Byla e2A-765-794/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 000 EUR neturtinės ir 6369,41 EUR turtinės žalos, t. y. 3700 EUR gynėjo atstovavimo išlaidų, 2136,48 EUR negautas pajamas iš darbo santykių ir 532,93 EUR negautą vienkartinę piniginę išmoką ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-07-21 išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-16-269/2017, priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. bei vadovaujantis BK 63 str. 5d. 1 p. paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (3766 EUR) baudą. Taip pat tenkino civilinį ieškinį, kuriuo Vilniaus teritorinės muitinės naudai priteisė 1727,59 EUR žalos atlyginimui. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2017-11-07 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, jog ieškovas nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. Ieškovo teigimu, jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtas ikiteisminis tyrimas, per ilga tyrimo trukmė, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimas teismui, surašant kaltinamąjį aktą bei priimant apkaltinamąjį nuosprendį, dėl ko jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią turi atlyginti valstybė. Teisėsaugos pareigūnai (Muitinės kriminalinės tarnybos ir prokuratūros) nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė jo teisę į tai, kad jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas vadovaujantis įstatymu ir per įmanomai trumpiausią laiką.

93.

10Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad baudžiamosios bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. buvo pradėtas 2015-12-23 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko, gavus pranešimą, kad ieškovas teikia atlygintinas paslaugas Rusijos Federacijos piliečiui, atvykusiam į Lietuvos Respubliką, o taip pat važinėja į darbą asmeniniu automobiliu, nors jam už vairavimą išgėrus buvo atimtos teisės vairuoti 2 metus. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal duomenis, jog ieškovas, dirbdamas VMT Kenos GP vyresniuoju inspektoriumi, žinodamas, kad nuo 2011-12-14 už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio jam buvo atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones, teikė prašymus dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo ir šį kompensavimą gaudavo. Surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių ieškovą įtarti įvykdžius nusikalstamą veiką, 2016-03-17 jam buvo pareikštas įtarimas ir nuo šios dienos prasidėjo ieškovo baudžiamasis persekiojimas. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas ikiteisminio tyrimo metu truko 3 mėnesius ir 13 dienų. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio nepateisinamai ilgo laiko tarpo, kuriuo nebūtų atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išteisinamajame nuosprendyje sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl vairuotojo pažymėjimo ir teisės vairuoti transporto priemones sąsajų ir reikšmės, tačiau priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir padarė kitokias išvadas dėl ieškovo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 str. 1 d., o padaręs šias išvadas, nenustatė ieškovo veiksmuose ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. sudėties. Esant skirtingam prokuroro, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo padarytam ieškovo veiksmų vertinimui, nėra jokio pagrindo pripažinti prokuroro ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo kaltumo laikyti akivaizdžia ir šiukščia teisės aiškinimo ir taikymo klaida.

114.

12Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas deklaratyviai teigia, kad valstybės pareigūnų nerūpestingas ir neatidus elgesys lėmė neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą, per ilgą nagrinėjimo trukmę, tačiau šie teiginiai nėra grindžiami jokiomis baudžiamosios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Vien tai, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad jo veiksmai laikytini tinkamais ir teisėtais civilinės teisės prasme. Ieškovas, teikdamas negaliojantį vairuotojo pažymėjimą savo darbovietei suprato, kad šie jo veiksmai prieštarauja teisės normų reikalavimams, todėl negali reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl baudžiamojo proceso trukmės nepagrįstumo, net nenurodė, kada ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas.

135.

14Muitinės kriminalinė tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui nuo 2011-12-14 buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, tačiau jis Vilniaus teritorinei muitinei ir toliau teikė prašymus dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo ir pridėdavo negaliojančio vairuotojo pažymėjimo kopiją, tokiu būdu į ataskaitas įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, juos patvirtindavo savo parašu ir žinomai suklastotas ataskaitas teikė pamainos viršininkams, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo važiavimo kompensavimo išlaidas. Dėl negautų darbinių pajamų, pažymėjo, jog ieškovo tarnybinė veikla įvertinta 2015-12-13, įtarimai pareikšti tik 2016-03-17, taigi, įtarimų pareiškimas negalėjo turėti įtakos ieškovo tarnybinės veiklos vertinimui. Pagal 2015-12-13 tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, ieškovo tarnybinės pareigybės kategorija yra 8, turima kvalifikacinė kategorija yra 1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam dėl pareikštų įtarimų nebuvo suteikta 10 kvalifikacinė kategorija, nes pagal Tarnybos muitinėje statuto 19 str. 2 d. kvalifikacinės kategorijos yra trys. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija. Be to, ieškovas nepagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, 2017 metais jam negavus 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinės piniginės išmokos už dalyvavimą užkardant neteisėtą tabako gaminių apyvartą, nes vadovui yra numatyta tik teisė, bet ne pareiga skatinti pareigūną. Pažymėjo, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo akivaizdžiai viršija teismų praktikoje priteisiamus šios žalos atlyginimo dydžius.

156.

16Trečiasis asmuo atsakovo pusėje Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas nesutampa su civiliniame ieškinyje prašyta priteisti suma. Ieškovas pagal 2015-12-12 Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą buvo įvertintas gerai, todėl jo tarnybinė padėtis nesikeistų, be to, jis jau turi pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją, todėl nesuprantamas jo teiginys, kad jam nebuvo suteikta 10 kvalifikacinė klasė. Ieškovo teiginiai dėl prašomos priteisti neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

208.

21Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju spręsdami klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų, kad ieškovas buvo praradęs teisę vairuoti motorines transporto priemones, tačiau pateikdavo neteisėtai turimą vairuotojo pažymėjimą savo darbovietės administracijai su prašymais išmokėti kompensaciją už vykimą į darbą nuosavu automobiliu ir šias kompensacijas gaudavo. Teismas sutiko su atsakovo atstovų argumentais, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog ieškovas veikė neteisėtai, todėl vien tai, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad jo veiksmai laikytini tinkamais ir teisėtais civilinės teisės prasme.

229.

23Vertindamas ieškovo argumentus dėl per ilgos tyrimo trukmės, teismas pažymėjo, jog baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog 2016-03-17 ieškovui buvo pareikštas įtarimas, 2016-06-30 surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Taigi, baudžiamosios bylos Nr. 1-16-269/2017 duomenys patvirtina, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas ikiteisminio tyrimo metu truko 3 mėnesius ir 13 dienų. Ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų, organizuojant procesą, ar proceso delsimo laikotarpių. Nuo 2016-03-17, kuomet ieškovui buvo pareikštas įtarimas, iki Vilniaus apygardos teismas 2017-11-07 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, praėjo apie pusantrų metų - tokią proceso trukmę teismas laikė pateisinama. Nenustatęs teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumo, teismas padarė išvadą, jog žalos atlyginimas negalimas.

2410.

25Dėl ieškovo prašymo priteisti 3700 EUR advokato išlaidų teismas nustatė, jog ieškovas nepateikė teisinių paslaugų sutarties su advokatu, nei kito įrodymo, kad šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjant minimą baudžiamąją bylą, todėl jos ieškovui negali būti atlyginamos.

2611.

27Dėl ieškovo prašomų priteisti 2136,48 EUR negautų pajamų iš darbo santykių ir 532,93 EUR negautos vienkartinės piniginės išmokos teismas pažymėjo, jog 2015-12-13 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, kad B. K. vertinamas „gerai“, kas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 25 straipsnio 6 dalį reiškia, jog muitinės pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Be to, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017-05-03 įsakyme Nr. 1P-576 nėra nurodyta, kad ieškovui išmoka neskiriama dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog tiek vienkartinės piniginės išmokos skyrimas, tiek darbuotojo veiklos vertinimas ir aukštesnės kvalifikacinės klasės suteikimas yra darbdavio diskrecijos teisė, o ne pareiga, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2136,48 EUR negautų pajamų iš darbo santykių bei 532,93 EUR negautos vienkartinės piniginės išmokos teismas atmetė. Kadangi, nagrinėjamu atveju, ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir patirtos žalos realų dydį, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2912.

30Ieškovas B. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3113.

32Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3313.1.

34Pirmosios instancijos teismas sprendė ne teisėsaugos institucijų kaltės klausimą, o ieškovo, kas yra visiškai nepagrįsta. Apelianto teigimu, teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas vadovaujantis įstatymu. Atsakovai, kaip savo srities profesionalai, privalėjo tinkamai taikyti įstatymus, teisingai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau šią pareigą jie atliko netinkamai. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga, todėl teismas nepagrįstai nepripažino teisėsaugos institucijų veiksmų, netinkamai kvalifikuojant apeliantui inkriminuotas nusikalstamas veikas, neteisėtais veiksmais ir netinkamai taikė CK 6.272 str. 1 d.

3513.2.

36Baudžiamajame procese veikiančio advokato įgalinimai patvirtinami specialia forma – advokato orderiu, todėl apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atstovavimo sutartis yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis advokato įgaliojimus baudžiamajame procese. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo prijungta baudžiamoji byla, kurioje buvo pateikti advokato V. R. orderiai. Apelianto vertinimu, tiek byloje esantys orderiai, tiek ir pinigų priėmimo kvitai patvirtina ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą baudžiamajame procese, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 3700 EUR realiai patirtų išlaidų.

3713.3.

38Teismas padarė klaidingą išvadą, jog tiek vienkartinės piniginės išmokos skyrimas, tiek darbuotojo veiklos vertinimas ir aukštesnės kvalifikacinės klasės suteikimas yra darbdavio diskrecijos teisė, o ne pareiga, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2136,48 EUR negautų pajamų iš darbo santykių bei 532,93 EUR negautą vienkartinę išmoką. Apelianto teigimu, teismas nevertino į bylą pateikto rašytinio įrodymo „Informacijos apie muitinės pareigūnų, kurių iniciatyva ir kuriems tiesiogiai dalyvaujant buvo sulaikyti tabako gaminiai“. Tai, kad apeliantui nebuvo paskirta vienkartinė išmoka vien dėl to, jog jo atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas, patvirtina šiame dokumente prie ieškovo pavardės skliausteliuose nurodyta frazė „ikiteisminis tyrimas“. Be to, liudytoja L .D. patvirtino, kad 2017 m. balandžio mėn. vyko komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo skatinimo, tačiau gavus informaciją, jog ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo nuspręsta apelianto neskatinti.

3913.4.

40Teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl neturtinės žalos, neatsižvelgė į tai, kad būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, apeliantas išgyveno netikrumo būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė tiek ieškovo emocinę būklę, tiek įprastą savijautą, pakenkė ieškovo reputacijai, todėl netenkindamas ieškinio priėmė nepagrįstą sprendimą.

4114.

42Atsiliepimu į ieškovo B. K. apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4314.1.

44Apeliantas neįrodė jokių konkrečių neteisėtų valstybės institucijos ar pareigūnų veiksmų , o tik deklaratyviai nurodo, kad valstybės pareigūnų nerūpestingas ir neatidus elgesys lėmė neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą, per ilgą tyrimo trukmę, ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą teismui ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.

4514.2.

46Tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek vėlesnėse jo stadijose buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl jo argumentai apie tariamai neteisėtai pradėtą ir vykdytą baudžiamąjį procesą yra atmestini.

4714.3.

48Konstatavus, kad aplinkybė, jog ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad jo veiksmai laikytini tinkamais ir teisėtais civilinės teisės prasme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog valstybės deliktinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekyla.

4915.

50Atsiliepimu į ieškovo B. K. apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujantis Lietuvos Respublikos Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5115.1.

52Baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovui buvo pareikšti įtarimai, nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti procesiniai sprendimai būtų pripažinti neteisėtais. Nors apeliantas buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų baudžiamojoje byloje, tačiau vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra besąlyginis pagrindas išteisintam asmeniui atlyginti žalą.

5315.2.

54Apelianto prašomos priteisti 3700 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje nėra detalizuotos, nėra jokių įrodymų, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos nagrinėjant ieškovo baudžiamąja bylą.

5515.3.

56Tiesioginis ieškovo vadovas, ieškovo tarnybinę veiklą už 2015 ir 2016 metus įvertino gerai, tad akivaizdu, jog apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti negautų pajamų už tai, jo jam nebuvo siūlyta suteikti. Be to, muitinės pareigūnų kvalifikacinės kategorijos yra trys. Aukščiausia yra prima kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija. Pagal byloje esančius duomenis, Muitinės departamento direktoriaus 2015-02-18 įsakymu B. K. buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija, t. y. aukščiausia, todėl apelianto argumentai, jog jam dėl pareikštų įtarimų nebuvo suteikta 10 kvalifikacinė kategorija atmesti kaip nepagrįsti.

5715.4.

58Apelianto prašymas laikyti 532,93 EUR dydžio vienkartinę išmoką yra neįrodytas, kadangi vienkartinės išmokos skyrimas, kaip ir darbuotojo veiklos vertinimas ir aukštesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimas yra darbdavio diskrecijos teisė, o ne pareiga.

5915.5.

60Ieškovo teiginiai, tokie kaip pakankamai ilgą laiką buvimas įtariamuoju ir kaltinamuoju, išgyvenimas, netikrumo jausmas, neigiamas poveikis jo emocinei būklei, kenkimas reputacijai tiek bendradarbių, tiek ir kitų jį pažįstančių žmonių akyse, yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Be to, paties apelianto veiksmai lėmė tai, kad jam buvo pareikšti įtarimai bei buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

6116.

62Atsiliepimu į ieškovo B. K. apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Muitinės kriminalinė tarnyba prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6316.1.

64Apelianto atžvilgiu pradedant ikiteisminį tyrimą, surašant kaltinamąjį aktą, perduodant ikiteisminio tyrimo medžiagą teismui bei pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos, taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepadarė akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos. Visi paminėti baudžiamojo proceso subjektai savo išvadas išsamiai motyvavo, rėmėsi kasacinio teismo praktika, o skirtingą apelianto veikos vertinimą lėmė situacijos netipiškumas, kai apeliantas vykdavo asmeniniu automobiliu į tarnybos vietą, kuomet teisė vairuoti jam buvo atimta, bei policijai negražintą vairuotojo pažymėjimą pridėdavo prie prašymų dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo ir šį kompensavimą gaudavo.

6516.2.

66Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti negautas pajamas, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, todėl apelianto argumentai nesudaro pagrindą naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

6717.

68Atsiliepimu į ieškovo B. K. apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūra prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6917.1.

70Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kuo pasireiškė ikiteisminio tyrimo subjektų ir pirmosios instancijos teismo bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas. Ieškovas taip pat nenurodė, kad sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, egzistavo BPK 168 str. 1 d ir 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių ikiteisminis tyrimas negalėtų būti pradėtas.

7117.2.

72Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo faktinių duomenų, kokiu laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos buvo suteiktos, nes ieškovo pateikti duomenys, patvirtinantys išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, šių aplinkybių nedetalizavo, todėl teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą sudariusius ikiteisminio tyrimo subjektų ir teismo veiksmus, padarė pagrįstą išvadą, kad šie veiksmai buvo teisėti, o nesant veiksmų neteisėtumo, spręsti klausimą dėl advokato išlaidų atlyginimo, nebuvo jokio pagrindo.

7317.3.

74Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad per visą savo tarnybos laikotarpį jis tarnyboje buvo pasižymėjęs 5-6 kartus, tačiau tik vieną iš šių kartų jis buvo paskatintas pinigine išmoka, todėl teiginiai, kad jis ikiteisminis tyrimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su jo tarnybos vertinimu, yra visiškai nepagrįsti.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

76Apeliacinis skundas atmestinas

77Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7818.

79Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8019.

81Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8220.

83Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nenustatytos valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

8421.

85Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-16-269/2017 duomenimis nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. buvo pradėtas 2015-12-23 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko, gavus to paties skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad pasitikėjimo telefonu gautas pranešimas, kad ieškovas teikia atlygintinas paslaugas Rusijos Federacijos piliečiui, atvykusiam į Lietuvos Respubliką, o taip pat važinėja į darbą asmeniniu automobiliu, nors jam už vairavimą išgėrus buvo atimtos teisės vairuoti 2 metus (baudž. b. t. II, b. l. 10-11). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal duomenis, jog ieškovas, dirbdamas VMT Kenos GP vyresniuoju inspektoriumi, žinodamas, kad nuo 2011-12-14 už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio jam buvo atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones, teikė prašymus dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo ir šį kompensavimą gaudavo. Surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių ieškovą įtarti įvykdžius nusikalstamą veiką, 2016-03-17 jam buvo pareikštas įtarimas ir nuo šios dienos prasidėjo ieškovo baudžiamasis persekiojimas (baudž. b. t. II, b. l. 71). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-07-21 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-269/2017, kuriuo pripažino ieškovą kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. bei tenkino Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį, kuriuo iš ieškovo priteisė 1727,59 Eur turtinės žalos atlyginimui (el. b.l. 5-14). Vilniaus apygardos teismas 2017-11-07 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, jog ieškovas nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (el. b.l. 15-23).

8622.

87Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas CK 6.272 str. pagrindu priteisti iš Lietuvos valstybės 6369,41 EUR turtinės žalos, 15 000 EUR neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovas iš esmės grindė neteisėtai pradėtu ikiteisminiu tyrimu jo atžvilgiu, per ilga tyrimo trukme, nepagrįstu ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimu teismui, surašant kaltinamąjį aktą bei priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą, ieškovo B. K. ieškinį atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą dėl, apelianto vertinimu, neteisėtų baudžiamojo persekiojimo veiksmų jo atžvilgiu atlikimo ir nepagrįsto jo nuteisimo, atmetė nenustatęs valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos – neteisėtų pareigūnų / teismo veiksmų (neveikimo), žalos fakto bei dydžio ir priežastinio ryšio tarp tų padarinių, kurie, pasak apelianto, jam atsirado, ir procesinių veiksmų, atliktų tiriant bei nagrinėjant jo baudžiamąją bylą.

8823.

89Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad jis neįrodė pareigūnų (teismo) veiksmų neteisėtumo fakto yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek pirmosios instancijos teismas priėmęs jo atžvilgiu kaltinamąjį nuosprendį pažeidė bendrą rūpestingumo pareigą. Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovo išlaidas už advokato pagalbą baudžiamojoje byloje ir duomenis apie priežastis, dėl kurių ieškovui nebuvo suteikta 10 kvalifikacinė kategorija ir neskirta 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginį išmoka. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

90Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

9124.

92Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ir pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.

9325.

94CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali būti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas.

9526.

96Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

9727.

98Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010;2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

9928.

100Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Spręsdami tokio pobūdžio ieškinius teismai, vadovaudamiesi CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdami ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

101Dėl ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų neteisėtumo bei dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

10229.

103Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo netenkintas, vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ne teisėsaugos institucijų kaltės klausimą, o ieškovo, kas yra visiškai nepagrįsta. Apelianto teigimu, teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas vadovaujantis įstatymu. Atsakovai, kaip savo srities profesionalai, privalėjo tinkamai taikyti įstatymus, teisingai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau šią pareigą jie atliko netinkamai, todėl teismas nepagrįstai nepripažino teisėsaugos institucijų veiksmų, netinkamai kvalifikuojant apeliantui inkriminuotas nusikalstamas veikas, neteisėtais veiksmais ir netinkamai taikė CK 6.272 str. 1 d. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

10430.

105Visų pirma akcentuotina tai, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Taigi, asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

10631.

107Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra įtvirtinta BPK 1 straipsnio 1 dalyje: ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas: nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 166 straipsnio 1 d. ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Šios principinės baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės aspektu yra reikšmingos kaip teisėsaugos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos laikymosi matas.

10832.

109Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-16-269/2017 duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. buvo pradėtas 2015-12-23 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko, gavus to paties skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad pasitikėjimo telefonu gautas pranešimas, kad ieškovas teikia atlygintinas paslaugas Rusijos Federacijos piliečiui, atvykusiam į Lietuvos Respubliką, o taip pat važinėja į darbą asmeniniu automobiliu, nors jam už vairavimą išgėrus buvo atimtos teisės vairuoti 2 metus (baudž. b. t. II, b.l. 10-11). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal duomenis, jog ieškovas, dirbdamas VMT Kenos GP vyresniuoju inspektoriumi, žinodamas, kad nuo 2011-12-14 už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio jam buvo atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones, teikė prašymus dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo ir šį kompensavimą gaudavo. Surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių ieškovą įtarti įvykdžius nusikalstamą veiką, 2016-03-17 jam buvo pareikštas įtarimas ir nuo šios dienos prasidėjo ieškovo baudžiamasis persekiojimas (baudž. b. t. II, b.l. 71). Pareiškus ieškovui įtarimą, toliau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – liudytojomis apklaustos A. T. ir D. S. (baudž. b.t.II, L. 31-33, 34-38), bei renkama informacija iš Vilniaus teritorinės muitinės (baudž. b.t. I, l. 43-44, 142-143), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. policijos valdybos (baudž. b.t. I, l. 157-158), valstybės įmonės „Registra“ (baudž. b. t. I, l. 159), Vilniaus miesto apylinkės teismo (baudž. b. t. I, l. 161-162) ir kiti duomenys. 2016-06-07 ieškovui buvo pareikštas patikslintas pranešimas apie įtarimą (baudž. b.t II, l. 84-86). Tą pačią dieną ieškovas duoti parodymus atsisakė (baudž. b.t II, l. 88). 2016-06-30 buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui (baudž. b. T. II, l. 119-126). Pagal baudžiamosios bylos Nr. 1-16-269/2017 duomenis nustatyta, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas ikiteisminio tyrimo metu truko 3 mėnesius ir 13 dienų.

11033.

111Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, turint duomenų apie neteisėtus ieškovo veiksmus, (t. y. pateikdamas negaliojantį vairuotojo pažymėjimą siekė gauti kompensaciją) sudarė pakankamą pagrindą pagrįstai įtarti ieškovą padarius įtarimuose nurodytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus, aiškinosi neaiškias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju turėdami informaciją apie ieškovo galimai daromus nusikalstamus veiksmus, pareigūnai pagal pirminius duomenis ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir negalėjo elgtis kitaip, nes jų pareiga atlikti įstatyme numatytus procesinius veiksmus tam, kad būtų atskleisti galimai padaryti nusikaltimai. Be to, vertindama baudžiamoje byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nustatė, jog tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, kaip baudžiamojo proceso stadijos, specifiką, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovas galėjo būti susijęs su jam inkriminuojamos veikos padarymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai ieškovo atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones neatitiko įstatyme numatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

11234.

113Taigi remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgus į tai, kad pradedant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys nėra analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai daroma bylą nagrinėjant teisme, o ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka bent minimalaus pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamas veikas. Kitaip tariant, ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, jog ieškovo veiksmai turi jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių, todėl, siekiant patikrinti kilusius įtarimus, pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

11435.

115Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto skundo motyvų, susijusių su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ikiteisminio tyrimo pradėjimu jo atžvilgiu, pagrįstumu taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nepateikė jokių konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Teisėjų kolegijos teigimu, tam tikrų procesinių veiksmų išvardinimas, pateikiant jų subjektyvų vertinimą, neįrodo prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl sutiktina su atsakovės atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.

11636.

117Išanalizavusi ir įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog apeliantas procesinių veiksmų neteisėtumą taip pat sieja ir su išteisinamojo nuosprendžio faktu. Tačiau su tokia apelianto skunde dėstoma pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes pats išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

11837.

119Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad asmuo buvo išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Todėl aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-11-07 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, jog ieškovas nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., visų pirma reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

12038.

121Akcentuotina tai, kad baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus patikrinti bei įvertinti yra išimtinė teismo teisė bei pareiga, nustatyta LR BPK 20 straipsnyje. Teismo atliktas kitoks įrodymų nei prokuroro faktinių duomenų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas. LR BPK įtvirtintos tik įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos. Vadovaujantis teismų praktika, skirtingose baudžiamojo proceso stadijose (pradedant ikiteisminį tyrimą, pateikiant pranešimą apie įtarimą, priimant galutinį sprendimą) įrodymų pakankamumas gali būti įvertinamas skirtingai, atsižvelgiant į atitinkamus baudžiamojo proceso stadijos uždavinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66/2008).

12239.

123Taigi, kaip jau minėta, teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu nereiškia, kad teismo atliktas kitoks įrodymų vertinimas savaime yra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir suponuoja išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista įstatyme nustatyta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai tiriant bei vertinant įrodymus baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

12440.

125Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-11-07 nuosprendžiu išteisinęs apeliantą, skirtingai nei Vilniaus rajono apylinkės teismas (2017-07-21 nuosprendžiu) ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai vertino apelianto padarytų veikų atitikimą dokumento klastojimo (Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.) ir sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.) sudėčiai. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-07-21 nuosprendžiu B. K. buvo nuteistas už tai, kad dokumentus suklastojo prie prašymų dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo pateikęs objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. negaliojančio vairuotojo pažymėjimo kopiją bei prašymus patvirtinęs savo parašu. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-07 nuosprendyje konstatavo, jog ieškovui inkriminuoti ir pirmosios instancijos teismo nustatyti veiksmai dėl pareikštų kaltinimų LR BK 300 str. 1 d. negali būti vertinami kaip dokumentų suklastojimas ir kad ieškovo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dokumento (vairuotojo pažymėjimo) pridėjimas prie prašymo gauti važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo, netgi tokiu atveju, koks yra inkriminuotas, negali būti vertinamas kaip dokumentų suklastojimas. Kaip nusikaltimas negali būti vertinamas ir dokumento pasirašymas, jei jame nėra jokių klastojimo požymių ir kad už tokių veiksmų padarymą baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės. Šios aplinkybes suponuoja išvadą, kad 2017-11-07 apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimą sąlygojo ne teismo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, o kitoks įrodymų vertinimas, kuris lėmė išvadą dėl nuosprendžio pagrįstumo nepakankamumo, tačiau jo priėmimą laikyti neteisėtu veiksmu LR CK 6.272 str. nuostatu kontekste pagrindo nėra. Juolab, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-11-07 išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad B. K. neatidavė vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams, visą teisės atėmimo laikotarpį juo naudojosi, galimai sustabdytas policijos pareigūnų netgi pateikė jį jiems, o pastarieji nežinodami, kad B. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, netikrino duomenų bazėse nesukėlusio įtarimų nuteistojo, nereiškia ieškovo veiksmų teisėtumo. Pateikiant negaliojančio vairuotojo pažymėjimo kopiją galimai B. K. padarė kokios nors kitos rūšies pažeidimą, tačiau nusikalstamos veikos nepadarė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, jog ieškovas veikė neteisėtai, todėl vien tai, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad jo veiksmai laikytini tinkamais ir teisėtais civilinės teisės prasme. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas <...>, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas T. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58-59).

12641.

127Išanalizavusi konkrečius baudžiamosios bylos duomenis, bylos sudėtingumą įrodymų vertinimo prasme, įvertinusi tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-11-07 išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-07-21 apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, todėl apelianto argumentai, jog išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtais, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovo išteisinimo faktas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo, todėl apelianto argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų.

128Dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų, prokuroro teismo (teisėjo) veiksmais, atlyginimo

12942.

130Konstatavus, jog apeliantas neįrodė vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų baudžiamojoje byloje, vien jau dėl to nėra pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimo dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrįstu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomai vertino ir ieškovo pateiktus konkrečius patirtą turtinę žalą patvirtinančius įrodymus neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

13143.

132Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo neteisėtais veiksmais ir dėl to gali būti pripažintos žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlyginama ir teisėtais veiksmais padaryta žala, tačiau ji turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Tačiau įstatymai nenustato žalos, padarytos teisėtais ikiteisminių tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumas nebuvo konstatuotas, todėl ir nebuvo pagrindo ieškovo patirtas išlaidas baudžiamajame procese pripažinti turtine žala.

13344.

134Nesant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų, pagrįstai atmesti ieškovo reikalavimai priteisti ieškovui iš valstybės 3700 EUR išlaidų už advokato pagalbą baudžiamojoje byloje, 2136,48 EUR negautų pajamų iš darbo santykių, 532,93 EUR negautą vienkartinę piniginę išmoką ir 15 000 EUR neturtinę žalą.

13545.

136Teisėjų kolegija taip pat papildomai pažymi, jog kaip realios išlaidos dėl advokato paslaugų suteikimo baudžiamajame procese gali būti vertinamos lėšos, kurios turi būti sumokamos advokatui už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese. Dėl jų realumo sprendžiama atsižvelgiant į aplinkybes, ar sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, ar suteiktos teisinės paslaugos, ar pagal sutartį numatytas atlyginimas, ar sutartis nenutraukta, ar siekiama nesumokėtas lėšas iš atstovaujamojo gauti. Taigi sprendžiant dėl atlygintinos žalos už teisines paslaugas, suteiktas ginant asmenį nuo neteisėtų veiksmų, dydžio, turi būti įvertinama sutartinio atlyginimo vertė, tarifo pagrįstumas, teisinių paslaugų sudėtingumas, intensyvumas, trukmė bei kitos reikšmingos aplinkybės ir atsižvelgiama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei kitas reikšmingas aplinkybes.

13746.

138Nagrinėjamu atveju byloje nėra faktinių duomenų, kokiu laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos buvo suteiktos, kadangi ieškovo pateikti įrodymai (t. y. tokie kaip 2017-07-31 ir 2017-02-03 pinigų priėmimo kvitai, bei baudžiamojoje byloje pateikti advokato V. R. orderiai), patvirtinantys išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, šių aplinkybių detalizavo. Ieškovas nepateikė nei teisinių paslaugų sutarties su advokatu, nei kito įrodymo, kad šios išlaidos buvo patirtos nagrinėjant minimą baudžiamąją bylą, nors remiantis CPK 88, 98 straipsniais, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti, ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis), bei pagal išvardytus reikalavimus turi nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui nepateikus įrodymų, kad realiai patyrė prašomas priteisti 3700 EUR išlaidas už advokato pagalbą baudžiamojoje byloje, šios išlaidos ieškovui neatlygintinos.

13947.

140Dėl apeliacinio skundo argumento, jog apeliantui dėl vykusio ikiteisminio tyrimo nebuvo suteikta 10 kvalifikacinė kategorija ir už pasižymėjimą tarnyboje nebuvo paskirta 100 proc. pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginė išmoka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 25 straipsnio 6 dalimi, jeigu tiesioginis vadovas muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiesioginis ieškovo vadovas ieškovo tarnybinę veiklą už 2015 ir 2016 metus įvertino gerai, todėl nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad jam turėjo būti suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija. Be to, remiantis aukščiau minėtu Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 19 straipsnio 2 dalimi, muitinės pareigūnų kvalifikacinės kategorijos yra trys. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija. Pagal byloje esančius duomenis, Muitinės departamento direktoriaus 2015-02-18 įsakymu B. K. buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija, t. y. aukščiausia, todėl apelianto argumentai, jog jam dėl pareikštų įtarimų nebuvo suteikta 10 kvalifikacinė kategorija atmestini kaip nepagrįsti.

14148.

142Kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai dėl negautos vienkartinės piniginės kompensacijos. Remiantis Lietuvos Respublikos Muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skatinimo ir apdovanojimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-10-03 įsakymu Nr. 1B-651, 12 punktu, prieš teikdamas Muitinės departamento skatinimo komisijai svarstyti siūlomų skatinti Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų kandidatūras, Personalo administravimo skyrius jas suderina su Imuniteto tarnyba. Muitinės departamento skatinimo komisija apibendrina gautus siūlymus skatinti muitinės pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, juos įvertina atsižvelgdama į kandidatų veiklos rezultatus, jiems pavestų funkcijų vykdymą ir pateikia Muitinės departamento generaliniam direktoriui galutinę išvadą. Muitinės departamento generalinis direktorius priima sprendimą skatinti (neskatinti) Muitinės pareigūną, valstybės tarnautoją ar darbuotoją. Jeigu skatinimo priemonė yra vienkartinė piniginė išmoka, Muitinės departamento generalinis direktorius nustato jos dydį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek vienkartinės piniginės išmokos skyrimas, tiek darbuotojo veiklos vertinimas ir aukštesnės kvalifikacinės klasės suteikimas yra darbdavio diskrecijos teisė, o ne pareiga. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017-05-03 įsakyme Nr. 1P-576 nėra nurodyta, kad ieškovui išmoka neskiriama dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo (el. b. l. 32-33), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 532,93 EUR negautą vienkartinę piniginę išmoką pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

14349.

144Analizuodama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos fakto, neįvardijo ir nepagrindė jos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų ir konkrečių aplinkybių, o neturtinės žalos faktą grindė abstraktaus pobūdžio argumentais, tik deklaratyviai nurodydamas, kad dėl jo įvardintų neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan. (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai apie patirtus dvasinius išgyvenimus, nepateikiant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat pakartotinai nurodo, jog šis ieškovo reikalavimas atmestas nesant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų.

14550.

146Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, o tik išdėstė analogišką ieškinyje nurodytai savo poziciją. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindas spręsti, kad šioje civilinėje byloje pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės ar procesinės teisės normas, t. y. netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

14751.

148Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

149Dėl bylos procesinės baigties

15052.

151Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, padarė pagrįstas išvadas, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nekonstatuotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumas, neįrodyti ieškovo reikalavimai dėl patirtos žalos atlyginimo, ko pasėkoje teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

152Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

15353.

154CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15554.

156Nenustačius teisinio ir faktinio pagrindo apeliacinio skundo patenkinimui, kiti byloje dalyvaujantys asmenys įgyja teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios atsirado dėl apelianto inicijuoto apeliacinio proceso (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Tačiau atsakovę atstovaujančios Vilniaus apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Muitinės kriminalinė tarnyba, bei Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašymų ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas nesprendžiamas.

15755.

158Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

159Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

160ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

161Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

162Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti... 7. 2.... 8. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-07-21 išnagrinėjęs... 9. 3.... 10. Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su... 11. 4.... 12. Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu... 13. 5.... 14. Muitinės kriminalinė tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su... 15. 6.... 16. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje Muitinės departamentas prie Finansų... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovo... 20. 8.... 21. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju spręsdami klausimą dėl... 22. 9.... 23. Vertindamas ieškovo argumentus dėl per ilgos tyrimo trukmės, teismas... 24. 10.... 25. Dėl ieškovo prašymo priteisti 3700 EUR advokato išlaidų teismas nustatė,... 26. 11.... 27. Dėl ieškovo prašomų priteisti 2136,48 EUR negautų pajamų iš darbo... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 29. 12.... 30. Ieškovas B. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 31. 13.... 32. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 33. 13.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas sprendė ne teisėsaugos institucijų kaltės... 35. 13.2.... 36. Baudžiamajame procese veikiančio advokato įgalinimai patvirtinami specialia... 37. 13.3.... 38. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog tiek vienkartinės piniginės išmokos... 39. 13.4.... 40. Teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl neturtinės žalos,... 41. 14.... 42. Atsiliepimu į ieškovo B. K. apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos... 43. 14.1.... 44. Apeliantas neįrodė jokių konkrečių neteisėtų valstybės institucijos ar... 45. 14.2.... 46. Tiek pradedant ikiteisminį tyrimą, tiek vėlesnėse jo stadijose buvo... 47. 14.3.... 48. Konstatavus, kad aplinkybė, jog ieškovo atžvilgiu nebuvo taikyta... 49. 15.... 50. Atsiliepimu į ieškovo B. K. apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos... 51. 15.1.... 52. Baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovui buvo pareikšti įtarimai, nėra... 53. 15.2.... 54. Apelianto prašomos priteisti 3700 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos,... 55. 15.3.... 56. Tiesioginis ieškovo vadovas, ieškovo tarnybinę veiklą už 2015 ir 2016... 57. 15.4.... 58. Apelianto prašymas laikyti 532,93 EUR dydžio vienkartinę išmoką yra... 59. 15.5.... 60. Ieškovo teiginiai, tokie kaip pakankamai ilgą laiką buvimas įtariamuoju ir... 61. 16.... 62. Atsiliepimu į ieškovo B. K. apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos... 63. 16.1.... 64. Apelianto atžvilgiu pradedant ikiteisminį tyrimą, surašant kaltinamąjį... 65. 16.2.... 66. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti negautas pajamas, turi... 67. 17.... 68. Atsiliepimu į ieškovo B. K. apeliacinį skundą atsakovą Lietuvos... 69. 17.1.... 70. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei... 71. 17.2.... 72. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo faktinių duomenų, kokiu laikotarpiu ir... 73. 17.3.... 74. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad per visą savo tarnybos... 75. Teisėjų kolegija... 76. Apeliacinis skundas atmestinas... 77. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 78. 18.... 79. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 80. 19.... 81. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 82. 20.... 83. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtas ir... 84. 21.... 85. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-16-269/2017 duomenimis nustatyta, jog... 86. 22.... 87. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas CK 6.272 str. pagrindu... 88. 23.... 89. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą... 90. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 91. 24.... 92. Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo... 93. 25.... 94. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas ikiteisminio... 95. 26.... 96. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisės normų,... 97. 27.... 98. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi... 99. 28.... 100. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad siekiant konstatuoti... 101. Dėl ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų neteisėtumo bei dėl pirmosios... 102. 29.... 103. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo... 104. 30.... 105. Visų pirma akcentuotina tai, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės... 106. 31.... 107. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog baudžiamojo proceso paskirtis... 108. 32.... 109. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. 1-16-269/2017 duomenimis nustatyta, jog... 110. 33.... 111. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl... 112. 34.... 113. Taigi remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgus į... 114. 35.... 115. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto skundo motyvų,... 116. 36.... 117. Išanalizavusi ir įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų... 118. 37.... 119. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ikiteisminis tyrimas ir... 120. 38.... 121. Akcentuotina tai, kad baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus patikrinti bei... 122. 39.... 123. Taigi, kaip jau minėta, teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis ieškovo... 124. 40.... 125. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti... 126. 41.... 127. Išanalizavusi konkrečius baudžiamosios bylos duomenis, bylos sudėtingumą... 128. Dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos... 129. 42.... 130. Konstatavus, jog apeliantas neįrodė vienos iš būtinų deliktinei... 131. 43.... 132. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII... 133. 44.... 134. Nesant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo (teisėjo)... 135. 45.... 136. Teisėjų kolegija taip pat papildomai pažymi, jog kaip realios išlaidos dėl... 137. 46.... 138. Nagrinėjamu atveju byloje nėra faktinių duomenų, kokiu laikotarpiu ir... 139. 47.... 140. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog apeliantui dėl vykusio ikiteisminio... 141. 48.... 142. Kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai dėl negautos vienkartinės... 143. 49.... 144. Analizuodama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo,... 145. 50.... 146. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių... 147. 51.... 148. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės... 149. Dėl bylos procesinės baigties... 150. 52.... 151. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 152. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 153. 53.... 154. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 155. 54.... 156. Nenustačius teisinio ir faktinio pagrindo apeliacinio skundo patenkinimui,... 157. 55.... 158. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 159. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 160. ieškovo apeliacinį skundą atmesti.... 161. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą palikti... 162. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....