Byla AS-442-648-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. V., uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“, viešajai įstaigai Lietuvos energetikos muziejui, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 351 596,17 Lt nuostolių atlyginimą Vilniaus miesto savivaldybės naudai bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat skunde pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones:

61) areštuoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius Departamentui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis už 3 351 596,17 Lt;

72) uždrausti Departamentui atlikti visus veiksmus, susijusius su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-1046 patvirtinto žemės sklypo Rinktinės g. 2, Vilniuje detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių teisėtumo tyrimu, Detaliojo plano panaikinimu, galiojimo sustabdymu, taip pat Detaliojo plano rengimo dokumentų teisėtumo tyrimu ar kitomis procedūromis, galinčiomis turėti įtakos Detaliojo plano ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo galiojimui bei Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui.

8Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, nurodė, kad ABTĮ nenustato baigtinio reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašo, t. y. nedraudžia taikyti kituose teisės aktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, jei jos gali užtikrinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi nagrinėjamu atveju reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnis, reglamentuojantis laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (2009-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287/2009, 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007), teigė, jog reikalavimų apimtis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką, didelė reikalavimo suma pati savaime lemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis turi pakankamai piniginių lėšų ar kitokio turto, kuris leistų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl pareiškėjas neprivalo pateikti teismui duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, nes galioja prezumpcija, kad didelė reikalavimų suma pati savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ABTĮ nedraudžia taikyti kelių reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl šiuo atveju greta turto arešto turėtų būti taikoma ir kita reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas Departamentui atlikti atitinkamus veiksmus. Priešingu atveju, nepritaikius tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus apsunkintas pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, nes Departamentas tęs neteisėtus veiksmus. Teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, nes teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimas būtų nepagrįstai užvilkintas, stabdant vykdymo procesą dėl galimų Detaliojo plano panaikinimo procedūrų. Tokiu būdu būtų pažeistas teismo sprendimo vykdymo privalomumo ir ekonomiškumo principas bei teisėti pareiškėjo interesai, susiję su tinkamu vykdymo procesu.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė bei nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui. Teismas taip pat atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

10Nutarties dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, pabrėžė, jog įstatymas įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą ir tokios reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšies kaip turto areštas nenumato. Taip pat, įvertinęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, padarė išvadą, jog skunde nurodytos aplinkybės dėl galimų ateityje kilsiančių pasekmių nepatvirtina, kad neuždraudus Departamentui atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, bus padaryta įtaka teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra pagrįstas ir būtinas, byloje nėra. Konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl uždraudimo atsakovui atlikti veiksmus yra pagrįsti daugiau prielaidomis ir nėra pagrindo juos vertinti kaip išskirtinius.

11II.

12Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir tokį prašymą patenkinti. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pateikia tokius pagrindinius atskirojo skundo argumentus:

131. Remdamasis ABTĮ 71 straipsniu, pabrėžia, jog išvada, kad ABTĮ nustatytas baigtinis reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas, prieštarautų ir pažeistų pareiškėjo teisėtus interesus bei teisę į teisminę gynybą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, siaurinamai aiškindamas ABTĮ nuostatas ir konstatuodamas, kad administracinis teismas negali taikyti kitokių reikalavimo užtikrinimo priemonių, nei numatyta ABTĮ, pažeidė ne tik ABTĮ nuostatas, bet ir pareiškėjo teisę į tinkamą teisminę gynybą. Tokie argumentai atitinka ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintus principus bei nuostatas. Be to, šiuo atveju reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, kuris nors pagal ABTĮ nuostatas ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, savo esme yra civilinio pobūdžio reikalavimas, kuris turi būti nagrinėjamas remiantis CPK nuostatomis.

142. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS556-548/2008), teigia, jog šiuo atveju būtina taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti jo nurodytus veiksmus, nes, priešingu atveju, bus apsunkintas galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas. Nurodo, kad Departamentas 2011 m. balandžio 28 d. raštu prašo savivaldybės panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 1-1046, o iš tokio rašto turinio akivaizdu, kad atsakovas imasi ir ketina imtis veiksmų, susijusių su Detaliojo plano teisėtumo tyrimu, o tai neabejotinai apsunkins teismo sprendimo įvykdymą.

15Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais argumentais. Taip pat, remdamasis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, pažymi, jog neaišku, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikusi atskirąjį skundą, gali būti laikoma proceso šalimi, kadangi skundą yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos energetikos muziejus atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Departamento atžvilgiu tenkintinas. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės sutinkama su atskirojo skundo argumentais.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18III.

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo žalos atlyginimą bei kitas sumas, kartu pateikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – turto arešto bei uždraudimo Departamentui atlikti atitinkamus veiksmus – taikymo. Pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino.

21Dėl Departamentui priklausančio turto arešto

22Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 71 straipsnio nuostatas, ne kartą yra nurodęs, jog šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas (bylos Nr. AS556-267/2010, AS261-353/2009).

24Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti Departamento turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius Departamentui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis už 3 351 596,17 Lt. Kaip matyti iš ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies nuostatų bei kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, įstatymas nenumato pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Kadangi ABTĮ įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje netenkino pareiškėjo prašymo.

25Pareiškėjas, prašydamas areštuoti Departamento turtą, teigia, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis, tiksliau – 145 straipsniu, reglamentuojančiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

26Pabrėžtina, jog administracinių bylų teisena vyksta pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles. ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Kitaip tariant, CPK nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tai tiesiogiai įtvirtinta ABTĮ.

27Kaip matyti iš ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, nuostatų, įstatymas tiesiogiai nenurodo, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti taikomos CPK nuostatos. Todėl pareiškėjo argumentai dėl CPK įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti.

28Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – Departamento turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, priklausančių Departamentui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis už 3 351 596,17 Lt, areštas – nėra numatyta įstatyme, todėl, atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką, negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokios pareiškėjo prašymo dalies.

29Dėl uždraudimo Departamentui atlikti veiksmus

30Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti Departamentui atlikti visus veiksmus, susijusius su Detaliojo plano sprendinių teisėtumo tyrimu, Detaliojo plano panaikinimu, galiojimo sustabdymu, taip pat Detaliojo plano rengimo dokumentų teisėtumo tyrimu ar kitomis procedūromis, galinčiomis turėti įtakos Detaliojo plano ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo galiojimui bei Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui.

31Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007), sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas tiesiogiai siejamas su byloje pareikštu reikalavimu.

32Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašo priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą ir su tuo susijusias sumas, teigdamas, jog Departamento atstovai atliko neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu jam atsirado žala. Atitinkamai pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti nukreiptos būtent į tokio reikalavimo užtikrinimą, t. y. turi būti tiesiogiai susijusios su galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, kuriuo jo naudai iš atsakovo būtų priteistas žalos atlyginimas, įvykdymu. Tuo tarpu pareiškėjas prašo uždrausti Departamentui atlikti veiksmus, susijusius su Detaliojo plano sprendinių, jo rengimo dokumentų ir procedūros vertinimu bei Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai nukreipta į pareiškėjo skunde pateikto reikalavimo užtikrinimą, todėl negali būti taikoma.

33Be to, įvertinus tokią prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, matyti, kad ji siejama su galimų tolimesnių Departamento veiksmų, susijusių su detaliojo planavimo procedūra, atlikimu. Todėl spręstina, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti jo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų pareiškėją nuo galimų būsimų jo teisių pažeidimų.

34Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (bylos Nr. AS2-388/2005, AS525-242/2009, AS556-556/2010), kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus teismui nesuteikia.

35Konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atitinkamos pareiškėjo prašymo dalies.

36Pastebėtina, jog atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą papildomai kelia abejones dėl to, kad atskirasis skundas pateiktas ne proceso dalyvio, o asmens, neturinčio teisės veikti pareiškėjo vardu. Tokie atsakovo argumentai atmestini, kadangi byloje kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės mero įgaliojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kurio pagrindu pastarasis įgaliotas Vilniaus miesto savivaldybės vardu skųsti nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nuorašas (b.l. 69).

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, aktualią administracinių teismų praktiką, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atmesti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuris paliktinas nepakeistas.

38Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo netenkinti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė skundu kreipėsi į Vilniaus... 6. 1) areštuoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 7. 2) uždrausti Departamentui atlikti visus veiksmus, susijusius su Vilniaus... 8. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi... 10. Nutarties dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo... 11. II.... 12. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo... 13. 1. Remdamasis ABTĮ 71 straipsniu, pabrėžia, jog išvada, kad ABTĮ... 14. 2. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką... 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepimu į... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos energetikos muziejus atsiliepimu... 17. Teisėjų kolegija... 18. III.... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš... 21. Dėl Departamentui priklausančio turto arešto... 22. Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 71 straipsnio... 24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo... 25. Pareiškėjas, prašydamas areštuoti Departamento turtą, teigia, jog šiuo... 26. Pabrėžtina, jog administracinių bylų teisena vyksta pagal ABTĮ... 27. Kaip matyti iš ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo... 28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pareiškėjo... 29. Dėl uždraudimo Departamentui atlikti veiksmus... 30. Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti Departamentui atlikti visus veiksmus,... 31. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr.... 32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašo priteisti jam iš atsakovo... 33. Be to, įvertinus tokią prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę,... 34. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra... 35. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo... 36. Pastebėtina, jog atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą papildomai kelia... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus... 38. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 39. Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo netenkinti.... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties... 41. Nutartis neskundžiama....