Byla 2-1910-370/2017
Dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „AJ Turtas“ bankroto byloje Nr. B2-2376-781/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bankroto administratorės atstatydinimo, priimtos pagal pareiškėjų L. M. ir A. M. pareiškimą dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „AJ Turtas“ bankroto byloje Nr. B2-2376-781/2017,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „AJ Turtas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė O. P. (toliau – bankroto administratorė), nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2016 m. spalio 20 d., 2016 m. gruodžio 30 d.,

    42017 m. sausio 24 d. ir 2017 m. balandžio 28 d. nutartimis; 2017 m. kovo 31 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas.

  3. Pareiškėjai (kreditoriai) L. M. ir A. M. pateikė pareiškimą dėl neteisėtų bankroto administratorės veiksmų, kuriame prašė teismo įvertinti jų pateiktą informaciją ir ex officio atstatydinti BUAB „AJ Turtas“ bankroto administratorę, paskirti naują BUAB „AJ Turtas“ bankroto administratorių. Pareiškėjų nuomone, paskirta bankroto administratorė bankroto procedūrą vykdo šališkai, neskaidriai, gina ne kreditorių, o buvusio UAB „AJ Turtas“ vadovo V. K. interesus bei veikia dviejų kreditorių – UAB „Aquatera“ ir UAB „Vakarų statybų sistemos“ naudai. Pareiškėjai pažymėjo, kad bankroto administratorė ne tik nesikreipė į teismą dėl tyčinio bankroto ir buvusio vadovo atsakomybės, bet ir neginčijo akivaizdžiai priešingų įmonės interesams sandorių.
  4. BUAB „AJ Turtas“ bankroto administratorė atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai neturi procesinės reikalavimo teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, tuo labiau, jog jie šio klausimo nekėlė ikiteismine tvarka, t. y. neteikė tokio prašymo kreditorių susirinkimui, o vienasmeniškai (neturėdami net 5 proc. visų kreditorių balsų) siekia inicijuoti visiems kreditoriams sukeliančias teisines pasekmes.

    52017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimuose kreditoriai nutarė nesikreipti į teismą dėl tyčinio bankroto. Bankroto administratorė taip pat nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad ji netinkamai informuoja juos apie bankroto proceso eigą, ir pažymėjo, jog visa prašoma pateikti informacija pareiškėjams buvo teikiama ir siunčiama jų nurodytu adresu. Bankroto administratorės vertinimu, jos išreikšta pozicija kitoje civilinėje byloje (kurioje pareiškėjai ginčija įmonės išduotus vekselius) nėra ir negali būti siejama su pareiškėjų subjektyviai įvardinamu administratorės pareigų tinkamu nevykdymu. Bankroto procese buvo patikrinti visi UAB „AJ Turtas“ sandoriai. Pareiškėjų subjektyvūs teiginiai dėl bankroto administratorės šališkumo yra neįrodyti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė pareiškimo dėl neteisėtų bankroto administratorės O. P. veiksmų ir jos atstatydinimo netenkinti.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto administratorė neturi imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl tam tikrų bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės sandorių nuginčijimo ir (ar) dėl žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų (ar dėl tyčinio bankroto), jeigu ji neturi dėl to abejonių. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog įmonės sandoriai, kurių bankroto administratorė neginčijo, įmonės kreditorių ar kitų asmenų iniciatyva yra pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad bankroto administratorė, teikdama atsiliepimą į pareiškėjų (kreditorių) teiktą ieškinį dėl tam tikrų bankrutavusios įmonės sudarytų sandorių (vekselių) nuginčijimo, su juo nesutiko, nesudaro pagrindo teigti, jog administratorė veikia netinkamai ir (ar) ne įmonės interesais, nes bankroto administratorė privalo veikti pagal įstatymų reikalavimus bei neturi pareigos kiekvienu atveju neabejotinai sutikti su kitų asmenų teikiamais procesiniais dokumentais (nors jų išnagrinėjimas ir būtų naudingas administruojamai įmonei). Teismas taip pat pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys, o tuo labiau bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės kreditoriai, patys turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto, buvusio vadovo atsakomybės, ar ginčyti priešingus įmonės interesams sandorius. Teismas sprendė, kad bankroto administratorė nebuvo ir nėra pasyvi, aktyviai vykdo savo pareigas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėjai (kreditoriai) L. M. ir A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti bankroto administratorę ir paskirti kitą bankroto administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik bankroto administratorės paaiškinimais, bet ne konkrečiais rašytiniais įrodymais, todėl tik formaliai nustatė, kad bankroto administratorė nematė galimybės / teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl tam tikrų įmonės sandorių nuginčijimo ir (ar) dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo. Pati bankroto administratorė ataskaitoje nurodė priešingą informaciją.
    2. Pareiškėjų nuomone, ginčyti įmonės interesams prieštaraujančius sandorius yra bankroto administratorės, o ne kitų asmenų, pareiga. Bankroto administratorės neveikimas prieštarauja ne tik bankrutavusios įmonės interesams, bet ir visų kreditorių interesams. Bankroto administratorė ne tik nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, bet, kreditoriams inicijavus teisminį procesą dėl galbūt nesąžiningų sandorių nuginčijimo, ji pateikė atsiliepimą, kuriame kreditorius apkaltino piktnaudžiavimu. Šie veiksmai ir neveikimas rodo, kad bankroto administratorė netinkamai atlieka savo funkcijas ir yra pagrindas ją atstatydinti.
  2. Atsiliepime į kreditorių atskirąjį skundą bankroto administratorė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjai nesąžiningai naudojasi turimomis teisėmis. Nei pareiškime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėjai nekėlė klausimo dėl bankroto administratorės nušalinimo BUAB „AJ Turtas“ kreditorių susirinkime, bet kreipėsi tiesiogiai į teismą. Toks pareiškėjų procesinis elgesys objektyviai patvirtina, kad pareiškėjai subjektyviai neigiamai vertina bankroto administratorės veiksmus.
    2. Pareiškėjai nenurodė svarių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl bankroto administratorės netinkamumo eiti BUAB „AJ Turtas“ bankroto administratorės pareigas, t. y. neįrodė, jog ji netinkamai atlieka savo funkcijas ir nevykdo nustatytų pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis procesas nutrauktinas

  1. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta pareiškėjų L. M. ir A. M. pareiškimo dėl neteisėtų bankroto administratorės O. P. veiksmų ir jos atstatydinimo netenkinti, pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl paaiškėjus šiam trūkumui bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
  2. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008, nurodyta, kad administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje

    8Nr. 3K-3-508/2010). Taigi, bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo veiklą, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

    92012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012).

  4. Kreditorius (kreditoriai) klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo gali iškelti dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas).
  5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į teismą kreipėsi du BUAB „AJ Turtas“ kreditoriai – L. M. ir A. M., kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška (4,27 proc.) yra mažesnė nei pusė visų patvirtintų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Taigi, teismas skundžiama nutartimi išsprendė bankroto administratorės atstatydinimo klausimą pagal nurodytų kreditorių procesiniame prašyme pateiktą informaciją ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.
  6. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tik CPK numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taip pat teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui ĮBĮ.
  7. Nagrinėjamu atveju nei CPK, nei ĮBĮ nenumatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria netenkintas kreditorių tiesiogiai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje nagrinėjamoje byloje kilusiu klausimu praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis, kuria atmestas kreditorių tiesiogiai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    10Nr. 2-888-407/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    11Nr. 2-286-330/2017; 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    12Nr. 2-208-330/2016; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1725/2013, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2055/2012).

  8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų – į precedento sukūrimo laiką, į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, į teismo precedento argumentacijos įtikinamumą, į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis), į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių, į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    13Nr. 3K-3-234-248/2016; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    14Nr. 3K-3-144-313/2015).

  9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytus vertinimo kriterijus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje anksčiau paminėtos Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo ir teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. nutartys laikytinos sektinu precedentu teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl kreditorių teisės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, nes šios nutartys, priimtos teisėjo ir trijų teisėjų kolegijos, atspindi formuojamą teismų praktiką.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjų L. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas jų prašymas dėl bankroto administratorės atstatydinimo, nes skundžiama teismo nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio

    161 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, sprendžia, kad apeliacinio proceso apeliacinės instancijos teisme nutraukimas yra apeliantams priešingai šaliai naudingas procesinis sprendimas. Bankroto administratorė prašo priteisti iš apeliantų 310 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą išlaidų ir prideda jas patvirtinančius dokumentus (CPK 98 straipsnis). Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

    172004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto dydžio (7, 8.16 punktai), todėl prašymas tenkinamas (CPK 93 straipsnis).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

19apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų L. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjų L. M. ir A. M. pareiškimo dėl neteisėtų bankroto administratorės O. P. veiksmų ir jos atstatydinimo netenkinti, nutraukti.

20Priteisti iš apeliantų L. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „AJ Turtas“ (juridinio asmens kodas 301085679) 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai