Byla 2A-436/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-656-112/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“, uždarajai akcinei bendrovei „EKSIMETA“, T. A. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos priteisimo bei subsidiarios akcininko ir vadovo atsakomybės taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas nurodė, jog jis, būdamas mazuto tiekėju, tarėsi su atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriumi T. A. dėl mazuto tiekimo šiai bendrovei. T. A. tuo metu buvo ir atsakovo UAB „Betogama“ direktorius. UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininko UAB „EKSIMETA“ atstovas pasiūlė, kad mazuto pirkimą vykdytų UAB „Betogama“, kuri organizuotų transportavimą, samdytų autovežius ir rūpintųsi mazuto pristatymu į UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pieno miltelių cechą, esantį Kalvarijoje. Buvo pasiūlyta sudaryti mazuto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Betogama“, kuri turėjo būti mazuto pirkėja ir turėjo atsiskaityti už nupirktą mazutą, o vėliau mazutas turėjo būti parduotas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Pasitikėdamas didele ir gerai žinoma bendrove bei kitomis su šia bendrove susijusiomis įmonėmis, ieškovas sutiko sudaryti mazuto pardavimo sutartį su UAB „Betogama“. Tokiu būdu buvo sudarytos dvi sutartys: 2011 m. vasario 14 d. sutartis Nr. 2011/02-01, sudaryta tarp UAB „JUMPS“ ir UAB „Betogama“, pagal kurią mazutą iš ieškovo įsipareigojo pirkti UAB „Betogama“, ir 2011 m. vasario 22 d. sutartis Nr. 2011/02-02, sudaryta tarp UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, pagal kurią UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ įsipareigojo pirkti iš UAB „Betogama“ pagal pirmąją sutartį nupirktą mazutą.

5Ieškovo vertinimu, sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes faktinis mazuto pirkėjas buvo atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, o mazutas buvo pristatomas į šios bendrovės cechą. Atsakovas UAB „Betogama“ buvo tik tarpininkas, kuris organizavo pirkimą ir perparduodavo mazutą. Pasak ieškovo, atsakovas UAB „Betogama“ nevisiškai atsiskaitė su ieškovu ir liko skolingas 472 638,72 Lt. Tokio dydžio ieškovo finansinis reikalavimas yra patvirtintas atsakovo UAB „Betogama“ bankroto byloje. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė 2011 m. vasario 14 d. ir 2011 m. vasario 22 d. pirkimo - pardavimo sutartis pripažinti apsimestiniais sandoriais, atsakovą UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pripažinti faktiniu mazuto pirkėju, o ieškovą – pardavėju, priteisti iš atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 472 638,72 Lt skolą už parduotą mazutą bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

6Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti subsidiarią atsakomybę atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. atžvilgiu. Ieškovas tvirtino dėl UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriaus T. A., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Betogama“ direktorius, bei UAB „EKSIMETA“, kuri yra vienintelė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ akcininkė, nesąžiningų veiksmų patyręs žalą, nes už pristatytą mazutą nebuvo atsiskaityta. Pasak ieškovo, tiek UAB „Betogama“ vadovas (direktorius) T. A., tiek juridinio asmens dalyvis (akcininkas) UAB „EKSIMETA“, žinodami, kad UAB „Betogama“ yra nemoki, sudarė ginčijamą sutartį su ieškovu. Akcininkas ir vadovas nesiėmė veiksmų UAB „Betogama“ mokumui atkurti, veikė taip, kad buvo sudaryta sutartis dėl mazuto pirkimo su nemokia įmone, nesikreipė dėl bankroto bylos tai įmonei iškėlimo.

7Atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė esantis vienas didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbėjų Lietuvoje ir vienintelis konservuoto pieno gamintojas Baltijos regione. Pripažino, jog jo veiklai yra būtinas mazutas, tačiau tvirtino, kad tiek iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tiek ir anksčiau jis mazuto pristatymu nesirūpinęs. Pasak atsakovo, UAB „Betogama“ veikė kaip savarankiškas civilinių santykių dalyvis ir ieškovas jį tokiu pripažino kartu dalyvaudamas bendruose verslo projektuose dėl vandens - kuro (mazuto) mišinio paruošimo technologijos, kur UAB „Betogama“ buvo nurodoma kaip įmonė, užsiimanti didmenine prekyba naftos produktais. Atsakovas UAB „Betogama“ savo talpyklų neturėjo, todėl sudarydamas sutartį su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ susitarė, kad nupirktas ir jam nuosavybės teise priklausantis mazutas iškart bus pristatomas į UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pieno miltelių cechą, esantį Kalvarijoje. Atsakovas akcentavo aplinkybę, jog mokėjimai nutrūko ne dėl negalėjimo atsiskaityti, bet iškilus ginčui dėl tiekiamo mazuto kokybės. Atsakovas nurodė, jog šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra išspręstas kitoje civilinėje byloje, kadangi tokio paties dydžio ieškovo finansinis reikalavimas yra patvirtintas atsakovo BUAB „Betogama“ bankroto byloje.

