Byla 2A-2285-560/2015
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „BTA Insurance Company“ SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trika“ ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Trika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 10 358 Lt draudimo išmokos, 620,73 Lt procesinių palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2012-11-13 su atsakovu sudarė draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimas CVA Nr. 002647) gabenamus krovinius. Pagal sutartį su UAB „Magnus logistics“ atliko krovinio pervežimus iš Latvijos Respublikos į Klaipėdą. 2013-07-05 Šiauliuose vilkikas SKANIA R144, valstybinis numeris ( - ) su puspriekabe SCHMITZ S01, valstybinis numeris ( - ) buvo paliktas aptvertoje, apšviestoje, filmuojamoje automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Šiauliuose, Televizorių gatvėje, iš kurios 2013-07-07 apie 01 val. vilkikas su puspriekabe ir kroviniu buvo pavogtas. Nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas 2013-07-30 raštu Nr. TD 0454920 informavo, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, kadangi krovinys buvo pavogtas transporto priemonei stovint nesaugomoje aikštelėje.

6Posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies reikalavimo – 5 000 Lt draudimo išmokos bei atitinkamo dydžio palūkanų.

7Atsakovas BTA Insurance Company“ SE su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kad jis apskritai buvo užsakytas gabenti krovinį, kad krovinys jam buvo perduotas, neįrodė, kad apskritai patyrė žalą, t. y. kad pervedė ieškinio sumą nukentėjusiam asmeniui, nenurodė, kam ir kokiu pagrindu kompensavo nuostolius, kad nuostolius kompensavo reikalavimo teisę turinčiam asmeniui, t. y. krovinio savininkui ar krovinio savininko pretenziją patenkinusiam asmeniui. Taip pat nurodė, kad įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju remiantis vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 038 4.1.17 punktu, kuris nurodo, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas atvejis, kai krovinys yra pagrobiamas draudėjo transporto priemonei stovint nesaugomoje aikštelėje. Saugoma aikštelė – aptverta, pastoviai saugoma, tamsiu paros metu apšviesta teritorija, į kurią įvažiavimas galimas tik pagal saugojimą patvirtinantį dokumentą ir/ar kasos aparato čekį, Visų nurodytų reikalavimų neatitinkanti aikštelė negali būti laikoma saugoma taisyklių kontekste.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 5 000 Lt draudimo išmokos, 300,73 Lt palūkanų priteisimo ir civilinę bylą nurodytoje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 1 551,78 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 584,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui 46 Eur žyminio mokesčio.

10Teismas nustatė, kad vilkikas su kroviniu buvo pavogtas iš aptvertos, nakties metu apšviestos, pastoviai filmuojamos aikštelės. Nurodė, kad byloje nenustatyta, ar aikštelė pastoviai saugoma, tačiau nustatyta, kad įvažiavimas į aikštelę galimas ir be saugojimą patvirtinančių dokumentų, t. y. kasos aparato čekių. Teismas konstatavo, kad Draudimo taisyklių 4.1.17 punkto nuostata yra dviprasmiška, kadangi joje nėra tiksliai nurodyta, kaip turi būti aikštelė saugoma, t. y. fiziškai, ar filmuojama, ar dar kitu būdu, o esant neaiškioms sutarties sąlygoms, jos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies (šiuo atveju – ieškovo), naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Nurodė, kad atsakovas, Draudimo sutartyje nustatydamas Draudimo taisyklių 4.1.17 punkto sąlygą, apribojo ieškovui galimybę gauti draudimo išmoką, todėl tokia Draudimo sutarties nuostata neatitinka draudimo esmės ir tikslo (CK 6.186 str. 3 d., 6.193 str., 6.987 str.). Teismas sprendė, jog ieškovo vairuotojas, palikdamas vilkiką su puspriekabe bei kroviniu aikštelėje, turėjo pagrindo tikėtis, jog transporto priemonė su kroviniu palikta pakankamai saugomojoje aikštelėje.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

13Apeliantas teigia, kad teismas, sprendime konstatuodamas, kad teritorija, kurioje įvykdyta vagystė, yra aptverta, nakties metu apšviesta bei nuolat filmuojama, iš esmės rėmėsi antstolio R. K. 2014-10-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 98-124. Nė vienas kitas bylos dokumentas tokių aplinkybių nenurodo. Nurodo, kad teismas rėmėsi antstolio užfiksuotais duomenimis, kurie fiksavo vagystės vietos charakteristikas ne įvykio dieną, o praėjus 1 metams ir 3 mėnesiams po įvykio.

14Nurodo, kad Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus (toliau – Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius) 2014-08-26 rašte Nr. 40-S-33658 nurodyta, kad „ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų apie tai, kad vagystės teritorija būtų mokama, aptverta, pastoviai saugoma, tamsiu paros metu apšviesta, nėra. Turimais duomenimis, teritorija buvo stebima vaizdo kameromis.“, 2014-09-24 rašte Nr. 40-S-23569 nurodyta, kad „automobilis pavogtas iš nesaugomos teritorijos“. Apeliantas teigia, kad byloje esant šiems oficialiems, didesnę įrodomąją galią turintiems dokumentams, juose užfiksuotos vagystės vietos charakteristikos negali būti paneigtos antstolio protokolu, kuris fiksavo įvykio aplinkybes praėjus daugiau nei metams po įvykio.

15Nurodo, kad ginčo dėl to, kad vagystės vieta buvo (yra) filmuojama ir apšviesta byloje nėra. Teigia, jog tam, kad ji būtų laikoma saugoma atsakovo vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 038 kontekste, teritorija taip pat turi būti aptverta, pastoviai (fiziškai) saugoma bei su kontroliuojamu įvažiavimu/išvažiavimu. Pažymėjo, kad 2014-08-21 įvykio vietoje lankėsi atsakovo atstovas, kuris nustatė, jog į teritoriją yra du įvažiavimai, o prie vieno iš jų nėra nei sargo, nei vartų.

16Ieškovas UAB „Trika“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovo nuomone, kad Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pažymoje nurodyta, jog aikštelė, iš kurios buvo pavogtas vilkikas, nebuvo aptverta ir saugoma. Pažymoje nurodyta, kad byloje nėra tokių duomenų, t. y. jie nebuvo fiksuojami. Ikiteisminio tyrimo byloje apžiūrint įvykio vietą nebuvo fiksuotos aplinkybės dėl tvoros ir/ar sargo buvimo ar nebuvimo. Įvykio vietos apžiūros metu buvo fiksuota tik vieta iš kurios buvo pagrobtas vilkikas. Antstolis užfiksavo, kad teritorija aptverta, apšviesta, filmuojama vaizdo kamerų, prie įvažiavimo yra sargo patalpos. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos kitais įrodymais. Teigia, kad atsakovo atstovo surašytas raštas apie antrus vartus yra šališkas, kadangi teritoriją apžiūrėjęs asmuo yra atsakovo darbuotojas ir veikia atsakovo naudai. Nurodė, kad draudikas nepateikė aikštelių sąrašo, kurios atitiktų draudiko keliamiems reikalavimams.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-11-13 sudarė Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovas pagal sutartį, sudarytą su UAB „Magnus logistics“, gabeno krovinį (medieną) iš Latvijos Respublikos į Klaipėdą. Ieškovo darbuotojas R. S., kuris vežė krovinį, vilkiką ir puspriekabę su kroviniu paliko aikštelėje, esančioje Televizorių gatvėje, Šiauliuose. Vilkikas su kroviniu pavogtas 2013-07-08 naktį, apie 1 val. Atsakovas nesutiko ieškovui mokėti draudimo išmokos remiantis Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 038 Specialiųjų sąlygų 4.1.17 punktu, kuriame nurodyta, kad BTA netenkina pretenzijų, kai krovinys pagrobiamas draudėjo transporto priemonei stovint nesaugomoje aikštelėje. Saugoma aikštelė – aptverta, pastoviai saugoma, tamsiu paros metu apšviesta teritorija, į kurią įvažiavimas galimas tik pagal saugojimą patvirtinantį dokumentą ir/ar kasos aparato čekį. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas pavogtą transporto priemonę paliko saugojamoje ar nesaugomoje aikštelėje.

21Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Šioje byloje ieškovą su atsakovu sieja draudimo teisiniai santykiai. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga (įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui) nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi, paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi (Draudimo įstatymo2 straipsnio 27 dalis). Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Dėl to kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Inkorus“ v. If P&C Insurance AS, bylos Nr. 3K-3-172/2013; kt.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pirmiau nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, yra nurodęs, kad, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Palanga“ v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

22Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai vertino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai apibendrino ir padarė pagrįstas išvadas. Minėta, kad draudikas saugomą aikštelę apibrėžė, kaip aptvertą, pastoviai saugomą, tamsiu paros metu apšviestą teritoriją, į kurią įvažiavimas galimas tik pagal saugojimą patvirtinantį dokumentą ir/ar kasos aparato čekį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytas saugomos aikštelės apibrėžimas yra nepakankamai aiškus, kadangi tiksliai nėra nurodyta, kaip aikštelė turi būti saugoma, t. y. fiziškai (pastoviai arba nepastoviai) būnant sargui ar užtenka, kad aikštelė būtų filmuojama, ar saugoma kokiu tai kitu būdu. Nors apeliantas nurodo, kad stovėjimo aikštelė turi būti pastoviai (fiziškai) saugoma, tačiau tokio paaiškinimo apibrėžiant saugomos aikštelės sąvoką jis į draudimo taisykles neįtraukė, o jose tik nurodė, kad aikštelė turi būti pastoviai saugoma. Kaip pripažįsta pats apeliantas, ginčo dėl to, kad vagystės vieta buvo (yra) filmuojama ir apšviesta byloje nėra. Apeliantas taip pat teigia, kad teritorija turi būti aptverta bei su kontroliuojamu įvažiavimu/išvažiavimu. Antstolis R. K. 2014-10-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-124 konstatavo, jog prie įvažiavimo į stovėjimo aikštelės, esančios adresu Televizorių g. 4, Šiauliai, teritoriją yra sargo patalpos, vizualiai matyti, jog aikštelė automobiliams yra tvarkinga, aptverta, ant pastatų matyti vaizdo stebėjimo kameros, apšvietimo šviestuvai. Nors apeliantas teigia, kad faktines aplinkybes antstolis konstatavo praėjus daugiau negu metams po vilkiko ir krovinio vagystės, tačiau remiantis antstolio padarytomis nuotraukomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek tvora, tiek sargo patalpos pastatytos dar prieš įvykstant vilkiko ir krovinio vagystei, todėl nesivadovauti šiais įrodymais nėra pagrindo. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus raštais, kuriuose nurodyta, automobilis pavogtas iš nesaugomos teritorijos, ir kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų apie tai, kad vagystės teritorija būtų mokama, aptverta, pastoviai saugoma, tamsiu paros metu apšviesta, nėra. Apeliacines instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pažymoje tokie duomenys nebuvo fiksuoti, kadangi pažymoje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo byloje nėra tokių duomenų, bet tai nereiškia, kad nurodyti duomenys buvo rinkti ar tikrinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbuotojas pasirinko stovėjimo aikštelę, kuri yra filmuojama, apšviesta, aptverta, su sargo patalpomis prie įvažiavimo, elgėsi pakankamai atsargiai ir rūpestingai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo vairuotojas galėjo numanyti ar numatyti, jog į stovėjimo aikštelės teritoriją yra dar vienas įvažiavimas, prie kurio nėra nei sargo, nei vartų. Taigi, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalba nurodytų maksimalių dydžių (8.11 punktas) ir atitinka bylos sudėtingumą, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, apeliacinio skundo netenkinti.

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, ieškovo UAB „Trika“ naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Trika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Nurodė, kad 2012-11-13 su atsakovu sudarė draudimo sutartį, pagal kurią... 6. Posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies reikalavimo – 5 000 Lt draudimo... 7. Atsakovas BTA Insurance Company“ SE su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu priėmė... 10. Teismas nustatė, kad vilkikas su kroviniu buvo pavogtas iš aptvertos, nakties... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 13. Apeliantas teigia, kad teismas, sprendime konstatuodamas, kad teritorija,... 14. Nurodo, kad Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų... 15. Nurodo, kad ginčo dėl to, kad vagystės vieta buvo (yra) filmuojama ir... 16. Ieškovas UAB „Trika“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 20. Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais... 21. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo... 22. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 26. Atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, vykdančio veiklą per filialą... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, vykdančio veiklą per...