžiagų kaina, nei įrašyta atliktų darbų aktuose, ir vienu atveju didesnė; 2010 metais dešimt atvejų užfiksuota mažesnė panaudotų medžiagų kaina, nei įrašyta atliktų darbų aktuose. Dėl to Kauno miesto savivaldybės biudžetui 2008 m. padarytas 49 091,68 Lt nuostolis, o bendrovei 1 902,09 Lt nuostolis, 2009 m. savivaldybės biudžetui padarytas 8 908,19 Lt, o bendrovei 162,06 Lt nuostolis, 2010 m. savivaldybės biudžetui padarytas iš viso 60 653,94 Lt nuostolis. Dėl šių epizodų Ž. M. pažymėjo, kad ji, kaip įmonės vyriausioji buhalterė, neprivalo tikrinti, ar teisingai yra surašomi darbų atlikimo aktai, nes tai ne jos kompetencija, už tai atsako aktą surašę ir pasirašę asmenys. Vis dėlto, pasidomėjusi bendrovės dalyvavimu viešojo pirkimo konkursuose, Ž. M. parodė, kad jei UAB „( - )“ laimi viešojo pirkimo konkursą, sutartis su užsakovu yra pasirašoma tokiai sumai, kokia yra nurodyta pasiūlyme, ir šitos sumos negalima keisti, nes, priešingu atveju, tai būtų viešojo pirkimo pažeidimas. Todėl darbų atlikimo aktus bendrovė rašo pagal sutartį ir medžiagų kainos nurodomos tokios, kokios yra sutarties dokumentuose. Medžiagas konkurse laimėtiems darbams atlikti bendrovė perka tik laimėjusi konkursą ir pasirašiusi sutartį su užsakovu, todėl ir yra neatitikimas tarp aktuose nurodytų medžiagų kainų ir į sąnaudas nurašytų medžiagų kainų, nes įsigytos medžiagos apskaitomos jų įsigijimo savikaina. Tai reglamentuota įmonės apskaitos politikoje ir verslo standartuose. Jei į sąnaudas nurašytų medžiagų kaina yra mažesnė, nei nurodyta darbų atlikimo aktuose, tuomet bendrovė patiria nuostolį, jei didesnė – gauna pelną. Kadangi bendrovės šimto procentų akcijų savininkas yra Kauno miesto savivaldybė, tai akcininkui negali būti blogai, jei jos valdoma įmonė gauna pelną. Tai, jog įmonė dirbo pelningai ir niekas neturėjo jokių pretenzijų, patvirtino ir tuometinis generalinis direktorius V. V.. Jis nurodė, jog bendrovė buvo audituojama kiekvienas metais ir rezultatas visada būdavo palankus bendrovei, taip pat bendrovės veiklą tikrino ir savivaldybės kontrolieriai, kurie surašė tik rekomendacinio pobūdžio išvadas ir pasiūlymus, kurie buvo įgyvendinti. Kauno miesto savivaldybės administracija raštu informavo pirmosios instancijos teismą apie visus tiriamu laikotarpiu UAB „( - )“ atliktus darbus bei pažymėjo, kad visi darbai pagal sutartis buvo atlikti tinkamai, pretenzijų bendrovei neišreikšta, jokia savivaldybės patirta žala neįvardinta (t. 10, b. l. 196-202). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dalyvaudama viešojo pirkimo konkursuose bendrovė prisiima ir verslo riziką. Sutiktina, jog, kol konkretus konkursas nelaimėtas, nėra tikslinga pirkti ir medžiagas, kurių kainos nuolat kinta, todėl konkursinėje darbų atlikimo sąmatoje nurodomos tik preliminarios medžiagų kainos. Be to, atliekamų darbų vertės visumą sudaro ne tik medžiagų vertė, bet ir darbo bei mechanizmų panaudojimo vertė. Negalima keisti tik pačios sutarties kainos, t. y. bendros atliekamų darbų vertės, tuo tarpu atskiri sutarties vykdymo fragmentai gali svyruoti. Pažymėtina, kad UAB „( - )“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, bendrovė siekia pelno, todėl pavykus geresnėmis, palankesnėmis kainomis, nei buvo numatyta sąmatoje, įsigyti reikiamų medžiagų, bendrovė uždirba. Be to, turi būti vertinamas visas sutarties vykdymas in corpore, kas rodo, jog sudaryti sandoriai buvo pelningi. Susidarę momentiniai kainų skirtumai yra objektyviai nulemti užsitęsusių konkursų, išaugusių kainų rinkoje, todėl yra pateisinami. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai šiuose epizoduose nėra kilę.
    20. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, jog pavieniai specialisto išvadose Nr. 5-1/109 ir Nr. 5-1/61 konstatuoti apskaitos taisyklių pažeidimai galėtų būti vertinami tik ATPK 1731 straipsnio kontekste. Formalių buhalterinės apskaitos trūkumų nustatymas savaime nereiškia, kad yra pagrindas BK 223 straipsnyje numatytos baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai aiškiai neleidžia spręsti apie veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas byloje esančias išvadas, liudytojų parodymus bei išteisintųjų paaiškinimus, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra sukelti įstatymo reikalaujami padariniai, t. y. nėra objektyvaus negalimumo iš dalies nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Nei Ž. M., nei V. V. veikos nėra tokio pavojingumo lygio, kuriam esant turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
    21. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys dėl netikslaus kaltinimo laikotarpio Ž. M. inkriminavimo. Kaltinime nurodoma, jog buhalterinę apskaitą ji aplaidžiai tvarkė nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. liepos 30 d., tačiau toliau kaltinime detalizuoti pažeidimai tik iki 2011 m. birželio 30 d. Ką netinkamai Ž. M. vykdė nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. liepos 30 d. nėra nurodyta, dėl ko jai nepagrįstai išplėstas kaltinimo laikotarpis.
    22. Remiantis išdėstytu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pateikto apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

7Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai