Byla 2-1691-330/2015

Dėl paskolos, palūkanų, delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nausita“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,LOTTO BALTICA“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3429-619/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nausita“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,LOTTO BALTICA“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,ŽALGIRIO LOTO“ dėl paskolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Nausita“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“ 112 331 Lt paskolą, 2 699 Lt palūkanų, skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., 3 773,28 Lt delspinigių, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. vasario 4 d. atsakovė UAB „LOTTO BALTICA“, ieškovė ir atsakovės UAB „ŽALGIRIO LOTO“ direktorius Š. D. pasirašė tikslinę paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė pervedė 112 331 Lt į UAB „LOTTO BALTICA“ sąskaitą. Paskola buvo skirta abiejų bendrovių išlaidoms, būtinoms jų funkcionavimui, padengti. Paskolos sutarties priede Nr. 1 įvardyta, kam gali būti panaudotos paskolintos lėšos. Ieškovė 2014 m. vasario 12 d. nutraukė paskolos sutartį sutartyje numatytais pagrindais ir pareikalavo grąžinti skolą, tačiau ji nebuvo grąžinta. Pinigai buvo panaudoti abiejų atsakovių poreikiams, abi atsakovės yra neatsiejamai susijusios bendrovės, UAB „ŽALGIRIO LOTO“ yra UAB „LOTTO BALTICA“ savininkė. UAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“ yra pasirašiusios paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „LOTTO BALTICA“ teikė atsakovei UAB „ŽALGIRIO LOTO“ licencijos aptarnavimo paslaugas, t.y. pasirašydavo reikiamas sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl bilietų spausdinimo, platinimo ir kt. Pinigai buvo naudojami abiejų bendrovių poreikiams, o realiai buvo skiriami išlaikyti vienos UAB „ŽALGIRIO LOTO“ veiklą. Formalumas, jog paskolos sutarties nepasirašė ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, kad ji negaliojanti, kadangi sutartis buvo realiai įvykdyta. Paskolos sutartis pasirašyta pagrindinio abiejų bendrovių (atsakovių) akcininko ir abiejų bendrovių vadovų – Š. D. bei P. V., todėl akivaizdu, kad UAB „ŽALGIRIO LOTO“, kaip motininė UAB „LOTTO BALTICA“ įmonė, žinojo apie paskolos sutartį. Atsižvelgiant į atsakovių verslo struktūrą, pinigai buvo naudojami abiejų bendrovių poreikiams, todėl ieškovė pagrįstai kreipiasi dėl paskolos išreikalavimo iš abiejų įsipareigojimų nevykdančių atsakovių kaip iš solidariųjų skolininkų.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „LOTTO BALTICA“, administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi prie BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto bylos prijungė civilinę bylą Nr. 2-39249-854/2014 pagal ieškovės UAB „Nausita“ ieškinį atsakovėms UAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

6Atsakovės BUAB „LOTTO BALTICA“ administratorius UAB „SBS Legale“ pateikė paaiškinimus kuriuose nurodė, kad pripažįsta egzistuojančią UAB „Nausita“ 112 331 Lt dydžio buhalterinę skolą, atsiradusią 2015-02-05 bankinio pavedimo pagrindu. Ši suma yra apskaityta įmonės buhalterijoje, bet nebuvo grąžinta ieškovei. Tačiau bankroto administratorius nesutiko su reikalavimu dėl 2 699 Lt palūkanų ir 3 773,28 Lt delspinigių priteisimo, nes byloje nėra pateikta tinkamai pasirašytos paskolos sutarties – paskolos sutartis nėra pasirašyta ieškovės, todėl ji nesukelia teisinių pasekmių ją pasirašiusioms šalims. Taip pat bankroto administratorius nurodė, kad iš AB SEB banko sąskaitos ( - ) LTL išrašo nustatyta, jog UAB „Nausita“ pervedė BUAB „LOTTO BALTICA“ 112 331 Lt. Mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, pagal kokį mokėjimą yra atliekamas pervedimas, nenurodyta ir pati mokėjimo paskirtis. Iš šio banko sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad BUAB „LOTTO BALTICA“ 2014-02-05 pervedė atsakovei UAB „ŽALGIRIO LOTO“ 32 775,59 Lt sumą, mokėjimo paskirtis – „Mokėjimas pagal platinimo sutartį“. Administratoriaus tvirtinimu, jokių paskolos santykių tarp BUAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“ nebuvo, šias bendroves siejo abipusiai teisiniai įsipareigojimai, kurie buvo vykdomi pagal 2011-04-25 Loterijų platinimo sutartį. Iš nurodytos banko sąskaitos matyti, kad UAB „LOTTO BALTICA“ 2014 m. vasario ir kovo mėnesiais aktyviai vykdė loterijų išmokėjimą bei atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais, pvz. UAB „Baltisches haus“, Lietuvos ryto televizija ir kt.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Nausita“ 34 622,56 Eur finansinį reikalavimą BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje, kitus reikalavimus atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Nausita“ atsakovei UAB „ŽALGIRIO LOTO“

91 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad byloje pateikta 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „Nausita“ (kreditoriaus, paskolos davėjo), UAB „LOTTO BALTICA“ (paskolos gavėjo, skolininko), Š. D., kuria sutarta, kad paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui 120 320 Lt paskolą, o paskolos gavėjas priima paskolą bei įsipareigoja ją grąžinti paskolos davėjui. Sutartis yra pasirašyta dviejų sutarties šalių – Š. D. ir UAB „LOTTO BALTICA“ atstovo gen. direktoriaus P. V., o ieškovė sutarties nėra pasirašiusi, priedas prie sutarties nėra patvirtintas paskolos davėjo. Įvertinęs aplinkybę, kad paskolos sutartis nėra pasirašyta visų trijų sutarties šalių, teismas konstatavo, kad paskolos sutartis nėra galiojanti, todėl ji, kaip sandoris, nesukuria teisinių padarinių sutarties šalims (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovėms kyla solidari prievolė grąžinti paskolintas lėšas (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir šalys neginčija, jog 2014 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymu UAB „Nausita“ pervedė atsakovei UAB „LOTTO BALTICA“ 112 331 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „paskola“. Atsakovės bankroto administratorius šios skolos neginčija, pripažįsta faktą, kad lėšos nėra grąžintos. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės BUAB „LOTTO BALTICA“ 32 533,30 Eur (112 331 Lt) paskolą. Įrodymų apie tai, kad ieškovė suteikė atsakovei UAB „ŽALGIRIO LOTO“ paskolą ar santykiuose su paskolos gavėju šią atsakovę siejo prievolės solidarumas, į bylą nepateikta. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovei UAB „ŽALGIRIO LOTO“ kyla solidarioji pareiga kartu su UAB „LOTTO BALTICA“ grąžinti paskolą, nes nėra nustatyta, kad ji kiltų įstatymo ar sutarties pagrindu (CK 6.6 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad paskolos gavėjas gautą paskolą panaudojo kito asmens interesais sutartiniu pagrindu (UAB „LOTTO BALTICA“ 32 775,59 Lt pavedimas UAB „ŽALGIRIO LOTO“ remiantis 2011 m. balandžio 25 d. Loterijų platinimo sutartimi bei jos priedais), teismo manymu, nesudaro pagrindo UAB „ŽALGIRIO LOTO“ laikyti paskolos santykių šalimi ir bendraskole. Teismas konstatavo, kad tvirtintinas UAB „Nausita“ finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje dėl 32 533,30 Eur (112 331 Lt) dydžio negrąžintos paskolos (CK 6.870, 6.873 str.), ieškovei iš šios atsakovės taip pat priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2014-08-04 iki 2014-10-27, iš viso 454,75 Eur (CK 6.210 str. 2 d.). Ieškovės reikalavimą atsakovei UAB „LOTTO BALTICA“ dėl sutartinių 2 699 Lt palūkanų (5 proc. dydžio pagal pateiktą paskolos sutartį) už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-08-01 priteisimo už naudojimąsi paskola teismas tenkino iš dalies, nurodęs, kad nesant teisinio pagrindo priteisti sutartines palūkanas, o atsakovei nepaneigus paskolos atlygintinumo prezumpcijos (CK 6.871 str. 1-3 d.), ieškovei iš atsakovės priteistos palūkanos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos/verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu (4,3 proc.), kurios sudarytų 682,21 Eur sumą už naudojimąsi paskola (mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos). Reikalavimą dėl 3773,28 Lt delspinigių (0,02 proc.) priteisimo teismas tenkino iš dalies, ir remdamasis CK 6.205 str., CK 6.874 str. 1 d., CK 6.210 str. 2 d., ieškovei priteisė 952,30 Eur palūkanų. Sudėjęs priteistinas sumas, teismas patvirtino ieškovės bendrą 34 622,56 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovės BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Ieškovė UAB „Nausita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti sutartines palūkanas bei atmesti ieškinio reikalavimai atsakovei UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, priimdamas nutartį, nesirėmė sutarčių aiškinimo principais ir neįvertino šalių ketinimų sudarant paskolos sutartį. Tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, jų valia sudaryti paskolos sutartį buvo aiškiai išreikšta – ieškovė pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą, atsakovės pasirašė paskolos sutartį. Tiek ieškovė, tiek liudytojas Š. D., kuris tuo metu buvo abiejų bendrovių savininkas bei UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ direktorius, nurodė, kad šalys suprato, jog susiklosto paskoliniai santykiai tarp šalių, jog ieškovės skolininkės yra abi atsakovės. Gauti pinigai buvo panaudoti abiejų atsakovių poreikiams tenkinti. Įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra. Todėl net jeigu sutarties sudarymo faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Aplinkybė, kad rašytinė paskolos sutartis atskirai nebuvo pasirašyta ieškovės, kai yra abiejų atsakovių parašai, ir įvertinant, kokios aplinkybės lėmė, kad ieškovė nepasirašė po paskolos sutartimi, nėra kliūtis teismui konstatuoti tokios paskolos sutarties egzistavimą. Bylose dėl paskolos sutarties egzistavimo ar paskolos grąžinimo prievolės teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki nustatinėjimo aplinkybės, ar sutartyje yra kreditoriaus parašas.

132. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ dalyvavo paskoliniuose santykiuose kartu su UAB ,,LOTTO BALTICA“. Teismas neįvertino atsakovių verslo specifikos ir išskirtinumo – pagal Loterijų įstatymą loterijų organizatoriui yra uždrausta verstis bet kokia kita komercine veikla, todėl loterijų organizatoriai kuria specifinę įmonių struktūrą, kuri padeda išvengti Loterijų įstatymo reikalavimų bei suteikia galimybę manipuliuoti mokesčiais. Atsakovė UAB ,,LOTTO BALTICA“ yra pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“, kuria remiantis teikia licencijos aptarnavimo paslaugas, t. y. pasirašo reikiamas sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl bilietų spausdinimo, platinimo, loterijos žaidimų kūrimo, paskolos sutartis ir kt. Paskolinti pinigai buvo naudoti UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ poreikiams, paskolos sutartis pasirašyta pagrindinio abiejų bendrovių akcininko ir abiejų bendrovių vadovų. Vadovaujantis Loterijų įstatymu, bilietus spausdinti ir juos turėti nuosavybėje gali tik loterijos organizatorius – licenciją turinti bendrovė, šiuo atveju UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“. Kai UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ perduoda bilietus platinti atsakovei UAB ,,LOTTO BALTICA“, bilietų nuosavybė lieka UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ iki bilietą nusiperka loterijos žaidėjas. Gauti iš žaidėjų pinigai yra UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ nuosavybė, šie pinigai nėra bilietų platintojo nuosavybė ar jo pajamos, nes bilietų platintojas gauna tik komisinį mokestį už bilietų platinimą. Pinigai yra surenkami platintojo ir suėjus ataskaitiniam laikotarpiui persiunčiami loterijos organizatoriui, atskaičius komisinį mokestį, išmokėjus laimėjimus, padengus kitas išlaidas, kurias nurodė padengti UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“. Todėl ir paskolinti pinigai pagal paskolos sutartį buvo skirti UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“, kuriuos UAB ,,LOTTO BALTICA“ tik administravo ir išskirstė pagal UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ poreikius.

14Atsakovė UAB ,,LOTTO BALTICA“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį – nustatyti, kad BUAB ,,LOTTO BALTICA“ bankroto byloje yra tvirtintinas 32 988,05 Eur sumos ieškovės UAB ,,Nausita“ kreditorinis reikalavimas. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės BUAB ,,LOTTO BALTICA“ 682,21 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola ir 952,30 Eur kompensuojamųjų palūkanų, todėl atsakovės BUAB ,,LOTTO BALTICA“ bankroto byloje buvo nepagrįstai patvirtintas per didelis ieškovės kreditorinis reikalavimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp UAB ,,Nausita“ ir BUAB ,,LOTTO BALTICA“ buvo sudaryta paskolos sutartis. Iš BUAB ,,LOTTO BALTICA“ buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratorius nustatė tik faktą, kad ieškovės reikalaujama priteisti 32 553,30 Eur (112 331 Lt) suma atsakovei buvo pervesta 2014-02-05 mokėjimo pavedimu. Tarp šalių nėra sudaryta jokio susitarimo dėl palūkanų už naudojimąsi piniginėmis lėšomis mokėjimo, t. y. sutarties atlygintinumo. Ieškovė prašė priteisti sutartines palūkanas už naudojimąsi lėšomis pagal konkrečią paskolos sutartį, kuri, kaip pripažino teismas, nebuvo sudaryta, o ne pagal Lietuvos banko skelbiamą palūkanų normą (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovės BUAB ,,LOTTO BALTICA“ priteisti ieškovės naudai 4,3 proc. metines palūkanas už naudojimąsi piniginėmis lėšomis. Tarp šalių nesant sudaryto jokio susitarimo dėl piniginių lėšų grąžinimo termino, nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas už praleistą terminą įvykdyti piniginę prievolę pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, tuo labiau, kad pati ieškovė prašė priteisti delspinigius.

15Atsakovė UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo ieškovės skundą atmesti, o atsakovės skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

161. Ieškovės skunde dėstoma pozicija, jog šalių nepasirašytas dokumentas turėtų būti laikomas paskolos sutartimi ir teisiškai įpareigoti dokumente paminėtus ir nepaminėtus asmenis, neturi jokio pagrindo. Tarp UAB ,,Nausita“ ir UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes tarp šių bendrovių nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis dėl piniginių lėšų skolinimo ir UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ niekada jokių piniginių lėšų iš ieškovės nėra gavusi.

172. Atsakoves siejo sutartiniai santykiai, tačiau jokios bendros veiklos, kuri galėtų suponuoti išvadą dėl solidariosios atsakovių atsakomybės, atsakovės niekada nevykdė. Tai, kad UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ verčiasi loterijų organizavimu, o BUAB ,,LOTTO BALTICA“ iki bankroto bylos iškėlimo teikė loterijos bilietų platinimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas, nėra laikytina specifine su loterijų organizavimu susijusia veikla, iš kurios galėtų būti kildinama UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ atsakomybė pagal tariamas BUAB ,,LOTTO BALTICA“ prievoles ieškovei. Ieškovės pozicija apie įmonių veiklos bendrumą ir tai, kad atsakovės BUAB ,,LOTTO BALTICA“ iš UAB ,,Nausita“ gauti pinigai iš tikrųjų laikytini UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ pinigais, yra nelogiška ir neturi jokio teisinio pagrindo.

183. UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ palaiko BUAB ,,LOTTO BALTICA“ atskirajame skunde išdėstytus motyvus.

19Atsakovė BUAB ,,LOTTO BALTICA“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys susitarė dėl solidariosios UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ atsakomybės pagal BUAB ,,LOTTO BALTICA“ prievoles, o taip pat nėra įstatymo, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ solidariąją atsakomybę, todėl laikytina, kad UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ solidariosios atsakomybės ieškovas šioje byloje neįrodė. UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ ir UAB ,,LOTTO BALTICA“ veiklos specifika neturėjo jokios įtakos šių bendrovių solidariajai atsakomybei atsirasti.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

22Dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta ir iš jos kildinamų reikalavimų

23Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymą, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartį, proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, kai nagrinėjamos bylos dėl paskolos teisinių santykių, paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismai turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Be to, teismų praktikoje yra suformuluotos ir specialios įrodinėjimo taisyklės paskolos suteikimo ar gražinimo faktui nustatyti. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

24Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Nausita“ ieškinio reikalavimą dėl 112 331 Lt paskolos, 2 699 Lt palūkanų, 3 773,28 Lt delspinigių, pareikštą solidarioms atsakovėms BUAB „LOTTO BALTICA“, UAB „ŽALGIRIO LOTO“ grindžia 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutartimi, kurioje UAB ,,Nausita“, kaip kreditorius (paskolos davėjas), ir UAB „LOTTO BALTICA“, kaip skolininkas (paskolos gavėjas), bei Š. D., susitarė, kad sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjui 120 320 Lt paskolą, o paskolos gavėjas priima šią paskolą bei įsipareigoja ją grąžinti paskolos davėjui 2014 m. gruodžio 31 d. (civilinė byla Nr. 2-6504-619/2014). Paskolos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad paskola turi būti pervesta į UAB „LOTTO BALTICA“ sąskaitą, o 1.2 punkte nurodyta, kad paskola gali būti naudojama tik dabartiniams UAB „LOTTO BALTICA“ verslo poreikiams. Iš paskolos sutarties matyti, kad ji yra pasirašyta atsakovės UAB „LOTTO BALTICA“ (paskolos gavėjo) ir Š. D., o ieškovė UAB „Nausita“ paskolos sutarties nėra pasirašiusi. Bylos duomenimis nustatyta, bei šalių nėra ginčijamas faktas, kad 2014 m. vasario 5 d. ieškovė banko pavedimu į atsakovės UAB „LOTTO BALTICA“ sąskaitą banke pervedė 112 331 Lt, nurodant, kad tai yra paskola (t. 3, b. l. 132-133). Ieškovė 2014 m. vasario 12 d. pranešimu informavo atsakovę UAB „LOTTO BALTICA“, kad, remdamasi paskolos sutarties 6.1 ir 6.1.3 punktais nutraukia sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti skolą.

25Ieškovė nurodė, kad paskolos sutarties pagrindu atsakovei UAB „LOTTO BALTICA“ pervesta pinigų suma ieškovei nebuvo grąžinta, o prašė ją priteisti iš abiejų atsakovių solidariai. Ieškovė teigia, kad nors rašytinė paskolos sutartis atskirai nebuvo pasirašyta ieškovės atstovo, tačiau esant abiejų atsakovių atstovų parašams, tokia sutartis laikytina sudaryta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovė nepasirašė sutarties, daro paskolos sutartį negaliojančia remiantis CK 6.871 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

26Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl paskolos sutarties tokio imperatyvaus nurodymo įstatyme nėra, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, CK 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

27Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutartį yra pasirašę atsakovė UAB „LOTTO BALTICA“ (paskolos gavėjas) bei Š. D., taip pat nėra ginčo, jog paskolos dalykas – 112 331 Lt suma atsakovei UAB „LOTTO BALTICA“ buvo perduota. Atsakovė UAB „LOTTO BALTICA“ (paskolos gavėja), pasirašydama 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutartį, paskolos sutarties 1.1 punktu įsipareigojo paskolą grąžinti ieškovei (paskolos davėjui). Dėl to, atsižvelgiant į minėtą paskolos sutarties formos teisinį reglamentavimą bei nustačius, kad yra įrodytas esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo faktas, vien aplinkybė, kad 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutarties nepasirašė ieškovė (paskolos davėjas) nedaro šios paskolos sutarties negaliojančia. Esant nustatytam paskolos sudarymo bei paskolos suteikimo (pinigų perdavimo) paskolos gavėjui faktui, paskolos gavėjui tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo aplinkybę. Atsakovės BUAB „LOTTO BALTICA“ administratorius pripažino, kad 112 331 Lt dydžio skola ieškovei UAB „Nausita“ nėra grąžinta. Todėl šiuo atveju ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į grąžinimą 32 533,30 Eur (112 331 Lt) paskolos, suteiktos 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutarties pagrindu pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas.

28Bylos duomenimis, paskolos sutarties 2.1 punktu paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi gauta paskola mokėti paskolos davėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 699 Lt palūkanas, sutarties pagrindu skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas per laikotarpį nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Konstatavus, kad šalis siejo sutartiniai atlygintiniai paskolos teisiniai santykiai, yra pagrindas ieškovei priteisti paskolos gavėjo nesumokėtas palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovei iš atsakovės BUAB „LOTTO BALTICA“ priteistos 682,21 Eur palūkanos, paskaičiuotos ne pagal sutarties sąlygas, bet pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos/verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, pakeistina, priteisiant pagal paskolos sutarties 2.1 punkto sąlygas apskaičiuoto dydžio palūkanas – 781,68 Eur (2 699 Lt). Pripažinus ieškovės teisę į sutartinių palūkanų priteisimą, atmestini atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo iš atsakovės.

29Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 3 773,28 Lt (1 092,82 Eur) delspinigių, numatytų paskolos sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose, skaičiuojant 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 3 773,28 Lt delspinigių (0,02 proc.) priteisimo tenkino iš dalies ir, remdamasis CK 6.205 straipsniu, CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisė ieškovui 952,30 Eur sumą. Kaip pirmiau konstatuota šioje nutartyje, ieškovė turi teisę reikalauti pagal 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutartį suteiktos paskolos ir palūkanų priteisimo, taigi turi teisę reikalauti ir sutartyje numatytų netesybų už prievolės grąžinti paskolą vykdymo uždelsimą (CK 6.71, 6.189, 6.200 straipsniai). Remiantis šiais motyvais atmestini atsakovės skundo argumentai dėl ieškovės teisės reikalauti sutartinių netesybų nebuvimo, taip pat argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su 952,30 Eur kompensacinių palūkanų priteisimu. Teismo priteista ieškovės naudai kompensuojamųjų palūkanų suma yra nežymiai mažesnė už ieškovės prašytų priteisti netesybų (delspinigių sumą). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas ieškovės prašymas dėl netesybų, priteisiant 952,30 Eur sumą (ieškovės atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį toje apimtyje, kurioje buvo nuspręsta nepriteisti sutartinių palūkanų ir atmestas ieškinys atsakovės UAB „ŽALGIRIO LOTO“ atžvilgiu).

30Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija formuluoja nuostatą, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl padarė iš dalies neteisingas išvadas dėl ieškovės reikalavimo atsakovei BUAB „LOTTO BALTICA“ pagrindo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies pakeičiama, atsakovės BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje tvirtintiną ieškovės kreditorinį reikalavimą padidinant iki 34 722,03 Eur (32 533,30 Eur paskolos + 781,68 Eur mokėjimo palūkanų + 952,30 Eur kompensuojamųjų palūkanų (arba netesybų) + 454,75 Eur procesinių palūkanų) dydžio.

31Dėl atsakovių solidariosios atsakomybės sąlygų

32Ieškovė ieškiniu paskolos sumą prašė priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“, motyvuodama tuo, kad 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutartyje pasirašė atsakovių UAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“ savininkas bei pastarosios atsakovės direktorius Š. D., kad paskola buvo skirta abiejų atsakovių išlaidoms, būtinoms jų funkcionavimui, padengti, kad abi atsakovės yra neatsiejamai susijusios bendrovės per bendrą akcininką bei vykdomą loterijų organizavimo veiklą.

33Iš 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutarties turinio matyti, kad joje įrašytos trys šalys: UAB ,,Nausita“, kaip kreditorius, UAB ,,LOTTO BALTICA“, kaip skolininkas, ir Š. D., įvardytas kaip ,,Šarūnas“. Paskolos sutarties preambulėje atsakovė UAB „ŽALGIRIO LOTO“ nėra minima, sutartyje šiam juridiniam asmeniui nėra nustatyta jokių teisių ar pareigų. Paskolos sutartyje paskolos gavėju įvardijama tik viena UAB ,,LOTTO BALTICA“, fiksuotas tik jos įsipareigojimas grąžinti paskolą (sutarties 3.1 p.) Paskolos sutarties 9 punkte išdėstyti „Šarūno“ įsipareigojimai siejami su laikinais disponavimo turimomis atsakovių akcijomis apribojimais, bet ne su paskolos suteikimo ar jos grąžinimo sąlygomis. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad paskola buvo suteikta atsakovei UAB ,,LOTTO BALTICA“. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sutinka su atsakovės UAB „ŽALGIRIO LOTO“ argumentais, kad šiai atsakovei nekyla prievolės pagal 2014 m. vasario 4 d. paskolos sutartį.

34Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė UAB „ŽALGIRIO LOTO“ turėtų solidarią pareigą grąžinti paskolą ieškovei kartu su paskolos gavėja UAB ,,LOTTO BALTICA“. Atsakovės yra atskiri juridiniai asmenys, todėl viena už kitos prievoles savaime neatsako. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad paskolos gavėja atsakovė UAB ,,LOTTO BALTICA“ gautą paskolą panaudojo UAB „ŽALGIRIO LOTO“ interesais, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad atsakovė UAB „ŽALGIRIO LOTO“ dėl to laikytina paskolos sutarties šalimi ar bendraskole su paskolos gavėju.

35Atmestini ieškovės argumentai, kad prievolės pagal ginčo paskolos sutartį solidarumą patvirtina ta aplinkybė, kad paskolos sutartis pasirašyta pagrindinio abiejų bendrovių (atsakovių) akcininko. Ieškovės nurodyta aplinkybė nėra pagrindas išvadai, kad dviejų bendrovių akcininko sutapimas reiškia dviejų skirtingų bendrovių sutapimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinio asmens savarankiškumas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu apibrėžtas CK 2.33 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles (CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovė UAB „LOTTO BALTICA“, tiek atsakovė UAB „ŽALGIRIO LOTO“ (kurių akcininku buvo Š. D.) yra atskiri ir savarankiški teisės subjektai, kurie neatsako pagal vieni kitų prievoles.

36Atsakovių solidariąją atsakomybę ieškovė taip pat siekia pagrįsti remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo civiline byla Nr. 2A-60/2014 ir Vilniaus apygardos teismo administracine byla Nr. ATP-259-195/2013, kuriose, ieškovės teigimu, buvo taikyta UAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“ solidarioji atsakomybė. Ieškovės nurodytose bylose kilo ginčas dėl loterijos žaidėjų pažeistų teisių, loterijoje laimėtų sumų išmokėjimo, pareigos tinkamai registruoti loterijos bilietus, jose UAB „ŽALGIRIO LOTO“ atsakomybė prieš loterijos žaidėją kilo kaip loterijos organizatoriui. Šioje byloje nagrinėjami tarp atskirų savarankiškų juridinių asmenų susiklostę piniginiai paskoliniai santykiai. Taigi minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Dėl to ieškovės skunde nurodytose kitose bylose pateikti išaiškinimai negali būti laikomi precedentu, taikytinu nagrinėjamoje byloje.

37Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovei UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

38Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „ŽALGIRIO LOTO“ atmestas, paliktina nepakeista.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2 554,65 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas atsakovė grindė PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis 2015-06-30 (977,08 Eur sumai) ir 2015-07-31 (1 577,57 Eur sumai) (t. 3, b. l. 248, 215). CPK 98 straipsnis imperatyviai nustato, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta 2015 m. liepos 8 d. Kaip minėta, viena iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų išrašyta 2015-06-30, t. y. iki pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šios 977,08 Eur dydžio atsakovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis apeliacinės instancijos teisme, dėl to neatlygintinos. Taip pat nėra pagrindo atlyginti dalies atsakovei išrašytoje 2015-07-31 sąskaitoje nurodytos sumos – 481,95 Eur, nes kaip matyti iš Paslaugų perdavimo akto pagal šią sąskaitą, už tokią sumą buvo teikiama teisinė pagalba dar iki prasidedant apeliaciniam procesui šioje byloje (netgi iki atskirųjų skundų padavimo). Iš nurodyto Paslaugų perdavimo akto įrašų matyti, kad prasidėjus apeliaciniam procesui (apeliacinės instancijos teisme) atsakovei buvo suteiktos teisinės paslaugos už 821,83 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų atsiradimo laiką, taikytinas 2014 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 714,50 Eur. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi šalių ginčas išspręstas iš esmės, todėl dėl šios priežasties šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti procesiniai dokumentai prilygintini dokumentams dėl priimto teismo sprendimo (pagal ginčo pobūdį ir jo išsprendimo teisinę baigtį atskirieji skundai gali būti prilyginti apeliaciniams skundams, o atsiliepimai į atskiruosius skundus – atsiliepimams į apeliacinius skundus). Pagal Rekomendacijų 8.11. už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris šiuo atveju sudarytų 928,85 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovei UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ galimos atlyginti advokato teisinės pagalbos išlaidos – 821,83 Eur neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio, tokia išlaidų suma priteistina iš ieškovės.

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

42Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas ieškovės (kreditorės) UAB „Nausita“ kreditorinis reikalavimas BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje, padidinant šį reikalavimą iki 34 722,03 Eur dydžio.

43Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

44Priteisti iš ieškovės UAB ,,Nausita“ atsakovei UAB ,,ŽALGIRIO LOTO“ (juridinio asmens kodas 121744779) 821,83 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.