Byla 2K-237-489/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam G. M., nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Martyno Žilinsko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio.

2Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu G. M. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl G. M. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: G. M. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas 20 MGL (2600 Lt (753 Eur) dydžio bauda.

4Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

5Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinta N. T., dėl jos išteisinimo paduotas prokuroro apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, kasacinių skundų dėl jos nepaduota.

7Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimo, nuteistojo G. M. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8G. M. apeliacinės instancijos teismo nuteistas už tai, kad būdamas AB „V“ (į. k. ( - ), reg. Šiauliuose, ( - )) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už apskaitos organizavimą, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos AB „V“ buhalterinės apskaitos, t. y. neorganizavo apskaitos tvarkymo, kuris skirtas atsiskaitymui su pirkėjais gatavos produkcijos ir pagalbinių medžiagų sandėlyje: neįrengė ir nenaudojo kasos aparato, neregistravo įplaukų už prekybos vietoje (sandėlyje) parduotas prekes grynaisiais pinigais. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 2 punkto (kasos aparatų įrengimo, naudojimo reikalavimų privalo laikytis visi ūkio subjektai, kurie parduoda prekes arba suteikia paslaugas asmenims, atsiskaitantiems su jais grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis) ir 4 punkto nuostatos (kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje, kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis, asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas), taip pat buvo pažeisti BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos arba ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, t. y. apskaitos dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis, elektroninio kasos aparato kvitais nebuvo įforminta ir į buhalterinę apskaitą įrašyta 31 290,61 Lt (9062,39 Eur) pardavimo pajamų. Dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti AB „V“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio iki 2012 m. balandžio mėn.

9Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnyje, sudėties, todėl jis išteisintinas. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį šis teismas nurodė, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2012 m. gegužės mėnesio AB ,,V“ bendrovėje apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė N. T., todėl vien dėl to, kad, būdamas AB ,,V“ direktoriumi, G. M. buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, jis negali būti kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, nes jis nėra subjektas, t. y. pats tiesiogiai buhalterinės apskaitos netvarkė. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. įmonėje nebuvo įrengtas kasos aparatas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 2, 4 punktus. Tačiau šis pažeidimas įmonės vadovui užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1633 straipsnio 1 dalį.

10Panaikindamas išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 3 dalyse išdėstytų reikalavimų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių visumos, neatsižvelgė į teismų suformuotą BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog G. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių visumos. Naujame nuosprendyje konstatuota, kad AB “V“ buhalterija buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ reikalavimus, o atlikus AB „V“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. buvo nustatyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentais nebuvo įformintos ir užfiksuotos AB “V“ pardavimų pajamos – 31 290,61 Lt, dėl to tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. sausio–2012 m. balandžio mėnesius, t. y. kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad G. M. tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2011 m. sausio iki 2012 m. gegužės mėn.) buvo AB “V“ direktoriumi ir pagal BAĮ atsakė už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Teismas konstatavo, kad, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

11Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas M. Žilinskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

12Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų (20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies). Šie BPK pažeidimai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą – bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, neteisėtai ir nepagrįstai, nesant tam pagrindų ir sąlygų, nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog 31 290,61 Lt pardavimo pajamos negalėjo būti įrašytos į buhalterinę apskaitą dėl nesąžiningų sandėlininkės A. M. veiksmų, pagrįstai nustatė šiuos reikšmingus duomenis, kurių nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. 2006 m. liepos 4 d. darbo sutartimi A. M. buvo priimta į darbą AB „V“ sandėlininkės pareigoms; AB “V“ sandėlininko pareiginių nuostatų 2.1.4. punkte nustatyta, kad sandėlininkas privalo prekiauti AB „V“ pagamintais viršutinio trikotažo gaminiais; A. M. buvo supažindinta su pareigybės nuostatais; 2006 m. birželio 3 d. sutartyje dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės nustatyta, kad darbuotojas, einantis sandėlininko pareigas, privalo tvarkyti jam perduotų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių kitimą ir likučius; A. M. buvo supažindinta su šia sutartimi. 2009 m. gruodžio 31 d. AB „V“ generalinis direktorius G. M. įsakymu dėl tvarkos patvirtinimo nustatė dokumentų judėjimo vykdant prekybą Lietuvos rinkai skirtais trikotažo gaminiais tvarką: apie gautus iš kontrolės baro gaminius Lietuvos rinkai ataskaitą buhalterijai pateikti ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį (paskutinę mėnesio dieną arba tik pasibaigus mėnesiui), apie parduotus gaminius Lietuvos rinkai ataskaitą (modelis, vienetai, kaina) pateikti buhalterijai ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį (paskutinę mėnesio dieną arba tik pasibaigus mėnesiui), gautus pinigus už parduotus gaminius įnešti į bendrovės kasą ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį (paskutinę mėnesio dieną arba tik pasibaigus mėnesiui). A. M. su šiuo įsakymu supažindinta 2009 m. gruodžio 31 d.

14Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad ji surašydavo visus gaminius į ataskaitą iš parduotų gaminių, tačiau dalį pinigų nuslėpė. Dėl pinigų sumos, kurią pasisavino, įmonė kreipėsi į teismą ir iš jos pasisavintą sumą prisiteisė. Apie pinigų paėmimą niekas nežinojo. Šias liudytojos A. M. nurodytas aplinkybes patvirtino byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: 2012 m. rugpjūčio 6 d. AB „V“ generalinio direktoriaus G. M. įsakymai dėl materialinių vertybių trūkumo padengimo, 2013 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminarus sprendimas, kuriuo AB „V“ ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. M. ieškovui AB „V“ priteista 29 390,61 Lt žalai atlyginti. Pasak kasatoriaus, byloje aiškiai nustatyta ir rašytiniais įrodymais patvirtinta, jog 31 290,61 Lt pardavimo pajamos į buhalterinę apskaitą neįtrauktos tik todėl, kad sandėlininkė A. M. mėnesio ataskaitose nurodė neteisingus duomenis, nesivadovavo bendrovės lokaliniu aktu (2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-263 Dėl tvarkos patvirtinimo), kuriuo įtvirtinta dokumentų judėjimo dėl Lietuvos rinkai skirtų trikotažo gaminių prekybos bendrovėje tvarka.

15Naujame nuosprendyje nurodoma, kad G. M. veikė nusikalstamai nerūpestingai, tačiau, pasak kasatoriaus, A. M. padarytas piniginių lėšų pasisavinimas ir šių lėšų gavimo fakto nuslėpimas lemia tai, kad nei iš įmonės vadovo, nei iš buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens nebuvo galima reikalauti, kad jie galėtų ar turėtų numatyti tokius A. M. veiksmus. Tad G. M. kaltė nenustatyta.

16Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kasatoriaus nuomone, turi spragų, yra paviršutiniškas, vienpusiškas, logiškai nepaaiškinantis teismo padarytų išvadų. Jokių naujų, pirmosios instancijos teisme netirtų, įrodymų apeliacinės instancijos teismas nevertino, apie kiekvieno jų atskirai vertinimą visiškai nepasisakė, o pasisakydamas apie įrodymų visumą, nepateikė jokių aiškių motyvų.

17Be to, pasak kasatoriaus, nuosprendyje yra elementariai logikai prieštaraujančių teismo išvadų, kurios yra visiškai nesuprantamos ir neįgalinančios priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pvz., nuosprendžio dvyliktame lape nurodoma: „Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvada nustatytos AB „V“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos neapskaitytos pajamos į buhalterinę apskaitą nebuvo pateiktos liudytojos A. M..“ Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pajamos negali būti vienu ir tuo pačiu metu buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos ir neapskaitytos. Apkaltinamasis nuosprendis prieštaringas ir dėl to, jog, pripažinus G. M. kaltu dėl buhalterinės apskaitos netvarkymo, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje pasisakoma apie visai kitą, alternatyvųjį BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – aplaidų apskaitos tvarkymą, kuris G. M. niekada nebuvo inkriminuotas. Šio nuosprendžio aštuntame lape aptariamas ir detalizuojamas tik aplaidus apskaitos tvarkymas, aiškiai nurodant, kad teismas daro išvadą, jog bendrovės buhalterija buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ reikalavimus, o vienuolikto lapo antrojoje pastraipoje nurodoma, kad „liudytojos A. M. duoti parodymai apie tai, kad ji pasisavino pinigus iš AB „V“, nepaneigia to, kad AB „V“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai“. Taigi aprašomojoje dalyje teismas nurodo nustatęs aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau, priešingai šiai išvadai, G. M. pripažįsta kaltu už buhalterinės apskaitos netvarkymą.

18Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasos aparato įrengimo neorganizavimas lėmė pardavimo pajamų neįforminimą ir yra priežastiniu ryšiu susijęs su padarytu BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimu, padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Visiškai trumpai ir lakoniškai pasisakydamas apie veikos kvalifikavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp G. M. neveikimo (neorganizavus kasos aparato įrengimo) ir kilusių pasekmių (į buhalterinę apskaitą neįrašytų 31 290,61 Lt pardavimo pajamų), tačiau tokios išvados nepagrindė jokiais įrodymais, o priežastinį ryšį paneigiančių įrodymų neaptarė ir nenurodė, kodėl juos atmeta.

19Nuosprendyje iš esmės remiamasi vieninteliu įrodymu – specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų 31 290,61 Lt pardavimo pajamų, tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti AB „V“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. ir 2012 m. sausio–balandžio mėn. Tačiau, kasatoriaus teigimu, ši specialisto išvada vertinta atskirai nuo kitų bylos įrodymų, nuosprendyje nutylima, kad tokia išvada buvo padaryta specialistui nežinant ir nevertinant reikšmingų aplinkybių bei dokumentų, taip pat A. M. paaiškinimo, jog ji pasisavino 31 290,61 Lt. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė pripažino, jog „jei pinigai būtų, įnešus juos į kasą ir įforminus dokumentuose, būtų galima nustatyti veiklą visiškai, pažeidimo nebūtų“. Specialistė pripažino, kad tyrimą atliko pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir nustatė, kad į apskaitą neįtraukta 31 290,61 Lt. Pagal parduotus gaminius, pažymėtus varnelėmis, ji ir nustatė, kiek gaminių buvo neįtraukta į apskaitą palyginus su sąskaitomis faktūromis. Specialistė šiuos duomenis nustatė pagal sąsiuvinius, kokie gaminių kiekiai, atitinkamai ir pinigų sumos, neįtraukti į apskaitą. Taigi, pasak kasatoriaus, 31 290,61 Lt trūkumo, atsiradusio dėl A. M. kaltės, nustatymas reiškia, jog buvo galima nustatyti akcinės bendrovės „V“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2011 m. ir 2012 m. sausio–balandžio mėn., t. y. nekilo BK 223 straipsnyje numatytų padarinių.

20Kasatorius pažymi, kad minėti sandėlininkės A. M. ir specialistės A. Č. parodymai leidžia teigti, jog A. M. be G. M. žinios pasisavino pinigus, o perdavus pasisavintus pinigus 31 290,61 Lt buhalterijai, juos įnešus į kasą bei įforminus dokumentuose, net ir be kasos aparato kvitų, duomenys būtų sutapę su apskaitos duomenimis ir ūkinę įmonės veiklą būtų galima visiškai nustatyti. Byloje apklausta liudytoja G. I., atlikusi AB „V“ auditą, taip pat nurodė, kad buvo apgaulės faktas, o kasos aparatas niekaip negali užtikrinti, kad duomenys būtų teisingai pateikti, nes tai priklauso nuo žmogaus, priėmusio pinigus, sąžiningumo ir teisingo duomenų pateikimo. Kiekvienas įmonės darbuotojas, kuris turi reikalą su materialinėmis vertybėmis ir duomenų perdavimu į buhalteriją, yra atsakingas už tai, ar jis teisingai fiksuoja ūkinius įvykius dokumentuose. Jeigu darbuotojas, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už pardavimo operacijas, vykdytų tą tvarką ir pateiktų visą tą informaciją, tai BAĮ 6 straipsnis nebūtų pažeistas.

21Kasatoriaus teigimu, vadovaujantis ištirtais įrodymais byloje neabejotinai nustatyta tik tai, kad A. M. pasisavino 31 290,61 Lt ir būtent tai turėjo įtakos buhalterinei apskaitai, o su šia veika G. M. nesusijęs. BAĮ 2 straipsnio 5 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių reikalavimus atitinkanti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti, įmonėje buvo sukurta, t. y. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, o galimybė apskaitos registruose užregistruoti 31 290,61 Lt pardavimo pajamų apskaitos dokumentais atsirado iš karto po A. M. padaryto trūkumo nustatymo.

22Nustačius šį trūkumą, buhalterinė apskaita buvo patikslinta ir sumokėti visi privalomi mokesčiai. Prielaidos dėl kasos aparato galimybės užkirsti kelią galimam pasisavinimui ir liko tik prielaidomis, nes net ir esant kasos aparatui A. M. turėtų galimybę gautus grynus pinigus pasisavinti, nefiksuojant jų gavimo kasos aparatu ir neišduodant kasos aparato kvito.

23Be to, pasak kasatoriaus, skundžiamame nuosprendyje nurodomą įrodymais nepagrįstą ir tik preziumuojamą priežastinį ryšį aiškiai paneigia ir apeliacinės instancijos teismo išvada dėl buhalterės N. T. išteisinimo. Teismas šioje dalyje nenustatė priežastinio ryšio, nors kaltinimas N. T. buvo iš esmės tapatus kaltinimui, pagal kurį nuteistas G. M. – teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymas.

24Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (kaip tai nurodoma skundžiamo nuosprendžio motyvuose) subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (BAĮ 10 ir 11 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2006, 2K-437/2012, 2K-134/2013 ir kt.). Teismų praktikoje akcentuota, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Tai eliminuoja ūkio subjekto vadovo bendrininkavimo galimybę netvarkant ar aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą, nes bendrininkavimas galimas tik tyčinėse nusikalstamose veikose (BK 24 straipsnio 1 dalis).

25Kasatorius nurodo, kad byloje nustatyta, jog nuteistajam G. M. inkriminuojamu laikotarpiu (2011–2012 m.) buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė N. T.. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamas G. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes G. M., būdamas AB „V“ direktoriumi, nebuvo atsakingas už kaltinime nurodytų veiksmų – 31 290,61 Lt pardavimo pajamų įforminimą PVM sąskaitomis faktūromis bei įrašymą į buhalterinę apskaitą – atlikimą. Už tai atsakė specialiai tam į darbą priimtas asmuo – AB „V“ vyriausioji buhalterė. BK 223 straipsnio 1 dalyje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos neorganizavimą, nors šiuo atveju ji ir buvo organizuota, o G. M. baudžiamasis persekiojimas vykdomas iš esmės tik dėl kasos aparato neįrengimo, nors tai, pasak kasatoriaus, negali būti vertinama kaip buhalterinės apskaitos netvarkymas.

26Kasatoriaus teigimu, kaltinime nurodytas teisės pažeidimas – pardavimo pajamų neįforminimas kasos aparato kvitu, t. y. atliekant prekybą be kasos aparato, negali būti pripažintas nusikaltimu, o gali būti laikomas tik administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 1633 straipsnyje. Teisme apklausta auditorė G. I. paaiškino, kad kasos aparatas negali užtikrinti teisingų duomenų, nes yra tik darbo priemonė arba darbo įrankis. Pagal kasos organizavimo taisykles pajamos, priimant grynuosius pinigus iš gyventojų, gali būti fiksuojamos arba naudojant kasos aparatą, arba išrašant kasos pajamų orderius, todėl kasos aparato buvimas niekaip negali užtikrinti, kad duomenys būtų teisingai pateikti, tai priklauso nuo žmogaus, atlikusio tą operaciją, priėmusio pinigus, sąžiningumo ir teisingo duomenų pateikimo. Kasatorius pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje apskritai nepasisakyta dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 1633 straipsnį, o akcentuojamas tik ATPK 1731 straipsnis, numatantis atsakomybę už apskaitos taisyklių pažeidimą, nors G. M. netvarkė ir negalėjo tvarkyti buhalterinės apskaitos (nes už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga vyriausioji buhalterė N. T.), taigi, negalėjo pažeisti ir apskaitos taisyklių.

27Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK pažeidimų, padarytų apeliacinės instancijos teisme priimant naują nuosprendį

29Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).

30Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas, pvz., ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106/2009).

31Kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent Buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas (šiuo atveju buhalterinės apskaitos netvarkymas) buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

32Iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių galima suprasti, kad G. M. buvo nuteistas už tai, jog būdamas akcinės bendrovės direktoriumi ir pagal BAĮ asmeniu, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos. Netvarkymas pasireiškė direktoriaus neveikimu (neorganizavimu), kad sandėlyje būtų įrengtas ir naudojamas kasos aparatas, ir tinkamu bendrovės buhalterinės politikos neorganizavimu taip, kad PVM sąskaitomis faktūromis arba elektroninio kasos aparato kvitais ūkinio įvykio dieną arba iškart po to būtų įformintos bei į buhalterinę apskaitą įrašytos pardavimo pajamos, kurios gautos pardavus trikotažo gaminius bendrovės sandėlyje. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. sausio iki 2012 m. balandžio mėn. nebuvo įforminta ir į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo įrašyta 31 290,61 Lt (9062,39 Eur) pardavimo pajamų. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti AB „V“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

33Minėta, kad nagrinėjamoje byloje buvo būtina patikrinti, ar būtent direktoriaus G. M., atsakingo už buhalterinės apskaitos organizavimą, veika (kasos aparato sandėlyje neįrengimas ir direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu „Dėl tvarkos patvirtinimo“ nustatyta neatitinkanti visų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų buhalterinės apskaitos tvarka) buvo priežastis to, kad į buhalterinę apskaitą nepateko dalis (31 290,61 Lt (9062,39 Eur) pajamų ir pagal dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės ūkinės veiklos rezultatų.

34Spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į svarbias bylai aplinkybes, kad pagal visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sutartį bendrovėje dirbanti sandėlininkė A. M., pagal direktoriaus nustatytą tvarką privalanti gautus pinigus už parduotus gaminius įnešti į bendrovės kasą ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį, 31 290,61 Lt, kuriuos ji iš pirkėjų priėmė už parduotus gaminius, pasisavino. A. M. mėnesio ataskaitose buhalterijai nurodė neteisingus duomenis. Atsakingiems už bendrovės apskaitą asmenims tokie sandėlininkės veiksmai nebuvo žinomi, o juos sužinojus bendrovės vadovas ėmėsi priemonių išieškoti iš A. M. bendrovės patirtą žalą, kompensavo valstybės biudžeto patirtą mokestinę žalą sumokėdamas reikiamus PVM mokesčius, kurių suma 5430,60 Lt.

35Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent A. M. gautų pajamų gavimo fakto nuslėpimas, neteisingų ataskaitų pateikimas lėmė tai, kad šios lėšos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Pagal kitus šios liudytojos tiriamuoju laikotarpiu pateiktus buhalterijai duomenis apie pajamas už parduotą produkciją matyti, kad būtent šių duomenų apie ūkines operacijas pagrindu išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros. Iš jų nustatyta, kad AB „V“ iš gatavos produkcijos ir pagalbinių medžiagų sandėlio pardavė pirkėjams trikotažo gaminių už 272 480,66 Lt. Šių pajamų gavimo ir apskaitymo būdai taip pat atlikti pagal neatitinkančią teisės aktų direktoriaus įsakymu nustatytą bendrovės pajamų fiksavimo tvarką, tačiau jie specialistams nesudarė pagrindo teigti, kad nebuvo galima nustatyti tikrųjų ūkinės veiklos rezultatų. Darytina išvada, kad ne direktoriaus G. M., atsakingo už buhalterinės apskaitos organizavimą, bendrovėje nustatytos gaunamų pajamų buhalterinės apskaitos politikos neatitiktis teisės aktams bei kasos aparato sandėlyje neįrengimas, o kita pagrindinė priežastis lėmė tai, kad 31 290,61 Lt, gautų už parduotus gaminius, buvo neįtraukta į bendrovės buhalteriją, o tai pasunkino ūkinės veiklos tikrųjų rodiklių nustatymą.

36Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad liudytojos A. M. veiksmai neturi įtakos BK 223 straipsnio 1 dalies taikymui, vadovavosi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008. Tačiau byla, kurioje priimta nurodyta nutartis, visiškai skirtinga nuo nagrinėjamos bylos, nes minėtoje byloje nėra analizuojamas priežastinio ryšio nustatymo klausimas, kai pajamos įmonėje neįforminamos dėl kitų asmenų (o ne kaltinamųjų) neteisėtų veiksmų. Be to, nurodomoje byloje nuteistas asmuo, kuris visiškai nebuvo parengęs įmonės buhalterinės apskaitos politikos ir pats aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Pagal teismų praktiką teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

37Daug artimesnė teisės taikymo aspektu nagrinėjamai bylai būtų kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013, kurioje aiškiai pasakyta, kad nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, kad būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes.

38Nagrinėjamoje byloje pasisakydamas dėl kasos aparato neįrengimo prekybos vietoje teisinio vertinimo, apeliacinės instancijos teismas net nesvarstė G. M. nustatytos veikos atitikties administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1633straipsnyje, sudėčiai. Pagal teismų praktiką, buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą.

39Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą apskaitos netvarkymą, o aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą. Tačiau esant G. M. inkriminuotai apskaitos netvarkymo sudėčiai, apeliacinės instancijos teismo naujame nuosprendyje nėra aiškių išvadų, kaip paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. M. atsakomybės nebuvimo dėl to, kad jis nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymo subjektas, nors pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir argumentus, kodėl jis priėjo prie tokios išvados.

40Pagrįstai kasaciniame skunde pastebėta ir tai, kad naujo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neišvengta teiginių apie aplaidų apskaitos tvarkymą, kuris G. M. nebuvo kaltinime inkriminuotas. Neatsižvelgta naujame nuosprendyje ir į tai, kad pagal bendrovėje esančius dokumentus ir kitus duomenis neapskaitytos pajamos buvo nustatytos ir nekilo jokių kliūčių jas apskaičiuoti bei kompensuoti valstybės biudžetui padarytą mokestinę žalą.

41Dėl to, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 329, 331 straipsnių pažeidimus ir tai lėmė netinkamą BK 223 straipsnio 1 dalies taikymą.

42BPK 329 straipsnio 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas gali priimti ir tais atvejais, kai jokios naujos reikšmingos bylos išsprendimui aplinkybės apeliacinio proceso metu nenustatomos, tačiau konstatuojama, kad įrodymai pirmosios instancijos nuosprendyje yra įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų, kad išvados dėl išteisinimo nėra tinkamai pagrįstos. Dėl netinkamo bylos aplinkybių nustatymo ir su tuo susijusio įrodymų vertinimo panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas privalo pats surašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus atitinkantį naują nuosprendį, jame nurodydamas teisinius argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas turi būti laikomas netinkamu.

43Tačiau kasacine tvarka apskųsto Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalis dėl G. M. nuteisimo pirmiau minėtų reikalavimų neatitinka. Šiame nuosprendyje aprašyti atskiri bylos įrodymai, tačiau, nustatant G. M. kaltumą, nėra reikiamai patikrintas priežastinis ryšys tarp kaltinime nurodytos veikos ir BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių, taip pat nepateikti pakankami teisiniai argumentai, pagrindžiantys sprendimą daryti priešingas išvadas negu padarė pirmosios instancijos teismas. Dėl to naujas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis su pakeitimais dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

44Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad apylinkės teismas neišsprendė byloje kaltinamiesiems pareikšto Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dėl žalos padarymo nesumokėjus PVM mokesčių. Šis ieškinys, esant priimtam išteisinamajam nuosprendžiui, privalėjo būti išspręstas vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto tvarka, tačiau to apylinkės teismas nepadarė. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendis keistinas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

46Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį dėl G. M. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir šio nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

47G. M. palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį su pakeitimu – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

48Kitas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu G. M.... 3. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 4. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys... 5. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 6. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 223... 7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko... 8. G. M. apeliacinės instancijos teismo nuteistas už tai, kad būdamas AB... 9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. M. veiksmuose nėra... 10. Panaikindamas išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas... 11. Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas M. Žilinskas prašo... 12. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas... 14. Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad ji surašydavo visus gaminius į... 15. Naujame nuosprendyje nurodoma, kad G. M. veikė nusikalstamai nerūpestingai,... 16. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kasatoriaus... 17. Be to, pasak kasatoriaus, nuosprendyje yra elementariai logikai... 18. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kasos... 19. Nuosprendyje iš esmės remiamasi vieninteliu įrodymu – specialisto išvada,... 20. Kasatorius pažymi, kad minėti sandėlininkės A. M. ir specialistės A. Č.... 21. Kasatoriaus teigimu, vadovaujantis ištirtais įrodymais byloje neabejotinai... 22. Nustačius šį trūkumą, buhalterinė apskaita buvo patikslinta ir sumokėti... 23. Be to, pasak kasatoriaus, skundžiamame nuosprendyje nurodomą įrodymais... 24. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos... 25. Kasatorius nurodo, kad byloje nustatyta, jog nuteistajam G. M. inkriminuojamu... 26. Kasatoriaus teigimu, kaltinime nurodytas teisės pažeidimas – pardavimo... 27. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK pažeidimų, padarytų... 29. Teismų praktikoje nustatyta, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 30. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių... 31. Kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų... 32. Iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių galima suprasti, kad... 33. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje buvo būtina patikrinti, ar būtent... 34. Spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į... 35. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent A. M. gautų pajamų gavimo... 36. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad liudytojos A. M. veiksmai... 37. Daug artimesnė teisės taikymo aspektu nagrinėjamai bylai būtų kasacinė... 38. Nagrinėjamoje byloje pasisakydamas dėl kasos aparato neįrengimo prekybos... 39. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad... 40. Pagrįstai kasaciniame skunde pastebėta ir tai, kad naujo nuosprendžio... 41. Dėl to, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos... 42. BPK 329 straipsnio 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali... 43. Tačiau kasacine tvarka apskųsto Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų... 44. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad apylinkės teismas... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 47. G. M. palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d.... 48. Kitas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...