Byla 2-15-443/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiaisiais asmenimis byloje esant VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui V. Z., ieškovo atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovui G. B., atsakovo G. B. atstovei Loretai Kraujutaitienei, atsakovui R. B., nedalyvaujant atsakovo R. B. atstovei advokato padėjėjai Viltei Marijai Kaminskaitei, trečiųjų asmenų VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. patikslintą ieškinį atsakovams G. B. ir R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiaisiais asmenimis byloje esant VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė, šalių paaiškinimai, atsiliepimų argumentai

3ieškovas 2015 m. gegužės 21 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 34-37), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.80, 138, 4.95, 6.145, 6.146, 6.237 str., prašo: 1. pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandorį, kurio pagrindu G. B., a/k ( - ), perleido nuosavybės teises R. B., a/k ( - ), į 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); 2. panaikinti teisinę registraciją į R. B., a/k ( - ), vardu registruotą 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), perleistą jam 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoriu G. B., a/k ( - ); 3. taikyti vienašališką restituciją ir atstatyti nuosavybės teises G. B., a/k ( - ), į 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); 4. pripažinti T. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 išrašą, bei 1994 m. gruodžio 15 d. T. žemės ūkio bendrovės komisijos perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiais; 5. panaikinti teisinę registraciją į G. B., a/k ( - ), vardu registruotą 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); 6. priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad ieškovas, būdamas pareiškęs ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl atsakovo be pagrindo įgyto turto išreikalavimo ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (1 t., b. l. 2-3 ir b. l. 60-63), laiko reikalingu patikslinti ieškinio reikalavimą, susijusį su ieškinio apimtimi. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjant šią civilinę bylą vadovautis reikėtų tik paskutiniu patikslintu ieškiniu.

5Ieškovas nurodė, kad 1995 m. vasario 3 d. įvyko Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) visuotinis-ataskaitinis susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta ieškovą atleisti iš bendrovės narių, o jam priklausantį pajų grąžinti natūra. 1997 m. gruodžio 30 d. įvyko pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendras susirinkimas (protokolas Nr. 3), kuriame dalyvavo visi minėti pajininkai, tai yra G. B., V. V., J. B., V. Z., M. Ž., M. J.. Šio susirinkimo metu buvo padalintas turtas tarp pajininkų grupės narių, atsižvelgiant į jų turėtus pajus. Pagal ieškovo turėtą pajų kiekį jam buvo paskirta 1/4 dalis arkinio sandėlio, esančio ( - ), taip pat garažo 1 boksas. Tačiau šiuo metu ieškovui paaiškėjo, kad aukščiau nurodytą jam priklausantį turtą – 1/4 dalį arkinio sandėlio, pasisavino atsakovas G. B., VĮ „Registrų centras“ 2012 m. sausio 17 d. jį visą užregistruodamas savo asmenine nuosavybe, turtui suteikiant unikalų Nr. 4400-1599-1543, adresu ( - ). Tai G. B. padarė remdamasis T. ŽŪB valdybos posėdžio, vykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 išrašu, bei 1994 m. gruodžio 15 d. T. ŽŪB komisijos perdavimo-priėmimu aktu. Dėl to, kad atsakovas G. B. neteisėtai užregistravo ieškovo turtą asmenine nuosavybe, ieškovas yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas, dėl ko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 91-2-00009-12, kuris nepagrįstai bei neteisėtai buvo nutrauktas, tačiau nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundus, Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi tyrimas buvo atnaujintas. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus eilę veiksmų, tame tarpe specialisto tyrimą dėl dokumentų, kurių pagrindu atsakovas G. B. įregistravo arkinį sandėlį, buvo nustatyta, kad šie dokumentai yra suklastoti. Tai yra, nors 1994 m. gruodžio 13 d. protokole Nr. 1 nurodyta, kad jis yra surašytas sekretoriaujančio asmens Z. L., tačiau rašysenos tyrimo metu buvo nustatyta, kad šis dokumentas nėra surašytas Z. L.. Analogiškai yra ir dėl 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-priėmimo akto, t.y. rašysenos tyrimas nustatė, kad jis nėra surašytas Z. L. Tai reiškia, kad dokumentai yra suklastoti, įrašant juose faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu neteisėtai buvo įteisinta turto nuosavybės teisė atsakovui G. B. Liudytoja Z. L. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog pasirašyti 1994 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktą jai davė atsakovas G. B. prieš 3-4 m. atvykęs į namus, nurodęs, jog minėtas dokumentas yra surašytas blogai, dėl ko jį reikėjo perrašyti, ką jis ir padarė, o Z. L. prašė tik pasirašyti. Koks tiksliau tai buvo dokumentas, Z. L. dėl prasto regėjimo nemačiusi, todėl dokumentą pasirašė neskaičiusi. Ieškovo teigimu, tokios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog nuosavybės teises į ginčo turtą atsakovas G. B. įgijo neteisėtai, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, dėl ko turto įregistravimo sandoris turi būti naikinamas.

6Ieškovui priklausančia arkinio sandėlio dalimi iki 2003 m. ieškovas buvo leidęs naudotis atsakovui G. B.. Tokia aplinkybės įrodo, kad jeigu atsakovas G. B. būtų buvęs teisėtas turto savininkas, jam nebūtų reikėję prašyti ieškovo sutikimo naudotis arkiniu sandėliu, o atsakovas būtų jį paprasčiausiai įregistravęs nuosavybe ir naudojęsis juo kaip savininkas.

7Kai ieškovui tapo žinoma, jog atsakovas G. B., suklastotų dokumentų pagrindu įregistravo nuosavybe ginčo turtą, tais pačiais metais – t. y. 2012 m., ieškovas kreipėsi į policijos įstaigą, dėl ko Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, t.y. dėl to, jog G. B., suklastodamas dokumentus įgijo nuosavybės teises į svetimą turtą. Tyrimo eigoje, siekdamas apsunkinti neteisėtos nuosavybės įgijimo panaikinimo procesą, atsakovas G. B. 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu minėtą arkinį sandėlį perleido savo sūnui – atsakovui R. B., kuris kaip dovaną gautą turtą 2013 m. kovo 8 d. įregistravo savo nuosavybe. Šis sandoris turi būti pripažintas niekiniu, kadangi juo buvo siekiama apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesą atsakovui G. B.. Lietuvos Respublikos CK 1. 80 str. l d. numato, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. To paties straipsnio 2 d. numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Lietuvos Respublikos CK 6.145 str. 1 d. nustato, kad „restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos". Kadangi šalys viena kitai grąžinti gali tai, ką yra gavusios natūra, atlyginti to vertę pinigais nėra tikslinga. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos CK 6.146 str., nustatantis, kad „restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims <...>".

8Ieškovo teigimu, atsakovas G. B. turtą, kurį vėliau dovanojimo būdu perleido savo sūnui R. B., įgijo neteisėtai, todėl iš neteisėto sandorio negali kilti teisėtos pasekmės, tai yra negali būti pripažintas teisėtu turto dovanojimo sandoris, kai pats pirminis turto įgijimas yra neteisėtas. Juo labiau, kad turtas buvo perleistas sūnui, gyvenančiam kartu su atsakovu G. B., kuris, be abejonės, žinojo apie vykstančius teisminius bei ikiteisminio tyrimo procesus, kas tik patvirtina dovanojimo sandorio neteisėtumą.

9Ieškovas ieškinį grindžia civilinėje byloje jo pateiktais įrodymais – dokumentais, jų kopijomis, liudytojų S. S., D. K., K. B., J. B., I. L., M. A. Ž., Z. M., E. J. parodymais, kurie, ieškovo įsitikinimu, patvirtina aplinkybę, jog Tvirbūtų ŽŪB negalėjo perleisti atsakovui G. B. viso arkinio sandėlio.

10Atsakovas G. B. nesutiko nei su pradiniu ieškiniu, nei su antrą kartą patikslintu ieškiniu ir pateiktame atsiliepime (2 t., b. l. 102-106) bei teismo posėdyje nurodė, kad nors ieškinys tikslinamas nebe pirmą kartą, tačiau jame gausu netikslumų ir klaidų, nors tiek ieškiniui, tiek patikslintam ieškiniui keliami tie patys bendrieji ir specialieji reikalavimai. Patikslintame ieškinyje turi būti nurodyti teisingi dalyvaujančių asmenų duomenys – vardai, pavardės, asmens kodai ir t.t., taip pat turi būti pasisakyta pozicija sprendimo už akių priėmimo atžvilgiu, dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Atsakovas mano, kad patikslinto ieškinio teikimas yra akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir sąmoningas atsakovų bylinėjimosi išlaidų didinimas, todėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas, kaip neatitinkantis CPK keliamų reikalavimų bei dėl bylos vilkinimo. Teismui nagrinėjant pateiktą patikslintą ieškinį, su jo reikalavimais nesutinka, nes patikslintas ieškinys yra nepagrįstas dėl toliau nurodomų motyvų.

11Atsakovas nurodo, kas pirmiausiai patikslintą ieškinį reiškiantis asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais galėtų kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo neteisingas faktines aplinkybes. 1994 m. gruodžio 13 d. vykusio T. ŽŪB valdybos posėdžio metu buvo svarstyta ir nutarta atiduoti pajaus sąskaita išeinant iš bendrovės G. B. arkinį sandėlį prie G. gamybinio centro, esančio G. kaime, kurio likutinė vertė 1250 Lt. Tuo pagrindu 1994 m. gruodžio 15 d. minėtas arkinis sandėlys prie Gerdžiūnų gamybinio centro, esantis G. kaime, perdavimo-perėmimo aktu ir buvo teisėtai perduotas G. B.. Šias aplinkybes patvirtina prie pirminio ieškinio pridėtos 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 1, ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo akto kopijos, kuriose aiškiai matoma, kad tai dokumentai iš T. Ū. B. šių dviejų dokumentų, kurie ne tik patvirtina įgytas nuosavybės teises, bet įrodo įvykusį sandorį, pagrindu G. B. VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre teisėtai įsiregistravo nuosavybės teises į arkinį sandėlį, esantį ( - ), jam suteiktas unikalus Nr. ( - ) (įrašas galioja nuo 2008-07-03). Būdamas pilnateisis minėto pastato-arkinio sandėlio savininkas, G. B. 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo šį pastatą-arkinį sandėlį savo sūnui R. B.. Tuo pagrindu, nuo 2013 m. kovo 8 d. VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registre galioja įrašas, jog pastatas-arkinis sandėlis, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), nuosavybes teisėmis priklauso R. B.. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimai dėl 1/4 dalies ginčo pastato-arkinio sandėlio yra nepagrįsti ir negalimi. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus, remiasi G. ŽŪB pajininkų grupės bendro susirinkimo protokolu Nr. 3.

12Atsakovas nurodo, kad atsakovas G. B. ne tik teisėtai 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 1, ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo akto pagrindu nuosavybėmis teisėmis įgijo visą pastatą-arkinį sandėlį, priklausantį T. ŽŪB, ir vėliau teisėtai šių dokumentų pagrindu atliko teisinę pastato registraciją, bet ir teisėtai jį 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo R. B.. Ieškovas jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes bei patvirtinančių, kad šis arkinis sandėlis priklausė ieškovui V. Z., nepateikė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad T. ŽŪB ir G. ŽŪB turėjo tą patį turtą, tai yra patikslintame ieškinyje minimą arkinį sandėlį. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartimi turtą R. B. dovanojo ne tik G. B., bet ir G. B., tačiau atitinkamuose ieškinio reikalavimuose nurodomas tik atsakovas G. B..

13Ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo reikalavimų bei nepatvirtina realiai esamos situacijos. Pirma, ieškovas nurodo, kad ginčo turtą – 1/4 dalį pastato – arkinio sandėlio įgijo 1997 m. gruodžio 30 d. įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendro susirinkimo metu, užfiksuojant tai protokolu Nr. 3. Tačiau ieškovo pateikta šio protokolo Nr. 3 kopija patvirtina, jog 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkime nutarta padalinti išvardintą turtą, tačiau nėra nurodyti jokie išvardinto turto identifikacijos duomenys, todėl nėra aišku, kokį būtent turtą nutarta padalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas siekia pripažinti negaliojančiais sandorius dėl viso arkinio sandėlio, kad tuo tarpu pagal pateiktus dokumentus jam neva priklauso tik 1/4 dalis minėtojo arkinio sandėlio. Be to, nors minėtame protokole nurodoma apie dalintiną turtą, tačiau jokių kitų įrodymų apie įvykusį sandorį, t y. apie tai, jog išvardinto turto padalijimas iš tikrųjų įvyko, ieškovas nepateikia. Taip pat atsakovas abejoja šios ieškovo pateiktos protokolo kopijos tikrumu, kadangi jam žinoma, jog įvykus minėtam 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkimui, protokolas nebuvo pasirašytas J. B. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašė teismą įpareigoti ieškovą pateikti minėto dokumento originalą, nors iki šios dienos ieškovas tokio ir nepateikė.

14Ieškovas teigia, kad 1994 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. 1 bei 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo aktas yra suklastoti, tačiau įrodymų apie klastojimą nepateikė. Vadovaujantis nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikiant teismui įrodymus. Ieškovas, siekdamas suklaidinti teismą, nurodo, kad Marijampolės AVPK pradėto ikiteisminio tyrimo metu atlikus eilę veiksmų, tame tarpe specialisto tyrimą dėl dokumentų, kurių pagrindu G. B. įregistravo arkinį sandėlį, buvo nustatyta, kad šie dokumentai yra suklastoti, Nors pagal įrodinėjimo taisykles būtent ieškovas privalo pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas siekdamas ekonomiško ir efektyvaus bylos išnagrinėjimo prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikia 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 1 1-2116(13) kopiją, kuria remiasi ieškovas, ir kurioje aiškiai matyti, jog visi tiriamieji dokumentai nebuvo pripažinti suklastotais. Minėtos išvados tiriamojoje dalyje aiškiai nurodoma, jog rašysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumai sudaro požymių visumą, „pakankamą tikėtinai išvadai, kad minėtų dokumentiį kopijose rankraštiniai įrašai yra parašyti ne I. L. Kategoriškai to teigti negalima, kadangi tirti pateiktos dokumentų kopijos". Tokia specialisto išvada ne tik kad nekategoriška, bet ir neįrodanti neabejotino dokumentų suklastojimo. Todėl ieškovo kategoriški teiginiai, kad arkinio sandėlio nuosavybės įgijimo dokumentai, kurių pagrindu G. B. neteisėtai įteisinta nuosavybės teisė, yra suklastoti, nurodant juose faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis, yra ne tik nepagrįsti, bet ir neatitinkantys faktinių aplinkybių.

15Ieškovas taip pat remiasi liudytojos Z. L. parodymais ikiteisminiame tyrime dėl priėmimo-perdavimo akto pasirašymo aplinkybių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tokia Z. L. atsakovui nėra žinoma ir minėto ikiteisminio tyrimo metu neliudijo. Tuo tarpu, minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 91-2-00009-12 metu liudytojos I. L. parodymuose yra esminių prieštaravimų, taip pat byloje nėra byloje duomenų, jog jie pripažinti nuosekliais ir patikimais.

16Ieškovas savo ieškinį grindžia visos eilės liudytojų parodymais, tačiau visi apklausti liudytojai patvirtino, kad po atitinkamai dokumentais yra jų parašai. Tik liudytojas J. B. dėl savo parašo 1997 m. gruodžio 30 d. protokole negalėjo nieko paaiškinti, nurodydamas, kad jo parašo ten nebuvo. Tai patvirtino ir liudytoja M. A. Ž. Tačiau teismui pateiktas dokumentas, kur J. B. parašas yra. J. B. parodė, kad ieškovas V. Z. daug vėliau kopiją protokolo Nr. 3 buvo pateikęs J. B., kad šis ją pasirašytų – liudytojas taip ir padarė, ir toks iš esmės suklastotas dokumentas buvo pateiktas teismui kaip įrodymas. Prašo CPK nustatyta tvarka pranešti prokurorui apie civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusią galimai nusikalstamą veiką.

17Atsakovas konstatuoja, kad liudytojų parodymai, kuriais remiasi ieškovas, iš esmės nebuvo aiškūs ir konkretūs – neaišku ar apie tuos pačius pastatus ėjo kalba, neaišku kur tie pastatai buvo tuo metu, nes nei dabartinių gatvių, nei pastatų numeracijos jų privatizavimo metu nebuvo.

18Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieškovas ginčo turtu neva buvo geranoriškai leidęs atsakovui naudotis tik iki 2003 m. sausio 1 d. Todėl nustačius, kad nuo tada ieškovas galimai turėjo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti neva jam priklausantį turtą, ieškovas pateikdamas ieškinį tik 2014 m. gegužės 30 d. praleido įstatymo nustatytą bendrąjį 10 m. ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo visas galimybes pateikti ieškinį per visą 10 m. laikotarpį, tačiau to nepadarė, turi būti pripažinta, jog ieškinys paduotas praleidžiant ieškinio senaties terminą.

19Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo pateikti įrodymai atsakovo G. B. laikytini nepagrindžiančiais ieškovo teiginių, o patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagristas bei pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Prašo priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20Atsakovas R. B. nesutiko nei su pradiniu ieškiniu, nei su antrą kartą patikslintu ieškiniu ir pateiktame atsiliepime (2 t., b. l. 97-100) bei teismo posėdyje (4 t., b. l. 19-25) nurodė iš esmės analogiškai atsakovui G. B.. Atsakovas R. B. pažymėjo, kad ieškovas 2015 m. gegužės 20 d. patikslintu ieškiniu keičia savo reikalavimą (dalyką), t.y. jį sumažina, nors jokių naujų faktinių aplinkybių, jokio naujo teisinio pagrindo nenurodo.

21Papildomai atsakovas R. B. paaiškino, kad ginčo arkinis sandėlys teisėtai priklausė jo tėvui G. B., kadangi jis turėjo nuosavybės dokumentus, daugybę metų valdė, naudojosi arkiniu sandėliu, jį tvarkė. Kadangi pats R. B. irgi yra ūkininkas, tėvas, siekdamas jam padėti vystyti veiklą, paremti jį, padovanojo sūnui minėtą arkinį sandėlį. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad minėtas arkinis sandėlys atsakovui R. B. buvo padovanotas siekiant apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesą G. B., tačiau tokių savo teiginių ieškovas niekais nepagrindžia. Be to, R. B. su tėvu G. B. kartu negyvena ir jokių vykusio ikiteisminio tyrimo proceso detalių nežinojo. Ieškovo nurodyto ikiteisminio tyrimo metu atsakovas R. B. niekad nebuvo pareigūnų iškviestas ar apklaustas kaip liudytojas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą nuginčyti 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandorį bei taikyti restituciją, privalo įrodyti šalių nesąžiningumą. Akivaizdu, kad ieškovas niekuo nepagrindė tokių savo reikalavimų, todėl 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoris neturi būti pripažinti negaliojančiu ir restitucija negali būti taikoma.

22Be to, ieškovas, atsakovo R. B. įsitikinimu, iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos nesugebėjo tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindo – iš esmės kartu remiamasi kaip daiktinių, taip prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdais, nors vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys pažeistų asmens teisių gynimo būdai. Atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieškovas taip ir neįrodė nei aplinkybės, jog turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į ginčo daiktą, nei aplinkybės, jog ginčo daiktą neteisėtai valdo atsakovai. Atsakovas, remdamasis trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į ieškinį konstatuoja, kad net ir tenkinus du kartus patikslintus ieškovo reikalavimus, jie nebūtų galimi įvykdyti dėl netinkamos reikalavimų formuluotės. Atsakovo R. B. įsitikinimu ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas – tai ir prašo teismo padaryti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23Trečiasis asmuo Valstybė įmonė „Registrų centras“ Marijampolės filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad susipažinęs su ieškovo V. Z. 2015 m. gegužės 20 d. patikslintu ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, paaiškina šias aplinkybes: ieškovas patikslinto ieškinio 1 p. išdėstytame reikalavime prašo „pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario dovanojimo sandorį, kurio pagrindu G. B., a. k. ( - ) perleido nuosavybės teises R. B., a. k. ( - ) į dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )“

24Trečiasis asmuo pažymi, kad sutinkamai su minėto sandorio nuostatomis, R. B. buvo perleistos asmeninės nuosavybės teise visas nekilnojamasis daiktas (un. Nr. ( - )), bet ne 1/4 šio daikto dalis. Todėl 1 p. reikalavimas tikslintinas, prašant, kad šis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ne visa apimtimi, bet tik iš dalies, t. y. dėl 1/4 dalies daikto. Ieškovas patikslinto ieškinio 4 p. išdėstytame reikalavime prašo „pripažinti T. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio 1994-12-13 protokolo Nr. 1 išrašą bei 1994-12-15 Tvirbūtų žemės ūkio bendrovės komisijos perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiais.“ Tai yra, šiame reikalavime suformuluotas prašymas pripažinti minėtus dokumentus negaliojančiais visa apimtimi. Tačiau patikslinto ieškinio 5 p. ieškovas prašo „panaikinti teisinę registraciją į G. B., a. k. ( - ), vardu įregistruotą 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. 4400-1599-1543, adresu ( - )“ Trečiasis asmuo mano, kad šie reikalavimai dėl minėtų dokumentų pripažinimo negaliojančiais visa apimtimi ir registracijos, atliktos jų (dokumentų) pagrindu, panaikinimo į 1/4 dalį pastato, yra prieštaraujantys vieni kitiems, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados ko konkrečiai prašo ieškovas įvardintuose reikalavimuose, t. y. apie ieškinio dalyką. Sutinkamai su išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad galimai teismui priėmus šiuos reikalavimus tenkinantį sprendimą, jį įvykdyti nebus galima, nurodo reikalavimus esant tikslintinus. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 53-54).

25Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą dar į pirminį ieškinį, nurodydama, jog neprieštarauja ieškovo ieškinyje išdėstytiems argumentams ir reikalavimams. Pažymi, jog pagal aktualius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, pastatas-arkinis sandėlys, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra laisvo valstybinio fondo žemėje, Gerdžiūnų kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane sklypo Nr. 45-1. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas G. B. 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartimi pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ), perleido R. B., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 str., R. B. turėtų būti į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu. Teismo prašo bylą nagrinėti ir priimti sprendimą savo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai (1 t., b. l. 31-32).

26Ieškinys atmestinas.

27

282. Faktinės aplinkybės

29Byloje pateiktas Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės visuotinio-ataskaitinio susirinkimo, įvykusio 1995 m. vasario 3 d. protokolo Nr. 1 kopija (1 t., b. l. 6-11), kuriame šalia kitų nutarta V. Z. ir G. B. išleisti iš bendrovės ir gražinti pajų natūra (1 t., b. l. 9).

30Iš Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 1995 m. vasario 3 d. protokolo Nr. 2 kopijos (1 t., b. l. 12-16) matyti, kad valdyboje svarstyta ir nutarta dėl V. Z. ir G. B. atleidimo iš bendrovės ir gražinimo pajaus natūra (1 t., b. l. 13).

31Iš Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 1995 m. vasario 22 d. protokolo Nr. 3 kopijos (1 t., b. l. 17-19) matyti, kad valdyboje svarstyta ir nutarta dėl išdavimo pajaus natūra ir turto paskirstymo grupei narių, tarp kurių buvo ir V. Z. bei G. B. (1 t., b. l. 18-19).

32Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. sausio 17 d. išrašas patvirtina, kad 2008 m. birželio 20 d. sudarytu įrašu, galiojančiu nuo 2008 m. liepos 3 d., nuosavybės teise G. B. 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 1 ir 2014 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įregistravo pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (1 t., b. l. 20-21).

33Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. birželio 19 d. išrašas patvirtina, kad nuo 2013 m. kovo 8 d. R. B. turi asmeninės nuosavybės teisę 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties, Nr. 1502, pagrindu į pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (1 t., b. l. 33-34).

34Iš pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendro 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkimo protokolo Nr. 3 kopijos (1 t., b. l. 22-23) matyti, kad nurodyta, jog susirinkime dalyvavo G. B., J. B., V. V., V. Z., M. Ž., M. J., jų visų parašai po protokolu yra, susirinkime vyko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkainavimas ir turto padalijimas tarp grupės narių.

35Iš pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendro 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkimo protokolo Nr. 3 kopijos, padarytos nuo teismo posėdyje atsakovo G. B. apžiūrai pateikto protokolo originalo (2 t., b. l. 123-124) matyti, kad nurodyta, jog susirinkime dalyvavo G. B., J. B., V. V., V. Z., M. Ž., M. J., jų visų parašai po protokolu, išskyrus J. B., yra, susirinkime vyko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkainavimas ir turto padalijimas tarp grupės narių.

36Išrašo iš T. ŽŪB valdybos posėdžio, įvykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1, kopija (1 t., b. l. 24) patvirtina, kad buvo svarstytas atsakovo G. B. prašymas dėl arkinio sandėlio prie G. gamybinio centro, esančio G. kaime, atidavimas pajaus sąskaita, išeinant iš bendrovės. Nutarta G. B. atiduoti pajaus sąskaita, išeinant iš bendrovės, nurodytą arkinį sandėlį, kurio likutinė vertė 1250 Lt. Protokolą pasirašė A. M. ir I. L.

371994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo akto kopija (1 t., b. l. 25) patvirtina, kad minėtas arkinis sandėlys prie G. gamybinio centro, esančio G. kaime, T. ŽŪB vadovo Z. M. perduotas sandėlį perėmusiam G. B., be pastarųjų dviejų asmenų aktą pasirašė perdavimo komisija Z. M., I. L. ir A. S..

38Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. rašto Nr. S-1978 (1 t., b. l. 49) matyti, kad K. seniūnijoje, G. kaime P. D. gatvės pavadinimas Lietuvos Respublikos Adresų registre neįregistruotas.

39Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. 11-2116 (13) kopijos (1 t., b. l. 82-84) rezoliucinės tyrimo dalies (išvados) matyti, jog „tikėtina, kad pateiktose tyrimui dokumentų kopijose: išraše iš T. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-priėmimo akte dėl arkinio sandėlio (2 lapai); išraše iš T. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-priėmimo akte dėl trašų sandėlio (2 lapai); išraše iš T. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 ir 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-priėmimo akte dėl šakniavaisių sandėlio (2 lapai), rankraštiniai įrašai parašyti vieno asmens, bet ne I. L.“ Taip pat pažymima, jog kategoriškai to teigti negalima, kadangi tirti pateiktos dokumentų kopijos.

40Iš Šakių rajono valdybos 1993 m. liepos 22 d. potvarkio Nr. 568-v ir priedo Nr. 20 (2 t., b. l. 7-8) matyti, kad Šakių rajone buvo patvirtintas likusio neprivatizuoto žemės ūkio įmonių turto sąrašas, kuriame yra K. apylinkės G. buvusi ŽŪĮ – nurodyta kiek valstybinio kapitalo likę G., T. ir M.

41Anstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015 m. balandžio 14 d. protokolo su priedais kopijoje (2 t., b. l. 9-24) užfiksuota atsakovo R. B. prašymu jo nuosavybės teise priklausančio ginčo arkinio sandėlio būklė iš išorės ir vidaus 2015 m. balandžio 13 d., nurodant, kad sandėlio langai apkalti stikloplastu, sienos apkaltos cinkuota skarda, įvažiavimas į sandėlį išklotas betoninėmis plokštėmis, atnaujintos (apkaltos skarda) sandėlio durys iš išorės ir iš vidaus, prie sandėlio įrengtas apšvietimas.

42Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪP Nr. 0132374 kopija (2 t., b. l. 25) patvirtina, kad atsakovas R. B. 2008 m. birželio 14 d. įregistravo ūkininko ūkį.

43Atsakovų pateikta fotonuotrauka (2 t., b. l. 127), kurioje be ginčo pastato kampo dar matyti netoliese esantis kitas panašus ūkinės paskirties statinys.

44Iš Z. M. socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr.0802648 kopijos (2 t., b. l. 128-131), matyti Z. M., apklausto byloje liudytoju darbinės veiklos įrašai vietoje T. valstybinio akcinio ūkio įsteigtoje T.ŽŪB, G. ŽŪB.

  1. Liudytojų parodymai teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d.

    45

46posėdžiuose

47L. S. S., buvęs M. ŽŪB vadovas parodė (nuo garso įrašo 22 minutės): M. ŽŪB <...> gavo, turbūt, jeigu apie tą arkinį kur čia kalbam, arkinio dalį <...> praktiškai gal vienas buvo [arkinis sandėlis], vienas buvo kaip šitas, sakykim, kitas buvo kaip dirbtuvių tęsinys, kaip tuo metu, sakykim nebuvo gatvės, numeriai, ar kažko, dabar sakykim, dabar ta gatvė M. gatvė, o tuo metu tai buvo G. kaimas ir gatvės nebuvo <...> N. gatvė 4, – tas adresas nieko nesako <...> Ieškovo atstovui paklausus, ar tas adresas M. 4, liudytojas S. S. atsakė, kad ne, jis įvardijo, kad tai yra M. gatvė ta kryptim, šiandien dienai, o apie numerius nepasakytų, kadangi ten tie numeriai ir nesuteikti, gal jie suteikti kažkur, bet fiziškai nėra iškabinta <...>

48Ieškovo atstovui paklausus, ar liudytojas žino tą arkinį sandėlį dėl kurio šiai dienai ginčijasi B. ir Z., liudytojas atsakė įsivaizduojąs apie ką kalbama.

49Ieškovo atstovui paklausus, ar tą sandėlį šiai dienai valdo G. B., atsakė, kad tai tikriausiai, taip supranta.

50Kalbėdamas apie morkų bendrovės turėto arkinio sandėlio dalį liudytojas S. S. negalėjo pasakyti, kada ir kokiems asmenims ši sandėlio dalis buvo perleista.

51Atsakovo G. B. atstovei paklausus, kas liudytojui žinoma, kokie pastatai priklauso V. Z., iš kokių bendrovių, iš kur ir ką yra valdęs, koks jo statusas, liudytojas atsakė, kad kažkada tai buvo grupė, tai ten buvę ir V. Z., ir G. B., tai jie kūrėsi tam arkiniam, detalių neprisimena.

52Paklaustas apie pajininkų grupę, kurie išėjo geranoriškai ūkininkauti, bendravo, dirbo, kuriais metais tai buvo, liudytojas atsakė „nepasakysiąs to... kai pradėjo dalytis bendrovės, tai buvo gal 1994 m., gal 1993 m., gal 1995 m., šitas laikotarpis.“ Paklaustas kaip ten sprendėsi klausimai, atsakė nežinąs, nedalyvavęs šituose dalykuose. Paklaustas, ar nors vienas iš pastatų buvo inventorizuotas, nurodė manąs, kad ne. Paklaustas, ar yra nuo to laikotarpio, kai rašyti protokolai, nugriautų pastatų, atsakė – taip, manąs, kad taip.

53Liudytojas D. K., buvęs L. ŽŪB vadovas 1992-1994 m., t.y. iki bendrovės iširimo, bet bendrovės turto dalybose nedalyvavęs, kadangi atsisakęs ir buvo išrinktas kitas asmuo, parodė (nuo garso įrašo 53 minutės): paklaustas ar 1992 m. bendrovė susikurdama gavo kokio nors turto, atsakė taip, jie dalinosi turtą.

54Ieškovo atstovui net nebaigus klausimo, ar bendrovė susikurdama gavo arkinio sandėlio, šiuo metu esančio adresu....(56 minutė įrašo), liudytojas atsakė, kad taip, gavo, gavo, jis žino. Teisėjui paklausus, ar liudytojui viskas taip aišku, apie kurį čia sandėlį eina kalba, liudytojas atsakė: apie visus sandėlius eina, visų sandėlių jie gavo proporcingai (vėliau ieškovo atstovas menamai nurodė, apie kurį tiksliai sandėlį eina kalba). Tokie liudytojo D. K. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, galimybės jais vadovautis, rodo išankstines liudytojo suformuotas nuostatas ir parengtus galimus atsakymus.

55Liudytojo D. K. parodymai prieštaringi ir dalyje, kai liudytojas parodė nežinąs, kas disponuoja šiuo metu, sakė, kad nežino, nedomėjo, dirba visai kitame rajono krašte (įrašo 57 min.), o po to pasakė, kad pravažiuoja kas dieną – rytą ir vakarą, žino kaip atrodo, kad nepasikeitė iš išorės (įrašo 1 val. 04 min.).

56Paklaustas, ar 1994 m. gruodžio 13-15 d. L. ŽŪB dar disponavo to arkinio sandėlio, šiuo metu esančio adresu N. g. 4, kažkuria dalim, atsakė bijąs pasakyti, nepasakysiąs, neprisimenąs.

57Liudytojas paklaustas, ar bendrovės turtas buvo dalijamas tik bendrovės nariams už pajus, ar galėjo būt perleistas kažkam, kitai bendrovei pvz., atsakė, jog kaip dalinosi, jis nedalyvavo dalybose, jau paskui kai išsidalinėjo turtą, buvo išrinktas kitas žmogus, kuris tą bendrovę dalino, a/a A. B. dalino bendrovę, a/a Stankaitienė.

58Paklaustas kaip liudytojas atsiėmė pajų, nurodė: pinigine išraiška. Paklaustas, ar būtina buvo atsiimti pajų turtu, atsakė, jog ne, kas kaip norėjo. Paklaustas apie arkinį sandėlį, kaip L. bendrovė juo naudojosi, kur tas arkinis sandėlis buvo, atsakė, jog tas arkinis sandėlis buvo G., sakykim, kaip čia buvo pasakyta, N. g. 4.

59Teisėjo paklaustas, ar čia tas pats pastatas, kur liudytojas sakė, antras pastatas po dešine, atsakė, jog ne, pirmas, pirmas; nurodžius, kad anksčiau sakė antras, atsakė, jog ne, tai pirmas pastatas yra gyvenamas namas, antras pastatas yra sandėlis, po to parodė, kad tai yra pirmas iš dviejų arkinių sandėlių esančių toje gatvėje. Liudytojas tvirtino kad sandėlio dalis buvo L. ŽŪB nuosavybė, buvo inventorizuota. Tačiau paklaustas, kaip L. ŽŪB buvo įteisinusi, apiforminusi, nuosavybę į arkinio sandėlio dalį, ar tai tikrai buvo dokumentaliai padaryta, atsakė, jog bijo pasakyt, neatsimena, per daug metų praėję. Liudytojas taip pat parodė, jog kai išėjo, taip ir paliko bendrovę, kaip sprendėsi klausimas, kam atiteko ta nuosavybė, kas ją nusipirko, tikrai nežino.

60Akivaizdu, jog liudytojas D. K. apie arkinio sandėlio adresą pripažino sužinojęs tik kai jis buvo pasakytas teisme, tokio adreso pats nežinojo, kaip ir nežinojo, kokioje gatvėje buvo arkinis sandėlis, kai jis L.bendrovei priklausė.

61Liudytojas K. B., buvęs G. ŽŪB vadovas laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1998 m., parodė (garso įrašas nuo 1 val. 14 min.): buvo du arkiniai sandėliai, skirti žemės ūkio technikai laikyti, vienas sandėlys, kada skirstėsi, atiteko pilnumoje G. ŽŪB prie dirbtuvių, kur buvo prijungtas, kitas buvo padalintas į keturias dalis, abu tie sandėliai G. kaime. Arkiniai sandėliai dabar turėtų būt P. D. g. Paklaustas, ar žinoma, kada iš bendrovės išėjo Z., B., V., Ž., J., liudytojas atsakė, jog 1993 m. - 1994 m. Koks turtas jiems perduotas už pajus buvo – neprisimena.

62Teismas pašalino ieškovo atstovo klausimą kaip menamą, ar gal liudytojas prisimena ar išėjusiai iš bendrovės asmenų grupei, kurių tarpe buvo Z., B., Ž., buvo perduota 1/4 dalis arkinio sandėlio (1 val. 23 min.).

63Paklaustas, ar turtas buvo dalintas už pajus, atsakė teigiamai, o koks turtas buvo perduotas išėjusiems iš bendrovės – nurodė, jog neprisimena, tik paaiškino, kad arkiniai sandėliai buvo, vienas priklausė pilnumoj G. bendrovei, o kito tik dalis, negali pasakyt kokio dydžio dalis, bet negalėjo būt lygios. O viena ta dalis buvo atiduota tai grupei išėjusių asmenų iš bendrovės – Z., B., Ž. ir kt. O kitas sandėlys visas buvo dalijamas pagal pajus, šitą valdo V. Z., gal ir G. B. priklauso kokia dalis. O to sandėlio, kurio atiduota buvo dalis išėjusiai grupei, valdo G. B. visą dabar. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar bendrovės turtas buvo inventorizuotas, ar turtas buvo identifikuotas. Paklaustas, kaip žinojo kam ir kas priklausė, atsakė, jog tai buvo protokoluose įvardyta, bet identifikacijos nepasakys ar buvo, reikia kelt archyvą. Paklaustas, ką gali pasakyt apie G. kaime, N. gatvėje esančius pastatus, kur tokia gatvė yra, atsakė, jog pagal liudytoją tai ten turėtų būti P. D. gatvė, o N. gatvė ten neturėtų liesti.

64Liudytojas K. B. paklaustas, ko turėtų būt toje gatvėje P. D., nurodė, jog stovi šitas arkinis sandėlis, dėl kurio čia viskas vyksta, stovi kitas dirbtuvės, kitas arkinis sandėlis, grūdų sandėlis, lentpjūvė, tai jau ten tikrai P. D. g. Niekas nepasakys, kad ten N. gatvė, nes ten keli šimtai metrų. Pagal liudytoją K. B. arkiniai sandėliai stovi P. D. gatvėje. Pasiteiravus, kodėl kategoriškai nurodė, kad „dėl to sandėlio" vyksta ginčas, kodėl taip kategoriškai teigia ir žino dėl kurio sandėlio vyksta ginčas, atsakė, jog čia visas kaimas taip kalba. Paklaustas ar turi suformuotą nuomonę atsakė: tiesiogiai pasakius tai taip. Nurodė, kad nebuvo valstybinio kapitalo bendrovėje likę (neišpirkto turto).

65Liudytojas J. B., nurodęs, kad atstovauja E. bendrovei, o po to – kad buvo G. ŽŪB narys, parodė (garso įrašas nuo 1 val. 38 min.): kuriais metais išstojo iš bendrovės kai likvidavosi, neatsimena. Ar vienas išėjo ar su grupe asmenų, atsakė, jog tąsyk visi skirstėsi. Išeidamas gavo kamazą, garažą 1 boksą. Paklaustas, ar pajininkų grupė išėjo, ar visa bendrovė ardėsi kai išėjo jis, atsakė, jog visa bendrovė ardėsi.

66Teismas pašalino klausimą liudytojui kaip menamą, ar yra sudaręs kokį nors susitarimą su buvusiais bendrovės nariais, t.y. B., V., Z., Ž., J. dėl turto, kurį gavo iš bendrovės už pajus išeidamas, t.y. dėl susitarimo su pajininkų grupe, išeinant iš bendrovės.

67Paklaustas, ar dėl turto, kurį gavo išeidamas iš bendrovės, rašėsi kokį priėmimo- perdavimo aktą, atsakė, jog kai kamazą ir garažą gavo tai rašėsi, ne jis surašė, gal G. B. rašė, gal kiti rašė, neatsimena.

68Paklaustas, ar kas nors kada nors prašė jo ant kur nors pasirašyt, atsakė, jog tąsyk V. Z. sakė, kad pas G. B. nėra parašo, tai liudytojas J. B. ir pasirašė dėl to garažo, bet nežino koks dokumentas buvo, kokia data buvo, tik paprašė ir pasirašė, nežino ant ko pasirašė. Paaiškino, kad tą dokumentą pasirašė prieš gal tris metus, prieš kelis metus.

69Paklausus, ką aiškino V. Z., kai prašė pasirašyt, atsakė, jog sakė, kad ir liudytojui priklauso, tai šis ir pasirašė, paaiškino, kad jau prieš pasirašymą turėjo garažą. Liudytojas nesidomėjo, ką kiti ten gauna, tik žinojo, kad pats garažą gauna.

70Dėl turto, kuris atiteko V. Z. išėjus iš bendrovės, pasakė, kad atiteko arkinio sandėlio gabalas, jis buvo keliems, kiek atsimena, arkinis ir garažas; o paklaustas, kur tas arkinis sandėlis buvo, kur atiteko V. Z., paaiškino, kad centre, Gerdžiūnuose, prie dirbtuvių. Gatvių nežinojo, nurodė, jog prieš S. S. dirbtuvių. Prie arkinio sandėlio E. J. matė, o V. Z. nėra matęs. Liudytojas J. B. parodė, kad arkinis sandėlys keliems priklausė, o galutinai dabar G. B. priklauso, nes naudojasi, nes technika stovi; paaiškino, kad iš išorės sandėlys tvarkytas, matė, kad G. B. tvarkė arkinį sandėlį, matė kad dirbo vyrai.

71Liudytoja I. L., buvusi T. ŽŪB vadovė 1991 m., parodė (garso įrašas nuo 1 val. 57 min.): neatsimena kokį bendrovė turtą gavo susikuriant, nežino, nes nedirbo tuo metu. Metų jokių metų neatsimena.

72Teismas pašalino ieškovo atstovo klausimus kaip menamus, ar gavo sandėlius, kur liudytoja atsakė, kad gavo, ir ar gavo arkinius sandėlius, liudytoja atsakė, jog gavo. Liudytoja iš pradžių nurodžiusi, kad nežinojo nieko apie turtą, neatsiminė, po to teikė atitinkamus atsakymus į menamus klausimus apie turtą.

73Liudytoja I. L. paklausta, ar ji surašė 1994 m. gruodžio 13 d. protokolą ir 1994 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktą, nurodė, kad ne ji surašė. Pagal bendrą tvarką turėtų surašyti sekretoriaujantis asmuo protokolą, tačiau patvirtino, kad protokole jos parašas, bet turbūt tarp dokumentų buvo įdėtas, nes negalėjo ji pasirašyti. Paklausta, tai ar buvo įdėta, atsakė, kad galėjo būti tarp dokumentų padėtas lapas – taip turėjusi pasirašyti. Paklausta kaip vis dėlto atsirado jos parašas, pasakė, kad taip ir atsirado – apgaulingai, apgauta buvo, jeigu tarp dokumentų buvo, tai vertė ir neskaičiusi pasirašė. Bet aplinkybių tikslių kaip jai buvo paduota pasirašyt nežino, tiktais taip pati galvoja, kad negalėjo šitaip pasirašyt ant šitokių dokumentų, lentelių. Apie tai kaip kiti pasirašę ant dokumento, negalėjo paaiškinti. Tokių dokumentų negalėjo būt, nes buvo specialūs aktai pirkimo-pardavimo. Dėl neišpirkto turto nežinojo, lyg ir negalėjo jo būti. Parodė, kad ne iš pat pradžių buvo ŽŪB vadovė. 1994 m. ar buvo vadovė – neatsimena.

74Liudytojas A. M. parodė (garso įrašas nuo 2 val. 08 min.): privatizavimo ŽŪB turto procese nedalyvavo, paaiškino, kad jokio ryšio su T. ŽŪB neturi, nedalyvavo jokiame susirinkime T. Ū. P., kad daug ko neprisimena, susirinkimuose nebuvo. Parodžius liudytojui 1994 m. gruodžio 13 d. protokolą, patvirtino, kad parašas jo. Kaip buvo surašomas protokolas – neatsimena, kas rašė – nežino. Nežino apie bendroves, apie turtą neatsimena, vadovas nebuvo, tik pajininkas buvo, bet apie turtą savo irgi nežino, neatsimena.

75Liudytoja A. S., T. ŽŪB narė buvusi prieš 20 metų, parodė (garso įrašas nuo 2 val. 14 min.): neprisimena tiksliai, seniai viskas buvo. Dėl turto kurį gavo iš G. ŽŪ įmonės, pasakė, kad buvo nekilnojamojo turto, buvo ir fermos, ir sandėliai.

76Ar buvo arkiniai sandėliai – nežino. Paaiškino, kad gavo bendrovės tik ketvirtą dalį, kartu su kitomis bendrovėmis, gal ir nevienodos dalys buvo. Paklausta, ar prisimena, ar dalyvavo 1994 m. gruodžio 13 d. posėdyje, atsakė, kad dalyvavo, paaiškino, kad buvo skola bendrovėj, tai išpardavė turtą, pirmininkavo I. L., buvo A. M., ji sekretoriavo, aukcione dalyvavo, tai tiksliai neprisimena dėl valdybos posėdžio, bet gali būt kad dalyvavo.

77Liudytojai parodžius 1994 m. gruodžio 13 d. protokolą ir 1994 m. gruodžio 15 d. aktą, paaiškino, kad neatsimena, gal ir dalyvavo, parašas tai tikrai jos.

78Paklausimą, ar turtas buvo parduodamas už pajus ar aukcione, teismas pašalino, nes liudytoja buvo atsakiusi, kad neprisimena.

79L. M. A. Ž., G. ŽŪB pajininke ir narė, parodė (garso įrašas nuo 2 val. 23 min.): neprisimena, kuriais metais išstojusi iš bendrovės. Paklausta, kaip sprendė turto klausimą, paaiškino, kad atsiimant turtą nedalyvavo, teko kažkas ir jai, cisterna, boksas. Paklausta, kaip buvo nuspręsta, kokia forma, pasakė, pagal pajus, tik tų išėjusių žmonių grupės buvo susirinkimas, kas dalyvavo –neatsimena. G. B. buvo faktinis lyderis. Paaiškino, kad nežino, kas V. Z., G. B. atiteko. Paaiškino, kad pasirašė vieną dokumentą, bet neatsimena kokį. Liudytoja išsiėmė turėtą 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopiją, kuri be J. B. parašo, parodė, kad tai apie šitą dokumentą ji kalbėjo, pasirašė šitą, po tų visų skirstymų, neatsimena tiksliai kada pasirašė. Paklausta, ar realiai gavo tuos daiktus, kurie jai paskirti buvo, pasakė, kad realiai negavo tų daiktų. Paklausta, ar tai buvo pradinis dokumentas, ar juo po to ir vadovavosi, liudytoja atsakė, kad niekuo nesivadovavo, nelabai jai ir buvo leista naudotis, spynos atsirado ant durų, ant „boksų“ garažų atsirado spynos, ir „karuselės“. Paklausta, ar bandė susigrąžint jai priklausantį turtą atsakė, kad nebandė.

80L. Z. M., T. ŽŪB vadovas nuo jos įsikūrimo, parodė (garso įrašas nuo 2 val. 33 min.): susikūrus T. ŽŪB ji paveldėjo sandėlius, daržines, turtas buvo padalytas ant keturių bendrovių, bet koks turtas buvo padalintas į keturias dalis. Paaiškino, kad buvo ir arkinio sandėlio dalis, tas sandėlis dar yra, stovi G. kaime, E. kaime, ne, G. kaime, lyg P. D. gatvėje. Paaiškino, kad nežino, kas naudojasi šiuo metu tuo sandėliu – ar G. B., ar V. Z.. Liudytojas 1994 m. gruodžio 15 d. buvo jau atleistas iš bendrovės vadovo pareigų. Paklaustas, ar galėjo 1994 m. gruodžio 13 d. ar 1994 m. gruodžio 15 d. pasirašyti dokumentus kaip bendrovės vadovas, paaiškino, kad pasirašyti pasirašinėjo, bet vadovu jau nebuvo. Liudytojas pasirašė ant tų lapų, bet kas ten buvo daryta, jis nežino. Paaiškino, jog jam buvo pasakyta, kad bus griaunama, kai ta bendrovė sudegė, bus valomi pastatai, reikės ten valymą daryt, sako, gali reikėti tokią komisiją surašyti, kai liudytojas buvo buvęs ŽŪB pirmininkas. Paaiškino, kad G. B. iniciatyva čia buvo daroma. Paklaustas ar prisimena, kad jam pirmininkaujant T. ŽŪB G. B. teikė prašymą jam perleist arkinį sandėlį, paaiškino, kad neprisimena. Paaiškino, kad kai G. B. pateikė dokumentą pasirašyti, jis neskaitė, bet neatsimena kurie metai buvo. Paklaustas, ar parašas ant priėmimo-perdavimo akto jo, pasakė, kad jo parašas, niekas nevertė jo pasirašyti. Paaiškino, kad vienu metu rašėsi ant dviejų dokumentų, apie 1996-1997 metus. Iš bendrovės išėjo, nes jį atleido po gaisro, ir jis pats jau nenorėjo būt vadovu. Buvo visuotinis susirinkimas kai jį atleido, bet likviduojant T. ŽŪB turtą nedalyvavo. Kiek turto V. Z. gavo, tikrai nieko nežino. Be to, apie bendrovės nekilnojamą turtą paaiškino, kad vienas yra jau sudegintas, kiti yra išlikę, kiti atstatyti ūkininkauja, sandėliai yra išlikę, dirbtuvės mechaninės stovi. Kada įvyko dalinimas, kada konkrečiai buvo nuspręsta kam ko padalinti, paaiškino, kad jau buvo aukcionai, visi turtai buvo nupirkti per aukcionus. Paaiškino, kad buvo daug neišpirkta turto T. ŽŪB.

81Liudytojas E. J. 2015 m. rugsėjo 18 d. posėdyje parodė, kad pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendrame 1997 m. gruodžio 30 d. susirinkime dalyvavo jis už savo motiną M. J.. Po protokolu yra jo parašas ties motinos pavarde. Liudytojas parodė, kad turėjęs įgaliojimą atstovauti ir pasirašyti susirinkime už motiną, tačiau tokio įgaliojimo pateikti teismui dabar jau negali. Tame susirinkime vyko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkainavimas ir turto padalijimas tarp grupės narių.

824. Dėl senaties termino

83Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (Lietuvos Respublikos CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010).

84Nagrinėjamoje byloje atsakovas G. B. prašo taikyti ieškinio senaties terminą nurodydamas, kad pats ieškovas V. Z. ieškinyje teigia, jog atsakovas G. B. leido jam naudotis dalimi ginčo arkinio sandėlio. Vadinasi, atsakovo G. B. tvirtinimu, ieškovas naudojęsis 1/4 dalimi arkinio sandėlio bei garažu 1 boksu, kuriais neva buvo geranoriškai leidęs ieškovui naudotis atsakovas tik iki 2003 m. sausio 1 d. – nustačius, kad nuo tada ieškovas galimai turėjo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti neva jam priklausantį turtą, ieškovas pateikdamas ieškinį tik 2014 m. gegužės 30 d., praleido įstatymo nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo visas galimybes pateikti ieškinį per visą 10 metų laikotarpį, tačiau to nepadarė, turi būti pripažinta, jog ieškinys paduotas praleidžiant ieškinio senaties terminą.

85Tačiau teismas vertina, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo pateiktas žinias apie ginčo pastato įregistravimo sužinojimo laiką, tai yra pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. birželio 20 d. sudarytą įrašą, galiojantį nuo 2008 m. liepos 3 d., kada nuosavybės teise G. B. 1994 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 1 ir 2014 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu įregistravo pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (1 t., b. l. 20-21). Kadangi paskutiniu patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti ginčo pastatų dovanojimo sandorį negaliojančiu ir taikyti atitinkamas pasekmes, šiuo atveju aktuali Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija, jog nuo 2013 m. kovo 8 d. R. B. turi asmeninės nuosavybės teisę 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties, Nr. 1502, pagrindu į pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. 4400-1599-1543, adresu ( - ) (1 t., b. l. 33-34).

86Nesant byloje kitų duomenų, teismas vertina, jog šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas apie jo galimai pažeistas savo teises sužinojo jo nurodomu laiku ir aplinkybėmis, tai yra, kai ieškovui tapo žinoma, jog atsakovas G. B., jo įsitikinimu, suklastotų dokumentų pagrindu įregistravo nuosavybe ginčo turtą. Ieškovas nurodo, jog sužinojęs tokią aplinkybę 2012 m. ir iš karto kreipęsis į policijos įstaigą, dėl ko Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo – dėl to, jog G. B., suklastodamas dokumentus, įgijo nuosavybės teises į svetimą turtą. Teismas vertina, kad byloje nebūtini papildomi duomenys kaip rašytiniai įrodymai dėl akivaizdaus ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykimo fakto, – teisėjas A. Rauktys, atlikdamas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas šiame ikiteisminiame tyrime yra atlikęs tam tikrus procesinius veiksmus, jie buvo deklaruoti šios civilinės bylos nagrinėjimo metu bei įvertinti teisėjo galimo šališkumo aspektu kaip nešališki, nagrinėjant nevienkartinį atsakovo G. B. reikšto teisėjo nušailinimo klausimą, taip pat ieškovo atstovas teikė iš minėto ikiteisminio tyrimo įrodomąją medžiagą kaip rašytinius įrodymus. Tad ieškinys ir vėliau sekę patikslinti ieškiniai pateikti nepažeidžiant 10 metų senaties termino.

87

885. Dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo nestabdymo

89Ieškovui kreipusis į policijos įstaigą 2012 m., Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo – dėl to, jog atsakovas G. B., suklastodamas dokumentus, įgijo nuosavybės teises į svetimą turtą. Teismas vertina esant reikalingu pasisakyti dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo nestabdymo sąryšyje su vykdomu ikiteisminiu tyrimu.

90Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Šis sąrašas neišsamus, Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina. Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (Lietuvos Respublikos CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs, išsamūs ir pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008 išaiškino, jog aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negalėtų operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo.

92Šiuo atveju teismas pažymi, jog šalys turėjo galimybę ir naudojosi ja teikti minėtame nebaigtame ikiteisminiame tyrime atliktais ir gautais, civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes galinčiais patvirtinti ar paneigti rašytiniais įrodymais (dokumentų kopijomis). Šalys nesikreipė į teismą su prašymu dėl šios civilinės bylos sustabdymo minėtu pagrindu, teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtinai turi būti nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu ir negali būti ištirtos nagrinėjant šią bylą civilinio proceso tvarka, todėl teismas konstatuoja, jog bylos sustabdymas šiuo pagrindu būtų buvęs netinkamas Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymas.

93Dėl privalomojo bylos stabdymo klausimas teismui nebuvo iškilęs, kadangi nenustatyta nei vieno Lietuvos Respublikos CPK 163 str. numatyto tam pagrindo.

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

94Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog jam priklausantį turtą – 1/4 dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kuriuos įgijo 1997 m. gruodžio 30 d. įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendro susirinkimo metu, neteisėtai pasisavino atsakovas G. B., vėliau kaip savo asmeninę nuosavybę užregistravęs minėtą turtą VĮ „Registrų centras“. Atsakovas G. B. 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu jį perleido savo sūnui – atsakovui R. B.. Ieškovas nurodo, kad dokumentai, kurių pagrindu atsakovas asmenine nuosavybe užregistravo pastatą- arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), yra suklastoti, o 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoriu buvo siekiama tik apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesą atsakovui G. B..

95Ieškovas 2015 m. gegužės 21 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 34-37), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.80, 138, 4.95, 6.145, 6.146, 6.237 str., prašo: 1. pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandorį, kurio pagrindu G. B., a/k ( - ) perleido nuosavybės teises R. B., a/k ( - ) į 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).; 2. panaikinti teisinę registraciją į R. B., a/k ( - ) vardu registruotą 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), perleistą jam 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoriu G. B., a/k 361070602583; 3. taikyti vienašališką restituciją ir atstatyti nuosavybės teises G. B., a/k ( - ) į 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); 4. pripažinti T. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, vykusio 1994 m. gruodžio 13 d., protokolo Nr. 1 išrašą, bei 1994 m. gruodžio 15 d. T. žemės ūkio bendrovės komisijos perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiais; 5. panaikinti teisinę registraciją į G. B., a/k ( - ) vardu registruotą 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); 6. priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

966.1. Dėl patikslinto ieškinio pagrindo

97Proceso dispozityviškumo principas (Lietuvos Respublikos CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. Lietuvos Respublikos CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) – ieškovas turi aiškiai įvardinti savo prašymus, kartu nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą jo teisę.

98Ieškovo pirminis ieškinys (1 t., b. l. 2-3) buvo pareikštas dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, o antrą kartą patikslintas ieškinys (2 t., b. l. 34-37) – dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tačiau patikslinto ieškinio rezoliucinę dalį ieškovas grindė tiek Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos normomis dėl daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo, tiek Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos normomis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad vadovautis reikėtų tik patikslintu ieškiniu, todėl iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos liko neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas siekė pagrįsti savo ieškinį.

99Kaip teisės teorijoje, taip ir praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 4.95-4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens, reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas prievolių teisės normomis (Lietuvos Respublikos CK 6.145-6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95-1.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2011; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. Š. v. antstolė L. U. D., J. B., kt., bylos Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu.

100Nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo dovanojimo sandorio, kuriuo atsakovui R. B. buvo perleistas arkinis sandėlis, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), šalis, todėl siekdamas susigrąžinti reikalaujamą kaip jam priklausančią 1/4 dalį ginčo arkinio sandėlio, ieškovas turėjo savo ieškinį įrodinėti pagal vindikacijos taisykles.

1016.2. Dėl patikslinto ieškinio nepagrįstumo

102Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t.y. toks ieškinys reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t.y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutarti priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr.3K-3-44/2009; ir kt.).

103Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra aiškiai nurodęs, jog reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog ieškovas: turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „DGD" v. BAB „Properta", bylos Nr. 3K-3-452/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

104Atsižvelgus į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ieškovas V. Z., siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieškinio reikalavimus, pirmiausia privalėjo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą, šiuo atveju į 1/4 dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama gražinti daiktą, ir tokią teisę turi ieškinio pareiškimo momentu. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai, liudytojų parodymai, nepagrindžia tokių aplinkybių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog ieškovas buvo įsigijęs 1/4 dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir kad būtent šio arkinio sandėlio 1/4 dalis jam buvo perduota.

105Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 1/4 dalį pastato-arkinio sandėlio įgijo 1997 m. gruodžio 30 d. įvykusio pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus priklausantį turtą, bendro susirinkimo metu, užfiksuojant tai protokolu Nr. 3. Ieškovas šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopiją. Tačiau šioje kopijoje nėra nurodyti jokie išvardinto turto identifikacijos duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie turto požymius, jo buvimo vietą – neaišku kokį turtą buvo nutarta padalinti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog 1/4 dalis arkinio sandėlio, ieškovui V. Z. turėjusi atitekti pagal 1997 m. gruodžio 30 d. protokolą Nr. 3, iš tiesų yra 1/4 dalis arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pagal 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartį priklausančio atsakovui R. B..

106Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovo pateikta 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopija negali būti pripažinta įrodymu (Lietuvos Respublikos CPK 184 str. 2 d.) šioje byloje, nes atsakovui G. B. teismo apžiūrai pateikus originalų 1997 m. gruodžio 30 d. protokolą Nr. 3 (2 t., b. l. 123-124) buvo nustatyta, jog šis protokolas nebuvo pasirašytas J. B., o 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino: „<...> iš esmės tuo metu, kada buvo pasirašomas šis protokolas Nr. 3, 1997 m. gruodžio 30 d., paties J. B. nebuvo, V. Z. ieškovui buvo pateiktas, buvo padaryta kopija su parašais tų asmenų, kurie dalyvavo, ir pats V. Z. vėliau ant savo turėtos kopijos paėmė J. B. parašą <...>". Tokias 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopijos pasirašymo aplinkybes 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje patvirtino ir pats liudytojas J. B., paaiškindamas, kad „<...> tąsyk sakė, kad pas G. B. nėra parašo, V. Z. sakė, tai ir pasirašė, dėl to garažo, bet nežino koks dokumentas buvo, kokia data buvo, tik paprašė ir dėl to pasirašė, nežino ant ko pasirašė bei paaiškino, kad tą dokumentą pasirašė prieš gal tris metus, prieš kelis metus<...>". Akivaizdu, kad toks ieškovo pateiktas įrodymas negali būti laikomas tinkamu ir leistinu įrodymu civilinėje byloje, o ieškovo elgesys, kai jis nurodytomis aplinkybėmis pateikė asmeniui pasirašyti dokumento nuorašą, vertintinas kaip suinteresuotumas galimai gauti turto, kurio jis iš tiesų nebuvo gavęs.

107Originaliame 1997 m. gruodžio 30 d. protokole Nr. 3 J. B. parašo nėra, už savo motiną M. J. pasirašė vietoje jos tame susirinkime dalyvavęs ir liudytojų 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje apklaustas E. J., teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. posėdyje parodęs, kad tuo metu turėjęs įgaliojimą veikti motinos vardu, tačiau jo pateikti teismui negali, nes neturi. Liudytoja M.A. Ž. 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje irgi parodė teismui turimą 1997 m. gruodžio 30 d. protokolo Nr. 3 kopiją be J. B. parašo bei paaiškino, kad pasirašė šitą dokumentą po tų visų skirstymų, neatsimena tiksliai kada pasirašė, bet nurodė, kad realiai daiktų ji negavo ir nebandė jų susigrąžinti. Tokias aplinkybes išsiaiškinus, teismui kyla pagrįstos abejonės, ar 1997 m. gruodžio 30 d. protokole Nr. 3 išvardintas turtas buvo jį pasirašiusių asmenų apskritai pasidalintas.

108Be to, beveik visi liudytojai 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje paaiškino, kad arkinis sandėlis, apie kurį buvo apklausiami, yra ne ( - ), o nurodė M. arba P. D. gatves. Liudytojas S. S. parodė: „<...> gavo turbūt, jeigu apie tą arkinį, kur čia kalbam, arkinio dalį <...> praktiškai gal vienas buvo [arkinis sandėlys], vienas buvo kaip šitas, sakykim, kitas buvo kaip dirbtuvių tęsinys, nu, kaip tuo metu, sakykim, nebuvo gatvės, numeriai, ar kažko, dabar sakykim, dabar ta gatvė M. gatvė, o tuo metu tai buvo G. kaimas ir gatvės nebuvo <.„> N. gatvė 4, man tas adresas nieko nesako <...>". Liudytojas D. K. paaiškino, kad apie arkinio sandėlio adresą sužinojo tik teismo posėdžio metu, o liudytojas K. B. nurodė, kad dabar tie sandėliai turėtų būt P. D. gatvėje. Liudytojas J. B. parodė, kad tas sandėlis, kur atiteko V. Z. yra centre, G., prie dirbtuvių, gatvių nežinojo, prieš S. S. dirbtuves. Liudytojas Z. M. taip pat nurodė P. D. gatvę.

109Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ir šiai dienai nėra aišku ar apskritai ieškovas V. Z. 1997 m. gruodžio 30 d. įvykusio susirinko metu teisėtai įgijo kokį nors turtą, koks tai turtas ir kur jis šiuo metu yra. Nurodyta aplinkybė yra svarbi jau vien dėl to, kad atsakovai teismui yra pateikę fotonuotrauką, darytą ( - ) (2 t., b. l. 127), kur fotografuota iš atsakovui R. B. priklausančio arkinio sandėlio teritorijos, ir nuotraukoje matyti, jog visai netoli šio arkinio sandėlio yra ir kitas arkinis sandėlys. Be to, teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio metu ne vienas liudytojas patvirtino, kad G. žemės ūkio įmonei skylant į keturias žemės ūkio bendroves (L. ŽŪB, T. ŽŪB, M. ŽŪB ir G. ŽŪB), įmonė turėjo daug nekilnojamojo turto, tame tarpe ir ne vieną arkinį sandėlį, o įmonės nekilnojamas turtas vėliau buvo išdalintas šioms keturioms žemės ūkio bendrovėms.

110Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai iš dalies gali būti vertinami tik išimtinai kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kadangi dalies jų parodymus galimai įtakojo ir tam tikras šališkumas proceso dalyvių (ieškovo ir atsakovų) atžvilgiu – visi jie nuo seno tarpusavyje pažįstami, daugiau mažiau dalyvavę žemės ūkio įmonės privatizavimo procesuose, turintys tam tikrų nuoskaudų, jaučiantys tuo pagrindu susiformavusias atitinkamas simpatijas ir antipatijas. Ne vienas liudytojas teismo posėdžio metu turėjo ir iš anksto kai kuriais klausimais suformuotą nuomonę. Liudytojas D. K. apskritai į kai kuriuos klausimus apie arkinį sandėlį atsakė net neužbaigus klausimo ir turėjo kategorišką nuomonę tuo klausimu, o liudytojas K. B. apie arkinį sandėlį pasakojo, nurodydamas „dėl to sandėlio", paklausus kodėl kategoriškai nurodo "tą sandėlį", paaiškino: „<...> nu, tai čia visas kaimas kalba <...>", bei aiškiai pasakė, jog tiesiogiai pasakius jis jau turi suformuotą nuomonę apie bylą. Teismas buvo priverstas šalinti ne vieną liudytojams užduodamą menamą klausimą, kuriame būdavo ir dalis ar visas atsakymas. Teismas taip pat įvertina ir ilgą praėjusį nuo aptariamų procesų laikotarpį, kuris irgi galėjo būti netikslių ar net visiškai klaidingų liudytojų parodymų priežastimi. Dėl to dauguma liudytojų apie įvykius pasakojo nenurodydami jų tikslių datų, nurodydami, jog daug ko neatsimena, liudytojų parodymai prieštaravo vieni kitiems ir nebuvo galimybės tų prieštaravimų pašalinti.

111Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir CPK 178 straipsnių reikalavimus šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga, kurias minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, pareiškėjui – pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga").

112Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo pripažįstama, kad ieškovas V. Z., neįrodė, kad jis nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą, t.y. į 1/4 dalį būtent arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pagal 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartį priklausančio atsakovui R. B., turėjo iki jį užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir ieškinio pareiškimo momentu.

1136.3. Dėl daikto valdymo teisės praradimo be savo valios ir dėl sąlygos, jog daiktą valdo atsakovas

114Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieškinio reikalavimus, taip pat turėjo įrodyti, kad daikto – 1/4 dalies arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), valdymo teisę prarado be savo valios ir kad jam nuosavybės teise priklausantį daiktą valdo atsakovas.

115Be deklaratyvaus pobūdžio ieškovo teiginių, be 1997 m. gruodžio 30 d. pajininkų grupės susirinkimo protokolo Nr. 3 kopijų, kurių įrodomosios vertės klausimas teismo jau buvo aptartas, ir be kai kurių liudytojų prielaidų, kad arkinis sandėlys, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra tas pats arkinis sandėlis, kurio 1/4 dalį įgijo ieškovas V. Z., kitų objektyvių ir nenuginčytinų įrodymų šioje byloje nebuvo pateikta.

116Pažymėtina, kaip pats ieškovas nurodo, jis 1/4 dalį arkinio sandėlio įgijo dar 1997 metais, tačiau įrodymų, kad ieškovas V. Z. 1/4 dalimi arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, teismui nepateikta. Nors ieškovas nurodė, kad jis iki 2003 m. jam priklausiusia arkinio sandėlio 1/4 dalimi buvo geranoriškai leidęs naudotis atsakovui G. B., tačiau dėl to irgi nebuvo pateikta jokių įrodymų.

117Darytina pagrįsta išvada, kad net jei ieškovas V. Z. ir turėjo įgyti kažkokio arkinio sandėlio 1/4 dalį, objektyvių įrodymų, kad jis tą arkinio sandėlio dalį įgijo, ir kad turėjo būtent 1/4 arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklausantis R. B., byloje nėra. Tokioms aplinkybėms esant, ieškovo nesiėmimas jokių veiksmų savo teisėms ir teisinių interesams įgyvendinti ir apginti galėtų būti vertinamas tik kaip ieškovo neapdairumas ar aplaidumas.

1186.4. Dėl atsakovo daikto valdymo neteisėtumo

119Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieškinio reikalavimus taip pat turėjo įrodyti, kad minėtąją 1/4 dalį arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) atsakovas valdo neteisėtai.

120Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu atsakovas G. B. asmeninėm nuosavybėn užregistravo pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), yra suklastoti, o 2013 m. vasario 26 d. dovanojimo sandoriu jį perleidžiant R. B. buvo siekiama apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesą atsakovui G. B.

121Tačiau ieškovui teigiant, kad dokumentai, t.y. 1994 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. 1, ir 1994 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktas, yra suklastoti, tokie ieškovo teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu iš atliekamo jau minėto ikiteisminio tyrimo pateiktoje specialisto išvadoje (1 t., b. l. 82-84) tik nurodoma, kad „rankraštiniai įrašai parašyti vieno asmens, bet ne I. L..“ Taip pat pažymima, jog kategoriškai to teigti negalima, kadangi tirti pateiktos dokumentų kopijos.

122Ir priešingai, visi liudytojai, kurių parašai yra šiuose dviejuose dokumentuose, teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje patvirtino, jog parašai yra jų. Liudytoja A. S., jai 1994 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. 1, ir 1994 m. gruodžio 15 d. priėmimo-perdavimo aktą, paaiškino, kad neatsimena, lyg ir dalyvavo posėdyje, parašas tai tikrai jos. Liudytojas A. M. taip pat pripažino, kad parašas dokumentuose yra jo. Liudytoja I. L. paaiškino, kad parašas yra jos, tačiau buvo galimai apgauta, verčiama pasirašyti, nors kaip ir kada konkrečiai buvo apgauta ir verčiama pasirašyti, paaiškinti negalėjo.

123Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo arkinis sandėlis atsakovui R. B. buvo padovanotas, siekiant apsunkinti nuosavybės teisių panaikinimo procesą atsakovui G. B.. Teismas vertina tai kaip ieškovo daromą prielaidą, spėjimą, nepagrįstą faktiniais duomenimis. Teismo posėdžiuose atsakovas R. B. kaip teikdamas atsiliepimus, taip ir žodinius paaiškinimus, nurodė, kad tėvas G. B. arkinį sandėlį jam padovanojo, norėdamas jį paremti, padėti jam ūkininkaujant, pateikė teismui ūkininko pažymėjimo nuorašą (2 t., b. l. 25).

124Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimai dėl 1/4 dalies pastato-arkinio sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vertinami kaip nepagrįsti. Pagal byloje esamus faktinius duomenis atsakovas G. B. teisėtai nuosavybėmis teisėmis įgijo, valdė ir naudojosi visu pastatu-arkiniu sandėliu, kurio unikalus Nr. 4400-1599-1543, ir vėliau teisėtai atliko teisinę pastato registraciją, teisėtai jį 2013 m. vasario 26 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, padovanojo atsakovui R. B..

125Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pripažinta, jog vertinant įrodymus, svarbus ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra jų prieštaravimų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakanka tiesioginių duomenų ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitinkinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

1266.5. Dėl ieškinio įvykdytinumo

127Atsakovas R. B. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovo pateikto patikslinto ieškinio rezoliucinė dalis yra suformuota netinkamai vien jau dėl to, kad ieškinio reikalavimuose nurodomas ne „G. B.“, o „G. B.“. Šis neatitikimas buvęs tiek pirminiame ieškinyje, tiek išlikęs visus kartus jį tikslinant, ir kyląs klausimas kaip tokius reikalavimus reikėtų įvykdyti. Atsakovas taip pat yra nurodę, kad jam nežinoma ieškovo procesiniuose dokumentuose minima „Z. L.“, bet žinoma „I. L.“.

128Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kitus atsakovo G. B. asmens duomenis – asmens kodą, gyvenamąją vietą bei konkrečias bylos aplinkybes teismui nekilo abejonių, jog atsakovu patrauktas būtent G. B., a. k ( - ) Teismas posėdyje yra apklausęs I. L., nustatydamas jos asmens tapatybę pagal pateiktą asmens tapatybės dokumentą, todėl ieškovo neteisingu vardo inicialu nurodytą „Z. L.“ laiko tik rašymo apsirikimu. Teismas vertina, kad ne kiekvienas formalus pažeidimas yra pagrindas pripažinti esant tikimybei, jog dėl to bus priimtas nepagrįstas ar neįgyvendintinas sprendimas.

129Tačiau teismas turi sutikti su iš esmės teisingais pastebėjimais atsiliepime į patikslintą ieškinį, pateiktais trečiojo asmens VĮ „Registrų centras" (2 t., b. l. 53-54), kuriuos nurodo ir atsakovai, jog galimai teismui priėmus ieškovo reikalavimus tenkinantį sprendimą, jį įvykdyti nebus galima dėl to, kad jie yra prieštaraujantys vieni kitiems, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados ko konkrečiai prašo ieškovas įvardintuose reikalavimuose, t. y. apie ieškinio dalyką

130Teismas konstatuoja, kad ieškovui net du kartus patikslinus ieškinį, jo reikalavimai vis dėlto nebuvo suformuluoti tinkamai ir negali būti įvykdomi, kas taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

131Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, įvertindamas byloje surinktą medžiagą, įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.) teismas ieškovo V. Z. patikslintą ieškinį laiko nepagrįstu ir atmestinu.

132Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

133Lietuvos Respublikos CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šio straipsnio 1 d. nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvavusiems asmenims priteistinos iš ieškovo.

134Atsakovas G. B. pateikė duomenis, kad patyrė 1610 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 3-7), kurios priteistinos iš ieškovo.

135Atsakovas R. B. pateikė duomenis, kad patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 8-10), kurios priteistinos iš ieškovo.

136Taip pat valstybei iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 39,97 Eur.

137Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -270 str., teismas

Nutarė

138patikslintą ieškinį atmesti.

139Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ), gyvenančio ( - ), atsakovui G. B., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), 1610 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

140Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), atsakovui R. B., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

141Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 39,97 Eur (trisdešimt devynis eurus 97 eurocentus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

142Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant... 2.
  1. Ginčo esmė, šalių paaiškinimai, atsiliepimų... 3. ieškovas 2015 m. gegužės 21 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį (2... 4. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad ieškovas,... 5. Ieškovas nurodė, kad 1995 m. vasario 3 d. įvyko Šakių rajono G. žemės... 6. Ieškovui priklausančia arkinio sandėlio dalimi iki 2003 m. ieškovas buvo... 7. Kai ieškovui tapo žinoma, jog atsakovas G. B., suklastotų dokumentų... 8. Ieškovo teigimu, atsakovas G. B. turtą, kurį vėliau dovanojimo būdu... 9. Ieškovas ieškinį grindžia civilinėje byloje jo pateiktais įrodymais –... 10. Atsakovas G. B. nesutiko nei su pradiniu ieškiniu, nei su antrą kartą... 11. Atsakovas nurodo, kas pirmiausiai patikslintą ieškinį reiškiantis asmuo... 12. Atsakovas nurodo, kad atsakovas G. B. ne tik teisėtai 1994 m. gruodžio 13 d.... 13. Ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo reikalavimų bei nepatvirtina... 14. Ieškovas teigia, kad 1994 m. gruodžio 13 d. protokolas Nr. 1 bei 1994 m.... 15. Ieškovas taip pat remiasi liudytojos Z. L. parodymais ikiteisminiame tyrime... 16. Ieškovas savo ieškinį grindžia visos eilės liudytojų parodymais, tačiau... 17. Atsakovas konstatuoja, kad liudytojų parodymai, kuriais remiasi ieškovas, iš... 18. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieškovas ginčo turtu... 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo pateikti įrodymai atsakovo G.... 20. Atsakovas R. B. nesutiko nei su pradiniu ieškiniu, nei su antrą kartą... 21. Papildomai atsakovas R. B. paaiškino, kad ginčo arkinis sandėlys teisėtai... 22. Be to, ieškovas, atsakovo R. B. įsitikinimu, iki pat bylos nagrinėjimo... 23. Trečiasis asmuo Valstybė įmonė „Registrų centras“ Marijampolės... 24. Trečiasis asmuo pažymi, kad sutinkamai su minėto sandorio nuostatomis, R. B.... 25. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 26. Ieškinys atmestinas.... 27. ... 28. 2. Faktinės aplinkybės... 29. Byloje pateiktas Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės... 30. Iš Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio... 31. Iš Šakių rajono G. žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio... 32. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. sausio 17 d.... 33. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. birželio 19 d.... 34. Iš pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus... 35. Iš pajininkų grupės, atsiskyrusios nuo G. ŽŪB, atsiėmusios už pajus... 36. Išrašo iš T. ŽŪB valdybos posėdžio, įvykusio 1994 m. gruodžio 13 d.,... 37. 1994 m. gruodžio 15 d. perdavimo-perėmimo akto kopija (1 t., b. l. 25)... 38. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio... 39. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. sausio 28 d. specialisto... 40. Iš Šakių rajono valdybos 1993 m. liepos 22 d. potvarkio Nr. 568-v ir priedo... 41. Anstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015 m. balandžio 14 d.... 42. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪP Nr. 0132374 kopija (2 t., b. l.... 43. Atsakovų pateikta fotonuotrauka (2 t., b. l. 127), kurioje be ginčo pastato... 44. Iš Z. M. socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr.0802648 kopijos (2 t., b. l.... 45.
... 46. posėdžiuose... 47. L. S. S., buvęs M. ŽŪB vadovas parodė (nuo garso įrašo 22 minutės): M.... 48. Ieškovo atstovui paklausus, ar liudytojas žino tą arkinį sandėlį dėl... 49. Ieškovo atstovui paklausus, ar tą sandėlį šiai dienai valdo G. B.,... 50. Kalbėdamas apie morkų bendrovės turėto arkinio sandėlio dalį liudytojas... 51. Atsakovo G. B. atstovei paklausus, kas liudytojui žinoma, kokie pastatai... 52. Paklaustas apie pajininkų grupę, kurie išėjo geranoriškai ūkininkauti,... 53. Liudytojas D. K., buvęs L. ŽŪB vadovas 1992-1994 m., t.y. iki bendrovės... 54. Ieškovo atstovui net nebaigus klausimo, ar bendrovė susikurdama gavo arkinio... 55. Liudytojo D. K. parodymai prieštaringi ir dalyje, kai liudytojas parodė... 56. Paklaustas, ar 1994 m. gruodžio 13-15 d. L. ŽŪB dar disponavo to arkinio... 57. Liudytojas paklaustas, ar bendrovės turtas buvo dalijamas tik bendrovės... 58. Paklaustas kaip liudytojas atsiėmė pajų, nurodė: pinigine išraiška.... 59. Teisėjo paklaustas, ar čia tas pats pastatas, kur liudytojas sakė, antras... 60. Akivaizdu, jog liudytojas D. K. apie arkinio sandėlio adresą pripažino... 61. Liudytojas K. B., buvęs G. ŽŪB vadovas laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1998 m.,... 62. Teismas pašalino ieškovo atstovo klausimą kaip menamą, ar gal liudytojas... 63. Paklaustas, ar turtas buvo dalintas už pajus, atsakė teigiamai, o koks turtas... 64. Liudytojas K. B. paklaustas, ko turėtų būt toje gatvėje P. D., nurodė, jog... 65. Liudytojas J. B., nurodęs, kad atstovauja E. bendrovei, o po to – kad buvo... 66. Teismas pašalino klausimą liudytojui kaip menamą, ar yra sudaręs kokį nors... 67. Paklaustas, ar dėl turto, kurį gavo išeidamas iš bendrovės, rašėsi kokį... 68. Paklaustas, ar kas nors kada nors prašė jo ant kur nors pasirašyt, atsakė,... 69. Paklausus, ką aiškino V. Z., kai prašė pasirašyt, atsakė, jog sakė, kad... 70. Dėl turto, kuris atiteko V. Z. išėjus iš bendrovės, pasakė, kad atiteko... 71. Liudytoja I. L., buvusi T. ŽŪB vadovė 1991 m., parodė (garso įrašas nuo 1... 72. Teismas pašalino ieškovo atstovo klausimus kaip menamus, ar gavo sandėlius,... 73. Liudytoja I. L. paklausta, ar ji surašė 1994 m. gruodžio 13 d. protokolą ir... 74. Liudytojas A. M. parodė (garso įrašas nuo 2 val. 08 min.): privatizavimo... 75. Liudytoja A. S., T. ŽŪB narė buvusi prieš 20 metų, parodė (garso įrašas... 76. Ar buvo arkiniai sandėliai – nežino. Paaiškino, kad gavo bendrovės tik... 77. Liudytojai parodžius 1994 m. gruodžio 13 d. protokolą ir 1994 m. gruodžio... 78. Paklausimą, ar turtas buvo parduodamas už pajus ar aukcione, teismas... 79. L. M. A. Ž., G. ŽŪB pajininke ir narė, parodė (garso įrašas nuo 2 val.... 80. L. Z. M., T. ŽŪB vadovas nuo jos įsikūrimo, parodė (garso įrašas nuo 2... 81. Liudytojas E. J. 2015 m. rugsėjo 18 d. posėdyje parodė, kad pajininkų... 82. 4. Dėl senaties termino... 83. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 84. Nagrinėjamoje byloje atsakovas G. B. prašo taikyti ieškinio senaties... 85. Tačiau teismas vertina, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo... 86. Nesant byloje kitų duomenų, teismas vertina, jog šios aplinkybės leidžia... 87. ... 88. 5. Dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo nestabdymo... 89. Ieškovui kreipusis į policijos įstaigą 2012 m., Marijampolės AVPK buvo... 90. Lietuvos Respublikos CPK 164 straipsnyje nustatyti neprivalomi civilinės bylos... 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 92. Šiuo atveju teismas pažymi, jog šalys turėjo galimybę ir naudojosi ja... 93. Dėl privalomojo bylos stabdymo klausimas teismui nebuvo iškilęs, kadangi... 94. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog jam priklausantį turtą –... 95. Ieškovas 2015 m. gegužės 21 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (2 t.,... 96. 6.1. Dėl patikslinto ieškinio pagrindo... 97. Proceso dispozityviškumo principas (Lietuvos Respublikos CPK 13 straipsnis)... 98. Ieškovo pirminis ieškinys (1 t., b. l. 2-3) buvo pareikštas dėl be pagrindo... 99. Kaip teisės teorijoje, taip ir praktikoje yra skiriami daiktinių ir... 100. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo dovanojimo sandorio, kuriuo atsakovui R.... 101. 6.2. Dėl patikslinto ieškinio nepagrįstumo... 102. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą... 103. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra aiškiai nurodęs, jog... 104. Atsižvelgus į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus,... 105. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 1/4 dalį pastato-arkinio... 106. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovo pateikta 1997 m.... 107. Originaliame 1997 m. gruodžio 30 d. protokole Nr. 3 J. B. parašo nėra, už... 108. Be to, beveik visi liudytojai 2015 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje... 109. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ir šiai dienai nėra... 110. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų 2015 m. rugpjūčio 13 d.... 111. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir CPK 178 straipsnių reikalavimus šalys... 112. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo pripažįstama, kad ieškovas V.... 113. 6.3. Dėl daikto valdymo teisės praradimo be savo valios ir dėl sąlygos,... 114. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieškinio reikalavimus, taip... 115. Be deklaratyvaus pobūdžio ieškovo teiginių, be 1997 m. gruodžio 30 d.... 116. Pažymėtina, kaip pats ieškovas nurodo, jis 1/4 dalį arkinio sandėlio... 117. Darytina pagrįsta išvada, kad net jei ieškovas V. Z. ir turėjo įgyti... 118. 6.4. Dėl atsakovo daikto valdymo neteisėtumo... 119. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo patikslinto ieškinio reikalavimus taip pat... 120. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu... 121. Tačiau ieškovui teigiant, kad dokumentai, t.y. 1994 m. gruodžio 13 d.... 122. Ir priešingai, visi liudytojai, kurių parašai yra šiuose dviejuose... 123. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo arkinis sandėlis... 124. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimai dėl 1/4 dalies... 125. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pripažinta, jog vertinant įrodymus,... 126. 6.5. Dėl ieškinio įvykdytinumo... 127. Atsakovas R. B. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovo pateikto... 128. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kitus atsakovo G. B. asmens duomenis –... 129. Tačiau teismas turi sutikti su iš esmės teisingais pastebėjimais... 130. Teismas konstatuoja, kad ieškovui net du kartus patikslinus ieškinį, jo... 131. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, įvertindamas byloje surinktą... 132. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 133. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų... 134. Atsakovas G. B. pateikė duomenis, kad patyrė 1610 Eur bylinėjimosi išlaidas... 135. Atsakovas R. B. pateikė duomenis, kad patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidas... 136. Taip pat valstybei iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo... 137. Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 138. patikslintą ieškinį atmesti.... 139. Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ), gyvenančio ( - ), atsakovui... 140. Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), atsakovui... 141. Priteisti iš ieškovo V. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 39,97 Eur... 142. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...