Byla 2A-552-259/2016
Dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys - I. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius, valstybės įmonė Registrų centras

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-268-470/2015 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys - I. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius, valstybės įmonė Registrų centras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti jam teisę atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be atsakovo sutikimo, priteisti iš atsakovo 96 Eur už žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra ½ dalies minėto žemės sklypo savininkas, atsakovas ir trečiasis asmuo I. S. valdo po ¼ dalį minėto žemės sklypo. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo dydis 1,18 ha, pagrindinė jo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ieškovo užsakymu UAB „RDR korporacija“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti matavimuose ir pasirašyti matavimų byloje, tačiau siūlymą jis ignoravo, priežasčių nenurodė. Be atsakovo, kaip bendraturčio sutikimo, atliktų kadastrinių matavimų ieškovas negali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino teisę ieškovui įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinius matavimus pagal UAB „RDR korporacija“ žemės sklypo planą be bendraturčio V. P. sutikimo; priteisė iš atsakovo 72,40 Eur išlaidų už kadastrinius matavimus ir 352,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 13,77 Eur pašto išlaidų valstybei.

7Teismas nustatė, kad atsakovas nedalyvavo ieškovo užsakymu UAB „RDR korporacija“ atliekant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimus, nors buvo gavęs kvietimą atvykti į žemės sklypo ribų ženklinimą ir atsisako pasirašyti 2013-01-14 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (t. I, b. l. 27-28, 32-36). VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2013-01-18 sprendimu Nr. 4697337 konstatavo, kad UAB „RDR korporacija“ pateiktoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra bendraturčio parašo ir dėl to ji negali būti įregistruota nekilnojamojo turto kadastre (t. I, b. l. 45). Atsakovas kaip atsikirtimu ieškovo reikalavimui rėmėsi vieninteliu argumentu - jis nėra žemės sklypo dalies savininkas, nes tokios teisės nėra įregistravęs nekilnojamojo turto registre. Iš rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad buvusi sklypo bendraturtė M. P. mirė ( - ) (t. I, b. l. 17). Po jos mirties atsirado palikimas (CK 5.3 str. 1 d.). V. P. įstatymo nustatyta tvarka paveldėjo likusį po palikėjos mirties turtą, tame tarpe ginčo žemės sklypo dalį, kas patvirtinama 2012-04-03 jam išduotu paveldėjimo teisės liudijimu (t. I, b. l. 108-113). Taigi, teismas sprendė, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą atsakovui V. P. atsirado palikėjos mirties dieną ( - ), o registravimas nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre, priešingai nei nurodo atsakovas, nesukuria nuosavybės teisės. Todėl esant nekilnojamojo daikto paveldėjimo faktui, teisėtu paveldėtos žemės sklypo dalies savininku laikytinas atsakovas V. P., jis yra sklypo bendraturtis, yra tinkama šalis procese, o jo atsisakymą derinti žemės sklypo planą tuo argumentu, kad jis nelaiko savęs žemės sklypo bendraturčiu, teismas laikė nepagrįstu neveikimu, trukdančiu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko, teises, tokiu būdu jas pažeidžia.

8Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo iniciatyva Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinis padalinys 2015-04-21 patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašė aktą Nr. 02KAM-36707 (t. I, b. l. 162), kuriuo konstatavo, kad kai kurie ginčo žemės sklypo formavimo veiksmai neatitinka žemės sklypų formavimą nustatančių teisės aktų reikalavimų. Teismas laikė svarbia tą faktinę aplinkybę, kad atsakovui apie esamus žemės sklypo plano trūkumus tapo žinoma tik 2015 metais, kuomet jis ėmė rūpintis, kaip atsikirsti ieškovo ieškiniui ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Iki to momento atsakovas nesidomėjo atliktais kadastriniais matavimais, vengė su jais susipažinti, net nematė ieškovo užsakymu paruoštos žemės sklypo bylos ir joje esančio plano, ja nesidomėjo ir atsikirto ieškovui tuo, kad jis nėra žemės sklypo bendraturtis, dėl ko ir atsisakė ribas derinti. Tokius atsakovo veiksmus, kuomet bylos eigoje ieškoma naujų trukdžių plano derinimui, teismas laikė nepagrįstu vengimu duoti sutikimą bendraturčiui žemės sklypo duomenų tikslinimui, o ieškojimą naujų priežasčių atsisakyti pasirašyti dokumentą teismas laikė nesąžiningu veikimu. Vertindamas atsakovo iniciatyva gautą naują įrodymą teismas pažymėjo, kad 2015 m. metais surašytame patikrinimo akte nurodyti plano neatitikimai teisės aktams, tokie kaip DWG rinkmenos nebuvimas, ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams niekaip nepažeidžia atsakovo teisių ir jo interesų, yra bendro pobūdžio ir taisytini įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nesprendžia kadastrinių bylų atitikimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitoms teisės normoms, nes tą atlieka kadastro tvarkytojas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 1 d. 4 p.). Teismas sprendė, kad pagal esamą žemės sklypo plano dokumentaciją ji 2012 metais atitiko žemės sklypų formavimą nustatančius teisės akų reikalavimus, kas įrodyta byloje esančiu Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus teritorinio padalinio tikrinimo aktu ir VĮ Registrų centro sprendimu, kuriame nenurodyti jokie kiti plano trūkumai išskyrus atsakovo sutikimo nebuvimą (t. I, b. l. 44, 45).

9Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, kadastriniai matavimai ginčo žemės sklypo jau yra atlikti, juose tik trūksta atsakovo parašo reikiamuose dokumentuose. Taigi, ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo nesukelia ieškovui teisinių pasekmių. Kadangi šis reikalavimas glaudžiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu - pripažinti teisę be bendraturčio suderinimo įregistruoti matavimus Nekilnojamojo turto kadastre, todėl teismas jį laikė pertekliniu ir atskirai nesprendė.

10Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už atliktus kadastrinius matavimus, teismas nustatė, kad ieškovas už atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „RDR korporacija“ sumokėjo 289,62 Eur pagal 2013-09-11 PVM sąskaitą – faktūrą (t.1, b. l. 50). Kadastrinių matavimų byla suformuota trijų bendraturčių interesais, sumokėta kaina nėra per didelė, atitinka protingumo kriterijus. Nurodė, kad bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimą (CK 4.76 str.), tačiau sumokėta įmoka turi būti paskirstoma ne proporcingai daikto savininkų skaičiui, kaip prašė ieškovas, bet proporcingai kiekvieno iš jų valdomai daikto daliai. Kadangi atsakovas V. P. yra ¼ žemės sklypo dalies savininkas, teismas sprendė, kad jis privalo atlyginti šią dalį ieškovo turėtų išlaidų, kas sudaro 72,40 Eur.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas turėtas teismo išlaidas apelianto naudai. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

131. Teismas pažeidė ir netinkamai taikė LR Konstitucijos 23 str., CK 1.5 str., CPK 177, 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, CPK 263 str. reikalavimus teismo sprendimui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pateiktus įrodymus vertino vienpusiškai, nepilnai, neobjektyviai. Šiuo atveju atsakovo nesutikimą su kadastrinių matavimų rezultatais, kuriuos ieškovas siekia suderinti be atsakovo sutikimo, lemia tai, kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos pasikeitė labiau nei leistina maksimali paklaida. Vadinasi tokie kadastriniai matavimai, dėl kurių atsakovo žemės sklypas pasikeitė labiau nei leistina teisės aktais, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, o jo atsisakymas pasirašyti tokius žemės sklypų planus nėra nemotyvuotas.

14Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovas nedalyvavo ieškovo užsakymu UAB „Korporacija“ atliekant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodeziniuose matavimuose ir atsisako pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinis padalinys, patikrinęs ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, konstatavo, kad žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, pastabose nurodyti pažeidimai. Ieškovas teigė, kad atsakovas buvo kviestas į matavimus. Įrodymui patvirtinti pateikė pašto korespondencijos įteikimo išrašą. Nagrinėjamu atveju parengtoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nėra Nekilnojamojo turto kadastro 32.1.1.2. ir 32.1.1.1.3. punktuose reikalaujamų duomenų apie kvietimo bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimą atsakovui. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad įmonė siuntė atsakovui pranešimą dėl planuojamų vykdyti kadastrinių matavimų ir ženklinimo darbų, tačiau šis pranešimas atsakovui buvo įteiktas vėliau, nei buvo planuota atlikti kadastrinių matavimų ir ženklinimo darbus. Iš išsiųsto pranešimo apie kvietimą atvykti turinio spręstina, jog sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti, o atsakovas nurodytu laiku buvo kviečiamas dėl geodezinių matavimų ir žemės sklypo padalijimo dokumentų suderinimo, taigi, atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka bei laiku nebuvo tinkamai informuotas apie numatomus atlikti geodezinius matavimus. Todėl ieškovo argumentai, kad pats atsakovas nebendradarbiavo ir nesiekė dalykiškai išspręsti ginčą nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

152. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami kadastriniai matavimai viešajame registre. Šiuo atveju žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą atsakovas atsisako pasirašyti ne tik dėl nedalyvavimo jį surašant, bet ir todėl, kad, jo nuomone, matininko parengtas kadastrinių matavimų planas neatitinka nei esamų dokumentų, nei faktinės situacijos. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta reikalavimų nei dėl šio akto teisėtumo, nei dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas iš esmės dėl jo nepasisakė, o šis planas vertintinas kaip įrodymas, sprendžiant atsakovo atsikirtimų pagrįstumą bei ieškovo teisę keisti ieškinio dalyką.

163. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių II skyriaus 13 punktas nurodo, kad Planavimo organizatorius pagal 1 priede pateiktą formą pateikia Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui prašymą, adresuotą apskrities viršininkui, leisti rengti projektą. Prie prašymo pridedamos numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijos ir dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijos. 2013-01-14 žemės ribų paženklinimo parodymo akte sklypo bendraturte nurodyta M. P., o atsakovas V. P. įrašytas kaip paveldėtojas, atsisakantis pasirašyti suderinimus. Kadangi savininku laikytinas tik toks asmuo, kurio daiktinės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas pagrįstai nepasirašė akte, savęs nelaikydamas bendraturčiu. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2013-11-19 rašte, atsakydamas į ieškovo atstovo paklausimą.

174. Teismas, skundžiamu sprendimu pripažindamas teisę ieškovui įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo, peržengė pareikšto reikalavimo ribas, tuo pažeidė LR CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, byloje ieškovas pateikė ne vieną matininkų atliktą planą. Todėl priimtas teismo sprendimas sudaro prielaidas abejoti tokio reikalavimo tikslingumu, kadangi prašoma pasirašyti ant netikslių arba ant negalutinių planų. Bendraturčiai savo sutikimą turi duoti ne abstrakčiai kito bendraturčio teisei atlikti tam tikrus veiksmus, o aiškiai apibrėžtiems ir konkretiems veiksmams, kurių koreguoti daugiau nereikės, ir kurių realizavimui bendraturčių nesutikimas yra vienintelė kliūtis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus paaiškinimai patvirtina, kad jis negali, o teismui patenkinus ieškinį vis tiek negalės, suderinti žemės sklypų kadastrinių matavimų, nes pirmiausiai reikia ištaisyti kadastrinių matavimų trūkumus dėl sklypų ribų ilgių skirtumo ir tik tuomet galima kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.

