Byla 2A-1256/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-300-565/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilšilda” ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, kylančios dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įmonės turto neišsaugojimo.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovui BUAB „Vilšilda“ iškėlė bankroto bylą, paskyrė įmonės bankroto administratorę bei įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

6Ieškovo bankroto administratorė, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas V. G. neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo perduoti jai įmonės turtą, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė ieškovui iš atsakovo priteisti 388 334 Lt žalos, kurią sudaro iš 393 458 Lt įmonės balanse nurodyto turto vertės bei 3 344 Lt turto, nenurodyto balanse, vertės atėmus 7 868 Lt įmonės debitorines skolas.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, jog jis iš ieškovo vadovo pareigų buvo atleistas 2009 m. vasario 20 d., o visas įmonės turtas bei dokumentai buvo perduoti likusiems dirbti A. B. ir A. V..

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 91 296 Lt žalos ir 2 767 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog informavo ieškovo akcininkus apie 2009 m. vasario 20 d. turėjusį vykti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame turėjo būti svarstomi atsakovo atsistatydinimo ir naujo administracijos vadovo rinkimo klausimai. Ši aplinkybė, anot teismo, patvirtina, jog nebuvo pagrindo atsakovo darbo sutarčiai pasibaigti 2009 m. vasario 20 d., tai yra atsakovui atleisti save iš ieškovo administracijos vadovo pareigų (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste ir ABĮ) 37 straipsnio 3, 5 dalys).

11Anot teismo, atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2009 m. vasario 20 d. ieškovo turtą bei dokumentus perdavė direktoriaus pavaduotojui A. B. ar kad pastarasis būtų buvęs įgaliotas perimti iš atsakovo įmonės turtą ir dokumentus. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas po 2009 m. vasario 20 d. būtų toliau vykdęs veiklą, ar kad įmonėje be atsakovo būtų dirbę kiti darbuotojai. Tiek A. B., tiek A. V., inicijavusio bankroto bylos iškėlimą ieškovui, darbo santykiai su ieškovu pasibaigė dar 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgęs į šias aplinkybės, teismas konstatavo, jog atsakovas turi atlyginti ieškovui ir jo kreditoriams padarytą žalą, kadangi neužtikrino įmonės turto ir dokumentų saugumo ir jų perdavimo įgaliotam asmeniui.

12Remdamasis ieškovo 2008 m. balansų duomenimis, teismas nurodė, jog ieškovo patirtą žalą sudaro prarastas 14 571 Lt vertės ilgalaikis materialus turtas, 3 344 Lt kitas materialus turtas, 73 281 Lt dydžio neatgautos skolos. Teismas nurodė, kad ieškovo patirta žala nelaikytina: 260 770 Lt sumai žaliavos ir komplektavimo gaminiai, taip pat 33 310 Lt - išankstiniai apmokėjimai, kadangi šis turtas įgytas pagal iš ieškovo užsakovų gautus avansinius mokėjimus, 1 896 Lt permoka Valstybinei mokesčių inspekcijai, bei 7 868 Lt pirkėjų įsiskolinimas, kadangi jis nėra pagrįstas apskaitos dokumentais.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą toje dalyje, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15Skunde pabrėžiama, jog apeliantas nuo 2009 m. vasario 20 d. negalėjo būti laikomas ieškovo vadovu, kadangi tą dieną buvo nutraukta šalių sudaryta darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismas išvadas, jog A. B. ir A. V. dirbo iki 2009 m. sausio 1 d., padarė netinkamai ištyręs įrodymus ir neįvertinęs jų visumos. Faktą, jog šie asmenys dirbo pas ieškovą po to, kai baigėsi apelianto darbo sutartis, patvirtina 2009 m. sausio 27 d. A. B. ir A. V. prašymai išleisti juos neapmokamų atostogų iki 2009 m. vasario 28 d., 2009 m. rugpjūčio 4 d. prašymas VSDFV Vilniaus skyriui dėl socialinio draudimo pabaigos datos įrašymo, A. V. 2009 m. gegužės 30 d. pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo turinys. Anot apelianto, jam su ieškovu nutraukus darbo sutartį, įmonėje A. B. ir A. V. toliau dirbo, todėl darbo sutarties nutraukimo metu įmonės dokumentus ir turtą apeliantas perdavė A. B..

16Apeliantas pabrėžia, jog net ir pripažinus, jog dėl ieškovui kilusios žalos yra kaltas jis, jo atsakomybė turėtų būti ribojama kaip numatyta DK 254 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo nustatytas tariamos žalos dydis yra neteisingas, kadangi žalos dydis nustatytas po bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nėra duomenų, kokia buvo tikroji ilgalaikio materialaus turto vertė, taip pat nėra aiški reali pirkėjų įsiskolinimų ieškovui vertė. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė ir į faktą, jog nėra priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir žalos dėl pirkėjų įsiskolinimų, nes neaišku, kiek apelianto veiksmai, o ne kitos aplinkybės galėjo lemti šios žalos atsiradimą.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vilšilda“ prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą nepakeistą.

18Atsiliepime ieškovo bankroto administratorė teigia, kad apeliantas neįrodė, jog pranešimą apie organizuotą ieškovo akcininkų susirinkimą būtų įteikęs akcininkams ar juos informavęs apie savo prašymą dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad visus įmonės dokumentus ir turtą perdavė A. B.. Ieškovo bankroto administratorė pažymi, kad jai nėra žinoma apie A. B. ir A. V. prašymą išleisti juos neapmokamų atostogų iki 2009 m. vasario 28 d. Teismo priteistos žalos dydis yra įrodytas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teisme siekiama, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktine ir teisine prasme.

21Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas kvestionuojamas faktų vertinimo aspektu, teigiant, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl apelianto atleidimo iš ieškovo vadovo pareigų teisėtumo, įmonės turto ir dokumentų perdavimo A. B. bei ieškovo realiai patirtos žalos dydžio.

22Dėl įrodymų vertinimo.

23Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

24Pagal nagrinėjamoje byloje esantį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškovo apdraustųjų asmenų sąrašą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 29 d. apeliantas iš ieškovo administracijos vadovo pareigų buvo atleistas 2009 m. vasario 20 d., tą pačią dieną buvo atleista ir likusi vienintelė ieškovo darbuotoja – N. M., dirbusi įmonės finansininke (b. l. 55-56).

25Pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantas neturėjo teisės 2009 m. vasario 20 d. nutraukti su ieškovu savo darbo teisinių santykių, kadangi apie savo atsistatydinimą neinformavo įmonės akcininkų susirinkimo (ABĮ 37 straipsnio 5 dalis), apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas būtų realiai informavęs ieškovo akcininkus apie 2009 m. vasario 20 d. organizuotą įmonės akcininkų visuotinį susirinkimą (b. l. 92) ar savo siekį atsistatydinti iš pareigų, nėra teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nors formaliai apelianto atsistatydinimo iš ieškovo vadovo pareigų teisėtumas nėra tarp šalių kilusio ginčo dalyko dalimi, tačiau ši aplinkybė yra svarbi vertinant apelianto, kaip įmonės vadovo, elgesio pareigingumą ir jo statusą Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ir ĮBĮ) prasme ieškovui iškėlus bankroto bylą.

26Minėta Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma patvirtina, jog nuo 2009 m. vasario 20 d. ieškovas darbuotojų daugiau neturėjo. Pagal šią pažymą A. B. ir A. V. iš darbo buvo atleisti 2009 m. sausio 1 d. Ši A. B. ir A. V. valstybinio socialinio draudimo pabaiga Apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre buvo įrašyta pagal A. B. ir A. V. 2009 m. rugpjūčio 4 d. prašymus dėl draudimo laikotarpio pabaigos (b. l. 105-106). Ieškovo bankroto administratorė į bylą pateikė 2009 m. sausio 27 d. A. B. ir A. V. prašymus ieškovo administracijai išleisti juos nemokamų atostogų nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2009 m. vasario 28 d. (b. l. 96-97). Aplinkybę, jog 2009 m. sausio 27 d. A. B. ir A. V. prašymai buvo patenkinti, patvirtina ieškovo finansininkės N. M. 2009 m. sausio 27 d. parengtas Pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius (b. l. 95). Tokie duomenys patvirtina, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir A. B. bei A. V., priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nutrūko ne anksčiau kaip 2009 m. vasario 28 d., tačiau paminėti asmenys iki 2009 m. vasario 27 d. buvo nemokamose atostogose (CPK 185 straipsnis). Vis dėlto ši faktų vertinimo klaida yra formali bei nedaranti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (CPK 328 straipsnis).

27Pagal apelianto paaiškinimus, ieškovo turtą bei dokumentus atsistatydinęs iš įmonės vadovo pareigų apeliantas paliko įmonės patalpose, žodžiu perdavęs jį A. B. (b. l. 119). Įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šį faktą byloje nebuvo pateikta. Tokie apelianto veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti neteisėtais.

28Dėl įmonės vadovo atsakomybės sąlygų.

29CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.

30Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vilkablauzdės lentpjūvė“ v. R. M., bylos Nr. 3K-3-64/2013).

31Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog apeliantas, ieškovo vadovo pareigas ėjęs nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d., savo savavališko atsistatydinimo iš vadovo pareigų dieną įmonei priklausančio turto bei jos dokumentų įgaliotiems asmenims neperdavė, nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijos dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan., nesirūpino turto išsaugojimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis; ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Toks apelianto kaip ieškovo vadovo pareigų nevykdymas, tai yra įmonei priklausančio turto bei dokumentų atsakingiems asmenims neperdavimas ar tinkamo perdavimo neorganizavimas, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, sąlygojo, jog iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui jis buvo prarastas. Būtent dėl šios priežasties ieškovui iškėlus bankroto bylą teismo paskirtai bankroto administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas, nors tą turėjo atlikti būtent apeliantas, atsižvelgiant į jo neteisėto atsistatydinimo iš įmonės vadovo pareigų aplinkybes (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

32Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

33Aptariamu atveju nustatyta, jog apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovui įstatymų nustatytų pareigų organizuoti turto apskaitą, išsaugojimą bei perdavimą įgaliotiems asmenims atsistatydinus iš pareigų ar iškėlus įmonei bankroto bylą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Būtent dėl tokių apelianto veiksmų buvo prarastas ieškovui priklausęs turtas, tai yra žalos kilimą sąlygojo išimtinai apelianto neteisėti veiksmai – veikimas tokiu būdu, kaip analogiškomis aplinkybėmis protingas bei apdairus asmuo nebūtų veikęs (CK 6.247 straipsnis).

34Dėl žalos nustatymo.

35Ieškovo patirtą žalą šiuo atveju sudaro vėliausiame (2008 m. gruodžio 31 d.) įmonės balanse apskaityto turto praradimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl ieškovo patirtos žalos dydžio pagrįstumo iš esmės kvestionuojamas ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanso (b. l. 112-113) duomenų tikrumas. Įmonės balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau tekste ir ĮFAĮ) 3 straipsnio 4 dalis), taigi įmonės balanse turtas apskaitomas atsižvelgiant į jo realią vertę (ĮFAĮ 12 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų apie įmonės turėto turto vertę, juolab, kad šį balansą patvirtino pats apeliantas, pagrįstumu nėra. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretų ieškovo patirtos žalos dydį, išsamiai išnagrinėjo ieškovo balanso duomenis bei atsižvelgė į konkretaus turto pobūdį (pvz., atsargas), dėl to teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl apelianto ieškovui padarytos žalos dydžio. Ieškovo patirta žala laikytinos ir balanse apskaitytos pirkėjų skolos, kadangi būtent apelianto neteisėti veiksmai yra pagrindiniame priežastiniame ryšyje su šių skolų neišieškojimu, tai yra administratoriui nebuvo perduoti skolas patvirtinantys dokumentai, be kurių skolininkų identifikavimas bei savalaikis skolų išieškojimas objektyviai buvo negalimi.

36Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato DK 255 straipsnio 5 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W., R. M., bylos Nr. 3K-3-137/2013), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ribotos apelianto atsakomybės (DK 254 straipsnis) teisiškai nereikšmingi.

37Paminėtais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329, 330 straipsniuose nurodytų pagrindų, lemiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą ar panaikinimą, nenustatyta. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokant advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovui BUAB... 6. Ieškovo bankroto administratorė, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas V. G.... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, jog jis iš ieškovo vadovo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog... 11. Anot teismo, atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2009 m. vasario 20 d. ieškovo... 12. Remdamasis ieškovo 2008 m. balansų duomenimis, teismas nurodė, jog ieškovo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. Skunde pabrėžiama, jog apeliantas nuo 2009 m. vasario 20 d. negalėjo būti... 16. Apeliantas pabrėžia, jog net ir pripažinus, jog dėl ieškovui kilusios... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Vilšilda“ prašo... 18. Atsiliepime ieškovo bankroto administratorė teigia, kad apeliantas neįrodė,... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 21. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas... 22. Dėl įrodymų vertinimo. ... 23. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso... 24. Pagal nagrinėjamoje byloje esantį Valstybinio socialinio draudimo fondo... 25. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantas neturėjo teisės 2009 m.... 26. Minėta Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma patvirtina, jog nuo 2009... 27. Pagal apelianto paaiškinimus, ieškovo turtą bei dokumentus atsistatydinęs... 28. Dėl įmonės vadovo atsakomybės sąlygų. ... 29. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonės... 30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 31. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog apeliantas, ieškovo... 32. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę... 33. Aptariamu atveju nustatyta, jog apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė... 34. Dėl žalos nustatymo. ... 35. Ieškovo patirtą žalą šiuo atveju sudaro vėliausiame (2008 m. gruodžio 31... 36. Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato DK 255 straipsnio 5... 37. Paminėtais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329, 330... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti...