Byla 2-824-879/2011

1Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė,

2sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,

3dalyvaujant ieškovui V. T.,

4atsakovei A. T.,

5trečiojo asmens AB DnB Nord banko atstovui nedalyvaujant,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjusi civilinę pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei A. T., tretysis asmuo AB DnB Nord bankas, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Nustatė

7Ieškovas A. T. prašė: atidalinti jam priklausančią 1/3 dalį 0,1536ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - )., pagal ieškovo pateiktą projektą: ieškovo V. T., asmeninėje nuosavybėje palikti žemės sklypą, projekte pažymėtą "D"-349 kv.m. ploto ir ½ - dalį sklypo „E" -12 kv.m. ploto. Atsakovės A. T., asmeninėje nuosavybėje palikti žemės sklypą, projekte pažymėtą „B"-655 kv.m. ploto ir ½ dalį sklypo „E" -12 kv.m. ploto, bei nustatyti servitutą S 207-33 kv.m. ploto, su teise aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei servitutą S 215-101 kv.m. su teise važiuoti transporto priemonėms, teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

8Ieškovas ieškinyje nurodė, kad, ieškovas V. T. ir atsakovė A. T. 20l0 m. lapkričio 29d. nutraukė santuoką, apie tai įrašas ištuokos metrikų knygoje Nr. 106. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo padalintas 0,1536 ha žemės sklypas, unikalus Nr, ( - ), esantis adresu: ( - ). Ieškovui teko 1/3 idealioji dalis 6777,00 Lt vertės šio žemės sklypo, atsakovei A. T. 2/3 idealiosios dalys 13573,00 Lt vertės šio žemės sklypo. Tai patvirtina ir 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis. Šioje civilinėje byloje ieškovas reiškia reikalavimą atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 1/3 dalį 0,1536 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), pagal ieškovo V. T. parengtą atidalijimo projektą. Ieškovas nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (LR CK4.75 str.ld.). LR CK 4.80 str. l d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. LR CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Žemės sklypą atidalijus bei suformavus du savarankiškus nekilnojamuosius daiktus, kiekvienas jų būtų naudojamas pagal paskirtį, o atidalijimu pasiekta nauda būtų taipogi akivaizdi. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas - šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. LR CK 4.37str. 1d. yra nustatyta, kad nuosavybės teisė- tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

92011-05-11 atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė :

101) Atmesti ieškovo V. T. ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį bendraturčių interesams bei nusistovėjusiai tvarkai, kaip prieštaraujantį įstatymams ( LR CK 4.37 str. l d.). Atsižvelgti į atsakovės A. T., pateiktus žemės padalijimo variantus, siūlant kompromisų ieškojimo kelią; bei nurodė tokius argumentus: sklypo padalijimo projektą, sudarytą 2008-10- 08 pagal ieškovo V. T. pageidavimą, atmetė Ukmergės r. apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu, šios sprendimo dalies nepakeitė ir Vilniaus apygardos teismas 2010 spalio 18 d. nutartimi. Ieškovas V. T. į tai neatsižvelgė ir 2011 m. ieškinyje dėl žemės sklypo atidalijimo vėl pateikė 2008-10-08 padalijimo projektą, kuris jau buvo atmestas. Ieškovo V. T. siūlomas žemės padalijimo projektas neįgyvendinamas realybėje, nes atsakovei paliekamas sklypas (projekte apibrauktas geltona spalva) yra kaip pravažiuojama, praeinama žemės teritorija, o V. T. sklypas (projekte apibrauktas raudona spalva) yra neliečiamas, privilegijuotas, kaip koks rezervatas. Toks žemės sklypo padalijimas neatitinka kito nekilnojamo turto padalijimui (Ukmergės r. apylinkės teismo 2009-12- 09 sprendimo 10 lape), nes V. T. gyvenamoji patalpa gyvenamajame name tiesiogiai ribojasi su atsakovės gyv. patalpa bei garažu. Taigi ieškovas V. T. gyvena bendroje namų valdoje. Ieškovo V. T. pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas iš esmės pažeidžia nuo 1996 m. nusistovėjusią tvarką, pažeidžia atsakovės ir vaikų interesus, nes ieškovas sau nori prisiteisti tą sklypo dalį kur jau dabar yra pasodintos bulvės, žaliuoja česnakai, žieminiai svogūnai, braškės, juodieji serbentai, gervuogės, ten yra atsakovės su vaikais šiltnamis. Atsakovė su savo vaikais jau 15 m. stropiai puoselėja daržą bei vaismedžius. Ieškovas ir būdamas santuokoje nesirūpino daržu, žeme. Piktžoles savo darbu naikino atsakovė ir vaikai, tuo tarpu buvęs sutuoktinis ramiai juos stebėdavo per langą arba žiūrėdavo televizorių. Dukra A. T. - „( - ) 11 klasės mokinė, sūnus M. T. - ( - ) studentas. Jie jau pilnamečiai, tačiau jų gyvenamoji vieta yra kartu su atsakove. Jiems savo išaugintos daržovės yra labai svarbios - sutaupo pinigų ir sveikiau maitinasi. Ieškovas V. T. dega „akla" neapykanta atsakovei, juodina vaikus. Ieškovo pateiktas žemės padalijimo projektas tai įrodo. Atsakovė nurodė, kad toks projektas akivaizdžiai pažeidžia racionalumo, patogumo bei nusistovėjusios tvarkos kriterijus (LR CK 4.37 str. l d.). Atsakovė kategoriškai nesutinka dėl servituto, kuris eitų per jai skirtą sklypą. Atsakovei dėl servituto rūpi atsakymai į šiuos klausimus: Kas turėtų prižiūrėti servitutinę žemę? Kas tvarkytų pakelės gyvatvorę? Kaip ieškovas pašalintų šiukšles ir kt. atliekas iš savo teritorijos? Atsakovės nuomone ieškovas privalo turėti savo žemės prie gatvės, kad galėtų išspręsti minėtas problemas ir nekenktų kitų bendraturčių interesams. Pažymima, kad prie atsiliepimo atsakovė pateikė tris žemės sklypo padalijimo variantus. Atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė sklypo padalijimo projektą (b.l.67).

11Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad tarp banko iš vienos pusės ir atsakovės A. T. iš kitos pusės yra sudaryta 1996-01-11 Paskolos sutartis Nr. 1, prievolių pagal kurią įvykdymo užtikrinimui 1996-01-11 paskolos įkeitimo sutartimi banko naudai įkeistas nekilnojamasis turtas -žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), iš kurio ieškovas prašo teismo atidalinti jo dalį, bei ant šio žemės sklypo esantys pastatai: 66/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), viralinė, unikalus numeris ( - ), bei garažas, unikalus numeris ( - ). Bankas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-895-4645/2010 pripažinta, jog už prievoles bankui pagal paskolos sutartį abu buvę sutuoktiniai (ieškovas V. T. ir atsakovė A. T.) yra ir po santuokos nutraukimo išlieka atsakingi solidariai. Negrąžinto kredito pagal paskolos sutartį likutis 2011-06-30 yra 4500,- Lt. AB DnB NORD bankas neprieštarauja, kad iš bankui įkeisto minėto žemės sklypo būtų atidalinta V. T. dalis, tokiu būdu iš bankui įkeisto žemės sklypo, suformuojant du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus pagal ieškovo pateikta projektą (CK 4.80 str.). Tačiau šis sutikimas nereiškia, kad bankas atsisako ar įsipareigoja ateityje atsisakyti hipotekos po atidalijimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams. Bankas pažymėjo, kad LR CK 4.171 str. 9 d. įtvirtinta taisyklė, jog hipoteka seka paskui daiktą, taip pat LR CK 4.172 str. 1 d. reglamentuota, jog padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Susitarimas dėl hipotekos reikalavimo padalijimo negalioja. Tuo atveju, jeigu minėto bankui įkeisto žemės sklypo bendrasavininkai pateiktų teismui naują projektą dėl bendraturčių dalių atidalijimo, galutinę poziciją bankas suformuluos tik gavęs ir išsamiai susipažinęs su projektu.

12Ieškovas V. T. teismo posėdyje ieškinį palaikė pilnai, ieškovas teisme paaiškino, kad jo pateiktas žemės sklypo padalijimo planas mažiausiai pažeistų nusistovėjusią naudojimo tvarką . Pasitraukia tik viena linija, atsakovei tektų vientisa žemės dalis, kuri būtų prie atsakovei priklausančio pastato dalies. Įvažiavimas būtų bendras, nes atsakovė savo lėšomis atsisakė įrengti kitą įvažiavimą. Atsakovės pateiktame žemės sklypo padalijimo variante nėra numatytas įvažiavimas ieškovui, todėl atsakovės projektas prieštarauja ieškinio esmei, nes ieškovas prašo atidalinti žemės sklypus, o atsakovės plane yra bendro naudojimo žemės plotai, ko, ieškovo manymu neturėtų būti. Atsakovė prašo paskirti jai žemės plotą už ieškovui priklausančio garažo, o už garažo esanti stoginė yra garažo priklausinys. Ieškovas mano, kad atsakovė veržiasi už ieškovo garažo. Atsakovė ten pildavo katino išmatomis užterštas pjuvenas. Ieškovas mano, kad atsakovė siekia apsunkinti ieškovo gyvenimą ir siekia jį išgyvendinti. Dėl įvažiavimo ieškovas konsultavosi su teisininkais ir jie nenurodė ieškovui priežasties, dėl kurios yra negalimas servitutas. Ieškovas nenorėtų, kad servituto nustatymas būtų pasipelnymo šaltinis atsakovei. Servitutas ieškovui suteiktų teisę tik praeiti ir pravažiuoti, ieškovas atsakovei irgi siūlo servitutą. Ieškovas pažymėjo, kad dėl prastų šalių tarpusavio santykių bendras naudojimasis žeme, neįmanomas. Ieškovas mano, kad servitutas nustato naudojimosi tvarką, o ant bendro naudojimo žemės atsakovė pasodintų bulves ir ieškovas negalėtų naudotis įvažiavimu. Ieškovas pažymėjo, kad nėra jokių galimybių su atsakove bendrai naudotis daiktu. Ieškovas tiesiog nori apsisaugoti nuo atsakovės akibrokštų. Ieškovas pažymėjo, kad jau skyrybų byloje jis prašė 1/3 sklypo, įvertindamas, kad jam bus reikalingas įvažiavimas, ieškovas įvažiavimą betonavo, statė vartus, remontavo. Jei teismas nenustatys servituto, ieškovas reikalaus, kad atsakovė savo lėšomis jam įrengtų įvažiavimą Ieškovas paaiškino, kad jam priklausantis garažas buvo pastatytas 1983 m., ir prie jo buvo įvažiavimas , ieškovas įvažiavimu naudojosi retai, jis reikalingas retai, jokia sunki technika ten nevažiuos. Ieškovas prašo pagal jo pateiktą planą, paskirti jam sklypus: D, ½ sklypo E, prašo priteisti jam 361 kv.m., tai atitinka jam tenkančios nuosavybės dalį. Ieškovas nesutinka su atsakovės pateiktu sklypo padalijimo planu, nes jeigu daryti įvažiavimą, tai iš karto reikia rauti dvi obelis, kitaip jį reikia daryti per atsakovės sklypą , atsakovės pateiktame plane pažymėtą - E. Ši byla yra skyrybų bylos tęsinys, o esamas įvažiavimas buvo prižiūrimas, remontuojamas, todėl būtų teisinga tam įvažiavimui suteikti servitutą, savo pateiktu žemės padalijimo planu, atsakovė nekliudomai vaikščios apie ieškovui priklausančius pastatus ir dar prie ieškovo faktinės gyvenamosios vietos ruošiasi statyti ūkinį pastatą. Ieškovas jokiais būdais nesutinka (pagal atsakovės pateiktą planą) su sklypo B egzistavimu, kadangi bendras gyvenimas ir skyrybų bylos sprendimas nurodo, kad bendra nuosavybė yra negalima. Atsakovė esančio kelio įrengimui neįdėjo jokių kapitalinių lėšų. , todėl, nustačius servitutus, materialinis nuostolis jai nebūtų padarytas. Ieškovas prisiima prievolę atlyginti įvažiavimo užimamą plotą 101 kv.m. valstybinėmis kainomis, sutinka sumokėti už jį žemės mokestį, taip pat kompensuoti lygiomis dalimis išlaidas, susijusias su įvažiavimo remontu, pateikdamas atitinkamus dokumentus. Prašo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, atlyginti jam jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su tuo, kad žemė turi būti padalinta ir nustatyta aiški ir nekonfliktiška naudojimosi tvarka, kuri nepažeistų abiejų šalių teisių. Atsakovės manymu atidalinti kaip savarankišką žemės sklypą ieškovui yra neįmanoma Atsakovė mano, kad kuo mažesnė žemės dalis turi būti bendro naudojimo, kad galima būtų prieiti prie pastatų ir juos prižiūrėti. Aplink pastatą pagal bet kurį planą turi turėti teisę praeiti visi bendrasavininkai. Atsakovė mano, kad ieškovas turi paneigti savo kaltinimus, kad ji kenkia ieškovui. Atsakovė mano, kad ieškovo žemės padalijimo planas atsakovės sklypo dalį pastato į nelygiavertę padėtį, atsakovės sklypas tampa pravažiuojama teritorija. Toks ieškovo projektas pažeidžia LR CK 4.37 str. 1 d. nuostatas, nes pažeidžia nusistovėjusią tvarką. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nori paimti tą sklypo dalį, kurioje atsakovė pasodino vaismedžius ir vaiskrūmius. Ieškovo projektas grubiai pažeistų jau 15 metų nusistovėjusią tvarką. Atsakovė nesutinka dėl servituto, kadangi ieškovas prašo 4 m. pločio kelio servitutui, o tai yra labai daug ir tai gali pakenkti atsakovės saugumui ir pažeisti atsakovės ir jos vaikų interesus, todėl atsakovė prašo nenustatyti servituto. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas to keliuko, kuriam prašo nustatyti servitutą niekada netvarkė, nebetonavo, tai ji , vaikams padedant, su karučiu pylė žvyrą į duobes, keliuko būklė yra apgailėtina. Tas keliukas veda iki atsakovės garažo ir niekur kitur, toliau yra veja, kurią jau 5 ar 6 metus šienauja sūnus arba dukra. Atsakovė, įvertinusi, kad ieškovo V. T. planas yra netinkamas pateikė teismui savo žemės sklypo padalijimo planą (b.l.67). Pagal šį planą nėra servitutų, tik lieka bendro naudojimo žemė. Sklypas, pažymėtas plane B- yra būtinybė. Jis yra būtinas ir ieškovui, kad galėtų prižiūrėti savo kambarį ir į jį patekti, sklypas B yra po ieškovo kambario langais. Pagal ieškovės pateiktą projektą sklypas G priklausytų ieškovui, tai apsaugotų jo privatumą. Siekiant abiejų šalių privatumo, ieškovui būtina turėti savo sklypą, todėl prie gatvės tai būtų sklypas H, kurio plotas daugiau negu 13 kv. m. ir ieškovas turėtų visas galimybes pasidaryti norimo pločio keliuką, nepažeidžiant niekieno interesų ir išvengiant konflikto. Atsakovė mano, kad tai atitiktų šalių lygiateisiškumą, prižiūrint pakelę. Bendras kelias, atsakovės nuomone, nėra būtinas, nes kaip sakė vyr. architektas A. Džiugas, keliukų gali būti kiek, kiek nori, nebūtinai vienas. Atsakovė nesutiktų, kad keliukas, kuris yra dabar būtų bendro naudojimo, nes atsakovė ir vaikai neturėtų privataus kiemo, neturėtų kur pastatyti automobilio. Sklypas, pažymėtas plane E yra labai svarbus atsakovei, nes ji neturi jokio ūkinio pastato, o pagal statybos taisykles ūkiniai pastatai statomi toliau nuo gatvės, jame yra ir atsakovės su vaikais statytas šiltnamis, sklype auga vyšnaitės, juodieji serbentai, gervuogės, avietės, braškės. Obelaitės yra prie garažo, sklype, pagal atsakovės planą, pažymėtame D . Atsakovė A. T. prašo padalinti sklypą pagal jos parengtą planą, t.y. ieškovui V. T. paskirti sklypus H-226 kv. m., G-82 kv.m., ½ B- 41 kv.m, ½ F-12 kv.m., iš viso 361 kv.m., atsakovei A. T. paskiriant sklypus D-250 kv.m., E-363 kv.m., ½ B -42 kv.m., ½ C-56 kv.m. ½ F-12 kv.m., iš viso 723 kv.m. Atsakovė pažymėjo, kad trečiojo asmens AB DnB NORD banko atsiliepime išreikštą poziciją, kad hipoteka eitų paskui daiktą. Atsakovė pažymėjo, kad pagal 2002-12-19 kvitą atsakovės motina E. K. apmokėjo 16700 Lt paskolos, įstatymai kalba apie tai, kad turi būti ginamos teisės to asmens, kuris pirmas pradėjo valdyti daiktą, įsigyjant namų valdą, ji buvo registruota atsakovės vardu, todėl jos manymu turi būti ginamos ir to asmens teisės.

14Ieškinys atmetamas.

15Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr( - ), bendrasavininkai yra: ieškovas V. T., kuris valdo 1084/4608 žemės sklypo, atsakovė A. T., kuri valdo 2168/4608 žemės sklypo (b.l.129-130). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teise ieškovas V. T. nuosavybės teise valdo 10/100 pastato gyvenamojo namo Nr. ( - ), pastatą-viralinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-garažą, unikalus Nr. ( - ), atsakovė A. T. nuosavybės teise valdo 56/100 pastato gyv. namo Nr. ( - ) kitų kiemo statinių Nr. ( - ) (b.l. 131-134). Teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo natūra yra saistomas pačių šalių pasiūlymų, pasidalijimo abiems priimtinumo ir interesų derinimo taisyklių, ieškovo ieškinio pagrindo ir dalyko, atsakovės nuomonę ir turimų šalių bendro turto dalių.

16LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimo būdą pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tačiau šis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtinausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civ. byloje P.R. ir P.R. v. A.U. bylos Nr. 3K-3-359/2008).

17Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G.,bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „N. B.“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

18Kaip matyti iš ieškovo pateikto sklypo padalijimo projekto, jis prašo ieškovo V. T., asmeninėje nuosavybėje palikti žemės sklypą, projekte pažymėtą "D"-349 kv.m. ploto ir ½ - dalį sklypo „E" -12 kv.m. ploto. Atsakovės A. T., asmeninėje nuosavybėje palikti žemės sklypą, projekte pažymėtą „B"-655 kv.m. ploto ir ½ dalį sklypo „E" -12 kv.m. ploto, bei nustatyti servitutą S 207-33 kv.m. ploto, su teise aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei servitutą S 215-101 kv.m. su teise važiuoti transporto priemonėms, teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

19Atsakovė taip pat pateikė sklypo padalijimo planą ir prašo : ieškovui V. T. paskirti sklypus H-226 kv. m., G-82 kv.m., ½ B- 41 kv.m, ½ F-12 kv.m., iš viso 361 kv.m., atsakovei A. T. paskiriant sklypus D-250 kv.m., E-363 kv.m., ½ B -42 kv.m., ½ C-56 kv.m. ½ F-12 kv.m., iš viso 723 kv.m.

20Teismas pažymi, kas ieškovui V. T. buvo siūloma pateikti kitą žemės sklypo padalijimo planą, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė tai padaryti. Ieškovas V. T. ir atsakovė A. T.- buvę sutuoktiniai, tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Teismas konstatuoja, kad ieškovas V. T. kreipėsi į teismą dėl bendra daline nuosavybe su atsakove A. T. valdomo žemės sklypo atidalijimo, pateikė planą, kuriame nurodė, kaip turi būti padalintas žemės sklypas, kuris atitinka proporcingumo kriterijus. Teismas kritiškai vertina, tik jo prašymą nustatyti servitutus, ieškovo pateiktame plane pažymėtus: S 207-33 kv.m. ploto, su teise aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei servitutą S 215-101 kv.m. su teise važiuoti transporto priemonėms, teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurie, teismo nuomone, nustačius dalijamame žemės sklype ieškovo nurodytus servitutus , sukurs tarp ginčo šalių dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius, nes servitutas yra daiktinė teisė į svetimą daiktą, šios teisės pagrindu servituto turėtojas įgyja teisę, atsižvelgdamas į servituto turinį, naudotis svetima nuosavybe, taip ribodamas šio daikto savininko teisių įgyvendinimą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „ Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Teismas taip pat pažymi, kad atidalinus žemės sklypą ir nustačius servitutus pagal ieškovo V. T. pateiktą planą, pats ieškovas V. T., gyvenamajame name, turėdamas vieną kambarį ir norėdamas į jį patekti, jo prašomame servitutiniame plote turi įsirengti laiptus, o tai apsunkins ir paties ieškovo turimo nekilnojamojo turto naudojimą. Teismas pažymi, kad teismas nustato servitutą tik tais atvejais, kai savininkai nesutaria su servituto nustatymo, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teismas mano, kad ieškovas gali, nenustačius servituto plote S 215-101 kv.m. (pagal ieškovo pateiktą planą) , naudotis nekilnojamuoju turtu plotus : S 207-33 kv.m. ploto, S 215-101 kv.m. (pagal ieškovo pateiktą planą) paliekant bendrojo naudojimo plotais. Ieškovo ieškinys aukščiau išdėstytais motyvais atmetamas.

21Atsakovės A. T. pateiktas žemės sklypo padalijimo planas neproporcingai apsunkina įvairias ieškovo teises naudotis nekilnojamuoju daiktu ir pagal atsakovės planą atsidalijusių šalių, t.y. ieškovo V. T., teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas, ieškovui skiriamos (atsakovės pateiktame žemės sklypo padalijimo plane) dalys atima galimybę naudotis įvažiavimu iš gatvės pusės, atsakovės manymu ieškovas įvažiavimą turi įsirengti pats, per jam paskirtas žemės sklypo dalis. Tačiau bendrieji žemės teisinių santykių reglamentavimo principai, nustatyti Žemės įstatyme, išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reglamentuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šiais principais turi būti vadovaujamasi taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus spręsti konkretų ginčą dėl sklypo dalių paskyrimo bendraturčiams naudotis. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kita vertus, žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Visa tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, be to, ne tik prieiti, bet ir privažiuoti. Viešasis interesas reikalauja, kad būtų laikomasi ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme bei jo lydimuosiuose aktuose nustatytų priešgaisrinės saugos taisyklių. Pastarąjį aspektą ginčą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti ex officio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.K. v. E.T, bylos Nr. 3K-3-96/2009). Teismo nustatytos aplinkybės apie negalimumą ieškovui įvažiuoti į jam tenkančią žemės sklypo dalį, kuriame yra ieškovo ūkinės paskirties pastatas, kuriame ieškovas faktiškai gyvena, pripažįstamos kaip sudarančios pagrindą konstatuoti, kad atsakovės pateiktas teismui žemės sklypo padalijimo planas neatitinka padalijimo tvarkos nustatymo principų ir reikalavimų. Atsakovės prašymas dėl sklypo padalijimo pagal jos pateiktą planą aukščiau išdėstytais motyvais atmetamas.

22Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

232011 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigoti A. T. a.k( - ) netrukdyti ieškovui V. T. a.k( - ) naudotis žemės sklypo 1084/4608 dalimi prie jam asmenine nuosavybės teise priklausančio pastato-viralinės unikalus Nr. ( - )ir pastato-garažo unikalus Nr. ( - )su jų priklausiniais, esančių ( - ), sprendimui įsiteisėjus-panaikinamos (LR CPK 149 str.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25Iš ieškovo V. T. priteisiamos 27,75 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybei (LR CPK 92, 93, 96 str. 2 d str.), pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, b.l.30).

26Vadovaudamasi išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d., 270 str., 275 str. 1 d.,

Nutarė

27Ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovo V. T., a.k( - ), gyv. ( - )27,75 Lt (dvidešimt septynis litus 75 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

29Panaikinti 2011 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-824-879/2011 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

30Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė,... 2. sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. T.,... 4. atsakovei A. T.,... 5. trečiojo asmens AB DnB Nord banko atstovui nedalyvaujant,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjusi... 7. Ieškovas A. T. prašė: atidalinti jam priklausančią... 8. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad, ieškovas V. T. ir... 9. 2011-05-11 atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė :... 10. 1) Atmesti ieškovo V. T. ieškinį dėl žemės sklypo... 11. Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį,... 12. Ieškovas V. T. teismo posėdyje ieškinį palaikė... 13. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su tuo, kad žemė turi būti padalinta... 14. Ieškinys atmetamas.... 15. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 16. LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės... 17. Teismo sprendimu servitutas... 18. Kaip matyti iš ieškovo pateikto sklypo padalijimo projekto, jis prašo... 19. Atsakovė taip pat pateikė sklypo padalijimo planą ir prašo : ieškovui 20. Teismas pažymi, kas ieškovui V. T. buvo siūloma... 21. Atsakovės A. T. pateiktas žemės sklypo padalijimo... 22. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 23. 2011 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 25. Iš ieškovo V. T. priteisiamos 27,75 Lt teismo turėtų... 26. Vadovaudamasi išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 265 str. 1 d., 270 str.,... 27. Ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovo V. T., a.k(... 29. Panaikinti 2011 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo... 30. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...