185. Atsakovas neturi pareigos padengti dalį ieškovo turėtų kadastrinių matavimų išlaidų kol šie darbai nėra užbaigti pagal visus teisės aktų reikalavimus ir nėra aišku ar jie atlikti tinkamai. Ieškovas pats pripažino, jog jis nevykdė ir pareigos bendradarbiauti su atsakovais, kai užsakė atlikti kadastrinius matavimus ir sutartį su matininku pasirašė neįspėjęs atsakovų ir nepasiūlęs šio klausimo spręsti bendrai. Tokiu būdu ieškovas nevykdė savo kaip bendraturčio pareigos veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio bendraturčiams sprendimo būdo, nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovo naudai 300 Eur turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo šiuos argumentus:

201. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka bei laiku nebuvo tinkamai informuotas apie numatomus atlikti geodezinius matavimus. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovui buvo išsiųsta 2012-05-16 pretenzija dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovas į ją visiškai nereagavo. Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo buvo kreiptasi į UAB „RDR Korporacija“. Parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta įregistruoti VĮ Registrų centras Alytaus filialui, kuris 2013-01-23 ir 2013-03-26 sprendimais nusprendė, kad pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre. Toks sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte ir žemės sklypo plane nėra vieno iš žemės sklypo savininkų (naudotojų), o tiksliau atsakovo V. P., parašo, o tai prieštarauja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 53.6.5 punktui. Kaip matyti iš teismui pateikiamos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, atsakovas apie 2013-01-14 dieną vykdomus žemės sklypo ribų paženklinimo darbus ir atliekamus kadastrinius matavimus bendrovės „RDR Korporacija“ buvo informuojamas ir tuo pačiu kviečiamas dalyvauti šių darbų atlikime pateikiant laikraštyje „Dainavos žodis“ informacinį pranešimą, taip pat informuojant ir žodžiu. Atsakovui į šį pranešimą nereagavus, pakartotinai apie tai buvo informuojamas ir asmeniniu kvietimu „Dėl žemės sklypo geodezinio plano ribų suderinimo", išsiųstu 2013-07-12 registruotu paštu. Šiuo pranešimu atsakovas buvo kviečiamas 2013-08-06 dieną 9 val. pakartotinai dalyvauti paženklinant žemės sklypų bendrą ribą su teise pareikšti pastabas dėl sklypo ribų ženklinimo, o negalėjimo dalyvauti atliekant minėtus darbus atveju, atsakovo buvo prašoma informuoti apie galimo neatvykimo priežastis. Šiuos pranešimus atsakovas ignoravo - atliekant žemės sklypo ribų paženklinimo darbus ir kadastrinius matavimus nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė, jokio atsakymo į kvietimą nepateikė, o taip pat ir pastabų dėl atliktų darbų neišreiškė. UAB „RDR Korporacija“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovui 2013-08-26 dienos pranešimu buvo išsiųsti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir žemės sklypo plano fragmentas su siūlymu šiuos dokumentus pasirašyti ir juos grąžinti atgal kadastrinius matavimus atlikusiai bendrovei arba teise pareikšti pastabas per 30 dienų terminą nesutikimo su šiais dokumentais atveju. Tačiau atsakovas vėl gi į pranešimą nereagavo, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir žemės sklypo plano nepasirašė ir jokių pastabų dėl išsiųstų dokumentų taip pat nepateikė. Aukščiau detalizuoti atsakovo veiksmai ignoruojant bet kokį jam siunčiamą pranešimą pažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių, tarp jų ir ieškovo, teises ir teisėtus interesus, dėl ko paneigtinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo teisės ir teisėti interesai pažeidžiami ne dėl atsakovo veiksmų. Kaip matyti iš teismui pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kita žemės sklypo bendraturtė I. S. yra pasirašiusi žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte ir žemės sklypo plane. Be to, byloje yra pateikta nauja 2015-06-25 Nacionalinės žemės tarnybos išvada apie tai, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai ir tai patvirtinama trijų kompetetingų žemės bylų tvarkymo specialistų parašais.

212. Teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad atsakovas rengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla visiškai nesidomėjo, o atsiliepime į ieškinį nesutikimą grindė tik tuo, kad jis nėra įregistravęs nuosavybės teisių į ginčo objektu esantį žemės sklypą, o tik vėliau vykstant teisminiui procesui atsakovas pradėjo ieškoti žemės sklypo kadastro duomenų bylos neatitikimų. Todėl teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad tokie atsakovo veiksmai, kuomet bylos eigoje ieškoma naujų trukdžių plano derinimui, laikytini nepagrįstu vengimu duoti sutikimą bendraturčiui žemės sklypo duomenų tikslinimui, o ieškojimas naujų priežasčių atsisakyti pasirašyti dokumentą laikytinas nesąžiningu veikimu. Akivaizdu, kad nuosavybės teisių neįregistravimas VĮ Registrų centre yra vėl gi tikslingas ir apgalvotas atsakovo neveikimas, kuriuo jis jau tuo metu siekė trukdyti atsidalinti ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas jam priklausančią žemės sklypo dalį yra paveldėjęs, jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl būtent jis yra ginčo objektu esančio žemės sklypo bendraturtis. Teismas teisingai skundžiamame sprendime nurodė, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą atsakovui atsirado dar nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl atsakovo veiksmai neįregistruojant jam priklausančios žemės sklypo dalies neturi esminės reikšmės jo nuosavybės teisių į žemės sklypą turėjimui ir įgijimui.

223. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje ieškovas pateikė ne vieną matininkų atliktą planą. Su ieškiniu byloje buvo pateiktas vienintelis žemės sklypo planas, o bylos eigoje buvo pateiktas situacijos brėžinys, kuris tik patvirtino, kad teismui pateiktas žemės sklypo planas tinkamas, o situacijos brėžinys tuo tikslu ir rengiamas.

23Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo be vieno iš bendrasavininkių sutikimo teismo sprendimu.

26Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas K. K., atsakovas V. P. ir trečiasis asmuo byloje I. S. yra 1,18 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), bendrasavininkiai. Byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos pagrindu ieškovui K. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, trečiajam asmeniui I. S. priklauso ¼ dalis žemės sklypo, V. P. (M. P. turto paveldėtojas) priklauso ¼ žemės sklypo dalis (t. I, b. l. 10-16, 21-23). Ieškovo K. P. iniciatyva UAB „RDR korporacija“ organizavo ir atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažymėjo duomenis (1 t. b. l. 24-40), atsakovas V. P. į žemės sklypo matavimus neatvyko, kadastro duomenų bylos dokumentuose nepasirašė. Kadastro duomenų byla UAB „RDR korporacija“ parengta be atsakovo V. P. dalyvavimo. Nesant bendraturčio V. P. sutikimo VĮ Registrų centras 2013 01 23 sprendimu atsisakė registruoti minėto žemės sklypo kadastro duomenis nekilnojamojo turto registre (t. I, b. l. 45). Ieškovas K. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė pripažinti teisę atlikti žemės sklypo, esančio ( - ) kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be bendraturčio V. P. sutikimo (1 t. b. l. 1-6).

27Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino teisę ieškovui įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinius matavimus pagal UAB „RDR korporacija“ žemės sklypo planą be bendraturčio V. P. sutikimo; priteisė iš atsakovo 72,40 Eur išlaidų už kadastrinius matavimus ir 352,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 13,77 Eur pašto išlaidų valstybei (2 t. b. l. 27-31).

28Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą skundžia atsakovas V. P., esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai taikė LR Konstitucijos 23 str., CK 1.5 str., CPK 177, 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, CPK 263 str. reikalavimus teismo sprendimui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pateiktus įrodymus vertino vienpusiškai, nepilnai, neobjektyviai; atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos pasikeitė labiau nei leistina maksimali paklaida, tokie kadastriniai matavimai, dėl kurių atsakovo žemės sklypas pasikeitė labiau nei leistina teisės aktais, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus; atsakovas nedalyvavo ieškovo užsakymu UAB „RDR Korporacija“ atliekant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodeziniuose matavimuose ir atsisako pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes nebuvo tinkama tvarka pakviestas dalyvauti procese; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus teritorinis padalinys, patikrinęs ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, konstatavo, kad žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, pastabose nurodyti pažeidimai, matininko parengtas kadastrinių matavimų planas neatitinka nei esamų dokumentų, nei faktinės situacijos; V. P. byloje esančiuose dokumentuose įrašytas tik kaip paveldėtojas, atsisakantis pasirašyti suderinimus. Kadangi savininku laikytinas tik toks asmuo, kurio daiktinės teisės įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas pagrįstai nepasirašė akte, savęs nelaikydamas žemės sklypo bendraturčiu; teismas, skundžiamu sprendimu pripažindamas teisę ieškovui įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo, peržengė pareikšto reikalavimo ribas; atsakovas neturi pareigos padengti dalį ieškovo turėtų kadastrinių matavimų išlaidų kol šie darbai nėra užbaigti, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 72,40 Eur sumą už kadastrinius matavimus (2 t. b. l. 36-42).

29Pasisakydama dėl apelianto teiginių, jog Alytaus rajono apylinkės teismas byloje netinkamai taikė LR Konstitucijos 23 straipsnį, pažeidė įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes pateiktus įrodymus vertino vienpusiškai, nepilnai, neobjektyviai, teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pripažįstama, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012).

30Skundžiamą apeliacine tvarka Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą įvertinusi pirmiau išdėstytų išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas V. P. įstatymo nustatyta tvarka paveldėjo likusį po palikėjos M. P. mirties turtą, tame tarpe ginčo žemės sklypo dalį, šia išvadą teismas grindė V. P. 2012-04-03 išduotu paveldėjimo teisės liudijimu. Ši faktinė aplinkybė paneigia V. P. teiginius, kad jis nėra žemės sklypo ( - ) bendrasavininkis, todėl jis neprivalo dalyvauti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procese ir įregistruojant duomenis Nekilnojamojo turto registre. Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog esant nekilnojamojo daikto paveldėjimo faktui, teisėtu paveldėtos žemės sklypo dalies savininku laikytinas atsakovas V. P., jis yra sklypo bendrasavininkis, yra tinkama šalis procese, o jo išreikštas atsisakymas derinti parengtą žemės sklypo planą tuo argumentu, kad jis nelaiko savęs žemės sklypo bendraturčiu, laikytinas nepagrįstu neveikimu, trukdančiu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko teises. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto poziciją, pažymi, jog Nuosavybės teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, tačiau teisinės registracijos nebuvimas nepaneigia nuosavybės teisinių santykių fakto.

31Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto išdėstytus teiginius, jog ieškovui atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos pasikeitė labiau nei leistina maksimali paklaida, tokie kadastriniai matavimai, dėl kurių atsakovo žemės sklypas pasikeitė labiau nei leistina teisės aktais, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų nei byloje, nei kartu su apeliaciniu skundu apie iki kadastrinių matavimų turėto žemės sklypo ribas, įrodymų apie jam priklausančio žemės sklypo ribų pasikeitimą atlikus ieškovui sklypo kadastro duomenų nustatymą ir kad atlikti ieškovo iniciatyva UAB RDR korporacija sklypo kadastriniai matavimai kaip nors pažeidė V. P. turtines ar kitas įstatymo saugomas teises. Dėl to teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo motyvus kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).