8Atsakovas BUAB „Betogama“ su ieškiniu nesutiko. Akcentavo aplinkybę, jog bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas. Pasak atsakovo, jis dalyvavo kuro tiekimo projektuose ir juos įgyvendinant buvo sudarytos ginčijamos sutartys. Perkant ir parduodant mazutą bendrovė gaudavo pajamų – apyvarta sudarė apie 2,5 milijono litų. Nurodė, jog atsiskaitymai su ieškovu nutruko dėl netinkamos mazuto kokybės.

9Atsakovas UAB „EKSIMETA“ su ieškiniu nesutiko. Tvirtino nedalyvavęs derybose dėl mazuto tiekimo ir nepriiminėjęs sprendimų šiuo klausimu. Patvirtino esantis vienintelis UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininkas, tačiau ieškovo argumentai, esą ginčijami sandoriai buvo sudaromi UAB „EKSIMETA“ sprendimu, yra visiškai nepagrįsti. UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ veikė savarankiškai ir sąžiningai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas patvirtino, jog ginčas tarp šalių kilo dėl nekokybiško mazuto, kas ir lėmė įsiskolinimo susidarymą. Atsakovo vertinimu, jo veiksmuose nėra nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę.

10Atsakovas T. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog dirbo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriumi ir tuo pačiu metu buvo UAB „Betogama“ vadovas. Dalyvavo derybose su ieškovu dėl mazuto tiekimo, tačiau sprendimus UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vardu priiminėdavo generalinė direktorė. Jam buvo žinomos aplinkybės, kad UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ veiklai būtinas mazutas bei reikalingas mazuto pirkimo ir atvežimo organizavimas. Būdamas UAB „Betogama“ vadovu, jis tikėjosi, sudarius sutartį su UAB „JUMPS“, užtikrinti savo vadovaujamai bendrovei veiklą perkant mazutą ir teikiant jo transportavimo paslaugas, tokiu būdu gauti pelną, atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Betogama“ buvo pajėgi atsiskaityti ir atsiskaitinėjo su ieškovu iki ginčo dėl tiekiamo mazuto kokybės. Atsakovo T. A. vertinimu, ieškovas veikė nesąžiningai tiekdamas nekokybišką mazutą, todėl UAB „Betogama“ negavo pelno bei patyrė žalą atlygindama nuostolius UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Atsakovas tvirtino sąžiningai veikęs bendrovės naudai, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti subsidiarią atsakomybę.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo UAB „JUMPS“ priteisė atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ naudai 17 666 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, sprendė, jog ieškovo tikslas buvo parduoti mazutą ir gauti pajamų. Visoms sandorio šalims buvo žinoma, kad galutinis mazuto gavėjas bus UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, o UAB „Betogama“ perparduos nupirktą kurą, organizuodama jo pervežimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentą, esą ginčijamų sandorių apsimestinumą patvirtina tai, jog T. A. tuo pačiu metu dirbo UAB „Betogama“ direktoriumi ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriumi. Teismas sprendė, jog T. A. ginčijamų sandorių sudarymo metu veikė kaip atsakovo „Betogama“ vadovas. Teismas akcentavo aplinkybę, jog atsakovas T. A. neturėjo teisės ir nebuvo įgaliotas veikti UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vardu. Įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Teismas pažymėjo, jog UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ niekada neužsiiminėjo kuro pristatymu (transportavimu), o tą atlikdavo kuro pardavėjas. Be to, teismas svarbia laikė aplinkybę, jog atsakovas UAB „Betogama“ sutarties pagrindu įgijo pareigą ne tik nupirkti mazutą, bet ir organizuoti jo transportavimą, gaunant už tai atlygį. Aplinkybę, jog ginčijami sandoriai neturėjo valios trūkumų, teismo vertinimu, pagrindžia ir jų vykdymo pagal sutarčių sąlygas faktas. Šios aplinkybės patvirtina, jog sandorių šalys iš tikrųjų ketino įgyti teises ir pareigas pagal šias sutartis, jas realiai įgijo ir vykdė. Teismo vertinimu, nevisiškas atsiskaitymo su ieškovu faktas nepaneigia išvados dėl realaus sandorių vykdymo. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog ieškovo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas UAB „Betogama“ bankroto byloje, laikė patvirtinančia išvadą, kad ieškovas sutartis laikė teisėtomis ir vykdytinomis pagal jose numatytas sąlygas.

13Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, atmetus reikalavimus, susijusius su ginčijamų sandorių teisėtumo vertinimu, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu, todėl taikyti šio juridinio asmens dalyviui (UAB „EKSIMETA“) ir kitam atsakovui (T. A.) subsidiarią atsakomybę nėra pagrindo. Teismas akcentavo aplinkybę, jog atsakovas UAB „EKSIMETA“, būdamas UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininku, sudarant bei vykdant ginčijamus sandorius neatliko jokių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio juridinio asmens veiksmų nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, nenustatė ir neteisėtų atsakovo T. A. veiksmų, kurie yra būtini taikant civilinę atsakomybę. Tai, kad T. A. tuo pačiu metu dirbo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriumi, kad žinojo šios bendrovės veiklos ypatumus bei poreikius ir taip išnaudojo galimybę jo vadovaujamai bendrovei UAB „Betogama“ užsidirbti iš transportavimo veiklos, rodo, jog jis veikė apdairiai ir rūpestingai bendrovės naudai, jog tai jam padėjo teisėtai sudaryti pelningą UAB „Betogama“ bei jos kreditoriams sandorį.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „JUMPS“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2011 m. vasario 14 d. naftos produktų pardavimo sutarties kvalifikavimui apsimestiniu sandoriu neturi įtakos ginčijamų sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybės. Teismas neįsigilino į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius sandorių apsimestinumą, susijusių asmenų dalyvavimą sudarant sandorius, pretenzijų pareiškimo aplinkybes.
  2. Ieškovas aiškiai išreiškė valią sudaryti sandorį su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, kadangi derėjosi su šios bendrovės vienintelio akcininko UAB „EKSIMETA“ vadovu R. K. bei bendrovės komercijos direktoriumi – atsakovu T. A.; komercinį pasiūlymą pateikė būtent šiai bendrovei (UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“), sutartis buvo pristatyta šios bendrovės vadovei; mazutas buvo tiesiogiai tiekiamas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, kuri pateiktą prekę naudojo savo veikoje; su ieškovu atsakovas UAB „Betogama“ atsiskaitinėjo iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pastarajam sumokėtų lėšų.
  3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog faktinis prekių gavėjas buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, o UAB „Betogama“ atliko tik tarpininko funkcijas, organizavo mazuto logistiką.
  4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas UAB „Betogama“ nėra statytinis vien dėl tos aplinkybės, kad UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ nevykdė tapačios veiklos. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tikrasis mazuto pirkėjas buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“.
  5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „EKSIMETA“ ir R. K. jokių sprendimų dėl mazuto tiekimo nepriiminėjo. Teismas iš netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių sandoriuose dalyvavusių asmenų susietumą, turėjo nuspręsti, kad R. K. galėjo ir tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus dėl mazuto pirkimo bei tiekimo.
  6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sandoriai neturi valios trūkumų. Teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
  7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kreditorinio reikalavimo UAB „Betogama“ bankroto byloje patvirtinimo reikšmę nagrinėjamam klausimui.
  8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „EKSIMETA“ ir T. A. nėra subsidiariai atsakingi už ieškovo patirtą žalą. Ieškovas žalą patyrė dėl UAB „EKSIMETA“, kaip vienintelio UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininko, ir T. A., kaip UAB „Betogama“ vadovo, nesąžiningų veiksmų – ginčijamų sandorių sudarymo, žinant apie kitų kreditorių egzistavimą, nesiimant veiksmų įstatinio kapitalo mažinimui, vėluojant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
  9. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi vadovavosi tik išimtinai atsakovams palankiomis aplinkybėmis ir paaiškinimais.
  10. Atsakovų suderinti veiksmai BUAB „Betogama“ bankroto procese patvirtina, jog faktinis mazuto pirkėjas buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“.
  11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 17 666 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas neįvertino bylos sudėtingumo, nagrinėjimo trukmės, sudėtingų problemų sprendimo kriterijų. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimų.

16Atsakovas T. A. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo atžvilgiu nesąžiningų veiksmų jis neatlikęs. Sudarydamas sandorius, veikė tik atsakovo UAB „Betogama“ interesais, kadangi atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vardu veikti nebuvo įgaliotas. Atsakovas nurodė, jog ginčijami sandoriai nebuvo apsimestiniai, kadangi buvo realiai vykdomi, o prekių tiekimas sustabdytas tik kilus ginčui dėl jų kokybės. Pasak atsakovo, ieškovas nenurodė argumentų, pagrindžiančių T. A., kaip vadovo, civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas tvirtino vadovo pareigas vykdęs atsakingai, o ieškovo žalą lėmė būtent nekokybiškų naftos produktų tiekimas. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė. Tam tikrais atvejais teismas gali viršyti rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžius. Vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog advokato darbo vieta yra Vilniuje, jog nagrinėta byla yra sudėtinga.

17Atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė, jog sudarydami ginčijamus sandorius atsakovai realiai nesiekė įgyti teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai aiškinosi ir vertino ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, šalių tikslus, vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „EKSIMETA“ ir R. K. sprendimų dėl mazuto pirkimo nepriiminėjo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog ginčijamų sandorių vykdymas paneigia jų apsimestinumą. Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, esą UAB „Betogama“ atsiskaitymus vykdė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis. UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ teigimu, ieškovas perdavė mazuto pirkėjui UAB „Betogama“ atitinkamą kiekį mazuto, kartu perleidžiant ir nuosavybės teisę į šią prekę, todėl atsakovas UAB „Betogama“ turėjo teisę šia prekę perduoti kitiems asmenims, o lėšos, gautos, realizavus prekę, tapo šio atsakovo nuosavybe. Atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, turėjo pagrindą nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių atlyginimo dydžių.

18Atsakovas UAB „EKSIMETA“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog apeliantas ieškinyje nurodė nebūtas faktines aplinkybes, todėl sąmoningai klaidina teismą dėl atsakovo UAB „EKSIMETA“ valdymo organų atitinkamo sprendimo buvimo. Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl sandorių apsimestinumo. Nurodė, jog UAB „Betogama“ pasinaudojo sutarčių laisvės principo suteikiama galimybe pasirinkti sutartinių santykių šalį ir realizavo jai nuosavybės teise priklausantį mazutą kitam asmeniui. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais dėl subsidiarios atsakomybės taikymo. Nurodė, jog nepriėmė sprendimų ir neatliko veiksmų, kurie pažeistų bendrovės įstatus ar būtų priešingi bendrovės tikslams. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu dėl jo, kaip akcininko, pareigos inicijuoti UAB „Betogama“ bankroto procesą nevykdymo. Pasak atsakovo, žalos atsiradimą lėmė ieškovo pareigos tiekti tinkamos kokybės mazutą nevykdymas.

192013 m. liepos 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB „JUMPS“ prašymas priimti naują įrodymą – 2013 m. gegužės 29 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/59.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Dėl naujo įrodymo priėmimo

23Ieškovas UAB „JUMPS“ (apeliantas) 2013 m. liepos 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priimti naują įrodymą – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. specialisto išvados dėl UAB „Betogama“, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“ ūkinės finansinės veiklos kopiją (t. 5, b. l. 56-86). Apeliantas nurodė, jog šis įrodymas, kuris buvo gautas tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, patvirtina apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad apeliantas tiekė mazutą tiesiogiai UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, kad atsakovas BUAB „Betogama“ nebuvo pajėgus prisiimti įsipareigojimų, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos siekiant išvengti prievolės apeliantui vykdymo. Be to, apelianto manymu, šis įrodymas patvirtina skundo argumentus dėl atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. subsidiarios atsakomybės sąlygų.

24Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kolegija pažymi, jog proceso įstatymas numato teismo teisę priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto įrodymo turinį, akcentuoja jo ypatumus. Pastebėtina, jog pateikta specialisto išvada savo esme yra išvestinio pobūdžio įrodinėjimo priemonė, kadangi jos turinį sudaro ne nauji objektyvūs duomenys, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau egzistavusių finansinio pobūdžio dokumentų vertinimas. Byloje nėra duomenų, o ir apeliantas nenurodo, jog specialisto tirti finansiniai bei kiti duomenys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantui buvo nepasiekiami ir tai užkirto teisę į tinkamą teisminę gynybą, apribojo įrodinėjimo galimybes. Kita vertus, dėl pateikiamo įrodymo ypatumų (išvestinis įrodymas, pateiktas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos), jame išdėstytų specialisto išvadų taikymas nagrinėjamu atveju būtų apsunkintas. Kolegija pastebi, jog specialisto išvados (kuriomis apeliantas siekia papildomai grįsti apeliacinio skundo argumentus) neatleidžia nuo specialisto analizuotų duomenų įrodinėjimo ir vertinimo, kadangi jos (specialisto išvados) neturi prejudicialumo savybių. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog tokio įrodymo priėmimas, tyrimas ir vertinimas apsunkintų bylos nagrinėjimą, kadangi įrodymų vertinimo procese teismas, be kita ko, turėtų įsitikinti ir teikiamų specialisto išvadų pagrįstumu, t. y. ar išvados išplaukia iš tirtų pirminių duomenų. Be to, teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta, akcentuoja, jog apeliantas pernelyg formaliai aiškina teikiamo įrodymo naujumo savybę. Šio įrodymo (specialisto išvados) nebuvimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesuvaržė apelianto teisės savo poziciją dėl ginčo esmės grįsti specialisto išvadoje analizuojamais duomenimis ir dokumentais. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl teikiamų duomenų naujumo ir sprendžia, jog įrodymas teikiamas ne pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Be to, šio įrodymo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija apelianto pateiktą naują įrodymą atsisako priimti. Pateiktas įrodymas procesiškai grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 180, 181, 314 straipsniai).

25Dėl ginčijamų naftos produktų pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais

26Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.

27Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) pareikštus reikalavimus grindžia 2011 m. vasario 14 d. ir 2011 m. vasario 22 d. Naftos produktų pardavimo sutarčių šalių (pardavėjo ir pirkėjo) neatitikimu tikriesiems šių teisinių santykių subjektams. Minėta, jog tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, esą atsakovas UAB „Betogama“ yra tikrosios sandorio šalies statytinis, kurio dalyvavimas ginčijamuose sandoriuose buvo reikalingas siekiant tikrajam produkcijos pirkėjui (UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“) išvengti prievolės apeliantui (pardavėjui) vykdymo. Ieškovo pozicijos esmę sudaro aplinkybė, jog tikrieji teisinio santykio subjektai yra tik ieškovas (pardavėjas) ir atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ (pirkėjas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

28Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar ginčijami pirkimo - pardavimo sandoriai laikytini apsimestiniais dėl subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: kas derėjosi dėl sutarčių sąlygų, kas įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį. Reikia konstatuoti prekės (mazuto) pardavėjo ir pirkėjo, nurodyto sutartyje, susitarimą sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikrąjį pirkėją. Kolegija pažymi, jog išsamus šių aplinkybių įvertinimas reikalauja nustatyti ne tik vidinę ginčijamų sandorių šalių valią, buvusią sandorių sudarymo metu, bet ir analizuoti ginčijamų sandorių vykdymo eigą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

29Teisėjų kolegija pastebi, jog didžiąja dalimi poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo apeliantas grindžia gana dviprasmiškais teiginiais – vienu atveju akcentuodamas tik atsakovams palankių (naudingų) įrodymų vertinimą, t. y. nevertinimą ieškovo pateiktų įrodymų, kitu atveju teigdamas, jog įrodymų visumos įvertinimas nesuponuoja pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti nurodytiems apeliacinio skundo teiginiams.

30Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pirmiau išdėstytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Bylos duomenų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne tik rašytinius įrodymus, bet ir ginčijamų sandorių šalių bei asmenų, dalyvavusių juos sudarant, paaiškinimus, ir iš įrodymų viseto sprendė dėl teisiškai reikšmingų šios bylos išsprendimui aplinkybių įrodytumo. Teisėjų kolegija reiškia įsitikinimą, jog ta aplinkybė, kad išsamaus įrodymų, pateiktų tiek ieškovo, tiek atsakovų iniciatyva, vertinimo rezultatas nėra palankus apeliantui (t. y. nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo nurodytų aplinkybių ir faktų buvimo), nesudaro prielaidų konstatuoti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo procesą reguliuojančių procesinių teisės normų pažeidimo.

31Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijami sandoriai nebuvo apsimestiniai. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, įvertinęs sandorių sudaryme dalyvavusių asmenų paaiškinimus. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, skunde nurodė, jog teismas nevertino esminių aplinkybių, patvirtinančių aiškų ieškovo valios išreiškimą sudaryti pirkimo - pardavimu sutartį būtent su atsakovu UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, kuris ir buvo tikrasis tiekiamo mazuto vartotojas. Apeliantas svarbiomis sandorio apsimestinumą pagrindžiančiomis aplinkybėmis laikė tai, jog atsakovas BUAB „Betogama“ ieškovui už tiekiamą prekę mokėjo tikrojo pirkėjo lėšomis, kadangi savų lėšų neturėjo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino derybose ir sandorių sudaryme tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavusių asmenų susietumo. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

32Pažymėtina, jog aiškinant CK 6.193 straipsnyje išdėstytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas; pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004 ir kt.); teismui taikant įstatyme išdėstytus ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; kt.). Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

33Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko skundo argumentą, esą ieškovas aiškiai išreiškė valią sandorį sudaryti būtent su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Kolegija pažymi, jog apelianto poziciją šiuo klausimu paneigia proceso dalyvių, be kita ko, dalyvavusių ir derybose dėl ginčijamų sandorių sudarymo, paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybes, jog ginčijamų sandorių šalys pačios aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė būtent dėl tokių prievolinių santykių, kurie reguliuojami ginčo sutartimis. Teisiškai nereikšmingomis laikytinos apelianto dėstomos aplinkybės dėl ketinimo užmegzti komercinius ryšius būtent su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Pažymėtina, jog ieškovo siekis sudaryti sandorį su, jo nuomone, ekonomiškai stipriu kontrahentu, nepatvirtina aptariamu atveju buvus aiškią ir visų sandorio šalių suderintą valią tokį sandorį sudaryti, veikiau, ieškovo lūkesčius tokį sandorį sudaryti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pasirinktas sutartinių santykių modelis, kuomet prekės yra tiekiamos per tarpininką (UAB „Betogama“), savaime nesudaro pagrindo tarpininką laikyti statytiniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarbia laikė aplinkybę, jog atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ iki ginčijamų sandorių sudarymo nevykdė logistikos veiklos, kurios vykdymą aptariamu atveju užtikrino atsakovas UAB „Betogama“. Kolegija sprendžia, jog ieškovas iš esmės ir neįrodinėjo, jog galutinio tiekiamos produkcijos vartotojo veikla apėmė ir logistikos funkciją; ieškovas neįrodė, jog jis pats tokią paslaugą galėjo ir siekė suteikti. Kita vertus, tokios aplinkybės konstatavimas sudarytų tik prielaidas dėl sandorių apsimestinumo požymių.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo išryškina atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir šios bendrovės akcininko dalyvavimą ikisutartinėse derybose. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo abiejų ginčijamų sandorių esminius skirtumus. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ buvo galutinis ieškovo parduodamo mazuto vartotojas. Be to, ši aplinkybė ginčijamų sandorių šalims buvo žinoma dar ikisutartinių santykių etape. Ginčo sutarčių šalių susitarimo esmę sudaro šalių pasidalijimas pareigomis siekiant derybų metu deklaruotų tikslų: 2011 m. vasario 14 d. sutartimi ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui UAB „Betogama“ sutartą kiekį naftos produktų už šalių sulygtą kainą. Pagal šios sutarties sąlygas pirkėjas prekę privalėjo pasiimti iš ieškovui priklausančių saugyklų. Tuo tarpu kitos – 2011 m. vasario 22 d. sutarties pagrindu atsakovas UAB „Betogama“ įsipareigojo sutartą naftos produktų kiekį už suderintą kainą parduoti atsakovui UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, be to, UAB „Betogama“ įsipareigojo naftos produktus pristatyti savo transportu, t. y. užtikrino jų transportavimą iki vartotojo. Kolegijos įsitikinimu, toks veiklos vykdymo modelis ir kartu prievolių pasiskirstymas pateisina abiejų sutarčių dalyvių suinteresuotumą derybų rezultatu. Taigi toks šalių susitartas jų tarpusavio santykių reguliavimas leidžia išryškinti kiekvienos sutarties išskirtinumą dėl prievolinių teisių bei pareigų ir galimą naudą kiekvienai ginčijamų sandorių šaliai: ieškovas, parduodamas naftos produktus atsakovui UAB „Betogama“, gavo finansinę naudą pajamų už prekę pavidalu; atsakovas UAB „Betogama“, perparduodamas įsigytus naftos produktus bei kartu užtikrindamas jų pervežimą galutiniam vartotojui, taip pat gavo iš to pajamų; atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ jį tenkinančiomis sąlygomis (išvengdamas logistinių funkcijų vykdymo) gavo jo veikloje būtinus naftos produktus. Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nurodytas sutartines pareigas šalys realiai vykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamų sutarčių pagrindu šalims kilusių pareigų realus vykdymas paneigia sutarčių apsimestinumą. Aplinkybės, jog ginčijamų sandorių vykdymo metu ieškovas buvo vienintelis naftos produktų atsakovui UAB „Betogama“ tiekėjas, kuris savo ruožtu šią prekę tiekė tik vienam vartotojui UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, nesudaro pagrindo atsakovo UAB „Betogama“ laikyti sandorio šalies statytiniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis juridinis asmuo dar iki ginčijamų sandorių sudarymo pakeitė vykdomos veiklos sritį, aktyviai ieškojo naftos produktų tiekėjų net ir užsienio rinkose. Pastebėtina, jog galutinio produkto vartotojo nenoras turėti tiesioginių verslo santykių su nauju (jam nežinomu) kontrahentu, kam galėtų turėti įtakos įvairios priežastys (pavyzdžiui, siekimas išvengti rizikos dėl tiekimo sutrikimų ar išvengti ginčų dėl prekių kokybės) atitinka sutarčių laisvės principą. Todėl logiškai paaiškinama situacija, kuomet bendrovė (vartotojas) tiesioginiu verslo partneriu pasirinko su ja susijusią bendrovę, kuriai ir perkėlė galimą verslo riziką bei pareigą užtikrinti tinkamą vartotojo aprūpinimą reikiama produkcija. Tą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog UAB „Betogama“ aktyviai ieškojo ir kitų tiekėjo užsienio rinkose. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptartos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo UAB „Betogama“, kaip sandorio šalies statytinio, vertinimo.

35Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog sandorių apsimestinumą paneigia ir ginčo sutarčių vykdymo eiga: sutartys buvo vykdomos tinkamai iki ginčo dėl ieškovo parduodamų naftos produktų kokybės. Kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog sutarčių vykdymo (tiek naftos produktų tiekimo, tiek atsiskaitymo už patiektus produktus) sustabdymą lėmė būtent ši priežastis. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamų sandorių pagrindu vykusios prekybos apyvarta sudarė apie 2,5 mln. Lt sumą, į pakankamai ilgą laiką trūkusį komercinį bendradarbiavimą, teisėjų kolegija apelianto argumentą, esą atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ jau derybų procese į prievolinius santykius įtraukė statytinį siekdamas išvengti prievolės apeliantui vykdymo, laiko jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Kita vertus, netinkamas sutartinių santykių vykdymas, sąlygotas objektyvių priežasčių (nemokumo būsenos), neturi įtakos aiškinant ginčijamo teisinio santykio dalyvių valią, buvusią ginčo sandorių sudarymo metu. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija reiškia įsitikinimą, jog ginčijamų sutarčių vykdymo aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti jų apsimestinumo.

36Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog UAB „Betogama“ neturėjo lėšų su ieškovu sudarytos sutarties vykdymui, o su apeliantu atsiskaitydavo tik atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai ir komercinėse derybose dalyvavę asmenys patvirtino aptariamu atveju buvus susitarimą ieškovui sudaryti sutartį būtent su atsakovu UAB „Betogama“. Ikisutartinių santykių etape ieškovo atstovai domėjosi atsakovo UAB „Betogama“ mokumu (duomenys Juridinių asmenų registre, bankuose) ir sutartį sudarė tik nebelikus abejonių dėl kontrahento patikimumo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas apeliacinio skundo argumentas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tuo tarpu aplinkybė, jog atsakovas UAB „Betogama“ už įsigytus naftos produktus ieškovui mokėdavo tik lėšomis, kurios buvo gautos iš atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, laikytina objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Tokio teiginio išsakymas, tinkamai jo nepagrindus, neįrodo aplinkybės, jog už prekes, gautas pagal ginčo sutartis, ieškovui mokėjo galutinis vartotojas (CPK 178 straipsnis).

37Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo valia buvo tiekti naftos produktus atsakovui UAB „Betogama“. Ši valia pasireiškė per šio atsakovo mokumo, jo patikimumo vertinimą ikisutartinių santykiu etape, ginčo sandorio sudarymą, savo įsipareigojimų atsakovui realų vykdymą (tęstinį produktų tiekimą) ir kontrahento prievolių pagal sutartį vykdymo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų visumos vertinimo taisykle, pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti laisva valia. Teisėjų kolegija svarbia laiko aplinkybę, jog ieškovas yra verslininkas, jog panašių sandorių sudarymas ir vykdymas yra kasdienė jo veikla. Abejodamas dėl ketinamo sudaryti sandorio rizikingumo ar jo tikrumo (fiktyvumo), ieškovas galėjo ir turėjo imtis visų įmanomų priemonių šioms abejonėms pašalinti arba apskritai susilaikyti nuo tokio sandorio sudarymo. Kolegija pastebi, jog apeliantas nesiekė nutraukti sutartinių santykių net ir jų vykdymo etape, kuomet turėjo išaiškėti apelianto deklaruojami sandorių fiktyvumo požymiai (galimas galutinio vartotojo veikimas per statytinį). Sudarytų ir realiai vykdytų tęstinio pobūdžio sandorių ginčijimas tik po to, kai sutriko atsiskaitymai už patiektą produkciją, iškilus teisminiam ginčui dėl produktų kokybės, tiesioginei sandorio šaliai iškėlus bankroto bylą ir joje patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą (atitinkantį ieškinio sumą nagrinėjamoje byloje), laikytinas veikimu, neatitinkančiu rūpestingo ir atidaus teisinių santykių dalyvio elgesio kriterijų, verčiantis abejoti ieškovo dėstomų aplinkybių bei deklaruojamų tikslų objektyvumu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčijamų sandorių turinys atitiko juos sudariusių šalių tikrąją valią, teisingumą.

38Atmetus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais, skundo argumentai dėl jų negaliojimo pasekmių taikymo (pirkėjo pareigų perkėlimo atsakovui UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei šio bendrovės akcininko UAB „EKSIMETA“ ir vadovo T. A. subsidiarios atsakomybės taikymo) tampa neaktualūs, jų vertinimas laikytinas hipotetiniu ir neturinčiu reikšmės procesinei bylos baigčiai. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija dėl šių ieškovo argumentų nepasisako.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

40Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ naudai priteistomis išlaidomis už advokato teisinę pagalbą, teigdamas, kad jos yra aiškiai per didelės. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudarė 17 666 Lt sumą (t. 4, b. l. 156-158). Teisėjų kolegija su pastaruoju apelianto argumentu sutinka.

41CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Teismas, spręsdamas dėl CPK 98 straipsnyje numatytų išlaidų dydžio, privalo įvertinti, kiek jos yra realios, būtinos ir pagrįstos, nes ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Analizuojamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio negalima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šiais kriterijais būtų vadovavęsis ar motyvavęs išvadą dėl išlaidų dydžio pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti laikomas pagrįstu ir protingu. Atsižvelgiant į Rekomendacijose (3, 8.2., 8.16, 8.16 punktai) įvirtintą reguliavimą bei nustatytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, įvertinus ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, sprendžiamą teisinį klausimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš ieškovo galėjo būti priteistos ne didesnės kaip 8 000 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo pakeistinas.

42Kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas, tiek atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose įrašė prašymus priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iš esmės spręsti tokių prašymų, kadangi teismui nepateikti faktines bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

46Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažinant iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 8 000 Lt.

47Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas nurodė, jog jis, būdamas mazuto tiekėju, tarėsi su atsakovo UAB... 5. Ieškovo vertinimu, sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes faktinis mazuto... 6. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti subsidiarią atsakomybę atsakovų... 7. Atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ su pareikštu ieškiniu... 8. Atsakovas BUAB „Betogama“ su ieškiniu nesutiko. Akcentavo aplinkybę, jog... 9. Atsakovas UAB „EKSIMETA“ su ieškiniu nesutiko. Tvirtino nedalyvavęs... 10. Atsakovas T. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog dirbo UAB „MARIJAMPOLĖS... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, atmetus reikalavimus, susijusius... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „JUMPS“ prašo panaikinti Klaipėdos... 16. Atsakovas T. A. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos... 17. Atsakovas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atsiliepime prašo... 18. Atsakovas UAB „EKSIMETA“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti,... 19. 2013 m. liepos 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 22. Dėl naujo įrodymo priėmimo... 23. Ieškovas UAB „JUMPS“ (apeliantas) 2013 m. liepos 19 d. Lietuvos... 24. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako... 25. Dėl ginčijamų naftos produktų pardavimo sutarčių pripažinimo... 26. Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos... 27. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) pareikštus reikalavimus grindžia... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar ginčijami pirkimo - pardavimo... 29. Teisėjų kolegija pastebi, jog didžiąja dalimi poziciją dėl pirmosios... 30. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo... 31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijami sandoriai nebuvo... 32. Pažymėtina, jog aiškinant CK 6.193 straipsnyje išdėstytą teisinį... 33. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko skundo argumentą, esą ieškovas aiškiai... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo išryškina atsakovo UAB... 35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog... 36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog... 37. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 38. Atmetus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamų pirkimo -... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme... 40. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO... 41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 42. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl... 47. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....