Byla 3K-3-9/2014
Dėl paskolos ir hipotekos sandorių pripažinimo nesudarytais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui E. R. dėl paskolos ir hipotekos sandorių pripažinimo nesudarytais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymą, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

62007 m. spalio 5 d. paskolos gavėja K. N. pasiskolino iš E. R. 120 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. lapkričio 5 dPaskolos grąžinimas buvo užtikrintas 2007 m. spalio 5 d. hipotekos lakštu, kuriuo ieškovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ).

7Ieškovė K. N. ieškiniu prašė pripažinti 2007 m. spalio 5 d. paskolos sutartį ir hipotekos sandorį Nr. 13120070001651 nesudarytais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovė nurodė, kad pinigų pagal paskolos sutartį atsakovas jai neperdavė. 2012 m. pradžioje atsakovas pradėjo supaprastinto išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Ieškovė pažymėjo, kad nors paskolos sutarties 1 punkte ir nustatyta, jog paskolos gavėja K. N. pasiskolino iš <...> E. R. 120 000 Lt, tačiau ši būtuoju laiku išreikšta sakinio konstrukcija neįrodo pinigų perdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis nesudaryta, šalių pasirašytas hipotekos lakštas taip pat laikytinas nesudarytu, nes jis tiesiogiai susijęs su paskolos sutartimi ir vienas atskirai egzistuoti negali.

9II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

10Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino nesudaryta 2007 m. spalio 5 d. paskolos sutartį ir hipotekos sandorį, priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas nurodė, kad 2007 m. spalio 5 d. šalių pasirašytoje paskolos sutartyje pinigų perdavimo paskolos gavėjai faktas neužfiksuotas, t. y. skolos dokumentas ne visiškai atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą teko paskolos davėjui. Kadangi atsakovas, kuriam tenka pareiga įrodyti paskolos sutarties dalyko perdavimo faktą, jokių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti nepateikė ir jo pasirašytos paskolos sutarties 1 punkte nurodytos 120 000 Lt sumos perdavimo fakto jokiais įrodymais nepagrindė, atsakovo argumentus, kad pinigų perdavimo ieškovei faktą įrodo jos pasirašyta paskolos sutartis ir hipotekos lakštas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

12Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės K. N. ieškinį atmetė.

13Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo įrodyti, jog perdavė ieškovei paskolos sutartyje nurodytą paskolos sumą; pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar paskolos sutartis iš tiesų buvo sudaryta, t. y. ar perduotas paskolos sutarties dalykas, privalu ne tik įvertinti paskolos sutarties tekstą, bet ir kitus šalių pateiktus įrodymus bei, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus.

14Apeliacinės instancijos teismo manymu, hipotekos lakšte nurodytos aplinkybės kartu su paskolos sutarties nuostatomis nagrinėjamoje byloje turi svarbią įrodomąją reikšmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes (ginčo šalių sudarytoje hipotekos sutartyje (hipotekos lakšte) ieškovė įvardyta kaip skolininkė, atsakovas – kaip kreditorius; įkeitimu užtikrinta prievolė pagal tą pačią dieną sudarytą paskolos sutartį; hipotekos lakšte nustatytas prievolės įvykdymo terminas, kuris nuo paskolos sutarties sudarymo iki pasibaigimo sudaro tik vieną mėnesį), sprendė, kad hipotekos lakštu buvo užtikrinta ne būsima, o esama prievolė. Be to, hipotekos lakštas pasirašytas ne tik šalių, bet ir patvirtintas notaro.

15Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma ir tai, kad paskolos sutartyje įrašytas veiksmažodis „pasiskolino“, bendrinėje kalboje dėl priešdėlio „pa“ ir būtojo kartinio laiko suprantamas kaip jau įvykusio veiksmo rezultatas, įrodo, jog ieškovė sutartį pasirašė jau gavusi iš atsakovo paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą. Hipotekos lakšte, kuriuo užtikrinama esama prievolė, nurodytos sąlygos, t. y. ieškovė kaip esama skolininkė, o atsakovas, kaip esamas kreditorius, itin trumpas paskolos grąžinimo terminas, patvirtina, kad paskolos sutartis ieškovės K. N. ir atsakovo E. R. buvo sudaryta, o paskolos dalyką ieškovė gavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių parodymus pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad labiau tikėtina, jog paskolos reikėjo ne pačiai ieškovei, bet jos sūnui. Ieškovė, gaudama tik senatvės pensiją, 120 000 Lt paskolos grąžinimo per vieno mėnesio terminą nebūtų užtikrinusi nuosavybės teise jai priklausančio buto, kuriame ji pati gyvena, įkeitimu, jei pinigų iš atsakovo nebūtų gavusi. Teisėjų kolegija sprendė, kad, tik po penkerių metų nuo tariamai neįvykusio sandorio sudarymo pareikšdama ieškinį teisme dėl paskolos ir hipotekos sandorių pripažinimo nesudarytais, ieškovė siekia ne teisėtais būdais apginti pažeistas teises, bet iš esmės tik jai naudingo rezultato – išsaugoti gyvenamąjį būstą, t. y. atsakovui įkeistą butą, todėl ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas nepagrįstu.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovė K. N. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą.

181. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad hipotekos lakštas patvirtina pinigų pagal paskolos sutartį perdavimą, t. y. kad hipotekos lakšto sudarymo faktas įrodo ir paskolos sutarties sudarymo faktą, prieštarauja CPK 180 straipsniui ir kasacinio teismo praktikai, suformuotai civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, kurioje konstatuota, kad, be kita ko, hipotekos lakšto sudarymas paskolos fakto nepatvirtina. Taigi hipotekos lakšto sudarymas ipso facto nepatvirtina, kad paskolos davėjas įvykdė CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą perduoti paskolos gavėjui pinigus.

19Kasatorės teigimu, remiantis hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų 38, 41 punktais, hipoteka būdavo įregistruojama praėjus tam tikram laiko tarpui po lakšto patvirtinimo notarine tvarka. Dėl to, kasatorės vertinimu, jei kreditorius perduotų pinigus skolininkui prieš hipotekos lakšto įregistravimą arba hipotekos sandorio sudarymą, jis rizikuotų, nes per tą laiką, kol lakštas bus įregistruotas hipotekos registre ar hipotekos sandoris sudarytas, skolininkas turėtų galimybę turtą perleisti tretiesiems asmenims arba galėtų tiesiog atsisakyti sudaryti hipotekos sandorį ir pan. Protingas, atidus ir rūpestingas kreditorius turi elgtis taip, kad maksimaliai užtikrintų savo interesus. Nors paskolos sutartis, priešingai nei kreditavimo, yra realinė, o ne konsensualinė, tačiau paskolos davėjui teisės aktai nesudaro jokių kliūčių įregistruoti hipoteką, o pinigus perduoti vėliau.

202. Kasatorės teigimu, dėl žodžio „pasiskolino“ yra suformuota gausi kasacinio teismo praktika, pagal kurią ši gramatinė konstrukcija neįrodo pinigų perdavimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2013; kt.).

21Kasatorės vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su paskolos panaudojimu, paskirtimi, jos grąžinimo galimybėmis, ieškovės ir atsakovo santykiais, ieškovės sūnaus skolomis įrodo, priešingai nei teigiama sprendime, ne pinigų perdavimą, o tik susiformavusį ketinimą gauti paskolą. Šias aplinkybes vertindamas kaip įrodančias realinės paskolos sutarties egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176, 180, 183, 185 straipsnius ir kasacinio teismo suformuotą įrodymų tyrimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002). Teismas neatsižvelgė į šių faktų sąsajumą ir ryšį su pinigų perdavimu, klaidingai siekį gauti paskolą prilygino paskolos sudarymui.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. R. prašo ieškovės kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

231. Dėl hipotekos lakšto. Atsakovo teigimu, bylos aplinkybės neabejotinai suponuoja tai, kad ginčo hipotekos lakštu buvo užtikrinta ne būsima, o esama prievolė. Ieškovės ir atsakovo 2007 m. spalio 5 d. sudarytoje paskolos sutartyje apibrėžta prievolė su atidedamuoju terminu, kuris, skirtingai nei sąlyga, yra aplinkybė, kuri tikrai atsiras. Prievolė, konkrečiu atveju – prievolė grąžinti pasiskolintus pinigus, galioja, tačiau tol, kol nesuėjo atidedamasis terminas, t. y. 2007 m. lapkričio 5 d., kreditorius negali įgyvendinti savo reikalavimo teisės, o skolininkas neprivalo vykdyti prievolės (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Šioje paskolos sutartyje esantis ieškovės įsipareigojimas dėl paskolos grąžinimo termino kasacinio teismo praktikoje laikytinas rašytiniu įrodymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio mėn. 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Kita vertus, tiek paskolos sutartyje, tiek hipotekos lakšte ieškovė, kaip skolininkė, įsipareigojo grąžinti pinigus iki konkrečia kalendorine data numatyto termino. Dėl to, atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ne hipotekos lakšto sudarymas, o jame, kaip ir paskolos sutartyje, nustatytas terminas paskolai grąžinti bei kitos apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės kartu įrodo paskolos sudarymo faktą, t. y. pinigų perdavimo faktą.

24Atsakovo vertinimu, šioje byloje buvo teisiškai reikšminga būtent tai, ar ieškovė iš tiesų įrodė teismui, kad ji nėra gavusi iš atsakovo pinigų pagal jų 2007 m. spalio 5 d. sudarytą paskolos sandorį, be to, ar byloje esantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, jog ginčo paskolos sutarties dalykas, t. y. pinigai, ieškovei tikrai buvo perduoti. Atsiliepime nurodoma, kad neturėtų kilti abejonių, jog jei ieškovė pinigų iš atsakovo iki jai pasirašant paskolos ir hipotekos sandorius faktiškai nebūtų gavusi, ji tikrai nebūtų įkeitusi savo vienintelio nuosavybės teise turimo buto (CK 6.875 straipsnio 1 dalis), be to, būtų neabejotinai iš karto ginčijusi paskolos sutartį.

252. Dėl gramatinio paskolos sutarties aiškinimo. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar paskolos sutarties dalykas – pinigai, buvo perduoti ieškovei, pagrįstai ir teisingai vertino ne tik paskolos sutarties tekstą, bet ir kitus šalių pateiktus įrodymus.

26Nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ginčijamų susitarimų formuluotė „pasiskolino“ tiek pagal lingvistinę šio žodžio reikšmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neteikia pagrindo vien tuo remiantis konstatuoti, jog pinigų perdavimo ir gavimo faktai iš tiesų yra įvykę susitarimų pasirašymo metu, tačiau neturėtų kilti abejonių, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas apie tai sprendžia ne vien tik iš formuluotės, bet ir iš kitų byloje surinktų įrodymų, kurie šį paskolos dalyko perdavimo faktą gali patvirtinti.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

30Dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo

31Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

32Kasacinis teismas yra nagrinėjęs ir suformavo naujausią praktiką, kaip vertinami įrašai paskolos sutartyse dėl paskolos dalyko perdavimo ir kaip teisiškai vertinama aplinkybė, kad paskolos sutartį pasirašę asmenys yra taikę skolos grąžinimo užtikrinimo priemones. Kasacinis teismas yra pasakęs, kad ta aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, vartojami terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013).

33Byloje teismų nustatyta, kad 2007 m. spalio 5 d. paskolos gavėja K. N. pasiskolino iš E. R. 120 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. lapkričio 5 dPaskolos grąžinimas buvo užtikrintas 2007 m. spalio 5 d. hipotekos lakštu. būtuoju laiku išreikšta sakinio konstrukcija „pasiskolino“ neįrodo pinigų perdavimo. Kasaciniame skunde teigiama, kad hipotekos lakšto sudarymas nepatvirtina, jog paskolos davėjas įvykdė CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą perduoti paskolos gavėjui pinigus. Kasatorės teigimu, dėl žodžio „pasiskolino“ yra suformuota gausi kasacinio teismo praktika, pagal kurią ši gramatinė konstrukcija neįrodo pinigų perdavimo fakto. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus, nes jie prieštarauja pirmiau nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Joje pasisakyta, kad teismai, įvertinę aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių ir jos turinio, kai nurodyta, kad pinigus pasiskolino ir įsipareigoja grąžinti, sudaro sandorius dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, o hipoteka yra viena iš jų, turi pagrindą nustatyti paskolos sutarties sudarymo faktą. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad ieškovė, remdamasi pinigų negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 176, 177, 185 straipsnių reikalavimų, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jo sprendimas atitinka suformuotą teismų praktiką. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą.

34Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nustatant aplinkybes, susijusias su paskolos panaudojimu, paskirtimi, grąžinimo galimybėmis, ieškovės ir atsakovo santykiais, ieškovės sūnaus skolomis, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patenkintas kasatorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0156/12/00651 pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį dėl hipotekos lakštu (kodas ( - )) įkeisto buto, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), pardavimo iš varžytynių. Kasaciniam teismui palikus galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, laikinoji apsaugos priemonė naikintina (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis advokatui sumokėjo 700 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. vasario 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 37,83 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Kasacinį skundą atmetus, jos priteistinos iš kasatorės.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš ieškovės K. N. (a. k. ( - ) atsakovui E. R. (a. k. ( - ) 700 (septynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme.

42Priteisti iš ieškovės K. N. (a. k. ( - ) 37,83 Lt (trisdešimt septynis litus 83 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

43Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0156/12/00651 pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį dėl hipotekos lakštu (kodas ( - )) įkeisto buto, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), pardavimo iš varžytynių.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties... 6. 2007 m. spalio 5 d. paskolos gavėja K. N. pasiskolino iš E. R. 120 000 Lt,... 7. Ieškovė K. N. ieškiniu prašė pripažinti 2007 m. spalio 5 d. paskolos... 8. Ieškovė nurodė, kad pinigų pagal paskolos sutartį atsakovas jai... 9. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 10. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nurodė, kad 2007 m. spalio 5 d. šalių pasirašytoje paskolos... 12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 13. Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą,... 14. Apeliacinės instancijos teismo manymu, hipotekos lakšte nurodytos aplinkybės... 15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma ir... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovė K. N. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 18. 1. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad hipotekos... 19. Kasatorės teigimu, remiantis hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusių... 20. 2. Kasatorės teigimu, dėl žodžio „pasiskolino“ yra suformuota gausi... 21. Kasatorės vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. R. prašo ieškovės kasacinio... 23. 1. Dėl hipotekos lakšto. Atsakovo teigimu, bylos aplinkybės neabejotinai... 24. Atsakovo vertinimu, šioje byloje buvo teisiškai reikšminga būtent tai, ar... 25. 2. Dėl gramatinio paskolos sutarties aiškinimo. Atsakovo teigimu,... 26. Nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ginčijamų susitarimų... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 30. Dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo... 31. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 32. Kasacinis teismas yra nagrinėjęs ir suformavo naujausią praktiką, kaip... 33. Byloje teismų nustatyta, kad 2007 m. spalio 5 d. paskolos gavėja K. N.... 34. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu,... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 37. Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. vasario 3... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 41. Priteisti iš ieškovės K. N. (a. k. ( - ) atsakovui E. R. (a. k. ( - ) 700... 42. Priteisti iš ieškovės K. N. (a. k. ( - ) 37,83 Lt (trisdešimt septynis... 43. Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...