Byla 2-208-330/2016
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bei bankroto administratoriaus atstatydinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4997-345/2015, kuria atmestas pareiškėjų R. M. ir V. J. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bei bankroto administratoriaus atstatydinimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai R. M. ir V. J. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti visus BUAB „Heles Group“ 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ir įpareigoti bankroto administratorių UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ sušaukti kreditorių susirinkimą iš naujo, apie susirinkimą informuojant visus įmonės kreditorius. Pareiškėjai taip pat prašė atstatydinti administratorių UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.

5Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. balandžio 7 d. įvyko BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimas, kuriame priimtų nutarimų pareiškėjai negavo iki šiol. Bankroto administratoriaus siųstą korespondenciją apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą pareiškėjai gavo tik 2015 m. balandžio 7 d. (susirinkimo sušaukimo dieną). Pareiškėjų nuomone, bankroto administratorius netinkamai informuoja apie įmonės kreditorių susirinkimus ir bankroto proceso eigą, dėl ko pareiškėjai negali dalyvauti susirinkimuose, išreikšti savo nuomonės, pateikti pasiūlymus, balsuoti ir pan. Administratorius turi įvertinti ne tik kreditorių balsavimo raštu biuletenius, bet ir supažindinti kitus kreditorius su kreditorių teikiamais pasiūlymais. Pareiškėjai nurodė, jog turėjo konkrečių pasiūlymų dėl įmonės likvidavimo proceso, tačiau jiems nebuvo suteikta galimybė juos pateikti. Pareiškėjų nuomone, administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14, 15 punktų, 13 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, veikė pažeisdamas administratorių elgesio kodekso 11.1 ir 11.6 punktuose įtvirtintus principus, kas sudaro pagrindą jį (administratorių) atstatydinti iš pareigų.

6BUAB „Heles group“ bankroto administratorius su pareiškėjų reikalavimais nesutiko. Teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai kreditorių teises įgijo tik nuo 2015 m. birželio 12 d., kuomet Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį, kuria patvirtinti pareiškėjų finansiniai reikalavimai. Administratorius į pareiškėjų 2015 m. balandžio 27 d. prašymą dėl informacijos suteikimo apie antrąjį BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimą pateikė atsakymą. Antrojo kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas vienas klausimas dėl įmonės likvidavimo, kuriame raštu balsavo trys kreditoriai, kurių reikalavimų bendra suminė išraiška yra 72,03 procentai. Kadangi pareiškėjų reikalavimai sudaro 0,96 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pareiškėjams pateikus savo nutarimo projektą, vis vien būtų priimtas nutarimas likviduoti įmonę, kadangi įmonė veiklos nevykdo, jos atkurti neįmanoma, taikos sutartis nebuvo sudaryta. Administratorius apie pareiškėjų paduotus atskiruosius skundus dėl teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, sužinojo tik 2015 m. balandžio 3 d., todėl nežinodamas apie tuos pareiškėjų skundus, vadovaudamasis kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, jis 2015 m. kovo 30 d. informavo pareiškėjus apie šaukiamą antrąjį kreditorių susirinkimą, informaciją pateikdamas registruotu laišku. Administratoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jo atstatydinimui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjų R. M. ir V. J. skundo netenkino.

9Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi tik iš dalies tenkino pareiškėjų pareiškimus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ir juos įtraukė į BUAB „Heles group“ pirmos eilės kreditorių sąrašą, tačiau pareiškėjai padavė atskiruosius skundus nepatvirtintų finansinių reikalavimų dalyje, bei vertindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties motyvus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjai BUAB „Heles group“ kreditorių teises, numatytas ĮBĮ 21 straipsnyje, įgijo nuo 2015 m. birželio 12 d. (kai Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėti jų atskirieji skundai). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis buvo įteikta 2015 m. kovo 16 d., o pareiškėjų atskirieji skundai dėl tos nutarties – 2015 m. balandžio 3 d., kad administratorius apie 2015 m. balandžio 7 d. šaukiamą antrąjį kreditorių susirinkimą kreditorius (įskaitant ir pareiškėjus) informavo 2015 m. kovo 30 d. Vertindamas tokias aplinkybes teismas konstatavo, kad kreditorių informavimo apie šaukiamą susirinkimą tvarka nebuvo pažeista.

10Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 7 d. BUAB „Heles group“ antrojo kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo vertinimu, pareiškėjai neįrodė ketinę susirinkimo metu pateikti pasiūlymus dėl įmonės likvidavimo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių 2015 m. balandžio 7 d. susirinkime svarstytas klausimas dėl administratoriaus įpareigojimo kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ar likviduojama dėl bankroto prieštarautų ĮBĮ nustatytiems bankroto proceso reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentus, kad administratorius esą neteikia pareiškėjams informacijos apie bankroto proceso eigą.

11Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus, konstatavo, kad pareiškėjai nepagrindė savo argumentų dėl bankroto administratoriaus etikos principų pažeidimo. Teismas nenustatė administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo, procedūrų vilkinimo aplinkybių, todėl pareiškėjų prašymo atstatydinti administratorių netenkino.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Pareiškėjai R. M. ir V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl BUAB „Heles group“ 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Taip pat prašo iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti išvadą, kad pareiškėjai visas BUAB „Heles group“ kreditorių teises įgijo tik nuo 2015 m. birželio 12 d. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai BUAB „Heles group“ kreditorių teises įgijo tik nuo 2015 m. birželio 12 d. Pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį atskiraisiais skundais skundė tik nepavirtintų finansinių reikalavimų dalyse, todėl likusi tos nutarties dalis, kuria buvo patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo 2015 m. kovo 18 d. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės revizuoti 2015 m. kovo 10 d. nutarties galiojimo ribų.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagal galiojantį teisinį reguliavimą turėjo patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apie kreditorių susirinkimą pareiškėjai buvo informuoti 2015 m. kovo 30 d. Pareiškėjams korespondencija buvo įteikta tik 2015 m. balandžio 7 d. Tik susirinkimo dieną informuoti apie susirinkimą pareiškėjai fiziškai negalėjo jame dalyvauti. Bankroto administratorius nesavalaikio korespondencijos įteikimo pareiškėjams negali pateisinti pašto paslaugos teikėjų darbu. Administratorius turėjo numanyti, kad 2015 m. kovo 30 d. išsiųsta siunta (korespondencija) laiku nepasieks pareiškėjų.
  3. Akivaizdūs kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimai sudaro pagrindą bankroto administratoriaus atstatydinimui.

142015 m. spalio 8 d. gauti ir 2015 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teisme priimti pareiškėjo R. M. rašytiniai paaiškinimai.

15BUAB „Heles group“ bankroto administratorius UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ su pareiškėjų R. M. ir V. J. atskiruoju skundu nesutinka, prašo jų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista. Susirinkime kreditoriai absoliučia balsų dauguma nusprendė bankroto administratorių įpareigoti kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad pareiškėjai turėjo būti aktyvūs ir gautus balsavimo biuletenius užpildyti bei elektroniniu paštu pateikti susirinkimui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai iki šiol nepateikė pasiūlymų dėl įmonės likvidavimo proceso stadijos.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18Dėl kreditorių statuso įgijimo momento

19Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Heles group“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. kovo 10 d. nutartimis patvirtintas BUAB „Heles group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2015 m. balandžio 7 d. įvyko antrasis BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjai prašė šį kreditorių nutarimą panaikinti. Pareiškėjų nuomone, apskųstojo nutarimo neteisėtumą pagrindžia susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimai – pavėluotas kreditorių informavimas apie vyksiantį susirinkimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjai buvo padavę atskiruosius skundus dėl bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria patvirtinta tik dalis jų pareikštų finansinių reikalavimų, konstatavo, jog pareiškėjai kreditorių statusą ĮBĮ normų prasme įgijo jau po įvykusio kreditorių susirinkimo – Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. birželio 12 d. išnagrinėjus tuos pareiškėjų atskiruosius skundus. Pareiškėjai (apeliantai) su tokia išvada nesutiko, prašė ją pašalinti iš apskųstosios nutarties motyvuojamosios dalies. Apeliantai tvirtina, jog nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi dėl patvirtinto jų finansinių reikalavimų dydžio, atskiruosius skundus jie pateikė tik nepavirtintų finansinių reikalavimų dalyse, todėl nutarties likusios dalys, kuriomis buvo patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo. Apeliacinis teismas tokias apeliantų nuostatas pripažįsta pagrįstomis.

