Byla 2-9562-512/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Klatera“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovo UAB ,,Inter Cars Lietuva“ atstovams advokatei Rūtai Didikei, direktoriui A. I. (A. I.), išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Klatera“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB ,,Inter Cars Lietuva“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo 2015-08-17 atliktus vienašalius priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymus 2015-06-30 tarpusavio skolų suderinimo aktu, 2015-07-31 tarpusavio skolų suderinimo aktu, bei atsakovo veiksmus atliekant įskaitymus 2015-08-31, ir 2015-09-30 ieškovo išrašytų sąskaitų-faktūrų atžvilgiu; ieškovui iš atsakovo priteisti: 20 744,31 Eur skolą, 1001,95 Eur kompensuojamas palūkanas, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB ,,Klatera” iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. 2014 m. gegužės 30 d. ieškovas, ir atsakovas sudarė distribucijos sutartį Nr. 2014/6. Pagal sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo užsiimti atsakovo tiekiamų transporto priemonių ir jų atsarginių dalių, priedų, alyvų, ir tepalų bei serviso įrangos (prekių) didmenine ir mažmenine prekyba tiekėjo vardu ir parduoti jas galutiniam vartotojui Europos sąjungos šalyse ir už jos ribų, išskyrus tas šalis, kuriose vykdo veiklą ,,Inter cars” dukterinės įmonės, ieškovas taip pat įsipareigojo atlikti kitus su prekių perpardavimu susijusius darbus, nurodytus sutartyje, o atsakovas įsipareigojo pristatyti prekes ieškovui bei atlikti kitus su prekių paskirstymu susijusius darbus nurodytus sutartyje. Sutarties 7 punktu šalys susitarė dėl ieškovo atlyginimo. Jame yra nurodyta, kad už ieškovo vykdomą veiklą jis gauna komisinį atlyginimą, kuris skaičiuojamas kas mėnesį nuo apmokėto realizuotos prekybos antkainio už parduotas prekes. Ieškovas pagal sutarties sąlygas už suteiktas paslaugas išrašė, bei pateikė atsakovo apmokėjimui sąskaitas 20 744,31 Eur sumai. Tačiau atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo. Bankroto administratoriui buvusio ieškovo vadovo sudarytame UAB ,,Klatera” pirkėjų skolų sąraše 2015 m. lapkričio 27 d. taip pat yra nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 20 744,31 Eur. Distribucijos sutarties 7 punkte šalys nustatė, kad pagal sutarties sąlygas apskaičiuotas atlyginimas bus mokamas atsakovo pavedimu pagal ieškovo išrašytą sąskaitą-faktūrą per 5 darbo dienas nuo jos pateikimo atsakovui dienos. Byloje pateiktų ieškovo atsakovo apmokėjimui pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję. Dėl 2015-06-30, 2015-07-31 skolų suderinimo aktų, kaip teisinio įskaitymo pagrindo, bei įskaitymų 2015-08-31 ir 2015-09-30 PVM sąskaitų-faktūrų atžvilgiu, pripažinimo niekiniais, ir negaliojančiais. UAB ,,Klatera” 2015-08-17 neturėjo jokio turto, faktiškai buvo nemoki, turėjo aukštesnės eilės, negu atsakovas, kreditorių. UAB ,,Klatera” dar prieš atsakovo 2015-08-17 nurodytą įskaitymą jau buvo įspėta dėl bankroto bylos inicijavimo. Ginčijamas užskaitymas prieštarauja ieškovo veiklos tikslui gauti pelno, nes atlikus užskaitymą ieškovui buvo atitinkamai sumažintas iš atsakovo gaunamas apmokėjimas pagal pateiktas sąskaitas. Pateikiamų įrodymų pagrindu ieškovo daroma išvada, kad UAB „Klatera”, būdama nemoki įmonė, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui UAB „Inter Cars Lietuva“, šiam vienašališkai atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymus. Tokie užskaitymo veiksmai suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Byloje ginčytinas užskaitymas pripažintinas negaliojančiu konstatuojant esant actio Pauliana taikymo sąlygoms. Ieškovas prašo priteisti kompensacines ir procesines palūkanas, paskaičiuotas taikant LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir pagal jį paskaičiuotą palūkanų normą 8,05 procento palūkanų normą. Atsakovo mokėtina ieškovui kompensacinių palūkanų suma yra 1001,95 Eur. Atsakovas privalo mokėti 8,05 procentų dydžio metinės palūkanas, kurias privalo mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas). Tokiu būdu atsakovas turėtų sumokėti palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas neturi visos ir išsamios informacijos apie BUAB „Klatera“ vykdytas buhalterines operacijas, dėl ko yra iškraipomos ir neteisingai pateikiamos faktinės aplinkybės šioje byloje. Bankroto bylos iškėlimo metu, o vėliau vykdant procedūras, atsakovas net nebuvo įtrauktas kaip kreditorius į kreditorių sąrašą, nors akivaizdžiai toks buvo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad bankroto administratorius neturėjo duomenų apie ieškovo įsiskolinimą atsakovui. BUAB „Klatera“ bankroto administratoriui dar 2015 m. lapkričio mėnesį buvo pateikti visi dokumentai, susiję su šalių tarpusavio atsiskaitymais, todėl pačiam bankroto administratoriui buvo žinoma apie vykdomas šalių tarpusavio užskaitas, jau nepaisant šalių tarpusavio suderinimo aktų, kurie turėjo būti pas ieškovą buhalterinėje apskaitoje ir su kuriais bankroto administratorius turėjo būti susipažinęs. Be to, nurodo, kad 2015-09-01 teismo sprendimu yra pasisakyta dėl 2015-07-31 sąskaitos - faktūros, kurią ieškovas prašo apmokėti šiuo ieškiniu. Ieškovas negali kelti tų reikalavimų iš naujo, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl to civilinė byla dalyje dėl 2015-07-31 sąskaitos-faktūros KLT Nr. 40334, turi būti nutraukta. Dėl 2015-06-30, 2015-07-31 skolų suderinimo aktų, kaip teisinio įskaitymo pagrindo, bei įskaitymų 2015-08-31 ir 2015-09-30 PVM sąskaitų-faktūrų atžvilgiu, pripažinimo niekiniais, ir negaliojančiais. Ieškovas 2015-06-30, 2015-07-31 skolų suderinimo aktus bei įskaitymo veiksmus 2015-08-31 ir 2015-09-30 patikslintu ieškiniu ginčija kaip niekinius ir negaliojančius, atliktus ir sudarytus pažeidus ieškovo kreditorių interesus. Atsakovas pažymi, jog ieškovas be jokio pagrindo ginčija iš konteksto ištrauktus sandorius, t.y. 2015-08-17 vienašalį įskaitymą, 2015-06-30 ir 2015-07-31 skolų suderinimo aktus bei vienašalius įskaitymus 2015-08-31, 2015-09-30. Pažymi, kad 2015-06-30 skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas dar prieš ieškovui išrašant ginčo sąskaitas - faktūras. Tai reiškia, kad šiuo aktu buvo suderinta skola 2015-06-30 dienai. Tarp ginčo šalių egzistavo tokie santykiai, kad tiek atsakovas ieškovui buvo ir kreditorius, ir skolininkas, tiek ir ieškovas atsakovui buvo tiek kreditorius, tiek skolininkas. Tad ir pagal Distribucijos sutartį, ir pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, buvo vykdomas tarpusavio atsiskaitymas už prekes bei paslaugas ir buvo dengiamos tarpusavio sąskaitos arba ieškovo pateiktos sąskaitos buvo dengiamos su atsakovo iš anksto atliktais avansiniais mokėjimais. Taigi ieškovui išrašius sąskaitas - faktūras už paslaugas suteiktas pagal Distribucijos sutartį, šios sąskaitos buvo padengiamos iš atliktų avansinių mokėjimų. Laikantis ieškovo pozicijos, susidarytų situacija, kad yra iš anksto sumokamas avansas už paslaugas, o suteikus paslaugas ir išrašius sąskaita - faktūra, turi būti vėl sumokama visa suma, nurodyta sąskaitoje - faktūroje, nepriklausomai nuo jau iš anksto sumokėto avanso. Akivaizdu, kad tokia ieškovo pozicija yra visiškai nelogiška ir prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad civiliniuose santykiuose avansu yra pripažįstamas išankstinis kainos (ar jos dalies) už prekes ar paslaugas sumokėjimas. Taigi atsakovui sumokėjus avansą ieškovui laikoma, kad jis iš anksto atsiskaitė su ieškovu už šio suteiktas paslaugas pagal Distribucijos sutartį. Ieškovas patikslintame ieškinyje sąmoningai dėl per visą bendradarbiavimą atsakovo atliktų avansinių mokėjimų ir jų paskirties nepasisako, nors apie tokius mokėjimus jam yra žinoma. Ieškovo pateikta sąskaita - faktūra niekada nebūdavo apmokama pavedimu ar grynaisiais pinigais po sąskaitos - faktūros pateikimo. Be to, ieškovas teigia, kad neapmokėtos yra tik 3 sąskaitos - faktūros, kurių seniausia yra 2015-07-31, tačiau neginčija kitų sąskaitų - faktūrų, išrašytų iki 2015-07-31, tinkamo apmokėjimo, nors jos buvo apmokėtos lygiai tokia pačia tvarka kaip ir ginčo sąskaitos - faktūros, t.y. įskaitant tarpusavio įsipareigojimus. Pažymi, kad ieškovas siekia įrodyti, jog įskaitymas buvo vykdomas, nepranešant ieškovui. Atsakovas teigia, kad pačioje Distribucijos sutartyje yra numatyta galimybė atsakovui daryti išskaitą iš ieškovui mokamo mokesčio pagal pastarojo pateiktas sąskaitas - faktūras (Distribucijos sutarties 7.3 p.). Ieškovui atskiras pranešimas nebuvo reikalingas, nes tai buvo aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Būtent todėl, per visą šalių bendradarbiavimą jokie atskiri pranešimai apie daromą sąskaitų sudengimą (užskaitą) ieškovui nebuvo siunčiami (ieškovas tokių pranešimų į šią bylą nėra pateikęs), ieškovas niekada dėl to pretenzijų atsakovui nereiškė ir neginčijo vienašalių įskaitymų be pranešimo. Šalys tik apsikeisdavo skolų suderinimo aktais, kurie iš esmės patvirtina atliktus įskaitymus. Tai tik dar kartą įrodo faktą, kad šalys dėl tokio atsiskaitymo būdo buvo susitarę ir atsakovas atsiskaitymą vykdė, turėdamas tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą. Atkreipia teismo dėmesį, kad per visą ginčo šalių bendradarbiavimo laiką nebuvo tokio laikotarpio, kada ieškovas neturėtų įsiskolinimo atsakovui, taigi toks atsikaitymo būdas buvo naudingas pačiam ieškovui ir jo teisių bei interesų nepažeidė. Kadangi ieškovas ir atsakovas turėjo vienas kitam priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus, Distribucijos sutartyje šalys buvo susitarę dėl įskaitymų atlikimo galimybės, šie reikalavimai galėjo būti įskaityti 2015-07-31, 2015-08-31 ir 2015-09-30 vienašališkai atsakovo. Atsakovas pažymi, jog turėjo teisę atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes abi šalys viena kitos atžvilgiu turėjo sutartinių įsipareigojimų, prievolės dalykas buvo pinigai, abiejų reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini, taip pat apibrėžti konkrečia pinigų suma. Ieškovas nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kaip buvo atlikti įskaitymai 2015-08-31, 2015- 09-30 datomis. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kadangi ieškovo ir atsakovo tarpusavio atsiskaitymų detalizacijoje matyti, jog ieškovo atsakovui pateiktos sąskaitos - faktūros, atitinkamai 2015-07-31 sąskaita - faktūra Nr. KLT40334, 2015-08-31 sąskaita - faktūra Nr. KLT40335 bei 2015-09-30 sąskaita - faktūra Nr. KLT40336 buvo užskaitytos su kitomis atsakovo sąskaitomis - faktūromis arba apmokėtos iš atsakovo anksčiau pervestų avansinių mokėjimų ir tai buvo padaryta dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo pagal tarp šalių susiklosčiusią tarpusavio atsiskaitymo praktiką. Ieškovo teiginys, kad atsakovas, padarydamas užskaitas, pažeidė aukštesnės eilės kreditorių teises bei atsiskaitymų eilės tvarką su kreditoriais, yra nepagrįstas ir neteisingas. Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovo tarpusavio atsiskaitymų detalizacijos, 2015-08-31 ir 2015-09-30 sąskaitos - faktūros buvo padengtos iš atsakovo anksčiau sumokėtų avansinių įmokų. Atsakovas pažymi, jog nesant visų CK 6.66 str. nustatytų sąlygų, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius negalima, todėl nėra teisinio pagrindo sumas, atsakovo įgytas minėtų sandorių pagrindais, grąžinti BUAB „Klatera“.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaiko patikslintą ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad apie atsakovas atliko 2015-07-31, 2015-08-31 ir 2015-09-30 įskaitymus nepranešęs ieškovui, t.y. nesiuntęs jokio pranešimo. Keliant UAB ,,Klatera“ bankroto bylą, atsakovas buvo nurodomas kaip skolininkas. Neigia atsakovo argumentą, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi tarpusavio įskaitymų praktika. Atsakovas skolingas ieškovui pagal distribucijos sutartį. Atsakovo pateikta tarpusavio detalizacija nėra reikšmingi byloje, todėl nėra pagrindo nagrinėti pateiktus skaičiavimus. Ieškovas nurodo, kad priešpriešinių tarpusavio reikalavimų įskaityti negalima, kadangi jie pažeidžia pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus. Atliktu įsikaitymu atsakovas sau suteikė prioritetą aukštesnės eilės kreditorių atžvilgiu. Pažymi, kad kai buvo atliktas pirmasis įskaitymas, ieškovas jau buvo nemokus; atsakovas apie ieškovo nemokumą žinojo 2015 m. liepos mėnesį. Teigia, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

5Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimo į ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu, prašo atmesti patikslintą ieškinį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad šalių pateiktos sąskaitos faktūros buvo apmokamas įskaitymo būdu, t.y. taip pat kaip ir anksčiau išrašytos sąskaitos - faktūros. Ieškovas neginčija nei vienos sąskaitos – faktūros, išrašytos iki 2015-07-31. Šios sąskaitos yra apmokėtos taip pat kaip ir ginčo sąskaitos, nors pasak ieškovo, jis yra nemokus nuo 2014 metų. Pateiktos išklotinės pagrindžia, kad buvo atlikti tarpusavio įskaitymai. Pažymi, kad iš atsakovo atliktų avansų buvo apmokėtos sąskaitos – faktūros. Pagal atsakovo pateiktą detalizaciją, akivaizdu, kad atsakovo sumokėtas avansas ,,padengdavo“ ieškovo pateiktą sąskaitą-faktūrą. Tokia mokėjimo praktika buvo susiklosčiusi nuo pat bendradarbiavimo tarp šalių pradžios pagal distribucijos sutarties nuostatas. Pranešimai atliekant įskaitymus nebuvo siunčiami. Pabrėžia, kad sąskaitas – faktūras apmokant avansu kitų kreditorių reikalavimai nėra pažeidžiami.

6Ieškinys atmestinas.

7Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įskaitymo sąlygų visuma turi būti vertinama sistemiškai ir siejama su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi ir tai nulemia išvadą, jog vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-564/2013; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; kt.).

8Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB ,,Klatera“ ir atsakovas UAB ,,Inter Cars Lietuva“ 2014-05-30 sudarė distribucijos sutartį Nr. 2014/6 (toliau – Sutartis) pagal kurią ieškovas (distributorius) įsipareigojo užsiimti atsakovo (tiekėjo) tiekiamų transporto priemonių ir jų atsarginių dalių, priedų, alyvų ir tepalų bei serviso įrangos (toliau – prekės) didmenine ir mažmenine prekyba tiekėjo vardu ir parduoti jas galutiniam vartotojui Europos Sąjungos šalyse ir už jos ribų, išskyrus tas šalis, kuriose vykdo veiklą ,,Inter Cars“ dukterinės įmonės. Sutarties 7 p. nustatyta distributoriaus atlyginimo tvarka. Sutarties 7.6 p. numatyta, kad per distributoriaus atlygį gali būti atlikti papildomi atsiskaitymai tarp distributoriaus ir tiekėjo. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu bei posėdžio metu pateiktų šalių paaiškinimų pagrindu nustatyta, jog atsiskaitymai tarp distributoriaus ir tiekėjo vyko pagal tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką: atsakovas atlikdavo ieškovui avansinius mokėjimus, o ieškovui išrašius PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas pagal Sutartį, šios PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokamos iš atliktų avansinių mokėjimų arba atliekant tarpusavio PVM sąskaitų-faktūrų įskaitymus. Nuosekliai išanalizavus rašytinius įrodymus (banko sąskaitų išrašai, UAB ,,Klatera“ ir UAB ,,Inter Cars Lietuva“ skolų apskaitos lentelė, tarpusavio skolų suderinimo aktai, PVM sąskaitos – faktūros), nustatyta, kad ieškovo atsakovui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros dėl kurių apmokėjimo šiuo ieškiniu reiškiamas reikalavimas – 2015-07-31 sąskaita - faktūra Nr. KLT40334, 2015-08-31 sąskaita - faktūra Nr. KLT40335 bei 2015-09-30 sąskaita - faktūra Nr. KLT40336 buvo užskaitytos su atsakovo ieškovui pateiktomis PVM sąskaitomis - faktūromis arba apmokėtos iš atsakovo anksčiau pervestų avansinių mokėjimų. Atsakovas, gavęs 2015-07-31 sąskaitą - faktūrą, ir esant ieškovo įsiskolinimui atsakovui, atliko vienašalį įskaitymą ir nusiuntė šią informaciją ieškovui. Lygiai tokie patys veiksmai buvo atlikti, kai atsakovas gavo 2015-08-31 ir 2015-09-30 PVM sąskaitas - faktūras. Kadangi ieškovas ir atsakovas turėjo vienas kitam priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus, šie reikalavimai galėjo būti įskaityti 2015-07-31, 2015-08-31 ir 2015-09-30 vienašališkai atsakovo.

9Ieškovas patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ginčija, jog atsakovas pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų yra neapmokėjęs, paaiškina, kad pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti apmokėjimo terminai yra suėję, todėl atsakovas yra skolingas ieškovui pagal minėtas sąskaitas – faktūras. Šis ieškovo teiginys laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip teismas nustatė, byloje nėra duomenų, kad ankstesni atsiskaitymai buvo vykdomi atliekant pinginius mokėjimus pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, t.y. nėra įrodymų apie tai, jog ieškovo pateikta PVM sąskaita – faktūra būtų apmokėta pavedimu arba grynaisiais pinigais po PVM sąskaitos – faktūros pateikimo.

10Nagrinėjamu svarbu pabrėžti ir tai, kad atsiskaitymai atliekant vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą tarp ieškovo ir atsakovo buvo vykdomi nuo pat Sutarties pasirašymo momento. Šį faktą patvirtina UAB ,,Klatera“ ir UAB ,,Inter Cars Lietuva“ skolų apskaitos lentelė, kurioje matyti, jog kiekvieno mėnesio pabaigoje buvo atliekami vienarūšių įsipareigojimų tarpusavio įskaitymai. Minėtus įskaitymus patvirtina ir tarpusavio skolų suderinimo aktai, kuriuos šalys pasirašydavo beveik kiekvieną mėnesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas nuo pat Sutarties pasirašymo su atsakovu momentu, per visą bendradarbiavimo laikotarpį jokių pretenzijų, prieštaravimų atsakovui dėl tokio atsiskaitymo būdo (atliekamų tarpusavio įskaitymo) nereiškė.

11Esant šioms aplinkybėms, teismas pažymi, jog atsakovas turėjo teisę atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes abi šalys viena kitos atžvilgiu turėjo sutartinių įsipareigojimų, prievolės dalykas buvo pinigai, abiejų reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini, taip pat apibrėžti konkrečia pinigų suma. Kaip matyti iš susiklosčiusių šalių tarpusavio verslo santykių, nei viena šalis dėl tokio atsiskaitymo būdo pretenzijų viena kitai nebuvo pareiškusios, prieštaravimų nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad toks atsiskaitymo būdas neprieštaravo Sutarties sąlygoms, buvo priimtinas abiems šalims ir nuolat taikomas praktikoje.

12LR CK 6.131 str. nustatyta, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymui pakanka vienos šalies valios, t. y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai pakanka tam, kad atsirastų įskaitymo teisiniai padariniai – pasibaigtų šalis siejusi prievolė. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010; kt.). Įskaitymo sandorį sudarančių asmenų valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011). Suprantama, pareiškimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais. Nagrinėjamoje byloje šalių atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymai buvo suderinami pasirašant tarpusavio skolų suderinimo aktus. Todėl šalių bendravimas atsakovui pateikiant ieškovui skolos suderinimo aktus pagrįstai pripažintas tinkamu pareiškimu apie įskaitymą. Taigi ieškovo argumentas, kad atsakovo atlikti įskaitymai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.131 straipsnyje nustatytą tvarką, laikytinas nepagrįstu.

13Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (LR CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-11 nutartimi ieškovui UAB ,,Klatera” iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. Ieškovas teigia, kad nuo 2015-08-17, kada buvo atliktas atsakovo pirmasis įskaitymas, UAB ,,Klatera” jau buvo faktiškai nemoki, turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, jau nebevykdė savo įsipareigojimų laiku ir tinkamai mokėti darbo užmokestį bei neturėjo jokio turto į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus, todėl atsakovo atlikti vienarūšiai įskaitymai prieštarauja ieškovo veiklos tikslui gauti pelno. LR CK yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju. LR CK 6.140 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip. Vienas tokių kituose įstatymuose numatytų atvejų, kai draudžiamas įskaitymas, yra numatytas Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., t. y., jog bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje; 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-210/2011). Esant šioms aplinkybėms, teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas neturėjo teisės atlikti vienarūšius piniginius įskaitymus, kadangi ieškovo atsakovui pateiktos ginčo PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos iš atsakovo anksčiau pervestų avansinių mokėjimų ir tai buvo padaryta dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Kaip minėta, šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, abiejų šalių reikalavimai buvo piniginiai, priešpriešiniai, taigi visos įskaitymo sąlygos egzistavo dar iki bankroto bylos iškėlimo; įskaitymai buvo atlikti tinkamai.

14Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad ieškovo BUAB ,,Klatera“ patikslinto ieškinio yra nepagrįsti, todėl atmestini.

15LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas turėjo 7488,13 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų matyti, kad atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo 7488,13 Eur. Iš klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, jog atsakovas parengė tris atsiliepimus į ieškinį, kuriuose iš esmės reiškiami tapatūs atsikirtimai į ieškinį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).Tačiau teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (rekomendacijų 11 p.). Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą teismui išsamią paslaugų ataskaitą, į bylos sudėtingumą, atsiliepimo apimtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažintinos CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų 11 punkte nustatytu pagrindu ir iš ieškovo atsakovui priteistina 3744,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 str. 1, 3 d.).

16Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas,

Nutarė

17ieškinį atmesti.

18Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Klatera“, į.k. 300886841, 3744,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui UAB ,,Inter Cars Lietuva“, į.k. 300594634.

19Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai