Byla 2-2063-196/2015
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ ir kreditoriaus E. V. (E. V.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-4411-340/2015 pagal E. V. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ bankroto byloje.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo E. V. atsakovo bankroto byloje pareikšto 765 804,52 Lt finansinio reikalavimo, kildinamo iš pareiškėjo atsakovui suteiktų paskolų, pagrįstumo klausimas.

5E. V. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė patvirtinti jo trečios eilės kreditorinį reikalavimą 765 804,52 Lt sumai, kuri susideda iš 688 027,52 Lt negrąžintų paskolų ir 77 777,00 Lt palūkanų už paskolos. Pažymėjo, kad iš bankroto administratoriaus jis negavo jokių dokumentų, kuriuose būtų teigiama, kad prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo būtų nepagrįstas. Nurodė, kad suteikė UAB „Ąžuolo gilė“ paskolų už 861 000,00 Lt; 748 000,00 Lt paskolų perdavimą įrodo E. V. mokėjimo nurodymai bei banko sąskaitų išrašai. 2014-05-22 UAB „Ąžuolo gilė“ kreditorių sąraše užfiksuota, jog E. V. negrąžinta paskolų suma yra lygi 688 027,52 Lt, o palūkanos – 77 777,00 Lt. Taip pat ir 2014-01-01 – 2014-05-31 UAB „Ąžuolo gilė“ didžiojoje knygoje buvo užfiksuota, kad UAB „Ąžuolo gilė“ E. V. negrąžinta paskolų suma yra lygi 688 027,52 Lt, o palūkanos – 77 777,00 Lt.

6BUAB „Ąžuolo gilė“ administratorius UAB „TOP CONSULT“ su prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos tarp E. V. ir UAB „Ąžuolo gilė“, kurią atstovavo taip pat E. V., būdamas įmonės direktoriumi. Didžiojoje knygoje E. V. atliktų banko mokėjimų – pavedimų mokėjimo paskirtimi nurodytas „sąskaitos papildymas“, kas patvirtina, kad šie pinigai buvo įnešti į UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitą, tačiau neįrodo jų paskolinės paskirties. Administratorius nurodė, jog buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, kuri nurodė, kad vienintelis UAB „Ąžuolo gilė“ paskolos davėjas buvo E. V., kuriam bendra grąžintinų paskolų suma viso sudaro 86 770 Lt. Be to, E. V. nepateikė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei jo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat nepateikė prašomų palūkanų paskaičiavimo. Administratorius pažymėjo, kad remiantis jam perduotais dokumentais ir banko sąskaitų išrašais nustatyta, kad UAB „Ąžuolo gilė“ E. V. grąžino 234 890,15 Lt. Administratorius taip pat nurodė, kad E. V., būdamas įmonės direktoriumi, nuiminėjo grynuosius pinigus iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos bei atliko pirkimus didelėmis sumomis. Pažymėjo, kad paskolų faktą E. V. įrodinėja paskolos sutartimis, tačiau to nepakanka įrodyti faktui, jog E. V. perdavė pinigus UAB „Ąžuolo gilė“ nuosavybėn būtent kaip paskolos dalyką, o pastarasis įsipareigojo jam grąžinti tokią pat pinigų sumą su palūkanomis.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo E. V. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkino iš dalies; patvirtino trečios eilės kreditoriaus E. V. 640 821,51 Lt (185 594,74 Eur) dydžio finansinį reikalavimą.

9Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2011 m. sausio 3 d. pareiškėjas su atsakovu sudarė paskolos sutartis, kurių pagrindu pareiškėjas įsipareigojo paskolinti atsakovui bendrą 861 000 Lt sumą, o 2011 m. sausio 3 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 prie visų paskolos sutarčių, juo numatė palūkanas už paskolintas lėšas.

10Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo nurodymų, banko sąskaitos išrašų ir kasos pajamų orderių) teismas nustatė, kad ne iš visų pareiškėjo pateiktų mokėjimo nurodymų ar banko išrašų yra matyti, jog UAB „Ąžuolo gilė“ pervesti pinigai laikytini pareiškėjo suteikta paskola, nes kai kuriuose iš jų nurodoma, kad tai „papildymas“ ar „įnešimas“, o kai kuriuose mokėjimo paskirtis visai nenurodyta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo E. V. pervestos sumos, kurios mokėjimo paskirtyje įvardintos kaip „paskola“, „akcininko paskola“ ar „paskola pagal sutartį“ sudaro 368 370 Lt, o likusios pinigų sumos į atsakovo UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitą taip pat buvo pervestos paskolų sutarčių sudarymo metu, todėl, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos E. V. suteiktomis paskolomis.

11Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais (kasos išlaidų orderių ir mokėjimo nurodymų) nustatė, kad nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. UAB „Ąžuolo gilė“ pervedė E. V. 234 890 Lt, nurodydamas, kad tai „paskolos grąžinimas“ (b. l. 49-81). Kadangi duomenų apie grąžintas paskolų palūkanas byloje nėra, tai teismas tenkino pareiškėjo prašymą kreditoriniu reikalavimu patvirtinti 77 777 Lt paskolų palūkanas.

12Kadangi UAB „Ąžuolo gilė“ grąžinimus atliko nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2013 m. balandžio 29 d., tai teismas manė, kad pareiškėjo E. V. pateiktame Didžiosios knygos 2014 m. gegužės 22 d. išraše (b. l. 15) nurodyta 688 027,52 Lt paskola yra paskaičiuota atskaičius UAB „Ąžuolo gilė“ atliktus paskolos grąžinimus. Teismas atmetė bankroto administratoriaus argumentus, kad nustatant E. V. negrąžintų paskolų dydį negalima remtis išrašu iš Didžiosios knygos, nes Didžiojoje knygoje nurodyti duomenys nėra nuginčyti, be to, juos patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta UAB „Ąžuolo gilė“ buhalterė S. S., o kitų įrodymų apie E. V. suteiktas paskolas ir jų sumas administratorius nepateikė.

13Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2008 m. birželio 6 d. iki 2009 m. rugsėjo 19 d. grynaisiais pinigais iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos iš viso buvo paimta 124 983,01 Lt (b. l. 138-142). Kadangi bankroto administratorius nenurodė šių iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos išimtų pinigų paskirties, o jie buvo išimti paskolų suteikimo laikotarpiu, tai, teismo vertinimu, taip buvęs jos direktorius E. V. susigrąžindavo dalį UAB „Ąžuolo gilė“ paskolintų pinigų. Teismas pažymėjo, kad minėtą aplinkybę patvirtina faktas, kad šie pinigai nebuvo įnešti į įmonės sąskaitą ar kasą.

14Atsižvelgiant į tai, jog dalį paskolos E. V. susigrąžino nusiimdamas pinigus iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos, teismas patvirtino 640 821,51 Lt (185594,74 Eur) (688 027,52 Lt – 124 983,01 Lt + 77 777 Lt) dydžio trečios eilės kreditoriaus E. V. finansinį reikalavimą BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto byloje.

15III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Atskirajame skunde BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto administratorius UAB „TOP CONSULT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą patvirtinti 766 140,71 Lt finansinį reikalavimą. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog paskolintus pinigus perdavė UAB „Ąžuolo gilė“. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad 2008 – 2009 m. kasos operacijų nebuvo. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pinigus kaip skolos dalyką perdavė bendrovei. Kadangi įrodinėjimo pareiga dėl pinigų perdavimo tenka pareiškėjui, tai teismas turėjo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti visus jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus bei paskaičiavimus. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bankroto administratorius neginčija paskolų sutarčių ir todėl tai įrodo paskolos faktą, yra nepagrįstas, nes paskolos sutartys neįrodo, kad sutarties dalykas faktiškai buvo perduotas UAB „Ąžuolo gilė“. Didžiosios knygos duomenys, kaip ir liudytojos parodymai dėl šios knygos duomenų, anot bankroto administratoriaus, taip pat nėra paskolos dalyko perdavimą pagrindžiantys įrodymai. Nesant duomenų apie įmonės lėšų panaudojimo tikslus, šios lėšos negali būti teismo sprendimu pripažįstamos kaip paskola. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pareiškėjo tikėtinai neteisėtai užvaldytas 124 983,01 Lt dydžio lėšas grąžinta paskolos dalimi, iš bankroto administratoriaus atėmė galimybę ginti sąžiningų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, susijusius su šių lėšų panaudojimu. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė 77 777 Lt palūkanas, nes nesant pagrindo manyti, jog paskolos dalykas yra perduotas, nėra pagrindo priteisti ir palūkanas, be to, nėra pateikta jokių paskaičiavimų, kaip tokia suma susidarė.

17Atskirajame skunde pareiškėjas E. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti E. V. trečios eilės finansinį reikalavimą 765 804,52 Lt sumai, kuri susideda iš negrąžintų paskolų – 688 027,52 Lt ir palūkanų už paskolas – 77 777 Lt. Nurodė, kad paskolos dalyko perdavimo faktą patvirtina paskolos sutartys, mokėjimo nurodymai ir banko sąskaitų išrašai, didžiosios knygos bei BUAB „Ąžuolo gilė“ finansinės atskaitomybės dokumentai, o apie grąžintus pinigus pareiškėjui, duomenų nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš suteiktos paskolos atėmė 124 983,01 Lt. Pirma, nebuvo nustatyta, kad grynųjų pinigų operacijos gali būti laikomos paskolos grąžinimu. Antra, Didžiosios knygos išrašuose apskaityta negrąžinta paskolos suma yra po grynųjų pinigų operacijų atlikimo momento, todėl minėta suma negalėjo būti atimta iš Didžiosios knygos 2014 m. gegužės 22 d. sumos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo 124 983,01 Lt vertinti kaip paskolos grąžinimą. Kadangi byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti paskolos grąžinimą, tai teismas turėjo tvirtinti visą pareiškėjo finansinį reikalavimą.

18Atsiliepime į BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto administratorius UAB „TOP CONSULT“ atskirąjį skundą pareiškėjas E. V. prašo atmesti bankroto administratoriaus atskirąjį skundą. Nurodė, pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina ne tik pateiktos paskolos sutartys, mokėjimo nurodymai, banko sąskaitos išrašai ir (ar) kasos kvitai, bet ir 2014 m. gegužės 22 d. BUAB „Ąžuolo gilė“ kreditorių sąrašas, 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gegužės 31 d. UAB „Ąžuolo gilė“ Didžiojoje knygoje užfiksuoti duomenys, BUAB „Ąžuolo gilė“ balansas bei visi kiti BUAB „Ąžuolo gilė“ finansinės atskaitomybės bei apskaitos dokumentai nuo pat 2008 m., kurių teisingumas nepaneigtas. Bankroto administratorius, teigdamas, jog paskolos dalykas nebuvo perduotas, pateikė subjektyvią nuomonę, jos nepagrįsdamas jokiais įrodymais. Be to, bankroto administratorius pripažino paskolos sutarčių sudarymo faktą, neginčijo, jog pinigai buvo įnešti į BUAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitą. Atsižvelgiant į tai teismas pagrįstai sprendė, kad paskolos dalykas buvo perduotas. Tai, kad pavieniuose mokėjimo nurodymuose nėra aiškiai įvardinta jų paskirtis, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad gauti pinigai nelaikytini paskolos dalyku. Be to, bankroto administratoriui net ir įrodžius, kad gauti pinigai nelaikytini paskolos dalyku, jie vis vien turėtų būti grąžinami pareiškėjui kaip be pagrindo įgytas turtas. Taip pareiškėjo finansinis reikalavimas vis tiek būtų patvirtintas, tik kitu teisiniu pagrindu. Be to, teismas pagrįstai priteisė palūkanas, nes jas taip pat pagrindžia byloje esantys įrodymai: paskolos sutartys, kuriose numatyta 5 proc. metinių palūkanų už paskolintas sumas, 2014 m. gegužės 22 d. BUAB „Ąžuolo gilė“ kreditorių sąrašas, Didžiosios knygos duomenys, kuriuose nurodyta, kad negrąžinta paskolos suma yra 688 027,52 Lt, o palūkanos 77 777 Lt, taip pat BUAB „Ąžuolo gilė“ finansinės atskaitomybės dokumentai.

19Atsiliepime į pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto administratorius UAB „TOP CONSULT“ prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą. Bankroto administratorius atsiliepime nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patvirtinti 124 983,01 Lt dydžiu didesnį finansinį reikalavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo argumentu, kad nesant įrodymų apie šios sumos išėmimo panaudojimo tikslus, šie pinigai nėra vertintini kaip paskolos dalies grąžinimas, o pinigų įnešimą į įmonės sąskaitą, kai nėra nurodyta šio veiksmo paskirtis, vertina kaip paskolos suteikimą įmonei. Bankroto administratoriaus nuomone, nei į įmonės sąskaitą įnešti pinigai, nei iš jos nuimti pinigai, kai nėra aiškūs pinigų panaudojimo tikslai, teismo nutartimi negali būti pripažįstamos kaip paskola ar jos grąžinimas.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus E. V. 185 594,74 Eur (640 821,51 Lt) dydžio finansinis reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

23Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo

24Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p.; iki 2015 m. sausio 1 d. – ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

25Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

26Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

27Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo E. V. prašymą patvirtinti jo 765 804,52 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto byloje, vertino į bylą pateiktus įrodymus: 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2011 m. sausio 3 d. paskolos sutartis, mokėjimo nurodymus, banko sąskaitos išrašus, kasos pajamų orderius, Didžiosios knygos duomenis bei liudytojos UAB „Ąžuolo gilė“ buhalterės Simonos Stankūtės parodymus. Teismas sprendė, kad šie pateikti įrodymai pagrindžia tai, jog Didžiojoje knygoje nurodyta 688 027,52 Lt dydžio suma yra pareiškėjui E. V. negrąžinta paskolos dalis neatskaičius grynaisiais pinigais iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos išimtos sumos. Teisėjų kolegija su šiais teismo argumentais sutinka.

28Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo nurodymų, banko sąskaitos išrašų) matyti, kad pareiškėjas 2008 – 2009 m. UAB „Ąžuolo gilė“ perdavė daugiau nei 688 027,52 Lt, taip pat iš jų matyti, kad 2008 m. liepos 9 d. – 2013 m. balandžio 29 d. UAB „Ąžuolo gilė“ pervedė E. V. 234 890 Lt, o 2014 m. gegužės 22 d. Didžiojoje knygoje fiksuotas skolos E. V. likutis – 688 027,52 Lt. Kadangi pareiškėjas pateikė į bylą paskolos sutartis, mokėjimo pavedimus, banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas E. V. perdavė pinigus UAB „Ąžuolo gilė“, tai laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. V. suteikė paskolą UAB „Ąžuolo gilė“. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareikalavo iš šalių papildomų įrodymų, galinčių pagrįsti jų reikalavimus bei paskyrė žodinį posėdį, apklausė liudytoją buhalterę S. S.. Atlikęs visų įrodymų tyrimą ir vertinimą, teismas nustatė, kad Didžiojoje knygoje pateikti duomenys pagrindžia UAB „Ąžuolo gilė“ 688 027,52 Lt skolos, iš kurios neišskaičiuota grynaisiais paimta pinigų suma, faktą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas bankroto administratoriaus atskirojo skundo argumentas, kad pinigai nebuvo pervesti. Pastebėtina, kad bankroto administratorius, nesutikdamas, jog pareiškėjas E. V. pervedė pinigus paskolos sutarčių pagrindu, nenurodė, kokiu pagrindu, jo nuomone, šie pinigai buvo pervesti. Be to, bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad 2008 – 2009 m. kasos operacijų nebuvo, nepaneigia pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas E. V. pinigus perdavė UAB „Ąžuolo gilė“. Vien tai, jog bankroto administratoriui nėra žinoma apie paskolos sutarčių dalyko perdavimą, nes jis nebuvo įtrauktas į bendrovės kasos operacijų apskaitos dokumentus, neįrodo, kad pinigai apskritai nebuvo perduoti paskolos pagrindu. Paskolos dalyko neperdavimo nepagrindžia ir kita administratoriaus nurodyta aplinkybė, kad ne visuose pareiškėjo E. V. mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis. Pareiškėjas E. V. pinigus perdavė UAB „Ąžuolo gilė“, mokėjimo pavedimai buvo atlikti, o jų pervedimo paskirtį pagrindžia pareiškėjo E. V. ir UAB „Ąžuolo gilė“ paskolos sutartys (CPK 185 straipsnis). Be to, bankroto administratorius atskirajame skunde neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Ąžuolo gilė“ grąžino pareiškėjui E. V. 234 890 Lt dydžio skolos dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes byloje pateikti įrodymai leidžia daryti tikėtiną išvadą apie pareiškėjo E. V. suteiktą paskolą UAB „Ąžuolo gilė“. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012; kt.). Kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina apie paskolos suteikimą, o 2014 m. gegužės 24 d. Didžiojoje knygoje fiksuotas likutis yra 688 027,52 Lt, tai laikytinas pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 688 027,52 Lt dydžio suma yra E. V. negrąžinta paskolos dalis, tačiau sutiktina ir su kitu teismo argumentu, kad ši Didžiojoje knygoje nurodyta suma yra be E. V. grynaisiais išimtos pinigų sumos.

29Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad 2008 m. birželio 6 d. - 2009 m. rugsėjo 19 d. iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos grynaisiais pinigais paimta 124 983,01 Lt suma yra paskolos dalies grąžinimas E. V.. Apeliantai atskiruosiuose skunduose ginčija šią teismo išvadą. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių kam buvo panaudoti šie pinigai, todėl teismas neturėjo šių pinigų nuėmimo vertinti kaip paskolos dalies pareiškėjui grąžinimo. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos 124 983,01 Lt buvo nuimti iki 2014 m. gegužės 24 d. Didžiojoje knygoje fiksuotos 688 027,52 Lt sumos, todėl, jo nuomone, teismas negalėjo jų atimti iš 688 027,52 Lt sumos. Bankroto administratorius atskirajame skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas 124 983,01 Lt sumą paskolos dalies grąžinimu, atėmė iš jo galimybę ginčyti šio veiksmo teisėtumą, ginti bankrutuojančios įmonės ir sąžiningų kreditorių interesus.

30Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. birželio 6 d. - 2009 m. rugsėjo 19 d. iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos grynaisiais buvo paimta 124 983,01 Lt. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo laikotarpiu buvo sudarytos minėtos paskolos sutartys, o UAB „Ąžuolo gilė“ direktoriumi buvo pareiškėjas E. V.. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu tikslu buvo nuimti pinigai, be to, pažymėjo, kad kasos operacijų minimu laikotarpiu nebuvo. Atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę dėl paskolos sutarčių sudarymo, į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog bendrovės kasos operacijų apskaitos dokumentuose nefiksuotas grynųjų pinigų išėmimas, nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iš bendrovės sąskaitos buvo paimta 124 983,01 Lt, tai laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie pinigai, remiantis byloje esančiais įrodymais, yra grąžinta paskolos dalis, o Didžiojoje knygoje nurodyta 688 027,52 Lt dydžio suma yra neįvertinus grynųjų pinigų išėmimo fakto. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai iš 688 027,52 Lt negrąžintos paskolos sumos dalies atėmė iš UAB „Ąžuolo gilė“ sąskaitos nuimtus 124 983,01 Lt kaip UAB „Ąžuolo gilė“ grąžintą paskolos dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad E. V. finansinio reikalavimo dalis dėl 563 044,51 Lt yra pagrįsta.

31Konstatavus, kad UAB „Ąžuolo gilė“ turi pareigą grąžinti E. V. 563 044,51 Lt skolos dalį, spręstinas klausimas dėl finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 77 777 Lt mokėjimo palūkanos, pagrįstumo.

32Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad teismas, spręsdamas, jog bendrovė turi pareigą sumokėti 77 777 Lt dydžio palūkanas rėmėsi 2011 m. sausio 3 d. UAB „Ąžuolo gilė“ ir pareiškėjo E. V. sudarytu susitarimo Nr. 1 prie visų paskolos sutarčių nuostatomis, iš kurių matyti, kad UAB „Ąžuolo gilė“ įsipareigojo pareiškėjui mokėti 5 proc. palūkanas už paskolintas lėšas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Ąžuolo gilė“ Didžiojoje knygoje nurodytos 77 777 Lt dydžio palūkanos bei tai, kad duomenų apie sumokėtas palūkanas nėra, sprendė apie bendrovės pareigą sumokėti pareiškėjui minėto dydžio palūkanas. Bankroto administratorius atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog UAB „Ąžuolo gilė“ turi pareigą pareiškėjui sumokėti 77 777 Lt dydžio suteiktų paskolų palūkanas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip buvo paskaičiuota ši suma, o teismas neanalizavo paties finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo, t. y. nesiaiškino 77 777 Lt dydžio palūkanų pagrįstumo bei teisėtumo, už kokį laikotarpį jie buvo skaičiuojami, nuo kokių sumų. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko nevertintas šio finansinio reikalavimo dalies dydžio pagrįstumas, todėl dėl šio pažeidimo galėjo būti nepagrįstai patvirtintas 77 777 Lt dydžiu didesnis trečios eilės kreditoriaus E. V. finansinis reikalavimas. Taigi įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, reikalautinų papildomų įrodymų, paaiškinimų byla dalyje dėl ginčijamo 77 777 Lt finansinio reikalavimo turi būti nagrinėjama iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą dalyje dėl 77 777 Lt finansinio reikalavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl trečios eilės kreditoriaus E. V. 563 044,51 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo paliktina nepakeista, o 77 777 Lt finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 338 straipsnis).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl trečios eilės kreditoriaus E. V. (E. V.) 563 044,51 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo palikti nepakeistą.

36Pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl pareiškėjo E. V. (E. V.) 77 777 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo E. V. atsakovo bankroto byloje... 5. E. V. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė patvirtinti... 6. BUAB „Ąžuolo gilė“ administratorius UAB „TOP CONSULT“ su prašomu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo E. V.... 9. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. birželio 2 d., 2008 m.... 10. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo nurodymų, banko... 11. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais (kasos išlaidų orderių ir... 12. Kadangi UAB „Ąžuolo gilė“ grąžinimus atliko nuo 2008 m. liepos 9 d.... 13. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2008 m. birželio 6 d. iki 2009 m. rugsėjo... 14. Atsižvelgiant į tai, jog dalį paskolos E. V. susigrąžino nusiimdamas... 15. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Atskirajame skunde BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto administratorius UAB... 17. Atskirajame skunde pareiškėjas E. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 18. Atsiliepime į BUAB „Ąžuolo gilė“ bankroto administratorius UAB „TOP... 19. Atsiliepime į pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą BUAB „Ąžuolo gilė“... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis... 22. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 23. Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo... 24. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato,... 25. Teismų praktikoje, aiškinant ĮBĮ bei CPK normas dėl bankrutuojančios... 26. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad... 27. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo E. V. prašymą... 28. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo... 29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje... 30. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. birželio 6 d. - 2009 m.... 31. Konstatavus, kad UAB „Ąžuolo gilė“ turi pareigą grąžinti E. V. 563... 32. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad teismas, spręsdamas, jog... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 rugsėjo 29 d. nutarties dalį dėl trečios... 36. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl pareiškėjo E. V. (E. V.) 77...