Byla 2A-156/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo

22012 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4900-467/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RIMI Lietuva“ dėl pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „RIMI Lietuva“, prašydamas priteisti iš atsakovo 526 448 Lt, 8,06 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodė, kad UAB „Saturnas“ (iki 2000-07-03 buvęs patalpų savininkas, dabar savininkas yra ieškovas) ir atsakovas (buvęs pavadinimas UAB „EKOVALDA“) 2000 m. gegužės 5 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos mažmeninei prekybai skirtos patalpos ( - ), kurių bendras naudingas plotas yra 837,12 kv. m. Patalpos atsakovui buvo perduotos 2000 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo-perdavimo aktu. Sutartis sudaryta 20 metų nuomos terminui, kuris, vadovaujantis sutarties 2.1 punktu, prasidėjo nuo patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos ir turėjo baigtis 2020 m. rugpjūčio 1 d. Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos numatė atsakovui teisę kiekvienų patalpų nuomos metų termino pabaigoje vienašališkai rinktis, ar tęsti patalpų nuomos santykius su ieškovu sutartyje numatytomis sąlygomis, ar pradėti derybas dėl sutarties pakeitimo, ar nutraukti sutartį. Atsakovo iniciatyva 2007 m. birželio 27 d., nesant ieškovo kaltės, sutartis buvo nutraukta. Sutarties ir jos pakeitimo Nr. 1 pakeitimas Nr. 2 buvo sudarytas 2000 m. lapkričio 8 d. ir jo 2 straipsnyje numatyta, kad atsakovas įsipareigoja parduoti ieškovui savo sąskaita atliktus patalpų rekonstrukcijos darbus ir 2000 m. lapkričio mėnesį išrašyti bei pateikti ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą atliktų rekonstrukcijos darbų sumai – 1 752 295,41 Lt ir 18 procentų PVM, iš viso 2 067 708,58 Lt. Sutarties pakeitimo Nr. 2 trečiame straipsnyje ginčo šalys susitarė, jog už patalpų nuomą bus užskaitoma atsakovo atliktais ir parduotais ieškovui darbais visai atliktų darbų sumai – 2 067 708,58 Lt tokiomis dalimis ir terminais: 1) nuo 2000 m. gruodžio 1 d. už patalpų nuomą bus užskaitoma atliktais darbais po 22 032,82 Lt kiekvieną kalendorinį mėnesį iki tol, kol bus užskaityta 1 229 076,73 Lt suma; 2) nuo 2000 m. gruodžio 1 d. už patalpų nuomą, neįskaitant užskaitos pagal sutarties pakeitimo Nr. 2 trečio straipsnio 1 dalį, bus papildomai užskaitoma atliktais darbais po 3599,28 Lt kiekvieną kalendorinį mėnesį iki tol, kol bus užskaityta 838 631,85 Lt suma. Sutarties pakeitimu Nr. 2 sutartis taip pat buvo papildyta 10.6 punktu, kurio 3 dalis numatė, jog, kai sutartis nutraukiama anksčiau termino nuomininko iniciatyva, nesant nuomotojo kaltės, arba nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, ir nuomos sutarties 3.7 punkte numatytu sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindu, nuomotojas neapmoka nuomininkui už nuomininko sąskaita atliktų ir parduotų nuomotojui patalpų rekonstrukcijos darbų dalį 838 631,85 Lt sumai. Ieškinio pateikimo dieną ieškovas atsakovui yra sumokėjęs visą sutarties pakeitimo Nr. 2 trečio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą, t. y. 1 229 076,73 Lt, iki sutarties nutraukimo pagal sutarties pakeitimo Nr. 2 trečio straipsnio 2 dalį - sumokėjęs 284 343,12 Lt. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas grąžintų jam sumokėtą 284 343,12 Lt sumą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui iki sutarties pabaigos, kadangi priešingu atveju būtų pažeista šalių sutartis, o atsakovui sudarytos sąlygos nesąžiningai praturtėti ieškovo sąskaita. Pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui 242 104,88 Lt palūkanų, skaičiuojant nuo 284 343,12 Lt sumos. Be to, atsakovas privalo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui mokėti 8,06 % dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo iš atsakovo priteistos sumos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo UAB „Serneta“ ieškinį atsakovui UAB „RIMI Lietuva“ atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5293,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei - 9264 Lt žyminio mokesčio ir 19,20 Lt pašto išlaidų.

9Įvertinęs ginčo sutarties nuostatas, reglamentuojančias sutarties terminą ir jo pratęsimo tvarką, sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklosčiusią praktiką – kasmet, likus keliems mėnesiams iki sutarties pabaigos, atsakovui pranešti ieškovui apie norą pratęsti sutartį arba derėtis dėl jos pakeitimų, teismas sprendė, jog yra akivaizdu, kad ginčo sutarties terminas buvo vieneri metai, suteikiant nuomininkui (atsakovui) teisę kasmet nuspręsti, ar jis nori pratęsti sutartį dar metams, bet ne daugiau kaip 20 metų maksimaliam terminui. Todėl pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad šalių sutartis buvo sudaryta 20 metų terminui, nes šis terminas, anot teismo, reiškia tik maksimalų nuomos sutarties terminą, kurį sutartis gali galioti pagal sutartas pradines sąlygas, naudojant sutartyje aptartas pratęsimo sąlygas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs ir į liudytojo V. T. duotus parodymus bei tai, kad šalių nuomos sutartis buvo registruota Nekilnojamojo turto registre, nenurodant jos galiojimo termino.

10Teismas nesutiko su ieškovu, kad šalių sutartis buvo nutraukta prieš terminą atsakovo iniciatyva, nesant ieškovo kaltės, todėl vadovaujantis šalių sutarties 10.6 punktu, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti jam už patalpų rekonstrukciją sumokėtus 284 343,12 Lt. Nurodė, kad sutarties pakeitimu Nr. 2, kuriuo sutartis buvo papildyta 10.6 punktu, šalys nepakeitė sutarties sąlygų nuostatą, kad, jei sutartis iki jos pasibaigimo, įskaitant atsakovo iniciatyva, negaliotų maksimaliai 20 metų, ieškovui būtų grąžinamos atsakovui sumokėtos rekonstrukcijos pirkimo išlaidos ar jo sumokėtos rekonstrukcijos darbų pirkimo kainos dalis, jeigu sutartis pasibaigtų atsakovui nepasinaudojus teise pratęsti sutartį dar vieneriems metams. Taip pat atkreipė dėmesį, kad iš sutarties 9.3 punkto, kuriame šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę pasiimti savo lėšomis atliktus ir apmokėtus patalpų pagerinimus, nepriklausomai nuo žalos patalpoms, arba prašyti ieškovo atlyginti išlaidas pagerinimams, matyti, jog šalys akivaizdžiai nesitarė dėl tų sumų, kurias ieškovas sumokės už patalpų rekonstrukciją atsakovui iki sutarties pabaigos, atlyginimo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas į nepateikė neginčijamų ir pakankamų įrodymų, kad faktiškai už rekonstrukcijos darbus iki sutarties pasibaigimo sumokėjo atsakovui ieškinyje nurodytą sumą - 284 343,12 Lt. Ieškovo pateiktą sumokėtų sumų ir palūkanų lentelę teismas laikė nepakankamu įrodymu įrodyti minėtai aplinkybei, nes sudaryta ieškovo vienasmeniškai ir nėra pagrįsta apskaitos dokumentais. Teismo nuomone, šalių sutartis nebuvo nutraukta prieš terminą, bet pasibaigė, atsakovui pasinaudojus savo teise jos nebepratęsti dar vieneriems metams, t. y. atsakovas elgėsi teisėtai, dėl ko taikyti sutarties 10.6 punktą nėra teisinio pagrindo, taigi atsakovui nekyla pareiga grąžinti gautus pinigus už ieškovui parduotus jo turto pagerinimus.

11Teismas sprendė nesant pagrindo atsakovo 2007 m. vasario 21 d. pranešimą vertinti kaip sutarties nutraukimą prieš terminą. Apie tai, kad šalių nuomos sutartis teisėtai pasibaigė sutartyje numatytu pagrindu, teismo vertinimu, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. T., kuris, be kitų parodymų, patvirtino, jog atsakovas niekada nesutiko su pinigų, gautų už rekonstrukciją iš ieškovo, grąžinimu, o susitikimo, įvykusio po sutarties pasibaigimo, metu šalių vadovai žodžiu susitarė dėl sutarties nereikšti pretenzijų. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neprieštaravo, jog šalių 2000 m. gegužės 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimas nebebūtų pratęstas dar vieneriems metams, ką patvirtina ne tik liudytojo parodymai, bet ir 2007 m. kovo 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovas ginčo patalpas išnuomojo kitam nuomininkui - UAB „Palink“, o taip pat faktinės aplinkybės, kad ieškovas ieškinį pareiškė praėjus beveik 5 metams po šalių sutarties pasibaigimo.

12Teismas padarė išvadą, kad taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš šalių prievolių pagal 2000 m. gegužės 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su pakeitimais ir įstatymo (CK 6.1 str. 1 d., 6.30 str., 6.38 str. 1 d., 6.158 str. ir kt.). Tokiam ieškinio reikalavimui paduoti, anot teismo, taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas ir skaičiuojant nuo šalių sutarties pasibaigimo dienos - 2007 m. birželio 27 d. (CK 1.127 str. 1 d.), ieškovas jo nėra praleidęs.

13Teismas iš esmės pritarė atsakovui, kad ieškovas, savaip interpretuodamas šalių sutarties sąlygas ir vykdymą, siekia nepagrįstos naudos – ne tik pasilieka atsakovo sąskaita padarytus pagerinimus, gautą naudą už juos nuomos mokesčio forma, PVM atskaitos forma, bet dar ir reikalauja grąžinti pinigus, kurie susiję su tos naudos (patalpų pagerinimų) sukūrimu (ir yra išlaidų kompensacija atsakovui). Nurodė, kad šalių sutartis nebuvo nutraukta prieš terminą, dėl ko sutarties 10.6 punktas netaikytinas, atsakovas elgėsi teisėtai pagal susitartas sąlygas (pasinaudojo teise nebepratęsti sutarties), todėl jam negali kilti pareiga grąžinti gautus pinigus už parduotus ieškovui jo turto pagerinimus, o patenkinus tokį reikalavimą, ieškovas nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėtų. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta suma, kurią ieškovas siekia susigrąžinti, negali būti priteisiama, nes ji buvo kompensuota atsakovo mokėjimais už atitinkamo laikotarpio nuomą, be to, ieškovas pasinaudojo 127 926,85 litų PVM atskaita (susimažino savo įsipareigojimus valstybei), o atsakovas dėl to patyrė papildomas išlaidas - tokio paties dydžio PVM turėjo sumokėti valstybei. Taip pat pažymėjo, kad šalių sutartis pasibaigė 2007 m. ir visos nuomotos patalpos, įskaitant ir po rekonstrukcijos pristatytą 518,98 kv. m. plotą, perduotos ieškovui 2007 m. birželio 27 d. aktu, ieškovui nepareiškiant jokių pastabų ar prieštaravimų nei dėl patalpų, nei dėl pinigų grąžinimo. Iš karto po to ieškovas 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuomotas patalpas pardavė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o pardavimas buvo suplanuotas dar anksčiau (dėl jo atsakovas 2007 m. birželio 5 d. raštu davė sutikimą). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas patalpas išnuomojo UAB „Palink“ 2007 m. birželio 6 d. sutartimi su visais atsakovo padarytais pagerinimais (rekonstrukcija) ir gavo tinkamą kainą. Todėl patenkinus ieškinį, anot teismo, ieškovui būtų sudaryta neteisinga galimybė nemokamai įsigyti atsakovo sąskaita atliktus ieškovo turto pagerinimus, kas akivaizdžiai prieštarautų bet kokiai logikai ir verslo sąžiningumui. Juo labiau, kad, atsakovui palikus patalpas iki maksimalaus 20 metų sutarties termino pabaigos, atlikti pagerinimai (rekonstrukcija) nebuvo sudėvėti ir ieškovas iš to turi akivaizdžią naudą – gauna didesnį nuomos mokestį iš UAB „Palink“, neturėdamas pareigos mokėti jam už patalpų pagerinimus, kuriuos atliko atsakovas.

14Teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl pinigų grąžinimo, sprendė kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Pažymėjo, kad šalių sutartis buvo sudaryta iki Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo įsigaliojimo (sutartis sudaryta 2000 m. gegužės 5 d., įstatymas įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d.), todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnį ginčo sutarčiai ir pagal ją skaičiuojamoms palūkanoms negalėtų būti taikomas.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Serneta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, taip pat priteisti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismui nepagrįstai konstatavus, jog sutarties terminas buvo 20 metų, buvo neteisingai konstatuota, jog sutartis nebuvo nutraukta prieš terminą, bet pasibaigė atsakovui pasinaudojus teise jos nebepratęsti.
  2. Teismas, konstatuodamas, jog atsakovui nekyla pareiga grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą 284 343,12 litų sumą, visiškai nepagrįstai tokią savo išvadą motyvavo sutarties 9.3 punktu, nurodydamas, kad šalys akivaizdžiai nesitarė dėl tų sumų, kurias ieškovas sumokės už patalpų rekonstrukciją atsakovui iki sutarties pabaigos, atlyginimo. Anot apelianto, teismas turėjo remtis ne tik šiuo sutarties punktu, bet ir sutarties pakeitimu Nr. 2 bei šiame pakeitime įtvirtintu 10.6 punktu, numatančiu atsakovo pareigą grąžinti ieškovui jo už darbus sumokėtas sumas, atsakovui prieš terminą nutraukus sutartį neesant ieškovo kaltės. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sutapatino sutarties 9.3 punkte numatytus atsakovo savo lėšomis atliktus patalpų pagerinimus su atsakovo atliktais darbais pagal sutarties pakeitimą Nr. 2. Pastarieji darbai buvo ne patalpų pagerinimas atsakovo lėšomis CK 6.50 straipsnio prasme, bet patalpų rekonstrukcija, atlikta sutarties pagrindu ir už ieškovo pinigus.
  3. Sutarties pakeitimo Nr. 2 10.6 punktas šalims turi įstatymo galią.
  4. Aplinkybė, jog sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva ir dėl nutraukimo ieškovas atsakovui nereiškė pretenzijų, sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės pareikalauti iš atsakovo sutarties pakeitimo 10.6 punkto 3 dalyje numatytų sumų grąžinimo neturi jokios teisinės reikšmės.
  5. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad iki sutarties nutraukimo jis atsakovui sumokėjo 284 343,12 Lt sumą: 1) sutarties pakeitimo Nr. 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsiskaitymo už darbus, kurių vertė (838 631,85 Lt), tvarka, sumažinant nuomos mokestį, nepaneigia fakto, kad iki sutarties nutraukimo ieškovas už darbus atsakovui sumokėjo

    17284 343,12 Lt; 2) atsakovas iki sutarties nutraukimo nereiškė pretenzijų ieškovui dėl 284 343,12 Lt sumokėjimo, priešingai, 2007 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 028 patvirtino minėtos sumos gavimo faktą; 3) 284 343,12 Lt gavimo faktą atsakovas pripažino atsiliepime.

  6. Darbai buvo atliekami tik siekiant patenkinti atsakovo interesus, ieškovas su darbų kaina ir jos kompensacijos mechanizmu sutiko tik dėl to, jog nutraukus sutartį prieš terminą, t. y. nepasibaigus 20 metų terminui, ieškovui nereikės apmokėti dalies darbų kainos arba bus suteikta teisė susigrąžinti dalį už darbus sumokėtos sumos. Todėl konstatuoti ieškovo reikalavimo nesąžiningumą nėra pagrindo.
  7. Klaidingas teismo teiginys, kad patenkinus ieškinį, ieškovas įgytų darbus nemokamai: 1) pagal sutartį atlikti darbai susidėjo iš dviejų dalių, kurių viena dalis lygi 838 631,85 Lt, buvo susijusi su darbai, kurie buvo skirti išimtinai atsakovo interesų tenkinimui, t. y. patalpų įrengimui pagal atsakovo prekybos tinklų koncepciją, todėl negalėjo būti panaudojami siekiant išnuomoti patalpas kitiems nuomininkams; 2) iki sutarties nutraukimo ieškovas buvo sumokėjęs atsakovui 1 229 076,73 Lt sumą už tą dalį darbų, kurie ginčo šalių buvo pripažinti kaip bendri patalpų rekonstrukcijos darbai, bei papildomai sumokėjęs 284 343,12 Lt sumą už darbus, kurie buvo atlikti išimtinai tenkinant atsakovo interesus ir buvo būtini tik pačiam atsakovui.
  8. Teismas, teigdamas, kad ieškovo sumokėta 284 343,12 Lt suma negalėjo būti kompensuota atsakovo mokamu nuomos mokesčiu, šios išvados nepagrindė jokiais įrodymais ir aplinkybėmis. Pagal sutartį ir jos pakeitimus atsakovas mokėjo nuomos mokestį už tai, kad sutarties galiojimo laikotarpiu galėjo netrukdomai valdyti ir naudotis ieškovui priklausančiu turtu – patalpomis.
  1. Apelianto nurodoma
  2. Teismas pagrįstai sprendė, kad sutartis prieš terminą nutraukta nebuvo, ir netaikė sutarties 10.6 punkto 3 dalies nuostatų. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad
  3. Tai, kad reikalavimą ieškovas reiškia tik po 5 metų, įrodo jo nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu. Be to, ieškovas ieškinio reikalavimus pareiškė, praleidęs ieškinio senatį.

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

22Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Kadangi teismo sprendimo dalis, kuria nutarta netaikyti ieškinio senaties, apeliaciniu skundu nėra ginčijama, teisėjų kolegija atskirai dėl šios dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

23Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad UAB „Saturnas“ (iki 2000-07-03 buvęs patalpų savininkas, dabar savininkas yra ieškovas) ir atsakovas (buvęs pavadinimas UAB „EKOVALDA“) 2000 m. gegužės 5 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos mažmeninei prekybai skirtos patalpos ( - ), kurių bendras naudingas plotas yra 837,12 kv. m. (18-30 b. l., 1 t.). Patalpos atsakovui buvo perduotos 2000 m. gegužės 12 d. priėmimo-perdavimo aktu (149 b. l., 1 t.). 2000 m. liepos 20 d. šalys sudarė šios sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriuo padidino atsakovo išsinuomotų patalpų plotą iki 1344,46 kv. m. ir nuomos mokesčio dydį (31-36, 150-153, 1 t.), padidintą patalpų dalį atsakovas perėmė 2000 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo-perdavimo aktu (37 b. l., 1 t.). Atsakovas, suderinęs su ieškovu, už 1 752 295,41 Lt rekonstravo nuomojamas patalpas, kurios padidėjo iki 1984,12 kv. m. 2000 m. lapkričio 8 d. šalys pasirašė 2000 m. gegužės 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimą Nr. 2, kuriame sulygo dėl atsakovo sąskaita atliktų rekonstrukcijos darbų pardavimo ieškovui, pardavimo kainos, atsiskaitymo tvarkos ir būdo (38-43 b. l., 1 t.). Visiems ieškovo perkamiems rekonstrukcijos darbams 2000 m. lapkričio 30 d. atsakovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (166 b. l., 1 t.). Dar vieną 2000 m. gegužės 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimą Nr. 3 šalys pasirašė 2001 m. spalio 3 d. ir jame susitarė dėl nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų tvarkos (44 b. l., 1 t.).

24Bylos duomenų pagrindu taip pat nustatyta, kad 2007 m. vasario 9 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, jog nuomos sutarties galiojimo nebepratęs ir 2007 m. gegužės 11 d. atlaisvins nuomojamas patalpas (159 b. l., 1 t.). Ieškovas 2007 m. vasario 21 d. rašte išdėstė poziciją, kad apie atsakovo apsisprendimą tęsti sutartį naujam vienerių metų terminui sužinojo 2006 m. kovo 27 d., todėl naujas vienerių metų terminas turėjo prasidėti nuo 2006 m. birželio 27 d. ir sutartis turėjo galioti atitinkamai iki 2007 m. birželio 27 d., taip pat pareiškė pretenziją dėl dalies jau sumokėtų išlaidų už nusipirktą iš atsakovo rekonstrukciją grąžinimo (161 b. l., 1 t.). 2007 m. kovo 8 d. ieškovas išnuomojo patalpas kitam nuomininkui UAB „Palink“ (1-9 b. l., 2 t.). 2007 m. balandžio 2 d. raštu ieškovas pakartojo savo poziciją dėl sutarties pabaigos datos ir pretenziją dėl dalies sumokėtų išlaidų už nusipirktą rekonstrukciją grąžinimo (162 b. l., 1 t.). Atsakovas 2007 m. balandžio 16 d. raštu Nr.028 sutiko atlaisvinti patalpas 2007 m. birželio 27 d., tačiau kategoriškai nesutiko su ieškovo tariama teise susigrąžinti pinigus už rekonstrukciją, kurią ieškovas nusipirko iš atsakovo ir kuri jam lieka po sutarties pabaigos, taip pat nurodė, kad ieškovas pažeidė jo pirmenybės teisę derėtis dėl naujų patalpų nuomos sąlygų (164-165 b. l., 1 t.). 2007 m. birželio

2527 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė patalpas ieškovui (45-47 b. l., 1 t.). Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė patalpas su visais atsakovo padarytais pagerinimais UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (10-101 b. l., 2 t.).

26Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, kaip turi būti vertinami atsakovo veiksmai, jam atsisakant tęsti nuomos sutarties galiojimą: ar kaip sutarties nutraukimas nuomininko iniciatyva, nesant nuomotojo kaltės, kaip tai įrodinėja ieškovas, ar kaip sutarties pasibaigimas, kaip įrodinėja atsakovas ir skundžiame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, ir dėl to, ar atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovui 284 343,12 Lt sumą, kurią, ieškovo teigimu, jis iki sutarties nutraukimo sumokėjo už patalpų rekonstrukciją.

27Teisę susigrąžinti sumokėtą 284 343,12 Lt dydžio sumą ieškovas įrodinėja tuo, kad, jo nuomone, nuomos sutartį atsakovas nutraukė savo iniciatyva be ieškovo kaltės anksčiau nei sutartyje numatytas 20 metų terminas, todėl yra pagrindas taikyti sutarties 10.6 punktą.

28Sutarties 10.6 punktu (žr. sutarties pakeitimo Nr. 2 6 straipsnį) jos šalys, be kita ko, susitarė, kad kai sutartis nutraukiama anksčiau termino nuomininko iniciatyva, nesant nuomotojo kaltės, arba nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, ir nuomos sutarties 3.7 punkte numatytu sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindu, nuomotojas neapmoka nuomininkui už nuomininko sąskaita atliktų ir parduotų nuomotojui patalpų rekonstrukcijos darbų dalį 838 631,85 Lt sumai.

29Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

30Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš CK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

31Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sutarties sąlygas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad šalių sutartis buvo sudaryta 20 metų terminui ir atsakovas sutartį nutraukė.

32Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad sutarties laikotarpis 1 metai nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos; nuomininkas turi pirmenybės teisę vienašališkai pratęsti šią nuomos sutartį kas vienerius metus; maksimalus sutarties galiojimo terminas – dvidešimt metų. 2.2 punkte nustatyta, kad pasibaigus kiekvienam vienerių metų nuomos laikotarpiui, nuomininkas turės teisę vienašališkai rinktis, ar pratęsti sutarties galiojimą sekančiam 1 metų laikotarpiui tomis pačiomis nuomos sutarties sąlygomis, ar nutraukti nuomos sutartį; nuomininkas įsipareigoja pranešti nuomotojui apie tokį ketinimą ne anksčiau kaip po pirmųjų dvylikos nuomos mėnesių; nuomininkas įsipareigoja pranešti nuomotojui apie tokį ketinimą likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno sutarties laikotarpio pasibaigimo; pasibaigus maksimaliam sutarties galiojimo terminui nuomininkas turės pirmenybės teisę, lyginant su kitais potencialiais nuomininkais, vesti derybas dėl naujos šių negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo rinkos kainomis ir sąlygomis.

33Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas kasmet pranešdavo ieškovui apie apsisprendimą dar vieneriems metams pratęsti nuomos sutartį (154-158 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek sisteminė sutarties 2.1 ir 2.2 punktų analizė, tiek susiklosčiusi tarp šalių praktika, leidžia spręsti, jog ginčo šalys buvo susitarusios, kad sutarties terminas yra vieneri metai, suteikiant atsakovui, kaip nuomininkui, galimybę kasmet apsispręsti dėl sutarties pratęsimo, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Sutarties sąlygas teismo posėdžio metu taip pat aiškino ir liudytojas V. T., kuris laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. dirbo atsakovo teisininku. Šiuo atveju sutartyje numatytas patalpų nuomos maksimalus 20 metų terminas turi būti laikomas galutiniu terminu, iki kurio nuomos sutartis gali būti pratęsiama joje numatyta tvarka, tačiau neįpareigojančia atsakovą visus 20 metų pratęsinėti nuomos sutarties galiojimą.

34Sutarties pakeitimo Nr. 2 nuostatos (konkrečiai 2 ir 3 straipsniai), numatančios atsakovo sąskaita atliktų rekonstrukcijos darbų pardavimą ieškovui, pardavimo kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdą, taip pat aplinkybė, jog atsakovas į patalpų rekonstrukciją investavo didelę pinigų sumą, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl sutarties galiojimo termino, nes sutarties nuostatos, numatančios nuomos sutarties terminą, t. y. 2.1 ir 2.2 punktai, liko galioti nepakitę visą jos galiojimo laikotarpį, nors sutarties šalys sudarė atskirą susitarimą dėl atsakovo sąskaita atliktų rekonstrukcijos darbų kompensavimo, kuriuo buvo pakeisti tam tikri ginčo sutarties straipsniai (punktai). Kadangi šalys, tardamosi dėl atsakovo patirtų išlaidų, jam atlikus rekonstrukcijos darbus, kompensavimo, sutartyje aptartų nuostatų, apibrėžiančių nuomos sutarties terminą, nepakeitė, jos tokiu būdu išreiškė valią palikti atsakovui galimybę pasirinkti pasibaigus kiekvienam vienerių metų nuomos laikotarpiui arba pratęsti sutarties galiojimą ateinančių 1 metų laikotarpiui tomis pačiomis nuomos sutarties sąlygomis, arba nutraukti nuomos sutartį. Taigi sutartyje numatyto maksimalaus jos galiojimo termino ir kitų sutarties sąlygų negalima aiškinti taip, kaip aiškina ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, nes, kaip pagrįstai teigia atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, maksimalaus 20 metų sutarties galiojimo termino numatymas bei sutartyje numatytas kompensavimo mechanizmas, kuris buvo išdėstytas beveik 20 metų laikotarpiui, neįpareigojo atsakovo tęsti nuomos sutarties galiojimą visus 20 metų.

35Šioje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir CK 6.477 straipsnio 2 dalis (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 298 str.), nustatanti, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (apeliantas per klaidą nurodė, jog ši teisės norma yra įtvirtinta CK 6.476 straipsnio 2 dalyje). Atsakovas iš esmės pagrįstai teigia, kad ši teisės norma nedraudžia registruoti ir trumpesniam terminui sudarytas sutartis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad sutarties galiojimo terminas registre nenurodytas. Aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nuomos sutarties pratęsimai nebuvo atskirai registruojami, pakankamo pagrindo išvadai, kad sutartis buvo sudaryta 20 metų laikotarpiui, nesudaro.

36Įvertinus jau minėto sutarties 10.6 punkto nuostatas (kad nutraukus nuomos sutartį anksčiau termino nuomininko iniciatyva, nesant nuomotojo kaltės, arba nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, ir nuomos sutarties 3.7 punkte numatytu sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindu, nuomotojas neapmoka nuomininkui už nuomininko sąskaita atliktų ir parduotų nuomotojui patalpų rekonstrukcijos darbų dalį 838 631,85 Lt sumai), akivaizdu, jog joje nurodytos sankcijos taikymas nėra siejamas su sutarties pasibaigimu, atsakovui atsisakius pratęsti sutartį papildomiems vieneriems metams, taip pat neįvardijama, jog ji taikoma tuo atveju, kai sutartis nepratęsiama visam 20 metų laikotarpiui. Tuo tarpu iš bylos duomenų galima spręsti, jog atsakovui, kaip nuomininkui, 2007 m. vasario 21 d. raštu informavus ieškovą, kad nuomos sutarties galiojimo nebepratęs (159 b. l., 1 t.), ginčo sutartis buvo ne nutraukta, kaip teigia ieškovas, o pasibaigė joje numatyta tvarka, t. y. atsakovui pasinaudojus sutarties 2.2 punkte numatyta teise. Nors atsakovas naudojosi nuomojamomis patalpomis iki 2007 m. birželio 27 d., kada buvo surašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, tai nesudaro pagrindo teigti, jog sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, nes būtent šią dieną atlaisvinti patalpas prašė ieškovas, be to, ieškovas neprieštaravo, kad sutartis nebuvo pratęsta dar vienerių metų laikotarpiui (161, 162, 164-165 b. l., 1 t.).