32Šioje civilinėje byloje teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teismo sprendime įvertino jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog jų visuma iš esmės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, jog kadastriniai žemės sklypo matavimai atlikti nepažeidžiant nustatytos tvarkos ir laikantis privalomų procedūrų, žemės sklypo planas parengtas teisingai, o atsakovo V. P. veiksmai laikytini nepagrįstu ir neteisėtu atsisakymu duoti sutikimą bendraturčiui žemės sklypo duomenų tikslinimui. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo byloje, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

33Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais skundo motyvus, kad V. P. nebuvo tinkamai pranešta apie vykdomą žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūrą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, jog V. P. apie 2013-01-14 dieną vykdomus žemės sklypo ribų paženklinimo darbus ir atliekamus kadastrinius matavimus bendrovės „RDR Korporacija“ buvo informuojamas ir tuo pačiu kviečiamas dalyvauti procese, pranešant apie nurodomą faktą laikraštyje „Dainavos žodis“ (1 t. b. l. 32). V. P. buvo siunčiami kvietimai, pranešimai (1 t. b. l. 33-40, 2 t. b. l. 9), pranešant teisę dalyvauti paženklinant žemės sklypų bendrą ribą su teise pareikšti pastabas dėl sklypo ribų ženklinimo, o negalėjimo dalyvauti atliekant minėtus darbus atveju, atsakovo buvo prašoma informuoti apie galimo neatvykimo priežastis. Bylos medžiaga liudija, kad nurodomus pranešimus atsakovas ignoravo - atliekant žemės sklypo ribų paženklinimo darbus ir kadastrinius matavimus jis nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė, jokio atsakymo į kvietimą nepateikė, o taip pat ir pastabų dėl atliktų darbų neišreiškė. UAB „RDR Korporacija“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovui 2013-08-26 dienos pranešimu buvo išsiųsti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir žemės sklypo plano fragmentas su siūlymu šiuos dokumentus pasirašyti ir juos grąžinti atgal kadastrinius matavimus atlikusiai bendrovei arba teise pareikšti pastabas per 30 dienų terminą nesutikimo su šiais dokumentais atveju. Tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir žemės sklypo plano nepasirašė ir jokių pastabų dėl išsiųstų dokumentų taip pat nepateikė. Visos šios byloje nurodamos aplinkybės paneigia V. P. teiginius, kad jis nebuvo tinkama tvarka pakviestas dalyvauti žemės sklypo kadastrinių duomenų rengimo procese.

34Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog matininko parengtas ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas neatitinka nei esamų dokumentų, nei faktinės situacijos, todėl apeliantas turi pagrįstą teisę nepasirašyti šio plano. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registro įstaiga 2013 01 23 ir 2013 03 26 sprendimuose (1 t. b. l .45, 46) nurodė, jog žemės sklypo ( - ) kadastro byloje nėra vieno iš žemės sklypo savininkų (naudotojo) V. P. parašo, todėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 53.6.5 punkto pagrindu buvo priimtas sprendimas pateiktą žemės sklypo kadastro bylą grąžinti nurodytam trūkumui pašalinti, atsisakant žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Šios aplinkybės pagrindžia ieškovo poziciją, kad tik dėl atsakovo V. P. neteisėtų veiksmų, jam be faktinio ir teisinio pagrindo nepasirašius parengto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo plano, nepagrįstai buvo pažeista ieškovo teisė įgyvendinti nuosavybės teisę į turimą žemės sklypą ir niekaip nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad kadastriniai duomenys nebuvo pakeisti dėl kitų priežasčių. Apeliantas V. P. nepateikė leistinų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad parengtas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo planas neatitinka esamų duomenų ir neįvardijamos skunde faktinės situacijos. Teisėjų kolegija įvertina byloje pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2015 06 25 išvadą, kurioje konstatuota, kad žemės sklypo, esančio ( - ) situacijos brėžinys pagal faktiškai vietovėje naudojamas ribas, parengtas teisingai (2 t. b. l. 7).

35Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog teismas sprendimu pripažindamas teisę ieškovui įregistruoti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo, peržengė pareikšto reikalavimo ribas, tuo pažeidė LR CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas byloje suformulavo reikalavimą (ieškinio dalykas) žemės sklypo, esančio ( - ) parengtus kadastrinius matavimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be bendraturčio V. P. sutikimo (1 t. b. l. 1-6). Toks reikalavimas teismo sprendimu buvo tenkintas (2 t. b. l. 31, pirma pastraipa). Toks teismo sprendimo leidimas įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio V. P. sutikimo teisėtas ir pagrįstas, jis sukels teisines pasekmes.

36Sprendžiant dėl apelianto teiginių, kad Alytaus rajono apylinkės teismas nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, sprendžiant ginčą dėl kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo be vieno iš bendrasavininkių sutikimo teismo sprendimu, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nenurodo konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, nenurodo kuo grindžia savo teiginius šioje skundo dalyje, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl nurodomų skundų motyvų, juos atmeta.

37Teisėjų kolegijas atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dalį ieškovo turėtų išlaidų žemės sklypo kadastrinių duomenų planui parengti. Byloje įrodyta, kad planui parengti K. K. už atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus UAB „RDR korporacija“ sumokėjo 1000 Lt (atitinka 289,62 Eur) pagal 2013-09-11 PVM sąskaitą – faktūrą (1 t., b. l. 50). Kadastrinių matavimų byla suformuota trijų bendraturčių interesais, sumokėta kaina nėra aiškiai per didelė, atitinka protingumo kriterijus. Bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimą. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 72,40 Eur sumą (CK 4.76 str.).

38Byloje ieškovas K. K. pateikė prašymą priteisti jam iš V. P. 300 eurų turėtų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į V. P. apeliacinį skundą. Prie prašymo yra pridėtas pinigų priėmimo kvitas, teisinių paslaugų sutartis ir sąskaita už teisines paslaugas (2 t. b. l. 61-64). Šie rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovas sudarė susitarimą su advokato padėjėju M. M., kad pastarasis paruoš atsiliepimą į V. P. apeliacinį skundą šioje byloje. Taip pat įrodo, kad ieškovas sumokėjo advokato padėjėjui 300 eurų sumą. Teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti asmens, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įskaitant ir procesinių dokumentų ruošimą. Esant nustatytai aplinkybei, kad procesinį dokumentą K. K. paruošė teisininkas neturėjęs procesinės teisės atstovauti asmenį apeliacinės instancijos teisme, to asmens turėtos išlaidos teisinei pagalbai nėra priteisiamos iš kitos šalies (CPK 98 str., 178 str.).

39Valstybė byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepatyrė.

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

41Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti jam teisę atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad atsakovas nedalyvavo ieškovo užsakymu UAB „RDR... 8. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo iniciatyva Nacionalinės žemės... 9. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, kadastriniai... 10. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už atliktus... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m.... 13. 1. Teismas pažeidė ir netinkamai taikė LR Konstitucijos 23 str., CK 1.5... 14. Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovas nedalyvavo ieškovo užsakymu UAB... 15. 2. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo... 16. 3. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo... 17. 4. Teismas, skundžiamu sprendimu pripažindamas teisę ieškovui įregistruoti... 18. 5. Atsakovas neturi pareigos padengti dalį ieškovo turėtų kadastrinių... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Alytaus rajono apylinkės... 20. 1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas teisės aktų... 21. 2. Teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad atsakovas rengiama... 22. 3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje ieškovas pateikė ne... 23. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir... 26. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog... 27. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 28. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu Alytaus rajono... 29. Pasisakydama dėl apelianto teiginių, jog Alytaus rajono apylinkės teismas... 30. Skundžiamą apeliacine tvarka Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą... 31. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto išdėstytus teiginius, jog... 32. Šioje civilinėje byloje teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus,... 33. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais skundo motyvus, kad V. P. nebuvo... 34. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog matininko... 35. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog teismas sprendimu... 36. Sprendžiant dėl apelianto teiginių, kad Alytaus rajono apylinkės teismas... 37. Teisėjų kolegijas atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos... 38. Byloje ieškovas K. K. pateikė prašymą priteisti jam iš V. P. 300 eurų... 39. Valstybė byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu... 40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti...