Byla 2A-1806-603/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto atsakovo UAB „Rasų valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo pagal ieškovo P. Š. ieškiniu atsakovei UAB „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 742 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė, kad gyvena bute, esančiame ( - ) Vilniuje, daugiabučio namo administratoriumi yra atsakovas. 2013-08-28 namo ( - ), Vilniuje, pirmo aukšto laiptinės elektros skydelyje nudegė bendro naudojimo „0“ laidas, dėl ko sutriko elektros energijos tiekimas. Įvykio faktą patvirtina UAB „Grinda“ 2013-10-10 raštas, įvykį pripažįsta ir pats atsakovas. Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo ieškovo bute sudegė skalbimo mašinos valdymo skydelis bei elektroninis laikrodis. Žalą sudaro skalbimo masinos 75 Lt diagnostikos išlaidos bei 632 Lt remonto išlaidos, elektroninio laikrodžio keitimo nauju išlaidos, viso 742 Lt. Administratorius administruoja bendro naudojimo objektus, tame tarpe ir elektros (organizuoja techninę priežiūrą, bendro naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą). Žala atsirado dėl netinkamos namo elektros įrangos priežiūros.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5Nurodė, kad ieškovas apie avariją atsakovą informavo tik daugiau nei po dviejų savaičių, taip eliminuodamas galimybę operatyviai atsakovui išsiaiškinti tikrąją gedimo priežastį. Atsakovas po ieškovo pranešimo patikrino namo laiptinės skydelius ir apžiūros aktuose užfiksavo 7 neteisėtai įmontuotus padidintos galios elektros automatinius išjungėjus, dėl ko kyla problemos su namo elektros instaliacija, tačiau prietaisai yra gyventojų nuosavybė ir yra jų atsakomybės ribose. Elektros tiekimas sutriko ne dėl atsakovo veiksmų (neveikimo).

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

7Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad 2013-10-28 namo ( - ), Vilniuje, bendrame laiptinės elektros skydelyje nudegė bendro naudojimo „0“ laidas, dėl ko buvo sutrikęs elektros tiekimas 1, 2, 4 butuose, tame tarpe ir ieškovo bute, tai patvirtina UAB „Grinda“ 2013-10-10 raštas (b.l. 4). Išvadoje nurodyta, kad UAB „Grinda“, kaip miesto avarinės dispečerinės tarnybos, darbuotojai gavę pranešimą iš namo gyventojo G. N. ir atvykę į įvykio vietą, nustatė aukščiau nurodytą gedimą ir elektros tiekimo nutrūkimo priežastį, atlikę darbus elektros tiekimą atnaujino (b.l. 4). 2013-10-14 PĮ „Salvata“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad ieškovui priklausanti skalbyklė buvo taisoma negarantiniu taisymu, sugedo elektros modulis, gedimas įvyko dėl įtampos viršijimo, diagnostikos, transporto ir remonto išlaidos sudaro 632+75, viso 707 Lt (b.l. 5). Atsakovas atsisakė padengti ieškovo nuostolius, nes avarija įvyko ne dėl jo kaltės, t.y. 7 iš 22 butų, esančių name ( - ), Vilniuje, savavališkai įsirengė galingesnius automatinius išjungėjus negu priklauso ir taip padidino bendro naudojimo elektros tinklo apkrovimą, pasiūlė dėl žalos atlyginimo kreiptis į atsakingus asmenis, t.y. bendraturčius, neteisėtai įrengusius padidintos galios elektros automatinius išjungėjus (b.l. 8, 10, 12). Atsakovo 2013-10-22 apžiūros aktai patvirtina, kad 9, 11, 16, 18, 19, 21, 22 butų elektros skydinėje sumontuoti automatiniai išjungėjai su didesne nei 16A varža (b.l. 25-31, 8). Ieškovo ir kitų gyventojų 2014-10-20 pažyma bei atsakovo 2013-11-04 darbų užsakymo bei priėmimo aktai patvirtina, kad atsakovas 2013-11-04 netinkamus išjungėjus pakeitė tinkamais (b.l. 38-41).

8Teismas nenustatė pagrindo nesiremti UAB „Grinda“ išvada, teigė, kad UAB „Grinda“ yra miesto avarinė dispečerinė tarnybą, ją į įvykio vietą išsikvietė ne ieškovas, o kitas namo gyventojas, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad dėl ieškovo delsimo pranešti apie elektros tiekimo sutrikimą, atsakovas negalėjo nustatyti gedimo priežasties. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas pareigos iš karto pranešti apie įvykį administruojamajai įmonei neturėjo, o pareiga pranešti apie įvykį atsakovui atsirado tada, kai ieškovas sužinojo, kad jo skalbimo mašina sugedo dėl elektros tiekimo nutrūkimo. Ieškovas apie skalbyklės gedimą atsakovui pranešė 2013-10-15 (b.l. 7), tai patvirtino ir pats atsakovas, todėl laikė kad ieškovas apie gedimą pranešė laiku. Teismas sutiko, kad ieškovas patyrė 632+75, viso 707 Lt žalą/nuostolius už skalbimo mašinos remontą (b.l. 5). Teismas sprendė, kad atsakovas, 2013-11-04 pakeitęs netinkamus išjungėjus tinkamais, iš dalies pripažino savo kaltę, t.y. pripažino, kad jam kyla pareiga tinkamai prižiūrėti/atnaujinti ir bendrojo naudojimo elektros įrangą. Teismas, įvertinęs tai, kad butų savininkai moka atsakovui kiekvieną mėnesį mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), darė išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė bendrų elektros įrengimų priežiūrą, teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, kad į atsakovo pareigas įeina „0“ laido priežiūra, todėl atsakovo neteisėtais veiksmais pripažintina netinkama namo ( - ), Vilniuje, bendro laiptinės elektros skydelio priežiūra arba nepriežiūra (CK 6.246 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovo neveikimą su atsiradusia žala sieja netiesioginis priežastinis ryšys ir nors dėl atsiradusios žalos gali būti kalti ir kiti asmenys, tai nepanaikina atsakovo pareigos atlyginti žalą, nes jis netinkamai vykdė įstatymo nustatytą prievolę.

9Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

10Apeliantas savo skunde rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį. Taip pat nurodė, kad teismas pripažino 2013-10-22 apžiūros aktus tinkamais įrodymais, tačiau išvadose visiškai į juos neatsižvelgė. Apelianto nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp sugedusios skalbimo mašinos ir sutrikusio elektros energijos tiekimo, o dėl ieškovui padarytos žalos kalti gyventojai, įsirengę padidintos galios elektros automatinius išjungėjus.

11Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko.

12Nurodė, kad apeliantas aplaidžiai dirbo, nes turėjo žinoti, kas darosi jo prižiūrimame ūkyje, kadangi gyventojai už tai moka. Nurodė, kad jis apie gedimą elektros skydelyje sužinojo iš kaimyno, o kad tai turėjo įtakos skalbyklės gedimui sužinojo tik iškvietęs meistrus remontui. Tai, kad apeliantas netinkamai vykdė namo priežiūrą, įrodo aplinkybės, jog tik po gedimo jis surašė pažeidimo aktus.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

16Byloje ginčas iš esmės kyla dėl civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjamu atveju – priežastinio ryšio, nustatymo bei įrodymų vertinimo.

17Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja.

18Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

19Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

20Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010)

21Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką bei bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe priežastinį ryšį tarp ieškovui padarytos žalos ir atsakovo neteisėto neveikimo. Apeliantas neginčijo teismo nustatytos aplinkybės, jog būtent jam kyla pareiga tinkamai prižiūrėti/atnaujinti namo bendrojo naudojimo elektros įrangą. Pažymėtina, kad atsakovo netinkama namo elektros įrengimų sistemos priežiūra ir kontrolė būtent ir lėmė gedimą, dėl kurio ieškovui buvo padaryta žala. Jeigu atsakovas būtų sistemingai prižiūrėjęs ir nuolat kontroliavęs namo elektros įrengimų sistemą, būtų laiku nustatęs pažeidimus dėl padidintos galios elektros automatinių išjungėjų įrengimo ir juo pašalinęs, taip pat būtų nustatęs „0“ laido susidėvėjimą ir esant netinkamumui eksploatuoti būtų galėjęs laiku pašalinti riziką įvykti gedimui. Visa šių aplinkybių visuma ir sudaro atsakovo neteisėtą neveikimą, dėl ko galiausiai ieškovas patyrė žalą.

22Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,... 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 742 Lt žalos atlyginimą ir... 3. Ieškovas nurodė, kad gyvena bute, esančiame ( - ) Vilniuje, daugiabučio... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 5. Nurodė, kad ieškovas apie avariją atsakovą informavo tik daugiau nei po... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį... 7. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad 2013-10-28 namo ( - ),... 8. Teismas nenustatė pagrindo nesiremti UAB „Grinda“ išvada, teigė, kad UAB... 9. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014... 10. Apeliantas savo skunde rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais,... 11. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko.... 12. Nurodė, kad apeliantas aplaidžiai dirbo, nes turėjo žinoti, kas darosi jo... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą anksčiau nurodytais... 16. Byloje ginčas iš esmės kyla dėl civilinės atsakomybės sąlygų,... 17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos... 18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta... 21. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad... 22. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 lapkričio 4 d. sprendimą palikti...