20CPK 279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Kasacinis teismas esminėmis faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje išaiškino, kad apeliacine tvarka apskundus tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl nepatvirtintos finansinio reikalavimo dalies, kita teismo nutarties dalis dėl jau patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, pasibaigus nutarties apskundimo terminui, įsiteisėjo, todėl tapo privaloma byloje dalyvaujantiems asmenims (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. į BUAB „Heles group“ bankroto administratorių kreipėsi prašydamas patvirtinti jo reikalavimą, kurį sudaro 782,75 Eur trečios eilės reikalavimas ir 4 830,67 Eur pirmos eilės reikalavimas. V. J. kreipėsi prašydama patvirtinti jos 3 775,85 Eur pirmos eilės reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo R. M. pirmos eilės 263,58 Eur reikalavimą ir pareiškėjos V. J. – 275,34 Eur reikalavimą. Pareiškėjai apeliacine tvarka apskundė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį dėl nepatvirtintos kreditorinių reikalavimų dalies. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtintų finansinių reikalavimų dalyje apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl pasibaigus įstatyme numatytam apskundimo terminui – 2015 m. kovo 18 d. įsiteisėjo ir tapo privaloma visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, be kita ko, ir bankroto administratoriui (CPK 18 straipsnis). Apeliacinis teismas pažymi, jog priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus pareiškėjų atskiruosius skundus, išdėstyti motyvai neleidžia manyti, kad UAB „Heles group“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis pareiškėjų patvirtintų finansinių reikalavimų dalyje buvo apeliacijos objektu ir todėl ginčui aktualiu metu dar nebuvo įsiteisėjusi. Be to, aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis pareiškėjų patvirtintų finansinių reikalavimų dalyje apeliacine tvarka nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo pasibaigus apskundimo terminui, yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1276-236/2015 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad 2015 m. balandžio 7 d. BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimo sušaukimo metu apeliantai R. M. ir V. J. ĮBĮ 21 straipsnio prasme ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. patvirtintų finansinių reikalavimų dydžio apimtimi jau buvo įgiję BUAB „Heles group“ kreditorių teises. Priešingą išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias teismo sprendimo (nutarties) dalies įsiteisėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas tenkina pareiškėjų atskirojo skundo reikalavimą ir iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties motyvuojamosios dalies šalina išvadą, jog „pareiškėjai visas BUAB „Heles group“ kreditorių teises įgijo nuo 2015 m. birželio 12 d.“.

21Dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumo vertinimo

22ĮBĮ 21 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

23ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

24Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog aptariamu atveju apeliantai 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumą ginčija procedūrinių pažeidimų aspektu. Apeliantai tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, tvirtindami, kad bankroto administratorius pažeidė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, tinkamai neinformuodamas apeliantų apie šaukiamą susirinkimą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.

25Ankstesnėje šios nutarties dalyje minėta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjai dar nebuvo įgiję BUAB „Heles group“ kreditorių teisių. Tačiau, kaip matyti iš apskųstosios nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjų nurodytus argumentus, jų nuomone, pagrindžiančius susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą – pareiškėjų neinformavimą. Apeliacinio teismo įsitikinimu, neteisingas pareiškėjų, kaip BUAB „Heles group“ kreditorių, statuso vertinimas šiuo atveju nelemia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumo.

26Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, remiantis kuria apie šaukiamą susirinkimą administratorius kreditorius informuoja likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos elektroniniu paštu arba siunčiant elektroniniu laišku arba įteikiant pasirašytinai. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą išsiuntė 2015 m. kovo 30 d., t. y. iki numatytos susirinkimo datos likus septynioms dienoms. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. balandžio 3 d. pašto siuntų nepavykus įteikti pareiškėjams jų gyvenamosiose vietose, jiems buvo palikti pašto pranešimai. Pareiškėjai pašto siuntas pašto įstaigoje atsiėmė 2015 m. balandžio 7 d., t. y. šaukiamo susirinkimo dieną. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog susirinkimo sušaukimo tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista. Atmestinas skundo argumentas, jog administratorius turi būti atsakingas už nesavalaikį pašto siuntos pristatymą. Kaip matyti iš pašto siuntos pristatymo duomenų, pranešimai pareiškėjams neįteikti neradus adresatų jų gyvenamosiose vietose. Kita vertus, manytina, kad apeliantai, dar 2015 m. balandžio 3 d. sužinoję apie pašte saugomas siuntas, net ir susirinkimo dieną galėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, nukreiptų į deklaruojamų kreditorių teisių realizavimą (pvz., atvykti į susirinkimą, elektroninėmis priemonėmis atsiųsti balsavimo biuletenius, pateikti pasiūlymus). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Pažymėtina, jog pareiga užtikrinti tinkamą pranešimų įteikimą tenka ir pareiškėjams. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto administratoriaus siunčiamų dokumentų apeliantams nepavyksta įteikti nebe pirmą kartą (b. l. 33-34). Apeliantai, žinodami apie ankstesnių pranešimų įteikimo sunkumus, galėjo bankroto administratoriui pasiūlyti kitokį operatyvesnį (efektyvesnį) informavimo būdą (pvz., elektroninėmis priemonėmis). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista.

27Apeliantų teigimu, nedalyvavimas kreditorių susirinkime turėjo neigiamos įtakos apeliantų interesams, kadangi jie negalėjo teikti pasiūlymų susirinkime spręstais klausimais. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šia apeliantų pozicija. Kaip minėta, 2015 m. balandžio 7 d. įvyko antrasis BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutarimo priėmimo metu pareiškėjos V. J. finansinis reikalavimas sudarė 0,49 proc., o R. M. – 0,47 proc. visų patvirtintų BUAB „Heles group“ kreditorių finansinių reikalavimų. Už tokio nutarimo priėmimą raštu balsavo trys kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 72,03 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjų turimi balsai nutarimo priėmimui jokios įtakos neturėtų. Nėra pagrindo pritarti ir deklaratyviam argumentui, esą pareiškėjai ketino teikti pasiūlymus kreditorių susirinkime sprendžiamu klausimu. Apeliantai net ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepateikė duomenų apie tokių ketinimų realumą (CPK 178 straipsnis). Deklaratyviu pripažintinas ir apeliantų argumentas dėl ketinimo derėtis su kitais kreditoriais dėl BUAB „Heles group“ likvidavimo procedūrų. Apeliantai cituoja galiojančią ir aktualią teisminę praktiką analizuojamu klausimu, tačiau jų pozicijos abstraktumas neleidžia daryti prielaidos, jog apeliantai iš tikrųjų ketino imtis veiksmų, panašių nurodytiems jų cituotuose teisminiuose precedentuose, kurie leistų išvengti įmonės likvidavimo proceso.

28Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apeliantų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą.

29Kiti pareiškėjų (kreditorių) atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

30Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, reguliuojančias teismo sprendimo ir jo dalies įsiteisėjimo momentą, tačiau toks pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išsprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, pašalinant iš jos motyvuojamosios dalies teismo išvadą, kad pareiškėjai visas BUAB „Heles group“ kreditorių teises įgijo nuo 2015 m. birželio 12 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo

32ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais: kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas), kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kai administratorius pateikia prašymą teismui dėl jo atstatydinimo iš pareigų, kai sužino apie teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas netekimą arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktas). Nurodytas teisinis reguliavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog kreditorius (kreditoriai) klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo gali iškelti dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas).

33Nagrinėjamu atveju į teismą dėl BUAB „Heles group“ administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo kreipėsi pareiškėjai (kreditoriai) V. J. ir R. M.. Pareiškėjos V. J. finansinis reikalavimas sudarė 0,49 proc., o R. M. – 0,47 proc. visų UAB „Heles group“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Spręstina, jog anksčiau paminėtas teisinis reguliavimas nesuteikia pareiškėjams tiesioginės teisės teisme inicijuoti administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūros. Kita vertus, pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir atsižvelgiant į bankroto proceso tikslą, tokių bylų nagrinėjimo principus, pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos savininkų, kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių gynimą (CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, turi prerogatyvą bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iš ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje paminėtų subjektų šio klausimo nekėlė. Pažymėtina, kad kiekvienas, tarp jų ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, o teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 95 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Todėl individualus kreditoriaus (neturinčio anksčiau aptartos savarankiškos iniciatyvos teisės) kreipimasis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra traktuotinas kaip procesinis prašymas, informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimą netinkamumą, kurį teismas, nenustatęs, kad tokia subjektine teise piktnaudžiaujama, ex officio privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Pareiškėjai, kurių finansiniai reikalavimai neviršija pusės visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. neturintys savarankiškos teisės kreiptis į teismą dėl BUAB „Heles group“ administratoriaus atstatydinimo, visiškai pasinaudojo teise informuoti teismą apie savo abejones dėl paskirtojo administratoriaus galimo netinkamumo, o teismas prašymą išnagrinėjo ir nenustatė pagrindo šiam atstatydinti. Tačiau aptariamu atveju pareiškėjai neturi teisės apeliacine tvarka skųsti nutartį, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių. Nurodytame kontekste pažymėtina ir tai, jog, kilus pagrįstoms abejonėms dėl administratoriaus (jo įgalioto asmens) nešališkumo, nesuinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, dėl to, kad jo veiksmai prieštarauja bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos kreditorių ar viešajam interesui, tokia teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio kreditoriams teikti tokią informaciją teismui ar įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kartu su kitais kreditoriais, teisme inicijuoti jo nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2055/2012, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1725/2013).

34Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria prašymas dėl BUAB „Heles group“ administratoriaus atstatydinimo netenkintas, kadangi pareiškėjai neturi subjektinės teisės paduoti atskirąjį skundą dėl šios nutarties dalies (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

37Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties motyvuojamosios dalies išvadą, kad pareiškėjai R. M. ir V. J. visas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ kreditorių teises įgijo nuo 2015 m. birželio 12 d.

38Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų R. M. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų R. M. ir V. J. prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai R. M. ir V. J. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde... 5. Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. balandžio 7 d. įvyko BUAB „Heles... 6. BUAB „Heles group“ bankroto administratorius su pareiškėjų reikalavimais... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškėjų R. M.... 9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog Vilniaus... 10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 7 d. BUAB... 11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus,... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Pareiškėjai R. M. ir V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 14. 2015 m. spalio 8 d. gauti ir 2015 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teisme... 15. BUAB „Heles group“ bankroto administratorius UAB „Bankroto ir verslo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Dėl kreditorių statuso įgijimo momento... 19. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Heles... 20. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų... 21. Dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumo vertinimo... 22. ĮBĮ 21 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės kreditorių... 23. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai... 24. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog aptariamu atveju apeliantai 2015 m.... 25. Ankstesnėje šios nutarties dalyje minėta, jog pirmosios instancijos teismas... 26. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo... 27. Apeliantų teigimu, nedalyvavimas kreditorių susirinkime turėjo neigiamos... 28. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apeliantų argumentai... 29. Kiti pareiškėjų (kreditorių) atskirajame skunde nurodyti argumentai taip... 30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos... 31. Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo... 32. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad teismas administratorių iš... 33. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl BUAB „Heles group“ administratoriaus... 34. Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 36. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti iš esmės... 37. Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties... 38. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų R. M. ir V. J....