37Todėl pripažinus, jog ginčo sutartis nebuvo nutraukta, o pasibaigė, atsakovui išreiškus valią jos nebepratęsti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikyti sutarties 10.6 punkt1 nėra teisinio pagrindo – t. y. atsakovui nekyla pareiga grąžinti gautus pinigus už ieškovui parduotus jo turto pagerinimus. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl sumų, kurias iki sutarties pabaigos ieškovas bus sumokėjęs atsakovui už patalpų rekonstrukciją, grąžinimo. Tokio susitarimo egzistavimo negalima nustatyti ir sutarties 10.6 punkte, nes jis siejamas su sutarties nutraukimu, o ne jos pasibaigimu, atsakovui pasinaudojus teise nepratęsti jos termino. Tuo labiau, kad pagal minėto punkto nuostatą, pareiga šias sumas grąžinti nenustatyta ir sutartį nutraukus nuomininko iniciatyva: pagal sutarties 10.6 punktą tokiu atveju nuomotojui išnyksta pareiga toliau mokėti už parduotus rekonstrukcijos darbus. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutarties nuostatas, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), nes sutarties 10.6 punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas dėl konkrečių aplinkybių, o ne dėl to, kad apskritai yra paneigiama šio punkto taikymo galimybė.

38Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovo atlikti rekonstrukcijos darbai buvo tinkami tik pačiam atsakovui, nes bylos duomenys įrodo, kad atsakovui nepratęsus ginčo sutarties galiojimo, ginčo patalpos buvo išnuomotos UAB „Palink“.

39Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas, reikšdamas šioje byloje reikalavimą, siekia nepagrįstos naudos - ne tik pasilieka atsakovo sąskaita padarytus pagerinimus, gautą naudą už juos nuomos mokesčio forma, PVM atskaitos forma, bet dar ir reikalauja grąžinti pinigus, kurie susiję su tos naudos (patalpų pagerinimų) sukūrimu (ir yra išlaidų kompensacija atsakovui). Taigi, patenkinus ieškovo reikalavimą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų.

40Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškinyje nurodyta suma buvo kompensuota atsakovo mokėjimais už atitinkamo laikotarpio nuomą, tapatina nuomos mokestį ir atlyginimą už atliktus rekonstrukcijos darbus. Pažymėtina, kad atlikus rekonstrukcijos darbus, sutarties šalys susitarė nuomos mokestį padidinti nuo 70 800 Lt iki 105 874,74 Lt (89 724,36 Lt plius 16 150,38 Lt PVM) (žr. Sutarties 3.1 p., sutarties pakeitimo Nr. 1 2 str. ir pakeitimo Nr. 2 5 str.). Įvertinus sutarties pakeitimo Nr. 2 3 ir 5 straipsnius, yra pagrindas spręsti, jog padidėjusiu nuomos mokesčiu buvo ne tik mokamas atlyginimas už naudojimąsi patalpomis, bet ir kompensuojama pačių pagerinimų kaina. Be to, ieškovui perdavus patalpas, pasibaigus sutarties galiojimui, šios patalpos (t. y. su visais atsakovo padarytais pagerinimai) buvo išnuomotos UAB „Palink“ 2007 m. birželio 6 d. sutartimi už 89 724,36 Lt plius PVM nuomos mokestį (3 b. l., 2 t.). Taigi ieškovas faktiškai gavo didesnį nuomos mokestį iš UAB „Palink“, nei būtų gavęs iš atsakovo (atsižvelgiant į tai, kad dalis nuomos mokesčio buvo užskaitoma nuomininko sąskaita atliktais ir parduotais ieškovui rekonstrukcijos darbais). Todėl iš esmės pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas iš patalpų nuomos iš UAB „Palink“ gauna didesnį nuomos mokestį, nes neturi pareigos mokėti jam už patalpų pagerinimus, kuriuos atliko atsakovas. Taigi, pagrįstas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, kad patenkinus ieškinį, ieškovui nepagrįstai būtų sudaryta galimybė nemokamai įsigyti atsakovo sąskaita atliktus turto pagerinimus, kas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams.

41Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo nuomos sutarties sąlygas, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, taip pat tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus, šalių elgesį nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ir padarė pagrįstas išvadas. Tuo tarpu ieškovas savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

43Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

44Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovui už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio – 9 264 Lt, mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties priėmimo) (222 b. l., 2 t.). Kadangi UAB „Serneta“ iškelta bankroto byla, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, jis yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis iš jo nepriteisiamas (CPK 96 str.).

45Atsakovui nepateikus duomenų, įrodančių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, šios išlaidos jam iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 93 str., 98 str.)

46Dėl UAB „CONSTRUCTION ACE“ įtraukimo į bylą

47Atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teismui šioje byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovą UAB „Serneta“ pakeisti UAB „CONSTRUCTION ACE“, kaip ieškovo teisų perėmėju, nėra pagrindo.

48Byloje yra duomenų, kad 2013 m. vasario 6 d. tarp UAB „Serneta“ ir

49UAB „CONSTRUCTION ACE“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis (31-33 b. l., 3 t.), kurioje nurodyta, kad UAB „Serneta“ perleidžia UAB „CONSTRUCTION ACE“ civilinėje byloje

50Nr. 2-4900-467/2012 pareikštą reikalavimą 526 448 Lt sumai. Šios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad kreditorius perleidžia reikalavimo teisę už 520 000 Lt sumą. 2.2 punkte šalys patvirtino, kad susitarimo sudarymo dieną perėmėjas yra sumokėjęs kreditoriui susitarimo 2.1 punkte nurodytą sumą, tačiau duomenų, įrodančių, jog UAB „CONSTRUCTION ACE“ už įgyjamą reikalavimo teisę yra sumokėjęs 520 000 Lt sumą, byloje nebuvo pateikta. BUAB „Serneta“ bankroto administratorius 2014 m. sausio 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog patikrinus UAB „Serneta“ iki bankroto iškėlimo turėtą banko sąskaitą AB SEB banke, nenustatyta, jog reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu UAB „CONSTRUCTION ACE“ būtų pervedęs UAB „Serneta“ kokias nors pinigų sumas.

51Kadangi reikalavimo teisių perleidimas iš esmės siejamas su tam tikros pinigų sumos sumokėjimu ir nesant pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad susitarimas įsigaliojo ir UAB „CONSTRUCTION ACE“ įgijo UAB „Serneta“ reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu, nors ir buvo pasirašytas sutarties šalių atstovų. Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, jog įvyko reikalavimo perleidimas. Taigi negalimas ir teisių perėmimas CPK 48 straipsnio prasme.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 6. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Saturnas“ (iki 2000-07-03 buvęs patalpų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo UAB... 9. Įvertinęs ginčo sutarties nuostatas, reglamentuojančias sutarties terminą... 10. Teismas nesutiko su ieškovu, kad šalių sutartis buvo nutraukta prieš... 11. Teismas sprendė nesant pagrindo atsakovo 2007 m. vasario 21 d. pranešimą... 12. Teismas padarė išvadą, kad taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje... 13. Teismas iš esmės pritarė atsakovui, kad ieškovas, savaip interpretuodamas... 14. Teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl pinigų grąžinimo, sprendė... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Serneta“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 17. 284 343,12 Lt; 2) atsakovas iki sutarties nutraukimo nereiškė pretenzijų... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 21. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 22. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų... 23. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad UAB „Saturnas“ (iki 2000-07-03... 24. Bylos duomenų pagrindu taip pat nustatyta, kad 2007 m. vasario 9 d. raštu... 25. 27 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė patalpas ieškovui... 26. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, kaip turi būti... 27. Teisę susigrąžinti sumokėtą 284 343,12 Lt dydžio sumą ieškovas... 28. Sutarties 10.6 punktu (žr. sutarties pakeitimo Nr. 2 6 straipsnį) jos šalys,... 29. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai kyla šalių ginčas dėl... 30. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog iš CK 6.193 straipsnyje... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sutarties sąlygas, sutinka su pirmosios... 32. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad sutarties laikotarpis 1 metai nuo priėmimo... 33. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas kasmet pranešdavo ieškovui apie... 34. Sutarties pakeitimo Nr. 2 nuostatos (konkrečiai 2 ir 3 straipsniai),... 35. Šioje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir CK 6.477 straipsnio 2 dalis... 36. Įvertinus jau minėto sutarties 10.6 punkto nuostatas (kad nutraukus nuomos... 37. Todėl pripažinus, jog ginčo sutartis nebuvo nutraukta, o pasibaigė,... 38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti... 39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas,... 40. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas,... 41. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo... 43. Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos... 44. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovui už... 45. Atsakovui nepateikus duomenų, įrodančių apeliacinės instancijos teisme... 46. Dėl UAB „CONSTRUCTION ACE“ įtraukimo į bylą... 47. Atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teismui šioje byloje pateiktus... 48. Byloje yra duomenų, kad 2013 m. vasario 6 d. tarp UAB „Serneta“ ir... 49. UAB „CONSTRUCTION ACE“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis... 50. Nr. 2-4900-467/2012 pareikštą reikalavimą 526 448 Lt sumai. Šios sutarties... 51. Kadangi reikalavimo teisių perleidimas iš esmės siejamas su tam tikros... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti...